Administracinė byla Nr. A-2549-556/2017

      Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02535-2014-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.2.1; 14.2.3; 14.15

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų    Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ir trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Biodegra“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų T. K., L. J. (L. J.) ir A. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus visuomenės sveikatos centrui (šiuo metu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos), UAB „Biodegra“ dėl išvados panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjai T. K., L. J. ir A. J. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–2) ir patikslintu skundu (I t., b. l. 7–19), prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir atsakovas, ir Vilniaus RAAD) 2014 m. kovo 24 d. galutinę atrankos išvadą dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimo Nr. (38-4)-VR-1.7-1299 (toliau – ir Galutinė išvada).

Pareiškėjai paaiškino, kad Galutinė išvada yra nemotyvuota ir neaiški, neatitinka administraciniam aktui keliamų reikalavimų, yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina. Pareiškėjai nurodė, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) UAB „Biodegra“ (toliau – ir Bendrovė) užsiima ūkine veikla (taip pat ir atliekų tvarkymo veikla), kurią šiuo metu plečia. Remiantis Galutine išvada, matyti, kad Bendrovė vykdo šią ūkinę veiklą: biologiškai skaidžių atliekų kompostavimas biologiniu būdu, naftos produktais užteršto grunto ir vandens, naftos mišinių valymas biologiniu ir fizikiniu būdais, komunalinių atliekų rūšiavimas, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, maistinio aliejaus perdirbimas, kitų atliekų (elektronikos, šaldytuvų, baterijų ir kt.) sandėliavimas (toliau – ir Ūkinė veikla). Pagal Vilniaus RAAD pateiktą informaciją Ūkinė veikla Žemės sklype vykdoma nuo 2003 m. gruodžio 30 d. Su Ūkine veikla susijusios poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir PAV) procedūros atliktos 2011 metais, priimant 2011 m. gruodžio 22 d. atrankos išvadą dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos išplėtimo poveikio aplinkai vertinimo Nr. VR-1.7-2205 (toliau – ir atrankos išvada Nr. VR-1.7-2205), ir 2014 m., priimant Galutinę išvadą. Dėl vykdomos Ūkinės veiklos vietos gyventojai patiria didžiulę smarvę ir kitus nuolatinius nepatogumus, susijusius su gyvenamosios aplinkos kokybės pablogėjimu. Vilniaus RAAD 2014 m. sausio 8 d. atrankos išvadoje dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimo Nr. (38-4)-VR-1.7-88 (toliau – ir atrankos išvada Nr. (38-4)-VR-1.7-88) ir Galutinėje išvadoje nurodyta, kad UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimui PAV neprivalomas. Pareiškėjų manymu, Vilniaus RAAD ir Vilniaus visuomenės sveikatos centras (toliau – ir Vilniaus VSC) savo nemotyvuotuose sprendimuose PAV atrankos institutą pavertė tik formalių reikalavimų atitikimo procedūra, pagal kurią jokios realios motyvuotos atrankos neatlikinėjo, o tiesiog konstatavo PAV neprivalomumą pagal formaliai deklaruojamus planuojamos ūkinės veiklos mastus. Galutinė išvada pagrįsta Bendrovės pateikta neišsamia ir klaidinančia informacija. PAV atranka atlikta tik Ūkinės veiklos daliai, t. y. planuojamam išplėtimui, o pačiai Ūkinei veiklai, kompostavimo aikštelėms privalomos PAV procedūros niekada nebuvo atliktos. Be to, neaišku, kokia tiksliai Ūkinė veikla vykdoma šiuo metu, koks yra planuojamas Ūkinės veiklos pakeitimas, kuriam atlikta PAV atranka. Atliekant PAV atranką ir priimant Galutinę išvadą, nebuvo pateikti ir įvertinti duomenys apie reikšmingus Ūkinės veiklos ir aplinkos veiksnius.

Atsakovas Vilniaus RAAD pateikė atsiliepimą į pareiškėjų skundą (I t. b. l. 104–107), prašydamas skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai skundą grindžia abstrakčiais motyvais, konkrečiai nenurodo, kaip ir į kokius Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir PŪVPAVĮ, ir Įstatymas) 7 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punkte bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-665 patvirtintų Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodinių nurodymų (toliau – ir Metodiniai nurodymai) 2 priede nurodytus aspektus neatsižvelgė Vilniaus RAAD. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjai nėra susipažinę su atrankos medžiaga, kurią vertino Vilniaus RAAD. Pareiškėjai turėjo teisę per 20 darbo dienų nuo pirminės atrankos išvados paskelbimo dienos teikti Vilniaus RAAD pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą ir persvarstymo metu išsamiai susipažinti su planuojama ūkine veikla, tačiau šia teise nepasinaudojo ir planuojamos ūkinės veiklos PAV atrankos procese nedalyvavo. Nepagrįstas ir pareiškėjų argumentas dėl strateginio poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir SPAV): pareiškėjai klaidino teismą, teigdami, jog PAV procedūros negali būti vykdomos, kol nėra atliktos SPAV procedūros. Atsakovas akcentavo, kad šiuo požiūriu minėtos procedūros nėra susijusios. Pareiškėjai klaidingai teigė, kad atliekų tvarkymui adresu: (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo atliktos PAV procedūros, o 2014 m. balandžio 9 d. Vilniaus RAAD priimta PAV atrankos išvada tik dėl atliekų išplėtimo. 2002 metais UAB „Chitinas“ ((duomenys neskelbtini)) atliko PAV procedūras dėl organinių kompostuojamų atliekų perdirbimo ir trąšų gamybos. Vilniaus RAAD 2002 m. sausio 24 d. raštu Nr. 131 priėmė atrankos išvadą, kad planuojamai ūkinei veiklai PAV ataskaitos rengimas neprivalomas. 2006 metais tuo pačiu adresu uždaroji akcinė bendrovė „Stiebas“ (toliau – ir UAB ,,Stiebas“) atliko PAV procedūras dėl statybinių atliekų perdirbimo. 2006 m. birželio 23 d. raštu Nr. 1.7-1782 priimta PAV atrankos išvada, kad PAV neprivalomas. 2008 metais UAB „Chitinas“ atliko PAV procedūras dėl biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aikštelės modernizavimo bei pajėgumų padidinimo. Vilniaus RAAD 2008 m. vasario 20 d. rašte Nr. 1.7-600 priėmė atrankos išvadą, kad PAV neprivalomas. Atsakovas pažymėjo, kad reorganizavus UAB „Chitinas“ ir UAB „Stiebas“, nuo 2011 metų veiklą perėmė UAB „Biodegra“. Atsižvelgiant į tai, kad PAV procedūros jau buvo atliktos 2002, 2006 ir 2008 metais, UAB „Biodegra“ 2011 ir 2014 metais atliko PAV atranką tik dėl tvarkomų atliekų plėtimo. 2014 metais PAV atrankos medžiagoje įvertinti tiek esami tvarkomų atliekų pajėgumai, tiek planuojamų didinti atliekų pajėgumai. Atsakovas pažymėjo, kad, rengiant atrankos išvadą, teisės aktai nenustato prievolės pateikti informaciją apie praeityje buvusias procedūras. 2014 metais teikiant PAV atranką buvo išplėstas naftos produktais užterštų atliekų sąrašas bei kiekiai. Išplėtus atliekų sąrašą buvo detalizuotas šių atliekų tvarkymas ir atskirti bei detalizuoti biologinis ir fizikinis atliekų valymo būdai. Detalūs atliekų tvarkymo būdai aprašyti PAV atrankos medžiagoje, su kuria suinteresuota visuomenė PAV procedūrų metu galėjo susipažinti bei teikti savo pasiūlymus. Pagal Vilniaus RAAD išduoto taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – ir TIPK) leidimo                      Nr. VR-4.7-V-02-Šv-1 sąlygas (TIPK leidimas išduotas vadovaujantis 2011 m. PAV atrankos medžiaga) šiuo metu Bendrovė turi teisę vykdyti šias veiklas: biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo veiklą; eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymo veiklą; naftos produktais užteršto grunto ir vandens valymo veiklą; komunalinių atliekų rūšiavimo veiklą; aliejaus, riebalų perdirbimo veiklą; kitų atliekų sandėliavimo veiklą. Pagal TIPK leidime Nr. VR-4.7-V-02-Šv-l nustatytas sąlygas Bendrovė turi teisę, o ne prievolę, tvarkyti išvardytas atliekas. 2014 m. PAV atrankoje visos veiklos išliko tokios pačios, tik Bendrovė atsisakė eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymą. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus RAAD nesiima spręsti Vilniaus VSC išvadų teisingumo, t. y. motyvų, kuriais remdamiesi PAV subjektai priima sprendimus, ar planuojamai ūkinei veiklai (toliau – ir PŪV) reikalinga atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Vilniaus RAAD nėra kompetentingas spręsti PAV subjektų, ypač atsakingų už sveikatos, priešgaisrinę, kultūros paveldo apsaugą, veiklos srities klausimų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Biodegra“ pateikė atsiliepimą (I t., b. l. 102–103) į skundą, prašydamas skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Galutinė išvada yra teisėta, priimta vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, todėl jos naikinti nėra jokio pagrindo. UAB „Biodegra“ pateikė iš esmės tokius argumentus: 1) Bendrovė vykdė veiklą Lietuvoje 15 metų: surenka, perdirba ir tvarko biodegraduojančias atliekas, maistinį aliejų, pavojingas atliekas, komunalines atliekas, statybines atliekas, eksploatuoti netinkamas transporto priemones (ENTP); 2) Bendrovė turi visus leidimus, reikalingus vykdomai veiklai (TIPK leidimą Nr. VR-4.7-V-02-Šv-1LR; Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduotą pavojingų atliekų tvarkymo licenciją Nr. 000525) ir yra įregistruota Aplinkos ministerijos atliekas tvarkančių įmonių registre, o veikloje taikomos technologijos atitinka Europos Sąjungos (toliau – ir ES) standartus; 3) Vilniaus RAAD atliekant PAV atranką, Bendrovė laikėsi visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, teikė visą būtiną informaciją.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus visuomenės sveikatos centras pateikė atsiliepimą (I t., b. l. 136–138) į skundą, prašydamas pareiškėjų skundą spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pagal PŪVPAVĮ 7 straipsnio 13 dalį atsakinga institucija (šiuo atveju – Vilniaus RAAD), išnagrinėjusi visų poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas, per 5 darbo dienas priima galutinę motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti PAV. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus VSC dėl galutinės poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvados pasisakyti negali, kadangi tai nėra Vilniaus VSC kompetencija.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 20 d. sprendimu (IV t., b. l. 91–101) pareiškėjų skundą tenkino. Teismas panaikino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. kovo 24 d. galutinę atrankos išvadą dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimo            Nr. (38-4)-VR-1.7-1299.

Teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Galutinės išvados, kurioje nurodyta, kad UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimui PAV neprivalomas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas nustatė, kad Vilniaus RAAD išdavė UAB „Biodegra“ koreguotą TIPK leidimą Nr. VR-4.7-V-02-Šv-01 Bendrovės ūkinei veiklai Žemės sklype; leidimas atnaujintas 2009 m. gruodžio 31 d., koreguotas 2012 m. birželio 22 d. Remiantis viešai skelbiama informacija internete apie pavojingų atliekų licencijavimą (2011 m. kovo 16 d.) UAB „Biodegra“ išduota pavojingų atliekų tvarkymo licencija Nr. 000525. Vilniaus RAAD 2011 m. gruodžio 22 d. pateikė atrankos išvadą Nr. VR-1.7-2205, jog Bendrovės atliekų tvarkymo veiklos išplėtimui PAV neprivalomas. Atrankos išvadoje nurodoma, jog ji priimta remiantis šiais pagrindiniais motyvais: 1) veiklą planuojama plėsti teritorijoje, kurioje jau vykdomas atliekų tvarkymas; 2) pavojingų skysčių išsiliejimui bus naudojami pjuvenos, smėlis ir universalūs sorbentai; 3) naujų stacionarių oro taršos šaltinių nebus; 4) Bendrovė vykdo požeminio vandens monitoringą. Atrankos išvadoje vertinant PŪV reikšmingumą nurodyta, kad PŪV teritorija nepatenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją. Vilniaus VSC 2013 m. balandžio 2 d. sprendime Nr. (12-32)12-32-7 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių“ (toliau – ir 2013 m. balandžio 2 d. sprendimas) pažymėjo, jog planuojamos ūkinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus, todėl Bendrovės planuojama ūkinė veikla Žemės sklype yra leistina. Vilniaus VSC Širvintų skyriaus 2013 m. liepos 30 d. teritorijų planavimo dokumentų vertinimo pažymoje Nr. 22(22-3-6)-22.3.11-33 pateikta vertinimo išvada, jog planavimo organizatoriaus UAB „Biodegra“ planuojamos teritorijos – Žemės sklype, kurioje planuojamas atliekų tvarkymo pajėgumų didinimas ir atliekų tvarkymo plėtra, specialusis planas atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyrius 2013 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. 44SS-(14.44.204)-341 „Dėl specialiojo plano derinimo“ informavo Širvintų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrių, kad neprieštarauja atliekų perdirbimo baro, Medžiukų kaime, Širvintų rajono savivaldybėje, sanitarinės saugos zonos nustatymo specialiojo plano sprendiniams. Širvintų rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2013 m. rugpjūčio 20 d. kompleksinio derinimo protokolu Nr. A2-30 nutarta suderinti atliekų perdirbimo baro Žemės sklype specialųjį planą. UAB „Biodegra“ iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus kartu su 2013 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. (23.2)-2D-15334 „Dėl teritorijų planavimo dokumento tikrinimo“ gavo atliekų perdirbimo baro (Žemės sklype) sanitarinės apsaugos zonos nustatymo vietovės lygmens specialiojo plano projektą ir 2013 m. rugsėjo 25 d. Teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo aktą Nr. TP1-2484. Teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo akte Nr. TP1-2484 nurodyta, jog patikrinimo išvada yra teigiama bei teritorijų planavimo dokumentus tvirtinti galima. Kvapų kontrolės komisija 2013 m. rugpjūčio 28 d. įvertino kvapą bei jo pobūdį (duomenys neskelbtini), ir priėmė išvadą, jog gyvenamojoje aplinkoje, galimo kvapo vietoje, patikrinimo metu kvapas nebuvo jaučiamas. UAB „Biodegra“ teritorijoje buvo jaučiamas pūvančio maisto, puvėsių kvapas. Kvapų kontrolės komisija 2013 m. rugsėjo 30 d. įvertino kvapą bei jo pobūdį Žemės sklype ir priėmė išvadą, jog UAB „Biodegra“ teritorijoje ((duomenys neskelbtini)), greta galimo kvapo susidarymo vietos, kvapas nebuvo jaučiamas. Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2013 m. spalio 31 d. posėdyje svarstytas klausimas dėl atliekų perdirbimo baro Žemės sklype sanitarinės apsaugos zonos (toliau – ir SAZ) nustatymo specialiojo plano patvirtinimo. Šiuo klausimu nuspręsta atidėti sprendimo projektą. Vilniaus RAAD 2014 m. sausio 8 d. atrankos išvadoje dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimo“ Nr. (38-4)-VR-1.7-88 dėl Bendrovės PŪV – atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo, kurios planuojama vieta – teritorija, esanti Žemės sklype, priėmė atrankos išvadą, jog Bendrovės atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimui PAV neprivalomas, nurodydamas, kad ši atrankos išvada dėl PAV galioja 3 metus nuo atrankos išvados viešo paskelbimo dienos. Atrankos išvada priimta, remiantis šiais pagrindiniais motyvais: 1) veiklą planuojama plėsti teritorijoje, kurioje jau vykdomas atliekų tvarkymas; veiklos technologijų keitimas neplanuojamas, planuojamas tik tvarkomų atliekų kiekių ir sąrašo išplėtimas; naftos produktais užteršto vandens, mišinių valymas, komunalinių atliekų rūšiavimas, aliejų perdirbimas, kitų atliekų sandėliavimas vykdomi uždarose patalpose; 2) gamybinių, buitinių nuotekų dėl PŪV padidėjimas nenumatomas; siekiant išvengti aplinkos taršos nuotekomis, PŪV metu susidarančios buitinės ir gamybinės nuotekos, prieš išleidžiant į aplinką, yra valomos, paviršinės nuotekos surenkamos ir nuvedamos į paviršinių nuotekų valymo įrenginius, iš kurių išleidžiamos į šalia objekto esančią kūdrą; 3) PŪV metu naujų stacionarių oro taršos šaltinių nenumatoma; 4) Bendrovės teritorijoje pradėtas vykdyti taršos šaltinių išmetamų / išleidžiamų teršalų monitoringas ir poveikio aplinkai monitoringas; požeminio vandens monitoringas vykdomas nuo 2007 metų.

Teismas pažymėjo, jog Vilniaus VSC 2014 m. sausio 22 d. raštu Nr. 12(12.37)-2-743 „Dėl motyvuoto prašymo persvarstyti atrankos išvadą“ kreipėsi į Vilniaus RAAD, nurodydamas, jog nepritaria Vilniaus RAAD 2014 m. sausio 8 d. atrankos išvadai Nr. (38-4)-VR-1.7-88, kadangi: nepateikta informacija, kaip bus koreguojamos esamos ūkinės veiklos SAZ ribos dėl tvarkomų atliekų veiklos išplėtimo, papildant tvarkomų atliekų sąrašą ir didinant Bendrovėje laikomų atliekų kiekius; nepateikta informacija apie su PŪV susijusį kvapo poveikį artimiausių gyvenamųjų teritorijų gyventojams. Rašte taip pat nurodyta, jog dėl Bendrovės vykdomos veiklos buvo nagrinėti gyventojų skundai, todėl galimas gretimų teritorijų gyventojų nepasitenkinimas dėl PŪV, galimi konfliktai, dėl ko paprašyta persvarstyti PAV atrankos išvadą. Vilniaus RAAD Poveikio aplinkai vertinimo skyrius 2014 m. vasario 10 d. raštu Nr. (38-4)-VR-1.7-747 „Dėl atrankos išvados persvarstymo“, adresuotu Bendrovei, VšĮ „Aplinkos vertinimo projektai“, Širvintų rajono savivaldybės administracijai, Vilniaus VSC, Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritoriniam padaliniui, vadovaudamasis Įstatymo 7 straipsnio 11 dalimi, pakvietė 2014 m. vasario 18 d. 10 val. atvykti į Vilniaus RAAD dalyvauti persvarstant atrankos išvadą Nr. (38-4)-VR-1.7-88, taip pat nurodė, kad, nusprendus nedalyvauti persvarstyme, prašo iki persvarstymo dienos pateikti dėl jos išvadą raštu. Širvintų rajono savivaldybės administracija 2014 m. vasario 17 d. rašte Nr. (6.12)-13-454 „Dėl atrankos išvados persvarstymo“ Vilniaus RAAD nurodė, kad pastabų dėl atrankos išvados Nr. (38-4)-VR-1.7-88 neturi. Remiantis Vilniaus RAAD Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus 2014 m. vasario 19 d. atrankos išvados dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimo aptarimo protokolu Nr. VR-4.7-3, svarstyta 2014 m. sausio 8 d. atrankos išvada Nr. (38-4)-VR-1.7-88 ir nutarta, kad PAV dokumentų rengėjas turi pateikti Vilniaus VSC papildomą medžiagą apie planuojamą ūkinę veiklą, o gavus Vilniaus VSC išvadas dėl PŪV galimybių, galutinę atrankos išvadą dėl Bendrovės atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo priima atsakinga institucija, t. y. Vilniaus RAAD. Informacijos atrankai dėl PAV Bendrovės atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimui Žemės sklype rengėjas VšĮ „Aplinkos vertinimo projektai“ 2014 m. kovo 5 d. pateikė Vilniaus VSC prašymą dėl Bendrovės PAV atrankos persvarstymo su papildoma informacija. Vilniaus VSC 2014 m. kovo 10 d. rašte Nr. 12(12.37)-2-3038 „Dėl išvados, ar privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą“ pritarė atrankos išvadai Nr. (38-4)-VR-1.7-88, nurodė, kad: Vilniaus VSC 2014 m. kovo 5 d. pateikta papildoma medžiaga, kurioje nurodyta informacija, jog šiuo metu vyksta PŪV sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir tvirtinimo procedūros, jog didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė (8 OUE/m-3) dėl PŪV nebus viršyta nei PŪV teritorijoje, nei artimiausios gyvenamosios aplinkos ore ir atitiks Lietuvos higienos normą HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ (toliau – ir HN 121:2010) reglamentuojamas ribines vertes; įvertinęs papildomai pateiktą informaciją, Vilniaus VSC pateikė išvadą, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą atlikti neprivaloma. Vilniaus RAAD 2014 m. kovo 24 d. priėmė galutinę atrankos išvadą dėl UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimo Nr. (38-4)-VR-1.7-1299, jog Bendrovės atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimui PAV neprivalomas. Joje nurodytas trumpas PŪV aprašymas (5 p.), tai, kad PŪV teritorija nepatenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją (51 p.) ir kt. Galutinėje išvadoje nurodyti pagrindiniai motyvai, kuriais remtasi ją priimant (9 p.): 1) PAV subjektas Širvintų rajono savivaldybės administracija pastabų dėl Bendrovės atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo neturi; 2) PAV subjektas Vilniaus VSC, įvertinęs papildomą informaciją apie PŪV, pasisakė dėl neprivalomo PŪV poveikio aplinkai vertinimo; 3) veiklą planuojama plėsti teritorijoje, kurioje jau vykdomas atliekų tvarkymas; veiklos technologijų keitimas neplanuojamas, planuojamas tik tvarkomų atliekų kiekių ir sąrašo išplėtimas; naftos produktais užteršto vandens, mišinių valymas, komunalinių atliekų rūšiavimas, aliejų perdirbimas, kitų atliekų sandėliavimas vykdomi uždarose patalpose; 4) gamybinių, buitinių nuotekų dėl PŪV padidėjimas neplanuojamas; siekiant išvengti aplinkos taršos nuotekomis, PŪV metu susidarančios buitinės bei gamybinės nuotekos, prieš išleidžiant į aplinką, yra valomos; paviršinės nuotekos surenkamos ir nuvedamos į paviršinių nuotekų valymo įrenginius, iš kurių išleidžiamos į šalia objekto esančią kūdrą; 5) PŪV metu nauji stacionarūs oro taršos šaltiniai neplanuojami; 6) Bendrovės teritorijoje pradėtas vykdyti taršos šaltinių išmetamų / išleidžiamų teršalų monitoringas ir poveikio aplinkai monitoringas; požeminio vandens monitoringas vykdomas nuo 2007 metų; 7) didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė (8 OUE/m-3) dėl PŪV nebus viršyta nei PŪV teritorijoje, nei artimiausios gyvenamosios aplinkos ore ir atitiks HN 121:2010 reglamentuojamas ribines vertes; 8) šiuo metu vyksta PŪV sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir tvirtinimo procedūros; 9) visuomenė apie atrankos išvadą buvo informuota nustatyta tvarka, tačiau suinteresuotos visuomenės pasiūlymų persvarstyti atrankos išvadą per 20 darbo dienų nuo jos paskelbimo dienos nesulaukė. Galutinė atrankos išvada galioja 3 metus nuo jos viešo paskelbimo dienos. Širvintų rajono savivaldybės administracija 2014 m. balandžio 15 d. raštu Nr. (6.20)-13-1127 „Dėl duomenų pateikimo“ pateikė pareiškėjų atstovui jo prašytą informaciją ir jame, be kita ko, nurodė, kad rengiant ūkinės veiklos perdirbimo baro Žemės sklype SAZ nustatymo specialųjį planą, strateginis pasekmių aplinkai vertinimas neatliekamas, jog buvo atliktas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, o specialusis planas buvo rengiamas, užtikrinant planavimo viešumą. Kvapų kontrolės komisija 2014 m. rugpjūčio 11 d. įvertino kvapą bei jo pobūdį Žemės sklype ir priėmė išvadą, jog pareiškėjos gyvenamosiose patalpose – virtuvėje-svetainėje, buvo jaučiamas namų, gaminamo maisto, virtuvės kvapas; gyvenamojoje aplinkoje kvapas nebuvo jaučiamas; UAB „Biodegra“ gamybinės bazės teritorijoje buvo jaučiamas komposto, pūvančio maisto kvapas. Aplinkos apsaugos agentūra 2014 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. (15.9)-A4-7265 „Dėl sprendimo išduoti TIPK leidimą UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo bazei“ informavo UAB „Biodegra“ ir Vilniaus RAAD, jog priėmė sprendimą išduoti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. T-V.3-3/2014 eksploatuoti UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo bazę Žemės sklype. Sprendimas išduoti leidimą pagrįstas tuo, kad 2014 m. kovo 24 d. Vilniaus RAAD priėmė galutinę atrankos išvadą, jog UAB „Biodegra“ atliekų tvarkymo veiklos pajėgumų keitimo poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Aplinkos apsaugos agentūra 2016 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. (28.1)-A4-3154 „Dėl UAB „Biodegra“ TIPK leidimo Nr. T-V.3-3/2014 pakeitimo“ informavo UAB „Biodegra“, Vilniaus RAAD ir VšĮ „Aplinkos vertinimo projektai“ apie UAB „Biodegra“ vykdomos veiklos pakeitimus. Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 9-318 „Dėl atliekų perdirbimo baro Žemės sklype sanitarinės zonos nustatymo specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtino atliekų perdirbimo baro Žemės sklype sanitarinės apsaugos zonos nustatymo specialųjį planą.

Teismas vadovavosi Įstatymo (redakcija, galiojusi ginčijamo akto priėmimo metu) 2 straipsnio 8 dalimi, 3 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 7 straipsnio 1, 2, 3, 6 dalimis. Teismas nurodė, kad Įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių, įskaitant galimą poveikį visuomenės sveikatai, vertinimas patenka į atsakingos institucijos, atliekančios aptariamą atranką ir priimančios atrankos išvadą, kompetenciją, būtent ši institucija yra atsakinga už tinkamą minėtų reikšmingų aplinkybių įvertinimą, jai tenka pareiga argumentuoti atskirus vertinimo aspektus (Metodinių nurodymų 10 p.) bei motyvuoti atrankos išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (ne) privalomumo (Įstatymo 7 str. 7 d., Metodinių nurodymų 10 p.).

Teismo nusprendė, jog Vilniaus VSC 2014 m. kovo 10 d. raštas Nr. 12(12.37)-2-3038 nėra tinkamai argumentuotas, nepagrįstas nei objektyviais duomenimis (faktais), nei teisės aktų normomis, jame nenurodomi aiškūs kriterijai, kuriais remiantis padaryta išvada, jog poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Nors rašte nurodoma, jog buvo vertinama 2014 m. kovo 5 d. pateikta informacija, iš jo neatsispindi, kokie buvo pateikti duomenys ir kaip juos įvertinus padaryta išvada apie PAV neprivalomumą. Vilniaus VSC rašte nurodyti duomenys, kad didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė, t. y. 8 OUE/m-3, dėl PŪV nebus viršyta nei PŪV teritorijoje, nei artimiausios gyvenamosios aplinkos ore ir atitiks HN 121:2010 reglamentuojamas ribines vertes, yra deklaratyvūs, kadangi iš pateiktos išvados neaišku, kokiais konkrečiais dokumentais buvo remiamasi ir nepateiktas jų įvertinimas. Be to, kaip matyti iš Bendrovės pateiktos informacijos, dėl ūkinės veiklos (buities patalpų, plovyklos) į orą bus išmetami šie susidarantys teršalai: anglies monoksidas, azoto oksidai, sieros anhidridai, kietosios dalelės, dėl atliekų kompostavimo į orą bus išmetamas amoniakas. Vilniaus VSC šių rodiklių netikrino ir jų nevertino, nenustatinėjo kitų Bendrovės monitoringo programoje nurodytų taršos šaltinių ir iš jų susidarančių teršalų rodiklių. Nors Vilniaus VSC 2014 m. kovo 10 d. išvadoje minima apie tai, kad didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė nebus viršyta artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje, iš jos nėra aišku, koks atstumas iki artimiausių gyvenamųjų namų buvo vertinamas, nes šie duomenys yra skirtingi: Vilniaus VSC Širvintų skyriaus 2013 m. liepos 30 d. pažymoje Nr. 22(22-3-6)-22.3.11-33 nurodoma, jog artimiausia gyvenamoji teritorija nuo planuojamos ūkinės veiklos sklypo ribos pietų kryptimi yra už 240 ir 300 metrų, Informacijos atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo 2.2.2 punkte nurodoma, kad artimiausias gyvenamasis namas yra už 340 metrų pusėje nuo įmonės vykdomos veiklos teritorijos, o 6.4 punkte – kad artimiausi gyvenamieji namai yra daugiau kaip už 360 metrų. Atstumo iki gyvenamųjų namų įvertinimas yra reikšmingas dėl to, kad atliekų perdirbimo veiklai, kuomet neatliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, yra numatyta 500 metrų SAZ riba (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 patvirtintų Sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių (toliau – ir SAZ taisyklės) priedo 2.2 p.). Iš Vilniaus VSC 2014 m. kovo 10 d. išvados taip pat nėra aišku, kokia konkreti kvapo koncentracijos vertė gyvenamosios aplinkos ore buvo vertinama, ypač kai Bendrovė planavo ne bet kokių, o organinių biodegraduojančių atliekų tvarkymo veiklos išplėtimą, siekiant per metus perdirbti 101 151 t organinių atliekų (bioskaidžių atliekų ir dumblo), be to, itin ženkliai padidino naftos produktais užterštų pavojingų atliekų tvarkymo kiekį (nuo 1 900 t iki 10 700 t per metus), nors ir pasisakyta, kad ji neviršys didžiausia leidžiamos ribinės vertės (8 OUE/m3), joje neįvertinta, kokius kvapo ir oro taršos pokyčius sąlygos plečiama ūkinė veikla atsižvelgiant į organinių junginių skaidymosi trukmę, kokia numatoma kvapo koncentracija, intensyvumas, sklaida ir pan. Tik tam tikro fakto apie kvapo ribinę vertę nurodymas, niekaip neaptariant šio kvapo poveikio artimiausių gyvenamųjų teritorijų gyventojams ir visuomenės sveikatai, Vilniaus VSC išvadoje laikytinas nepakankamu argumentu tam, kad būtų padaryta išvada apie PAV nereikalingumą.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas, priimdamas galutinę atrankos išvadą, privalėjo ne tik atsižvelgti į planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateiktą informaciją, apibūdinančią planuojamą ūkinę veiklą, bet ir ją išanalizuoti bei įvertinti, taip pat išanalizuoti daugelį kitų veiksnių, nurodytų Įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje, identifikuojant galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį įvairiems saugomiems gėriams. Teismas pažymėjo, kad PAV subjekto išvada atsakingai institucijai nėra privaloma, nes ji turi pareigą PAV subjekto išvadą išnagrinėti kartu su kitais dokumentais (informacija), reikalingais galutinei atrankos išvadai pateikti, todėl iš esmės ją turi vertinti tik kaip išreiškiančią PAV subjekto nuomonę dėl poveikio aplinkai vertinimo privalomumo šio subjekto veiklos kompetencijai priskirtų klausimų kontekste, todėl PAV subjekto išvados motyvacijos trūkumai, jei šia išvada remiamasi priimant galutinę atrankos išvadą, turėtų būti vertinami per atsakingos institucijos įstatyme įtvirtintos pareigos priimti motyvuotą galutinę atrankos išvadą prizmę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2015 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2102/2014).

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalimi ir rėmėsi LVAT praktika (2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje               Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.).

Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus RAAD, atsižvelgęs į visiškai nepagrįstą ir nemotyvuotą Vilniaus VSC 2014 m. kovo 10 d. išvadą 12(12.37)-2-3038, priėmė Galutinę išvadą, kurios 9.7 ir 9.8 punktuose nurodė iš esmės analogišką, kaip ir Vilniaus VSC rašte išdėstytą, informaciją. Galutinės išvados 9.7 punktas, kuris laikytinas vienu iš pagrindinių ir lėmusių Galutinės išvados priėmimą, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti laikomu pakankamu priimti atrankos išvadai dėl to, kad poveikio aplinkai vertinimas nereikalingas. Vilniaus RAAD, susipažinęs su Bendrovės vykdoma ūkine veikla, jos pateikta informacija, kurioje nurodyti įmonėje į orą išmetamų teršalų kiekiai, Galutinėje išvadoje neatsižvelgė ir nevertino ginčo planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio visuomenės sveikatai. Vilniaus RAAD argumentų, susijusių su visuomenės sveikata, net nepateikė. Skundžiamos galutinės atrankos išvados argumentai nepagrįsti išsamia informacija ir pagrįstomis faktinėmis aplinkybėmis apie planuojamos ūkinės veiklos pavojingumą dėl jos pobūdžio, vietos ypatumų ir galimą reikšmingą tikėtiną neigiama planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, kitiems aplinkos elementams, t. y. gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui ir t. t. Teismas konstatavo, kad Galutinės išvadoje nėra argumentų, kurie leistų vienareikšmiškai teigti, jog ginčo planuojama ūkinė veikla neturės ir negali turėti jokio reikšmingo poveikio aplinkai.

Teismas pažymėjo, kad pagal LVAT formuojamą praktiką, galutinėje atrankos išvadoje turi būti atsižvelgta į subjektų, kurie kreipėsi su prašymais persvarstyti atrankos išvadą, argumentus (LVAT 2014 m. liepos 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1424-14). Vilniaus VSC 2014 m. sausio 22 d. rašte Nr. 12(12.37)-2-743 prašydamas persvarstyti atrankos išvadą nurodė, kad nepateikta informacija, kaip bus koreguojamos esamos ūkinės veiklos SAZ ribos dėl tvarkomų atliekų veiklos išplėtimo bei nepateikta informacija apie su PŪV susijusį kvapo poveikį artimiausių gyvenamųjų teritorijų gyventojams, todėl Vilniaus RAAD galutinėje atrankos išvadoje turėjo pareigą ją tinkamai motyvuoti ir argumentuoti atsižvelgiant į išreikštus pastebėjimus, nes priešingu atveju išvados persvarstymas taptų betiksliu (LVAT 2014 m. liepos 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1424/2014). Vilniaus RAAD Galutinėje išvadoje pasisakė dėl SAZ ribų jos 9.8 punkte, nurodydama, kad šiuo metu vyksta PŪV sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir tvirtinimo procedūros, tačiau iš esmės tinkamai nepasisakė dėl su planuojama ūkine veikla susijusio kvapo poveikio artimiausių gyvenamųjų teritorijų gyventojams, todėl Galutinę  išvadą teismas laikė nepakankamai motyvuota ir aiškia. 

Teismas nurodė, kad Įstatymo 7 straipsnio 13 dalis įpareigoja atsakingą instituciją priimti motyvuotą galutinę atrankos išvadą. Teismas konstatavo, kad paminėti Galutinės išvados motyvų trūkumai nagrinėjamu atveju sudaro pakankamą pagrindą šį individualų administracinį aktą pripažinti nepagrįstu, kaip neatitinkantį VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, kas yra pagrindu jį panaikinti. Atitinkamai tai eliminuoja teismo pareigą atskirai ir papildomai vertinti bei pasisakyti dėl kitų proceso šalių argumentų, susijusių su Galutinės išvados teisėtumu ir pagrįstumu.

III.

Atsakovas Vilniaus RAAD apeliaciniu skundu (IV t., b. l. 128–134) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti. Atsakovas pakartojo atsiliepimo į skundą argumentus ir papildomai nurodė:

1. Viešojo administravimo subjekto sprendime nurodytų motyvų pakankamumas ar nepakankamumas yra vertinamojo pobūdžio kriterijai. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą apie Vilniaus VSC 2014 m. kovo 10 d. rašto Nr. 12(12.37)-2-3038 argumentacijos pakankamumą ar nepakankamumą, objektyviai neįvertino visos administracinės bylos medžiagos, o ypač dokumentų, susijusių su poveikio visuomenės sveikatai įvertinimu. Jau kartą šią bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs LVAT nurodė, jog papildomai trečiojo suinteresuotojo asmens (UAB „Biodegra“) pateikti dokumentai apeliacinio proceso metu, kurie gali būti reikšmingi priimant galutinį procesinį sprendimą. Siekiant pagrįsti atsakovo poziciją, jog Vilniaus VSC 2014 m. kovo 10 d. raštas Nr. 12(12.37)-2-3038 turėjo tiek faktinį, tiek teisinį pagrįstumą, būtina detaliau aptarti teisės aktus, reglamentuojančius poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, šio vertinimo santykį su poveikio aplinkai vertinimo procesu bei sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo procesą.

2. Vadovaujantis SAZ taisyklių 6 punktu, SAZ ribos gali būti nustatytos pagal teisės aktų nustatytus SAZ ribų dydžius arba atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą. SAZ taisyklių 6.1 papunktyje nustatyta, jog poveikio visuomenės sveikatai vertinimas gali būti atskiras procesas, arba poveikio aplinkai vertinimo proceso dalis. LVAT 2016 m. kovo 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1055-624/2016, vertindamas minėtą SAZ ribų teisinį reglamentavimą, pažymėjo, jog planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu, atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, įvertinus konkrečios ūkinės veiklos galimą poveikį visuomenės sveikatai, gali būti nustatyti kitokie negu Vyriausybės patvirtinti sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžiai, taigi normatyvinis SAZ (t. y. SAZ taisyklių priede nurodyti SAZ dydžiai) taikomi tik tuo atveju, kai nėra atliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog pagal SAZ taisyklių 3 punktą, SAZ ribos turi būti tokios, kad taršos objekto keliama cheminė, fizikinė aplinkos oro tarša, tarša kvapais ar kita tarša, kurios rodiklių ribinės vertės reglamentuotos teisės norminiuose aktuose, už SAZ ribų neviršytų teisės norminiuose aktuose gyvenamajai aplinkai ir (ar) visuomeninės paskirties pastatų aplinkai nustatytų ribinių taršos verčių. UAB „Biodegra“ teismui pateikė dokumentus, įrodančius, jog poveikio visuomenės sveikatai vertinimas planuojamiems ūkinės veiklos plėtimui yra atliktas ne planuojamos ūkinės veiklos proceso rėmuose, bet kaip atskiras procesas. Vilniaus VSC 2013 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. (12-32)12.32-7 (toliau – ir Vilniaus VSC 2013 m. balandžio 2 d. sprendimas) nuspręsta, jog planuojama ūkinė veikla yra leistina. Pažymėtina, jog 2013 m. kovo mėnesio Atliekų tvarkymo pajėgumų didinimas ir atliekų tvarkymo veiklos plėtra Žemės sklype poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitoje buvo numatytos konkrečios neigiamo poveikio visuomenės sveikatai sumažinimo priemonės. Vilniaus VSC 2013 m. liepos 30 d. teritorijų planavimo dokumentų vertinimo pažyma Nr. 22(22-3-6)-22.311-33 konstatavo, jog specialusis planas Atliekų perdirbimo baro Žemės sklype, kuriuo numatyta SAZ riba, sutampanti su UAB „Biodegra“ sklypo ribomis, atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. Šioje pažymoje akcentuota, jog 2013 m. kovo mėnesį buvo atliktas pakartotinis poveikio visuomenės sveikatai vertinimas. Vilniaus VSC, pateikdamas atsakingai institucijai – Vilniaus RAAD, 2014 m. kovo 10 d. raštą Nr. 12(12.37)-2-3038, dar 2013 metais UAB „Biodegra“ vykdyto poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metu turėjo visą informaciją, faktinius duomenis šiai išvadai pagrįsti. Poveikio visuomenės sveikatos vertinimo metu surinktais duomenimis buvo vadovaujamasi ir poveikio aplinkai vertinimo proceso metu atliekamos atrankos metu. Vadovaujantis Įstatymo 7 straipsnio 11 dalimi, Vilniaus RAAD 2014 m. vasario 18 d. organizavo persvarstymą dėl priimtos atrankos išvados. Persvarstant šią išvadą, Vilniaus RAAD paprašė dokumentų rengėjo pateikti papildomą informaciją Vilniaus VSC. PAV dokumentų rengėjas VšĮ „Aplinkos vertinimo projektai“ 2014 m. vasario 18 d. raštu Nr. AVP-229 „Dėl atrankos išvados persvarstymo“ Vilniaus VSC pateikė papildomą informaciją. Šiame rašte VšĮ „Aplinkos vertinimo projektai“ nurodė, jog siekiant nustatyti SAZ ribas, UAB „Biodegra“ atliko aplinkos kokybės matavimus, teršalų išmetimo inventorizavimą ir parengė specialųjį planą, kuriam pritarė Vilniaus VSC. Taigi Vilniaus VSC, remdamasis papildomai pateikta informacija, 2014 m. kovo 10 d. raštu Nr. 12(12.37)-2-3038 pritarė, jog planuojamos ūkinės veiklos poveikio palinkai vertinimo atlikti neprivaloma.

3. Pirmosios instancijos teismas sprendime neatsižvelgė į papildomai pateiktus dokumentus, jų neanalizavo, nors tai buvo vienas iš LVAT nutarimo motyvų, grąžinant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Galutinė išvada panaikinta tik dėl klausimų, susijusių su poveikiu visuomenės sveikatai vertinimu, t. y. vieno iš PAV subjektų. Iš bylos dokumentų matyti, kad Vilniaus VSC, įvertinęs pateiktą informaciją, 2013 m. balandžio 2 d. priėmė sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių Nr. (12-32) 12.32-7. Vilniaus VSC sprendė, kad planuojama ūkinė veikla yra leistina pasirinktoje vietoje ir pritarė SAZ ribos, sutampančios su UAB „Biodegra“ žemės sklypo riba, nustatymui. Vilniaus VSC minėto sprendimo išvadose pažymėjo, kad planuojamos ūkinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas gali būti sudėtinė poveikio aplinkai vertinimo dalis arba atliekama atskirai, šiuo atveju, poveikis visuomenės sveikatai jau buvo įvertintas atskirai, todėl Galutinės išvados panaikinimas dėl formalaus pagrindo nesuponuotų teisingumo įvykdymo. Teismo sprendimo sukeliamos pasekmės – UAB „Biodegra“ turimas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas gali būti panaikintas ir tokiu būdu sustabdyta UAB „Biodegra“ ūkinė veikla (LVAT 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-989/2013). Panaikinus galutinę atrankos išvadą vien dėl poveikio visuomenės sveikatos vertinimo aspekto, nors iki galutinės atrankos išvados jau atliktas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, nesuponuoja teisingumo vykdymo šioje administracinėje byloje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisingumas yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas). Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). LVAT yra suformavęs praktiką ir taikęs teisingumo teisėtumo principą (LVAT administracinėse bylose: Nr. A17-773/2007,                       Nr. A556-1542/2012, Nr. A143-46/2011). Kadangi poveikio visuomenės sveikatai vertinimas jau buvo atliktas ir dar kartą atlikti tokios pačios procedūros poveikio aplinkai vertinimo proceso rėmuose nėra teisinio ir faktinio pagrindo, įvertinant, jog galima grėsmė dėl UAB „Biodegra“ vykdomos veiklos visuomenės sveikatai nenustatyta, o buvusi 500 m. sanitarinė apsaugos zona sumažinta, nustatant ją lygią įmonės teritorijos riboms, galutinės atrankos išvados panaikinimas nėra teisingumo įgyvendinimas šioje administracinėje byloje.

4. Šioje administracinėje byloje nėra jokių įrodymų, jog skundą teismui pateikusių asmenų teisės yra pažeidžiamos. Nėra jokių įrodymų, kurie įrodytų, jog pareiškėjų gyvenamojoje aplinkoje kvapo koncentracija viršytų ribines vertes. Priešingai, yra įrodymų, kurių taip pat nevertino pirmosios instancijos teismas, jog kvapo koncentracija yra leistina, neviršijanti ribinės vertės ir todėl nelaikytina ūkinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu: 2013 m. rugpjūčio 28 d. pažyma apie kvapą Nr. 1; 2013 m. rugsėjo 30 d. pažyma apie kvapą Nr. 2; 2014 m. rugpjūčio 12 d. pažyma apie kvapą Nr. 22(22.2.1.)- BSV-9525. Nurodytuose dokumentuose atsispindi, kad kvapas, šalia UAB „Biodegra“ esančiose teritorijose, buvo vertintas tiek prieš Galutinės išvados priėmimą, tiek po Galutinės išvados priėmimo. Nustatyta, kad patikrinimo metu kvapas nebuvo jaučiamas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Biodegra“ apeliaciniu skundu (IV t., b. l. 105–109) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą; pareiškėjų skundą atmesti; palikti galioti Galutinę išvadą. Trečiasis suinteresuotas asmuo pakartojo atsiliepimo į skundą argumentus ir papildomai nurodė:

1. Teismas veikė šališkai pareiškėjų naudai ir nesirėmė visais byloje esančiais duomenimis bei dokumentais, nors tai buvo vienas iš pagrindinių LVAT nutarties motyvų, grąžinant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

2. Iš bylos dokumentų matyti, kad UAB „Biodegra“ sanitarinės apsaugos zonos ribos sutampa su įmonės sklypo ribomis, plečiamos veiklos ribose nebuvo plečiamas bioskaidžiųjų atliekų kiekis, bendras atliekų kiekis neviršijo leistinų normų, o 2013 m. kovo mėnesį buvo atliktas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas. Viso proceso metu buvo atliekami kontroliniai tyrimai, tarp jų ir kvapų, kurie kategoriškai paneigia visus pareiškėjų išdėstytus teiginius. Vilniaus VSC veikė lygiagrečiai su Vilniaus RAAD ir sprendė, ar planuojama ūkinė veikla yra leistina, o šio proceso metu buvo vertinamas ir poveikis aplinkiniams gyventojams, kuriam turi įtakos įmonės veiklos metu susidarančių kvapų sklaida. Kaip reglamentuoja teisės aktai, poveikio visuomenės sveikatai vertinimas gali būti sudėtinė poveikio aplinkai vertinimo dalis arba atliekama atskirai. Šioje byloje yra surinkti duomenys, kad poveikis visuomenės sveikatai buvo įvertintas atskirai, todėl Galutinės išvados panaikinimas, nesant tam faktinių pagrįstų pagrindų, o ir teisinių priežasčių, yra neteisėtas. Be to, nuo skunde išdėstyto momento jau kelis kartus UAB „Biodegra“ veiklos leidimas yra pasikeitęs, todėl ir pažymos (taip nurodyta apeliaciniame skunde) naikinimo precedentas šiuo atveju yra nepagrįstas – keičiant leidimo punktus, kaskart atliekami ir aplinkos apsaugos užtikrinimo žingsniai, kurių pagrįstumu nei karto nebuvo suabejota. Įmonės pažyma turi būti naikinama dėl priežasčių, kurios šiai dienai jau net neegzistuoja, tai yra tas pats, kas atbuline data kriminalizuoti veiką neturinčią nusikalstamo veikimo požymių ir sudėties ir niekada jų neturėjusią. Teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad teisėtas yra tik toks sprendimas, kuris priimtas nešališkame teismo procese, paremtas faktiniais bylos duomenimis ir įrodymais. Deja, šiame teismo sprendime UAB „Biodegra“ pasigedo visų šių elementų.

Atsakovas Vilniaus RAAD pateikė atsiliepimą (V t., b. l. 3) į trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Biodegra“ apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad su apeliaciniame skunde išreikštais reikalavimais sutinka.

Pareiškėjai pateikė atsiliepimą (V t., b. l. 7–23) į apeliacinius skundus, prašydami skundus atmesti, o pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjai pakartojo pateikto skundo argumentus ir papildomai nurodė:

1. UAB „Biodegra” savo apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas sprendime nepasisakė dėl atsakovo atsakomybės ir nekėlė jo atsakomybės klausimo. UAB „Biodegra” nurodė, jog ji yra pasirengusi atstatyti savo pažeistas teises teisminiu būdu išieškant padarytą turtinę žalą iš Vilniaus RAAD pareigūnų, reikalaujant ne tik institucinės, bet ir asmeninės atsakomybės. Pažymėtina, kad Bendrovė turi teisę siekti tiek atsakingos institucijos atsakomybės, tiek dėl atsakingos institucijos neteisėtų veiksmų patirtos žalos atlyginimo, tačiau šie apelianto motyvai yra niekuo nesusiję su skundžiamo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, kadangi tiek atsakovo atsakomybės, tiek Bendrovės patirtos žalos atlyginimo klausimai yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas.

2. Atrankos išvadą, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas yra neprivalomas, galima priimti tik tokiu atveju, kai neabejotinai konstatuojama, jog ši veikla neturės ir negali turėti jokio reikšmingo poveikio aplinkai; ir priešingai, priimti atrankos išvadą, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas, pakanka motyvuotos prielaidos apie planuojamos ūkinės veiklos galimą reikšmingą poveikį aplinkai (LVAT 2015 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2102/2014). Nagrinėjamoje byloje buvo surinkti visi aktualūs įrodymai, teismas ištyręs visus byloje pateiktus įrodymus konstatavo, jog Vilniaus RAAD kaip atsakinga institucija neatsižvelgė ir nevertino ginčo planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio visuomenės sveikatai.

3. Remiantis Įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, Metodinių nurodymų 5 punktu, atrankos tikslas – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą. Tokiu būdu PAV atrankos metu atsakinga institucija, įvertinusi aktualius ūkinės veiklos aspektus ir atsižvelgusi į Įstatyme ir 1985 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 85/337/EB (iš dalies pakeista 1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/11/EB) (toliau – ir PAV Direktyva) įtvirtintus kriterijus, nustato, ar planuojamai ūkinei veiklai, kuri nepatenka į Įstatymo ir PAV Direktyvos I priedą, reikia atlikti PAV. Pagal Įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, poveikio aplinkai vertinimo objektas yra planuojama ūkinė veikla, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai. Tuo tarpu reikšmingas poveikis aplinkai – numatomas aplinkos pokytis, kurio poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo padariniams likviduoti būtina numatyti atitinkamas priemones (Įstatymo 2 str. 8 d.). Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas savo nemotyvuotais sprendimais tokią svarbią poveikio aplinkai vertinimo procedūrą – PAV atrankos institutą – pavertė tik formalių reikalavimų atitikimo procedūra, pagal kurią jokios realios motyvuotos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo neatlikinėjo: PAV atrankos metu surinktų duomenų neanalizavo ir iš esmės jų nevertino, netikrino duomenų teisingumo ir iš esmės net nenustatinėjo galimo neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai. Šiuo aspektu svarbu pastebėti, jog šios bylos nagrinėjimo eigoje atsakinga institucija negalėjo pagrįsti priimtos Galutinės išvados ir negalėjo nurodyti, kokius vertinimo veiksmus ji atliko surinkusi PAV atrankos medžiagą (PAV subjektų išvadas, PAV dokumentų rengėjo pateiktą informaciją atrankai). Manytina, jog ši aplinkybė yra svarbi formuojant tolesnę teismų praktiką bylose dėl poveikio aplinkai vertinimo, kadangi tik atsakinga institucija turi galimybę pagrįsti priimtą administracinį sprendimą bei pateikti duomenis apie PAV procedūros metus atliktus PAV dokumentų vertinimo veiksmus. Atsakinga institucija ne tik turi kompetenciją, bet ir privalo įvertinti visus PŪV aspektus poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai požiūriu bei PŪV subjektų išvadas.

4. Įstatymo 7 straipsnio 12 dalyje nurodyta PAV subjekto išvada nėra privaloma atsakingai institucijai. Įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių vertinimas priimant (galutinę) atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą priklauso būtent atsakingai institucijai (tai eksplicitiškai nurodyta pačioje nuostatoje) (LVAT 2015 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2102-14). Remiantis Metodinių nurodymų 13 punktu, atsakinga institucija, rengdama galutinę atrankos išvadą, pakartotinai išnagrinėja planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateiktą atrankos informaciją, 2 priedą ir prireikus jį patikslina, įvertina atrankos išvados persvarstymo išvadas ir poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas (jeigu tokios pateiktos).

5. LVAT 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi nurodė, jog aplinkybė, ar Vilniaus VSC 2014 m. kovo 10 d. rašte Nr. 12(12.37)-2-3038 išdėstyta išvada dėl didžiausių leidžiamų kvapo koncentracijos ribinių verčių dėl PŪV atitikimo patvirtintai higienos normai yra pagrįsta, laikytina esmine nagrinėjamoje byloje, jos nustatymas yra vienas iš pagrindų išvadai, ar planuojama ūkinė veikla turės reikšmingą poveikį aplinkai Įstatymo 2 straipsnio 8 dalies aspektu byloje, todėl Vilniaus VSC išvados nepagrįstumas yra vienas iš pakankamų pagrindų panaikinti ginčijamą Galutinę išvadą. Šiuo aspektu būtina pažymėti, jog UAB „Biodegra” savo apeliaciniame skunde bando klaidinančiai remtis LVAT nutartimi. Tokie apelianto motyvai iškreipiant LVAT nutarties turinį neturi materialinės teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje, tačiau UAB „Biodegra” procesinis elgesys, taip pat vertinant ir Bendrovės apeliaciniame skunde dėstomus deklaratyvaus pobūdžio svarstymus apie bylą nagrinėjusio teismo šališkumą, yra ydingas ir teismo turėtų būti įvertintas kritiškai.

6. Atrankos išvadą, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas yra neprivalomas, galima priimti tik tokiu atveju, kai neabejotinai konstatuojama, jog ši veikla neturės ir negali turėti jokio reikšmingo poveikio aplinkai (LVAT 2015 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2102/2014). Šiame kontekste svarbu pastebėti, jog tinkamas galimo neigiamo poveikio visuomenės sveikatai įvertinimas yra ypatingai svarbus ir reikšmingas PAV procedūrų elementas. Teismų praktikoje pripažįstama, jog: žmogaus sveikata yra konstitucinė vertybė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnis, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo preambulė, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-583/2014). Remiantis 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų 13 straipsnio b punktu, valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad atliekų tvarkymas būtų atliekamas nesukeliant pavojaus žmonių sveikatai ir nepakenkiant aplinkai. Todėl darytina išvada, jog vykdant PAV procedūras turi būti neabejotinai įrodyta, kad poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai nebus daromas. Tik tokiu atveju galima išvada, kad poveikio aplinkai vertinamas neturi būti atliktas. Priešingu atveju, turėtų būti atliekamas poveikio aplinkai vertinimas ir jo metu numatomos priemonės, apsaugančios aplinką ir visuomenę nuo galimo neigiamo poveikio. Nei Vilniaus VSC, nei Vilniaus RAAD poveikio aplinkai vertinimo atrankos metu surinktų duomenų neanalizavo ir iš esmės jų nevertino, netikrino duomenų teisingumo ir iš esmės nenustatinėjo neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai. Tuo metu patys apeliantai pateikia tik bendro pobūdžio svarstymus, kad Vilniaus VSC išvada ir Galutinė išvada galėjo-turėjo būti motyvuota ir pagrįsta.

7. Byla buvo perduota nagrinėti iš naujo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 145 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Tačiau jokių naujų įrodymų apie Vilniaus VSC išvados Nr. 12(12.37)-2-3038 pagrįstumą nei atsakovas, nei tretieji suinteresuoti asmenys pateikti negalėjo. Tuo metu pareiškėjai pateikė konkrečius argumentus dėl Vilniaus VSC išvados ir dokumentų, kuriais remiantis ji buvo priimta, nepagrįstumo. Dar daugiau, su šiuo atsiliepimu yra teikiama 2016 m. gruodžio 9 d. Specialistų išvada, kuria inter alia (be kita ko) nustatyta, jog kvapų sklaidos modeliavimo rezultatai ir aplinkos oro užterštumo prognozė, kuriais buvo remtasi priimant Vilniaus VSC išvadą Nr. 12(12.37)-2-3038, yra su esminiais trūkumais ir jais remiantis nėra galimybės nustatyti kvapų susidarymo mastą ir įvertinti kvapų poveikio artimiausių gyvenamųjų teritorijų gyventojams (Specialistų išvados 3 psl. 8 p.). Teismas pagrįstai konstatavo, kad Vilniaus VSC išvada Nr. 12(12.37)-2-3038 yra nepagrįsta ir panaikino Galutinę išvadą kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

8. Priimant Vilniaus VSC išvadą Nr. 12(12.37)-2-3038 buvo neatsakyti ankstesnėje Vilniaus VSC 2014 m. sausio 22 d. išvadoje Nr. 12(12.37)-2-743 nurodyti 3 probleminiai klausimai, dėl kurių Vilniaus VSC nepritarė priimtai atrankos išvadai Nr. (38-4)-VR-1.7-88. Dėl duomenų apie SAZ koregavimo nebuvo pateikti duomenys, kokiu būdu bus koreguojamos Ūkinės veiklos SAZ ribos dėl planuojamo ūkinės veiklos išplėtimo. Aplinkybė, kad tam tikros SAZ ribų nustatymo procedūros yra vykdomos, Vilniaus VSC buvo žinoma teikiant 2014 m. sausio 22 d. išvadą, kuria PAV ataskaitai buvo nepritarta, kadangi vykdytoje SAZ procedūroje Vilniaus VSC dar 2013 m. balandžio 2 d. priėmė sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių. Tačiau svarbu pastebėti, jog minėtos SAZ procedūros buvo vykdomos (ir šiuo metu yra užbaigtos) ne tai veiklai, kuriai buvo atliekama ginčo PAV atrankos procedūra ir dėl kurios vyksta ginčas nagrinėjamoje byloje. Todėl Vilniaus VSC visiškai pagrįstai nurodė būtent šį trūkumą ir būtinybę nurodyti, kaip atitinkamos SAZ ribos bus koreguojamos dėl planuojamų ūkinės veiklos pokyčių. Vilniaus VSC pagrįstai nurodė, jog vykdant PAV procedūrą turi būti pateikti konkretūs duomenys apie tai, kaip bus koreguojamos SAZ ribos, kadangi nagrinėjamu atveju vietiniai gyventojai patenka į normatyvinę (teisės aktais nustatytą) planuojamos ūkinės veiklos SAZ, o esant tokiai situacijai ūkinė veikla pasirinktoje vietoje yra negalima dėl neigiamo poveikio visuomenės sveikatai. Tokiu atveju vien ta aplinkybė, kad yra vykdomos SAZ nustatymo procedūros (jau net nevertinant, jog SAZ procedūros vykdomos ne tai ūkinei veiklai, dėl kurios vyksta PAV procedūra), yra nepakankama daryti išvadą, kad gyventojai nepateks į SAZ ribas ir dėl vykdomos ūkinės veiklos nebus pažeistos suinteresuotos visuomenės teisės į sveiką, saugią ir švarią aplinką.

9. Nepaisant to, Vilniaus VSC priėmė pakartotinę išvadą Nr. 12(12.37)-2-3038, nors 2014 m. sausio 22 d. išvadoje nurodyta pastaba nebuvo ištaisyta. Priimant Vilniaus VSC išvadą nebuvo pateikti ir vertinami duomenys apie kvapo poveikį artimiausių gyvenamųjų teritorijų gyventojams, taip pat visiškai nerealizuota 2014 m. sausio 22 d. išvadoje nurodyta pastaba, kuri taip pat sudaro savarankišką pagrindą nepritarti atrankos išvadai, dėl galimo gretimų teritorijų gyventojų nepasitenkinimo dėl planuojamos ūkinės veiklos bei galimų konfliktų. Nepaisant to, Vilniaus VSC savo išvadą pakeitė. Pažymėtina, jog ginčo išvadoje (taip pat ir PAV dokumentų rengėjo pateiktoje papildomoje informacijoje) nurodyti tik tam tikri deklaratyvūs teiginiai apie kvapus ir niekaip neaptartas kvapo poveikis artimiausių gyvenamųjų teritorijų gyventojams.

10. Vilniaus RAAD dėsto argumentus, susijusius su SAZ nustatymu ir SAZ procedūros metu atliktu poveikio visuomenės sveikatai vertinimu (toliau – ir PVSV). Tačiau apeliantas nepagrįstai bando sutapatinti šias procedūras su PAV atrankos procedūra. Pažymėtina, jog šios procedūros yra nesusijusios su PAV atrankos procedūra, o PAV atrankos metu PVSV nėra atliekama (tai patvirtina Įstatymo nuostatos). Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklės ir Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo atvejų tvarkos aprašas. Todėl laikytina, kad apelianto dėstomi argumentai dėl vykdytos SAZ procedūros yra už nagrinėjamo ginčo ribų.

11. Iš byloje surinktų duomenų akivaizdu, kokiais duomenimis vadovavosi Vilniaus VSC priimdamas ginčo išvadą Nr. 12(12.37)-2-3038 (kartu su 2014 m. birželio 10 d. atsiliepimu į skundą Vilniaus VSC pateikė (kaip pats nurodė) visą medžiagą, susijusią su Vilniaus VSC išvados Nr. 12(12.37)-2-3038 priėmimu). Vilniaus VSC išvada buvo priimta remiantis: 1) PAV dokumentų rengėjo pateikta informacija atrankai ir 2) Vilniaus VSC pareikalauta ir gauta papildoma PAV dokumentų rengėjo pateikta informacija (aplinkos oro užterštumo prognoze ir kvapų sklaidos modeliavimo rezultatais). Todėl Vilniaus RAAD pozicija, kad PAV atrankos metu Vilniaus VSC inter alia vadovavosi PVSV metu surinktais duomenimis, prieštarauja byloje surinktų įrodymų visetui.

12. Aplinkybė, kad tam tikra SAZ ribų nustatymo procedūra buvo vykdoma, Vilniaus VSC buvo neabejotinai žinoma teikiant pirminę 2014 m. sausio 22 d. išvadą, kuria PAV ataskaitai buvo nepritarta, kadangi vykdytoje SAZ procedūroje Vilniaus VSC dar 2013 m. balandžio 2 d. priėmė sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių. Nepaisant to, Vilniaus VSC laikė, kad jos turimi duomenys yra nepakankami teigiamai išvadai priimti ir išreiškė būtinybę pateikti papildomus duomenis. Nagrinėjamu atveju atsakingai institucijai tenka įrodinėti, ar naujai pateikti duomenys sudarė pagrindą pakeisti Vilniaus VSC išvadą. Todėl apelianto motyvas, kad Vilniaus VSC išvadą pagrindžia tam tikros anksčiau vykdytos PVSV procedūros duomenys, kurie Vilniaus VSC buvo žinomi pirmą kartą atsisakant pritarti atrankos išvadai, yra visiškai nepagrįstas.

13. Vilniaus RAAD nurodyta SAZ procedūra, kurios metu buvo atliktas PVSV, buvo vykdoma (ir šiuo metu yra užbaigta) ne tai veiklai, kuriai buvo atliekama ginčo PAV atrankos procedūra ir dėl kurios vyksta ginčas nagrinėjamoje byloje. Tai patvirtina Vilniaus VSC 2013 m. balandžio 2 d. sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių ir Galutinės išvados turinys, kur pateikti planuojamos ūkinės veiklos aprašymai. Akivaizdu, jog vykdyta SAZ procedūra ir jos metu atliktas PVSV yra nesusijęs su ginčo PAV atrankos procedūra: Vilniaus VSC išvada Nr. 12(12.37)-2-3038 bei Galutine išvada.

14. Vilniaus VSC išvada ir Galutinė išvada buvo priimtos remiantis nepakankamais, netiksliais ir klaidinančiais duomenimis, o Galutinė išvada priimta iš esmės neįvertinus Ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai. Vilniaus VSC išvada bei Galutinė išvada buvo priimta remiantis klaidingais duomenimis apie atstumus iki artimiausių gyvenamųjų namų, pagal kuriuos atstumas iki artimiausių gyvenamųjų namų nurodytas 340 metrų. Tuo tarpu atstumas iki artimiausių gyvenamųjų namų yra kur kas mažesnis. Tai patvirtina pareiškėjų pateikti įrodymai – žemėlapio ištraukos, taip pat Vilniaus VSC 2013 m. balandžio 2 d. sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių nurodyti duomenys.

15. Pažymose (apie kvapą) nurodyta, jog patikrinimo metu kvapas nebuvo jaučiamas, šios aplinkybės Galutinės išvados ir Vilniaus VSC išvados pagrįstumui įtakos neturi, tačiau šie įrodymai papildomai patvirtina, jog suinteresuota visuomenė vis dėlto skundžiasi dėl vykdomos ūkinės veiklos. UAB „Biodegra” po šios bylos iškėlimo pareiškė ieškinį vienam iš pareiškėjų dėl neva Bendrovės patirtos žalos atlyginimo, kurį grindžia tuo, kad Vilniaus VSC vykdė minėtus kvapų patikrinimus ir sutrikdė Bendrovės veiklą. Toks Bendrovės elgesys yra nesąžiningas bandymas daryti poveikį pareiškėjams. Byloje UAB „Biodegra” nurodė (tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teiktuose paaiškinimuose), jog vykdant minėtus kvapų patikrinimus ir atvykus komisijai buvo stabdoma bet kokia UAB „Biodegra” veikla. Todėl akivaizdu, kad apeliantų minimos pažymos neatspindi realios situacijos.

16. Vilniaus RAAD teigė, kad visos reikiamos PAV procedūros yra atliktos, tačiau tokios savo pozicijos nei atsakovas, nei Bendrovė negalėjo pagrįsti jokiais įrodymais. Priešingai, pats atsakovas 2014 m. balandžio 9 d. rašte atsakymu į 9 klausimą dėl atliktų PAV procedūrų nurodė tik 2011 ir 2014 metais atliktas procedūras. Patys pareiškėjų atstovai kreipėsi į atsakovą prašydami pateikti atitinkamus įrodymus apie PAV procedūrų atlikimą, tačiau atsakovas jokių tai patvirtinančių duomenų pateikti negalėjo. Vilniaus RAAD nurodė, jog šių dokumentų saugojimo terminai yra pasibaigę, tačiau tokie institucijos motyvai yra iškirtinai ydingi ir spekuliatyvūs, kadangi ūkinės veiklos pagrindus lemiantiems sprendimams (pvz. PAV atrankos išvadoms) saugojimo terminai nėra ir negali būti taikomi.

17. Ūkinė veikla aktualioje vietoje yra vykdoma nuo 2003 metų neatlikus privalomų PAV procedūrų, o PAV atranka buvo atlikta tik planuojamam vykdomos Ūkinės veiklos išplėtimui. Tačiau „ex injuria jus non oritur“ (iš neteisės teisė neatsiranda). Atitinkamai PAV procedūros Ūkinės veiklos išplėtimui gali būti teisėtai atliekamos tik tokiu atveju, jeigu PAV procedūros yra atliktos pačiai Ūkinei veiklai, kurią ketinama plėsti. Todėl priimta Galutinė išvada yra nepagrįsta ir neteisėta (LVAT 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-989/2013, Teisingumo Teismo 2008 m. liepos 3 d. sprendimas byloje Komisija prieš Airiją, C-215/06, Teisingumo Teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimo byloje Umweltanwalt, C-205/08). Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. D1-57 patvirtintų Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aplinkosauginių reikalavimų (toliau – ir Kompostavimo aplinkosauginių reikalavimų) 7 punktą, planuojant įrengti ar rekonstruoti kompostavimo aikšteles, turi būti atliktos poveikio aplinkai vertinimo procedūros vadovaujantis Įstatymu. Šios PAV procedūros iki šiol nėra atliktos.

18. Galutinė išvada pažeidžia fundamentalų teisės principą: „ex injuria jus non oritur“ (iš neteisės teisė neatsiranda). Pati Ūkinė veikla vykdoma neatlikus privalomų PAV procedūrų, todėl bet kokia Ūkinės veiklos pagrindu planuojama ūkinė veikla (PŪV), kuri iš esmės yra neteisėtai vykdomos Ūkinės veiklos priežastis arba pasekmė (padarinys) ir / arba kuria plėtojama vykdoma Ūkinė veikla, yra neteisėta ir negali būti legalizuota. Atitinkamai bet kokių PAV procedūrų (tarp jų ir PAV atrankos dėl Ūkinės veiklos mastų / pajėgumų keitimo) vykdymas yra nepagrįstas ir negali būti vykdomas, kol nėra atliktos privalomos PAV procedūros pačiai Ūkinei veiklai. Siekiant vykdyti ir / ar plėsti Ūkinę veiklą, PAV procedūros turi būti atliktos visai tai Ūkinės veiklos daliai, kuriai PAV procedūros iki šiol nėra atliktos.

19. PAV atrankos išvadoje šie PAV procedūroje aktualūs elementai turėtų būti vienaip ar kitaip aptarti, o atsakingos institucijos (šiuo atveju Vilniaus RAAD) priimamas administracinis aktas – Galutinė išvada – turi būti motyvuotas (pvz. PAV įstatymo 7 str. 13 d). Tačiau nagrinėjamu atveju Galutinės atrankos išvados motyvai yra visiškai nepakankami: 1) Galutinės išvados 9.1, 9.2, 9.8, 9.9 punktuose išdėstyti motyvai net negali būti laikomi atrankos išvados motyvais, sąlygojančiais išvadą, kad PAV daryti nereikia; 2) Galutinės išvados 9.3, 9.5, 9.6 punktuose nurodyti motyvai vertintini kaip abstraktaus pobūdžio ir negali būti vertinami kaip pagrindžiantys esminę atrankos išvadą; 3) Kaip vienas iš Galutinės išvados motyvų nurodyta tai, kad atliekų sandėliavimas vykdomi uždarose patalpose. Tačiau remiantis tokiu motyvu lieka neįvertinta biodegraduojančių atliekų kompostavimo aikštelėse veikla, kuri vykdoma ne uždarose patalpose ir sąlygoja didžiausius kvapų ir oro taršos pokyčius.

20. Byloje nėra jokių duomenų, kad PAV atrankos metu būtų vertinta esama aplinkos būklė (tame tarpe minėta, jog kvapų ir oro taršos modeliavimai atlikti nevertinant esamos aplinkos būklės (foninės taršos)). Galutinėje išvadoje nėra absoliučiai jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad buvo įvertinti kiti Ūkinės veiklos ir aplinkos veiksniai, taip pat galimas poveikis aplinkai, kas yra aktualu ir būtina atliekant PAV atranką. Taip pat, Galutinė išvada yra nemotyvuota ir neaiški bei neatitinka administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Akivaizdu, kad tokio masto Ūkinė veikla, kokia yra vykdoma šiuo metu ir planuojama vykdyti, sukelia tam tikrus aplinkos pokyčius, tačiau tokie pokyčiai Galutinėje išvadoje nėra aptarti ir įvertinti. Tai sudaro savarankišką ir pakankamą pagrindą panaikinti skundžiamą atrankos išvadą, kadangi Vilniaus RAAD realios PAV atrankos neatlikinėjo.

21. Vykdant atranką netinkamai ir neaiškiai nurodyta pati planuojama ūkinė veikla, todėl ir iš Galutinės išvados nėra aišku, kokiai planuojamai ūkinei veiklai atlikta PAV atranka. Remiantis LVAT praktika atsakinga institucija, priimdama atrankos išvadą, jog planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas yra neprivalomas, turi aiškiai ir nedviprasmiškai savo sprendime nurodyti konkrečią (tikslią) veiklą dėl kurios priimta ši išvada (LVAT 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-989/2013). Tačiau Galutinėje išvadoje nėra jokių duomenų ir motyvų apie tai, kaip ir kodėl yra kvalifikuojama konkreti PŪV pagal Įstatymo ir PAV Direktyvos 1 ir 2 priedų ūkinės veiklos rūšių sąrašus (tarp jų nėra duomenų, kodėl planuojama ūkinė veikla yra priskiriama būtent prie Įstatymo 2 priedo). Tai laikytina absoliučiu Galutinės išvados negaliojimo pagrindu. Iš Galutinės išvados nėra aišku, koks konkrečiai yra planuojamų tvarkyti atliekų sąrašas, kokių naftos mišinių, kitų naftos produktų atliekų ir kokių tirpiklių kiekiai yra didinami, kaip yra didinamas vienu metu laikomų atliekų kiekis ir kokių konkrečiai laikomų atliekų kiekis yra didinamas. Pažymėtina, jog Galutinėje išvadoje nurodyti laikomų atliekų kiekiai „t / m“, t. y. tonos per metus. Todėl nėra žinoma, kokie yra vienu metu planuojamų laikyti atliekų kiekiai.

22. Įstatyme yra reglamentuota išskirtinai tik PAV procedūra. Tačiau ūkinės veiklos planavimo procese šios procedūros vykdymas koreliuoja su kitomis privalomomis procedūromis (tame tarpe SPAV). Atkreiptinas dėmesys, jog būtent SPAV procedūra yra tiesiogiai susijusi su PAV procedūra ir eiliškumo tvarka turi būti vykdoma pradinėje ūkinės veiklos planavimo stadijoje (tai pripažįstama ir Europos Teisingumo Teismo praktikoje). Kol nėra atliktos SPAV procedūros, atranka dėl PAV negali būti vykdoma, kadangi PAV atrankos metu nėra įgyvendinami SPAV reikalavimai. Nepaisant to, atliekant PAV atranką ir priimant Galutinę išvadą, nebuvo įvertinta tai, kad prieš atliekant PAV procedūras Bendrovės vykdomai Ūkinei veiklai SPAV nėra atliktas. Tai, kad vykdomai tokio masto atliekų tvarkymo Ūkinei veiklai nėra atliktos SPAV procedūros, yra grubus ES teisės aktų pažeidimas ir gali lemti Lietuvos Respublikos atsakomybę.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) pateikė atsiliepimą (V t. b. l. 4–6) į atsakovo Vilniaus RAAD apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą apie Vilniaus VSC išvados Nr. 12(12.37)-2-3038 argumentacijos pakankamumą ar nepakankamumą, objektyviai neįvertino visos administracinės bylos medžiagos, o viešojo administravimo subjekto sprendime nurodytų motyvų pakankamumas ar nepakankamumas yra vertinamojo pobūdžio kriterijai. Vilniaus VSC išvada Nr. 12(12.37)-2-3038 buvo pritarta Vilniaus RAAD priimtai atrankos išvadai Nr. (38-4)-VR-1.7-88 tik įvertinus, kad planuojamos ūkinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. Todėl NVSC nesutinka su teismo nuomone, kad Vilniaus VSC 2014 m. kovo 10 d. raštu Nr. 12(12.37)-2-3038 pateikta išvada yra nemotyvuota. Išvadoje nurodoma, kad ji priimta įvertinus papildomoje medžiagoje pateiktą informaciją, todėl teigti, jog ji nemotyvuota nėra pagrindo, o į išvadą perkelti, perrašyti visą Vilniaus VSC pateiktą informaciją taip pat būtų netikslinga. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus VSC atliko tik planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo subjekto, atsakingo už sveikatos apsaugą, funkcijas, o atsakinga institucija, priėmusi galutinę atrankos išvadą, yra Vilniaus RAAD.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendime įvardyti Galutinės išvados motyvų trūkumai nagrinėjamu atveju sudaro pakankamą pagrindą šį individualų administracinį aktą (Galutinę išvadą) pripažinti nepagrįstu, kaip neatitinkantį VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, kas ir nulėmė jo panaikinimą. Be to, nurodė, jog atitinkamai tai eliminuoja ir teismo pareigą atskirai ir papildomai vertinti bei pasisakyti dėl kitų proceso šalių argumentų, susijusių su Galutinės išvados teisėtumu ir pagrįstumu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas konkretizuota teismo bei pastarojo argumentaciją skundžiamame teismo sprendime, daro išvadą, kad apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos yra sietinos tik su VAĮ 8 straipsnio reikalavimų išpildymu, priimant Galutinę išvadą, todėl ir pasisakant dėl apeliacinių skundų argumentų bus apsiribojama vien tais aspektais, kurie susieti su ką tik paminėtu klausimu – VAĮ 8 straipsnio aiškinimu bei taikymu tikrintinoje administracinėje byloje.

Pagrindiniai reikalavimai atrankai, kuri atliekama planuojamai ūkinei veiklai, yra nustatyti Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnyje bei Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniuose nurodymuose, kurie patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-665.

PAV įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje (redakcija, galiojusi Galutinės išvados surašymo metu, kuria bus remiamasi ir toliau) buvo numatyta, kad atsakinga institucija atlieka atranką ir priima išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, remdamasi šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyta informacija.

PAV įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje buvo pasisakyta, jog atsakinga institucija per 20 darbo dienų nuo informacijos atrankai atlikti gavimo dienos raštu pateikia planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui (jeigu jis teikė atrankos informaciją) ir poveikio aplinkai vertinimo subjektams motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

PAV įstatymo 7 straipsnio 13 dalyje buvo numatyta, kad atsakinga institucija, išnagrinėjusi visų poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas, per 5 darbo dienas priima galutinę motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą (persvarstymo atveju).

Poįstatyminiame reguliavime, t. y. Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodinių nurodymų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-665, ir taikomų atliekant planuojamos ūkinės veiklos atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, 11 punkte (redakcija, galiojusi Galutinės išvados surašymo metu) buvo nurodyta, jog atsakinga institucija, remdamasi planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateikta informacija, 2 priede pateikta informacija, argumentais, priima atrankos išvadą, ar privaloma atlikti konkrečios veiklos poveikio aplinkai vertinimą, ir nurodo pagrindinius motyvus, kuriais buvo remiamasi priimant šią išvadą. Kitame tokios pat rūšies akte - Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimo aplinkos ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijose tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. D1-311, 6 punkte (redakcija, galiojusi      2014 m. kovo 24 d. – Galutinės išvados surašymo metu) buvo numatyta, jog atsakinga institucija, priimdama atrankos išvadą, turi nurodyti pagrindinius motyvus. Pagal minėto Tvarkos aprašo 6 punktą atsakinga institucija, vadovaudamasi Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniais nurodymais, per 20 darbo dienų nuo informacijos atrankai atlikti gavimo dienos raštu turi pateikti planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ar PAV dokumentų rengėjui ir PAV subjektams motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti PAV (2 priedas), taip pat pagal Tvarkos aprašo 2 priedo, kuriame nurodyta, kas turi būti nurodyta atrankos išvadoje, 7 punktą atrankos išvadoje nurodyti pagrindinius motyvus, kuriais buvo remtasi priimant išvadą. Galutinėje atrankos išvadoje taip pat turi būti nurodyti pagrindiniai motyvai (Tvarkos aprašo 3 priedo 9 punktas).

Išdėstytos nuostatos suponuoja išvadą, kad teisėkūros subjektai atsakingai institucijai įtvirtino pareigą priimti išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo (ne) privalomumo, kuri visais atvejais (tiek nesant persvarstymo, tiek po persvarstymo) turi būti motyvuota. Tai pagrindinė pareiga, kurios neįvykdžius atrankos išvada (nesvarbu pirminė ar po persvarstymo) dėl poveikio aplinkai vertinimo negalėtų būti pripažinta teisėta bei pagrįsta.

Įstatymų leidėjas, siekdamas sklandaus, aiškaus, skaidraus atsakingos institucijos darbo apibrėžtos kompetencijos ribose, PAV įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodė, kad atranką atliekanti institucija vadovaujasi planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniais nurodymais, kuriuos rengia ir tvirtina Aplinkos ministerija. Tačiau Aplinkos ministerija minėtuose nurodymuose galutinės motyvuotos atrankos išvados formos neapibrėžė bei neįvardijo, kas konkrečiai turi būti atspindėta galutinėje motyvuotoje atrankos išvadoje dėl poveikio aplinkai vertinimo (ne) privalomumo. Tokio pobūdžio reikalavimai iš principo buvo nurodyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. D1-311 3 priede, kurie iš esmės buvo įvykdyti, todėl, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, formaliuoju požiūriu atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas nuo keliamų reikalavimų nenukrypo, kartu lyg ir laikydamasis ir 3 priedo 9 punkte apibrėžto įstatyminio įpareigojimo išdėstyti pagrindinius motyvus, kuriais remtasi priimant išvadą, todėl pastarojo punkto (9) turinio analizė iš esmės ir lemia, ar iš tikro 2014 m. kovo  24 d. surašyta galutinė atrankos išvada buvo nemotyvuota, ką konstatavo pirmosios instancijos teismas bei, kas nulėmė skundžiamos Galutinės išvados panaikinimą.

Apeliacinės instancijos teismas, iš principo sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentacija, naikinant Galutinę išvadą, nori papildomai pažymėti, kad Galutinės išvados 9.1 ir 9.2 punktuose jokio savarankiško atsakingos institucijos vertinimo (motyvacijos) nėra.

Toliau atkreipia dėmesį į tai, kad Galutinės išvados 9.3 punkte pasisakoma apie veiklos vykdymo išplėtimą, tvarkomų atliekų kiekių ir sąrašo išplėtimą, tačiau nenurodoma, kiek ši veikla išsiplės ir kaip aritmetine išraiška pasikeis kiekiai, kodėl jie nelemia poreikio atlikti poveikio aplinkai įvertinimą, todėl 9.3 punkte esantis dėstymas neatitinka atrankos išvados motyvacijos sąvokos ir sunkiai, sprendžiant pagal tai, kas surašyta 9.3 punkte, suderinamas su galutine atrankos išvada – poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Galutinės išvados 9.4 ir 9.5 punktuose dėstomi dalykai visiškai nekonkretizuoti ir yra bendro pobūdžio, o pradėtas vykdyti monitoringas ir jau vykdomas kitokio pobūdžio monitoringas (9.6 p.), tai tik aplinkybių konstatavimas, nenurodant, kada įmonės teritorijoje yra pradėtas vykdyti taršos šaltinių išmetamų/išleidžiamų teršalų monitoringas ir, koks pastarojo monitoringo tikslas bei kaip jis daro įtaką galutinei atrankos išvadai.

Nurodoma, jog Galutinės išvados surašymo metu vyksta PŪV sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymas ir tvirtinimas (Galutinės išvados 9.8 p.). Visų pirma, kyla klausimas, ar tai motyvas. Teisėjų kolegijos nuomone, tai tik informacija apie vykstančias procedūras. Visų pirma, ji (informacija) yra bendro pobūdžio, antra, kad ši informacija pasitarnauja tai galutinei išvadai, kuri priimta, negalima sutikti niekaip. Juk pasikeitus riboms, keisis ir faktinė situacija, kuri palies kitokį ratą suinteresuotų asmenų – veiklą planuojama plėsti (Galutinės išvados 9.3 p). 

Dėl Galutinės išvados 9.7 punkto, kaip esminio, ir jo trūkumų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija palaiko pirmosios instancijos teismo poziciją ir jos nebekartoja. Pabrėžia, kad Galutinės išvados 9.7 punkte daroma kategoriška išvada nepatvirtinta jokiais duomenimis. Atsakovas, taip teigdamas, nenurodo, kokie konkretūs faktiniai duomenys tai patvirtina, o tai reiškia, jog tokio pobūdžio teiginys, kuris negali būti patikrintas, negali būti pripažintas ir pagrįstu bei tarnauti kertiniu motyvu, lėmusiu galutinės atrankos išvadą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuomone, motyvai, kuriais remiantis priimama atrankos išvada (pirminė ar po persvarstymo), negali būti bendro pobūdžio abstraktūs teiginiai. Darant išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo (ne) privalomumo galutinės atrankos išvados motyvacijos dalyje turi būti aiškiai bei konkrečiai išdėstyta (taip kad būtų galima patvirtinti arba paneigti), kas suponuoja tokio pobūdžio išvadą, įvardijant konkrečias faktines aplinkybes bei teisinį reguliavimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011 jau buvo pažymėjęs, kad „Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

Dėl išdėstytų aplinkybių (patvirtinus apie VAĮ 8 str. nuostatų nesilaikymą) ir siekiant realiai užtikrinti visuomenės ar jos dalies teisę į švarią bei saugią aplinką skundžiamas sprendimas paliktinas galioti.

Pareiškėjų reikalavimo teisės aspektu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjai turi teises į sveiką, švarią ir saugią aplinką bei nuosavybės apsaugą, o tai reiškia ir teisę jas ginti inter alia (be kita ko) teisme. Antra vertus, įvardytos teisės nėra absoliučios ir paneigiančios ūkinių vienetų teisę verstis norima ūkine veikla, todėl turi būti ieškoma balanso tarp šalių konstitucinių teisių.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ir UAB „Biodegra“ apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Ričardas Piličiauskas

                                                                      Veslava Ruskan

                                                                      Arūnas Sutkevičius