Civilinė byla Nr. e2-820-1097/2021

                  Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10223-2020-1

                  Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.18;

 (S)

                  2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 3.2.4.11

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė,

sekretoriaujant Ingridai Žuraitei,

dalyvaujant ieškovų R. S., V. P. ir J. G. atstovei advokatei Mildai Šmitaitei,

atsakovo R. M. atstovui advokatui Mariui Grucei,

atsakovo T. S. atstovei advokato padėjėjai Agnei Litvinaitei,

trečiojo asmens J. R. atstovui advokato padėjėjui Liudvikui Ragauskiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. S., V. P. ir J. G. ieškinį atsakovams T. S. ir R. M. dėl žalos kreditoriams atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Progressus group“ ir J. R.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovai R. S., V. P. ir J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams T. S. ir R. M. dėl žalos kreditoriams atlyginimo, prašydami priteisti solidariai iš atsakovų R. S. 10 709,03 Eur, J. G. 11 584,80 Eur ir V. P. 11 584,80 Eur žalai atlyginti, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 

2.       Ieškovai nurodė, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu pripažinus negaliojančia ieškovų ir UAB „Apis Baltija“ sudarytą jungtinės veiklos sutartį, UAB ,,Apis Baltija“ buvo įpareigota grąžinti R. S. 10 709,03 Eur, J. G. – 11 584,80 Eur ir V. P. – 11 584,80 Eur, padengti ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Šių priteistų sumų UAB ,,Apis Baltija“ negali grąžinti ieškovams dėl bendrovės valdymo organų ir dalyvių – bendrovės vadovo bei akcininko atsakovo R. M. ir akcininko atsakovo T. S. – kaltės.

3.       Grįsdami šiuos teiginius, ieškovai nurodė, kad 2013 m. lapkričio 7 d. UAB „Progressus group“ pardavė UAB „Apis Baltija“ akcijas atsakovams, o pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas iki akcijų perleidimo sandorio pabaigos bendrovės nuosavas kapitalas turėjo būti ne mažesnis kaip 251 904 Lt (243 900 Lt įstatinis kapitalas bei 8 004 Lt rezervai), bendrovės banko sąskaitoje turėjo būti ne mažiau kaip 247 904 Lt, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų - 0 Lt, gautinų sumų – ne mažiau kaip 2 000 Lt (atgautinas PVM) bei nematerialus turtas (licencijos ir leidimai) – 2 000 Lt. Po akcijų perleidimo bendrovė jokios veiklos nevykdė, išlaidų nepatyrė, tačiau 2018 m. kovo 14 d. (t. y. jau esant iškeltai civilinei bylai dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo) kreditorių (bendrovės akcininkų – atsakovų) iniciatyva UAB „Apis Baltija“ pradėta bankroto procedūra ne teismo tvarka. Atsakovai, kaip kreditoriai, priimdami sprendimą dėl bankroto procedūros ne teismo tvarka, konstatavo, kad UAB „Apis Baltija“ yra nemoki, tačiau ieškovams nėra žinoma, kada tai įvyko ir dėl kokių priežasčių, kada sumažėjo bendrovės nuosavas kapitalas. Ieškovų teigimu, po akcijų perleidimo faktiškai perduotą UAB „Apis Baltija“ priklausančių lėšų sumą (apie 71 246,52 Eur) bendrovės akcininkai atsakovai, iš kurių vienas buvo ir bendrovės vadovu, pasisavino arba iššvaistė, kryptingai siekdami bankroto, siekdami išvengti įprastos likvidavimo procedūros bei įsipareigojimų kreditoriams (tik ieškovams, nes kitų kreditorių bankroto byloje nėra) vykdymo, aiškiai suprasdami, kad kreditorių gali atsirasti išnagrinėjus tuo metu jau pradėtą nagrinėti civilinę bylą dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. BUAB ,,Apis Baltija“ bankroto administratorius pareigos ginčyti sandorius, priešingus įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusius turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, nevykdė, tačiau ieškovai, kaip bendrovės kreditoriai, reiškia tiesioginį ieškinį buvusiems bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dėl žalos kreditoriams atlyginimo.  

4.       Ieškovų teigimu, atsakovas R. M., būdamas bendrovės vadovu, nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jam nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, bendrovės turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su bendrovės ūkine komercine veikla, tenkinti, dėl ko buvo prarastos akcijų perleidimo metu UAB „Apis Baltija“ banko sąskaitose buvusios lėšos, kurios galėjo būti panaudojamos atsiskaityti su ieškovais, t. y.: tinkamai neinventorizavo ir UAB „Apis Baltija“ buhalterijoje neapskaitė ieškovams nuosavybės teise priklausančių ir bendrovei UAB ,,Apis Baltija“ jungtinės veiklos sutarties pagrindu perduotų lėšų ir, tikėtina, naudojosi jomis kaip priklausančiomis bendrovei; nuo 2013 m. Juridinių asmenų registrui neteikė įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų; UAB „Apis Baltija“ tapus nemokia (jeigu bendrovė tokia tapo) neiniciavo sprendimų dėl įmonės finansinės padėties pagerinimo priėmimo, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti, neteikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo; neišsaugojo 2013 m. lapkričio mėnesį jam perduoto įmonės turto, taip pažeisdamas jam kylančias fiduciarines pareigas (CK 2.87 straipsnio 4 dalis). 

5.       Grįsdami reikalavimą atsakovų, kaip buvusių bendrovės akcininkų, atžvilgiu, ieškovai nurodė, kad 2018 m. kovo 14 d. BUAB „Apis Baltija“ kreditorių susirinkimo protokole Nr. 1 nurodoma, jog visa kreditorių finansinių reikalavimų suma yra 30 415,32 Eur, iš kurios atsakovui R. M. – 15 213,74 Eur ir T. S. – 15 201,58 Eur. Ieškovams nėra žinoma, kokių sprendimų ar sandorių pagrindu yra atsiradę šie bendrovės įsipareigojimai akcininkams, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Apis Baltija“ nuo akcijų perleidimo veiklos nevykdė, sprendimai ar sandoriai, kurių pagrindu įgyti akcininkų reikalavimai bendrovei, laikytini sudarytais iš esmės vien akcininkų interesais, siekiant asmeninės naudos bei viršijant protingos ūkinės komercinės rizikos ribas, kuriais kartu padaryta tiesioginė žala ieškovams (CK 6.263 straipsnis). Neatmestina ir prielaida, kad akcininkai galėjo pinigines lėšas perkelti į kitas susijusias ar kontroliuojamas bendroves, sukurti fiktyvius finansinius reikalavimus bendrovei, dėl kurių pastaroji formaliai tapo nemokia, siekdami išvengti įprastos likvidavimo procedūros ir atsiskaitymo su ieškovais. Ieškovų teigimu, kreditoriais bankroto byloje patvirtinti bendrovės akcininkai, todėl laikytina, kad atsakovų nesąžiningi veiksmai buvo nukreipti būtent į konkrečius kreditorius – ieškovus, tokiu būdu padarant jiems tiesioginę ir individualią žalą. Atsakovai šią žalą privalo atlyginti solidariai, nes nesąžiningų tikslų (pirmiausia – išvengti atsiskaitymo su ieškovais) sąmoningai siekė kartu, abu atsakovai iš esmės prisidėjo prie žalos atsiradimo ir negalima nustatyti, kuri žalos ieškovams dalis priskirtina kiekvienam iš atsakovų ar kurio atsakovo veiksmai lėmė konkretų žalos dydį.

6.       Atsiliepime į ieškinį atsakovas R. M. prašė taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl žalos atlyginimo, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti atsakovui iš ieškovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovo teigimu, ieškovai, reikšdami tiesioginį ieškinį bendrovės vadovui bei akcininkui, neįrodė ir net neįrodinėjo konkrečių tik prieš juos nukreiptų atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų, kurie būtų padarę ieškovams individualią žalą. Ieškovai iš esmės tapatina savo tariamą individualią žalą su UAB ,,Apis Baltija“ ir/ar visiems jos kreditoriams padaryta žala. Tai, kad UAB ,,Apis Baltija“ neturi lėšų ieškovų kreditoriniams reikalavimams padengti, nereiškia atsakovo neteisėtų veiksmų prezumpcijos. Ieškovai neįrodė visų atsakovo atsakomybei kilti būtinų sąlygų (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai). Prašomus priteisti nuostolius ieškovai kildina iš 2011 m. įvykusių juridinių faktų – ieškovų, UAB ,,Apis Baltija“ ir kitų asmenų žodinio susitarimo vykdyti bendrą veiklą ir to susitarimo pagrindu bendrovei pervestų ieškovų lėšų. Ieškovai įgijo teisę susigrąžinti šias sumas dėl to, jog susitarimas dėl jungtinės veiklos nebuvo tinkamai įformintas, dėl ko jungtinės veiklos sutartis pripažinta niekine ir negaliojančia nuo pat sudarymo momento. Atsakovas UAB ,,Apis Baltija“ vadovu tapo tik 2013 m. pabaigoje, t. y. negali būti susijęs su ieškovams padaryta žala. Atsakovas nėra skolingas (neturi finansinių įsipareigojimų) UAB ,,Apis Baltija“ ir/ar jos kreditoriams. 

7.       Prašydamas taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti šiuo pagrindu, atsakovas nurodė, kad ieškovai yra praleidę 3 metų ieškinio senaties terminą, nes žala ieškovams padaryta 2011 m., kai patys ieškovai neteisėtai sudarė žodinę jungtinės veiklos sutartį ir jos pagrindu pervedė bendrovei pinigus. Žodinė jungtinės veiklos sutartis buvo negaliojanti nuo pat sudarymo momento, o galutinis teismo sprendimas, įsiteisėjęs 2020 m. kovo 19 d., iš esmės tik suteikė ieškovams teisę priverstinai išieškoti jų prašomą priteisti sumą iš UAB ,,Apis Baltija“. Be to, ieškovams buvo žinoma, jog, nepavykus pradėti veiklos pagal jungtinės veiklos sutartį, deponuota suma buvo grąžinta UAB ,,Apis Baltija“ 2013 m. rugpjūčio 13 d., o apie tai, jog UAB ,,Apis Baltija“ nepripažįsta ieškovų pretenzijų grąžinti įmokėtą sumą, ieškovams buvo žinoma 2017 m. vasario 9 d., kai buvo gautas bendrovės atsakymas į ieškovų pretenziją. Ieškinio senaties terminą skaičiuojant nuo bet kurio iš šių įvykių, jis yra praleistas ir sudaro savarankišką pagrindą ieškiniui atmesti.

8.       Atsiliepime į ieškinį atsakovas T. S. prašė taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad ieškovams padarytos žalos faktas buvo žinomas tiek 2011 m., kai nesilaikydami imperatyvių įstatymo reikalavimų jie sudarė žodinę jungtinės veiklos sutartį, tiek 2013 m., kai deponuota suma turėjo būti grąžinta UAB ,,Apis Baltija“ ir ieškovai tą žinojo (turėjo žinoti). Į bendrovę dėl lėšų grąžinimo ieškovai kreipėsi tik 2017 m., t. y. praleidę ieškinio senaties terminą. Atsakovas taip pat nurodė, kad UAB ,,Apis Baltija“ akcininku tapo jau po tariamos žalos ieškovams atsiradimo, o didžioji dalis ieškinio argumentų siejama su atsakovo R. M. atsakomybe. Dėl to atsakovui nėra aišku, kokiais neteisėtais veiksmais individualiai ieškovams jis sukėlė žalos. Atsakovas buvo tik UAB ,,Apis Baltija“ akcininkas ir investuotojas, neturėjo nei valdančiojo akcijų paketo, nei darbo santykių su bendrove. Vien tai, kad atsakovas buvo bendrovės akcininkas bei kreditorius, nepreziumuoja bei nepagrindžia jo veiksmų neteisėtumo.

9.       Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo J. R. prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

10.       Dublike ieškovai prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad atsakovų nesąžiningumą ir kryptingus nesąžiningus veiksmus, siekiant išvengti atsiskaitymo su ieškovais, patvirtina tai, kad laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 20 d. (po bendrovės akcijų įsigijimo) iki bankroto pradžios sukūrę bendrovės įsipareigojimus atsakovams, atsakovai bankroto ne teisme tvarka siekė išvengti bendrovės atsiskaitymo būtent su ieškovais, t. y. negalėjimo atsiskaityti situacija dirbtinai sukurta išimtinai ieškovų atžvilgiu. Atsakovui R. M. tapus bendrovės vadovu buvo iššvaistytos ar pasisavintos bendrovės lėšos, kurios galėjo būti skirtos atsiskaityti su ieškovais – vieninteliais kreditoriais, neskaitant patiems sau bendrovės skolinius įsipareigojimus sukūrusių atsakovų. Atsakovų veiksmais 2018 m. kovo 14 d. buvo pradėta UAB ,,Apis Baltija“ bankroto procedūra ne teismo tvarka, nors tuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama byla dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia, t. y. bankroto procesas ne teismo tvarka negalėjo būti pradėtas. Atsakovų sprendimas dėl bendrovės pabaigos priimtas tada, kai teisme tebebuvo nagrinėjama civilinė byla dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia ir dar buvo galimi kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, negalėjo būti tinkamai sudarytas likvidacinis balansas. Išnagrinėjus bylą, vietoje to, kad teikiant prioritetą visų juridinio asmens kreditorių lygiateisiškumui būtų patvirtinti ieškovų reikalavimai ir jiems suteikta teisė spręsti tolesnius bankroto klausimus (įskaitant juridinio asmens dokumentų patikrinimą, kreditorių susirinkimų sprendimų, juridinio asmens sudarytų sandorių ginčijimą, bankroto pripažinimą tyčiniu ir kt.), nelaukiant paskutiniojo kreditorių susirinkimo sprendimo apskundimo pabaigos, tą pačią dieną – 2020 m. balandžio 6 d. – buvo pateiktas prašymas išregistruoti bendrovę. Atsakovai siekė kuo greičiau išregistruoti bendrovę iš juridinių asmenų registro, kad išvengtų galimai jiems neigiamas pasekmes sukelsiančių kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimo.

11.       Ieškovai nurodė, kad nėra praleidę ieškinio senaties termino, nes 2011 m. pervedę lėšas į bendrovės sąskaitą ir neegzistuojant (ar išnykus) teisiniam pagrindui bendrovei lėšas saugoti, ieškovai pagal bendrąjį ieškinio senaties terminą dar iki šiol turėtų teisę pareikšti ieškinį dėl jų susigrąžinimo. Atsakovai nepagrįsti nurodo, kad ieškovai dėl žalos atlyginimo galėjo kreiptis 2013 metais, kai bendrovei buvo grąžintos deponuotos lėšos, nes tuo metu neegzistavo pagrindinė prašomos priteisti žalos atlyginimo sąlyga – bendrovės negalėjimas įvykdyti prievolės. Ši aplinkybė atsirado tik 2018 metais atsakovams konstatavus bendrovės nemokumą. Civilinė byla dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia iškelta 2017 m. birželio 20 d., o galutinis sprendimas joje įsiteisėjo tik 2020 m. kovo 19 d., todėl visą šį laiką ieškovai negalėjo priverstinai nukreipti savo reikalavimų į bendrovę, o, atsiradus tokiai galimybei įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, to nebegalėjo padaryti dėl atsakovų veiksmais sukurto jos nemokumo.

12.       Triplike atsakovas R. M. prašė taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Papildomai nurodė, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, nes ieškinys reiškiamas dėl žalos atlyginimo, o ieškovai turto neteko 2011 m. sudarę jungtinės veiklos sutartį ir jos pagrindu pervedę lėšas. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškinys atmestinas, nes reiškiamas ne dėl individualios žalos ieškovams atlyginimo, o dėl bendrovei ir/ar visiems kreditoriams galimai padarytos žalos. Be to, ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas būtų iššvaistęs ar pasisavinęs UAB ,,Apis Baltija“ lėšas. Bendrovėje lėšų nebeliko dar iki tol, kol atsakovui tapo žinoma apie ieškinyje ir dublike minimą civilinę bylą dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia. Atsakovas taip pat nurodė, kad bankroto bylos UAB ,,Apis Baltija“ iškėlimas nėra susijęs su ieškovams padaryta žala: bendrovė jau ilgą laiką nebevykdė veiklos, turto neturėjo, savo turimų įsipareigojimų padengti negalėjo, todėl akcininkai ir nusprendė iškelti bankroto bylą. Jos iškėlimo dienai bendrovėje jokio turto nebebuvo. Minima civilinė byla dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia buvo pradėta kaip neturtinis ginčas, todėl atsakovas, priimdamas sprendimą dėl bankroto bylos iškėlimo, laikė, kad neteisminiam bankroto procesui pradėti jokių kliūčių nebuvo. Be to, patys ieškovai, sužinoję apie bankroto bylos iškėlimą, nesiėmė jokių veiksmų, kad nutrauktų neva neteisėtą bankroto procesą, apskųstų jį, ginčytų, jų manymu, abejotinus kreditorinius reikalavimus ir pan. Ieškovai neginčijo / neskundė BUAB ,,Apis Baltija“ išregistravimo ir nekėlė kitų klausimų dėl jos bankroto. Bendrovei iškėlus bankroto bylą, atsakovas neteko savo, kaip vadovo, įgaliojimų ir vadovavimą bendrovei įstatymų nustatyta tvarka perėmė bankroto administratorius, kuris ir yra atsakingas už kreditorių įtraukimą / neįtraukimą į kreditorių sąrašą, kreditorių susirinkimo sušaukimą ir kitų bankroto procese iškylančių klausimų išsprendimą. 

13.       Triplike atsakovas T. S. prašė taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pabrėžė, kad nebuvo nei UAB ,,Apis Baltija“ vadovas, nei dirbantis bendrovėje asmuo, neturėjo valdančiojo akcijų paketo ir nežinojo apie ieškovų inicijuotą civilinę bylą ir jų pareikštus bendrovei turtinius reikalavimus. Bendrovės bankroto procesas nebuvo susijęs su ieškovams padaryta žala ar jų reikalavimais, nes atsakovai norėjo pašalinti iš rinkos dalyvį, kuris nebevykdė veiklos, turto neturėjo. Be to, atsakovams, kaip akcininkams, nusprendus bendrovei inicijuoti bankrotą ne teismo tvarka, bankroto procedūrų atlikimo sąlygas vertino paskirtas bankroto administratorius ir nenurodė, jog bankrotas ne teismo tvarka būtų negalimas.

14.       Teismo posėdžio metu ieškovų atstovė prašė ieškinį tenkinti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Pabrėžė, kad UAB ,,Apis Baltija“ prarado galimybę atsiskaityti su ieškovais dėl atsakovų veiksmų. Papildomai nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog UAB ,,Apis Baltija“ akcijų pirkimo-pardavimo sandorio metu turėjo galimybę atsiskaityti su ieškovais, tačiau lėšos buvo išleistos atsakovų reikmėms ir atsakovų veiksmai lėmė, kad įmonė prarado galimybę atsiskaityti su ieškovais. Laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 7 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. gautos lėšos išleistos atsakovų asmeninėms reikmėms: 2014 m. sausio 16 d. sumokėta 30 409,23 Lt advokatų kontorai, o 2014 m. vasario 7 d. pervesta 61 000 Lt į užsienio valstybėje esančią sąskaitą. Advokatų kontoros paslaugomis naudojosi atsakovai sudarant bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, todėl mokėjimas advokatų kontorai iš bendrovės sąskaitos faktiškai atliktas už teisinę pagalbą atsakovams sudarant sandorį, kurio šalimi bendrovė nebuvo. Atsakovui R. M. paaiškinus, jog bendrovė po 2013 m. akcijų perleidimo nevykdė jokios veikos, 61 000 Lt suma sumokėta ofšorinei bendrovei fiktyviai imituojant atlygintinį sandorį, o iš tiesų siekiant pasisavinti bendrovės lėšas. Be to, buvo sukuriami papildomi bendrovės įsipareigojimai akcininkams (savininkams), o tai sukūrė sąlygas likviduoti bendrovę, t. y. įmonė tapo nemokia dėl atsakovų veiksmų. Nežinojimas apie ieškovų reikalavimo teises bendrovei neduoda pagrindo elgtis su įmonės lėšomis kaip su savo. Neteisėti atsakovų veiksmai pasireiškė paskelbiant bankrotą ne teisme, nes bankroto procesas negalėjo būti pradėtas nagrinėjant teisme civilinę bylą dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Iškėlus bendrovės bankroto bylą, neteisėti atsakovų veiksmai pasireiškė kreditorių sprendimais, kai buvo priimti sprendimai dėl įmonės pabaigos, nors dar buvo nagrinėjama byla dėl jungtinės veiklos. Išregistruojant įmonę galimai tyčia užkirsta galimybė ieškovams dalyvauti bankroto procese. Jei bankroto byla bendrovei nebūtų iškelta, ieškovai savo reikalavimus galėtų nukreipti į bendrovę, tačiau dėl nesąžiningų atsakovų veiksmų nebegali to padaryti. Atsakovų veiksmais padaryta žalos konkrečiai ieškovams, nes kitų kreditorių įmonė neturėjo. Bendrovės negalėjimą atsiskaityti su ieškovais nulėmė ne tiek pats neteisminio bankroto bylos iškėlimo faktas, tačiau atsakovų anksčiau sudaryti sandoriai, sukėlę bendrovės nemokumą ir juos dengiantys sprendimai bankroto procese, kuriai iš ieškovų atimta galimybė patenkinti reikalavimus iš bendrovės. Ieškovų teigimu, ieškinio senaties termino pradžia turėtų būti laikoma 2020 m. kovo 19 d., kai įsiteisėjo teismo sprendimas byloje dėl jungtinės veiklos sutarties ir atsirado ieškovų reikalavimo teisė į BUAB ,,Apis Baltija“. Taip pat teismo posėdžio metu ieškovų atstovė nurodė, kad atsakovo T. S. atstovės advokato padėjėjos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatitinka protingumo kriterijaus ir turėtų būti mažinamos, o išlaidos už dokumentų vertimą atsakovui R. M. neturėtų būti priteistos, nes patirtos paties atsakovo rizika – didžioji dalis šių išlaidų yra už elektros energijos tiekimo sutarties vertimą, tačiau šis dokumentas neturi tiesioginės reikšmės bylai. 

15.       Teismo posėdžio metu atsakovų atstovai prašė taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Pabrėžė, kad turi būti vertinamas atsakovų sąžiningumas tam tikrų veiksmų atlikimo ar sandorių sudarymo metu: šiuo atveju ieškovų nurodomi neva neteisėti atsakovų veiksmai atlikti 2013-2014 metais, o atsakovai iki 2017 metais ieškovų pareikštų pretenzijų nežinojo apie ieškovus ir jų reikalavimo teises, t. y. atsakovų veiksmai negalėjo būti nukreipti prieš ieškovus, apie kuriuos atsakovai nežinojo. Papildomai paaiškino, kad atsakovai pirko UAB ,,Apis Baltija“ akcijas, siekdami įsigyti įmonę be įsipareigojimų, turinčią licenciją (leidimą) tiekti energiją. Akcijų kaina buvo susieta su tam tikromis sąlygomis – licencijos turėjimu, ir realiai buvo 4 000 Lt (įmonės turto ir sumokėtos kainos skirtumas). Atsakovai pirko įmonę tik dėl to, kad buvę akcininkai (savininkai) garantavo, jog įmonė skolų bei įsipareigojimų neturi. Pirkdami įmonę atsakovai nežinojo apie ieškovų sudarytą neteisėtą jungtinės veiklos sandorį. Taip pat paaiškino, kad atsakovų bendrovei pervestos lėšos priklausė atsakovams ir turėjo būti investuojamos, nes atsakovai ketino su UAB ,,Apis Baltija“ vykdyti elektros tiekimo veiklą. Pinigai įmokėti bendrovei, kad ši juos pervestų į ofšorinę kompaniją veiklai vykdyti. Buvo siekiama vykdyti projektą su Ukrainos bendrove, kur tokie lėšų perdavimai yra įprasti. Dėl Maidano įvykių ryšiai su Ukraina nutrūko ir veikla nepavyko, pinigai nebuvo atgauti. Nuo 2014 m. vidurio UAB ,,Apis Baltija“ buvo nemoki, veiklos nevykdė, ir, nematydami perspektyvų atgaivinti įmonę, atsakovai inicijavo bankroto procedūras. Tuo metu atsakovams nebuvo žinoma, kad bendrovė yra skolinga dar kam nors, išskyrus pačius atsakovus. Ieškovų su bendrove sudaryta jungtinės veiklos sutartis buvo neteisėta ir atsakovams nežinoma iki 2017 m. ieškovų pareikštos pretenzijos. Atsakovai taip pat pabrėžė, kad ieškovai turėjo galimybes savo teises ginti bendrovės bankroto procese, ginčyti bei skųsti bankroto procese priimtus sprendimus, tačiau nieko nedarė, nes suprato, jog įmonė neturi nei lėšų, nei turto. Dėl to, atsakovų nuomone, ieškovai siekė palaukti bendrovės likvidavimo ir kreiptis į akcininkus su tiesioginiu ieškiniu. Atsakovai nurodė, kad dėl atsiradusios žalos yra kalti ir patys ieškovai, nes, sudarydami įstatymo reikalavimus pažeidžiančią jungtinės veiklos sutartį, elgėsi rizikingai ir dėl to negali atgauti lėšų (CK 6.248 straipsnio 4 dalis).

16.       Teismo posėdžio metu trečiojo asmens J. R. atstovas palaikė atsakovų prašymą taikyti senaties terminą. Nurodė, kad įvykiai, kuriais padaryta žala, įvyko, kai trečiasis asmuo jau nebebuvo bendrovės dalyviu bei akcininku. Paaiškino, kad 2011 m. jungtinės veiklos sutarties šalys – ieškovai ir UAB ,,Apis Baltija“ – vykdė veiklą nuginčytos jungtinės veiklos sutarties pagrindu, o veikla – tai ir išlaidos. Iš ieškovų pusės yra nesąžininga reikšti reikalavimus dėl lėšų grąžinimo, kai jie žino, jog veikla buvo vykdoma, jai patirtos išlaidos, o po tokio ilgo laiko, pasinaudojant sutarties neteisėtumu, ieškovai bando susigrąžinti šias patirtas išlaidas. Reali žala ieškovams atsirado iš 2011 metais sudaryto jungtinės veiklos sandorio. Ieškovai sąmoningai dalyvavo jungtinėje veikloje, kuri turėjo būti finansuojama jų pinigais. Taip pat ieškovai žinojo, jog jungtinė veikla nepavyko. Taip pat teigė, kad net ir įtraukus ieškovus į bendrovės bankroto procesą, niekas nebūtų pasikeitę, nes įmonė neturėjo lėšų, o, atsižvelgiant į tai, jog bankroto procese sandoriai gali būti ginčijami už 3 metus atgal, ieškovai net ir dalyvaudami kreditorių susirinkime negalėtų jų ginčyti. Nėra aišku, iš kur ieškovai kildina prašomą priteisti žalą, nes jei ir būtų iškelta bendrovės bankroto byla teisme, lėšų nebūtų atsiradę. Nurodė, kad šiuo atveju nėra ieškovų nurodomos žalos ir atsakovų veiksmų priežastinio ryšio, nes ieškovai nurodo, jog jų reikalavimo teisė atsirado 2020 metais – priežastinis ryšys negali būti nustatomas atgaline data.

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys atmestinas. 

17.       Bylos medžiaga leidžia nustatyti tokias ginčui nagrinėti reikšmingas faktines aplinkybes:

17.1.                      2013 m. lapkričio 7 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas UAB ,,Progressus group“ pardavė pirkėjams R. M. ir T. S. 100 proc. UAB ,,Apis Baltija“ (toliau tekste – ir bendrovė) akcijų. Sutarties (B) dalyje patvirtinta, kad bendrovė turi galiojančią nepriklausomo elektros tiekėjo licenciją bei galiojantį leidimą importuoti elektros energiją iš Baltarusijos Respublikos. Taip pat įtvirtinta, jog esminė sąlyga akcijų įsigijimui yra, kad bendrovė turėtų galiojančią nepriklausomo elektros tiekėjo licenciją leidimą importuoti elektros energiją iš Baltarusijos Respublikos, kurių sąlygos nebuvo niekaip pažeistos. Sutarties 5.1.1 punkte įtvirtinta, kad galiojanti licencija ir leidimas yra išankstinė sąlyga pirkimo kainai sumokėti. Sutarties 5.1.2 punkte kaip išankstinė sąlyga pirkimo kainai sumokėti įtvirtintas pardavėjo užtikrinimas, kad bendrovė bus padengusi visas mokėtinas sumas ir įsipareigojimus. Sutarties 1 priede ,,Pardavėjo pareiškimai ir garantijos“ pardavėjas patvirtino, kad: nėra jokių prieduose nenurodytų bendrovės įsipareigojimų, prievolių, skolų (3.3 punktas), neišvardytų prieduose sutarčių (5.3, 5.4, 5.5 punktai), nevyksta bylų procesai, nėra neįvykdytų prievolių (6.1, 6.2 punktai).

17.2.                      2017 m. vasario 3 d. ieškovų atstovas kreipėsi į UAB ,,Apis Baltija“ su pretenzija dėl jungtinės veiklos sandorio negaliojimo ir restitucijos taikymo. 2017 m. vasario 9 d., atsakydama į pretenziją, UAB ,,Apis Baltija“ atstovė nurodė, kad bendrovė neturi jokių skolinių įsipareigojimų ieškovams. Nurodoma, kad 2013 m. lapkričio 7 d. akcijų pirkimo-pardavimo metu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai pagal bendrovės balansą buvo 0, t. y. bendrovės 2013 m. lapkričio 20 d. apskaitoje nebuvo apskaityta jokių įsipareigojimų ar mokėtinų sumų ieškovams, o bendrovei nėra žinoma jokia informacija ar dokumentai dėl pretenzijoje išdėstytų aplinkybių.

17.3.                      2017 m. birželio 20 d. ieškovai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei UAB ,,Apis Baltija“ dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia bei restitucijos taikymo, prašydami pripažinti negaliojančia tarp ieškovų ir atsakovės sudarytą jungtinės veiklos sutartį ir taikyti restituciją, įpareigojant atsakovę grąžinti ieškovams lėšas, iš viso – 33 878,63 Eur, pervedant jas ieškinyje nurodytomis dalimis ieškovams, taip pat priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (civilinės bylos Nr. e2-4232-808//2018). 

17.4.                      2018 m. kovo 14 d. įvyko UAB ,,Apis Baltija“ kreditorių susirinkimas, kuriame dalyvavo R. M. (50,02 proc. kreditorinių reikalavimų) ir T. S. (49,98 proc. kreditorinių reikalavimų); bendra finansinių reikalavimų suma susirinkimo dienai – 30 415,58 Eur. Susirinkimo metu nutarta pradėti UAB ,,Apis Baltija“ neteisminę bankroto procedūrą. 2018 m. birželio 1 d. įvykusio BUAB ,,Apis Baltija“ kreditorių susirinkimo metu nutarta, be kitko, pripažinti BUAB ,,Apis Baltija“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 

17.5.                      2018 m. balandžio 18 d. civilinėje byloje Nr. e2-4232-808//2018 dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia bei restitucijos taikymo gautas atsakovės UAB ,,Apis Baltija“ bankroto administratoriaus prašymas prijungti jį prie elektroninės bylos kortelės.  

17.6.                      Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-4232-808/2018 dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia bei restitucijos taikymo ir ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančia ieškovų R. S., V. P., J. G. ir BUAB ,,Apis Baltija“ sudarytą jungtinės veiklos sutartį, o kitą ieškinio dalį atmetė.

17.7.                      2019 m. vasario 1 d. BUAB ,,Apis Baltija“ kreditorių susirinkimas priėmė sprendimą dėl bendrovės pabaigos.

17.8.                      Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1524-560/2019 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį dėl reikalavimo taikyti restituciją panaikino ir šią bylos dalį grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3384-545/2020 tenkino reikalavimą taikyti restituciją ir įpareigojo atsakovę BUAB „Apis Baltija“, atstovaujamą bankroto administratoriaus UAB „Usela“, grąžinti ieškovui R. S. 10 709,03 Eur, ieškovui J. G. – 11 584,80 Eur, ieškovui V. P. – 11 584,80 Eur; priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. kovo 19 d.

17.9.                      2020 m. kovo 13 d. el. laišku ieškovų atstovė kreipėsi į BUAB ,,Apis Baltija“ nemokumo administratorių, prašydama patikslinti kreditorių sąrašą BAUB ,,Apis Baltija“ bankroto byloje ir įtraukti į šį sąrašą ieškovų finansinius reikalavimus. 2020 m. kovo 25 d. el. laišku ieškovų atstovė kreipėsi į BUAB ,,Apis Baltija“ nemokumo administratorę UAB ,,Usela“, prašydama sušaukti kreditorių susirinkimą ieškovų reikalavimams patvirtinti.

17.10.                      2020 m. balandžio 6 d. BUAB ,,Apis Baltija“ kreditorių susirinkime patikslintas kreditorių sąrašas, įtraukiant ieškovų finansinius reikalavimus.

17.11.                      2020 m. balandžio 7 d. VĮ Registrų centrui pateiktas prašymas išregistruoti BUAB ,,Apis Baltija“ iš juridinių asmenų registro. 2020 m. balandžio 21 d. bendrovė išregistruota.

18.       Šių aplinkybių kontekste, 2020 m. balandžio 7 d. ieškovai, kaip BUAB ,,Apis Baltija“ kreditoriai, kreipėsi į teismą, reikšdami tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovams, kaip buvusiems bankrutavusios ir išregistruotos UAB ,,Apis Baltija“ vadovui bei akcininkams, prašydami priteisti iš atsakovų sumas, kurios ieškovams priteistos įteisėjusiu teismo sprendimu iš BUAB ,,Apis Baltija“ ir kurių nėra galimybės išieškoti iš bendrovės, nes pastaroji yra bankrutavusi ir išregistruota iš juridinių asmenų registro. Ieškovų teigimu, bendrovė su jais negali atsiskaityti dėl neteisėtų ir nesąžiningų atsakovų veiksmų, kurie buvo nukreipti tiesiogiai prieš ieškovus.   

19.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja tiesioginio ieškinio bendrovės vadovams ir / ar akcininkams instituto taikymo sąlygų turinio aiškinimo bei taikymo praktiką. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais: 1) tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-684/2021).  

20.       Nagrinėjamoje byloje, nesant konstatuoto tyčinio BUAB ,,Apis Baltija“ bankroto, aktualus pirmasis atvejis, dėl kurio kasacinis teismas suformulavo bendrą taisyklę, kad kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir / ar dalyviams, bet tik tokiu atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiškėlė bankroto bylos. Kai atsakovui bendrovės vadovui pareiškia tiesioginį ieškinį kreditorius, jis turi pareigą įrodyti, kad atsakovas jam padarė individualią žalą, kuri negali būti sutapatinama su bendrovei ar (ir) visiems kreditoriams padaryta žala. Toks ieškinys galimas išimtiniais atvejais, kai atsakovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigos bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – veiksmų neteisėtumas turi pasireikšti specifiškai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu, ir atitikti bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017; 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-684/2021).

21.       Kasacinis teismas taip pat yra plačiau pasisakęs, kad akcininko atsakomybė yra deliktinė atsakomybė ir ji gali būti dviejų rūšių – pirmuoju atveju, jei akcininko veiksmai pažeidžia bendrąją sąžiningo elgesio pareigą bendrovės atžvilgiu (pavyzdžiui, akcininkai neteisėtai paskirsto dividendus, perkelia verslą į kitą įmonę ir pan., tuo sukeldami faktinį įmonės nemokumą) ir tokiais veiksmais padaroma žala bendrovei, o kreditoriams padaryta žala pagal kasacinio teismo praktiką laikoma išvestine iš įmonės patirtos žalos, nes ji pasireiškia tuo, kad dėl išaugusių įmonės skolų ar sumažėjusio turto atitinkamai sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo. Visų kreditorių teisės ginamos Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka, taip pat ir kreditoriui reiškiant netiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonės vardu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad jei žala padaryta visiems kreditoriams kaip interesų grupei, kreditorius bankroto proceso metu gali reikšti tik netiesioginį ieškinį bendrovės akcininkui pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį. Antruoju atveju akcininko neteisėti veiksmai gali būti nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – akcininko veiksmų neteisėtumas gali pasireikšti specifiškai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu, ir, jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų, tai kreditorius gali reikšti ieškinį tiesiogiai akcininkui ir jo reikalavimo pareiškimo momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija. Šiuo atveju turi būti nustatytas akcininko veiksmų neteisėtumas konkretaus kreditoriaus atžvilgiu. Jis gali pasireikšti kreditoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos teikimu bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais. Pažymėtina, kad kreditoriaus teisė pareikšti tiesioginį ieškinį įmonės dalyviams CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu nėra ribojama, kad pagrindiniam skolininkui yra iškelta bankroto byla, o kreditorius, esant iškeltai bankroto bylai, yra laisvas pasirinkti, reikšti tiesioginį ieškinį dėl jam individualiai padarytos žalos atlyginimo ar netiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bankrutuojančios įmonės vardu. Tačiau tokio individualaus kreditoriaus ieškinio tenkinimui turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek ir visus likusius juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014).

22.       Pareikšdamas tiesioginį ieškinį kreditorius turi įrodyti, kad neteisėtas veiksmas buvo skirtas siekiant padaryti žalos konkrečiai jam, o ne visiems bendrovės kreditoriams, tiesiog sumažinant bendrovės turto masę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos fiduciarinės juridinio asmens organų narių pareigos ne konkrečiam kreditoriui ar akcininkui, o tik pačiam juridiniam asmeniui – valdymo organo narys turi veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu. Taigi, neteisėti vadovo veiksmai, pasireiškę CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų pareigų pažeidimu, neatitinka individualaus kreditoriaus ieškinio pagrindo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017). Taip pat yra išaiškinta, kad žala, padaryta įmonės nemokumo sukėlimu, yra bendrovės patirta žala, todėl ji negali būti kreditoriaus individualaus ieškinio pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriaus teisė į tiesioginį ieškinį įmonės vadovui ar dalyviui dėl likusios nepatenkintų kreditorių reikalavimų sumos siejama ne su įmonės nemokumo stadija, o su specifiniu ieškinio pagrindu – individualia žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-701/2020). Taigi, įmonės vadovo / dalyvio neteisėtiems veiksmams konstatuoti, turi būti nustatyta, jog nesąžiningi veiksmai buvo nukreipti ir pažeidimu padaryta tiesioginė žala konkrečiam tiesioginį ieškinį pareiškusiam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-421/2020; 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-701/2020). Be to, yra išaiškinta, kad įmonės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. ???3K-3-19/2012).

23.       Taigi, kai kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį bendrovės vadovui ir (ar) dalyviui, būtent jam tenka pareiga įrodyti, kad bendrovės vadovas ir (ar) dalyvis jam padarė individualią žalą, kuri negali būti sutapatinama su bendrovei ar (ir) visiems kreditoriams padaryta žala. Jeigu kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį, tačiau neįrodo šio specifinio jo pagrindo, tai yra pagrindas ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-1075/2020). Tiesioginės įmonės vadovo / dalyvio atsakomybės taikymo sąlygos negali būti pernelyg išplėstos, nes kreditorių teisė nukreipti savo reikalavimus tiesiogiai į įmonės vadovą (ar dalyvius) yra išimtinio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-69-1075/2020).

24.       Nagrinėjamu atveju ieškovai, reikšdami tiesioginį ieškinį atsakovams, nurodo, kad dėl atsakovų veiksmų BUAB ,,Apis Baltija“ nebegali atsiskaityti su kreditoriais ieškovais. Grįsdami ieškinio reikalavimus ieškovai remiasi keliomis aplinkybėmis, kurias sukonkretino bylos nagrinėjimo metu: 2014 m. sausio 16 d. sumokėta 30 409,23 Lt advokatų kontorai, o 2014 m. vasario 7 d. pervesta 61 000 Lt į užsienio valstybėje esančią sąskaitą; neteisminio bankroto procesas pradėtas neteisėtai; skubiai priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos.

25.       Teismo vertinimu, ieškovų nurodomos aplinkybės neatitinka pirmiau aptartų teismų praktikoje formuluojamų tiesioginio ieškinio kriterijų, nesudaro pagrindo pripažinti nurodytus atsakovų veiksmus neteisėtais deliktinės civilinės atsakomybės prasme ir nukreiptais konkrečiai į ieškovus, padariusiais jiems individualios žalos, neįrodo specifinio tiesioginio ieškinio pagrindo, todėl nėra pakankamos tiesioginiam ieškiniui tenkinti (CPK 185 straipsnis).

26.       Pirma, neįrodyta, kad 2014 m. sausio 16 d. lėšų pervedimas advokatų kontorai ir 2014 m. vasario 7 d. tarptautinis lėšų pervedimas būtų nukreipti į konkrečių kreditorių – ieškovų – teisių pažeidimą, kad šie veiksmai galėtų būti laikomi neteisėtais veiksmais ieškovų atžvilgių ir atitiktų bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų.

27.       Minėta, kad kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovai UAB ,,Apis Baltija“ akcijas įsigijo 2013 metais, akcijų įsigijimo metu jiems buvo garantuota, jog bendrovė neturi neaptartų skolinių įsipareigojimų ar prievolių, o apie ieškovų pretenzijas atsakovai pirmą kartą buvo informuoti tik 2017 m. pretenzija (šio sprendimo 17.1, 17.2 punktai). Taigi, nėra duomenų, kad nurodytų mokėjimų metu 2014 metais atsakovai žinojo apie galimas ieškovų pretenzijas bendrovei BUAB ,,Apis Baltija“. Akivaizdu, kad nežinant apie ieškovų pretenzijas, objektyviai negalėjo būti veikiama prieš konkrečių kreditorių – ieškovų – interesus, ir konkrečiai ieškovams daroma individuali žala.

28.       Šios išvados, kad nėra praktikoje suformuluotų sąlygų tiesioginiam ieškiniui tenkinti, nepaneigia ieškovų teiginiai, kad atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė fiduciarinių pareigų bendrovei pažeidimu. Ieškovai nurodė, kad atsakovo R. M. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog jis, būdamas bendrovės vadovu, tinkamai neinventorizavo ir neapskaitė jungtinės veiklos sutarties pagrindu perduotų lėšų; nuo 2013 m. Juridinių asmenų registrui neteikė įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų; neiniciavo sprendimų dėl įmonės finansinės padėties pagerinimo priėmimo, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti, neteikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo; neišsaugojo 2013 m. lapkričio mėnesį jam perduoto įmonės turto, taip pažeisdamas jam kylančias fiduciarines pareigas (CK 2.87 straipsnio 4 dalis). Kaip minėta, tiesioginis ieškinys galimas išimtiniais atvejais, kai atsakovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigos bendrovei CK 2.87 straipsnio pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą. Šiuo atveju ieškovų nurodomi atsakovo veiksmai siejami su bendrosiomis pareigomis bendrovei, tačiau nėra pagrįsta, jog jie buvo nukreipti į konkrečių kreditorių teisių pažeidimą. Nurodytais veiksmais galėjo būti padaryta žalos bendrovei ar visiems kreditoriams, tačiau, nustačius, jog jų atlikimo metu atsakovams nebuvo žinoma apie ieškovų pretenzijas UAB ,,Apis Baltija“ atžvilgiu, nėra pagrindo pripažinti tai individualia žala ieškovams, nors jie ir tapo vieninteliais bendrovės kreditoriais be atsakovų.

29.       Pažymėtina ir tai, kad nepasisekę verslo sprendimai ir to nulemtas bendrovės negalėjimas atsiskaityti taip pat nėra pagrindas tiesioginiam ieškiniui tenkinti. Nagrinėjamu atveju ieškovai, atsakovo neteisėtus veiksmus siedami su tarptautiniu lėšų pervedimu ir duomenų apie bandymų jas susigrąžinti nebuvimu, nurodo bendro pobūdžio hipotetines prielaidas apie šių lėšų iššvaistymą (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu atsakovas R. M. paaiškinimuose ir procesiniuose dokumentuose plačiai paaiškino šio pavedimo tikslą, pateikė teiginius apie ketintą vykdyti bendrą projektą su Ukrainos įmone patvirtinančius įrodymus (duomenys neskelbtini). Ieškovai, abejodami šiais sandoriais, nepateikė galimas abejones pagrindžiančių duomenų (CPK 178, 185 straipsniai). Aplinkybę, jog teisinės paslaugos, už kurias mokėta ieškovų nurodomu kitu 2014 m. pavedimu, buvo teikiamos ne tik atsakovams, tačiau ir įmonei, patvirtino teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. K. Ieškovai nepateikė priešingų duomenų. Nors, kaip minėta, nurodyti atsakovų veiksmai bet kokiu atveju nėra pakankami tiesioginio ieškinio kriterijams konstatuoti, nes buvo atlikti tuo metu, kai atsakovams nebuvo žinoma apie esančias ieškovų pretenzijas, tačiau bylos medžiaga nėra pakankama ir akivaizdžiam jų neteisėtumui ar atsakovų kaltei dėl žalos konstatuoti. Taigi, apibendrinant konstatuotina, kad 2013-2014 m. atsakovų atlikti veiksmai ar priimti sprendimai negali būti vertinami kaip nesąžiningi konkrečiai prieš ieškovus nukreipti veiksmai. O tokiais jų nepripažinus, jie nesudaro pagrindo tiesioginiam ieškiniui tenkinti.

30.       Antra, teismo vertinimu, bendrovės bankroto proceso pradėjimas ir atsakovų priimti sprendimai bankroto proceso metu nėra priežastiniu ryšiu susiję su ieškovų nurodoma patirta žala, todėl taip pat nesudaro pagrindo ieškiniui tenkinti. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad bendrovė nevykdė veiklos nuo 2014 metų, neturėjo turto. Į bylą pateikti bendrovės banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 14 d. sąskaitose lėšų judėjimas vyko ne didesne nei daugmaž 4 000 Eur apimtimi, ir buvo susijęs su likučių perkėlimu, sąskaitos tvarkymo mokesčiais ar pan., t. y. neduoda pagrindo spręsti apie vykdomą įmonės veiklą (duomenys neskelbtini). 2018 m. liepos 11 d. likvidacinis balansas atspindi, kad bendrovė jokio turto neturėjo. Nesant duomenų apie bendrovės iki bankroto procedūrų pradžios turėtą turtą, ieškovams neįrodinėjant, jog 2018 m. kovo 14 d. bendrovė buvo moki, nėra pagrindo konstatuoti, jog bankroto procedūrų pradžia bei jų vykdymas būtų tiesiogiai lėmę ieškovų prašomą priteisti žalą, nes nėra pagrindo laikyti, jog vienokios ar kitokios formos bankroto procedūrų inicijavimas ar vykdymas būtų galėjęs pakeisti situaciją, jog bendrovė neturėjo turto, iš kurio būtų galėjusi atsiskaityti su ieškovais. Pastebėtina ir tai, kad, kaip pagrįstai nurodė atsakovai, teisminiame bankroto procese sandoriai gali būti ginčijami ir peržiūrimi už tam tikrą laikotarpį į praeitį, o nagrinėjamu atveju ieškovų neteisėtais atsakovų veiksmais įvardinti lėšų mokėjimai įvyko 2014 metais ir į šį laikotarpį nebepatektų. Ieškovų teiginiai dėl tyčinio ar nusikalstamo bankroto grindžiami bendro pobūdžio prielaidomis, todėl nėra pakankamas pagrindas kitaip vertinti situacijos. Pabrėžtina ir tai, kad civilinės bylos dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo Nr. e2-4232-808//2018 medžiaga patvirtina, jog ieškovai apie pradėtą UAB ,,Apis Baltija“ bankroto procesą turėjo sužinoti vėliausiai 2018 m. balandžio 18 d., kai į bylą buvo pateiktas atsakovės UAB ,,Apis Baltija“ bankroto administratoriaus prašymas prijungti jį prie elektroninės bylos kortelės. Nepaisant to, kad apie pradėtą bankroto procesą ieškovai žinojo (turėjo žinoti), nėra jokių duomenų, jog ieškovai būtų bandę jame dalyvauti, ginčyti jo pradžią ar priimamus sprendimus, būtų reiškę pretenzijas dėl neteisėtos bankroto pradžios ar pan. Bendrai situacijai įvertinti reikšminga ir tai, kad ieškovai niekaip nepaaiškino aplinkybės, kodėl pretenzijas UAB ,,Apis Baltija“ dėl įmokėtų sumų grąžinimo pareiškė tik 2017 m. vasario 3 d., nors iš bylos dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo matyti, jog buvo žinoma, kad jungtinė veikla nepavyko, kad 2013 metais bendrovei turėjo būti grąžintos kaip depozitas planuojant jungtinę veiklą įneštos lėšos. Atskirai atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškinys atsakovo T. S. atžvilgiu iš esmės grindžiamas tik bendro pobūdžio teiginiais apie bankroto proceso metu priimtų kreditorių sprendimų nukreipimą prieš ieškovų interesus. Iš esmės nėra nurodomi konkretūs neteisėti šio atsakovo veiksmai, ypač turint galvoje, kad nėra ginčo dėl to, jog šis atsakovas neturėjo kontrolinio akcijų paketo, nebuvo bendrovės darbuotojas. Nepaneigti atsakovų paaiškinimai ir duomenys apie tai, jog bendrovės nemokumo situaciją ir sprendimus dėl bankroto procedūrų bei pabaigos lėmė nepasiteisinusi verslo rizika ir dėl to nuostolių patyrė visi kreditoriai, t. y. taip pat ir patys atsakovai.

31.       Taigi, nagrinėjamu atveju neįrodytos aplinkybės, jog atsakovų (bendrovės vadovo ir akcininkų) veiksmai buvo nukreipti būtent į žalos ieškovams kaip bendrovės kreditoriams padarymą, kad tokios žalos padarymo atsakovai būtų kryptingai siekę. Nenustatyta atsakovo – bendrovės vadovo - didelės kaltės (tyčios ar didelio neatsargumo) šiam priimant sprendimus dėl nurodytų mokėjimų, ar akcininkams priimant sprendimus bankroto procese, todėl nėra pagrindo konstatuoti bendrovės vadovo / dalyvių neteisėtų veiksmų, nukreiptų būtent prieš ieškovus, ir kaltės kaip būtinųjų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų pagal bendrovės kreditorių (ieškovų) tiesioginį ieškinį bendrovės vadovui / dalyviams. Sprendimų priėmimas bankroto procese, kai nėra pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, savaime dar nereiškia, kad tokiu veiksmu daroma žala, nukreipta būtent į konkretų kreditorių. Nagrinėjamu atveju neįrodyta atsakovų veiksmų, pasireiškusių ne galimai aplaidžiu įmonės valdymu ar nepamatuota verslo rizika, o konkrečių neteisėtų veiksmų darymu ieškovų atžvilgiu, siekiant jiems sukelti žalą. Individualaus atsakovų delikto ieškovų atžvilgiu (kreditorių apgaulės, klaidinimo ar pan.) byloje neįrodyta. Nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų, tiesiogiai nukreiptų į konkrečius kreditorius ieškovus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti tiesioginę atsakovų, kaip UAB ,,Apis Baltija“ vadovo ir akcininkų, atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, ieškinys atmestinas.

Dėl ieškinio senaties termino

32.       Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3384-545/2020, kuriuo tenkintas ieškovų reikalavimas taikyti restituciją ir atsakovė BUAB „Apis Baltija“ įpareigota grąžinti ieškovams nurodytas sumas, įsiteisėjo 2020 m. kovo 19 d., nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovai būtų praleidę ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti.

33.       Vis dėlto, vertinant sąlygas tiesioginiam ieškiniui tenkinti, reikšminga yra tai, kad jungtinės veiklos sutartis, kurios pagrindu bendrovei buvo sumokėtos ieškovų šioje byloje kaip žalos atlyginimas prašomos priteisti sumos, buvo sudaryta 2011 metais, 2013 metais tapo aišku, kad planuota jungtinė veikla nevyks ir, bylos duomenimis, depozitu sumokėtos lėšos grąžintos bendrovei, o ieškovai pretenzijas bendrovei dėl sumų grąžinimo pareiškė tik 2017 metais. Tokio delsimo ginti savo teises ir reikalauti grąžinti įmokėtas sumas ieškovai nepaaiškino. Ši aplinkybė yra svarbi bendrame kontekste vertinant ieškovų veiksmų (ne)nuoseklumą ir (ne)savalaikį teisių gynimą – ieškovai nepaaiškino, kodėl pretenzijos buvo iškeltos tik po bendrovės akcijų perleidimo kitiems savininkams, praėjus šešeriems metams po jų sumokėjimo ir ketveriems metams po to, kai buvo žinoma, jog jungtinė veikla nevykdoma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys yra atmestas, ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o atsakovams iš ieškovų priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).  

35.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes.

36.       Atsakovas R. M. pateikė prašymą atlyginti 2 450 Eur išlaidų teisinei pagalbai, pateikė tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus ir patvirtinimą apie šių išlaidų apmokėjimą (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, atsakovo atstovo rengtų procesinių dokumentų skaičių, dalyvavimą teismo posėdžiuose, konstatuoja, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka nurodytose Rekomendacijose nustatytus dydžius, teisingumo, protingumo bei proporcingumo reikalavimus. Dėl to šių išlaidų atlyginimas priteistinas atsakovui iš ieškovų lygiomis dalimis.

37.       Taip pat atsakovas R. M. pateikė prašymą priteisti 360 Eur išlaidas už dokumentų vertimo paslaugas (duomenys neskelbtini). Ieškovai prašė šių išlaidų atlyginimo atsakovui nepriteisti, nurodydami, jog didžioji dalis išlaidų patirta elektros energijos tiekimo sutarčiai išversti, o šis dokumentas nebuvo būtinas teikti ir nelaikytinas susijusiu su nagrinėjam byla. Teismas, įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose dėstytus argumentus, atmeta šiuos ieškovų teiginius. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovai kvestionavo tarptautinį pinginių lėšų pervedimą iš UAB ,,Apis Baltija“, o atsakovas, siekdama pagrįsti šį mokėjimą, teikė paaiškinimus dėl šių lėšų mokėjimo aplinkybių bei teikė šiuos paaiškinimus pagrindžiančius dokumentus, tarp jų – ir elektros energijos tiekimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, jog išlaidos nurodyto dokumento vertimui nėra susijusios su šios bylos nagrinėjimo dalyku. Šios išlaidos, kaip kitos būtinos bei pagrįsto išlaidos, priteistinos atsakovui iš ieškovų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnis).

38.       Atsakovas T. S. pateikė prašymą atlyginti 4 180 Eur išlaidų teisinei pagalbai, pateikė tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus ir patvirtinimą apie šių išlaidų apmokėjimą (duomenys neskelbtini). Ieškovai pažymėjo, jog šios išlaidos yra neproporcingai didelės ir jų atlyginimas neturėtų būti priteisiamas pilna apimtimi. Minėta, kad proceso šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Pagal Rekomendacijų 7 punkto nuostatas skaičiuojant maksimalų galimą priteisti išlaidų dydį pagrindu imamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (2020 IV – 1 524,20 Eur) ir dauginamas iš nustatyto koeficiento. Taip apskaičiavus maksimalius dydžius ir palyginus su atsakovo prašomu priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžiu, konstatuotina, kad atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos Rekomendacijose nurodytų dydžių neviršija, yra už juos mažesnės, t. y.: maksimaliai už atsiliepimo į ieškinį surašymą galėtų būti priteisiama 3 810,50 Eur – prašoma priteisti 1 800 Eur, maksimaliai už tripliko surašymą galėtų būti priteisiama 2 286,30 Eur – prašoma priteisti 840 Eur; maksimaliai už pasirengimo teismo posėdžiui ir dalyvavimo teismo posėdyje valandą galėtų būti priteisiama 152,42 Eur – prašoma priteisti taikant 120 Eur ir 100 Eur už valandą įkainius, nurodytas racionalus ir bylos nagrinėjimo trukmę atitinkantis rengiantis posėdžiams ir posėdžiuose praleistas laikas. Atsižvelgiant į bylos apimtį, nagrinėjimo eigą, advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, teiktų procesinių dokumentų skaičių bei turinį, taip pat į tai, jog bylos nagrinėjimo eigoje ieškovai tikslino ieškinio faktinį pagrindą teikdami naujus argumentus bei duomenis, į kuriuos atsakovų atstovai turėjo pasirengti reaguoti, konstatuotina, kad prašomos priteisti išlaidos teisinei pagalbai atitinka nurodytas rekomendacijas bei protingumo, proporcingumo principus. Dėl to atsakovo prašymas priteisti nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovų tenkintinas.

39.       Tretieji asmenys duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

40.       Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (30,60 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), iš ieškovų valstybei lygiomis dalimis priteistina 30,60 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, t. y. po 10,20 Eur iš kiekvieno ieškovo (CPK 92, 96 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

atmesti ieškovų R. S., V. P. ir J. G. ieškinį atsakovams T. S. ir R. M. dėl žalos kreditoriams atlyginimo.

Priteisti atsakovui R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovų R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 2 810 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, t. y. po 936,67 Eur (devynis šimtus trisdešimt šešis eurus 67 ct) iš kiekvieno ieškovo.

Priteisti atsakovui T. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovų R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 4 180 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, t. y. po 1 393,33 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt tris eurus 33 ct) iš kiekvieno ieškovo.

Priteisti valstybei iš ieškovų R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 30,60 Eur (trisdešimt eurų 60 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, t. y. po 10,20 Eur (dešimt eurų 20 ct) iš kiekvieno ieškovo. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752), įmokos kodas 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                Rūta Latvelė