Civilinė byla Nr. e2-961-464/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00632-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. R. (V. R.) ir R. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 18 d. nutarties, kuria išspręstas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovų V. R. ir R. R. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Ladasta“ ir (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarei D. J. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Ladasta“ ir (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės D. J. 47 000 Eur turtinės ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2.       Nurodė, kad ieškovai (pirkėjai) ir atsakovė UAB „Ladasta“ (pardavėja) 2020 m. spalio 1 d. sudarė preliminariąją žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame statomo 175 kv. m gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį. Šalys preliminariojoje sutartyje susitarė, kad ieškovai įsigys iš atsakovės nekilnojamąjį turtą už 180 000 Eur kainą. Pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį šalys susitarė sudaryti iki 2021 m. birželio 2 d. Ieškovai per preliminarioje sutartyje nurodytą laiką sumokėjo atsakovei UAB „Ladasta“ 27 000 Eur dydžio avansą ir laukė, kol bus pastatytas gyvenamasis namas. Atsakovei pastačius namą ir atėjus laikui sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovės atstovas pareiškė, kad sutarties kainą didina iki 220 000 Eur. Be to, atsakovės UAB „Ladasta“ pageidavimu, į pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties projektą notarė D. J. įtraukė atsiskaitymo tvarką, kurioje buvo numatyta ieškovų pareiga gauti kreditą iš banko, nors ieškovai dėl tokių sąlygų preliminarioje sutartyje nesitarė ir toks įsipareigojimas jokiais kitais susitarimais jiems nebuvo nustatytas.

3.       Ieškovų teigimu, dėl nurodytų atsakovių neteisėtų veiksmų nebuvo sudaryta pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis. Todėl ieškovai neįsigijo nekilnojamojo turto už preliminarioje sutartyje nurodyta kainą, o šiuo metu tokio turto kaina rinkoje yra padidėjusi iki 227 000 Eur. Taigi, ieškovai patyrė 47 000 Eur žalą dėl kainų skirtumo. Kadangi ieškovai pagrįstai tikėjosi, kad greitu metu galės įsikelti į naujai pastatytą namą, tačiau dėl atsakovių neteisėtų veiksmų to padaryti negalėjo ir yra priversti toliau gyventi mažame bute, blogesnėmis sąlygomis, negu protingai tikėjosi, prašo jiems atlyginti ir patirtą neturtinę 20 000 Eur žalą.

4.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovės UAB „Ladasta“ 67 000 Eur vertės nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, ir kilnojamąjį turtą ir / ar pinigines lėšas. Prašymą grindė aplinkybėmis, kad atsakovės UAB „Ladasta“ veiksmai, dėl kurių nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis, yra akivaizdžiai nesąžiningi ir neteisėti. Todėl labai tikėtina, kad atsakovė, sužinojusi apie pateiktą ieškinį, ir toliau elgsis nesąžiningai – visą savo turimą nekilnojamąjį turtą gali perleisti kitiems asmenims. Be to, ieškovams yra žinoma, kad atsakovė yra suradusi pirkėją jų planuotam įsigyti turtui, kuris yra pasiruošęs sumokėti 230 000 Eur kainą. Aplinkybę, kad atsakovė nekilnojamąjį turtą siekia perleisti, pagrindžia ir šio turto pardavimo skelbimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 18 d. nutartimi ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.

6.       Teismas vertino, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas – egzistuoja. Ieškovai ieškinyje suformulavo reikalavimus, pateikė faktinius bei teisinius argumentus bei, ieškovų įsitikinimu, šiuos reikalavimus pagrindžiančius įrodymus (sutartis, susirašinėjimą, turto pardavimo skelbimą, liudijimą ir kt.). Todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo spręsti, kad ieškinio reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ieškovai yra pasirinkę neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Kita vertus, antroji būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė teismo sprendimo tinkamam įvykdymui, neįrodyta.

7.       Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Ieškovai neįrodė, kad atsakovė UAB „Ladasta“ ketina paslėpti, nesąžiningai perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti turimą turtą. Ieškovų samprotavimai, kad atsakovė, atsisakydama parduoti turtą, pasielgė neteisėtai, savaime neįrodo atsakovės nesąžiningumo, t. y. ketinimų paslėpti savo turtą. Nurodytos aplinkybės dėl galimai ieškovų patirtos žalos sudaro prielaidas kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

8.       Nors ieškovai savo prašymo negrindė didelės ieškinio sumos kriterijumi, tačiau teismas papildomai pažymėjo, kad vien ieškinio suma savaime objektyviai nepadidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos. Nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovei yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Ieškovai atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti ir areštuoti atsakovės UAB „Ladasta“ 67 000 Eur pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti ir atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir / ar kilnojamąjį turtą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1.                      Ieškovai antrąją laikinųjų apsaugo priemonių taikymo sąlygą įrodinėjo ne tik aplinkybe, kad atsakovė, siekdama asmeninės naudos, elgėsi nesąžiningai, todėl neapgrįstai atsisakė ieškovams parduoti jų planuotą pirkti nekilnojamą turtą, tačiau kartu su ieškiniu pateikė ir įrodymą, kad UAB „Ladasta“ pardavinėja iš esmės vienintelį jai priklausantį turto aktyvą, t. y. vienbutį gyvenamąjį namą su žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini). Būtent šiai aplinkybei pagrįsti ieškovai pateikė skelbimą iš tinklapio www.aruodas.lt. Tačiau teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, į nurodytą aplinkybę neatsižvelgė ir laikinąsias apsaugos priemones taikyti atsisakė. Teismui atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, UAB „Ladasta“ vienintelį jai priklausantį vertingą ir likvidų turtą – žemės sklypą su gyvenamuoju namu, pardavė tretiesiems asmenims.

9.2.                      Tokie atsakovės nesąžiningi veiksmai akivaizdžiai turi reikšmę galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo (ne)įvykdymui. Jeigu atsakovė vis dar turėtų jos parduotą turtą, ieškovų naudai priimtas teismo sprendimas būtų žymiai lengviau įgyvendinamas.

9.3.                      Šiuo metu UAB „Ladasta“ priklauso tik vienas statinys – gamybinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kuris yra įkeistas hipoteka. Tenkinus ieškinį, teismo sprendimo įvykdymas nukreipiant išieškojimą į tokį turtą iš esmės bus neįmanomas.

9.4.                      Taigi, atsakovė UAB „Ladasta“ yra nesąžininga, kadangi, visų pirma, kartu su notare sukūrė dirbtinę situaciją, kuriai esant nepagrįstai atsisakė parduoti turtą ieškovams. Antra, po ieškinio pateikimo atsakovė pardavė jai priklausantį vertingą ir likvidų turtą. Dėl šių priežasčių nagrinėjamu atveju buvo pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

9.5.                      Atsižvelgiant į jau pasikeitusias aplinkybes, o konkrečiai į tai, kad atsakovė pardavė vienintelį vertingą jai priklausantį turtą, kitas jos nekilnojamas turtas yra įkeistas hipoteka bei į jį nebus galima nukreipti išieškojimo, ieškovai prašo teismo pirmiausia areštuoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, o jų nesant ar esant nepakankamai, ir atsakovės nekilnojamąjį ir / ar kilnojamąjį turtą.

10.       Atsakovė UAB „Ladasta“ atsiliepime prašo ieškovų atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1.                      Remiantis (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės D. J. 2021 m. birželio 2 d. išduotu liudijimu, žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sandoris tarp ieškovų ir UAB „Ladasta“ nebuvo sudarytas, nes ieškovai nepateikė dokumentų, susijusių su atsiskaitymo tvarka, kurie būtini pirkimo–pardavimo sandoriui. Tai patvirtina, kad sandoris paskutinę preliminariojoje sutartyje nurodytą dieną buvo nesudarytas dėl ieškovų kaltės. Preliminarioji sutartis pasibaigė, o visas gautas avansas buvo grąžintas ieškovams.

10.2.                      Šios nurodytos faktinės aplinkybės preliminariai leidžia manyti, kad palankaus sprendimo priėmimas byloje kelia pagrįstų abejonių, teismas turėtų jas įvertinti ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nesant pirmosios sąlygos – tikėtino ieškinio pagrįstumo.

10.3.                      Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, pagrįstai konstatavo, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, o šioje byloje tokių duomenų nėra. 

10.4.                      Ieškovai nurodo, kad UAB „Ladasta“ turimas nekilnojamasis turtas yra įkeistas, tačiau tai nepatvirtina prastos bendrovės finansinės padėties, be to, kaip pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, net jei būtų nustatyta prasta atsakovės finansinė padėtis, tai neleistų pripažinti grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimo.

10.5.                      Atsakovė UAB „Ladasta“ nesiėmė ir neketina imtis jokių nesąžiningų veiksmų ar priemonių, kurios sumažintų jai priklausančio turto vertę ar tokį turtą apsunkintų. Priešingai, UAB „Ladasta“ sąžiningai vykdo savo veiklą ir įsipareigojimus, o ieškovai į bylą nepateikė jokių atsakovės galimai nesąžiningus veiksmus pagrindžiančių įrodymų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl įrodymų priėmimo 

11.       Apeliantai su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašus apie atsakovei UAB „Ladasta“ nuosavybės teise priklausantį / priklausiusį nekilnojamąjį turtą.

12.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

13.       Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas (-i) priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019).

14.       Kaip matyti, apeliantų pateikti nauji rašytiniai įrodymai atsirado po skundžiamos nutarties priėmimo, be to, neabejotinai yra susiję su apeliacinės instancijos teisme kilusio ginčo (procesinio klausimo) esme, todėl gali būti reikšmingi teisingam šio klausimo išsprendimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikti įrodymai, atsižvelgiant į jų kiekį bei apimtį, neužvilkins bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, taip pat teismas neturi pagrindo išvadai, kad apeliantai piktnaudžiauja vėlesne įrodymų pateikimo teise, todėl juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad atsakovė UAB „Ladasta“ turėjo galimybę susipažinti su naujai pateiktais rašytiniais įrodymais bei dėl jų pasisakyti atsiliepime į atskirąjį skundą, tačiau šia teise nepasinaudojo ir įrodymų turinio nekomentavo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

15.       Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

16.       Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas dėl atsakovo veiksmų, nukreiptų išvengti būsimo išieškojimo.

17.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad egzistuoja tikėtino ieškinio pagrįstumo sąlyga. Tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021).

18.       Teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl ieškinio preliminaraus nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., kitaip tariant, tik tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1711-516/2017).

19.       Atsakovės UAB „Ladasta“ atsiliepimo argumentai, susiję su (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės D. J. 2021 m. birželio 2 d. išduoto liudijimo turinio vertinimu, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl jais negalima vadovautis sprendžiant tikėtino ieškinio pagrįstumo klausimą. Kaip matyti iš bylos duomenų, pagal ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes apeliantai pasirinko galimą jų galbūt pažeistų teisių gynimo būdą ir pateikė jų reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, o prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra susiję su jomis siekiamais užtikrinti reikalavimais. Šių duomenų pagrindu galima daryti išvadą, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga (tikėtinas ieškinio pagrįstumas), kaip pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, egzistuoja. Tai konstatavus, toliau spręstina, ar egzistuoja antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmė būsimo galbūt apeliantams palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

20.       Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje akcentuojama, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).

21.       Asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl būtent asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones – šiuo atveju apeliantams – tenka pareiga jį įrodyti. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal byloje priimtą jam nepalankų teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020).

22.       Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės vadovavosi tinkamais teismų praktikos pavyzdžiais, kuriuose buvo aptartos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, šis teismas, neidentifikavęs jokios grėsmės galbūt apeliantams palankaus teismo sprendimo įvykdymui, suklydo. Kaip pagrįstai nurodyta atskirajame skunde, tokią pirmosios instancijos teismo klaidą lėmė visų ieškinyje išdėstytų bylos faktinių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kiek jie yra susiję su laikinųjų pasaugos priemonių poreikio identifikavimu, neįvertinimas.

23.       Nagrinėjamu atveju apeliantai kartu su ieškiniu pateikė duomenis, kad atsakovė UAB „Ladasta“ ketina perleisti tretiesiems asmenis nekilnojamąjį turtą, dėl kurio byloje yra kilęs ginčas. Ieškovai rašytiniais įrodymais pagrindė, kad 2021 m. birželio 6 d., iškarto po pirminio jų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo padavimo teismui, kuris irgi nebuvo patenkintas, atsakovė tinklapyje www.aruodas.lt. patalpino skelbimą dėl vienbučio gyvenamojo namo su žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo už 227 000 Eur kainą. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių taip pat matyti, kad atsakovei UAB „Ladasta“ dar iki 2021 m. birželio 6 d. buvo žinoma, jog apeliantai ketina kreiptis į teismą ir ginti savo galimai pažeistas teises bei reikalauti žalos atlyginimo dėl, jų vertinimu, atsakovės kaltės nesudarytos pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties, t. y. abiem atsakovėm jau buvo pareikštos ikiteisminės pretenzijos. Pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo kontekste neįvertino ir dėl to skundžiamoje nutartyje nepasisakė. Teismo liko neįvertintos ir ieškinyje nurodytos kitos aplinkybės, kad apeliantams iš telefoninio skambučio pavyko sužinoti, kad ieškinio ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimo metu atsakovė UAB „Ladasta“ jau buvo suradusi pirkėją, kuris už nekilnojamąjį turtą sutiko sumokėti net didesnę – 230 000 Eur kainą, nei buvo nurodyta 2021 m. birželio 6 d. skelbime.

24.       Apeliantų kartu su atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina šiuos ankstesnius jų teiginius, kurių pagrindų buvo prašoma atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašas patvirtina, kad UAB „Ladasta“ savo ketinimus iš tiesų realizavo. Iš šio išrašo matyti, kad 2021 m. m. birželio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartimi nuosavybės teisė į atsakovei priklausiusį gyvenamąjį namą su žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini), yra perleista tretiesiems asmenims.

25.       Nors atsakovo nesąžiningumas, kaip minėta, nepreziumuojamas, tačiau ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos prievoles ir neprivalo įrodyti neabejotino jo nesąžiningumo, ieškovui pakanka pateikti tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017). Be to, atsakovo nesąžiningumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste gali patvirtini ir anksčiau, t. y. iki bylos jam iškėlimo atlikti veiksmai. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad anksčiau atsakovo atlikti nesąžiningi veiksmai pripažįstami vienu iš įrodymų, patvirtinančiu galimą grėsmę teismo sprendimo sėkmingam įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019).

26.       Kaip ieškinyje nurodė apeliantai, šalys dar 2020 m. spalio 1 d. sudarė preliminariąją žemės sklypo ir jame statomo 175 kv. m gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartį. Šalys preliminariojoje sutartyje susitarė, kad ieškovai įsigys iš atsakovės nekilnojamąjį turtą už 180 000 Eur kainą, dalį šios sumos (27 000 Eur) po preliminariosios sutarties sudarymo apeliantai atsakovei, taip iš dalies finansuodami gyvenamojo namo statybas, sumokėjo avansu. Pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį šalys susitarė sudaryti iki 2021 m. birželio 2 d., tačiau jos nustatytu terminu nesudarė. Kaip minėta, atsakovė 2021 m. birželio 6 d., t. y. vos po keturių dienų, viešai paskelbė apie to paties turto pardavimą, tačiau jau už ženkliai didesnę kainą, nei buvo sulygta su apeliantais šalių sudarytoje preliminariojoje sutartyje, o nurodytą turtą pardavė 2021 m. birželio 22 d.

27.       Aplinkybė, kad nekilnojamasis turtas nedelsiant buvo pardavinėjamas už ženkliai didesnę kainą, nei buvo sutarta preliminariojoje sutartyje, preliminariai patvirtina ieškinyje dėstomus teiginius, kad atsakovė UAB „Ladasta“, siekdama sau didesnės finansinės naudos, galimai nesąžiningai nesilaikė savo įsipareigojimo perleisti šį turtą apeliantams už šalių anksčiau suderėtą kainą. Nors nurodytų aplinkybių ištyrimas bei išsamus jų įvertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, tačiau ir laikinųjų apsaugos taikymo kontekste šios aplinkybės taip pat laikytinos svarbiomis, formuojančiomis teismo vidinį įsitikinimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, galimo nesąžiningo elgesio ir ateityje. Todėl kartu su neginčytinai nustatytu faktu, kad atsakovė netrukus po apeliantų prašymo taikyti laikinus disponavimo turtu ribojimus ir ieškinio teismui pateikimo 2020 m. birželio 17 d., perleido jai nuosavybės teise priklausantį turtą, yra pakankamos jos labiau tikėtinam nesąžiningumui pagrįsti.

28.       Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantai šiuo konkrečiu atveju paneigė atsakovės UAB „Ladasta“ sąžiningumo prezumpciją bei preliminariai įrodė, kad ir ateityje atsakovė galėtų elgtis nesąžiningai, galėtų siekti apsunkinti galbūt apeliantams  palankaus teismo sprendimo vykdymą. Kitaip tariant, egzistuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, kuri galėtų būti sumažinta (ar jos išvengta) taikant apeliantų prašomus disponavimo piniginėmis lėšomis bei turtu ribojimus. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – apeliantų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

29.       Atskirai pažymėtina, kad piniginių lėšų areštas yra viena labiausiai asmens teises varžančių priemonių, kurios taikymas gali sukelti itin neigiamas pasekmes atsakovui, todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma tik kraštutiniu atveju ir tik esant svariems argumentams dėl jos taikymo būtinumo. Šiuo atveju apeliantų nurodytas būtinumas imtis būtent tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis pirmiausia areštuojamos atsakovei priklausančios piniginės lėšos, nėra pagrįstas. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašų matyti, kad ne visas, o tik dalis atsakovės UAB „Ladasta“ nekilnojamojo turto yra įkeistas hipoteka. Apeliantai į bylą nepateikė duomenų, kad atsakovė neturėtų kilnojamojo turto, kuris galėtų būti areštuojamas ir iš kurio ateityje galėtų būti vykdomas išieškojimas apeliantų naudai, juo labiau kad iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad bendrovei šiuo metu priklauso dvi transporto priemonės (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo pradinio apeliantų prašymo ir įprastos, mažiausiai asmens, kuriam tokios priemonės taikomos, interesus varžančios turto arešto tvarkos.

30.       Surasti ir aprašyti atsakovės UAB „Ladasta“ turtą pavedama apeliantų pasirinktam antstoliui. Apeliantams išaiškintina, kad per keturiolika dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti arba antstoliui per keturiolika dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti (CPK 147 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų V. R. ir R. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.

Ieškovų V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškinio reikalavimams užtikrinti iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo areštuoti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ladasta“, juridinio asmens kodas 304428072, nuosavybės teise priklausantį 67 000 Eur (šešiasdešimt septynių tūkstančių eurų) vertės kilnojamąjį ir / ar nekilnojamąjį turtą, o jeigu tokio turto nebūtų ar jo nepakaktų, areštuoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų ir / ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovei disponuoti turtu ir kitaip jį suvaržyti, leidžiant areštuotą turtą naudoti atsiskaitant su ieškovais pagal šioje byloje pareikštą ieškinį, vykdyti įsipareigojimus valstybei ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas.

Surasti ir aprašyti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ladasta“ turtą pavesti ieškovų pasirinktam antstoliui.

Šios nutarties kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Teisėja                                                 Dalia Kačinskienė