Civilinė byla Nr. 2S-922-260/2015,

Proceso Nr. 2-69-3-160529-2014-8,

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

34.5; 122.4; 128.19;

KAUNO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens T. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-416-945/2015 pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą suinteresuotam asmeniui T. J. dėl įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, ir

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymais (b.l. 3–5, 90–91, t. I), kuriuose prašė pratęsti terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti A. J. palikimą priėmusiam įpėdiniui – jos sutuoktiniui T. J., a.k. (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad pagal Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. gegužės 25 d. patikrinimo pažymą A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu buvo apskaičiuota 12 163 Lt gyventojų pajamų mokesčio bei 9 198 Lt šio mokesčio delspinigių. A. J. (duomenys neskelbtini) mirė. Palikimą po A. J. mirties 2012 m. sausio 26 d. priėmė jos sutuoktinis T. J., kuriam tenka pareiga vykdyti ir iki palikėjos mirties atsiradusias prievoles. Pareiškėja palikėjos kreditore tapo tik po atlikto patikrinimo, kurio metu buvo priskaičiuotos papildomos nesumokėtų į valstybės biudžetą mokesčių sumos, dėl ko pareiškėjai nebuvo objektyvaus pagrindo realizuoti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės pareikšti reikalavimą palikimą priėmusiam įpėdiniui. Po atlikto mokestinio patikrinimo atsiradus mokestinei prievolei, pareiškėja 2014 m. liepos 18 d. kreipėsi į palikėjos sutuoktinį dėl skolos sumokėjimo, tačiau šis skolą sumokėti atsisakė. Terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, kadangi mokestinė nepriemoka atsirado tik po atlikto patikrinimo, kurio rezultatai buvo patvirtinti 2014 m. gegužės 25 d. pažyma. Tik praėjus šios pažymos apskundimo terminui, atsirado realus pagrindas pareikšti kreditorinius reikalavimus skolininko palikimą priėmusiam įpėdiniui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. sausio 20 d. nutartimi (b.l. 150–152, t. I) pareiškėjos prašymą tenkino, atnaujino pareiškėjai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos terminą 21 361 Lt kreditoriniam reikalavimui suinteresuoto asmens T. J., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu išviešinti.

Teismas nustatė, kad A. J. mirė (duomenys neskelbtini), po jos mirties likusį palikimą 2012 m. sausio 16 d. priėmė T. J., kuriam 2012 m. balandžio 4 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Teismas taip pat nustatė, kad 2010 m. rugpjūčio 4 d. pavedimo pagrindu atlikus patikrinimą už 2005-2007 m. laikotarpį buvo surašytas 2010 m. rugsėjo 14 d. aktas, kuriuo konstatuota 94 292 Lt prievolės suma (priskaičiuota 34 703 Lt PVM ir 17 014 Lt šio mokesčio delspinigių, 29 272 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir 11 161 Lt šio mokesčio delspinigių, 1 428 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokos ir 714 Lt bauda). Gavus A. J. 2010 m. spalio 8 d. rašytines pastabas, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimu patikrinimo aktas patvirtintas iš dalies, patvirtintos PVM ir valstybinio socialinio draudimo bei netesybų sumos, dėl gyventojų pajamų mokesčio nepriemokos ir su tuo susijusių delspinigių nuspręsta atlikti pakartotinį patikrinimą. Gavus A. J. 2010 m. gruodžio 3 d. skundą, 2011 m. vasario 17 d. sprendimu nuspręsta pakartotinį patikrinimą atlikti visa apimtimi. Užduotis pakartotiniam patikrinimui patvirtinta 2011 m. kovo 28 d. pavedimu. Teismas nustatė, kad minėtas patikrinimas buvo sustabdytas išsiuntus užklausimą į JAV dėl informacijos pateikimo, vėliau pratęstas surinktos informacijos apibendrinimui. 2014 m. gegužės 7 d. patikrinimo aktu ir 2014 m. gegužės 15 d. pažyma po pakartotinio patikrinimo, atlikto už 2005-2011 m. laikotarpį, konstatuota pareiškime nurodyta gyventojų pajamų mokesčio nepriemokos ir šio mokesčio delspinigių suma, tuo tarpu PVM ir valstybinio socialinio draudimo įmokos įsiskolinimas ir su šių mokesčių mokėjimu susiję netesybos nebuvo paskaičiuoti. Teismas, nustatęs nurodytas aplinkybes, pagrįstu laikė pareiškėjos argumentą, kad piniginės prievolės egzistavimo faktas buvo nustatytas tik atlikus patikrinimą, o tol, kol patikrinimas nebuvo baigtas, nebuvo pagrindo spręsti, jog objektyviai egzistuoja pareiškėjos kreditorinis reikalavimas palikėjos ar po jos mirties palikimą priėmusio suinteresuoto asmens atžvilgiu. Teismas, remdamasis mokestinio patikrinimo bylos medžiaga, sprendė, kad suinteresuotam asmeniui buvo žinoma apie atliekamą patikrinimą, kadangi būtent jis pateikė atsakymą į 2010 m. balandžio 20 d. pranešimą apie patikrinimą, jam 2010 m. rugsėjo 28 d. įteiktas ir 2010 m. rugsėjo 16 d. raštas apie patikrinimo aktą, po kurio įteikimo buvo gautos A. J. rašytinės pastabos, kas sudarė pagrindą teismui spręsti, kad suinteresuotas asmuo ir jo sutuoktinė keitėsi informacija. Teismas sprendė, kad suinteresuotas asmuo, žinodamas apie atliekamą jo sutuoktinės mokestinį patikrinimą, negalėjo nesuprasti, jog šio patikrinimo pagrindu gali būti konstatuojamos mokestinės prievolės. Teismas taip pat nustatė, kad palikėjos mirties metu mokestinis patikrinimas buvo sustabdytas ir jokie patikrinimo veiksmai nebuvo atliekami. Teismas nurodė, kad nors pareiškėja ir turėjo galimybę gauti informaciją apie mokesčių mokėtojos, kurios atžvilgiu atliekamas patikrinimas, mirtį, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, kad institucija turi tikėtis galimos mokesčių mokėtojo mirties ir nuolat tikrinti informaciją gyventojų registre. Teismas pažymėjo, kad tik tuo atveju, jei trijų mėnesių po palikėjos mirties laikotarpiu būtų buvusi konstatuota mokestinės nepriemokos suma arba vykdomi patikrinimo veiksmai, pareiškėja būtų turėjusi objektyvius pagrindus ir subjektyvias prielaidas mirties faktui išsiaiškinti ir kreditorinio reikalavimo faktui išviešinti. Teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo 2012 m. rugsėjo 3 d. pateikė pareiškėjai informaciją apie palikėjos mirtį ir prašymą perskaičiuoti pajamų mokestį už 2009-2011 metus, dėl ko buvo išplėstas mokestinio patikrinimo laikotarpis, o tuo pačiu 2013 m. kovo 26 d. gavus duomenis iš JAV mokestinis patikrinimas buvo tęsiamas. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2014 m. kovo 18 d. kreipėsi į notarą ir 2014 m. kovo 26 d. gavusi informaciją apie palikimą priėmusį asmenį 2014 m. balandžio 2 d. informavo suinteresuotą asmenį apie patikrinimo užbaigimo termino pratęsimą, suinteresuotam asmeniui pasirašytinai įteikė 2014 m. gegužės 7 d. patikrinimo aktą ir 2014 m. gegužės 15 d. pažymą, reikalavimą sumokėti pažymoje nurodytą sumą, todėl teismas nepripažino, kad pareiškėja būtų nepagrįstai delsusi. Teismas formaliu laikė suinteresuoto asmens argumentą, kad jis, žinodamas apie prievolę, palikimo būtų nepriėmęs arba jį būtų priėmęs kitu būdu, ir nurodė, kad suinteresuotam asmeniui buvo žinoma apie jo sutuoktinės atžvilgiu atliekama patikrinimą, jis palikimą priėmė praėjus pusantro mėnesio po palikėjos mirties, t. y. valinį sprendimą dėl palikimo priėmimo fakto ir būdo priėmė dar tuomet, kai buvo likęs pakankamai ilgas laiko tarpas kreditoriniam reikalavimui išviešinti, o be to, paveldimo turto vertė ženkliai viršija pareiškime nurodytą mokestinės nepriemokos sumą. Teismas įvertinęs bylos duomenis, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, sprendė, kad terminas kreditoriniam reikalavimui išviešinti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl jį atnaujino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį motyvai

Suinteresuotas asmuo T. J. atskirajame skunde (b.l. 3–11, t. I) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjos prašymą dėl termino kreditoriniam reikalavimui išviešinti atnaujinimo, priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad piniginės prievolės egzistavimo faktas buvo nustatytas tik atlikus patikrinimą. Byloje nustatyta, kad palikėjos atžvilgiu mokestinis patikrinimas buvo pradėtas 2010 m. rugpjūčio 4 d., aktas surašytas 2010 m. rugsėjo 14 d., o po palikėjos rašytinių pastabų ir skundo 2011 m. vasario 17 d. buvo nuspręsta atlikti pakartotinį patikrinimą visa apimtimi. Pareiškėja jau po pirmo mokestinio patikrinimo konstatavo prievolės sumą, šis mokestinis patikrinimas buvo patvirtintas tik iš dalies, kas sudaro pagrindą spręsti, kad dar iki pakartotinio mokestinio patikrinimo bylos sustabdymo dėl informacijos iš JAV gavimo pareiškėja galėjo ir turėjo pagrindą spręsti, kad tarp pareiškėjos ir palikėjos egzistuos nauja prievolė dėl kitos nepriemokos. Bylą nagrinėjęs teismas nesiaiškino, kiek pagrįstas mokestinio patikrinimo sustabdymo terminas, taip pat iš JAV užklaustos informacijos reikšmingumo patikrinimo bylai, t. y. ar nebuvo galima be šios informacijos užbaigti mokestinio patikrinimo anksčiau ir tokiu būdu per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti savo reikalavimą. Be to, teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė patvirtino, kad palikėjos mirties momentu pareiškėjai jau buvo žinoma, kad pareiškėja turi kreditorinį reikalavimą dėl mokestinės nepriemokos, kad ši nepriemoka egzistuoja ir yra žinomas jos dydis, todėl nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėja jau nuo palikimo atsiradimo momento turėjo pagrindą spręsti, kad tarp pareiškėjos ir palikėjos egzistuoja nauja prievolė dėl kitos nepriemokos bei pareikšti savo kreditorinį reikalavimą ar jų dalį suinteresuotam asmeniui arba ieškinį teismui kartu prašant sustabdyti bylą, kol bus baigtas mokestinis patikrinimas tam, kad būtų užtikrintas civilinių teisinių santykių stabilumas.
2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad suinteresuotam asmeniui buvo žinoma apie atliekamą patikrinimą. Suinteresuoto asmens pareiškėjai 2010 m. balandžio 20 d. pateikto atsakymo turinys, taip pat aplinkybė, kad suinteresuotam asmeniui 2010 m. rugsėjo 28 d. buvo įteiktas raštas apie patikrinimo aktą, nesudaro pagrindo objektyviai spręsti, kad suinteresuotam asmeniui buvo žinomas 2010 m. rugsėjo 14 d. mokestinio patikrinimo akto ir jo priedų turinys. Nurodyti teiginiai yra tik prielaidos, o teismo sprendimas prielaidomis negali būti grindžiamas. Be to, 2010 m. rugsėjo 14 d. buvo pabaigtas 2010 m. rugpjūčio 4 d. pradėtas mokestinis patikrinimas, o suinteresuotam asmeniui neigiant aplinkybę, kad jis žinojo apie atliekamą pakartotinį patikrinimą, pareiškėja nepateikė įrodymų, paneigiančių šią aplinkybę. Tačiau net ir tuo atveju, jei suinteresuotam asmeniui būtų buvę žinoma apie atliekamus mokestinius patikrinimus, tai dar nereiškia, kad jis neabejotinai žinojo apie galimą naują prievolę tarp jo sutuoktinės ir pareiškėjos.
3. Teismo argumentai, kad pareiškėja neturėjo pareigos tikrinti, ar palikėja nėra mirusi, yra nepagrįstas. Pareiškėja jau mokestinio patikrinimo sustabdymo ir palikimo atsiradimo metu turėjo pareigą spręsti, kad tarp pareiškėjos ir palikėjos egzistuoja nauja prievolė dėl nepriemokos, dėl ko pareiškėja turėjo pareigą rūpintis, kad nebūtų praleistas CK 5.63 straipsnyje nustatytas terminas. Pareiškėjai turint galimybę naudotis Gyventojų registro tarnybos duomenis, laikytina, kad pareiškėja turėjo visas reikiamas priemones nepraleisti termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Be to, pareiškėja yra visos valstybės mokesčių administratorius, todėl jai keliami itin aukšti atidumo, rūpestingumo ir profesionalumo reikalavimai, todėl vien tai, kad mokestinis patikrinimas yra sustabdomas, nesuteikia pagrindo pareiškėjai visiškai neveikti, nesidomėti ir nesirūpinti patikrinimu ir su juo susijusiais asmenimis. Pareiškėja nuo mokestinio patikrinimo sustabdymo 2011 m. balandžio 8 d. iki termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti pabaigos 2012 m. kovo 2 d. neabejotinai galėto ir turėjo patikrinti duomenis, susijusius su palikėja, įskaitant ir Gyventojų registro tarnybos duomenis.
4. Teismas netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes, kad suinteresuotas asmuo 2012 m. rugsėjo 3 d. pateikė informaciją apie palikėjos mirtį ir prašymą perskaičiuoti pajamų mokestį už 2009-2011 m., kadangi šios aplinkybės kaip tik patvirtina, kad suinteresuotam asmeniui apie sutuoktinės mokestinę nepriemoką valstybei nebuvo žinoma, nes suinteresuotas asmuo dar tikėjosi gauti lėšų iš valstybės po pajamų mokesčio perskaičiavimo už 2009-2011 m. Be to, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja dar ir 2012 m. rugsėjo 3 d. sužinojo apie palikėjos mirtį, dėl ko galėjo pareikšti savo reikalavimą suinteresuotam asmeniui. Pareiškėja turėjo suprasti, kad būtent suinteresuotas asmuo galimai priims palikimą.
5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėja, sužinojusi apie asmenį, priėmusį palikimą po A. J. mirties, laiku atliko veiksmus. Suinteresuoto asmens informavimas 2014 m. balandžio 2 d. atliktas žymiai praleidus terminą kreiptis į notarą (2012 m. kovo 2 d.) ir negali būti laikomas savalaikiu, o kartu ir pakankamu pagrindu pareiškėjai atnaujinti praleistą terminą.
6. Teismo nurodytos aplinkybės vertinant pareiškėjos veiksmus yra labiau subjektyvios nei kad objektyvios, todėl teismo nurodytos aplinkybės negali būti laikomos priežastimis, sąlygojančiomis pagrindą terminui atnaujinti.
7. Atnaujinus terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti suinteresuotas asmuo atsidurs žymiai blogesnėje padėtyje nei kad pareiškėja, kadangi suinteresuotas asmuo negalės kreiptis pakartotinai į notarą, priimti palikimą pagal apyrašą ar atsisakyti palikimo, o tai pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą.
8. Teismas, vertindamas palikimo priėmimo galimas pasekmes suinteresuotam asmeniui, nepagrįstai nurodė, kad suinteresuotam asmeniui buvo žinoma apie jo sutuoktinės atžvilgiu atliekamą patikrinimą, kadangi byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę, o kartu ir tai, kad suinteresuotas asmuo neabejotinai žinojo apie galimą naują prievolę tarp jo sutuoktinės ir pareiškėjos. Taip pat teismas nepagrįstai nurodė, kad suinteresuotas asmuo palikimą priėmė nepasibaigus įstatyme nustatytam terminui reikalavimams išviešinti. Suinteresuotas asmuo, kreipdamasis dėl palikimo priėmimo nepraleidus nustatyto trijų mėnesių termino, veikė nedelsdamas, laiku ir neturėjo pagrindo spręsti, kad reikia laukti, iki kol koks nors kreditorius išviešins savo reikalavimus. Be to, aplinkybė, kad paveldėto turto vertė viršija pareiškėjos kreditorinį reikalavimą, negali būti laikoma reikšminga sprendžiant termino pratęsimo klausimą, nes palikimo priėmimo metu suinteresuotas asmuo nežinojo apie egzistuojantį kreditorinį reikalavimą ar jo dydį. Pareiškėja savo reikalavimus pareiškė beveik po trejų metų nuo palikimo atsiradimo, o per tokį laikotarpį turtas jau gali būti prarastas, perleistas ir pan., be to, suinteresuotas asmuo, paveldėjęs nekilnojamąjį turtą, turėjo išlaidų šio turto priežiūrai ir mokesčiams mokėti, taip pat papildomų išlaidų, kurių per keletą metų susidarė labai daug.

Pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l. 16–17, t. II) prašė atskirojo skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai pripažino, kad piniginės prievolės egzistavimo faktas buvo nustatytas tik atlikus patikrinimą, o kol patikrinimas nebuvo pabaigtas, nebuvo pagrindo spręsti, jog objektyviai egzistuoja pareiškėjos kreditorinis reikalavimas palikėjos ar po jos mirties palikimą priėmusio suinteresuoto asmens atžvilgiu. Teismas pagrįstai konstatavo ir tai, kad suinteresuotam asmeniui buvo žinoma apie galimas sutuoktinės prievoles pareiškėjai, kadangi šią išvadą patvirtina ne tik teismo nustatytos aplinkybės, bet ir tai, kad suinteresuotas asmuo su palikėja iki pat jos mirties gyveno santuokoje, vedė bendrą ūkį. Be to, atliekant mokestinius patikrinimus savo paaiškinimus, kaip palikėjos sutuoktinis, teikė ir suinteresuotas asmuo, kas tik patvirtina faktą, kad apie atliekamą patikrinimą, o kartu ir palikėjos mokestines prievoles valstybei, suinteresuotam asmeniui buvo žinoma. Apeliantas palikimą priėmė praėjus pusantro mėnesio po sutuoktinės mirties, todėl valinis sprendimas dėl palikimo priėmimo ir palikimo priėmimo būdo buvo išreikštas dar tuomet, kai buvo likęs pakankamai ilgas laiko tarpas kreditoriniam reikalavimui išviešinti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje keliamas teismo nutarties, kuria palikėjos kreditorei atnaujintas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas reikalavimui pareikšti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepriklausomai nuo to, kas po palikėjo mirties priima palikimą, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Nustatęs, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai, CK 5.63 straipsnio 4 dalies pagrindu teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, inter alia yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Tuo pačiu kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. CK 5.63 straipsnio nuostatos sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Taigi, tais atvejais, kai kreditorius pareiškia reikalavimą palikimą priėmusiems įpėdiniams praleidęs įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, teismui svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių šis terminas praleistas ir ar jos gali būti pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą pratęsti terminą. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas teisės aktuose nėra nurodęs priežasčių, kurios būtų laikomos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, todėl konkrečiu atveju vertinti termino praleidimo priežasčių svarbumą yra palikta bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, turi įvertinti ne tik termino praleidimo priežasčių svarumą, bet ir padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų atnaujintas, pvz., įvertinti, ar palikimą sudarantis turtas yra išlikęs ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014). Įpėdiniams priėmus palikimą, susiformuoja nauji nuosavybės teisiniai santykiai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių stabilumo užtikrinimas turi būti derinamas su kreditorių teisių apsauga.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 17, t. I), todėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas kreditorių reikalavimams pareikšti pasibaigė 2012 m. kovo 2 d. Palikimą po A. J. mirties 2012 m. sausio 26 d., t. y. dar nepasibaigus įstatyme nustatytam terminui kreditorių reikalavimams pareikšti, priėmė jos sutuoktinis T. J. (b.l. 7, t. I). Nagrinėjamoje byloje pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į teismą prašydama pratęsti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti. Nurodė, kad šį įstatyme nustatytą terminą pareiškėja praleido dėl objektyvios priežasties, kadangi palikėjos mokestinės nepriemokos egzistavimo faktas buvo nustatytas tik atlikus mokestinį patikrinimą, kurio rezultatai buvo patvirtinti 2014 m. gegužės 25 d. patikrinimo pažyma. Pareiškėjos teigimu, ji iki tol neturėjo objektyvaus pagrindo realizuoti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės pareikšti reikalavimą palikimą priėmusiam įpėdiniui. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos nurodytą aplinkybę pripažino svarbia priežastimi, pateisinančia įstatyme nustatyto termino kreditoriaus reikalavimui pareikšti praleidimą ir tenkinęs pareiškėjos prašymą atnaujino jai terminą reikalavimui pareikšti. Atskirajame skunde ginčijamas šis bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimas, o kartu ir teismo atliktas pareiškėjos nurodytos aplinkybės vertinimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, civilinės bylos duomenis ir mokestinio patikrinimo medžiagą, sprendžia, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pateiktu pareiškėjos nurodytos aplinkybės vertinimu kaip svarbios priežasties, sudarančios pagrindą pareiškėjai pratęsti įstatyme nustatytą terminą reikalavimui palikėjos A. J. įpėdiniui pareikšti.

Atskirajame skunde ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai piniginės prievolės egzistavimo faktas tapo žinomas tik atlikus mokestinį patikrinimą, kadangi, apelianto teigimu, jau po pirmo mokestinio patikrinimo pareiškėja konstatavo prievolės sumą, šio patikrinimo rezultatai buvo patvirtinti iš dalies, dėl ko dar iki pakartotinio mokestinio patikrinimo bylos sustabdymo dėl informacijos iš JAV gavimo pareiškėja galėjo ir turėjo pagrindą spręsti, kad tarp pareiškėjos ir palikėjos egzistuos nauja prievolė dėl kitos nepriemokos. Apeliacinės instancijos teismas teisiškai nepagrįstu laiko šį atskirojo skundo argumentą ir remdamasis byloje esančiais duomenimis sprendžia, kad bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai konstatavo, kad tik atlikus pakartotinį mokestinį patikrinimą pareiškėjai tapo žinoma apie palikėjos A. J. mokestinės nepriemokos (piniginės prievolės valstybei) egzistavimo faktą.

Remiantis A. J. mokestinio patikrinimo medžiaga nustatyta, kad 2010 m. balandžio 16 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos užduotimi atlikti mokestinį tyrimą Nr. AU10-19 buvo pavesta atlikti mokesčių mokėtojos A. J. mokestinį tyrimą už 2005-2007 metų laikotarpį. 2010 m. rugsėjo 14 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akte Nr. AU16-27 nustatyta, kad mokestinio patikrinimo metu apskaičiuota 94 292 Lt mokestinė nepriemoka, kurią sudaro: 34 703 Lt pridėtinės vertės mokestis, 17 014 Lt pridėtinės vertės mokesčio delspinigiai, 29 272 Lt gyventojų pajamų mokestis, 11 161 Lt gyventojų pajamų mokesčio delspinigiai, 1 428 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokos ir 714 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokos bauda. A. J. pateikus rašytines pastabas dėl 2010 m. rugsėjo 14 d. patikrinimo akto, 2010 m. lapkričio 15 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu Nr. (04)-K3-285 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ 2010 m. rugsėjo 14 d. patikrinimo aktas Nr. AU16-27 buvo patvirtintas iš dalies: pridėtinės vertės mokesčio – 34 703 Lt, pridėtinės vertės mokesčio delspinigių – 17 014 Lt, valstybinio socialinio draudimo įmokų bazinei pensijos daliai – 566 Lt, valstybinio socialinio draudimo įmokų papildomai pensijos daliai – 513 Lt, valstybinio socialinio draudimo įmokų bazinei pensijos daliai bauda – 283 Lt, valstybinio socialinio draudimo įmokų papildomai pensijos daliai bauda – 257 Lt (iš viso 53 336 Lt), pakartotinai pavesta patikrinti mokesčių mokėtoją dėl gyventojų pajamų mokesčio 29 272 Lt ir gyventojų pajamų mokesčio delspinigių – 11 161 Lt, skirta pridėtinės vertės mokesčio bauda – 3 470 Lt. A. J. apskundus minėtą Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. 68-19, konstatavusi, kad mokesčių inspekcijos patikinimo metu nustatytos aplinkybės bei A. J. pateikti dokumentai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad A. J. vykdomai veiklai yra būdingas versliškumo požymis bei ekonominės naudos siekimas, pavedė inspekcijai atlikti pakartotinį A. J. patikrinimą, perskaičiuoti mokestines prievoles ir priimti naują sprendimą. 2011 m. kovo 28 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pavedimu tikrinti Nr. AU2-13 buvo pavesta patikrinti A. J. mokesčių ir kitų įmokų apskaičiavimą, deklaravimą ir sumokėjimą. Mokestinio patikrinimo tema: fizinių asmenų pajamų mokestis/gyventojų pajamų mokestis, pridėtinės vertės mokestis, valstybinio socialinio draudimo įmokos, privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Nuo 2011 m. balandžio 8 d. atliekamas mokestinis patikrinimas buvo sustabdytas kreipusis į Jungtinių Amerikos Valstijų kompetentingas institucijas dėl duomenų apie A. J. ir S. J. sudarytus paskolos sandorius pateikimo, kadangi, kaip matyti iš mokestinio patikrinimo medžiagos, A. J. paskolos sandorio su minėta S. J. sudarymo faktu grindė savo pajamų kilmę. Byloje duomenų apie tai, kad suinteresuotas asmuo A. J. būtų nesutikusi su tokiais mokesčių administratoriaus veiksmais ar skundusi juos, neigusi duomenų iš JAV reikšmingumą mokestinio patikrinimo rezultatams, nenustatyta, todėl atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad teismas nesiaiškino duomenų iš JAV reikšmingumo patikrinimo bylai, laikytini deklaratyviais ir neturinčiais reikšmės nagrinėjamai bylai. 2013 m. balandžio 4 d. Valstybinėje mokesčių inspekcijoje buvo gautas atsakymas iš JAV, kuris Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai buvo persiųstas 2013 m. balandžio 8 d. raštu. 2014 m. gegužės 7 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akte Nr. FR0680-345, pratęsus mokestinį laikotarpį iki 2011 m. gruodžio 31 d. atsižvelgus į suinteresuoto asmens T. J. prašymą apskaičiuoti jo sutuoktinės pajamų mokestį už 2009-2001 metus, konstatuota, kad mokestinio patikrinimo metu buvo apskaičiuotas gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka. 2014 m. gegužės 15 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo pažyma Nr. (04.5)-FR0681-36 patvirtintas 2014 m. gegužės 7 d. patikrinimo aktas ir patikrinimo rezultatai: 13 870 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir 9 198 Lt gyventojų pajamų mokesčio delspinigių, o kitų mokesčių ir įmokų nepriemokų nenustatyta, nurodyta sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitas 12 163 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir 9 198 Lt gyventojų pajamų mokesčio delspinigių. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad dar iki pakartotinio mokestinio patikrinimo atlikimo ir jo rezultatų tinkamo įforminimo pareiškėja galėjo ir turėjo pagrindą spręsti, kad tarp pareiškėjos ir palikėjos egzistuoja piniginė prievolė. Nustačius, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. 68-19, ištyrusi A. J. pateiktą skundą dėl 2010 m. lapkričio 15 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo Nr. (04)-K3-285, pavedė inspekcijai atlikti pakartotinį A. J. patikrinimą, perskaičiuoti mokestines prievoles ir priimti naują sprendimą, darytina išvada, jog pirminio mokestinio patikrinimo rezultatai negali būti laikomi turinčiais teisinę reikšmę ir sudarančiais pagrindą pareiškėjai, iki kol nebuvo atliktas pakartotinis mokestinis patikrinimas ir šio patikrinimo rezultatai įforminti teisės aktų nustatyta tvarka, konstatuoti mokestinės nepriemokos egzistavimo faktą. Pažymėtina, kad pats apeliantas atskirajame skunde skirtingai vertina byloje nustatytas pirmiau nurodytas aplinkybes iš pradžių nurodydamas, kad 2011 m. vasario 17 d. sprendimu buvo nuspręsta atlikti pakartotinį patikrinimą visa apimtimi, o vėliau teigdamas, kad 2010 m. lapkričio 15 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu Nr. (04)-K3-285 2010 m. rugsėjo 14 d. patikrinimo aktas Nr. AU16-27 buvo patvirtintas iš dalies, kas sudarė pagrindą iki pakartotinio mokestinio patikrinimo bylos sustabdymo spręsti, kad tarp pareiškėjos ir palikėjos egzistuoja piniginė prievolė. Priešingai, nustačius aplinkybes, kad mokestinį patikrinimą buvo pavesta pakartotinai atlikti visa apimtimi, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad kol nebuvo atliktas mokestinis patikrinimas, tol pareiškėja negalėjo konstatuoti egzistuojant palikėjos mokestinę nepriemoką. Paminėtina, kad atlikus pakartotinį mokestinį patikrinimą buvo paskaičiuota gyventojų pajamų mokesčio nepriemokos ir šio mokesčio delspinigių suma, tuo tarpu pridėtinės vertės mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokos įsiskolinimas ir su šių mokesčių mokėjimu susiję netesybos nebuvo paskaičiuoti. Pažymėtina, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo 34 straipsnį mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas savo funkcijas ir įgyvendindamas jam minėto įstatymo suteiktas teises, atliekamus veiksmus įformina sprendimais ir kitais dokumentais, kurių formas ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius, todėl tik pakartotinai atlikus mokestinį patikrinimą, gavus visus reikiamus patikrinimui atlikti duomenis ir medžiagą, apibendrinus tyrimo rezultatus ir juos įforminus tam tikrame dokumente, pareiškėja galėjo konstatuoti A. J. mokestinės nepriemokos egzistavimo faktą, o tuo pačiu ir reikalauti įvykdyti piniginę prievolę. Todėl bet kokie atskirojo skundo argumentai, kad pareiškėja dar iki pakartotinio mokestinio patikrinimo atlikimo galėjo A. J. įpėdiniui ar kitais įstatyme nustatytais būdais per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pranešti apie turimą reikalavimo teisę, laikytini teisiškai nepagrįstais.

Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja apie mokestinės nepriemokos egzistavimo faktą objektyviai galėjo spręsti tik atlikus pakartotinį mokestinį patikrinimą, yra pagrįsta, neturinčiais teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui laiko atskirojo skundo argumentus, kad pareiškėja turėjo pareigą tikrinti duomenis apie galimą pareiškėjos mirtį ir per laikotarpį nuo mokestinio patikrinimo sustabdymo 2011 m. balandžio 8 d. iki termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti pabaigos 2012 m. kovo 2 d. neabejotinai galėto ir turėjo patikrinti duomenis, susijusius su palikėja, įskaitant ir Gyventojų registro tarnybos duomenis. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei pareiškėja per nurodytą laikotarpį būtų sužinojusi apie palikėjos mirtį, ši aplinkybė, nesant baigtam pakartotiniam mokestiniam patikrinimui ir nesant konstatuotam mokestinės nepriemokos faktui, nebūtų galėjusi turėti reikšmės pareiškėjai įgyvendinant savo, kaip kreditorės teises CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tik tuo atveju, jei trijų mėnesių po palikėjos mirties laikotarpiu būtų buvusi konstatuota mokestinės nepriemokos suma, pareiškėja būtų turėjusi objektyvius pagrindus ir subjektyvias prielaidas mirties faktui išsiaiškinti ir reikalavimo faktui išviešinti.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su bylą nagrinėjusio teismo išvada, kad apeliantui buvo žinoma apie jo sutuoktinės atliekamą mokestinį patikrinimą, dėl ko jis, priimdamas palikimą, negalėjo nesuprasti, kad šio patikrinimo pagrindu gali būti konstatuojamos mokestinės prievolės. Šią pirmosios instancijos teismo išvadą pagrindžia teismo byloje nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, kad apeliantui neabejotinai buvo žinoma apie atliekamą pirminį mokestinį patikrinimą, kas, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas ir jo sutuoktinė gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, apeliantas teikė informaciją ir duomenis, reikšmingus atliekant mokestinį patikrinimą, sudaro pagrindą spręsti ir apie tai, kad apeliantui buvo žinoma ir apie atliekamą pakartotinį mokestinį patikrinimą. Be to, priešingai nei kad nurodo apeliantas, jo 2012 m. rugsėjo 3 d. mokesčių administratoriui pateiktas prašymas dėl pajamų mokesčio sumos apskaičiavimo, nesudaro pagrindo spręsti, kad apeliantui nebuvo žinomas galimas mokestinės nepriemokos egzistavimo faktas. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jis, pateikdamas šį prašymą, dar tikėjosi gauti iš valstybės lėšų po pajamų mokesčio perskaičiavimo už 2009-2011 metus, kadangi šią apelianto poziciją paneigia gramatinis šio prašymo tekstas. Apeliantas minėtame prašyme prašė apskaičiuoti mirusios A. J. grąžintiną (mokėtiną) pajamų mokesčio sumą už 2009-2011 metus, t. y. apeliantas prašyme konkrečiai nenurodė, kad turėtų būti grąžintas permokėtas pajamų mokestis, tačiau prašė apskaičiuoti grąžintiną arba mokėtiną pajamų mokesčio sumą už 2009-2011 metus. Apeliacinės instancijos teismo manymu, šis apelianto pateiktas prašymas, visų bylos aplinkybių kontekste, ne tik sudaro pagrindą spręsti, kad apeliantui buvo žinoma apie atliekamą pakartotinį mokestinį patikrinimą, bet ir tai, kad jis negalėjo nežinoti apie tai, kad šio patikrinimo pagrindu gali būti konstatuojamos mokestinės prievolės. Pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad apeliantui buvo žinoma apie atliekamą pakartotinį mokestinį patikrinimą ir kas jis negalėjo nežinoti apie tai, kad šio patikrinimo pagrindu gali būti konstatuojamos mokestinės prievolės, bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas, dar iki pasibaigus įstatyme nustatytam terminui kreditorių reikalavimams išviešinti priimdamas palikimą išreiškė savo valią dėl šio veiksmo ir palikimo priėmimo būdo, todėl nepagrįstais laikė apelianto nurodytas aplinkybes dėl teisinių termino pratęsimo pasekmių apeliantui. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su bylą nagrinėjusio teismo argumentais vertinant palikimo priėmimo pasekmes apeliantui, teisiškai nepagrįstais laiko atskirojo skundo argumentus ir išsamiai dėl jų nepasisako.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams, išsamiai dėl kitų atskirojo skundo argumentų nepasisako, ir, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodytą priežastį, dėl kurios ji praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą reikalavimui išviešinti, laikė svarbia ir pateisinančia šio termino praleidimą priežastimi, ir pagrįstai tenkino pareiškėjos prašymą dėl šio termino pratęsimo.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimo pareiškimo terminą ir jo pratęsimą, pagrįstai pareiškėjos nurodytą priežastį dėl mokestinės nepriemokos paaiškėjimo fakto laikė svarbia priežastimi, pateisinančia CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyto termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleidimą ir pagrįstai tenkino pareiškėjos prašymą. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumo, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus atskirąjį skundą, suinteresuotam asmeniui nepriteistina jo už atskirojo skundo parengimą sumokėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str., 98 str., 443 str. 6 d.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                                                Raimondas Buzelis