Civilinė byla Nr. 3K-3-15/2009
Procesinio sprendimo kategorijos: 28.1; 42.8; 42.10 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. kovo 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės (pranešėja) ir Vinco Versecko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Energijos taupymo centras“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Sofratus“ ieškinį atsakovui UAB „Energijos taupymo centras“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo; trečiasis asmuo UAB „Katreks“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo rangovo ir statinio statytojo, kuris pavedė užsakovo funkcijas atlikti kitam asmeniui, ginčas dėl atsiskaitymo už atliktus rangos darbus.
Atsakovas UAB „Energijos taupymo centras“ ir trečiasis asmuo UAB „Katreks“ 2005 m. liepos 11 d. sudarė statinio projektavimo valdymo ir statinio statybos valdymo sutartį (toliau – Projektavimo ir statybos valdymo sutartis), kuria UAB „Katreks“ įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais UAB „Energijos taupymo centras“ vardu ir lėšomis žemės sklype Kaune, Tyrulių g. 20, vykdyti statybos leidimo gavimo, daugiabučio gyvenamojo namo su inžineriniais tinklais projektavimo ir projektavimo valdymo, statinio statybos valdymo ir statinio statybos darbus; UAB „Energijos taupymo centras“ įsipareigojo priimti kokybiškai atliktus darbus ir sumokėti už juos sutartyje nurodytomis sąlygomis, terminais ir tvarka. 2006 m. birželio 5 d. trečiasis asmuo UAB „Katreks“, veikdamas pagal nurodytą sutartį, sudarė su ieškovu UAB „Sofratus“ statybos rangos sutartį (toliau – Rangos sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo atlikti sienų tinkavimo darbus gyvenamajame name Kaune, Tyrulių g. 20, o trečiasis asmuo - sumokėti už atliktus darbus sutartyje nustatyta tvarka. Šalys 2006 m. liepos 10 d. pasirašė atliktų 2006 m. birželio mėnesį darbų aktą, pagal kurį ieškovas atliko darbų už 118 007,08 Lt. Trečiasis asmuo sumokėjo ieškovui 4000 Lt, likusi skolos dalis liko nesumokėta. Kauno apygardos teismo 2007 m. vasario 12 d. preliminariuoju sprendimu kitoje civilinėje byloje Nr. 2-654-390/2007 priteista UAB „Sofratus“ iš UAB „Katreks“ 114 007,08 Lt skolos ir 19 807,23 Lt delspinigių. Antstolis 2008 m. vasario 28 d. išieškojimo negalimumo aktu konstatavo, kad UAB „Katreks“ veiklos nevykdo, nekilnojamojo turto neturi, lėšų bankuose taip pat nėra, kito bendrovei priklausančio turto nerasta. Dėl to nurodytas teismo sprendimas liko neįvykdytas, antstolis grąžino vykdomąjį dokumentą išieškotojui.
Ieškovas nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „Katreks“, sudarydamas Rangos sutartį, atskleidė atstovavimo faktą, t. y. kad veikia atsakovo UAB „Energijos taupymo centras“ vardu, pateikdamas atsakovo vardu išduotą statybos leidimą, 2005 m. liepos 11 d. Projektavimo ir statybos valdymo sutartį su priedais; iki 2006 m. liepos 10 d. ieškovas perdavė trečiajam asmeniui, atstovaujančiam atsakovui, 3226 kv. m sienų ploto tinkavimo darbų už 118 007,08 Lt; iki 2006 m. rugpjūčio 31 d. ieškovas dar atliko 1105 kv. m sienų ploto tinkavimo darbų už 40 420,90 Lt. Ieškovo teigimu, trečiasis asmuo ir atsakovas vengė priimti atliktus darbus, šią prievolę perleisdami vienas kitam; kai atsakovas realiai priėmė atliktus darbus, tačiau vengė pasirašyti darbų perdavimo-priėmimo aktą ir kitus dokumentus, ieškovas pasirašė juos vienašališkai; atsakovas ir jo atstovas trečiasis asmuo ieškovo atliktais ir perduotais darbais ėmė disponuoti dar iki 2006 m. rugpjūčio 31 d., todėl ši data pripažintina atliktų darbų priėmimo-perdavimo momentu; pagal Rangos sutarties 4.3 punktą už darbus turi būti sumokėta per 30 dienų po atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos, todėl prievolė atsiskaityti už visus perduotus darbus atsirado 2006 m. rugsėjo 30 d.; trečiasis asmuo 2006 m. rugpjūčio 31 d. sumokėjo ieškovui tik 4000 Lt; atsakovo skola už sienų tinkavimo darbus - 154 427,98 Lt; be to, atsakovas pagal 2006 m. birželio 5 d. Rangos sutartį privalo mokėti netesybas, kurių suma - 27 797,40 Lt.
Ieškovas UAB „Sofratus“ prašė teismą priteisti iš atsakovo UAB „Energijos taupymo centras“ 154 427,98 Lt skolos, 27 797,40 Lt delspinigių, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2008 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį patenkino: priteisė UAB „Sofratus“ iš UAB „Energijos taupymo centras“ 154 427,98 Lt skolos, 27 797,40 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (182 225,38 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2007 m. rugpjūčio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; nurodė, kad dėl sprendimo dalies dėl 114 007,08 Lt skolos ir 19 807,23 Lt delspinigių priteisimo UAB „Energijos taupymo centras“ atsako solidariai su trečiuoju asmeniu UAB „Katreks“, iš kurio šios sumos ieškovui UAB „Sofratus“ priteistos Kauno apygardos teismo 2007 m. vasario 12 d. preliminariuoju sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-654-390/2007. Teismas nurodė, kad pagal 2005 m. liepos 11 d. Projektavimo ir statybos valdymo sutarties 1.2 papunktį trečiasis asmuo privalėjo vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus atsakovo vardu ir lėšomis. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad UAB „Katreks“ 2006 m. rugpjūčio mėn. jau negalėjo atsiskaityti su kreditoriais. Nuo 2006 m. rugsėjo mėn. atsiskaitymus su kreditoriais už UAB „Katreks“ vykdė atsakovas UAB „Energijos taupymo centras“. Teismas taip pat pažymėjo, kad 2005 m. liepos 11 d. Projektavimo ir statybos valdymo sutarties, taip pat 2006 m. birželio 5 d. Rangos sutarties sudarymo ir tinkavimo darbų atlikimo metu UAB „Katreks“ kontrolinis akcijų paketas (83,9 proc.) ir 100 proc. UAB „Energijos taupymo centras“ akcijų priklausė tam pačiam asmeniui; šis vienvaldiškai galėjo daryti įtaką skirstant funkcijas tarp atsakovo ir trečiojo asmens, ir šis funkcijų paskirstymas buvo įformintas 2005 m. liepos 11 d. Projektavimo ir statybos valdymo sutartimi. Teismas, įvertinęs tai, kad pagal Projektavimo ir statybos valdymo sutartį trečiasis asmuo privalėjo vykdyti savo įsipareigojimus atsakovo vardu ir lėšomis, taip pat tai, kad abiejų įmonių kontroliniai akcijų paketai priklausė tam pačiam asmeniui, sprendė, jog 2005 m. liepos 11 d. statinio projektavimo ir statinio statybos valdymo sutartimi buvo įforminti pavedimo santykiai tarp įgaliotojo UAB „Energijos taupymo centras“ ir įgaliotinio UAB „Katreks“, todėl pareiga atsiskaityti už atliktus darbus tenka atsakovui. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog UAB „Energijos taupymo centras“ naudojasi ieškovo atliktų darbų rezultatu, o trečiasis asmuo neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą. Teismo nuomone, formalus faktas, kad ieškovas pasirašė sutartį su UAB „Katreks“, negali užkirsti jam kelio reikalauti, jog skolą už atliktus darbus sumokėtų UAB „Energijos taupymo centras“; priešingu atveju būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Teismas konstatavo, kad santykiuose su ieškovu trečiasis asmuo UAB „Katreks“ veikė atsakovo UAB „Energijos taupymo centras“ vardu, todėl atsakovas privalo sumokėti ieškovui už atliktus darbus. Kartu teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2007 m. vasario 12 d. preliminariuoju sprendimu ieškovui jau priteista iš UAB „Katreks“ 114 007,08 Lt skola ir 19 807,23 Lt delspinigiai pagal 2006 m. liepos 10 d. atliktų darbų aktą, tačiau šios sumos dėl UAB „Katreks“ nemokumo neišieškotos. Teismo nuomone, ieškovas, pareikšdamas ieškinį UAB „Katreks“, suklydo, tačiau šis suklydimas nėra pagrindas teigti, kad UAB „Energijos taupymo centras“ šioje byloje yra netinkamas atsakovas. Dėl to, kad nurodytas preliminarusis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, siekiant išvengti tų pačių sumų priteisimo antrą kartą, teismas nusprendė, kad dėl 114 007,08 Lt skolos ir 19 807,23 Lt delspinigių ieškovui atsakovas UAB „Energijos taupymo centras“ atsako solidariai su trečiuoju asmeniu UAB „Katreks“, iš kurio šios sumos ieškovui priteistos 2007 m. vasario 12 d. preliminariuoju sprendimu kitoje civilinėje byloje. Teismas atmetė atsakovo ir trečiojo asmens atstovų teiginius, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai, ir nurodė, jog šie asmenys nepateikė teismui rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad iki ieškinio padavimo buvo pareikšta pretenzija ieškovui dėl darbų kokybės; trečiasis asmuo UAB „Katreks“ nereiškė prieštaravimų dėl preliminariojo sprendimo, kuriuo iš jo priteista skola pagal 2006 m. liepos 10 d. atliktų darbų aktą, ir tokia trečiojo asmens pozicija įrodo, kad jis neturėjo pretenzijų ieškovui dėl atliktų darbų kokybės; atsakovo pateiktos pažymos ir atliktų darbų aktai surašyti tik 2007 m. balandžio-birželio mėn., ieškovui nedalyvaujant, negali būti laikomi įrodymais, patvirtinančiais, kad ieškovas darbus atliko nekokybiškai; be to, šiuose dokumentuose nepažymėta, kad išvardyti darbai atlikti šalinant būtent ieškovo atliktų darbų defektus. Ieškovas pateikė 2006 m. rugpjūčio 23 d. atliktų darbų aktą, pagal kurį atlikta darbų už 40 420,90 Lt; akte pažymėta, kad UAB „Katreks“ ir UAB „Energijos taupymo centras“ atstovai atsisakė priimti darbus. Atsakovas ir trečiasis asmuo laikėsi pozicijos, kad ieškovo nurodyti 40 420,90 Lt vertės darbai neperduoti, tačiau nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių faktą, jog ieškovas atliko nurodytus darbus. Teismas sprendė, kad dėl to, jog santykiuose su ieškovu trečiasis asmuo UAB „Katreks“ veikė atsakovo UAB „Energijos taupymo centras“ vardu, atsakovas turi pareigą sumokėti šią sumą ieškovui; dėl to, kad atsakovas ir trečiasis asmuo neįrodė, jog ieškovas atliko mažiau darbų, negu nurodyta abiejuose darbų atlikimo aktuose, taip pat neįrodė, jog šie darbai ar jų dalis atlikti nekokybiškai, ieškovui priteistina iš atsakovo visa nesumokėta šių darbų kaina, t. y. 154 427,98 Lt (118 007,08 - 4 000 + 40 420,90). Teismas pažymėjo, kad pagal ieškovo ir trečiojo asmens sudarytos Rangos sutarties 13.1. punktą ieškovas turi teisę reikalauti delspinigių už uždelstą sumokėti sumą, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 27 797,40 Lt delspinigių.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 28 d. patenkino dalį atsakovo apeliacinio skundo, Kauno apygardos teismo 2008 m. gegužės 8 d. sprendimą pakeitė: sumažino ieškovui UAB „Sofratus“ iš atsakovo UAB „Energijos taupymo centras“ priteistą delspinigių sumą iki 5559,40 Lt ir nurodė, kad 6 proc. dydžio metinės palūkanos skaičiuotinos už priteistą 159 987,38 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2007 m. rugpjūčio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; atitinkamai perskirstė bylinėjimosi išlaidas. Dėl atsakovo ir trečiojo asmens 2005 m. liepos 11 d. Projektavimo ir statybos valdymo sutarties kolegija nurodė, kad pagal šios sutarties turinį joje įtvirtinti mišraus pobūdžio teisiniai santykiai, nes turi pavedimo ir rangos sutartims būdingų elementų. Tokiu atveju svarbu nustatyti, kokie šios sutarties elementai turėjo esminę, lemiamą reikšmę statinio projektavimo ir statinio statybos valdytojo santykiams su trečiaisiais asmenimis, t. y. svarbu tinkamai kvalifikuoti, koks faktinių teisinių ryšių turinys atsirado ir susiejo statybos valdytoją su trečiaisiais asmenimis, kurie buvo pasitelkti užsakovo statinio statybos darbams, sudarant tam rangos sutartis. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 14 dalį statinio statybos valdymas – tai statytojo pasirinktas statinio statybos organizavimo būdas, kai statybą ir su ja susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių darbus organizuoja statinio statybos valdytojas pavedimo sutarties, sudarytos įgaliotojo – statytojo (užsakovo) ir įgaliotinio – statinio statybos valdytojo, pagrindu. Statinio statybos valdytojas – fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio organizacija, veikiantys kaip įgaliotojo – statytojo (užsakovo) įgaliotinis, valdantis statinio statybą, organizuojantis statinio statybos ir su ja susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių darbus, kuriuos atlieka jo pasamdytas šią teisę turintis fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio organizacija (Statybos įstatymo 2 straipsnio 52 dalis). Statybos įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje aiškiai nustatyta, kad statinio statybos valdytojas veikia statytojo (užsakovo) vardu ir darbus organizuoja pagal šias statybos techninės veiklos pagrindines sritis: statybos darbai ir statinio statybos techninė priežiūra. Šių sričių darbų mastas ir statytojo (užsakovo) kaip įgaliotojo pavedamos įgaliotiniui – statinio statybos valdytojui teisės bei pareigos nustatomi pavedimo sutartimi. Statybos valdytojui, kaip įgaliotiniui, statytojas (užsakovas) gali pavesti atlikti ir užsakovo funkcijas, nors lėšas į statybą investuoja tik statytojas (Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 dalis). Jeigu statybos valdytojui pavedamos užsakovo funkcijos, valdytojas gali veikti tik statytojo (įgaliotojo) vardu, nes jis neatitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, kurioms esant galima savarankiškai įgyvendinti statytojo (užsakovo) teises. Kolegija pažymėjo, kad statytojas negali būti visais atvejais laikomas faktiškai statybą užsakančiu asmeniu (užsakovu), nes pagal nurodytas statybos teisinius santykius reglamentuojančias specialiąsias teisės normas faktiškai statybos darbus organizuoti ir (arba) vykdyti, t. y. atlikti užsakovo funkcijas, gali ir kitas asmuo, veikiantis kaip statytojo atstovas. Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnį statytojas statybos teisiniuose santykiuose apibūdinamas kaip investuojantis lėšas į statybą asmuo, kuris kartu atlieka užsakovo funkcijas ar jas paveda atlikti kitam asmeniui. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes ir statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų turinį, konstatavo, kad atsakovo ir trečiojo asmens 2005 m. liepos 11 d. sudaryta Projektavimo ir statybos valdymo sutartis vertintina kaip pavedimo sutartis, sudaryta statytojo (UAB „Energijos taupymo centras“) ir įgaliotinio (statinio statybos valdytojo UAB „Katreks“), kuriam buvo pavestos ir statinio statybos užsakovo funkcijos (Sutarties 17.7 punktas). Kolegija taip pat sprendė, kad nors šioje sutartyje yra sąlygų, būdingų rangos santykiams, tačiau statybos rangos sutarčiai būdingi elementai taikytini tik sutarties šalių (statytojo ir statybos valdytojo) tarpusavio santykiams, bet ne statinio valdytojo ir užsakovo santykiams su trečiaisiais asmenimis, kuriuos valdytojas ir užsakovas, veikdamas pavedimo sutarties pagrindu, pasitelkė faktiškai statybos darbams atlikti, sudarydamas su šiais rangos sutartis. Esminė 2005 m. liepos 11 d. sutarties sąlyga, išreiškianti statybos valdytojo santykių su trečiaisiais asmenimis turinį konkretaus statinio statybos procese, yra sutarties 1.2 punkte įtvirtintas statinio projektavimo ir statybos valdytojo įsipareigojimas sutartyje nurodytas prievoles vykdyti statytojo UAB „Energijos taupymo centras“ vardu ir lėšomis. Kolegijos nuomone, ši sutarties nuostata įgalina daryti išvadą, kad statybos valdytojas santykiuose su trečiaisiais asmenimis, kurie buvo pasitelkiami faktiškai statybos darbams atlikti, veikė tik kaip statytojo UAB „Energijos taupymo centras“ atstovas pagal pavedimą, bet ne kaip savarankiškai veikiantis užsakovas ar pagrindinis rangovas (generalinis rangovas). Šią išvadą patvirtina ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės: pagal Projektavimo ir statybos valdymo sutartį statybos valdytojas UAB „Katreks“ neatliko jokių statinio statybos darbų, t. y. nevykdė rangovui būdingų prievolių, o užsiėmė tik statybos darbų organizavimu ir priežiūra; su rangovais, kuriuos statybos valdytojas pasitelkė faktiškai konkretiems statybos darbams vykdyti, buvo atsiskaitoma statytojo UAB „Energijos taupymo centras“ lėšomis; Projektavimo ir statybos valdymo sutarties konkrečios nuostatos taip pat patvirtina aplinkybę, kad santykiuose su kitais asmenimis statinio statybos procese statybos valdytojas, kuriam buvo pavestos vykdyti ir užsakovo funkcijos, negalėjo veikti savarankiškai, priimti sprendimų be aiškiai išreikšto įgaliotojo sutikimo ar suderinimo su juo: Sutarties 9 ir 17.3 punktuose nurodyta, kad darbams atlikti valdytojas gali samdyti rangovus, suderinęs prieš tai raštiškai su Užsakovu; Sutarties 17.13 punkte įtvirtinta valdytojo pareiga suderinti su užsakovu visų procese dalyvaujančių rangovų (subrangovų) ir kitų vykdytojų samdą. Kolegija sprendė, kad 2006 m. birželio 5 d. Rangos sutartį statybos valdytojas UAB „Katreks“ su ieškovu sudarė ne kaip rangovas, o kaip statytojo UAB „Energijos taupymo centras“ atstovas, veikdamas pagal pavedimo sutarties sąlygas, pagal kurias jis atliko ir užsakovo funkcijas - tai akivaizdu iš šios sutarties įžanginės dalies, kurioje sutartį sudarančios šalys įvardija save kaip užsakovą ir rangovą. Kolegija nurodė, kad atmeta atsakovo argumentus, kuriais bandoma iškreipti tikrąjį tarp rangos sutarties šalių atsiradusių teisinių santykių turinį, tikruosius sutarties šalių ketinimus, nepagrįstai teigiant, jog statinio statybos valdytojo santykiai su trečiaisiais asmenimis kvalifikuotini kaip subrangos santykiai projektavimo ir statybos darbams atlikti, nes nėra jokio pagrindo ieškovo ir trečiojo asmens santykių pagal Rangos sutartį kvalifikuoti kaip pagrindinio rangovo (generalinio rangovo) ir subrangovo. Kolegija sprendė, kad nors Projektavimo ir statybos valdymo sutartis turi mišriajai sutarčiai būdingų požymių, bet statybos valdytojas santykiuose su trečiaisiais asmenimis, pasitelktais faktiškai statybos darbams atlikti, veikė kaip statytojo atstovas pagal pavedimą, sukurdamas savo veiksmais teises ir pareigas atstovaujamajam (CK 2.133 straipsnio 1 dalis, 6.756 straipsnio 1 dalis). Kolegija pažymėjo, kad pagal 2006 m. birželio 5 d. statybos rangos sutarties sąlygas atsiskaityti su rangovu (ieškovu) už atliktus darbus visų pirma turėjo užsakovas UAB „Katreks“; dėl to, kad statybos valdytojas (užsakovas pagal statybos rangos sutartį), veikdamas pavedimo sutarties pagrindu, neįvykdė pareigos atsiskaityti su ieškovu, t. y. rangovu, už atliktus darbus, tokia pareiga tenka asmeniui, kuriam atstovauja statybos valdytojas, - statytojui UAB „Energijos taupymo centras“. Kolegijos nuomone, padarius išvadą, kad trečiojo asmens ir ieškovo santykiams statybos procese taikytinos prievolių pagal pavedimo sutartį teisinės pasekmės, neturi esminės reikšmės, ar buvo ir kiek buvo atskleistas atsakovo atstovavimo faktas ieškovo ir trečiojo asmens sutartiniuose santykiuose. Dėl solidariosios atsakomybės taikymo statytojui ir pavedimo sutarties pagrindu veikusiam statybos valdytojui kolegija pažymėjo, kad statybos valdytojas ir užsakovas UAB „Katreks“ atsiskaitinėjo su rangovais statytojo lėšomis; byloje nėra įrodymų, kad atsiskaityti su rangovais statybos valdytojas UAB „Katreks“ naudojo savo, o ne statytojo lėšas. Kolegijos nuomone, ta aplinkybė, kad, negavęs atlyginimo už atliktus sienų tinkavimo darbus, rangovas UAB „Sofratus“ kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš užsakovo pagal sutartį UAB „Katreks“, paaiškinama tuo, jog Rangos sutarties 4.5, 5.3 punktuose buvo nustatyta statybos darbų užsakovo prievolė sumokėti rangovui už atliktus darbus, be to, 4000 Lt už atliktus darbus ieškovui sumokėjo ne statytojas, o užsakovas UAB „Katreks“. Anot ieškovo, jam buvo aiškinama, kad statybos valdytojui ir užsakovui UAB „Katreks“ yra perduota ir jis disponuoja pakankama suma lėšų, kurios turėtų būti panaudotos atsiskaityti su rangovais. Kolegija konstatavo, kad atsakovo, kaip statytojo, atsakomybė kyla iš neįvykdytų jo įgaliotinio prievolių, atsiradusių atstovavimo teisinių santykių pagrindu. Kolegija taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog dėl dalies reikalaujamų piniginių sumų atsakovui taikytina solidarioji pareiga kartu su trečiuoju asmeniu UAB „Katreks“, iš kurio šios sumos jau priteistos teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje. Iš esmės sutikdama su apelianto argumentais, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama ir atsiranda tik įstatymo ar sutarties nustatytais atvejais, teisėjų kolegija nurodė, kad tokioje ypatingoje procesinėje teisinėje situacijoje pirmosios instancijos teismo nuostata dėl solidariosios atsakomybės taisyklių taikymo yra pateisinama ir atitinka esminius įstatymo reikalavimus teismui, priimančiam sprendimą byloje (CK 1.5 straipsnio 4 dalis; CPK 3 straipsnio 1 dalis). Dėl ieškovo darbų pagal statybos darbų rangos sutartį atlikimo fakto ir kokybės teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo argumentus dėl ieškovo atliktų darbų apimties (masto) ir kokybės trūkumų, nes šie argumentai neįrodyti. Statybos valdytojas, kuris turėjo prievolę kontroliuoti statybos darbų eigą, organizuoti atliktų darbų priėmimą, neįformino atitinkamų dokumentų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadas apie ieškovo atliktų darbų trūkumus dėl jų kiekio ar kokybės (CK 6.662 straipsnio 1 dalis, 6.689 straipsnio 1, 2 dalys). Neatlikęs ir neįforminęs veiksmų, kurių pagrindu galėtų reikšti pretenzijas dėl ieškovo sudarytuose aktuose nurodytų darbų atlikimo fakto ar darbų defektų, užsakovas pagal statybos rangos sutartį neteko galimybės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys, 6.689 straipsnio 2 dalis). Kolegija nurodė, kad visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl atsakovo pateiktų pažymų ir darbų aktų, kuriais remdamasis atsakovas įrodinėjo ieškovo atliktų darbų trūkumų šalinimo faktą, vertinimo, nes ieškovo atliktų darbų defektų faktas neužfiksuotas nustatyta tvarka, o iš atsakovo pateiktų darbų aktų turinio negalima daryti išvados, jog buvo šalinami būtent ieškovo atliktų darbų defektai. Byloje neįrodyta, kad statybos darbų užsakovas UAB „Katreks“ atsisakė priimti nekokybiškus ieškovo darbus, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo atmesti ieškovo vienvaldiškai pasirašytą atliktų darbų aktą (CK 6.694 straipsnio 4 dalis), vertinant aplinkybes dėl faktiškai 2006 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų už 40 420 Lt. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis neturėjo teisės tiesiogiai priimti darbų iš ieškovo, neturi esminės reikšmės, nes tokius veiksmus nustatyta tvarka turėjo atlikti atsakovo įgaliotas statybos valdytojas. Teisinės pasekmės, kurios atsiranda dėl įgaliotinio veiksmų ar neveikimo, vykdant prievoles pagal pavedimo sutartį, tenka atstovaujamajam. Apelianto teiginys, kad byloje pateikti dokumentai apie bendrą tinkavimo darbų apimtį, kurie patvirtina, jog ieškovas tinkavimo darbų už 40 420,90 Lt neatliko, neatitinka tikrovės, nes byloje tokių dokumentų nėra. Kolegija konstatavo, kad teismo išvada pripažinti atsakovo 154 427,98 Lt skolos ieškovui faktą yra pagrįsta ir teisėta. Dėl netesybų ir jų dydžio kolegija nurodė, kad atsakovas turi pareigą atsakyti už įgaliotinio prievolių pagal pavedimo sutartį neįvykdymo ar netinkamo vykdymo pasekmes, todėl privalo mokėti netesybas. Kartu kolegija nurodė, kad Projektavimo ir statybos valdymo sutarties 33 ir 34 punktuose abiejų sutarties šalių atsakomybė ribojama 0,02 proc. dydžio netesybomis. Įgaliotinis, veikdamas šios sutarties pagrindu, prisiėmė didesnę atsakomybę prieš ieškovą, pasitelktą įgaliotojo pavedimui įvykdyti. Tai reiškia, kad už prievolių, vykdytinų įgaliotojo interesais, neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, įgaliotinis prisiėmė didesnę atsakomybę, negu ji galėtų būti taikoma įgaliotojui santykiuose su įgaliotiniu. Kolegijos nuomone, toks įgaliotinio veiksmas (didesnės atsakomybės nustatymas santykiuose su kitais asmenimis, veikiant pagal pavedimo sutartį) neatitinka įgaliotojo interesų, todėl atsakovo pareiga mokėti delspinigius dėl įgaliotinio prievolių, veikiant pagal pavedimo sutartį, negali būti didesnė, negu nustatyta pavedimo sutartyje su statybos valdytoju, t. y. netesybos negali būti didesnės negu 0,02 proc. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sumažino pirmosios instancijos teismo priteistas netesybas iki 5559,40 Lt (154 427,97 Lt x 0,02 proc. x 180 d.).
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Energijos taupymo centras“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. gegužės 8 d. sprendimą, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. d. nutartį, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnis), nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, nes neatskleidė tikrųjų sutarčių šalių ketinimų, netinkamai nustatė sutarčių tikslus ir turinį. Dėl to teismas neteisingai nustatė, kokie teisiniai santykiai siejo sutarčių šalis (neatskyrė statybos valdymo sutarties ir statybos rangos sutarties) ir kokius konkrečius įsipareigojimus turėjo šių sutarčių šalys. Teismas turėjo remtis Rangos sutartimi, kuri yra pagrindinis teisinis dokumentas, nustatantis užsakovo UAB „Katreks“ ir rangovo UAB „Sofratus“ tarpusavio santykius, atsiskaitymo tvarką ir formas, turtinę atsakomybę ir sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Teisę reikalauti atlikti sutartyje nustatytus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo turi ne bet kuris asmuo, o tik sandorio šalis arba asmuo, kuriam tokia teisė suteikta sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UADB „Seesam Lietuva“, Nr. 3K-7-466/2004). Teismas neteisingai nustatė Rangos sutarties šalis ir dėl to klaidingai nustatė iš šios sutarties vykdymo kylančias teises ir pareigas. Iš šios sutarties turinio akivaizdu, kad kasatorius UAB „Energijos taupymo centras“ nėra Rangos sutarties šalis, sutartyje nėra jokios nuorodos, kuri suteiktų teisę ieškovui UAB „Sofratus“ pareikšti reikalavimą kasatoriui. UAB „Sofratus“, vykdydama Rangos sutartį, niekada nesikreipė į UAB „Energijos valdymo centras“ kaip į sutarties šalį. Pagal statybos ir valdymo sutarties 17.3 punktą UAB „Katreks“ turėjo teisę savarankiškai samdyti subrangovus, taigi Rangos sutartis buvo sudaryta UAB „Katreks“ ir UAB „Sofratus“, todėl ieškovas nepagrįstai ir neteisėtai nukreipė savo reikalavimus sumokėti už atliktus darbus atsakovui UAB „Energijos taupymo centras“. Atsakovas Projektavimo ir statybos valdymo sutartimi visą atsakomybę dėl rangovų (subrangovų) statybos darbams atlikti samdymo perdavė UAB „Katreks“. Ieškovas visus reikalavimus, kylančius iš su UAB „Katreks“ sudarytos Rangos sutarties, turėtų reikšti ir reiškė šiai bendrovei. Tai, kad kasatoriaus nesieja jokie tiesioginiai santykiai su UAB „Sofratus“, patvirtina ir Kauno apygardos teismo 2007 m. vasario 12 d. sprendimas, kuriuo ieškovui skola už atliktus rangos darbus priteista iš UAB „Katreks“. Be to, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą subrangovas turi teisę tiesiogiai reikšti reikalavimus tik pagrindiniam rangovui, o ne užsakovui, jeigu ko kita nenustatyta šalių susitarimuose (CK 6.650 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Santechnika“ v. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, bylos Nr. 3K-3-374/2005). Nagrinėjamu atveju tokio susitarimo nebuvo, todėl subrangovas, t. y. ieškovas, negali reikšti jokių tiesioginių reikalavimų užsakovui, t. y. kasatoriui. Jeigu UAB „Sofratus“ mano, kad UAB „Katreks“ negali įvykdyti piniginių prievolių dėl nesąžiningų dalyvių veiksmų, turi teisę pasinaudoti galimybe reikšti ieškinį CK 2.50 straipsnio pagrindu UAB “Katreks” dalyviui, nors kasatorius sumokėjo UAB “Katreks” visą Rangos sutarties kainą. Ieškovo argumentai, kad jis suklydo dėl rangos sutarties šalies, yra nepagrįsti. Ieškovas yra verslo subjektas ir žino, kad reikalavimo teisę turi tik į sutarties šalį, o ne į trečiąjį asmenį, jeigu šis nėra prisiėmęs konkrečių įsipareigojimų sutarties šaliai. Tai, kad su ieškovu neatsiskaitė rangovas, negali būti pagrindas reikalauti skolos iš atsakovo, kuris nesusijęs su ieškovu jokiais santykiais, nes tai prieštarautų ne tik sutarčių aiškinimo, bet ir bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo kasacinio teismo suformuluota teisės aiškinimo ir taikymo taisykle, pagal kurią, nepaisant to, kad pinigais disponuoja užsakovas (statytojas), vis tiek tarp šalių susiklosto rangos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje A. G. v. A. Z., bylos Nr. 3K-3-438/2000; 2004 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje S. N. įmonė v. likviduojama 595-oji GNSB, bylos Nr. 3K-3-545/2004). Teismo išvada, kad jeigu pinigais disponuoja užsakovas (statytojas), susiklosto atstovavimo teisiniai santykiai, nepagrįsti jokia teisine logika. Teismas, neatskyręs rangos ir pavedimo (valdymo paslaugų) sutarčių nuostatų, priėmė neteisėtą sprendimą.
2. Teismas neteisingai išaiškino susitarimų dėl atstovavimo nuostatas, atstovavimo atsiradimo pagrindus ir teisines pasekmes, veikiant atstovaujamojo vardu (CK 2.132, 2.133 straipsniai). Atstovavimo faktas nepreziumuojamas. Byloje neįrodyta, kad UAB „Katreks“ atskleidė UAB „Sofratus“ atstovavimo faktą arba kad iš kitų aplinkybių buvo galima spręsti, jog UAB „Katreks“ yra UAB „Energijos taupymo centras“ atstovas. Atstovavimo atskleidimo faktas yra viena iš būtinų sąlygų tam, kad dėl atstovo veiksmų atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų atstovaujamojo teisės ir pareigos (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Teismas neteisingai aiškino atstovavimo fakto atskleidimo reikšmę ir dėl to padarė teisės taikymo klaidą, kvalifikuodamas atsakovo ir trečiojo asmens sudarytą sutartį santykiuose su subrangovais tik kaip pavedimo sutartį ir nepagrįstai nurodė, kad santykiuose su trečiaisiais asmenimis valdytojas UAB „Katreks“ veikė tik kaip užsakovo atstovas, bet ne savarankiškas asmuo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad UAB „Katreks“, tiek sudarydama Rangos sutartį, tiek ją vykdydama, veikė nesavarankiškai (CPK 178 straipsnis). Be to, teismo pozicija prieštaringa: viena vertus, pripažino, kad Projektavimo ir statybos valdymo sutartis yra mišri; kita vertus, neanalizavo UAB „Katreks“, kaip rangovo, veiklos. Valdytojui UAB „Katreks“ buvo nustatytas ne atlyginimas už jo atliekamus darbus, o konkretus fiksuotas biudžetas, ir valdytojas, atsižvelgdamas į mišrų sutarties pobūdį, galėjo darbus atlikti pats arba samdytis kitus asmenis (subrangovus). Teismas, neteisingai kvalifikavęs tarp šalių susiklosčiusius santykius, nepagrįstai pripažino kasatorių atstovaujamuoju ir solidariai atsakingu ieškovui už UAB „Katreks“ prievoles.
3. Teismas netinkamai aiškino ne tik Rangos sutartį, bet ir 2005 m. liepos 11 d. UAB „Energijos taupymo centras“ ir UAB „Katreks“ sudarytą Projektavimo ir statybos valdymo. Nors teismas pripažino, kad tai mišrioji sutartis, turinti rangos ir pavedimo sutarčių elementų, tačiau neatsižvelgė į tai, kad ši sutartis nėra tik valdymo darbų sutartis. Sutarties 1.2.3. punkte nustatyta, kad UAB „Katreks“ atliks ne tik statybos valdymo, bet ir statybos darbus, taip pat nurodytos tarpininkavimo paslaugos; 7 punkte įvardytas UAB „Katreks“ įsipareigojimas vykdyti sutartį savo jėgomis ir priemonėmis; 8 punkte nurodyta galimybė, bet ne prievolė, samdyti subrangovus. Taigi teismas nepagrįstai kvalifikavo Projektavimo ir statybos valdymo sutartį tik kaip pavedimo sutartį, o UAB „Sofratus“ ir UAB „Energijos taupymo centras“ santykius kaip santykius, atsirandančius atstovavimo sutarties pagrindu. Teismas neteisingai vertino Projektavimo ir statybos valdymo sutarties nuostatą, kad UAB „Katreks“ veikia UAB „Energijos taupymo centras“ vardu ir lėšomis. Statybos valdytojas negali savo vardu ir lėšomis atlikti tų darbų (paslaugų), kurie susiję tik su valdymo paslaugomis (pavedimo sutartis), todėl ir įrašyta nurodyta sąvoka. Be to, ši sąvoka nurodyta ir dėl to, kad pagal rangos sutartį objektas kuriamas statytojo vardu ir iš statytojo lėšų (tai yra būtinos sąlygos kvalifikuoti sutartį rangos, o ne pirkimo-pardavimo sutartimi). Teismas, analizuodamas Projektavimo ir statybos valdymo sutartį, turėjo taikyti CK 6.156 straipsnio 3 dalį, pagal kurią mišriajai sutarčiai kompleksiškai taikomos teisės normos, reglamentuojančios tų rūšių sutartis, kurių elementų yra tokioje sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Rovė“ v. UAB „Serneta“, UAB „Acumen“, bylos Nr. 3K-3-521/2006). Teismas, nors ir pripažino, kad UAB „Katreks“ buvo ir valdytojas, ir rangovas, tačiau pasisakė tik dėl valdytojo teisių ir pareigų tretiesiems asmenims, ignoruodamas UAB „Katreks“ kaip rangovo įsipareigojimų tretiesiems asmenims apimtį. Teismas teisingai nurodė, kad jeigu statybos valdytojui yra pavedamos užsakovo funkcijos, valdytojas gali veikti tik statytojo (įgaliotojo) vardu, nes jis neatitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, kurioms esant galima savarankiškai įgyvendinti statytojo (užsakovo) teises. Tačiau teismas iškreipė nurodytų teiginių aiškinimą, sistemiškai neatskleisdamas nagrinėjamo klausimo teisinio konteksto, t. y. statinio projektavimo ir statybos valdytojo bei statinio projektuotojo ir statybos rangovo teisių ir pareigų apimties. Teismo išvada, kad UAB „Katreks“ yra tik valdytojas, neatitinka nei faktinės, nei teisinės situacijos, taip pat kasacinio teismo praktikos, pagal kurią rangovas nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą kuria statytojui.
4. Teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias solidariąją atsakomybę, nevertino šalių sąžiningumo klausimo, neteisingai įvertino įrodymus, susijusius su UAB „Energijos taupymo centras“ sąžiningumo patvirtinimu. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios būtų pagrindas taikyti solidariąją atsakomybę. Pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis; šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Tarp ginčo šalių nebuvo jokių paslaugų teikimo santykių. UAB „Sofratus“ pagal sudarytą sutartį yra UAB „Katreks“ subrangovas, kuris pagal CK 6.650 straipsnio 3, 4 dalis savo reikalavimus turėjo reikšti UAB „Katreks“, bet ne UAB „Energijos taupymo centras“, t. y. užsakovui. Teismo išvada dėl solidariosios atsakomybės nepagrįsta Projektavimo ir statybos valdymo sutartimi, todėl kasatorius neturi jokių mokėjimo prievolių ieškovui. Be to, teismas visiškai nevertino to, kad kasatorius UAB „Energijos taupymo centras“ yra sąžiningas – tai akivaizdžiai pagrindžia byloje esantys neginčytini rašytiniai įrodymai (mokėjimų pavedimai), kad kasatorius yra sumokėjęs visą Rangos sutarties kainą UAB „Katreks“, kuri, vykdydama su ieškovu sudarytą Rangos sutartį, veikė visiškai savarankiškai. Dėl to visus reikalavimus dėl netinkamo šios sutarties vykdymo ieškovas turėtų reikšti būtent UAB „Katreks“.
5. Teismas, spręsdamas dėl UAB „Sofratus“ nekokybiškai atliktų arba iš viso neatliktų darbų, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, todėl nustatė byloje esantiems dokumentams neatitinkančias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ suformuluotos taisyklės, kad įrodymai turi būti vertinami nuosekliai, laikantis logikos dėsnių, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų; egzistavo tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, ar ne, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Nagrinėjamu atveju teismas akivaizdžiai pažeidė nurodytą įrodymų vertinimo principą. Teismas taip pat neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą (CPK 12, 178 straipsniai), t. y. netinkamai nustatė užsakovo ir rangovo įrodinėjimo pareigos apimtį. Ieškovas UAB „Sofratus“ nekokybiškai atliko statybos rangos darbus, neištaisė visų defektų, todėl UAB „Katreks“ samdė rangovus šiems trūkumams ištaisyti ir sumokėjo jiems 79 677,87 Lt. Šias aplinkybes patvirtina rašytiniai įrodymai: pažymos apie atliktų darbų vertę ir defektų aktai. Teismas ignoravo aplinkybę, kad defektai buvo šalinami, nemotyvavo, kodėl kasatoriaus pateiktų aktų nelaikė tinkamais įrodymais, be to, neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovas vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus pateikė tik tada, kai UAB „Katreks“ buvo užbaigusi defektų šalinimo darbus. Pagal kasacinio teismo suformuotą ir išplėtotą praktiką dėl atlyginimo už rangos darbus priteisimo tuo atveju, kai rangovas vienvaldiškai įformina aktus, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis); tai pagrindžiama visų pirma tuo, kad rangovas, užsiimdamas komercine-ūkine veikla, kurios tikslas – siekti pelno, gerai žino (arba privalo žinoti) savo teises ir pareigas bei veikia savo rizika; jeigu sutarties vykdymo metu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, rangovas privalo imtis visų nuo jo priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti ir taip įgyvendinti CK 6.691 straipsnyje įtvirtintą imperatyviąją įstatyminę statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Polikopija“ v. J. B. reklamos paslaugų įmonė „Era“, bylos Nr. 3K-3-530/2007). Nagrinėjamoje byloje teismas ignoravo šalių bendradarbiavimo pareigą ir nevertino bylos duomenų, kad UAB „Katreks“ tikrino UAB „Sofratus“ atliekamus darbus, nustatė jų defektus, nurodė juos ištaisyti, tačiau UAB „Sofratus“, gavusi rašytinius dokumentus su nurodymu ištaisyti darbų defektus, ne tik šių neištaisė, nenurodė jokių atsisakymo juos taisyti priežasčių, tačiau vienasmeniškai įformino atliktų darbų aktus (beje, po to, kai UAB „Katreks“ pati ištaisė darbų defektus) ir kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią, jeigu rangovas mano, kad nėra jo atliktų darbų defektų, jis privalo pateikti teismų praktikos reikalaujamas aplinkybes (pvz., defektai atsirado dėl nusidėvėjimo ir kt.), kurios būtų pagrindas rangovui išvengti atsakomybės už defektų atsiradimą; defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, o jų susidarymo priežastis – rangovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje AB „Panevėžio statybos trestas“ v. UAB AK „Aviabaltika“, bylos Nr. 3K-3-652/2004). Teismas ignoravo ir tai, kad ieškovo atlikti darbai iš esmės negalėjo duoti tokio rezultato, kurio tikėjosi sudarydamas sutartį užsakovas UAB „Katreks“. Teismas nenustatė, kad UAB „Sofratus“ sukūrė rangos sutartyje nurodytą rezultatą, t. y. pažeidė teisės aiškinimo ir taikymo taisykles dėl rangos darbų rezultato perdavimo ir prievolės sumokėti už tokį rezultatą atsiradimo. Be to, ieškovas neturi teisės tiesiogiai reikalauti iš atsakovo priimti rangos sutartyje nurodytus ir ieškovo atliktus darbus, nes jis nėra Rangos sutarties šalis, tokios jo teisės nenurodyta nei Rangos, nei Projektavimo ir statybos valdymo sutartyje. Dėl to ieškovo argumentai, kad atsakovas vengė pasirašyti atliktų darbų aktus, neteisėti ir nepagrįsti. Be to, ieškovas, vykdydamas Rangos sutartį, niekada nepateikinėjo atliktų darbų aktų atsakovui ir taip pripažino, kad šis nėra įpareigotas priimti darbus. Ieškovas tik pasibaigus bylai su UAB „Katreks“ atsiuntė atsakovui reikalavimą sumokėti skolą. Teismas taip pat neteisingai vertino įrodymus, susijusius su darbais, kurių ieškovas iš viso neatliko, taigi ir negalėjo jų priduoti. Byloje pateikti dokumentai, iš kurių matyti, kad 40 420,90 Lt vertės tinkavimo darbų ieškovas neatliko.
Ieškovas UAB „Sofratus“ pateikė atsiliepimą į kasacinį skundą, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos nutartimi jį atsisakyta priimti kaip paduotą praleidus be svarbių priežasčių CPK 351 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas nustato bylos šalys. Teisėjų kolegija, laikydamasi nurodytų įstatymo nuostatų, patikrina apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumą pagal kasaciniame skunde nurodytas ribas, nes nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas šias peržengti (CPK 353 straipsnio 2 dalis).
Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių
Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, nes neatskleidė tikrųjų sutarties šalių ketinimų, neatskyrė statybos valdymo sutarties ir statybos rangos sutarties.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, aiškinant sutartį, būtina remtis visais sutarčių aiškinimo principais, kurie padėtų kiek įmanoma tiksliau kvalifikuoti aiškinamą sutartį ir jos pagrindu susiklosčiusius teisinius santykius.
UNIDROIT tarptautinių komercinių sutarčių principų 4.4 straipsnyje nurodyta, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos ne izoliuotai, bet visos sutarties ar pareiškimų, kurie buvo padaryti, kontekste. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Europos sutarčių teisės principų 5:105 straipsnyje. UNIDROIT principų 4.5 straipsnyje nurodyta, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, jog neliktų neišaiškinta nė viena sutarties sąlyga ir kiekvienai iš jų būtų suteikta kokia nors reikšmė. Taigi sutartį būtina aiškinti kaip vientisą dokumentą, o ne vertinti atskiras jos sąlygas. Dėl to kasatoriaus nuoroda į Projektavimo ir statybos valdymo sutarties 17.3 punktą, suteikiantį UAB „Katreks“ teisę savarankiškai samdyti subrangovus, negali būti aiškinama izoliuotai nuo kitų šios sutarties sąlygų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nurodytu aspektu tinkamai aiškino atsakovo ir trečiojo asmens 2005 m. liepos 11 d. sudarytą Projektavimo ir statybos valdymo sutartį. Teismas pažymėjo, kad nurodyta sutartis pagal savo turinį įtvirtina mišraus pobūdžio teisinius santykius, turinčius pavedimo ir rangos sutartims būdingų elementų. Kartu teismas vertino šios sutarties sąlygas pagal Statybos įstatymo nuostatas ir aiškinosi, kurios sutarties sąlygos turėjo esminę reikšmę statinio statybos valdytojo ir trečiųjų asmenų, pasitelktų konkretiems statybos darbams atlikti, teisiniams santykiams. Įvertinęs visas nurodytos sutarties sąlygas, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tokios sutarties sąlygų kontekste esminę reikšmę turi sutarties sąlyga, kuri įtvirtina statinio projektavimo ir statybos valdytojo įsipareigojimus sutartyje nurodytas prievoles vykdyti statytojo UAB „Energijos taupymo centras“ vardu ir lėšomis. Dėl to teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad statybos valdytojas santykiuose su trečiaisiais asmenimis veikė kaip statytojo atstovas pagal pavedimą (CK 6.756 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 52 punktą statinio valdytojas apibūdinamas kaip fizinis arba juridinis asmuo, kita užsienio organizacija, veikiantis (veikianti) kaip įgaliotojo – statytojo (užsakovo) įgaliotinis, valdantis statinio statybą, organizuojantis statinio statybos ir su ja susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių darbus, kuriuos atlieka jo pasamdytas šią teisę turintis fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio organizacija. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ir Statybos įstatymo 17 straipsnio 5 dalimi, kurioje aiškiai nustatyta, kad statinio statybos valdytojas veikia statytojo (užsakovo) vardu ir darbus organizuoja pagal šias statybos techninės veiklos pagrindines sritis: statybos darbai ir statinio statybos techninė priežiūra; šių sričių darbų mastas ir statytojo (užsakovo) kaip įgaliotojo pavedamos įgaliotiniui – statinio statybos valdytojui teisės bei pareigos nustatomi pavedimo sutartimi. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais duomenimis, nustatė, kad statybos valdytojas UAB „Katreks“ pats neatliko jokių statinio statybos darbų, o užsiėmė tik statybos organizavimu ir darbų priežiūra, be to, 2005 m. liepos 11 d. sutarties konkrečios nuostatos patvirtina tą aplinkybę, jog santykiuose su kitais asmenimis statybos valdytojas negalėjo veikti savarankiškai be aiškiai išreikšto įgaliotojo sutikimo ar suderinimo su juo (Sutarties 9, 17.3, 17.13, kiti straipsniai).
Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties esmę ir tikslą. Būtent Projektavimo ir statybos valdymo sutarties tikslas padeda atskleisti tikruosius šalių ketinimus, sutarties rūšį, pobūdį, šalių tarpusavio teisių ir pareigų apimtį. Tai, kad UAB „Katreks“ buvo statytojo UAB „Energijos taupymo centras“ atstovas, vykdantis darbus ir priimantis sprendimus tik gavęs užsakovo sutikimus ir nurodymus, akivaizdu iš šalių sudarytos Projektavimo ir statybos valdymo sutarties sąlygų analizės, šios sutarties esmės ir tikslo, kuriam ji buvo sudaryta.
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ginčo šalių sudarytų sutarčių tikslus ir pobūdį, galima daryti išvadą, kad 2005 m. liepos 11 d. Projektavimo ir statybos valdymo sutartis, sudaryta UAB „Energijos taupymo centras“ ir UAB „Katreks“, bei 2006 m. birželio 5 d. Rangos sutartis, sudaryta UAB „Katreks“ ir UAB „Sofratus“ turi būti aiškinamos ne izoliuotai, o abi kartu. Šių sutarčių kompleksinė analizė, tikslai, sudarymo ir vykdymo aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad santykiuose su trečiaisiais asmenimis (šiuo atveju – rangovu UAB „Sofratus“) UAB „Katreks“ veikė tik kaip užsakovo UAB „Energijos taupymo centras“ atstovas, bet ne kaip savarankiškas asmuo. Atstovo valios turinys, išreikštas Rangos sutartyje, priklausė nuo atstovaujamojo jam suteiktų teisių, kuriomis remdamasis atstovas veikė. Bylos duomenimis, rangovas UAB „Sofratus“ žinojo, kad UAB „Katreks“ veikia kaip UAB „Energijos taupymo centras“ atstovas, nes, sudarant Rangos sutartį, jam buvo pateikta Projektavimo ir statybos valdymo sutartis, taip pat statybos leidimas, išduotas UAB „Energijos taupymo centras“ vardu.
Kai yra nustatytos tokios bylos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad UAB „Katreks“ veikė kaip statytojo atstovas pagal pavedimą ir savo veiksmais sukūrė teises bei pareigas atstovaujamajam, t. y. UAB „Energijos taupymo centras“ (CK 2.133 straipsnio 1 dalis, 6.756 straipsnio 1 dalis). Teismas pagrįstai sprendė, kad dėl to, jog statybos valdytojas UAB „Katreks“, kuriam statytojas pavedė atlikti ir užsakovo funkcijas, neįvykdė pareigos atsiskaityti su rangovu UAB „Sofratus“ pagal 2006 m. birželio 5 d. Rangos sutartį, tokia pareiga tenka asmeniui, kuriam atstovavo statybos valdytojas, t. y. statytojui UAB „Energijos taupymo centras“ (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Dėl to kasacinio skundo argumentą, kad ieškovas UAB „Sofratus“ neturi teisės reikšti tiesioginių reikalavimų kasatoriui, nes tokios teisės nenustatyta sutartyje, teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą.
Dėl solidariosios atsakomybės
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais duomenimis, nustatė, kad Rangos sutartyje buvo nurodyta statybos darbų užsakovo (statybos valdytojo) UAB „Katreks“ prievolė mokėti rangovui už atliktus darbus, taip pat kad su rangovu UAB „Sofratus“ buvo atsiskaitinėjama statytojo UAB „Energijos taupymo centras“ lėšomis. Paaiškėjus, kad Rangos sutartį su rangovu UAB „Sofratus“ sudaręs užsakovas UAB „Katreks“, veikęs kaip statytojo įgaliotas statybos valdytojas, neturi lėšų ir jokių kitų finansinių galimybių atsiskaityti už atliktus rangos darbus, akivaizdu, kad rangovas UAB „Sofratus“ turi teisę reikalauti skolos ir netesybų iš atsakovo UAB „Energijos taupymo centras“, kaip statinio statytojo, kuriam atstovaudamas statybos valdytojas UAB „Katreks“ sudarė nurodytą Rangos sutartį ir kurio naudai buvo atlikti darbai. Apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad UAB „Energijos taupymo centras“ atsakomybė kyla iš jos įgaliotinio neįvykdytų prievolių (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į šios konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, statinio statytojo ir jo atstovo – statybos valdytojo atsakomybė rangovui UAB „Katreks“ yra solidarioji, tik atsiradusi skirtingais pagrindais: statytojo UAB „Energijos taupymo centras“, kaip atstovaujamojo, atsakomybė kyla iš įstatymo (CK 2.133 straipsnio 1 dalis), o statybos valdytojo – iš Rangos sutarties, kuria jis įsipareigojo sumokėti rangovui už atliktus darbus.
Kai prievolė yra solidarioji, kreditorius savo reikalavimą gali reikšti tiek visiems, tiek vienam iš bendraskolių (CK 6.6 straipsnio 5 dalis). Abu solidarieji skolininkai lieka įpareigoti, kol bus visiškai ir tinkamai įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Dėl to ta aplinkybė, kad ieškovas buvo pareiškęs ieškinį pavedimo sutarties pagrindu veikusiam ir Rangos sutartį sudariusiam statybos valdytojui, t. y. UAB „Katreks“, nepaneigia ieškovo teisės pareikšti ieškinį atstovaujamajam, t. y. statytojui, kurio interesais buvo sudaryta nurodyta Rangos sutartis, t. y. UAB „Energijos taupymo centras“ (CK 6.14 straipsnio 3 dalis). Dėl nurodytų priežasčių teismai padarė pagrįstą išvadą dėl atsakovo ir trečiojo asmens solidariosios prievolės.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai tyrė ir vertino bylos duomenis, susijusius su UAB „Energijos taupymo centras“ argumentais dėl atliktų darbų kiekio ir kokybės, ir atmetė kasatoriaus argumentus kaip neįrodytus. Tai yra fakto klausimai, kurių kasacinis teismas nenagrinėja iš naujo, nes yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismų išvados padarytos nepažeidžiant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, todėl kasatoriaus argumentai, jog UAB „Sofratus“ nekokybiškai atliko rangos darbus, o dalies darbų iš viso neatliko, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Juozas Šerkšnas
Dangutė Ambrasienė
Vincas Verseckas