Civilinė byla Nr. 2-617/2013

                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija 126.2.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Vyto Miliaus ir Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės „SEB Lizingas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Dina International“ transportas (bylos Nr. B2-1730-524/2012).

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Klaipėdos apygardos teisme 2012-10-11 priimtas ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Dina International“ transportas. Ieškovas nurodė, kad yra atsakovo kreditorius, dėl nutrauktų lizingo sutarčių įmonė liko skolinga 110454,61 Lt turto vertės dengimo, 9938,93 Lt palūkanų, 227516,14 Lt delspinigių, taip pat nėra grąžinusi lizinguoto turto. Ieškovas įspėjo atsakovą, kad nesumokėjus įsiskolinimo bus kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Atsakovas su pateiktu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad iš pateiktų įmonės finansinių atskaitomybės dokumentų matyti, kad įmonė yra moki, todėl nėra pagrindo kelti įmonei bankroto bylą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. spalio 23 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB „Dina International“ transportas bankroto bylą. Teismas nurodė, kad pagal 2011-12-31 balanso duomenis matyti, kad įmonė turto turėjo už 1508256 Lt, iš jo trumpalaikio – už 1313611 Lt, ilgalaikio turto – už 194645 Lt. Įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 22456435 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 256402 Lt, po vienerių metų mokėtinos sumos sudarė 2200033 Lt. Pagal 2011 m. pelno (nuostolių) ataskaitą  įmonės pardavimo pajamos sudarė 4339570 Lt, turėjo 141634 Lt nuostolio. Iš teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta (LR CPK 179 str. 3 d.), kad tarp šalių yra neišspręstas ginčas dėl lizingo sutarčių nutraukimo, darytina išvada, kad skolinis įsipareigojimas yra ginčijamas. Įvertinęs šiuos duomenis teismas nurodė, kad įmonė patiria nuostolių, tačiau palyginus atsakovo esamus įsipareigojimus su turimu turtu, akivaizdu, kad  įmonės skolos ir įsipareigojimai nesiekia pusės įmonės turto.  Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad byloje nėra pateikta duomenų leidžiančių konstatuoti, jog įmonė yra nemoki, t. y.  pradelsti trumpalaikiai įmonės įsipareigojimai viršija pusę įmonės turto.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas AB „SEB Lizingas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012-10-23 d. nutartį ir bankroto bylos atsakovui UAB „Dina International“ transportas iškėlimo klausimą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Skunde pateikiami tokie argumentai:

1. Atsakovo UAB „Dina International“ transportas nemokumas yra konstatuotas įsiteisėjusia 2012-02-22 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2012-10-23 d. nutartyje į šias, prejudicinę reikšmę turinčias aplinkybes neatsižvelgė ir dėl jų nepasisakė.

2. Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad kitoje civilinėje byloje tarp šalių kilęs ginčas neva turi reikšmės atsakovo UAB „Dina International“ transportas įsiskolinimo dydžiui, yra nepagrįstas.

3. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi išimtinai tik atsakovo pateiktu 2011-12-31 d. balansu ir detaliau, kas sudaro į balansą įrašytą turtą ir pradelstus įsipareigojimus, nenagrinėjo.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Dina International“ transportas prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nesutinka su atskirajame skunde nurodytais argumentais, nes jie yra nepagrįsti, o skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta. 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje sprendžiamas bankroto bylos iškėlimo klausimas.

Apelianto teigimu atsakovas yra nemokus ir jam keltina bankroto byla. Savo teiginius apeliantas iš esmės grindžia Lietuvos apeliacinio teismo 2012-02-22 nutartimi, kuria buvo atsisakyta atsakovui kelti restruktūrizavimo bylą, be kita ko ir dėl atsakovo nemokumo. Atsakovas nesutinka su apelianto teiginiais dėl jo nemokumo, bei nurodo, kad pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs pateiktus įrodymus, padarė išvadą, jog nėra pateikta duomenų leidžiančių konstatuoti, kad įmonė nemoki ir atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą.

Apeliantas atskirtajame skunde nurodo, kad atsakovui keltina bankroto byla, teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl atsakovo mokumo.

Teisėjų kolegija iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis negali sutikti su apelianto skundo argumentais. Įmonių bankroto instituto tikslas ir paskirtis yra apsaugoti finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių interesus, o taip pat ir turinčios finansinių sunkumų įmonės interesus, išsaugoti darbo rinkos dalyvį. Todėl sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą yra labai svarbu tinkamai nustatyti įmonės mokumą, jos galimybes vykdyti veiklą bei pagerinti savo finansinę padėtį. ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bankroto byla iškeliama jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1. įmonė yra nemoki ir vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimą; 2. įmonė viešai paskelbė ar kitaip pranešė kreditoriams, kad negali atsiskaityti ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

Nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kad atsakovas vengia atsiskaityti su darbuotojais ar, kad paskelbė jog neketina vykdyti savo įsipareigojimų. ĮBĮ įmonės nemokumą apibrėžia kaip įmonės būseną, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pagal pateikto į bylą balanso už 2011 metus duomenis, atsakovo turtas sudaro – 1508256 Lt, o per vienerius metus mokėtinos skolos ir įsipareigojimai – 256402 Lt (112 -113 b.l.). Atsakovo įsipareigojimai neviršija pusės į jo balansą įrašyto turto vertės. Netikėti atsakovo pateikto balanso duomenimis nėra pagrindo. Apelianto argumentai dėl konstatuoto atsakovo nemokumo sprendžiant restruktūrizavimo jam iškėlimo klausimą neturi įtakos šios bylos nagrinėjimui, nes sprendžiant restruktūrizavimo klausimą buvo nagrinėjamas visai kito laikotarpio balansas bei veikla. Įvertinant faktą, kad atsakovas vykdo veiklą, atitinkamai gauna pajamas, todėl praėjus tam tikram laiko tarpui jo finansinė padėtis kinta. Apelianto nurodytas jam atsakovo įsiskolinimas, pagal susiformavusią teismų praktiką, vertinant atsakovo nemokumą neįskaitomas į pradelstų įsipareigojimų sumą, nes teisme vyksta ginčas dėl nurodytų įsipareigojimų pagrįstumo. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad apelianto nurodyta atsakovo skola yra pradelsta. Nenustačius ĮBĮ 9 str. 5 d. nurodytų sąlygų nėra pagrindo kelti atsakovui bankroto bylą.

Pažymėtina, kad apeliantas skolą, jei tokia yra, gali išsiieškoti iš atsakovo ir neiškėlus pastarajam bankroto bylos.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta, o apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją naikinti.

Teisėjų kolegija vadovaudamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartį.

Teisėjai                                                                      Rasa Gudžiūnienė

                                                                      Vytas Milius

                                                                      Marytė Mitkuvienė