Civilinė byla Nr. e2-389-852/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00844-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 2.6.11.6

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Daivai Vasiliauskei,

dalyvaujant ieškovui M. K.,

atsakovų UAB „Pilaitės investicijos“, V. G. bei trečiojo asmens UAB „Vilmstata“ atstovui advokatui Deividui Poškai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovams UAB „Pilaitės investicijos“, V. G., L. G. bei trečiajam asmeniui UAB „Vilmstata“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.                      Ieškovas M. K. actio Pauliana ieškiniu prašo: pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento tarp atsakovų UAB „Pilaitės investicijos“, V. G. ir L. G. sudarytą 2021 m. gegužės 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2699; taikyti dvišalę̨ restituciją – atsakovei UAB „Pilaitės investicijos“ grąžinti pagal ginčijamą̨ pirkimo–pardavimo sutartį atsakovams V. G. ir L. G. perleistą žemės sklypą̨, adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini), o atsakovams V. G. ir L. G. priteisti 350 000 Eur sumą iš atsakovės UAB „Pilaitės investicijos“; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad jam, kaip UAB „Pilaitės investicijos“ kreditoriui, turinčiam galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę į atsakovą UAB „Pilaitės investicijos“, tapo žinoma, kad atsakovai 2021 m. gegužės 18 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Pilaitės investicijos“ pardavė žemės sklypą už 350 000 Eur sumą. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis parduoto žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis: kita, žemės sklypo plotas: 0.7081 ha, užstatyta teritorija: 0.7081 ha, vidutinė rinkos vertė: 468 000 Eur. Ieškovas paaiškina, kad atsakovo UAB „Pilaitės investicijos“ akcininkas (sandorio sudarymo dienai) buvo trečiasis asmuo UAB „Vilmstata“, kuri yra vienasmeniškai kontroliuojama atsakovo V. G.. Taigi ginčijama 2021 m. gegužės 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas UAB „Pilaitės investicijos“ žemės sklypą perleido su juo susijusiems asmenims V. G. ir L. G. už gerokai mažesnę kainą nei vidutinė šio sklypo rinkos vertė. Atsižvelgiant į tai, ieškovas mano, kad sutartis yra akivaizdžiai nesąžininga, pažeidžianti ieškovo, kaip UAB „Pilaitės investicijos“ kreditoriaus, teises ir turėtų būti pripažinta negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu, t. y. siekiant atkurti atsakovo UAB „Pilaitės investicijos“ mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad ieškovas galėtų patenkinti savo reikalavimą.

2.                      Atsakovai UAB „Pilaitės investicijos“, V. G. ir trečiasis asmuo UAB „Vilmstata“ atsiliepimu prašo ieškinio netenkinti. Atsakovai teigia, kad ieškovas negali reikšti actio Pauliana ieškinio, nes nėra sandorio šalių kreditorius. Be to, atsakovai teigia, kad sandoris buvo sudarytas sąžiningai, t. y. turtas buvo perleistas už tikrą jo vertę. Atsakovė L. G. atsiliepimo nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys netenkinamas.

3.                      Byloje nustatyta, kad UAB „Pilaitės investicijos“, V. G. ir L. G. 2021 m. gegužės 18 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Pilaitės investicijos“ perleido atsakovams V. G. ir L. G. bendrai jungtinei sutuoktinių nuosavybei 0,7081 ha bendro ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pirkimo–pardavimo sutarties 2.1 punkte numatyta, kad daiktas parduodamas už 350 000 Eur kainą.

4.                      Ieškovas M. K. ginčija šį sandorį actio Pauliana pagrindais (CK 6.66 straipsnis). Ieškovo įsitikinimu, sandorio šalys sudarytu sandoriu siekė apsunkinti jo galimybes atgauti skolą. Sandoris yra sudarytas tarp susijusių asmenų, o šiuo sandoriu turtas yra perleistas už aiškiai per mažą kainą.

5.                      Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį, reikšdamas actio Pauliana ieškinį, kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2015 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-313/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; ir kt.).

6.                      Spręsdamas šį ieškinį teismas pirmiausiai tikrina, ar ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į skolininką – atsakovą UAB „Pilaitės investicijos“. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1607-854/2022 ieškovui buvo priteista iš atsakovo UAB „Pilaitės investicijos“ 140 610,68 Eur skola ir tai patvirtino, kad ieškovas yra kreditorius, galintis pareikšti actio Pauliana ieškinį. Tačiau byloje taip pat nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 8 d. UAB „Vilmstata“ ir UAB „Pilaitės investicijos“ sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria UAB „Vilmstata“, kaip pradinis kreditorius, perleido naujajam kreditoriui UAB „Pilaitės investicijos“ 150 000 Eur dydžio turimą reikalavimo teisę (dalį reikalavimo teisės) į skolininką M. K. (CK 6.101 straipsnis), kad naujasis kreditorius UAB „Pilaitės investicijos“ 2023 m. rugsėjo 8 d. pranešimu informavo skolininką M. K. apie sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį, ir kad 2023 m. rugsėjo 8 d. UAB „Pilaitės investicijos“ atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, sudengiant UAB „Pilaitės investicijos“ ir M. K. galiojančius ir vykdytinus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus vienas kitam.

7.                      Ieškovas nesutinka, kad dėl 2023 m. rugsėjo 8 d. UAB „Pilaitės investicijos“ įskaitymo jo kreditorinio reikalavimo teisė turėtų būti laikoma pasibaigusia. Ieškovas savarankiško reikalavimo dėl įskaitymo nuginčijimo nereiškė. Ieškovo įsitikinimu, savarankiško reikalavimo nebūtina reikšti, nes įskaitymas yra niekinis sandoris dėl to, jog jį sudarant buvo pažeisti įstatymo imperatyvai bei viešoji tvarka ir kad tokiu atveju teismas turi pats savo iniciatyva pripažinti sandorį niekiniu ir jo netaikyti (CK 1.78 straipsnio 1 dalis, CK 1.80 straipsnio 1 dalis) Be to, ieškovas nurodė, kad yra pateikęs ir ieškinį Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2806-565/2023 dėl šio sandorio nuginčijimo, bet šios bylos prašė nestabdyti. Ieškovas M. K. neginčijo UAB „Pilaitės investicijos“ reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu įsigyto kreditorinio reikalavimo į jį pagrįstumo.

8.                      Teismas, įvertinęs tiek ieškovo nurodytus argumentus, tiek savo iniciatyva patikrinęs 2023 m. rugsėjo 8 d. įskaitymo teisėtumą, nenustatė, jog sudarant šį sandorį būtų buvę pažeisti įstatymo imperatyvai, dėl ko jis turėtų būti laikomas niekiniu. Visų pirma, teismas atkreipia dėmesį, kad M. K. iškelta fizinio asmens bankroto byla buvo nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2FB-225-1134/2023). Ši nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 7 d. (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2S-1879-560/2023). Todėl ieškovo prievolių įskaitymui taikomi ribojimai pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 6 dalies ir 6 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas šiuo atveju nebuvo pažeisti. Taip pat teismas atmeta ieškovo argumentus, kad atlikdamas įskaitymą atsakovas UAB „Pilaitės investicijos“ pažeidė CK 6.6301 straipsnio nuostatas, numatančias, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti tik šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas pritaria atsakovų ir trečiojo asmens argumentams, kad CK 6.9301 straipsnis, reglamentuojantis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, yra nukreiptas į skolininko, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, veiksmus atsiskaitant su kreditoriais, o ne į kreditorių. Ieškovas ginčydamas įskaitymo sandorį dėl CK 6.9301 straipsnio nuostatų pažeidimo, be kitų aplinkybių turėjo įrodyti, kad ne jis įskaitymo metu buvo nemokus, bet įskaitymą atlikęs subjektas, t. y. UAB „Pilaitės investicijos“, buvo nemoki ir kad tokiu sandoriu ji pažeidė jo teisę atgauti skolą pirmiau, nei kiti įmonės kreditoriai. Akivaizdu, kad ieškovo keliamas ginčas dėl atlikto įskaitymo teisėtumo niekaip nėra susijęs su tokia situacija. Be to, teismas neturi pagrindo nukrypti ir nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, be kita ko nustatančios, kad remdamasis CK 6.9301 straipsnio nuostatomis reikalavimą gali reikšti kreditorius, pagal atsiskaitymų eiliškumą esantis pirmiau už gavusį atsiskaitymą, bet ne neteisėtą atsiskaitymą atlikusi įmonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019). Pagal tokį vertinimą, laikytina kad CK 6.9301 straipsnio pažeidimu negali remtis ir kreditorius, gavęs atsiskaitymą. Šiuo atveju teismas remiasi ir kasacinio teismo praktika, nustatančia, jog CK 6.9301 straipsnyje reglamentuojamas tik atsiskaitymų lėšomis – grynaisiais ir negrynaisiais pinigais – eiliškumas, todėl šio straipsnio nuostatos netaikomos priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sandoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020).

9.                      Teismas nenustatė, kad UAB „Pilaitės investicijos“ 2023 m. rugsėjo 8 d. atliktas įskaitymas prieštarautų CK 6.130 straipsnio nuostatoms ar pažeistų kitus įstatymų imperatyvus.

10.                      Teismas, įvertinęs šios bylos aplinkybes, sprendžia, kad ieškinio reikalavimo tenkinimui nėra actio Pauliana sąlygos – ieškovas nėra atsakovo kreditorius. Konstatavus, kad atsakovas UAB „Pilaitės investicijos“ yra padengęs ieškovui skolą, netenka prasmės kitų actio Pauliana sąlygų pagrįstumo tikrinimas, nes sandorio panaikinimas nesukurs ieškovui teisių ar teisėtų lūkesčių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

11.                      Bylinėjimosi išlaidos skirstomos atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas dėl ginčo esmės yra palankus atsakovams bei trečiajam asmeniui, tačiau teismas vertina, kad išlaidos šiuo atveju turėtų būti skirstomos ne pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatytas taisykles, bet pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

12.                      Atsakovas UAB „Pilaitės investicijos“ prašo priteisti 2858,62 Eur išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į ieškinį (e. bylos t. 5, b. l. 54). Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovų atsiliepimuose buvo ginčijamas ieškovo kreditorinio reikalavimo pagrįstumas, bet ieškovo kreditorinio reikalavimo pagrįstumas vėliau iš esmės buvo patvirtintas civilinėje byloje Nr. e2-1607-854/2022. Be to, atsakovai ginčijo kitas actio Pauliana sąlygas, įskaitant ieškovo argumentus, susijusius su tuo, jog perleisto žemės sklypo vertė buvo aiškiai per maža. Šie argumentai nebuvo reikšmingi teismo sprendimui ir dėl jų teismas nepasisakė, tačiau yra svarbu, kad atsakovai savo procesiniu elgesiu iš esmės sutiko su paminėtų savo argumentų nepagrįstumu, ir tai spręstina iš to, kad atsakovai atsisakė sumokėti užstatą už teismo paskirtą turto vertės nustatymo ekspertizę, dėl ko ši ekspertizė nebuvo atlikta. Ieškinio reikalavimo atmetimui esminę reikšmę turėjo atsakovų sandoriai, sudaryti 2023 m. rugsėjo 8 d., t. y. juridiškai reikšmingais teismas pripažino pačių atsakovų veiksmus, kuriais jie nesirėmė rengdami atsiliepimą ir kurių net nebuvo rengiant atsiliepimą į ieškinį. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovas negali būti laikomas atsakingu už atsakovų bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į ieškinį rengimu. Įrodymų apie kitokias išlaidas, kurios pagal bylos baigtį ir procesinį elgesį galėtų būti laikomos pagrįstomis, atsakovai ir trečiasis asmuo nepateikė.

13.                      Ieškovas įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas taip pat nepateikė, be to, procesinė bylos baigtis nėra palanki ieškovui.

14.                      Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (19,86 Eur), buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų. Šios išlaidos priteisiamos valstybei iš ieškovo (CPK 96 straipsnis). Ieškovas taip pat nėra sumokėjęs žyminio mokesčio už ieškinį. Ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl jam iškeltos fizinio asmens bankroto bylos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), tačiau bankroto byla yra nutraukta ir todėl ieškovas turi pareigą sumokėti žyminį mokestį. Žyminis mokestis nuo ieškinio sumos (350 000 Eur) sudaro 3600 Eur. Žyminis mokestis priteisiamas į valstybės biudžetą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškovo M. K. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos valstybei 19,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir 3600 Eur žyminio mokesčio. Valstybei priteistos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (https://www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai ), įmokos kodas 5660. Mokėjimo įrodymą reikia pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas                                                 Andrius Verikas