Administracinė byla Nr. eA-1392-415/2026
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01726-2023-6
Procesinio sprendimo kategorija 15.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. vasario 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – akcinė bendrovė „Via Lietuva“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Inreal Geo“) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja A. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Švenčionių skyriaus 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 45SD-(14.45.110 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėja paaiškino, kad ji yra 0,2631 ha dydžio namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) savininkė, kuriame yra ir gyvenamasis namas su priklausiniais. Pareiškėja nurodė, kad Žemės sklypas suformuotas NŽT 2012 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2)-57, o 2022 m. spalio 4 d. pareiškėja buvo informuota, kad NŽT Švenčionių žemėtvarkos skyriui valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – ir LAKD) pateikė prašymą nustatyti teritorijas, kuriose taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos bei atlikti jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą (toliau – ir Kadastras) bei Nekilnojamojo turto registrą (toliau – ir Registras), o jai nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo kadastriniai duomenys bus pakeisti, plane vertikaliais juodais brūkšniais pažymėta teritorija, kurioje nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, apimančios 640 kv. m žemės plotą, į kurį patenka gyvenamasis namas ir šulinys. Pareiškėja, nesutikdama su Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimu, 2022 m. spalio 31 d. kreipėsi į NŽT Švenčionių žemėtvarkos skyrių, ir 2023 m. sausio 20 d. gavo Sprendimą, kuriame nurodoma, jog yra tvirtinami Žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Inreal Geo“ matininkės parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Pareiškėjos vertinimu, NŽT Švenčionių skyrius negalėjo priimti sprendimo dėl privataus žemės sklypo kadastrinių duomenų keitimo, nes jis prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, reglamentuojantiems žemės sklypų formavimą ir pertvarkymą, nes Žemės sklypas suformuotas 2012 m. sausio 17 d. NŽT teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 45VĮ-(14.45.2)-57 pagrindu, Sprendimas nėra pagrįstas jokiais dokumentais, suteikiančiais atsakovui teisę pakeisti nustatyta tvarka suformuoto ir Kadastre įregistruoto privataus žemės sklypo kadastro duomenis. Pareiškėja nurodė, kad 2023 m. sausio 3 d. gavo LAKD raštą, kuriame tvirtinama, jog pareiškėjai priklausantis Žemės sklypas ribojasi su valstybinės reikšmės rajoniniu keliu Nr. 4406 Švenčionėliai-Melagėnai-Sariai, įtrauktu į valstybinės reikšmės kelių sąrašą 1983 m., o pareiškėjai suformuotame Žemės sklype kelio apsaugos zona yra nenustatyta per klaidą. Pareiškėja pateikė duomenis, patvirtinančius, jog Žemės sklypas su valstybinės reikšmės rajoniniu keliu Nr. 4406 Švenčionėliai-Melagėnai-Sariai nesiriboja, todėl atsakovas be jokio teisinio pagrindo pakeitė jos namų valdos kadastro duomenis, nustatydamas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, atsakovas nepateikė jokio dokumento, jog teritorija, kurioje turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatyta Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 6 straipsnio pagrindu. Pareiškėja teigė, kad šiuo atveju pagrindinis namų valdos statinys – gyvenamasis namas su šuliniu, atsiranda šalikelėje, 20 metrų kelio apsaugos zonoje, kuri įstatymo leidėjo apibrėžta kaip kelio zona ir kurioje draudžiami darbai, nesusiję su transporto ir keleivių aptarnavimu. Pareiškėja neigė, kad jos Žemės sklypas ribojasi su keliu. Pareiškėjos teigimu, Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimų, nes teisiniai ir faktiniai jo priėmimo pagrindai nėra aiškūs ir motyvuoti, priimant Sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, kadastrinių matavimų atlikimą ir tvirtinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Pareiškėjos teigimu, Sprendimas pažeidžia ir jos nuosavybės teises.
3. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas paaiškino, kad 2022 m. sausio 18 d. gavo LAKD raštą, jog pradedamas valstybinės reikšmės kelių, įrengtų iki Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) įsigaliojimo dienos, apsaugos zonų teritorijų registravimas bei žymų apie nustatytas apsaugos zonas Registre padarymas, prašyta įvertinti informaciją bei organizuoti žemės sklypų kadastro duomenų keitimą dėl gretutinių žemės sklypų, besiribojančių su valstybinės reikšmės keliais, kadastro duomenų patikrinimą Švenčionių rajono savivaldybėje, įrašant formuojant žemės sklypus neįrašytą specialiąją žemės naudojimo sąlygą. Atsakovas nurodė, kad organizavo žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimą, informavo pareiškėją apie numatomą jai nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimą – Žemės sklypui jo formavimo metu taikytinos, tačiau nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nenurodytos ir į Kadastrą ir Registrą neįrašytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – kelių apsaugos zonos – įrašymą į Kadastrą ir Registrą. Atsakovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gyventojai 2022 m. spalio 31 d. raštu kreipėsi į NŽT Švenčionių skyrių nesutikdami, jog (duomenys neskelbtini) gatvei būtų taikoma kelio apsaugos zona, šis raštas pagal kompetenciją buvo persiųstas LAKD, kuri 2022 m. gruodžio 20 d. raštu pateikė atsakymą į gyventojų pateiktus klausimus. Atsakovas parengė Sprendimą, kurio pagrindu Registre Žemės sklypui buvo įrašyta kelių apsaugos zona. Atsakovas nurodė, kad per (duomenys neskelbtini) gatvę nutiestas valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 4406 Švenčionėliai-Melagėnai-Sariai (toliau – ir Kelias), kuris į valstybinės reikšmės kelių sąrašą įtrauktas nuo 1983 m., Kelias yra įrašytas į valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757, todėl jam nustatoma 20 m apsaugos zona nuo kelio briaunos į abi puses (nuo kelkraščių išorinių kraštų, jei nėra žemės sankasos šlaito arba nuo kelio dangos išorinių kraštų, jei nėra kelkraščių). Atsakovas pažymėjo, kad dėl to, jog Žemės sklypas vakarinėje dalyje ribojasi su valstybinės reikšmės rajoniniu Keliu, jam nustatyta kelių apsaugos zona. Atsakovo teigimu, atsižvelgus į tai, jog Žemės sklypo suformavimo metu žemės sklypui turėjo būti nustatyta kelių apsaugos zona, NŽT Švenčionių skyriaus vedėjas pagrįstai ir teisėtai priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo patvirtino Žemės sklypo kadastro duomenis, nustatant Žemės sklypui kelių apsaugos zoną.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Inreal GEO“ atsiliepime į skundą prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Inreal GEO“ nurodė, jog NŽT 2022 m. rugsėjo 1 d. pateikė UAB „Inreal GEO“ užsakymą parengti žemės sklypams, esantiems Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje (įskaitant ir pareiškėjos Žemės sklypą) formavimo metu taikytinų, tačiau neįrašytų į Kadastrą ir Registrą, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planus ir kadastro duomenų formas. UAB „Inreal GEO“ matininkė, vadovaudamasi teisės aktais ir NŽT pateiktais dokumentais, parengė žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir per valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro valdomą Registro posistemę „GeoMatininkas“ pateikė patikrinti parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri buvo patikrinta ir patvirtinta atsakovo specialisto.
II.
7. Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjos A. P. skundą patenkino, t. y. panaikino NŽT Švenčionių skyriaus vedėjo 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 45SK-4040-(14.45.110 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimo“, priteisė pareiškėjai iš atsakovo NŽT 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Teismas nustatė, kad 2022 m. sausio 18 d. LAKD raštu Nr. 2-743 „Prašymas nustatyti teritorijas, kuriose taikytina specialioji žemės naudojimo sąlyga, bei atlikti jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą bei Nekilnojamojo turto registrą“ kreipėsi į NŽT, prašydama įvertinti informaciją bei organizuoti žemės sklypų kadastro duomenų keitimą dėl gretutinių žemės sklypų, besiribojančių su valstybinės reikšmės žemės keliais, kadastro duomenų patikslinimo Švenčionių rajono savivaldybėje, įrašant formuojant žemės sklypus neįrašytą specialiąją žemės naudojimo sąlygą. NŽT Švenčionių skyrius 2022 m. spalio 4 d. raštu Nr. 45SD-5433-(14.45.104.) „Dėl specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatymo“ pareiškėjai pateikė susipažinti Žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plano ir žemės sklypo kadastro duomenų lentelės (formos) kopijas.
9. Teismas nurodė, kad pareiškėja ir kiti (duomenys neskelbtini) gyventojai 2022 m. spalio 31 d. kreipėsi į NŽT, nurodydami, jog prieštarauja NŽT bei LAKD sprendimui dėl kelio zonos nustatymo, NŽT Švenčionių skyrius (duomenys neskelbtini) gyventojų raštą pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti LAKD, kuri 2022 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 2-18798 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ nurodė, jog NŽT Švenčionių skyrius nepraplečia, o nustato per klaidą nenustatytą valstybinės reikšmės kelio apsaugos zoną, o NŽT Švenčionių skyriaus vedėjas 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. 45SK-4040-(14.45.110 E.) (Sprendimas) patvirtino Žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Inreal Geo“ matininkės I. G. parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. 2337138.
10. Teismas nustatė, kad pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, pateikė skundą teismui, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-5017-535/2023 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą, o pareiškėja pateikė apeliacinį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. sausio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-168-662/2025 pareiškėjos apeliacinį skundą patenkino: panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir perdavė bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
11. Teismas pažymėjo, kad NŽT, priimdama skundžiamą Sprendimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punktu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m sausio 1 d.) 841.1.1.2.5 papunkčiu, Sprendime kitų teisės aktų normų, kuriose būtų numatyta teisė atsakovui tvirtinti Žemės sklypo kadastro duomenis, nenurodyta.
12. Teismas nurodė, kad atsakovas, praplėsdamas priimto sprendimo teisinį pagrindą ir motyvus, atsiliepime į skundą nurodė, jog ginčo teisinį santykį reglamentuoja ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (toliau – ir Specialiosios sąlygos), Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 ir 12 straipsniai, Nuostatai.
13. Teismas, įvertinęs Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatas, sprendė, kad žemės sklypo kadastro duomenys gali būti keičiami, įstatyme nurodytas teritorijas (žemės sklypui taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas) įrašant į Kadastrą ir Registrą, be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tam žemės sklypui šios specialiosios sąlygos turėjo būti nustatytos jo formavimo metu pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, o tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškoje administracinėje byloje Nr. eA-834-1188/2025.
14. Teismas konstatavo, kad norint įvertinti, ar pareiškėjai priklausančiame Žemės sklype galėjo būti nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga – kelių apsaugos zona, būtina nustatyti, jog formuojant Žemės sklypą ši specialioji žemės naudojimo sąlyga privalėjo būti nurodyta, tačiau to nebuvo padaryta.
15. Teismas iš Registro išrašo nustatė, jog Žemės sklypas valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įsigytas 1997 m. rugpjūčio 4 d., atsakovas nurodė, jog Kelias yra įtrauktas į valstybinės reikšmės kelių sąrašą nuo 1983 m., tačiau tokių duomenų nepateikė, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 patvirtintame valstybinės reikšmės automobilių kelių sąraše kelias Nr. 4406 Švenčionėliai-Melagėnai-Sariai priskirtas rajoninių kelių kategorijai.
16. Teismas aptarė ginčui aktualias Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 12 straipsnio, Specialiųjų sąlygų 3 punkto, Lietuvos Respublikos automobilių kelių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 751 „Dėl Lietuvos Respublikos automobilių kelių nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Kelių nuostatai), 9 punkto nuostatas ir sprendė, kad tuo atveju, kai transporto intensyvumas kelyje nesiekia Specialiosiose sąlygose ir Kelių nuostatuose numatyto intensyvumo, kelio apsaugos zona neturi būti nustatoma.
17. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė duomenų, jog Sprendimu nustatant kelio apsaugos zoną buvo įvertintas transporto eismo intensyvumas Kelyje, be to, atsakovo atstovė teismo posėdyje nurodė, jog priimant Sprendimą transporto eismo intensyvumas nebuvo vertintas, nes atsakovas tokios pareigos neturėjo.
18. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nei priimdamas Sprendimą, nei teikdamas duomenis teismui, nenurodė, jog įvertino, kada buvo suformuotas Žemės sklypas ir, kad Žemės sklypo formavimo metu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į Kadastrą ir Registrą specialiosios žemės naudojimo sąlygos, taip pat neįvertino transporto eismo intensyvumo, kuris būtinas nustatant kelio apsaugos zonos nustatymo būtinumą ir tokios kelio apsaugos dydį. Todėl teismas sprendė, jog atsakovui nenustačius tos faktinės aplinkybės, kuri yra pagrindas taikyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatytą teisę, atsakovas negalėjo priimti skundžiamo sprendimo.
19. Teismas, vertindamas pareiškėjos atstovės teiginius, kad rajoninis Kelias pagal duomenis, esančius adresų kataloge, nesutampa su (duomenys neskelbtini) todėl jokia apsaugos zona minėtoje gatvėje negali būti nustatyta, iš viešai prieinamos informacijos interneto svetainėje „Adresų katalogas“ nustatė, jog Kelias sutampa su (duomenys neskelbtini) gatve ir atitinka nurodytą kelio žymėjimą. Teismas nurodė, kad pareiškėjos atstovės nurodyta ir akcentuota „raudona linija“ nėra pažymėta jokiais sutartiniais ženklais ir žymi pavadinimo neturinčią gatvę, be to, iš duomenų, esančių Regionų geografinės aplinkos paslaugoje Regia matyti, jog Kelias sutampa su (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjos argumentas, jog Kelio trajektorija nesutampa su (duomenys neskelbtini) atmestinas kaip nepagrįstas.
20. Teismas konstatavo, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimdamas Sprendimą, neįgyvendino jam nustatytos pareigos sprendime nurodyti teisės aktus, pagrindžiančius priimto sprendimo pagrįstumą bei nurodyti priimto sprendimo motyvus, nesurinko pakankamai duomenų, kurių pagrindu būtų galima priimti motyvuotą ir teisės aktais pagrįstą sprendimą, nesilaikė pareigos motyvuoti ir pagrįsti priimamą sprendimą, kaip tai numatyta VAĮ, todėl Sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.
21. Teismas pareiškėjai iš atsakovo priteisė 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias laikė pagrįstomis ir būtinomis pagal bylos apimtį bei sudėtingumą.
III.
22. Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.
23. NŽT vertinimu, teismas netinkamai ir nevisapusiškai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymus, nesivadovavo aktualia teismų praktika.
24. NŽT nesutinka su teismo išvada, kad neįvertino kada buvo suformuotas Žemės sklypas, jog Žemės sklypo formavimo metu kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į Kadastrą ir Registrą specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kad neįvertino transporto eismo intensyvumo, kuris būtinas nustatant kelio apsaugos zonos nustatymo būtinumą ir dydį. Atsakovas cituoja Specialiųjų sąlygų II skyriaus „Kelių sanitarinės apsaugos zonos“ 3 ir 4 punktus ir teigia, kad įvertino Registro duomenis ir nustatė, jog Žemės sklypo formavimo metu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į Kadastrą ir Registrą specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kaip reglamentavo Žemės sklypo suformavimo metu galioję teisės aktai.
25. Atsakovo teigimu, neaišku, kokias teisės aktais vadovaudamasis teismas sprendė, kad NŽT turi įvertinti transporto eismo intensyvumą, kuris būtinas nustatant kelio apsaugos zonos nustatymo būtinumą ir tokio kelio apsaugos dydį. NŽT teigia, kad neprivalėjo analizuoti transporto eismo intensyvumo Kelyje Žemės sklypo suformavimo metu (1997 m.), nes NŽT, išnagrinėjusi LAKD pateiktą informaciją, atsižvelgdama į tai, jog valstybinės reikšmės rajoninis Kelias ribojasi su Žemės sklypu, vadovaudamasi Įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) 9 straipsnio 3 dalimi, organizavo žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimą – žemės sklypams jų formavimo metu taikytinos, tačiau nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose nenurodytos ir į Kadastrą ir Registrą neįrašytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – kelių apsaugos zonos – įrašymą į Kadastrą. Atsakovo teigimu, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, akivaizdu ir nenuginčyta, kad Žemės sklypas ribojasi su Keliu, Kelias į valstybinės reikšmės kelių sąrašą yra įtrauktas nuo 1983 m. ir jame yra iki šiol, į LAKD pateiktą informaciją, nebuvo pagrindo analizuoti transporto eismo intensyvumo Kelyje Žemės sklypo suformavimo metu (1997 m.), be to, NŽT pagal teisės aktus tokia funkcija nėra priskirta, todėl vadovaujantis Įstatymu, Nuostatais Žemės sklypui buvo pagrįstai nustatyta kelių apsaugos zona. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad reikalavimai kelių apsaugos zonoms yra taikomi nuo 1995 metų, kuomet Kelių įstatymo 11 straipsnis nustatė kelių sanitarines apsaugos zonas, kurių plotis priklausė nuo kelio kategorijos ir autotransporto eismo intensyvumo.
26. NŽT nesutinka su teismo išvada, kad NŽT, kaip viešojo administravimo subjektas, priimdama Sprendimą, neįgyvendino jai nustatytos pareigos Sprendime nurodyti teisės aktus, pagrindžiančius Sprendimo pagrįstumą bei nurodyti Sprendimo motyvus. Atsakovo vertinimu, teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, nesivadovavo analogiškoje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. spalio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2556-492/2025 suformuota praktika, kurioje konstatuota, kad atsakovo sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus.
27. NŽT pažymi, kad Sprendimas priimtas Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje (redakcija, aktuali nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) ir Nuostatų 541.1 papunktyje (redakcija, aktuali nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) nurodytu atveju taisant klaidą, atsiradusią būtent dėl Žemės sklypo formavimo (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) metu šio žemės sklypo kadastro duomenų byloje nenurodytų ir (ar) neįrašytų į Kadastrą ir Registrą teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir į kurias pateko šis Žemės sklypas (jo dalis), ir privalėjo tai atlikti.
28. NŽT teigia, kad Žemės sklypas vakarinėje dalyje ribojasi su valstybinės reikšmės rajoniniu Keliu, jam nustatyta kelių apsaugos zona, o NŽT Švenčionių skyrius, gavęs vykdytojo parengtus Nuostatų 542.1, 542.2 ir 542.3 papunkčiuose nurodytus dokumentus, atliko visus Nuostatų 544 punkte, 544.1, 544.2, 544.3, 544.4, 544.5, 544.6 papunkčiuose nurodytus veiksmus, pateikė pareiškėjai suprantamą informacija, dėl kurios pareiškėja pateikė pastabas. NŽT vertinimu, NŽT ištyrė ir nustatė faktines aplinkybes, tinkamai atliko visą specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo procedūrą, Sprendimą priėmė po NŽT Švenčionių skyriaus 2022 m. spalio 4 d. rašto Nr. 45SD-5433-(14.45.104.) ,,Dėl specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatymo“ išsiuntimo, tiek siųstame rašte, tiek Sprendime faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai ir detaliai, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus ir nėra pagrindo jo panaikinti.
29. NŽT, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgdama į bylos sudėtingumą ir apimtį, Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos), tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, prašo teismo pareiškėjai priteisti tik pagrįstas jos turėtas išlaidas.
30. Pareiškėja A. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
31. Pareiškėja sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, kad Žemės sklypo formavimo metu galiojusių Kelių nuostatų 9 punkte buvo numatytos analogiškos kelio sanitarinės apsaugos zonos, kaip buvo nurodyta Specialiųjų sąlygų 4 punkte, t. y. zonos plotis nustatomas atsižvelgiant į autotransporto eismo intensyvumą, tačiau nebuvo nuostatos, jog kelio sanitarinė apsaugos zona gali būti nustatoma, jeigu autotransporto eismo intensyvumas yra mažesnis negu 250 automobilių per parą. Pareiškėjos teigimu, Žemės sklypo suformavimo ir jo įregistravimo Registre metu (1995 m.), keliui, kuriuo autotransporto eismo intensyvumas buvo mažesnis nei 250 automobilių per parą, kelio sanitarinė apsaugos zona neturėjo būti nustatyta. Pareiškėja pažymi, kad teismo 2025 m. spalio 21 d. sprendime aiškiai nurodyta, jog atsakovas nepateikė Žemės sklypo suformavimą patvirtinančių dokumentų, kurie leistų įvertinti Žemės sklypo formavimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą. Pareiškėjos vertinimu, atsakovas nepagrįstai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. spalio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2556-492/2025, nes skiriasi bylų aplinkybės – minėtoje byloje yra pateikti objektyvūs, VĮ Registrų centre įregistruoti duomenys apie apskrities viršininko 2010 m. balandžio 8 d. įsakymą ir jo pagrindu suformuotą žemės sklypą. Pareiškėja laikosi pozicijos, jog jai priklausančio Žemės sklypo kadastro duomenys yra pakeisti pažeidžiant imperatyvių teisės normų, reglamentuojančių Kadastro duomenų keitimą, reikalavimus ir panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
32. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje (2019 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIII-2166 redakcija) nustatyta: „Jeigu formuojant žemės sklypą (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai), šiame įstatyme nurodytos teritorijos, į kurias pateko šis žemės sklypas (jo dalis), formuojamoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, šių žemės sklypo kadastro duomenų – šiame įstatyme nurodytų teritorijų – įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatyta tvarka organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) teritorinio padalinio vadovas. Per 20 darbo dienų nuo asmens, suinteresuoto ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turėjo būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, prašymo pateikimo dienos Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovas Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą arba motyvuotai atsisako organizuoti šių teritorijų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą (kai objekto, dėl kurio žemės sklypo formavimo metu šiam žemės sklypui turėjo būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nebėra). Šioje dalyje nurodytu atveju šiame įstatyme nurodytų teritorijų erdviniai duomenys pateikiami Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui kartu su prašymu ir kitais Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nurodytais dokumentais. Žemės sklypo, kuris patenka į šioje dalyje nurodytas teritorijas, savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis apie keičiamus žemės sklypo kadastro duomenis informuojamas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatyta tvarka“.
33. Šis teisinis reguliavimas taikytinas ginčo teisinių santykių atveju, o juo remiantis NŽT teritorinio padalinio vadovas atlieka įstatyme nustatytus organizacinius veiksmus, kad būtų ištaisyta klaida, kai žemės sklypo formavimo metu formuojamoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nors tai privalėjo būti padaryta. Tai suponuoja, kad atliekant tokias procedūras būtinas retrospektyvinis situacijos įvertinimas, t. y. privalu nustatyti, ar žemės sklypo formavimo metu buvo faktinis ir teisinis pagrindai specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms nustatyti ir jas įrašyti į Kadastrą bei Registrą.
34. Žemės sklypo suformavimo (Žemės sklypas suformuotas NŽT 2012 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2)-57) metu galiojo toks teisinis reguliavimas:
34.1. Kelių įstatymo 12 straipsnyje (2002 m. spalio 3 d. įstatymo Nr. IX-1113 redakcija) buvo nustatyta: ,,Siekiant sudaryti saugias eismo sąlygas, nuo kelio briaunų į abi puses nustatoma kelio apsaugos zona. Jos plotis pagal kelio reikšmę yra: 1) magistralinių kelių – po 70 metrų; 2) krašto kelių – po 50 metrų; 3) rajoninių kelių – po 20 metrų; 4) vietinės reikšmės kelių – po 10 metrų.
34.2. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, II skyriaus „Kelių apsaugos zonos“ 3 punkte (2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 110 redakcija) buvo nustatyta: ,,Siekiant sudaryti saugias eismo sąlygas, nuo kelio briaunų į abi puses nustatomos kelių apsaugos zonos: 3.1. Kelių apsaugos zonų pločiai priklausomai nuo kelio reikšmės yra: 3.1.1. magistralinių kelių po 70 metrų; 3.1.2. krašto kelių po 50 metrų; 3.1.3. rajoninių kelių po 20 metrų; 3.1.4. vietinės reikšmės kelių po 10 metrų.
34.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 patvirtintame valstybinės reikšmės automobilių kelių sąraše kelias Nr. 4406 Švenčionėliai-Melagėnai-Sariai priskirtas rajoninių kelių kategorijai.
35. Šio teismo sprendimo 34 punkte nurodytas teisinis reguliavimas leidžia konstatuoti, kad Žemės sklypo pareiškėjai formavimo metu buvo faktinis ir teisinis pagrindai specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms – rajoninio kelio apsaugos zonai (Specialiųjų sąlygų II skyriaus „Kelių apsaugos zonos“ 3.1.3 p.) nustatyti ir jas įrašyti į Kadastrą bei Registrą, o to nepadarius buvo faktinis bei teisinis pagrindas NŽT teritorinio padalinio vadovui atlikti įstatyme nustatytus organizacinius veiksmus, kad būtų ištaisyta klaida (Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 str. 3 d.).
36. Teisėjų kolegijos padarytų išvadų (šio teismo Sprendimo 35 p.) kontekste svarbu pažymėti, kad byloje ginčijamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. 45SD-(14.45.110 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimo“ priėmimo metu galiojo: Kelių įstatymo 12 straipsnis (2019 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIII-2179 redakcija), nustatantis: ,,Siekiant sudaryti saugias eismo sąlygas, nuo kelio briaunų į abi puses nustatoma kelio apsaugos zona. Kelių apsaugos zonų dydis nustatytas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme“, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje (2019 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIII-2166 redakcija) įtvirtintas teisinis reguliavimas, nustatantis: ,,Rajoninių kelių apsaugos zona – žemės juosta po 20 metrų į abi puses nuo kelio briaunų“. Taigi, ginčo sprendimo priėmimo metu faktinis bei teisinis pagrindas nustatyti rajoniniams keliams taikomą apsaugos zoną neišnyko, o sąlygos, įtvirtintos pasikeitusiame teisiniame reguliavime – nepakito.
37. Šio teismo sprendimo 34 ir 36 punktuose nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja ir tai, kad nustatant specialiąsias žemės naudojimo sąlygas Kelių nuostatų taikymui nėra teisinių pagrindų, nes Žemės sklypo pareiškėjai suformavimo metu rajoniniams keliams taikomos apsaugos zonos plotį nustatė Kelių įstatymas, o šioje byloje ginčijamo sprendimo priėmimo metu – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, remiantis Kelių įstatymo 12 straipsniu.
38. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 45SD-(14.45.110 E.), neteisingai aiškino bei taikė materialiąją teisę, todėl priėmė neteisėtą ir naikintiną sprendimą.
39. Byloje ginčijamo atsakovo Sprendimo nepagrįstumo ir / ar neteisėtumo pagrindų nenustatyta, todėl pareiškėjos skundas yra nepagrįstas ir nauju sprendimu atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjos A. P. skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Gintaras Kryževičius
Dainius Raižys