Civilinė byla Nr. 3K-7-515/2009

         Procesinio sprendimo kategorija

30.9.1

(S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2009 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Egidijaus Baranausko, Birutės Janavičiūtės, Egidijaus Laužiko, Algio Norkūno, Antano Simniškio (pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrijos kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 26 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kaunuva“ ieškinį atsakovui Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl bendrijos susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir atsakovo priešieškinį dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys V. J., I. K., Z. R., Panevėžio miesto savivaldybės viešoji biblioteka.

 

Išplėstinė teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Byloje kilęs daugiabučio namo savininkų bendrijos ir jos nario – negyvenamųjų patalpų savininko – ginčas dėl teisių ir pareigų naudojantis bendrąja daline nuosavybe, pareigos proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, bendrosios dalinės nuosavybės dalies dydžio nustatymo.

Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais, be kita ko, šiuos susirinkimo, įvykusio 2006 m. lapkričio 25 d., nutarimus:

1. Pirmo darbotvarkės klausimo nutarimą Nr. 1: Pagal parengtą investicijų projektą atlikti šilumos punktų renovaciją, šildymo sistemos remontą, laiptinių durų, langų keitimą, laiptinių remontą, butų langų keitimą, balkonų remontą, apmokėti už energetinio audito ir investicijų projekto parengimą, rangos konkurso organizavimą ir techninės priežiūros vykdymą. Darbus atlikti gavus paskolą. Visų darbų investicijos dydis turi būti ne didesnis negu 356 300 Lt.

2. Pirmo darbotvarkės klausimo nutarimą Nr. 2: Darbams įgyvendinti paimti paskolą iki 213 780 Lt 10 metų laikotarpiui. Bendrija pasirenka tokią paskolos grąžinimo tvarką:

- kreditas šilumos punktų renovacijai, šildymo sistemos remontui, laiptinių durų, langų keitimui paskirstomas gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams pagal nuosavybės teise turimą patalpos bendrąjį (naudingąjį) plotą bei atliktų darbų vertę ir renkamas iš savininkų mokesčių surinkimo tvarka;

- kreditas laiptinių remontui paskirstomas kiekvienos remontuojamos laiptinės atskirai tos laiptinės butų savininkams pagal nuosavybės teise turimą bendrąjį (naudingąjį) plotą bei atliktų darbų vertę ir renkamas iš savininkų mokesčių surinkimo tvarka, kreditas butų langų keitimui ir balkonų remontui paskirstomas kiekvieno buto savininkui pagal bute atliktų darbų vertę ir renkamas iš savininkų mokesčių surinkimo tvarka.

3. Devinto darbotvarkės klausimo nutarimą Nr. 2: Mokesčiai gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams už suvartotą elektros energiją bendrojo naudojimo objektuose nustatytą pagal pirmąjį punktą apskaičiuojami pagal turimą nuosavybės teise patalpos bendrąjį (naudingąjį) plotą.

Ieškovo nuomone, ginčijami nutarimai pažeidžia jo teises ir prieštarauja įstatymams. Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos namo pirmame aukšte ir rūsyje, įėjimas į šias patalpas yra atskiras; ieškovas visiškai nesinaudoja bendromis namo laiptinėmis ir bendra namo šildymo sistema. Anot ieškovo, atsakovo parengtas namo investicinis projektas yra skirtas namo keturiasdešimt šešiems butams. Ieškovo teigimu, jis negauna jokios realios naudos iš šio projekto, nes patalpos, kuriomis jis naudojasi, nėra bendroji dalinė nuosavybė. Be to, investiciniame projekte yra nurodytos vienos sumos, o faktiškai darbai yra vykdomi kitokie. Ieškovas nesutinka, kad atsakovas mokesčius už bendrojo naudojimo objektų apšvietimą skaičiuotų nuo bendrojo ploto, nes jis (ieškovas) bendrais rūsiais nesinaudoja, o dėl savo rūsio patalpų apšvietimo yra sudaręs atskirą sutartį su AB „Rytų skirstomieji tinklai“.

Priešieškiniu atsakovas prašė priteisti iš ieškovo skolą už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gegužės 31 d.: administracinės ir techninės priežiūros išlaidų – 2863,78 Lt, šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros išlaidų – 1086,24 Lt, kaupimo lėšų – 1451,72 Lt, bendroms bendrijos reikmėms suvartotos elektros energijos lėšų – 289,77 Lt, paskolos dalį už investicinio projekto įgyvendinimą už laikotarpį nuo 2008 m. kovo mėnesio iki 2008 m. gegužės mėnesio imtinai 68,13 Lt, paskolos palūkanų dalį už laikotarpį nuo 2008 m. vasario mėnesio iki 2008 m. gegužės mėnesio imtinai – 66,29 Lt, iš viso 5825,93Lt. Anot atsakovo, ieškovas nevykdo bendrijos susirinkimo 2005 m. lapkričio 22 d. priimtų sprendimų, nemoka bendrijai administravimo ir techninės priežiūros bei šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros išlaidų, taip pat kaupimo lėšų, nedengia bendroms reikmėms suvartotos elektros energijos.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino. Teismas nustatė, kad: ieškovas ir atsakovas yra pastato Panevėžyje, Smėlynės g. 49, bendraturčiai ir namo savininkų bendrijos nariai; ieškovui nuosavybės teisėmis priklauso negyvenamosios patalpos, kuriose jis vykdo prekybinę veiklą; bendrijos 2006 m. lapkričio 25 d. susirinkimo nutarimai priimti nepažeidžiant procedūrinių reikalavimų. Nurodęs, kad pagrindinis šalių ginčas yra kilęs dėl įvairių mokesčių ir tikslinių įmokų apskaičiavimo tvarkos, t. y. ieškovas mano, kad mokesčiai jam turėtų būti skaičiuojami minusuojant rūsio patalpas, o atsakovas – kad mokesčiai skaičiuotini nuo viso ieškovo turimų patalpų ploto, teismas konstatavo, jog ieškovas susirinkimo nutarimus ginčija deklaratyviais teiginiais ir abstrakčiais samprotavimais apie tai, kad šie nutarimai pažeidžia jo teises ir pareigas. Teismo vertinimu, dalis ginčijamų nutarimų yra tik drausminantys bendrijos narius, kad būtų laikomasi atsiskaitymų ir mokėjimų tvarkos. Teismas sprendė, kad ieškovas, kaip namo bendrasavininkis, privalo prisidėti savo lėšomis prie bendrųjų namo konstrukcijų ir inžinerinių tinklų atnaujinimo bei modernizavimo, nes lėšos yra skiriamos bendrojo objekto – viso namo – renovacijai. Ieškovo argumentą, kad jis nesinaudoja kai kuriomis namo patalpomis, teismas atmetė kaip nepagrįstą, motyvuodamas tuo, kad bendrųjų namo objektų ir tinklų išlaikymas yra pagrįstas ne jų faktiniu naudojimu, o bendrąja nuosavybe ir visų bendrasavininkių prievole šią nuosavybę išlaikyti. Teismas konstatavo, kad ieškovas privalo savo lėšomis prisidėti prie investicinio projekto įgyvendinimo, nes projekto įgyvendinimas atitinka visų namo bendrasavininkių interesus ir padeda išsaugoti bei modernizuoti bendrąją nuosavybę; nutarimas dėl investicinio projekto negali būti laikomas neteisėtu ir pažeidžiančiu ieškovo interesus ar galiojančias teisės normas. Teismo vertinimu, ieškovas, nesutikdamas su kai kuriomis lėšomis, nurodytomis investiciniame projekte, ir jų panaudojimo pagrįstumu, dėl šių lėšų panaudojimo tikslingumo turi teisę kreiptis į bendrijos valdymo organus ir gauti atsakymus arba inicijuoti revizijos komisijos patikrinimą, o ne ginčyti bendrijos nutarimus, kaip tokius. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nenurodė imperatyviųjų įstatymo normų, kurias pažeidžia ginčijami susirinkimo nutarimai, tuo tarpu šie nutarimai, teismo vertinimu, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Teismas, atsižvelgęs į šalis siejančius narystės santykius ir susiklosčiusią mokėjimų praktiką bei remdamasis CK 4 straipsniu, 4.82 straipsnio 1 ir 3 dalimis, padarė išvadą, kad atsakovas teisėtai reikalauja, jog ieškovas proporcingai savo daliai ir bendrijos nustatyta tvarka apmokėtų išlaidas ne tik namo šilumos punkto, elektros prietaisų eksploatacijai, dalyvautų kaupiant lėšas, bet ir proporcingai apmokėtų investicinių projektų išlaidas bei dalyvautų renkant tikslines rinkliavas. Teismas nustatė, kad ieškovas yra negyvenamosios, prekybos paskirties patalpos – parduotuvės su alaus baru – savininkas, bendrasis jam priklausančių patalpų plotas yra 318,54 kv. m, šios patalpos yra namo rūsyje bei pirmame aukšte ir naudojamos ieškovo veiklai. Teismo vertinimu, ieškovo teiginys apie rūsyje įsirengtą atskirą elektros įvadą neatleidžia ieškovo nuo pareigos mokėti mokesčius už bendrojo naudojimo objektų apšvietimą, juolab kad tai yra nedidelė suma ir atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Teismas pažymėjo, jog atsakovas yra nustatęs, kad negyvenamųjų patalpų savininkams eksploatacinės išlaidos, tikslinės rinkliavos, kaupiamosios lėšos skaičiuojamos proporcingai šiems savininkams priklausomam (jų patalpų užimam) naudingajam plotui. Nustatęs, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nėra išskirtas ieškovui priklausančių patalpų naudingasis plotas, tačiau ieškovas savo veiklai naudoja visas jam priklausančias patalpas, teismas darė išvadas, kad nėra pagrindo iš ieškovo naudojamų ir jam priklausančių patalpų ploto minusuoti rūsio dalies ploto, atsakovas pagrįstai reikalauja, kad ieškovas mokėtų mokesčius proporcingai visam ieškovui priklausančių patalpų plotui.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2009 m. gegužės 26 d. sprendimu panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: 1) pripažino negaliojančiu ieškovo atžvilgiu atsakovo narių 2006 m. lapkričio 25 d. susirinkimo nutarimo dalį nustatyti paskolos grąžinimo tvarką, pagal kurią kreditas šilumos punktų renovacijai, šildymo sistemos remontui, laiptinių durų ir langų keitimui paskirstomas gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams pagal nuosavybės teise turimą patalpos plotą bei atliktų darbų vertę ir renkamas iš savininkų mokesčių surinkimo tvarka; 2) kitą ieškinio dalį atmetė; 3) priteisė iš ieškovo atsakovui skolą už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gegužės 31 d. už administracinę ir techninę priežiūrą – 2863,78 Lt, už šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą – 1086,24 Lt, kaupimo lėšų – 278,72 Lt, už bendrijos reikmėms suvartotą elektrą – 289,77 Lt, iš viso 4518,43 Lt; 4) kitą priešieškinio dalį atmetė. Kolegija nustatė, kad: ieškovo nuosavybės teisėmis valdomos negyvenamosios 221,67 kv. m patalpos yra namo pirmame aukšte su atskiru įėjimu į jas ir į nuosavybės teisėmis valdomas 96,87 kv. m rūsio patalpas; po patalpų perplanavimo 2006 metais bendrasis patalpų plotas susideda iš 273,33 kv. m ir 45,21 kv. m ploto, plotų suma – 318,54 kv. m.; šiose patalpose ieškovas vykdo prekybinę veiklą; ieškovo negyvenamosios patalpos yra atskirtos nuo gyvenamųjų; ieškovas nesinaudoja laiptinėmis, balkonais, šilumos sistema, savo patalpas šildo elektra, atskirai moka už suvartotą elektros energiją; ieškovas neturi nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų; pagal nekilnojamojo turto registro duomenis nėra išskirtas ieškovui priklausančių patalpų naudingasis plotas. Atsižvelgusi į nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat į tai, kad atsakovo nutarimas negyvenamųjų patalpų savininkams eksploatacines išlaidas, tikslines rinkliavas, kaupiamąsias lėšas skaičiuoti proporcingai savininkams priklausančiam (užimamam) patalpų plotui atitinka CK 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatas, kolegija darė išvadą, kad nėra pagrindo iš ieškovo patalpų ploto atimti rūsio ir bendrojo naudojimo patalpų dalies ploto, kurie naudojami komercinei veiklai vykdyti, nes ir už jas taip pat reikia mokėti bendrijos nustatytas namo išlaikymo ir priežiūros išlaidas bendra tvarka. Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovo ir kitų savininkų negyvenamosios patalpos yra atskirtos nuo butų patalpų, negyvenamųjų patalpų savininkai nesinaudoja laiptinėmis, kuriomis naudojasi tik butų savininkai. Atkreipusi dėmesį į CK 4.83 straipsnio 1 dalies nuostatas, kolegija nurodė, kad namo laiptinės yra skirtos tik butų savininkų naudojimui, šalys pripažino faktą, kad ieškovas nesinaudoja namo centralizuota šildymo sistema, nors tai nėra įteisinta norminių aktų nustatyta tvarka. Kolegijos vertinimu, esant tokioms aplinkybėms ginčijami atsakovo nutarimai dėl investicijų projekto parengimo ir įgyvendinimo išlaidų išieškojimo pažeidžia negyvenamųjų patalpų savininkų teises ir teisėtus interesus: tas bendrojo naudojimo patalpų – laiptinių – remonto ir išlaikymo išlaidas turėtų apmokėti tik butų savininkų, o ne negyvenamųjų patalpų savininkai, nes laiptinės pagal funkcinę paskirtį skirtos tik butų savininkams. Kolegijos vertinimu, neaišku, ar pagal investicijų įgyvendinimo projektą šildymo sistemos remontas apima ir ieškovo negyvenamųjų patalpų šildymo sistemą; kol ši sistema teisėtai nėra atjungta, tai ieškovas turi teisę reikalauti, kad šildymo sistemos remontas apimtų ir jo patalpų šildymo sistemą, o jei to nereikalauja, vargu ar gali atsisakyti mokėti už šildymo sistemos remontą, t. y. dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą; ieškovas turi subjektinę teisę atsisakyti naudotis patalpų šildymo paslauga ir už tai mokėti. Kolegija sprendė, kad, esant nustatytoms aplinkybėms, atsakovas nepagrįstai reikalauja iš ieškovo padengti investicijų projekto parengimo ir įgyvendinimo išlaidas, nes nepateikė įrodymų, jog šios išlaidos naudojamos ir negyvenamosioms patalpoms tinkamai eksploatuoti skirtų sistemų ir įrenginių modernizavimui. Kolegija nustatė, kad modernizavimas šiuo metu apima tik patalpas ir įrenginius, kurie pagal funkcinę paskirtį naudojami butų eksploatavimui. Kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir išvadomis dėl priešieškinio tenkinimo, išskyrus priešieškinio dalį dėl 1173,08 Lt kaupimo lėšų priteisimo (kolegija nustatė, kad jos sumokėtos 2008 m. lapkričio 14 d.), 68,13 Lt paskolos dalies už investicinio projekto įgyvendinimą laikotarpiu nuo 2008 metų kovo mėnesio iki 2008 metų gegužės mėnesio (imtinai) ir 66,29 Lt paskolos palūkanų dalies už investicinio projekto įgyvendinimą (CK 4.82 straipsnio 1, 3 dalys, 6.1, 6.37 straipsniai). Kolegija sprendė, kad kiti ieškovo reikalavimai netenkintini, nes jie priimti balsų dauguma ir visos bendrijos interesais, tiesiogiai ieškovo teisių nepažeidžia.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 26 d. sprendimą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai teisiniams santykiams, susiklosčiusiems tarp daugiabučio namo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkų, bendrojo naudojimo objektų priežiūros, išlaikymo ir atnaujinimo klausimams spręsti taikė CK 4.83 straipsnio 1 dalį. Kasatorius remiasi CK 4.82 straipsnio 1, 3 dalių bei Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 2 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatomis ir teigia, kad įstatyme įtvirtinta butų ir kitų patalpų savininkų pareiga proporcingai savo daliai sumokėti išlaidas namui išsaugoti, išlaikyti, atnaujinti yra nesiejama su patalpų savininko naudojimosi teisės į atskiras bendrojo naudojimo patalpas įgyvendinimu, todėl turi būti vykdoma besąlygiškai. Kasatorius pažymi, kad laiptinių durų ir langų keitimas yra sudedamoji investicinio projekto dalis, energijos taupymo priemonė. Anot kasatoriaus, teismo ištirtos aplinkybės sprendimo motyvuojamojoje dalyje nesutampa su rezoliucinės dalies išvadomis: konstatuodamas negyvenamųjų patalpų savininkų teisių pažeidimą, teismas nurodė, kad bendrojo naudojimo patalpų – laiptinių – remonto išlaidas turėtų apmokėti tik butų savininkai, o ne negyvenamųjų patalpų savininkai, nes laiptinės pagal funkcinę paskirtį skirtos tik butų patalpų savininkams, tuo tarpu sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas pripažino negaliojančia 2006 m. lapkričio 25 d. susirinkimo sprendimo dalį dėl laiptinių durų ir langų keitimo išlaidų paskirstymo negyvenamųjų patalpų savininkams. Teismas netinkamai ir nevisapusiškai vertino įrodymus (CPK 185 straipsnis). Susirinkimo nutarimu nutarta kreditą laiptinių remontui paskirstyti kiekvienos remontuojamos laiptinės atskirai tos laiptinės butų savininkams pagal nuosavybės teise turimą bendrąjį (naudingąjį) plotą ir atliktų darbų vertę. Taigi šiuo nutarimu nenustatyta negyvenamųjų patalpų savininkams pareigos dengti laiptinių remonto išlaidas ir dėl šio nutarimo dalies nėra pagrindo konstatuoti negyvenamųjų patalpų savininkų teisių pažeidimo. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatskleista (neįvertinta) esminė aplinkybė, kad laiptinių durų ir langų keitimo darbai atlikti siekiant energijos taupymo tikslų, remiantis energetinio audito išvadomis, įgyvendinant investicinį projektą. Investicinio projekto įgyvendinimas susijęs su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų renovavimu ir atnaujinimu, todėl ieškovas turi proporcingai prisidėti prie investicinio projekto išlaidų dengimo.

2. Atkreipęs dėmesį į CPK 263 straipsnio nuostatas, kasatorius nurodo, kad, vertindamas šilumos punkto renovacijos ir šildymo sistemos remonto išlaidų paskirstymo aplinkybes, teismas sprendime padarė iš esmės dvi skirtingas išvadas: kad ieškovas privalo mokėti šildymo sistemos ir šilumos punkto renovacijos išlaidas ir kad neprivalo šių išlaidų mokėti, tuo tarpu sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas nusprendė, jog atsakovo 2006 m. lapkričio 25 d. susirinkimo nutarimas dėl šilumos punkto renovacijos ir šildymo sistemos remonto išlaidų rinkimo iš negyvenamųjų patalpų savininkų yra negaliojantis. Kasatoriaus teigimu, investicinis projektas, įskaitant šilumos punkto renovaciją ir šildymo sistemos remontą, apima ir ieškovo negyvenamąsias patalpas. Šių aplinkybių teismas nevertino, dėl investicinio projekto nepasisakė ir juo nesivadovavo. Darytina išvada, kad teismas netinkamai vertino įrodymus (CPK 185 straipsnis), taip pat nesilaikė CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Jeigu teismas būtų įvertinęs investicinio projekto sprendinius, tai nesunku pastebėti, kad projekte skaičiuojamasis plotas 3327,18 kv. m (šildomas) taip pat apima ir ieškovo patalpų dalį. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų atsisakęs bendrojo šildymo, dėl šios dalies teismas taip pat nevertino įrodymų.

3. Kasatoriaus nuomone, teismo konstatuota aplinkybė, kad bendrija nepagrįstai reikalauja iš ieškovo padengti investicijų projekto parengimo ir įgyvendinimo išlaidas, nes nepateikė įrodymų, jog jos naudojamos ir negyvenamosioms patalpoms skirtų sistemų ir įrenginių modernizavimui, yra iš esmės neteisinga. Anot kasatoriaus, šios išlaidos susijusios su bendrojo naudojimo objektų pagerinimu, atnaujinimu, todėl ieškovas turi pareigą prisidėti prie šių išlaidų dengimo (DNSBĮ 2 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 29 straipsnio 1 dalies 6 punktas, CK 4.82 straipsnio 3 dalis).

4. Pripažindamas susirinkimo nutarimo dalį negaliojančia, teismas nenurodė teisės normų, kurias pažeidžiant buvo priimtas nutarimas (CPK 263 straipsnis). Be to, teismo sprendime nenustatyta aplinkybių, teikiančių pagrindą pripažinti negaliojančiu juridinio asmens organų priimtą sprendimą, t. y. nenustatyta, kad nutarimas prieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ir sąžiningumo principams (CK 2.82 straipsnio 4 dalis).

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:

1. Kasaciniame skunde keliamas fakto, nustatyto skundžiamu sprendimu, kad ieškovas nesinaudoja pastato šildymo sistema, klausimas; taip pat klausimas, ar investicijų projektas apima ieškovo patalpas. Tuo tarpu kasacinis teismas sprendžia ir analizuoja teisės, o ne fakto klausimus.

2. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė, kad namo laiptinės yra skirtos tik gyvenamųjų patalpų savininkų naudojimui, todėl ieškovas neprivalo padengti paskolos dalies, skirtos laiptinių durims ir langams keisti. Šią išvadą patvirtina ir susirinkime priimtas sprendimas, kad kreditas laiptinių remontui paskirstomas kiekvienos remontuojamos laiptinės atskirai tos laiptinės butų savininkams (tuo tarpu visos namo negyvenamosios patalpos turi atskirus įėjimus ir duris).

3. Nors ginčijami sprendimai priimti balsų dauguma, tačiau šie sprendimai nukreipti vien tik gyvenamųjų patalpų savininkų sąlygoms gerinti, o apmokėti už juos reikalaujama ir negyvenamųjų patalpų savininkų. Anot ieškovo, gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkų interesai skirtingi; turėdami absoliučią balsų daugumą, gyvenamųjų patalpų savininkai primeta savo valią negyvenamųjų patalpų savininkams.

4. Ieškovo teigimu, CK 2.82 straipsnio 4 dalies nuostatos yra pakankamas teisinis pagrindas priimtam apeliacinės instancijos teismo sprendimui.

5. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose ir STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarkoje“ nereglamentuojamas negyvenamųjų patalpų naudingojo ploto skaičiavimas (CK 4.82 straipsnio 3, 5 dalys). Dėl to ieškovo negyvenamųjų patalpų naudingąjį plotą reikėtų skaičiuoti analogiškai gyvenamosioms patalpoms, t. y. neįskaičiuojant rūsio ploto, ir nuo taip apskaičiuoto ploto turėtų būti skaičiuojami visi mokesčiai.

 

Išplėstinė teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ir pareigos proporcingai apmokėti su bendruoju turtu susijusias išlaidas

 

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.73 straipsnio 1, 2 dalys). Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kaip jis pats (bendraturčių), naudai.

Bendrosios nuosavybės teisę ir įstatyminį bendraturčių tarpusavio santykių sureguliavimo režimą reglamentuoja CK IV knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus „Nuosavybės teisė“ IV skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos. Jos reglamentuoja ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą.

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja DNSBĮ 2 straipsnio 5 dalis, pagal kurią bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (bendrojo naudojimo objektais) yra: 1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė; 3) bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis).

Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises  – valdymo ir naudojimo – balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis).

Daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, DNSBĮ 3 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje L. B. ir kt. v. daugiabučio namo savininkų bendrija „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje R. K. v. 47-oji daugiabučio namo savininkų bendrija ir kt., bylos Nr. 3K-3-376/2009).

Aptariamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu, kad CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. DNSBĮ 29 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad bendrijos narys privalo apmokėti bendrijos nustatytas išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, taip pat žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje 257-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v. UAB „Vilniaus vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-579/2003); ieškovė, kaip daugiabučio namo bendraturtė, nėra atleidžiama nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą, šiuo atveju liftą, nes nėra vien tik teikiamos paslaugos vartotoja; ieškovės subjektinė teisė atsisakyti naudojimosi liftu paslaugų ir šiai daliai tenkančių išlaidų yra ginama, tačiau tai neturi įtakos jos, kaip bendraturtės, pareigoms, kurios kyla iš įstatymu jai suteiktų pareigų dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje I. A. V. v. UAB „Karoliniškių būstas“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-1/2003). Išplėstinė teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste konstatuoja, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Pagal nurodytą bendrąją taisyklę pareiga daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčiams proporcingai apmokėti išlaidas atsiranda ir, pavyzdžiui, tokiu atveju, kai, esant būtinumui, yra naujomis pakeičiamos vienerios iš dvi ar daugiau laiptinių turinčio daugiabučio gyvenamojo namo laiptinės durys. Sprendžiant daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių ginčus, kai pareikštas reikalavimas dėl aptariamų įstatyminių pareigų vykdymo priteisimo, svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios – bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti.

CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato šios bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Šie reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (toliau – Reglamentas). Nurodytas Reglamentas apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus (1 punktas), yra privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, ir t. t. (2 punktas). Pagal Reglamento 11 punktą privalomų reikalavimų visumą sudaro: 1) reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo (11.1-11.1.6 papunkčiai); 2) reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (11.2-11.2.3 papunkčiai). Šių reikalavimų įgyvendinimas, be kita ko, užtikrinamas suplanuotais statybos darbais – pastato ar jo dalių remontu ar rekonstrukcija, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą (13.5 papunktis). Reglamento prasme privalomieji darbai yra atskiri ar kompleksas priežiūros ir statybos darbų, kuriuos atlikus gyvenamųjų namų būklė pripažįstama atitinkanti naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų visumą (7 punktas). Pagal Reglamento 25 punktą namo energetinio audito išvados ir jų pagrindu parengtas namo energetinio efektyvumo didinimo darbų planas turi būti patvirtintas daugiabučio namo patalpų savininkų bendrijos susirinkimo arba butų ir kitų patalpų <savininkų> susirinkimo, arba jiems balsuojant raštu (balsų dauguma), jeigu bendrijos įstatuose ar butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip.

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytos išimtys galimos, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Kai bendraturčiai tarpusavyje nesusitaria dėl intervencijos (pertvarkymo, remonto, pagerinimo ir kt.) ir investicijų į bendrąjį turtą masto, ginčą nagrinėjantis teismas šiuos klausimus, vadovaujantis solidarumo, lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia pagal vidutinius standartus.

 

Dėl CK 4.82 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo

 

CK 4.82 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Šioje teisės normoje įtvirtintas proporcingumo principas, kuris reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija. Ji apskaičiuojama visą konkrečiam butų ir kitų patalpų savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą palyginant su gyvenamojo namo visu naudinguoju plotu. Taikant šią teisės normą gali kilti neaiškumų, ar į proporcijai apskaičiuoti imamus naudinguosius plotus turi būti įskaičiuoti rūsio patalpų plotai, taip pat ar nustatant aptariamą proporciją ir konkretaus butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalį turi būti atsižvelgiama į šio asmens faktiškai naudojamą didesnį nei nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingąjį plotą, pavyzdžiui, į namo bendrojo naudojimo koridoriuje šio asmens įsirengtų ir naudojamų pagalbinių patalpų ar pan., kurios nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos, plotą. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CK 4.82 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisės normos tikslus ir su bendrosios dalinės nuosavybės dalimi įstatymų siejamas savininko teises ir pareigas, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Pažymėtina ir tai, kad nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. Priešingas aptariamosios teisės normos aiškinimas galėtų iškreipti proporcingumo principą ir nulemti neproporcingai dideles arba mažas konkretaus butų ar kitų patalpų savininko išlaidas, susijusias su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę įgyvendinimu. Tai, kad poįstatyminiai teisės aktai nereglamentuoja tokio, kaip pirmiau nurodytas, patalpų naudingojo ploto skaičiavimo, neteikia teisinio pagrindo kitaip aiškinti CK 4.82 straipsnio 5 dalį. Šiai teisės normai taikyti reikšmingas patalpų naudingasis plotas apskaičiuotinas atitinkamai pagal analogiją taikant teisės aktus, reglamentuojančius buto bendrojo ploto ir negyvenamųjų pastatų bendrojo ploto skaičiavimą.

 

Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisinių argumentų

 

Išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais teisiniais argumentais, pripažįsta pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime netinkamai taikė CK 4.83 straipsnio 1 dalį. Ši teisės norma nereglamentuoja ginčo teisinio santykio, todėl ginčui išspręsti apeliacinės instancijos teismas ją taikė nesant tam teisinio pagrindo ir nepagrįstai netaikė CK 4.82 straipsnio 3 dalies. Netinkamai parinkęs ginčui išspręsti taikytiną teisę, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų, taip pat netinkamai identifikavo įrodinėjimo dalyką ir teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes, nesant tam teisinio pagrindo teisiškai reikšmingomis vertino ir sureikšmino faktines aplinkybes apie ieškovo nesinaudojimą namo bendrojo naudojimo laiptinėmis, jų (laiptinių) funkcinę paskirtį, ieškovo faktinį atsijungimą (neatsijungimą) nuo namo centralizuotos šildymo sistemos, investicijų projekto tiesioginės įtakos ieškovo eksploatuojamų sistemų bei įrenginių modernizavimui ir pan. Skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinys patvirtina kasatoriaus teiginį dėl teismo sprendime išdėstytų argumentų bei išvadų prieštaringumo. Šiais aspektais išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis bei skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinį, sutinka ir su kasacinio skundo argumentais dėl neišsamaus ir nevisapusiško byloje surinktų įrodymų įvertinimo bei teisiškai reikšmingų faktinių bylos aplinkybių nustatymo apeliacinės instancijos teisme, kaip įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo (CPK 185 straipsnis), taip pat dėl CPK 263 straipsnio pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) turinį reglamentuoja CPK 331 straipsnis, o ne 270 straipsnis, todėl kasacinio skundo argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo padaryto CPK 270 straipsnio 4 dalies pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.

Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, ieškinio reikalavimams išspręsti taikytinų teisės normų taikymui teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės yra nustatytos pirmosios instancijos teismo. Pripažinti, kad jos nustatytos netinkamai ar pažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, teisinio pagrindo nėra. Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija, spręsdama ginčą dėl ieškinio reikalavimų dalies, remiasi byloje pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad ieškovo ginčijami atsakovo nutarimai nėra susiję su disponavimo bendruoju turtu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje L. B. ir kt. v. daugiabučio namo savininkų bendrija „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007), taigi jiems priimti visų bendraturčių bendras sutarimas nebuvo būtinas, pakako bendraturčių balsų daugumos (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė dėl ieškovo faktinio atsijungimo nuo namo centralizuotos šildymo sistemos nėra reikšminga sprendžiant dėl ieškinio reikalavimų, nes, pirma, teisė atsijungti nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos turi būti įgyvendinama laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-359/2007), antra, net ir teisėtai įgyvendintas atsijungimas nuo namo centralizuotos šildymo sistemos pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes neturėtų įtakos iš įstatymo kylančios ieškovo, kaip bendraturčio, pareigos proporcingai apmokėti atitinkamas su bendruoju turtu susijusias išlaidas turiniui. Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas dėl ieškinio reikalavimų tinkamai taikė materialinės teisės normas ir ieškinį atmetė teisėtai. Dėl to, nustačius apeliacinės instancijos teismo materialinės ir proceso teisės normų pažeidimus, kurie yra pagrindas naikinti skundžiamą sprendimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas), skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškinio ir ieškinys patenkintas iš dalies, naikintina, paliekant galioti atitinkamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.

Nurodyti teisiniai argumentai taip pat teikia pagrindą naikinti skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti priešieškinio reikalavimai dėl 68,13 Lt paskolos dalies už investicinio projekto įgyvendinimą laikotarpiu nuo 2008 metų kovo mėnesio iki 2008 metų gegužės mėnesio (imtinai) ir 66,29 Lt paskolos palūkanų dalies už investicinio projekto įgyvendinimą priteisimo iš ieškovo, nes šiuos reikalavimus apeliacinės instancijos teismas atmetė konstatavęs ieškovo pareigos savo lėšomis prisidėti prie investicinio projekto įgyvendinimo nebuvimą, t. y. netinkamai pritaikęs materialinės teisės normas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Dėl šios dalies paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas.

Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. Šioje byloje kasatorius Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, nors ir prašo panaikinti visą apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau kasaciniame skunde nenurodo jokių teisinių argumentų ir kasacijos pagrindų dėl skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalies, kuria, tenkinant priešieškinio reikalavimus, iš ieškovo yra priteista kasatoriaus naudai 2863,78 Lt skola už administracinę ir techninę priežiūrą, 1086,24 Lt už šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą, 278,72 Lt kaupimo lėšų, 289,77 Lt už bendrijos reikmėms suvartotą elektrą, bei atmestas priešieškinio reikalavimas dėl 1173,08 Lt kaupimo lėšų priteisimo nustačius, kad šias kaupimo lėšas ieškovas sumokėjo 2008 m. lapkričio 14 d. mokėjimo nurodymu AB Ūkio banke. Kasatoriui kasaciniame skunde nenurodžius aptariamos apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalies peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų, ji paliktina nepakeista, nes pagrindo išeiti už kasacinio skundo ribų nenustatyta (CPK 353 straipsnis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Naikinant skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį ir paliekant galioti dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo, perskirstytinos priteistos bylinėjimosi išlaidos, taip pat išspręstinas kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.

Kasatorius, paduodamas kasacinį skundą, turėjo sumokėti iš viso 170,53 Lt žyminio mokesčio (už vieną neturtinio pobūdžio reikalavimą ir už 1307,50 Lt ginčijamą sumą, CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 4 dalis, 82 straipsnis), tuo tarpu jis sumokėjo 198,05 Lt žyminio mokesčio (T. 3, b. l. 105). Žyminio permoka 27,52 Lt grąžintina kasatoriui iš Valstybinės mokesčių inspekcijos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kasatorius, bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, turėjo 174,78 Lt žyminio mokesčio išlaidų (T. 2, b. l. 4, 78), 2100 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kasaciniame teisme kasatorius turėjo 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir, kaip jau aptarta, 170,53 Lt žyminio mokesčio išlaidų pagal įstatymą. Sprendimas byloje yra priimtas kasatoriaus naudai (1173,08 Lt kaupimo išlaidų ieškovas sumokėjo jau esant ginčui teisme), todėl šios kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos jam priteistinos iš ieškovo (CPK 93, 98 straipsniai), t. y. iš viso priteistina 3245,31 Lt.

Kadangi sprendimas byloje yra priimtas ne ieškovo naudai, tai iš jo valstybės naudai priteistina iš viso 209 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš kurių 116,40 Lt yra patirta pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, o 92,60 Lt – kasaciniame teisme (CPK 79, 93, 96 straipsniai).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 26 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. sprendimo dalis atmesti ieškinį ir priteisti iš ieškovo UAB „Kaunuva“ atsakovo Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrijos naudai 68,13 Lt paskolos dalį už investicinio projekto įgyvendinimą laikotarpiu nuo 2008 metų kovo mėnesio iki 2008 metų gegužės mėnesio (imtinai) bei 66,29 Lt paskolos palūkanų dalį už investicinio projekto įgyvendinimą laikotarpiu nuo 2008 metų kovo mėnesio iki 2008 metų gegužės mėnesio (imtinai), panaikinti ir dėl šios dalies palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. sprendimą.

Palikti galioti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 26 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovo UAB „Kaunuva“ priteista atsakovo Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrijos naudai 2863,78 Lt skola už administracinę ir techninę priežiūrą, 1086,24 Lt už šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą, 278,72 Lt kaupimo lėšų, 289,77 Lt už bendrijos reikmėms suvartotą elektrą bei atmestas priešieškinio reikalavimas dėl 1173,08 Lt kaupimo lėšų priteisimo.

Priteisti iš ieškovo UAB „Kaunuva“ (į. k. 147625650) 3245,31 Lt (tris tūkstančius du šimtus keturiasdešimt penkis Lt ir 31 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrijos (į. k. 300087620) naudai ir 209 (du šimtus devynis) Lt valstybės naudai.

Grąžinti atsakovui Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrijai 27,52 Lt (dvidešimt septynis Lt ir 52 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2009 m. rugpjūčio 17 d. mokėjimo nurodymu Nr. 76 AB banke Snoras, iš Valstybinės mokesčių inspekcijos.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

 

Teisėjai                                                                                                 Dangutė Ambrasienė

 

 

Egidijus Baranauskas

 

 

Birutė Janavičiūtė

 

 

Egidijus Laužikas

 

 

Algis Norkūnas

 

 

Antanas Simniškis

 

 

Janina Stripeikienė