Administracinė byla Nr.eI3-2516-535/2021

     Proceso Nr. 3-61-3-00704-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija: 5.52

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 13 d.

         Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. L. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

           Pareiškėjas  J. L. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė teismo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2021 m. vasario 9 d. įsakymo Nr. ADP1-36 „Dėl J. L. tarnybinio nusižengimo“ 1.2 p., kuriuo jis pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, ir 2 p., kuriuo skirta tarnybinė nuobauda - pastaba.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2020 m. balandžio 14 d. apie 1.25 val. iš Bendrojo pagalbos centro į Pranešimų priėmimo tarnybą, esančią Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos (toliau - Departamentas) buvo gautas pranešimas: „(duomenys neskelbtini) prie ežero brakonieriai šaudo šernus. Pareiškėjas turi nuotrauką, kad brakonieriai šerną krauna į automobilį jeep. Vyksta arčiau tos vietos. Prašo susisiekti telefonu.“.

Tuo metu pareiškėjas ėjo Departamento Marijampolės valdybos Marijampolės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko pareigas. Kadangi jis būdravo (laikas, kada aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi būti pasirengęs vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę), buvo informuotas apie šį pranešimą. Kai telefonu susisiekė su pranešėju, šis paaiškino, kad galimo pažeidimo padarymo vietoje galimai neteisėtai medžiojusių asmenų jau nėra, be to dar buvo tamsus paros metas, tad nusprendė įvykio tyrimą atidėti rytui. 2020 m. balandžio 14 d. rytą, į galimą pažeidimo padarymo vietą nuvyko kartu su kitu Marijampolės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnu, vyriausiuoju specialistu E. B.. Apžiūrėjo galimo pažeidimo padarymo vietą, išklausė pranešėją, peržiūrėjo jo darytas fotografijas, E. B. surašė tarnybinį pranešimą. Pranešimo tyrimas buvo pavestas E. B.. Nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjui buvo suteiktas nedarbingumas. Nedarbingumui pasibaigus iškarto išėjo kasmetinių atostogų ir į pareigas grįžo 2020 m. lapkričio 25 d. Departamento direktorius 2021 m. vasario 9 d. įsakymo Nr. ADP1 -36 „Dėl J. L. tarnybinio nusižengimo“ 1.2 p. pripažino, kad: Aplinkos Marijampolės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas J. L. nuo 2020 m. balandžio 14 d. iki 2020 m. rugpjūčio 13 d. ir nuo 2020 m. lapkričio 25 d. iki motyvuotos išvados surašymo dienos (2021 m. sausio 13 d.) neužtikrino, kad 2020 m. balandžio 14 d. apie 1.25 val. gautas pranešimas dėl medžiotojų klubo „Šakiai“ medžioklės plotų vienete Šakių rajone neteisėtai sumedžioto šerno jauniklio, kuris vykdyti buvo perduotas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos Marijampolės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiajam specialistui E. B., būtų objektyviai, visapusiškai ištirtas, priimtas galutinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje ir informuotas pranešėjas. Tokiais savo aplaidžiais veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą ir pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos Marijampolės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. AD1-178 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų patvirtinimo ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2018 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. ADP1-22 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių aprašymų tvirtinimo“ pakeitimo“ 12 punkto reikalavimus.“. Departamento direktorius 2021 m. vasario 9 d. įsakymo Nr. ADP1-36 „Dėl J. L. tarnybinio nusižengimo“ 2 punktu, jam už įsakymo 1.2 p. nurodytą tarnybinį nusižengimą skyrė tarnybinę nuobaudą - pastabą. Su paskirtąja tarnybine nuobauda pareiškėjas nesutinka, nurodo, kad tarnybinė nuobauda paskirta nepagrįstai. Pareiškėjas nurodo, kad nėra nustatytas tarnybinio nusižengimo faktas.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Imuniteto tarnybos 2021 m. sausio 13 d. motyvuotos išvados Nr. BDR-419 „Dėl galimo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos Marijampolės gyvosios apsaugos inspekcijos viršininko J. L. tarnybinio nusižengimo“ (toliau - Motyvuota išvada) rezoliucinėje dalyje 2 p. teigiama, kad J. L. pažeidė Marijampolės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko pareigybės aprašymo (patvirtinto 2020 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. AD1- 178) 5.1 papunktį, kas yra traktuojama kaip Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimas, tačiau Marijampolės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko pareigybės aprašyme tokio papunkčio nėra. Net keletą kartų Motyvuotoje išvadoje minima, kad Marijampolės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko funkcija, kurios nevykdymu kaltinamas J. L., yra koordinuoti gyvosios gamtos apsaugos valstybinės kontrolės vykdymą Marijampolės valdybos kontroliuojamoje teritorijoje, organizuoti Marijampolės valdybos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos darbą (5.1 papunktis), tačiau tokios funkcijos Marijampolės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko pareigybės aprašyme (patvirtintame 2020 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. AD1-178 ir kurios nevykdymu kaltinamas) nėra. Be to, tokia funkcija kaip organizuoti ar koordinuoti yra deklaratyvi ir neaiški, neapibrėžta nei laike, nei siektinu konkrečiu rezultatu. Motyvuotoje išvada nėra surinkta informacijos, jog J. L. visiškai nekoordinuotų ar neorganizuotų gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos darbo Marijampolės regione.

Departamento direktoriaus 2021 m. vasario 9 d. įsakymo Nr. ADP1-36 „Dėl J. L. tarnybinio nusižengimo“ 1.2 p. nurodyta, kad J. L. pažeidė Marijampolės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko pareigybės aprašymo 12 p. reikalavimus, tačiau Motyvuotoje išvadoje J. L. tariamas neveikimas pagal Marijampolės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko pareigybės aprašymo 12 p. nekvalifikuotas, jam toks pažeidimas neinkriminuotas. Marijampolės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko pareigybės aprašymo (patvirtinto 2020 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. AD1-178) 12 p. nurodyta, kad Marijampolės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas vadovauja struktūrinio padalinio veikų vykdymui arba prireikus vykdo struktūrinio padalinio veiklas, tačiau nei Motyvuotoje išvadoje, nei Departamento direktoriaus 2021 m. vasario 9 d. įsakyme Nr. ADP1-36 „Dėl J. L. tarnybinio nusižengimo“ niekur nėra paminėta ir nustatyta, kad J. L. būtų šios funkcijos nevykdęs ar ją vykdęs netinkamai.

Nurodo, kad jį kaltina jog tarnybinis nusižengimas pradėtas daryti 2020 m. balandžio 14 d., tačiau Marijampolės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko pareigybė, kurioje numatytų funkcijų nevykdymu jis kaltinamas, įsigaliojo tik 2020 m. liepos 1 d. , todėl negali būti apkaltintas kokios nors funkcijos nevykdymu, kurią nėra įsipareigojęs vykdyti. Tam, kad tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, jog jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus.

Motyvuotoje išvadoje nurodyta, kad jo tariamai padarytas tarnybinis nusižengimas pasireiškė tuo, jog nuo 2020 m. balandžio 14 d. iki 2020 m. rugpjūčio 13 d. ir nuo 2020 m. lapkričio 25 d. iki motyvuotos išvados surašymo dienos (2021 m. sausio 13 d.) neužtikrino, kad 2020 m. balandžio 14 d. apie 1.25 val. gautas pranešimas dėl medžiotojų klubo „Šakiai“ medžioklės plotų vienete Šakių rajone neteisėtai sumedžioto šerno jauniklio, kuris vykdyti buvo perduotas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos Marijampolės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiajam specialistui E. B., būtų objektyviai, visapusiškai ištirtas, priimtas galutinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje ir informuotas pranešėjas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Motyvuotoje išvadoje turi būti nurodoma, ar tarnybinis nusižengimas padarytas tyčia (reiškia, jog valstybės tarnautojas suvokė, kad daro tarnybinį nusižengimą, numatė jo pasekmes ir šių pasekmių siekė arba sąmoningai leido joms kilti) arba dėl neatsargumo ar aplaidumo (reiškia, jog valstybės tarnautojas numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali kilti tam tikri padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti arba valstybės tarnautojas nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali kilti tam tikri padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti), tačiau kaltės forma Motyvuotoje išvadoje nėra nurodyta. Motyvuotoje išvadoje nėra nurodyta, kuo pareiškėjas kaltas, kad pavaldus darbuotojas neatliko tam tikrų funkcijų. Jo kaltė grindžiama tik tuo, kad buvo struktūrinio padalinio, kurio darbuotojas funkcijų nevykdė, vadovu, kas yra nepagrįsta bei naikina teisėtus lūkesčius ir teisinio saugumo jausmą. Rengiant Motyvuotą išvadą neatsižvelgiama į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 str. 4 p. aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai sprendimus pagal savo kompetenciją priima savarankiškai ir asmeniškai už juos atsako, tai yra E. B. pats sprendžia kaip, kokiomis priemonėmis ir kokias terminais vykdyti administracinio nusižengimo tyrimą. Be to, ir E. B. jam inkriminuojamų tarnybinių nusižengimų - pranešimas ištirtas neobjektyviai ir nevisapusiškai, nepriimtas galutinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje, neinformuotas pranešėjas - nepadarė. E. B. tyrė (ir vis dar tiria) pranešimą apie galimą aplinkosauginį pažeidimą, t. y. tyrė (tiria) administracinį nusižengimą. Kaip, kokiomis priemonėmis ir kokių procesinių veiksmų imtis yra pažeidimą tiriančio pareigūno diskrecijos teisė, kurią garantuoja Administracinių nusižengimų kodeksas ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 str. 4 p. Tokių administracinio nusižengimo tyrimo kriterijų - kaip objektyvumas ar visapusiškumas - vertinimas yra teismo prerogatyvoje, o ne administracinio nusižengimo tyrime nedalyvaujančio asmens kompetencijoje surašant tarnybinio nusižengimo tyrimo Motyvuotą išvadą. E. B. kaltinamas, kad nepriėmė galutinio sprendimo administracinėje byloje, tačiau vadovaujantis LR ANK 591 str. 4 p. pradėtoji administracinių nusižengimų teisena turi būti nutraukta, kai administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 39 straipsnyje nurodytas terminas (dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos). Išvados, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, E. B. irgi nėra padaręs. Be to, kaip minėta, ne tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekančio asmens kompetencijoje spręsti, kokį procesinį sprendimą administracinio nusižengimo byloje turi priimti jį atliekantis pareigūnas. Kadangi galutinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje nėra priimtas, tai nebuvo ką ir pranešti pareiškėjui, juo labiau, kad tai ne skundo, o pranešimo apie administracinį nusižengimą tyrimas.

Pareiškėjas nurodo, kad nemano, jog yra padaręs tarnybinį nusižengimą, bet jei teismas vis tik manytų, kad tarnybinis nusižengimas buvo padarytas, jis buvo išimtinai formalaus pobūdžio ir tarnybinė nuobauda turėtų būti panaikinta. Nurodo, kad iš visos masės pranešimų išskirti vieną pranešimą ir jį apkaltinti jo ištyrimo nesukontroliavimu, yra neteisinga ir tik parodo norą tarnybinę nuobaudą paskirti bet kokia kaina, nežiūrint nei kad pareigybė negaliojo, nei kad viršininko funkcijų nevykdė dėl laikinojo nedarbingumo ar kasmetinių atostogų, nei dėl pavaldaus darbuotojo turimų diskrecijos teisių.

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodo, kad pagal Departamento Imuniteto tarnybos vyriausiojo specialisto D. L. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad 2020-11-20 gautas elektroninis laiškas iš medžiotojo (toliau - pranešėjas) apie tai, jog 2020-04-14 apie 1 val. nakties, Šakių r. „Šakių“ medžiotojų klubo plotų vienete, „Gelgaudiškių“ medžiotojų klubo medžiotojai A. B. ir E. A. neteisėtai sumedžiojo šerno jauniklį. Tarnybiniame pranešime, taip pat nurodoma, kad Marijampolės Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas J. L. ir vyriausiasis specialistas E. B. į neteisėtos medžioklės vietą nuvyko tik sekančią dieną, kad šių metų birželio 9 d., liepos 13 d. ir spalio 20 d. pranešėjas elektroniniu paštu kreipėsi į Departamento pareigūnus dėl įvykio eigos, tačiau tinkamo atsakymo iš jų negavo.

Departamento direktorės 2020-12-17 pavedimu Departamento Imuniteto tarnyba pradėjo pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą nevykdant/netinkamai vykdant pareigybės aprašymu pavestas funkcijas. Departamento Imuniteto tarnyba atliko tarnybinį patikrinimą ir nustatė, kad būdamas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnu ir žinodamas savo kaip pareigūno įgalinimus, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas, savo pareiginius nuostatus ir tuo padarė tarnybinį pažeidimą (2021-01-13 motyvuota išvada Nr. BDR-419). Departamento direktorė 2021 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. ADP1-36 „Dėl J. L. tarnybinio nusižengimo“, vadovaudamasi Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 34 straipsnio 1 dalimi, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“ 17.1 papunkčiu, ir atsižvelgdama į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Imuniteto tarnybos vyriausiosios specialistės L. M. 2021 m. sausio 21 d. motyvuotą išvadą Nr. BDR-419 „Dėl galimo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos Marijampolės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko J. L. tarnybinio nusižengimo“ už tai, kad tarnybos metu neužtikrino, kad neteisėtos medžioklės atvejis būtų objektyviai, visapusiškai ištirtas, priimtas galutinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje bei informuotas pranešėjas ir tokiais savo aplaidžiais veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir Departamento direktoriaus 2020-06-30 įsakymu Nr. AD1-178 patvirtintos Marijampolės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko pareigybės aprašymo 12 punkto reikalavimus, ir skyrė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos Marijampolės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkui J. L. už šio įsakymo 1.2. papunktyje nurodytą tarnybinį nusižengimą tarnybinę nuobaudą - pastabą. Nurodo, kad pareiškėjas (tuo metu pasyviai budėjo namuose) gavęs 2020-04-14 apie 1.25 val. pranešimą iš Departamento Pranešimų priėmimo tarnybos (toliau - PPT), kad “(duomenys neskelbtini) prie ežero brakonieriai šaudo šernus. Pranešėjas turi nuotrauką, kad brakonieriai šerną krauna į automobilį jeep . Vyksta arčiau tos vietos. Prašo susisiekti telefonu”. Pranešimas buvo perduotas tuo metu būdravusiam J. L., kad vyksta brakonieriavimo faktas, ir pagal Departamento direktoriaus 2019-04-05 įsakymu Nr. AD1-75 patvirtintos Pranešimų priėmimo skyriuje gaunamų pranešimų apie aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus registravimo, reagavimo į juos ir grįžtamojo ryšio užtikrinimo tvarkos 5.1. papunktį, gavus informaciją apie aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus privalėjo į jį nedelsiant reaguoti. Laiko, kada aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi būti pasirengęs vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, nustatymo, pranešimų, susijusių su aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimais, priėmimo, perdavimo ir reagavimo į juos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-10-10 d. įsakymu Nr. Dl-835 „Dėl laiko, kada aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi būti pasirengęs vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, nustatymo, pranešimų, susijusių su aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimais, priėmimo, perdavimo ir reagavimo į juos tvarkos aprašo patvirtinimo“ 6 punkte nurodyta, kad skubaus reagavimo pranešimų sąrašas nurodytas šio Tvarkos aprašo 1 priede, kuriame nurodyta, kad duomenys, kad pranešimo gavimo metu neteisėtai medžiojama, pranešimo gavimo metu neteisėtai sumedžioti gyvūnai, pranešimo gavimo metu medžiojama pažeidžiant medžioklės reikalavimus, rasti neteisėti medžioklės įrankiai, parengti medžioklei, medžioklės vietoje priskiriami prie skubaus reagavimo pranešimų. Nepaisant to, kad toks pranešimas, kai vyksta brakonieriavimas yra priskiriamas skubaus reagavimo pranešimui, pareiškėjas susisiekęs su pranešėju, į vietą vykti nedelsiant atsisakė. Pareiškėjas atlikti neteisėtos medžioklės tyrimą perdavė Marijampolės Gyvosios gamtos E. B., tačiau s neužtikrino, kad neteisėtos medžioklės atvejis būtų objektyviai ir visapusiškai ištirtas, priimtas galutinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje ir informuotas pranešėjas. Iš Imuniteto tarnybos atlikto tyrimo matyti, kad pareiškėjas pažeidė: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą, įpareigojantį „tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis“.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (suvestinė redakcija nuo 2020-01- 01 iki 2020-08-31) 31 straipsnio nuostatą, kurioje nustatyta, kad administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios.

Laiko, kada aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi būti pasirengęs vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, nustatymo, pranešimų, susijusių su aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimais, priėmimo, perdavimo ir reagavimo į juos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-10-10 d. įsakymu Nr. Dl-835 „Dėl laiko, kada aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi būti pasirengęs vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimais, priėmimo, patvirtinimo“ 2.2. papunkčio, kuriame nustatyta, kad skubaus reagavimo pranešimas (-ai) - pranešimas (-ai), į kurį (-iuos) reaguojama nedelsiant (pavyzdžiui, pažeidimą būtina nedelsiant nutraukti, įtariama, kad pažeidimas gali būti nuslėptas, kad padaręs pažeidimą asmuo pasišalins iš pažeidimo vietos, kad nebūtų padaryta ir (ar) daroma žala aplinkai ir pan.) “ ir 12.2 papunkčio „ išvykti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ne vėliau kaip per 30 minučių nuo skubaus reagavimo pranešimų/-o gavimo “ reikalavimus.

Departamento direktoriaus 2019-04-05 įsakymu Nr. AD1-75 patvirtintos Pranešimų priėmimo skyriuje gaunamų pranešimų apie aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus registravimo, reagavimo į juos ir grįžtamojo ryšio užtikrinimo tvarkos 5.1. papunktį, kuriame nustatyta, kad „įstaigos darbo laiku gavus skubaus reagavimo pranešimą, atitinkamos valdybos inspekcijos pareigūnai privalo išvykti per 1 valandą nuo pranešimo iš PPS gavimo, o įstaigos ne darbo laiku gavus skubaus reagavimo pranešimą, pasyviai namuose budintys pareigūnai privalo išvykti per 30 minučių nuo pranešimo iš PPS gavimo “. Departamento direktoriaus 2020-06-30 įsakymu Nr. AD1-178 patvirtintos Marijampolės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko pareigybės aprašymo 12 punktą, kuriuo nustatyta, kad „ koordinuoja gyvosios gamtos apsaugos valstybinės kontrolės vykdymą Marijampolės valdybos kontroliuojamoje teritorijoje, organizuoja Marijampolės valdybos Marijampolės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos darbą “.

Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad Departamento direktoriaus 2020-06-30 įsakymu Nr. AD1-178 patvirtintoje Marijampolės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko pareigybės aprašyme 5.1. papunkčio nėra, kuris nurodytas motyvuotoje išvadoje. Atsakovas pripažįsta, kad suklydo, nurodant šį punktą, kuris buvo prieš tai galiojančios pareigybės aprašyme (patv. 2020-04-08 įsakymu Nr. AD1-112) ir šis punktas atitinka šiuo metu galiojančios Marijampolės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko pareigybės aprašymo 12 punktą. Motyvuotos išvados rezoliucinės dalies 1 punkte nurodyta, kad gavus informaciją apie aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus (brakonieriavimas) privalėjo į jį nedelsiant reaguoti ir vykti į iškvietimą, ir tai žinodamas, susiskambino su pranešėju ir nevažiavo į įvykio vietą. Nurodo, kad pareiškėjo kontrolė buvo nepakankama, nes jam kaip vadovui tenka tokia pareiga, jis buvo kviečiamas į įvykio vietą, tik kitą dieną kartu su pavaldiniui važiavo rinkti faktinių duomenų, apie tyrimą žinojo, pareiškėjas jam siuntė elektroninius laiškus klausdamas kada gaus atsakymą ir pan., tačiau veiksmų, kurie numatyti Departamento vidiniuose teisės aktuose, nesiėmė.

Nurodo, kad tiek išvadoje ( konstatuojamoji dalis - pirma ir antra pastraipa) tiek įsakymo (1.1 ir 1.2 papunkčiai) yra įvardintos kaltės formos - „savo tyčiniais veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą“ (dėl nevykimo į PPT pranešimą), „savo aplaidžiais veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą“ (dėl skundo tyrimo kontrolės nebuvimo). Buvo nustatyti neteisėti pareiškėjo veiksmai, pažeisti aukščiau paminėtų teisės aktų reikalavimai, nesilaikyta VAĮ reikalavimų ir tuo pažeistos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatos. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: pastaba; papeikimas; griežtas papeikimas; atleidimas iš pareigų. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikęs Departamento pareigūnas išsamiai išnagrinėjo visus tarnybinio nusižengimo sudėties subjektyviuosius, objektyviuosius požymius bei kitas aplinkybes, svarbias tarnybinės nuobaudos skyrimui, nurodytas Valstybės tarnybos 33 straipsnio 2 dalyje. Šio tyrimo rezultatai užfiksuoti 2021-01-13 motyvuotoje išvadoje Nr. BDR-419. Iš Imuniteto tarnybos motyvuotos išvados turinio matyti kad pareiškėjas, būdamas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnu ir žinodamas savo kaip pareigūno įgalinimus, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas, savo pareiginius nuostatus, ir tuo padarė tarnybinį pažeidimą bei pasiūlė Departamento direktorei skirti tarnybinę nuobaudą - pastabą. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnį, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo pradeda tarnybinio nusižengimo tyrimą savo sprendimu arba kai gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Vadovas turi diskrecijos teisę nuspręsti dėl tarnybinio patikrinimo (ne)pradėjimo ir atitinkamos nuobaudos (ne)skyrimo . Tarnybinis nusižengimo tyrimas atliktas objektyviai, nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, įtvirtinti Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje. Ginčijamas Įsakymas pagrįstas, priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.

T e i s m a s

k o n s t a t u o j a:

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo Departamento 2021-02-09 Įsakymo1.2p. ir 2p., kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad pagal Departamento Imuniteto tarnybos vyriausiojo specialisto D. L. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad 2020-11-20 gautas elektroninis laiškas iš medžiotojo (pranešėjo) apie tai, kad 2020-04-14 apie 1 val. nakties , Šakių r., „Šakių“ medžiotojų klubo plotų vienete, „Gelgaudiškių“ medžiotojų klubo medžiotojai A. B. ir E. A. neteisėtai sumedžiojo šerno jauniklį. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Marijampolės Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas J. L. vyriausiasis specialistas E. B. į neteisėtos medžioklės vietą nuvyko tik kitą dieną. Pranešėjas 2020 birželio 9, liepos 13 ir spalio 20d. elektroniniu paštu kreipėsi į Departamentą dėl įvykio eigos, tačiau tinkamo atsakymo negavo.. 2020-12-17 atsakovo direktorės pavedimu Departamento Imuniteto tarnyba pradėjo pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą. Tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas, gavus iš Pranešimų priėmimo tarnybos visą turimą informaciją apie minimą įvykį, E. B. pateiktą medžiagą, jo tarnybinį pranešimą, 2021-01-04  pareiškėjo rašytinį paaiškinimą, prieš tai pareiškėją 2020-12-22 pranešimu Nr.BDR-8758 informavus apie tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimą . Atlikus tarnybinį patikrinimą, 2021-01-13 buvo surašyta motyvuota išvada Nr.BDR-419 , kurioje nurodyta, kad pareiškėjas, būdamas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnu ir žinodamas savo kaip pareigūno įgalinimus, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo ir VAĮ nuostatas, savo pareiginius nuostatus ir tuo padarė tarnybinį pažeidimą. Atsakovo direktorė 2021-02-09 įsakymu Nr.ADP1-36 „Dėl J. L. tarnybinio nusižengimo“, , vadovaudamasi Valstybės tarnybos įstatymo 33 str. 3 dalies 1 punktu, 34 straipsnio 1 dalimi, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr.977 17.1papunkčiu bei atsižvelgdama į 2021-01-21 motyvuotą išvadą Nr.BDR-419 „Dėl galimo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos Marijampolės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko J. L. tarnybinio nusižengimo“ už tai, kad pareiškėjas nuo 2020-04-14 iki 2020-08-13 ir nuo 2020-11-25 iki motyvuotos išvados surašymo dienos (2021-01-13) neužtikrino, kad 2020-04-14 apie 1.25val. gautas pranešimas dėl medžiotojų klubo „Šakiai“ medžioklės plotų vienete Šakių rajone neteisėtai sumedžioto šerno jauniklio, kuris vykdyti buvo perduotas Marijampolės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiajam specialistui E. B., būtų objektyviai, visapusiškai ištirtas, priimtas galutinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje ir informuotas pranešėjas. Įsakyme nurodyta, kad pareiškėjas tokiais savo aplaidžiais veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą ir pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 16 str.1d. 4p. ir Departamento Marijampolės valdybos Marijampolės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2020-06-30 įsakymu Nr.AD1-178  „Dėl Aplinkos apsaugos departamento valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų patvirtinimo ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2018-05-18 įsakymo Nr.ADP1-22 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių aprašymų tvirtinimo“ pakeitimo“ 12 punkto reikalavimus ir skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą. Pareiškėjas ginčija Įsakymo 1d.1.2p. bei 2d. pagrįstumą ir teisėtumą, prašydamas panaikinti šį Įsakymą minėtose dalyse, panaikinant jam paskirtą tarnybinę nuobaudą – pastabą.

               Atsakovas pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą už Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto , įpareigojančio tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis bei pareiškėjo Pareigybės aprašyme esančio 12p. (vadovauja struktūrinio padalinio veiklų vykdymui arba prireikus vykdo struktūrinio padalinio veiklas).  pažeidimus .

               Teismas, vertindamas pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą bei teisėtumą, turi nustatyti, ar jo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis (pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – ir pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių). Departamento 2021-01-13 Motyvuotos išvados rezoliucinės dalies 2p. nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Pareigybės aprašymo (patvirtinto 2020-06-30 Įsakymu Nr.AD1-178) 5.1 papunktį, kas traktuojama kaip VTĮ 16str.1d.4p. pažeidimas, tačiau minėtame Pareigybės aprašyme tokio 5.1p nėra Motyvuotoje išvadoje nurodyta, kad Marijampolės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko funkcija, kurios nevykdymu kaltinamas pareiškėjas, yra koordinuoti gyvosios gamtos apsaugos valstybinės kontrolės vykdymą Marijampolės valdybos kontroliuojamoje teritorijoje, organizuoti Marijampolės valdybos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos darbą. Atkreiptinas dėmesy į tai, kad tokios funkcijos nėra nurodytos 2020-06-30 Įsakymu Nr.AD1-178 patvirtintame pareiškėjo Pareigybės aprašyme (jo 12p.- „vadovauja struktūrinio padalinio veiklų vykdymui arba prireikus vykdo struktūrinio padalinio veiklas“) , kuris nurodytas ginčijamame Įsakyme. Sutiktina su pareiškėjo motyvais, kad Motyvuotoje išvadoje nėra surinkat informacijos, kad pareiškėjas visiškai nekoordinuotų ar neorganizuotų gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos darbo Marijampolės regione, tokia funkcija kaip organizuoti ir koordinuoti yra deklaratyvi, nekonkreti. Pareiškėjo neveikimas pagal Pareigybės aprašymo 12p. nekvalifikuotas, jam toks pažeidimas neinkriminuotas. Nei Motyvuotoje išvadoje, nei  ginčijamame Įsakyme nenurodyta, kad pareiškėjas nevykdė ar netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 12p. nurodytas funkcijas. Atsakovas Įsakyme nurodo, kad pareiškėjas tarnybinį nusižengimą dėl skundo tyrimo kontrolės nebuvimo padarė savo aplaidžiais veiksmais . Įsakyme nurodyta, kad pareiškėjas neužtikrino, kad 2020-04-14 apie 1.25val gautas pranešimas dėl neteisėtai sumedžioto šerno jauniklio, kuris vykdyti buvo perduotas Inspekcijos vyriausiajam specialistui E. B., būtų objektyviai, visapusiškai ištirtas, priimtas galutinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje ir informuotas pranešėjas. Byloje nėra duomenų, jog E. B. netinkamai, nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė pranešimą apie galimą aplinkosauginį pažeidimą. LR aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 stra.4p. nurodyta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai sprendimus pagal savo kompetenciją priima savarankiškai ir asmeniškai už juos atsako. Administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno diskrecijoje, kokios priemonės ir kokie procesiniai veiksmai turi būti panaudoti, siekiant tinkami ištirti administracinį nusižengimą. LR ANK 591 str. 4p. numatyta, kad pradėtoji administracinių nusižengimų teisena turi būti nutraukta, kai pasibaigia šio kodekso 39 straipsnyje nurodytas terminas (2 metai nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos). Taigi, procesinį sprendimą administracinio nusižengimo byloje turi priimti tyrimą atliekantis pareigūnas (šiuo atveju E. B.). Byloje nėra duomenų, kad administracinio nusižengimo byloje yra priimtas galutinis procesinis sprendimas, todėl apie jį nepranešta pranešėjui. Teismas, vertindamas visus įrodymus, daro išvadą, kad nėra pakankamai įrodymų ir visų tarnybinio nusižengimo sudėties subjektyviųjų bei objektyviųjų požymių bei kitų aplinkybių, svarbių tarnybinės nuobaudos skyrimui, nurodytų VTĮ 33 str.2d. Tarnybinis nusižengimas yra išimtinai formalaus pobūdžio, jis nesukėlė neigiamų pasekmių, pareiškėjo atsakomybės sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Esant nurodytoms aplinkybės, pareiškėjo skundas tenkintinas, panaikinant Departamento 2021-02-09 įsakymo Nr.ADP1-36 „Dėl J. L. tarnybinio nusižengimo“ 1.2p., kuriuo jis pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą ir 2p., kuriuo jam skirta tarnybinė nuobauda – pastaba (ABTĮ 88str.2p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 
            84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88str.2 p., 132 straipsnio 1 dalimi,  teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo J. L. skundą patenkinti.

Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2021-02-09 įsakymo Nr.ADP1-36 „Dėl J. L. tarnybinio nusižengimo“ 1.2p., kuriuo jis pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą ir 2p., kuriuo jam skirta tarnybinė nuobauda - pastaba.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                Jūratė Gaidytė-Lavrinovič