Civilinė byla Nr. e2A-1388-555/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16396-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.16.5; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Mindaugo Šimonio ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Apotheca vaistinė“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-231-285/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Apotheca vaistinė“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl sprendimo atsisakyti atnaujinti nuomos sutartį panaikinimo ir įpareigojimo įvykdyti pareigą natūra.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Apotheca vaistinė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sprendimą atsisakyti atnaujinti su ieškove 2008 m. spalio 6 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 61 kv. m. ploto negyvenamųjų patalpų, esančių pastate, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įformintą 2018 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl negyvenamųjų patalpų nuomos 2008 m. spalio 6 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)“ ir 2018 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl jūsų pasiūlymo“; įpareigoti atsakovę per 5 dienas nuo teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos įvykdyti Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.482 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą pateikti ieškovei pranešimą dėl Nuomos sutarties atnaujinimo.

2.       Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovė 2008 m. spalio 6 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo perduoti ieškovei materialųjį turtą – 61 kv. m. bendro ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), vaistinės veiklai vykdyti, o ieškovė įsipareigojo už naudojimąsi patalpomis mokėti nuomos mokestį. Valstybės ilgalaikio materialiojo turto perdavimo ir priėmimo 2008 m. spalio 7 d. aktu Nr. 223 patalpos buvo perduotos valdyti ir naudotis ieškovei vaistinės veiklai vykdyti. Nuomos sutarties galiojimo terminas, nustatytas nuomos sutartyje, yra nuo sutarties pasirašymo dienos iki 2018 m. rugsėjo 30 d., bet ne ilgiau kaip iki nuosavybės teisės į išnuomotą turtą perėjimo kitam asmeniui ir ne ilgesniam kaip dešimt metų laikotarpiui. Ieškovė 2018 m. liepos 25 d. prašymu Nr. SR-53 „Dėl 2008-10-06 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinimo“ kreipėsi į atsakovę, prašydama pradėti vykdyti nuomos sutarties atnaujinimo procedūrą ir atnaujinti nuomos sutartį. Atsakovė, atsakydama į prašymą, pateikė 2018 m. rugpjūčio 10 d. atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl negyvenamųjų patalpų nuomos 2008 m. spalio 6 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)“, kuriame atsisakė atnaujinti nuomos sutartį, kadangi pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą (toliau – VSTVNDĮ) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 „Dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos“ patvirtintą Valstybės ilgalaikio materialiojo turto viešojo nuomos konkurso ir nuomos ne konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas), bendra valstybės ilgalaikio materialiojo turto trukmė negali viršyti maksimalaus dešimt metų laikotarpio. Ieškovė pateikė atsakovei 2018 m. rugsėjo 6 d. pasiūlymą „Dėl taikos sutarties sudarymo (į 2018 m. rugpjūčio 10 d. Raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl negyvenamųjų patalpų nuomos 2008 m. spalio 6 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)“)“, kuriame dar kartą paprašė bendru sutarimu atnaujinti su ieškove sudarytą nuomos sutartį iki 2024 m. rugsėjo 30 d. Atsakovė, atsakydama į pasiūlymą, pateikė 2018 m. rugsėjo 24 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl jūsų pasiūlymo“, kuriuo pakartojo, jog laikosi tos pačios 2018 m. rugpjūčio 10 d. atsakyme nurodytos pozicijos. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovės sprendimas atsisakyti atnaujinti nuomos teisinius santykius pažeidžia nuomos sutarties ir teisės aktų nuostatas, yra pagrįstas neteisingu teisės normų aiškinimu ir taikymu iš atsakovės pusės, ir visiškai paneigia ieškovės teisėtus ir pagrįstus lūkesčius, kuriuos ieškovė įgijo ir tebeturi nuomos sutarties pagrindu. Nuomos sutarties terminas baigėsi 2018 m. rugsėjo 30 d., tačiau visus įsipareigojimus, kuriuos ieškovė prisiėmė nuomos sutarties pagrindu, visą nuomos teisinių santykių laikotarpį, ieškovė vykdė tinkamai ir sąžiningai, todėl ji turi neginčijamą pirmenybės teisę atnaujinti nuomos sutartį. Atsakovė nepateikė jokių alternatyvių variantų susidariusios situacijos sprendimui. Pažymėjo, kad nei VSTVNDĮ, nei Aprašo nuostatos šiuo atveju neriboja ieškovės teisės į nuomos sutarties atnaujinimą. Nuomos sutartis, kurią yra prašoma atnaujinti, buvo sudaryta 2008 m. spalio 6 d., maksimalus dešimt metų terminas (įskaitant nuomos termino pratęsimą), kuriam gali būti išnuomotos patalpos, turi būti pradedamas skaičiuoti ne nuo 2008 m. spalio 6 d., o nuo 2014 m. spalio 1 d., t. y. nuo tos datos, kai įsigaliojo VSTVNDĮ 15 straipsnio 3 dalies nuostata, todėl ieškovė turi teisę į nuomos sutarties atnaujinimą dar iki 2014 m. spalio 1 d.  Ieškovė teigė, kad atsakovė, neatnaujinusi nuomos sutarties su ieškove dar šešių metų laikotarpiui, negali perduoti patalpų valdymo ir naudojimosi teisių jokiam kitam subjektui, todėl atsakovės sprendimas atsisakyti atnaujinti nuomos sutartį, įformintas prašomais naikinti raštais bei nuomos sutarties su ieškove neatnaujinimas pažeidžia nuomos sutarties 14 punktą, taip pat CK 6.482 straipsnio nuostatas.

3.       Atsakovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, neginčydama ieškovės išdėstytų faktinių aplinkybių, nurodė, kad ieškovė netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas. VSTVNDĮ 15 straipsnio 3 dalyje aiškiai apibrėžta, jog valstybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomotas ne ilgesniam kaip dešimt metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą), jeigu įstatymai nenustato kitaip. Nurodytoje teisės normoje nustatytas maksimalus terminas, kuriam gali būti išnuomojamas valstybės ilgalaikis materialusis turtas. Kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato sąlygų, aplinkybių ar kitų veiksnių, kuriems esant minėtas terminas gali būti ilgesnis nei dešimt metų laikotarpis. Nors ieškovės išdėstyta pozicija, kad VSTVNDĮ 15 straipsnio nuostatos, nustatančios, jog valstybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomotas maksimaliam dešimt metų laikotarpiui įsigaliojo tik 2014 m. spalio 1 d., tai nepatvirtina ieškovės reikalavimo pagrįstumo, kadangi šioje byloje svarbus sisteminis ne tik VSTVNDĮ, bet ir poįstatyminių teisės aktų aiškinimas bei taikymas. Atsakovė teigė, kad tarp šalių susiklosčiusiems sutartiniams santykiams turi būti taikomos pirmiausiai ne bendros taisyklės, įtvirtintos CK, o specialiųjų norminių teisės aktų, t. y. VSTVNDĮ ir Aprašo nuostatos. Aplinkybė, jog ieškovė, nepriekaištingai vykdė nuomos sutartį, nenustato pareigos atsakovei nuomos sutartį su ja pratęsti ilgesniam laikotarpiui, negu nustato teisės aktai, todėl ieškovės argumentas, kad atsakovė, vadovaudamasi CK 6.482 straipsnio 2 dalimi, turėjo pranešti ieškovei apie jos teisę sudaryti nuomos sutartį naujam terminui, yra nepagrįstas, kadangi tokiais atsakovės veiksmais būtų pažeistos imperatyvios teisės aktų normos. Dėl ieškovės pirmumo teisės išsinuomoti patalpas, atsakovė nurodė, kad įstatymų leidėjas suteikė Vyriausybei įgaliojimus nustatyti valstybės ilgalaikio materialiojo turto valdymo ir naudojimo tvarką. Be to, atsakovė kreipėsi į Finansų ministeriją ir VĮ Turto banką su prašymu pateikti nuomonę pagal kompetenciją – paaiškinti, ar atsakovė turi teisę atnaujinti (pratęsti) sutartį su ieškove papildomam laikotarpiui, tokiu būdu viršijant dešimt metų valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos laikotarpį, todėl tiek Finansų ministerijos, tiek VĮ Turto banko raštu pateiktos pozicijos yra svarbios nagrinėjant šį ginčą tarp šalių. Atsakovė taip pat nurodė, kad ji yra informavusi ieškovę apie tai, jog kreipėsi į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas (toliau – LSMUL Kauno klinikos) dėl galimybės ir poreikio skelbti naują viešąjį šio turto nuomos konkursą, tačiau LSMUL Kauno klinikos atsakovei pranešė, kad tokio poreikio nėra, todėl viešasis turto nuomos konkursas nebus skelbiamas, o patalpas LSMUL Kauno klinikos naudos savo steigimo dokumentuose numatytoms funkcijoms vykdyti.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškovės UAB „Apotheca vaistinė“ ieškinį atmetė.

5.       Teismas nustatė, kad ginčo patalpos nuosavybės teise priklauso atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, jas panaudos teise valdo LSMUL Kauno klinikos. Šis turtas yra viešosios nuosavybės objektas, kuris įstatymų leidėjo valia valdomas, naudojamas ir juo disponuojama viešosios teisės aktuose nustatyta tvarka.

6.       Pirmosios instancijos teismas iš dalies sutiko su ieškovės pozicija, kad Finansų ministerijos ir VĮ Turto banko raštuose išdėstyta nuomonė, jog atnaujinti nuomos sutartį su ieškove nėra jokio teisinio pagrindo, teismui nėra privaloma, tačiau pažymėjo, kad šių institucijų pateikti atsakymai yra betarpiškai susiję su nagrinėjama byla, todėl juos vertino kaip rašytinius įrodymus, susijusius su bylos aplinkybėmis.

7.       Teismas pažymėjo, kad Finansų ministerijos nuostatų 7.5 papunktyje nustatyta, jog vienas Finansų ministerijos veiklos tikslų yra formuoti valstybes turto valdymo politiką, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą, VĮ Turto banko įstatų 7.1 papunktyje reglamentuotas šios institucijos veiklos tikslas – įgyvendinti centralizuotą valstybes nekilnojamojo turto valdymą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad atsakovė, priimdama ginčijamą sprendimą dėl nuomos sutarties neatnaujinimo pagrįstai vadovavosi šių institucijų nuomone, o tai, kad šiuos raštus, pagrįsdama savo poziciją, pateikė teismui, yra tik pačios atsakovės reikalas.

8.       Teismas nurodė, kad šioje byloje svarbu yra tai, jog šalių teisiniai santykiai susiklostė remiantis terminuota negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi. Tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta nuomos sutartis pasibaigė 2018 m. rugsėjo 30 d., nesant abiejų šalių suderintos valios tęsti nuomos teisinius santykius, kadangi nesutikimą dėl tolesnio nuomininkės (ieškovės) patalpų naudojimo pasibaigus nuomos sutarčiai atsakovė (nuomotoja) išreiškė ieškovei adresuotuose raštuose, nurodydama grąžinti išsinuomotas patalpas su visais atliktais pertvarkymais, neatskiriamais nuo turto 2018 m. spalio 1 d. pagal perdavimo ir priėmimo aktą. Pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas privalėjo atlaisvinti ir grąžinti nuomotojui užimtas patalpas, tačiau ieškovė ir toliau faktiškai naudojasi ginčo patalpomis.

9.       Teismas sutiko su ieškovės nuomone, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad LSMUL Kauno klinikos iš tiesų ketina patalpose vykdyti savo veiklą, nenurodė, kokia konkreti veikla galimai bus vykdoma ginčo patalpose, tačiau taip pat teismas sutino ir su atsakovės pozicija, kad ieškovė taip pat nepateikė jokių duomenų, kad atsakovė ketina sudaryti ar yra sudariusi su trečiaisiais asmenimis ginčo patalpų nuomos sutartį.

10.       Teismas taip pat pažymėjo, kad pasirašant nuomos sutartį, ieškovė įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti nuomos mokesčius bei kitokius (pvz. komunalinius) mokesčius, savo lėšomis parengti turtą pasikeičiantiems metų sezonams ir kas keturi metai atlikti nuomojamo turto einamąjį remontą, t. y. patalpas tinkamai prižiūrėti bei už jų nuomą laiku ir tinkamai atsiskaityti, todėl ieškovės argumentus, jog nuomos sutarties neatnaujinimas sukels jai neigiamas teisines pasekmes ir nuostolius, dėl ko atsakovė privalo į tai atsižvelgti ir atnaujinti su ieškove nuomos sutartį, atmetė kaip nepagrįstus ir neturinčius teisinės reikšmės.

11.       Teismas nurodė ir tai, kad pasibaigus ieškovės ir atsakovės sudarytai nuomos sutarčiai, neliko nuomos objekto, todėl patalpų nuomos sutarties terminui atnaujinti nėra faktinių ir teisinių prielaidų. Teismas, vadovaudamasis CK 6.156 straipsniu, vertino, kad ieškovės pareikštas reikalavimas atnaujinti (pratęsti) patalpų nuomos sutartį pažeidžia CK 6.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą versti kitą asmenį sudaryti sutartį, o patenkinus tokį ieškovės reikalavimą, būtų pažeistas sutarties laisvės principas.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Apotheca vaistinė“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Atsakovė ilgą laiką laikėsi kategoriškos pozicijos, kad atnaujinus nuomos sutartį, būtų pažeistos imperatyvios VSTVNDĮ ir Aprašo nuostatos, t. y., kad valstybės ilgalaikis materialusis turtas nuo 2007 m. gegužės 27 d. gali būti išnuomojamas tik ne ilgesniam kaip dešimt metų terminui (įskaitant nuomos sutarties pratęsimą / atnaujinimą). Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei atsižvelgiant į tai, kad nuomos sutartis sudaryta 2008 m. spalio 6 d. bei galiojo iki 2018 m. rugsėjo 30 d. (t. y. beveik 10 metų), nuomos sutartis, anot atsakovės, negali būti atnaujinta, o ją atnaujinus, būtų pažeisti imperatyvių teisės aktų reikalavimai. Šios pozicijos atsakovė laikėsi iki Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-519-196/2018, kurios faktinės aplinkybės labai panašios į šios bylos, 2018 m. lapkričio 7 d. priėmė reikšmingą nutartį, kurioje išaiškino, kaip turi būti aiškinamos bei taikomos VSTVNDĮ 15 straipsnio 3 dalies, Aprašo 47 punkto ir 3.6. punkto nuostatos.

1.2.       Po minėtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo atsakovė iš esmės atsisakė savo pozicijos, jog nuomos sutarties atnaujinimu būtų pažeistos imperatyvios VSTVNDĮ ir Aprašo nuostatos, o pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo, kuriuo nuspręsta atmesti ieškovės ieškinį, nurodytų imperatyvių teisės aktų normų pažeidimu taip pat nemotyvavo.

1.3.       Kaip šioje, taip pat ir minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo byloje, nuomos sutartis dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto buvo sudaryta dar iki 2014 m. spalio 1 d., todėl visas šis terminas, t. y. terminas nuo nuomos sutarties sudarymo iki 2014 m. spalio 1 d., negali būti įskaičiuojamas į bendrą nuomos sutarties terminą. Priešingas aiškinimas yra nesuderinamas su bendruoju teisės principu „įstatymas negalioja atgal“ (lot. lex retro non agit). Be to, minėtoje nutartyje taip pat išaiškinta, kad nors taisyklė, jog valstybės ilgalaikis materialusis turtas negali būti išnuomojamas ilgesniam kaip dešimt metų terminui, buvo įtvirtinta dar nuo 2007 m. gegužės 27 d. įsigaliojusio Aprašo 3.6. punkto redakcijoje, tačiau ši teisės norma jos galiojimo metu nebuvo grindžiama įstatymu, t. y. VSTVNDĮ 15 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nuomos termino ribojimas įsigaliojo tik nuo 2014 m. spalio 1 d.), todėl pripažinta nuo 2007 m. gegužės 27 d. iki 2014 m. lapkričio 12 d. galiojusį Aprašo 3.6. punktą netaikytinu. Šios praktikos Lietuvos apeliacinis teismas laikosi ir vėlesnėse savo bylose (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019-03-28 nutartį civilinėje byloje Nr.e2A-152-553/2019).

1.4.       Šioje byloje nuomos sutartis buvo sudaryta 2008 m. spalio 6 d., todėl nuomos sutarties galiojimo terminas, remiantis nuomos sutarties 6 punktu, yra 2018 m. rugsėjo 30 d. Nuomos sutarties 14 punkte įtvirtinta ieškovės teisė, pasibaigus nuomos sutarčiai, sudaryti ją naujam terminui, t. y. nuomos sutartį atnaujinti. Pagal Aprašo 47 punktą ir VSTVNDĮ 15 straipsnio 3 dalį, bendras nuomos terminas, įskaitant termino pratęsimą, negali būti ilgesnis nei dešimt metų, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas išaiškino, kad šis bendras nuomos terminas, nuomos sutarčiai esant sudarytai iki VSTVNDĮ 15 straipsnio 3 dalies įtvirtintos nuostatos, susijusios su bendro nuomos termino nustatymu, įsigaliojimo (iki 2014 m. spalio 1 d.) yra skaičiuojamas ne nuo nuomos sutarties sudarymo, t. y. ne nuo 2008 m. spalio 6 d., o nuo 2014 m. spalio 1 d. Lietuvos apeliacinio teismo pateiktas VSTVNDĮ ir Aprašo normų išaiškinimas suponuoja pagrįstą išvadą, kad 2008 m. spalio 6 d. sudaryta ir iki 2018 m. rugsėjo 30 d. galiojusi nuomos sutartis gali būti atnaujinama dar 6 metų (iki 2024 m. spalio 1 d.) laikotarpiui.

1.5.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir skundžiamą sprendimą pagrindė prielaidomis. Šiuo atveju ieškovė, kaip patalpų nuomininkė, turėjo įrodyti, kad nėra atsisakiusi teisės į nuomos sutarties atnaujinimą bei, kad yra įvykdžiusi visas nuomos sutarties atnaujinimo sąlygas, tuo tarpu atsakovė, kaip patalpų nuomotoja, gindamasi nuo ieškovės reikalavimų, turėjo įrodyti, kad ji nebeturi ketinimų toliau nuomoti patalpas. Priešingas įrodinėjimo naštos bylos šalims paskirstymas, t. y., kad ieškovė byloje turi pareigą papildomai įrodyti ir tai, kad atsakovė ketina patalpas naudoti kokiems nors kitiems tikslams, prieštarautų universaliam teisės principui, kad asmuo negali būti įpareigotas padaryti to, kas neįmanoma (lot. impossibilium nulla obligatio est).

1.6.       Šiuo atveju atsakovė jokiais objektyviais duomenimis neįrodė, kad patalpos reikalingos ir bus naudojamos kitiems tikslams, bet ne nuomai, o pirmosios instancijos teismas savo išvadą, kad atsakovė toliau neketina nuomoti patalpų, padarė iš esmės remdamasis vien atsakovės išsakytais deklaratyviais teiginiais, o ne objektyviais duomenimis. Atsakovei, kaip patalpų valdytojai, nusprendus toliau patalpų nebenuomoti, o jas perduoti LSMUL Kauno klinikų reikmėms, šiuo klausimu turėjo būti priimtas aiškus atsakovės (ministro) sprendimas. Byloje taip pat nebuvo pateiktas ir LSMUL Kauno klinikų kompetentingo organo (visuotinio dalininkų susirinkimo) sprendimas dėl patalpų poreikio naudoti jas LSMUL Kauno klinikų veikloje ar bet koks kitas oficialus tokios pobūdžio sprendimas. Be to, nėra jokių duomenų ir įrodymų, jog LSMUL Kauno klinikos siekia patalpas perimti panaudos ar patikėjimo pagrindais. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad patalpos buvo ir yra skirtos tik nuomai.

1.7.       Ieškovė 2019 m. balandžio 3 d. vykusio teismo posėdžio metu pateikė prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, LSMUL Kauno klinikas, tačiau toks prašymas nebuvo tenkintas. Ieškovė šio posėdžio metu taip pat prašė teismo išreikalauti iš atsakovės sprendimą, kuriuo būtų įformintas sprendimas patalpų daugiau nebenuomoti ir jas perduoti LSMUL Kauno klinikų reikmėms, tačiau ir šis ieškovės prašymas taip pat buvo netenkintas. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą apie atsakovės ketinimus patalpų toliau nebenuomoti bei perduoti jas LSMUL Kauno klinikoms jos steigimo dokumentuose nurodytoms funkcijoms vykdyti.

1.8.       Ieškovė pateikė į bylą nuomos sutartį, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta jos teisė sudaryti nuomos sutartį naujam terminui, taip pat pateikė duomenis, kad nuomos sutartis pasibaigia 2018 m. rugsėjo 30 d., o atsakovė nevykdė CK 6.482 straipsnio 2 dalies nustatytos pareigos pranešti ieškovei apie jos teisę atnaujinti nuomos sutartį. Ginčo dėl to, kad ieškovė visą nuomos sutarties laikotarpį tinkamai vykdė joje nustatytas pareigas ir, kad ji nėra iš atsakovės gavusi jokių pretenzijų dėl nuomos sutarties vykdymo, byloje nėra.

13.       Atsakovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Ieškovė nepagrįstai teigia, kad Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų Nr. e2A-519-196/2018 ir Nr. e2A-152-553/2019 faktinės aplinkybės yra labai panašios į šios bylos faktines aplinkybes. Valstybės turto nuomos teisinių santykių reglamentavimo aiškinimo prasme, nurodytos civilinės bylos yra reikšmingos, tačiau skiriasi šios bylos faktinės aplinkybės. Ministerija iki nuomos sutarties galiojimo termino pabaigos ieškovę informavo, taip pat viso ginčo metu ieškovei nurodė, kad patalpų ministerija daugiau nebenuomos, todėl ieškovės pozicija, jog ji turi pirmumo teisę išsinuomoti patalpas, yra nepagrįsta.

2.2.       Valstybės turto nuomą reglamentuojantys teisės aktai ministerijai nenustato pareigos pratęsti (atnaujinti) nuomos sutartį, kai šias patalpas ministerija nusprendžia naudoti kitu būtu ir kitam tikslui, t. y. toliau jų nenuomoti. Vertinant ieškovės nurodomą Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimą dėl nuomininko pirmenybės teisės atnaujinti nuomos sutartį, laikytina, kad pagal CK 6.482 straipsnyje nustatytą reguliavimą, ieškovė turėtų teisę pirmiau nei kiti asmenys atnaujinti nuomos sutartį (pirmenybės teisę), tik tokiu atveju, jeigu patalpas ministerija toliau nuspręstų nuomoti.

2.3.       Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ji visą nuomos laikotarpį nepriekaištingai vykdė nuomos sutartį, nėra reikšmingos nagrinėjamam ginčui išspręsti ir nesuponuoja išvados, jog nuomos sutartis su ieškove turi būti tęsiama net ir tuo atveju, jeigu ministerija nusprendžia patalpų daugiau nebenuomoti, t. y. nuomos sutartis negali būti tęsiama (atnaujinama) prieš kitos sutarties šalies valią.

2.4.       Ministerija 2018 m. rugpjūčio 12 d. raštu informavo ieškovę apie tai, kad LSMUL Kauno klinikos neturi poreikio skelbti viešojo konkurso dėl ginčo patalpų nuomos, kadangi jos šias patalpas naudos savo steigimo dokumentuose numatytoms funkcijoms vykdyti. Dėl to nėra pagrindo taip pat įpareigoti ministeriją pratęsti (atnaujinti) nuomos sutartį, nes tokiu atveju būtų paneigta valstybės ilgalaikio turto valdytojo teisė spręsti dėl šio turto valdymo, naudojimo ar disponavimo juo, tokiu būdu apribojant bei pažeidžiant turto valdytojo teises.

2.5.       Panašūs prašymai, kaip ir šioje byloje ieškovės keliami reikalavimai, buvo vertinami iš esmės tapataus pobūdžio Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1717471-191/2017, kurioje teismas sprendimu atmetė ieškovo (kitos vaistinės) prašymus dėl nuomos sutarties atnaujinimo (Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-196-259/2018 sprendimas paliktas nepakeistas).

2.6.       Ministerija viso ginčo metu laikosi pozicijos, kad patalpos nebus nuomojamos, atitinkamai, patalpos po nuomos sutarties termino pabaigos – 2018 m. rugsėjo 30 d., iki šiol nėra niekam kitam išnuomotos. Patalpas iki šiol naudoja ieškovė ir pagal perdavimo–priėmimo aktą ministerijai jų negrąžina. Šios aplinkybės paneigia ieškovės argumentus, kad yra pažeidžiama jos pirmenybės teisė atnaujinti nuomos sutartį. Šiuo atveju pati ieškovė nepateikė į bylą jokių duomenų, kad ministerija ketina sudaryti ar yra sudariusi su trečiaisiais asmenimis ginčo patalpų nuomos sutartį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

15.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl valstybei priklausančio ilgalaikio materialiojo turto nuomos tvarkos ir sąlygų, šio turto buvusio nuomininko interesų gynimo.

16.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, nustatė šias faktines bylos aplinkybes: UAB „Apotheca vaistinė“ su atsakove Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija 2008 m. spalio 6 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo išnuomoti ieškovei materialųjį turtą – 61 kv. m. bendro ploto patalpas, esančias pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2D5p), adresu (duomenys neskelbtini), vaistinės veiklai vykdyti, o ieškovė įsipareigojo už naudojimąsi patalpomis mokėti nuomos mokestį – 16 918,35 Lt su PVM (4 899,89 Eur). Valstybės ilgalaikio materialiojo turto perdavimo ir priėmimo 2008 m. spalio 7 d. aktu Nr. 223 patalpos buvo perduotos valdyti ir naudotis ieškovei. Patalpos buvo išnuomotos vaistinės veiklai jose vykdyti. Ieškovei yra išduota vaistinės veiklos licencija ginčo patalpose vykdyti vaistinės veiklą. Nuomos sutarties 6 punkte nustatytas nuomos terminas – nuo ginčo nuomos sutarties pasirašymo dienos iki 2018 m. rugsėjo 30 d., bet ne ilgiau kaip iki nuosavybės teisės į išnuomotą turtą perėjimo kitam asmeniui ir ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui.

17.       Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija 2018 m. balandžio 16 d. raštu Nr. (6.47-13) 10-3046 „Dėl valstybės turto nuomos sutarties nutraukimo“ informavo UAB „Apotheca vaistinė“, kad 2018 m. rugsėjo 30 d. baigsis Negyvenamųjų patalpų nuomos 2008 m. spalio 6 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) terminas bei nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir Valstybės ilgalaikio materialiojo turto viešojo nuomos konkurso ir nuomos ne konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 „Dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos“, nuostatomis, ginčo nuomos sutartis negali būti pratęsta, todėl ginčo nuomos sutartimi išnuomotas tvarkingas patalpas su visais atliktais pertvarkymais (jeigu tokie pertvarkymai buvo atlikti) neatskiriamais nuo turto 2018 m. spalio 1 d. pagal perdavimo ir priėmimo aktą ieškovė turi grąžinti atsakovei.

18.       Nuomininkas, tvarkingai vykdęs pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas, pasibaigus sutarties terminui, turi pirmenybės teisę palyginti su kitais asmenimis atnaujinti sutartį (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.482 straipsnio 1 dalis). Ieškovė, baigiantis ginčo nuomos sutarties 6 punkte nustatytam šios sutarties terminui, remdamasi ginčo nuomos sutarties 14 punktu, taip pat CK 6.482 straipsnio nuostatomis, 2018 m. liepos 25 d. Prašymu Nr. SR-53 „Dėl 2008-10-06 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinimo“ kreipėsi į atsakovę, prašydama pradėti vykdyti ginčo nuomos sutarties atnaujinimo procedūrą ir atnaujinti nuomos sutartį naujam penkerių metų terminui (iki 2023 m. rugsėjo 30 d.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovė, atsisakydama tenkinti ieškovės 2018 m. liepos 25 d. prašymą, 2018 m. rugpjūčio 10 d. atsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl negyvenamųjų patalpų nuomos 2008 m. spalio 6 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 „Dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos“ patvirtintą Valstybės ilgalaikio materialiojo turto viešojo nuomos konkurso ir nuomos ne konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašą, bendra valstybės ilgalaikio materialiojo turto trukmė negali viršyti maksimalaus dešimties metų laikotarpio, todėl ministerija neturi ne tik pareigos, bet ir teisės tenkinti prašymą atnaujinti ginčo nuomos sutartį, nes, įgyvendinus tokį prašymą, ministerija pažeistų imperatyvias teisės aktų normas, kurios draudžia valstybės ilgalaikį materialųjį turtą nuomoti ilgesniam kaip dešimties metų laikotarpiui.

19.       Ieškovė pateikė ieškinį teisme, jame suformulavo atsakovei reikalavimą pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės sprendimą atsisakyti atnaujinti su ieškove 2008 m. spalio 6 d. sudarytą Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 61 kv. m. ploto negyvenamųjų patalpų, esančių pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), įformintą 2018 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl negyvenamųjų patalpų nuomos 2008 m. spalio 6 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)“ ir 2018 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl jūsų pasiūlymo“; įpareigoti atsakovę per penkias dienas nuo teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos įvykdyti CK 6.482 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą pateikti ieškovei pranešimą dėl ginčo nuomos sutarties atnaujinimo. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 26 d. sprendime pripažino, kad ieškovė turėtų teisę pirmiau nei kiti asmenys atnaujinti nuomos sutartį (pirmenybės teisę), tačiau tik tokiu atveju, jeigu ginčo patalpas atsakovė toliau nuspręstų nuomoti. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovė ginčo patalpų neketina toliau nuomoti ne tik ieškovei, bet ir jokiems kitiems tretiesiems asmenims, ieškinį atmetė. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia ieškovė, esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami aplinkybėmis, jog teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nes patalpų nuomininkė turėjo įrodyti, kad nėra atsisakiusi teisės į nuomos sutarties atnaujinimą bei kad yra įvykdžiusi visas nuomos sutarties atnaujinimo sąlygas, tuo tarpu atsakovė kaip patalpų nuomotoja, gindamasi nuo ieškovės reikalavimų, turėjo įrodyti, kad ji nebeturi ketinimų toliau nuomoti patalpas.

20.       CK 6.842 straipsnyje įtvirtinta nuomininko pirmenybės teisė atnaujinti sutartį teisė. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatą, nuomininkas, tvarkingai vykdęs pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas, pasibaigus sutarties terminui, turi pirmenybės teisę, palyginti su kitais asmenimis, atnaujinti sutartį. CK 6.482 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuomotojas privalo per nuomos sutartyje numatytą terminą raštu pranešti nuomininkui apie šio teisę sudaryti nuomos sutartį naujam terminui, o jei toks terminas nenumatytas, – per protingą terminą iki nuomos sutarties pabaigos.

21.       Teismų praktikoje yra konstatuota, kad šalių sudarytos valstybei ar savivaldybei priklausančių nuomos patalpų sutarties nuostata apie nuomininko pirmumo teisę pratęsti sutartį aptartomis sąlygomis nėra betikslė ir bereikšmė. Jeigu būtų nustatyta, kad nuomininkas nepažeidė nuomos sutarties sąlygų, jas vykdė tvarkingai, būtų pagrindas su nuomininku pratęsti nuomos teisinius santykius neskelbiant naujo viešo patalpų nuomos konkurso (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-740-180/2016). Sprendžiant dėl esamo nuomininko pirmenybės teisės esminę reikšmę turi sutartinių įsipareigojimų įvykdymo kokybės klausimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-76-381/2017).

22.       Teisėjų kolegija nustatė, kad valstybės turtą patikėjimo teise valdanti atsakovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija nutarė pasibaigus negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), 2008 m. spalio 6 d. nuomos sutarties terminui, minėtų patalpų toliau nenuomoti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pasibaigus ieškovės ir atsakovės sudarytai nuomos sutarčiai ir  nuomotojai neketinant toliau nuomoti ginčo patalpų, neliko nuomos objekto. Esant išreikštai nuomotojo valiai daikto nenuomoti, nuomininko siekis atnaujinti nuomos santykius, byloje nustatytos aplinkybės dėl nuomininko nuomos sutarties sąlygų tinkamo vykdymo, nesudaro pagrindo nuomos sutarties terminui atnaujinti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime konstatavo, kad ieškovės pareikštas reikalavimas atnaujinti (pratęsti) patalpų nuomos sutartį pažeidžia CK 6.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą versti kitą asmenį sudaryti sutartį ir kad patenkinus tokį ieškovės reikalavimą būtų pažeistas sutarties laisvės principas. Teisėjų kolegija nustatė, kad 2008 m. sudaryta šalių nuomos sutartis pasibaigė 2018 m. spalio 6 d., todėl pasibaigus nuomos sutarčiai nuomininkas privalėjo atlaisvinti ir grąžinti nuomotojui užimtas patalpas (CK 6.499 straipsnio 1 dalis).

23.       Teisiškai reikšmingais ir pagrįstais nepripažintini apeliacinio skundo argumentai, kuriais nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neįtraukė į bylą trečiuoju asmeniu LSMUL Kauno klinikų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios civilinės bylos išsprendimas neturi įtakos LSMUL Kauno klinikų teisėms ir pareigoms, kadangi nuomotojo valia dėl objekto nuomos santykių yra aiškiai išreikšta. Nėra pagrindo nustatinėti, ar pagal byloje pareikštus ieškinio reikalavimus kiti byloje neįtraukti asmenys turi poreikį naudoti ginčo turtą, t. y. koks daikto likimas, kam jis bus perduodamas naudotis ir, jeigu bus, tai kokiu pagrindu.

24.       Byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovė ketina sudaryti, ar yra sudariusi su trečiaisiais asmenimis ginčo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės atsisakymą atnaujinti su ieškove sudarytą nuomos sutartį lėmė ne klaidingas teisės normų, reglamentuojančių valstybės materialiojo turto nuomos terminus, taikymas, bet nuomotojo valia dėl nuomos objekto likimo.

25.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pasitvirtinus apeliantės keliamoms abejonėms dėl šio daikto nuomos kitam asmeniui nepraėjus daugiau kaip vieneriems metams po nuomos sutarties pabaigos, apeliantė, kaip buvęs nuomininkas savo pasirinkimu turėtų teisę reikalauti arba perduoti jai nuomininko teises ir pareigas pagal sudarytą nuomos sutartį, arba atlyginti dėl atsisakymo sudaryti sutartį naujam terminui atsiradusius nuostolius CK 6.482 straipsnio 4 dalis). 

26.       Nagrinėjamojoje byloje pripažinus, kad ieškovė neįrodė atsakovę pažeidus įstatyme įtvirtintą buvusios patalpų nuomininkės pirmenybės teisę palyginti su kitais asmenimis toliau nuomotis patikėjimo teise valdomas negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės reikalavimą pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės sprendimą atsisakyti atnaujinti su ieškove nuomos sutartį atmetė. Esant byloje nustatytų aplinkybių visumai ir remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

27.       Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, yra pagrindas atsakovės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nėra pateikus prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir jas pagrindžiančių įrodymų, todėl dėl jų atlyginimo atsakovei nespręstina (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

28.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažiau nei 3,00 Eur sumą, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :        

Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Diana Labokaitė

Mindaugas Šimonis

Egidijus Tamašauskas