ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 23 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių Aktila“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių Aktila“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės patikslintą priešieškinį ieškovei dėl bendrijos valdymo organų priimtų sprendimų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais bei be pagrindo įgyto turto priteisimo, išvadą duodanti institucija Šiaulių miesto savivaldybės administracija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:  

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija pareikštu patikslintu ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Šiaulių Aktila“ prašo priteisti iš atsakovės 232,73 Eur skolą už bendrosios dalinės nuosavybės valdomų objektų priežiūrą ir remontą, 1768,41 Eur kaupimo lėšų pastato atnaujinimui įsiskolinimą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.  Ieškovė nurodė, kad šalys 2008-01-02 sudarė Šilumos mazgo, elektros skydinės, bendro naudojimo patalpų priežiūros sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – Sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei kiekvieną mėnesį po 0,06 Lt (0,017 Eur) už 1 kv. m mokestį už šilumos mazgo, elektros skydinės, bendro naudojimo patalpų (duomenys neskelbtini) priežiūrą (toliau tekste – Priežiūros mokestis) pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovei nuosavybės teise priklauso 427 kv. m patalpos pastate, todėl jos mokėtina suma kas mėnesį yra 25,62 Lt (7,42 Eur). Atsakovė tinkamai nemokėjo Sutartyje nustatyto Priežiūros mokesčio ir laikotarpiu nuo 2014-06-01 iki 2019-04-30 įsiskolino ieškovei 232,73 Eur. 2015 m. lapkričio 26 d. ieškovės visuotiniame susirinkime buvo patvirtintas pastato (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų atnaujinimo planas ir patvirtintas 0,12 Eur už 1 kv. m kaupimo tarifas, apie susirinkimo sprendimą buvo informuota atsakovė. Atsakovė nemokėjo ieškovei kaupimo lėšų mokesčio (toliau tekste – Kaupiamasis mokestis) ir laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2019-04-30 įsiskolino ieškovei 1768,41 Eur sumą.

2.       Atsakovė UAB „Šiaulių Aktila“ pateikė priešieškinį, kurį vėliau patikslino. Patikslintu priešieškiniu atsakovė prašė: pripažinti, kad ieškovės visuotiniame susirinkime 2015-11-26 priimtas sprendimas patvirtinti Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo objektų atnaujinimo ilgalaikį darbų planą yra neteisėtas ir negaliojantis nuo jo priėmimo momento; pripažinti, kad ieškovės valdybos narių susirinkimo 2015-07-20 priimtas sprendimas, kuriuo nutarta nuo 2015 m. liepos mėnesio kaupimo lėšas skaičiuoti po 0,12 Eur/ kv. m, yra neteisėtas ir negaliojantis nuo jo priėmimo momento; pripažinti, kad šalių 2008-01-02 Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra terminuota; pripažinti, kad atsakovės nuo 2009-01-01 iki 2017-01-02, t. y. pasibaigus šalių sudarytos Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo terminui, sumokėtos piniginės lėšos, sudarančios 1019,78 Eur sumą, yra ieškovės gautos be teisinio pagrindo ir laikytinos nepagrįstu praturtėjimu, todėl priteistinos atsakovei iš ieškovės; priteisti atsakovei iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. kovo 3 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies – priteisė Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai iš UAB „Šiaulių Aktila“ 232,73 Eur skolą už bendrosios dalinės nuosavybės valdomų objektų priežiūrą ir remontą, priteistą sumą pervedant į ieškovės einamųjų lėšų sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, 1221,85 Eur kaupimo lėšų pastato atnaujinimui įsiskolinimą, priteistą sumą pervedant į ieškovės kaupiamųjų lėšų sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1454,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-07-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2056,21 Eur (dviejų tūkstančių penkiasdešimt šešių eurų 21 ct) teisinių paslaugų išlaidas. Likusią dalį patikslinto ieškinio atmetė. Atmetė UAB „Šiaulių Aktila“ patikslintą priešieškinį. Priteisė valstybei iš UAB „Šiaulių Aktila“ 33,00 Eur žyminį mokestį ir 15,00 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Grąžino Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai 28,02 Eur žyminį mokestį. 

4.       Teismas atsakovės teiginius, jog Sutartį ji buvo priversta sudaryti dėl ieškovės grasinimų, psichologinio ar kitokio spaudimo, vertintino kaip deklaratyvius ir neįrodytus.

5.       Teismas ieškovės atstovės teiginius, jog savo Sutarties egzempliorių ieškovė prarado, jį perdavusi advokatui S. R., ruošusiam procesinius dokumentus teismui, o į bylą pateikė iš atsakovės gautą egzempliorių su atsakovės atstovo ranka darytais prierašais, vertino logiškais, nuosekliais, iš esmės atitinkančiais byloje nustatytas aplinkybes dėl Sutarties neterminuotumo.

6.       Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tvirtinti, jog Sutartis buvo terminuota ir šalys joje susitarė dėl vienerių metų galiojimo termino, todėl atsakovės teiginius, kad Sutartis buvo terminuota ir galiojo iki 2009-01-01, atmetė kaip neįrodytus ir nepagrįstus byloje surinktais įrodymais. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti ieškovės pateiktais argumentais, jog Sutartis yra galiojanti ir teisėtai pagal ją skaičiuojami mokesčiai atsakovei. Aplinkybė, kad mokesčius atsakovė, jos teigimu, mokėjo kartą į ketvirtį ir tai patvirtina įrašas ranka Sutartyje, nepaneigia Sutarties nuostatos, jog Sutartis yra neterminuota.

7.       Teismas vertino, kad ieškovės apskaičiuotas mokestis atitinka šalių sudarytos Sutarties sąlygas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jog į patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise turimus naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir jų turimų rūsio patalpų plotas, todėl atsakovės teiginius, kad ieškovės skaičiuojamas mokestis atsakovei yra per didelis, ieškovė mokestį turi skaičiuoti ne nuo atsakovės turimo 427 kv. m bendro ploto, o nuo turimo 240 kv. m naudingo ploto, vertino kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius suformuotai kasacinio teismo praktikai bei šalių Sutarčiai.

8.       Teismas darė išvadą, kad ieškovė teisėtai ir pagrįstai skaičiavo pastato (duomenys neskelbtini), šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų, vandens apskaitos mazgo, elektros skydinės, bendro naudojimo patalpų, jose esančios įrangos, objektų priežiūros, remonto mokestį pagal Sutartį, tinkamai įgyvendino CK 4.75, 4.82 straipsnių, DNSBĮ nuostatas, išrašė atsakovei apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras, kurių atsakovė tinkamai neapmokėjo ir ieškovei įsiskolino.

9.       Teismas vertino, kad atsakovės teiginiai, jog pastato (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo objektų atnaujinimo ilgalaikis darbų planas buvo priimtas kvalifikuotiems specialistams neatlikus namo būklės vertinimo ir objektų atnaujinimo (remonto) darbų poreikio, yra nepagrįsti. Nurodė, kad Apžiūros aktai patvirtina, jog ieškovė organizavo ir vykdė nuolatinę pastato bendro naudojimo objektų techninę priežiūrą.

10.       Teismas vertino, kad pastato (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektai pagal apžiūros aktuose užfiksuotus defektus neatitiko būtinojo saugaus naudojimo, sveikatos ir aplinkos apsaugos, energijos taupymo ir šilumos saugojimo, kitų esminių statinio reikalavimų, kas laikytina privalomaisiais statinio priežiūros reikalavimais, kurie privalėjo būti atkurti remontuojant (tvarkant, keičiant). Ieškovė, kaip bendro naudojimo objektų administratorė, privalėjo imtis veiksmų, užtikrinančių remonto darbų organizavimą ir atlikimą, įskaitant ir lėšų šiems darbams atlikti kaupimą.

11.       Teismas, įvertinęs ilgalaikio darbų plano turinį, sprendė, kad planas apima būtent tuos darbus, kurie numatyti pastato apžiūros aktuose, t. y. privalomuosius darbus, susijusius su privalomaisiais statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimais, todėl sprendžiant dėl šių darbų butų ir kitų pastato patalpų savininkų sutikimas ar jų dalyvavimas susirinkime nėra būtinas, ieškovė turėjo teisę dėl šių privalomųjų darbų spręsti be kitų pastato butų ir patalpų savininkų.

12.       Teismas darė išvadą, kad ieškovė tinkamai informuodavo atsakovę apie su bendro turto administravimu susijusius veiksmus, atsakovė turėjo ir galėjo domėtis ieškovės, kaip administratorės, veikla, jos priimamais sprendimais, o atsakovės nesidomėjimą nulėmė abejingas, pasyvus, ignoruojantis atsakovės vadovo R. S. elgesys, nenoras mokėti ieškovei nustatytų mokesčių.

13.       Teismas nurodė, kad atsakovė 2015-11-26 sprendimo dalyje dėl kaupiamųjų lėšų 0,12 Eur/ kv. m. tarifo neskundė, sprendimo šioje dalyje neprašė pripažinti negaliojančiu, todėl sprendė, kad 2015-11-26 sprendimo dalis dėl kaupiamųjų lėšų 0,12 Eur/ kv. m. tarifo nustatymo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

14.       Teismas sprendė, kad apie 2015-11-26 susirinkime priimtus sprendimus dėl ilgalaikio darbų plano tvirtinimo, dėl Kaupiamojo mokesčio tarifo padidinimo iki 0,12 Eur/ kv. m. atsakovė sužinojo vėliausiai 2017-06-13. Atsakovės pradinis ieškinys dėl ieškovės organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais teisme gautas 2019-03-06. Netgi atsakovės pradinis priešieškinys, kurį teismas atsisakė priimti, teisme buvo gautas 2018-11-12. Teismas darė išvadą, kad subjektyvusis atsakovės sužinojimo apie savo teisės pažeidimą dėl ieškovės organų priimtų sprendimų momentas sietinas vėliausiai su 2017-06-13 data, todėl nagrinėjamu atveju atsakovė praleido įstatymo nustatytą terminą ieškinine tvarka skųsti ieškovės organų priimtus sprendimus ir yra pagrindas taikyti šiems atsakovės reikalavimams senatį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

15.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Šiaulių Aktila“ prašo: panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 3 d. sprendimą ir ieškovės Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija ieškinį atmesti visiškai, o atsakovės UAB „Šiaulių Aktila“ priešieškinį tenkinti visiškai; jei teismas netenkintų šio apeliacinio skundo 1 reikalavimo punkte suformuluoto reikalavimo, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 3 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Sutartis yra neterminuota. Byloje nėra jokio rašytinio įrodymo, kuris patvirtintų, kad Sutartis sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės buvo neterminuota. Teismas visiškai nevertino šioje byloje ieškovės veiksmų ir pareiškimų ir nepasisakė dėl jų, nors, atsakovės įsitikinimu, teismas privalėjo įvertinti aiškiai nesąžiningą ieškovės elgesį, jos melagingus pareiškimus, nesuderinamus su akivaizdžiais įrodymais ir jos pačios elgesiu procese.

15.2.                      Byloje esantys įrodymai įrodo, kad ne atsakovė savo mokėjimais pripažino, kad Sutartis yra neterminuota, kaip byloje teigė ieškovė ir jai pritarė teismas, o kad ieškovė yra nesąžininga, nes ir pasibaigus Sutarties galiojimo terminui, nepagrįstai ir neteisėtai toliau išrašinėjo atsakovei sąskaitas (nurodydama, kad jos išrašomos pagal Sutartį, nors jai buvo puikiai žinoma, kad Sutarties galiojimas baigėsi). Šio argumento ir akivaizdaus fakto teismas nemini teismo sprendime visiškai.

15.3.                      Nelogiška ir nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovės paaiškinimai yra logiški ir nuoseklūs, jog savo Sutarties egzempliorių ieškovė prarado, jį perdavusi advokatui S. R., ruošusiam procesinius dokumentus teismui, o į bylą pateikė iš atsakovės gautą egzempliorių su atsakovės atstovo ranka darytais prierašais. Ieškovė neturi ir byloje nėra jokių įrodymų, kad šis teiginys pagrįstas.  

15.4.                      Teismas savo sprendime faktiškai visiškai nepasisakė dėl vieno iš esminių atsakovės argumentų dėl kurių buvo prašoma teismo pripažinti neteisėtais ir panaikinti ieškovės narių 2015 m. lapkričio 26 dienos visuotiniame susirinkime priimtus sprendimus, tampriai susijusius tarpusavyje, t.y. 1) sprendimą patvirtinti Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo objektų atnaujinimo ilgalaiki darbų planą bei 2) ieškovės renkamų kaupimo lėšų, skirtų namo atnaujinimui, dydžio nustatymą.

15.5.                      Teismas neįvertino atsakovės argumentų, kad ieškovė, organizuodama 2015 m. lapkričio 26 dienos susirinkimą ir priimdama jame atsakovės ginčijamus sprendimus, šiurkščiai pažeidė imperatyvias teisės normas, privalomas ieškovei jos veikloje.

15.6.                      Kitas šiai bylai labai reikšmingas klausimas (ir atsakovės argumentas) – ar skaičiuojant mokesčius, t. y. tiek Kaupimo mokestį, tiek Bendro naudojimo objektų išlaikymui skirtus mokesčius, ieškovės nariai ir atsakovė moka nuo vienodai apskaičiuoto mokesčiais apmokestinamo dydžio – patalpų ploto (taip vadinamos, mokestinės bazės). 

15.7.                      Nepagrįsta teismo išvada, kad visi Plane nurodyti darbai buvo būtini pagal privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Namo būklė yra gera. Esant tokiai gana gerai namo būklei, ieškovė neturi jokio teisėto pagrindo ir jokio skubaus poreikio skubėti priimant sprendimus ir riboti butų ir kitų patalpų savininkų konstitucines teises, įskaitant teisę butų ir patalpų savininkų susirinkime spręsti Plano, ilgalaikių darbų sąrašo, jų atlikimo terminų bei Kaupimo tarifų tvirtinimo klausimus. Teismas, sprendime nurodęs priešingai, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

15.8.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė tinkamai ir iš anksto informavo atsakovę, kaip patalpų savininkę, apie organizuojamą 2015 m. lapkričio 26 dienos bendrijos nariu susirinkimą. Įrodymų, kad ieškovė informavo atsakovę apie organizuojamą susirinkimą byloje nėra visiškai, t. y. nė vieno.

15.9.                      Teismas sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad „subjektyvusis atsakovės sužinojimo apie savo teisės pažeidimą dėl ieškovės organą priimtą sprendimą momentas sietinas vėliausiai su 2017-06-13 data, todėl nagrinėjamu atveju atsakovė praleido įstatymo nustatytą terminą ieškinine tvarka skųsti ieškovės organų priimtus sprendimus ir yra pagrindas taikyti šiems atsakovės reikalavimams senatį“.

16.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      2019-07-22 apeliantė suformulavo patikslinto priešieškinio dalyką ir pagrindą, prašė panaikinti ieškovės narių visuotiniame susirinkime 2015 m. lapkričio 20 d. priimtą sprendimą patvirtinti Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo objektų atnaujinimo ilgalaikį darbų planą, motyvuodama tuo, kad ieškovė, prieš priimdama sprendimą, neįvertino namo būklės ir bendro naudojimo objektų atnaujinimo (darbų) poreikio, ir „tai reiškia, kad Planas nepagrįstas jokiais objektyviais namo būklės įvertinimais, atliktais specialistų, remonto darbų poreikis nėra nustatytas objektyviai ir specialią kvalifikaciją įgijusių asmenų. Lieka neaišku, ką siekia suklaidinti apeliantė, apeliaciniame skunde nurodydamas kitokį reikalavimo dėl visuotinio ieškovės narių susirinkimo sprendimo pripažinimo neteisėtu ir jį panaikinti pagrindą – „sprendimą priėmė ne tas subjektas“, tai yra ieškovės nariai, o ne butų ir kitų patalpų savininkai. Šioje byloje apeliantė 2019-07-22 patikslintame priešieškinyje suformulavo reikalavimų pagrindą, kurį analizavo bei vertino proceso dalyviai, teikė atsikirtimus.

16.2.                      Byloje nustatyta, kad ginčijamas nutarimas yra sprendimas dėl išlaidų bendro naudojimo objektų atnaujinimui, tačiau tai yra ne namo patalpų savininkų, o tik bendrijos narių nutarimas. Ginčijamas nutarimas negali būti pripažintas neteisėtu tuo pagrindu, kad priimant jį, nebalsavo patalpų, kurie nėra bendrijos nariai, savininkai. Bendrijos nariai, priimdami ginčijamą nutarimą, kompetencijos neviršijo ir išsprendė įstatymuose būtent bendrijai priskirtą klausimą – bendrijos vardu išsprendė bendrų objektų atnaujinimo išlaidų paskirstymo savininkams klausimą.

16.3.                      Apeliantės vadovas R. S. žinojo apie ieškovės narių priimtą sprendimą, šią faktinę aplinkybę patvirtino ir liudytojo priesaiką byloje davę liudytojai A. P., A. R., A. L.. Apeliantės vadovas siuntė ieškovės pirmininkei 2017-06-13 raštą, kuriame nurodė jam žinomas aplinkybes apie patvirtintą kaupimo įmoką, gražino ieškovei, subraukęs jam pateiktą apmokėti 2017-03-02 sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), o į teismą kreipėsi tik gavęs ieškovės ieškinį, tai yra praėjus beveik trims metams nuo skundžiamų sprendimų priėmimo.

16.4.                      Ieškovė pateikė 2019-07-05 Valstybės įmonės Registrų centro raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame Viešasis registratorius nurodė, jog duomenų apie apeliantės turimą plotą bendrojoje dalinėje nuosavybėje neturi. Ieškovė, skaičiuodama apeliantui mokesčius, remiasi 2008-01-02 sutartyje nurodytu plotu – 427 m2 , su tokiais duomenimis šalys sutiko ir susitarė, ir jei apeliantės vadovas „darė vienašališkas korekcijas“ tam tikrose sutarties punktuose, ploto, kaip matyti, nekoregavo, nors bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad plotas po kapitalinio remonto yra padidėjęs iki 432,98 m2. Toks plotas – 432,98 m2 nustatytas ir AB „Šiaulių energija“ 2015-10-19 rašte Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas

k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis)

18.       Byloje kilo ginčas dėl skolos priteisimo už teikiamas bendrosios dalinės nuosavybės valdomų objektų priežiūros, remonto paslaugas bei dėl skolos, susidariusios nemokant atsakovei kaupimo lėšų pastato atnaujinimui pagal ieškovės visuotinio susirinkimo nustatytą tarifą, priteisimo.

19.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso patalpos name adresu (duomenys neskelbtini). Šalys 2008-01-02 sudarė sutartį dėl namo (duomenys neskelbtini)mieste šilumos mazgo, elektros skydinės ir bendro naudojimo patalpų priežiūros. Sutartyje nurodyta, kad atsakovei priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dalis pastate yra 427 kv. m, atsakovė įsipareigoja mokėti ieškovei kiekvieną mėnesį po 0,06 Lt (0,017 Eur) už 1 kv. m mokestį, iš viso – po 25,62 Lt (7,42 Eur) kas mėnesį. Sutarties 2.1.5 punkte nustatyta, kad atsakovė įsipareigoja sumokėti ieškovei mokestį iki einamojo mėnesio paskutinės darbo dienos pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, šalia padarytas įrašas ranka: „vieną kartą per ketvirtį apmokėti bankiniu pavedimu“. Sutarties III dalyje nustatyta, kad sutartis įsigalioja nuo 2008-01-01 ir galioja neterminuotai, šalia padarytas įrašas ranka: „iki 2009-01-01“. Sutartį pasirašė ieškovės atstovė E. P. ir atsakovės atstovas R. S.. Iš ieškovės pateikto skolos apskaičiavimo matyti, kad atsakovė nuo 2009 metų iki 2017 metų dalinai mokėjo mokesčius pagal sutartį. Sutartyje šalys susitarė, kad atsakovė mokės ieškovei namo šilumos mazgo, elektros skydinės ir bendro naudojimo patalpų priežiūros mokestį pagal atsakovei priklausančią 427 kv. m bendrosios dalinės nuosavybės dalį, pagal šią atsakovės turimą nuosavybės dalį ieškovė skaičiavo mokesčius ir išrašė atsakovei apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras. 

20.       Patikslintu priešieškiniu atsakovė skundžia ieškovės visuotiniame susirinkime 2015-11-26 priimtą sprendimą patvirtinti Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo objektų atnaujinimo ilgalaikį darbų planą, prašydama pripažinti jį negaliojančiu, nes planas priimtas neatlikus atestuotų, turinčių tinkamą kvalifikaciją specialistų namo būklės vertinimo ir bendro naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų poreikio, sprendimas priimtas dalyvavusių bendrijos narių balsų dauguma, o ne viso namo butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, be to, atsakovė nebuvo informuota apie susirinkimą, jai nebuvo sudarytos galimybės jame dalyvauti, ir atsakovė negavo oficialių susirinkimo protokolų, kitų dokumentų, todėl negalėjo skųsti sprendimo.

21.       Iš į bylą pateikto 2014-11-04 statinio apžiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo priedų matyti, kad buvo atlikta statinio (duomenys neskelbtini), kasmetinė apžiūra, ją atliko sudaryta komisija, kuria sudarė komisijos nariai: namo pirmininkė E. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“ statinių techninės priežiūros specialistas R. Ž., komisijos pirmininkas G. K., kurio kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyti pastato rūsio, pamatų, sienų, fasado, stogo, perdengimo, grindų, balkonų, inžinierinių sistemų ir kitų pastato objektų defektai užfiksuoti Statinio apžiūros akte, taip pat nurodyti rekomenduojami darbai pastato defektams pašalinti. Pastato (duomenys neskelbtini), fasado, sienų, nuogrindos, perdengimo, grindų, balkonų, langų, durų, inžinerinių sistemų defektai fiksuoti 2015-11-19 gyvenamojo namo apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini), statinio apžiūrą ir defektų fiksavimą atliko atestuota specialistė N. P., kurios kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini). Statinio apžiūra atlikta bei defektai fiksuoti taip pat ir 2017-11-07 statinio apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini). 

22.       Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo ilgalaikio darbų planas, patvirtintas ieškovės pakartotinio visuotinio bendrijos narių 2015-11-26 susirinkime. Atsakovė taip pat skundžia ieškovės valdybos narių susirinkimo 2015-07-20 priimtą sprendimą, kuriuo nutarta nuo 2015 m. liepos mėnesio kaupimo lėšas skaičiuoti po 0,12 Eur/ kv. m, prašydama šį sprendimą pripažinti negaliojančiu, kadangi ieškovė turėjo skaičiuoti 0,03 Eur/ kv. m kaupimo lėšų mokestį, be to, sprendimas turėjo būti priimtas ne ieškovės valdybos, o butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu.

Dėl ieškinio senaties taikymo

23.       Ieškovė prašė taikyti senatį atsakovėms reikalavimams dėl skundžiamų ieškovės organų priimtų sprendimų.

24.       Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017).

25.       CK 4.85 straipsnio 9 dalis numato, kad buto ar kitos patalpos savininko teisei apskųsti šiame straipsnyje nustatyta tvarka priimtus butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas.

26.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

27.       Pripažinęs, kad ieškovas apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne teisės pažeidimo dieną, teismas turi įvertinti, ar ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo. Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, paaiškintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais, nepasikliauti vien subjektyviais kriterijais. Dėl to turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).

28.       Iš bylos duomenų matyti, kad PVM sąskaitos faktūros su paskaičiuotu Kaupiamuoju mokesčiu, atsakovei buvo siunčiamos reguliariai registruotais laiškais kiekvieną mėnesį. Ieškovės dokumentai buvo siunčiami atsakovei jos direktoriaus R. S. buvimo vietos adresu (duomenys neskelbtini), kuris nurodytas Juridinių asmenų registre. 2017 m. birželio 13 d. atsakovė pateikė ieškovės atstovei E. P. raštą, kuriame nurodė, kad dėl pastato renovacijai rinktų lėšų nesutinka keisti įkainių, kurių tarifas – 0,04 Eur/ kv. m, nes nebuvo informuotas, kaip bus panaudotos surinktos lėšos ir kiek jų jau yra surinkta, kaip bus atliekamas pastato stogo ir sienų apšiltinimas. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad atsakovė apie 2015-11-26 susirinkime priimtus sprendimus dėl ilgalaikio darbų plano tvirtinimo, dėl Kaupiamojo mokesčio tarifo padidinimo iki 0,12 Eur/ kv. m. sužinojo vėliausiai 2017-06-13. Atsakovės pradinis ieškinys dėl ieškovės organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais teisme gautas 2019-03-06. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, pagrįsta vertintina pirmosios instancijos teismo išvada, kad subjektyvusis atsakovės sužinojimo apie savo teisės pažeidimą dėl ieškovės organų priimtų sprendimų momentas sietinas vėliausiai su 2017-06-13 data, todėl nagrinėjamu atveju atsakovė praleido įstatymo nustatytą terminą ieškinine tvarka skųsti ieškovės organų priimtus sprendimus ir yra pagrindas taikyti šiems atsakovės reikalavimams senatį.

29.       CK 1.131 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, tai yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1, 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K?3?633/2013, 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015). Atmetus šiuos atsakovės priešieškinio reikalavimus tuo pagrindu, kad pasibaigė ieškinio senaties terminas, teisėjų kolegija šių priešieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimo nenagrinėja.

Dėl sutarties galiojimo ir namo bendrasavininkų pareigos mokėti mokesčius už bendro naudojimo objektų priežiūrą

30.       Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Sutartis yra neterminuota. Apeliantės teigimu, ieškovė yra nesąžininga, nes ir pasibaigus Sutarties galiojimo terminui, nepagrįstai ir neteisėtai toliau išrašinėjo atsakovei sąskaitas (nurodydama, kad jos išrašomos pagal Sutartį, nors jai buvo puikiai žinoma, kad Sutarties galiojimas baigėsi).

31.       Iš byloje esančios 2008-01-02 Sutarties matyti, kad šalys sudarė sutartį dėl namo (duomenys neskelbtini) mieste šilumos mazgo, elektros skydinės ir bendro naudojimo patalpų priežiūros. Sutartyje nurodyta, kad atsakovei priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dalis pastate yra 427 kv. m, atsakovė įsipareigoja mokėti ieškovei kiekvieną mėnesį po 0,06 Lt (0,017 Eur) už 1 kv. m mokestį, iš viso – po 25,62 Lt (7,42 Eur) kas mėnesį. Sutarties 2.1.5 punkte nustatyta, kad atsakovė įsipareigoja sumokėti ieškovei mokestį iki einamojo mėnesio paskutinės darbo dienos pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, šalia padarytas įrašas ranka: „vieną kartą per ketvirtį apmokėti bankiniu pavedimu“. Sutarties III dalyje nustatyta, kad Sutartis įsigalioja nuo              2008-01-01 ir galioja neterminuotai, šalia padarytas įrašas ranka: „iki 2009-01-01“. Sutartį pasirašė ieškovės atstovė E. P. ir atsakovės atstovas R. S..

32.       Pagal CK 4.75 straipsnį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Aptariamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu, kad CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.

33.       Teisėjų kolegija pažymi, kad bendraturčio pareigą prisidėti prie bendro turto išlaikymo ir priežiūros sukuria ne tik apelianto ginčijama Sutartis. Įstatymai imperatyviai numato butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.

34.       Taip pat pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis). Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

35.       Į bylą yra pateiktos sutartys su ieškove ir namo (duomenys neskelbtini), bendrasavininkais UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurių turinys, sąlygos iš esmės tapačios šalių Sutarčiai, ir šios sutartys sudarytos neterminuotai. Prie Sutarties III dalyje nurodyto Sutarties galiojimo padaryto įrašo ranka: „iki 2009-01-01“ nėra jokios pastabos apie Sutarties taisymą, nėra abiejų šalių atstovų parašų, jog abi šalys sutinka su Sutarties taisymu. Ieškovės atstovė E. P. byloje neigė, jog prierašai Sutartyje buvo suderinti su ja ir atitiko ieškovės valią, kad Sutartis buvo sudaryta su atsakovės atstovo ranka įrašytais pakeitimais. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymų visumą, sprendžia, jog šiuo atveju labiau tikėtina, kad tarp šalių sudaryta Sutartis yra neterminuota.  

36.       Kasacinis teismas, spręsdamas dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, savo praktikoje yra pažymėjęs, jog, įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Sprendžiant daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių ginčus, kai pareikštas reikalavimas dėl aptariamų įstatymo nustatytų pareigų vykdymo išlaidų priteisimo, svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios – bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

37.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančios patalpos yra name adresu (duomenys neskelbtini). Konstatavus, kad atsakovė yra patalpos, esančios name adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, darytina išvada, kad atsakovė turėjo prievolę išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už šio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą proporcingai nuosavybėje turimam plotui. 

38.       Nepagrįstais vertintini apeliantės argumentai, kad ieškovės skaičiuojamas mokestis atsakovei yra per didelis, ieškovė mokestį turi skaičiuoti ne nuo atsakovės turimo 427 kv. m bendro ploto, o nuo turimo 240 kv. m naudingo ploto. 

39.       Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir DNSBĮ) 2 straipsnio 15 dalis nustato, jog pastato bendrojo naudojimo objektai yra: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos; 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga; 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.

40.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis, į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatoma, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą, yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. Priešingas aptariamosios teisės normos aiškinimas galėtų iškreipti proporcingumo principą ir nulemti neproporcingai dideles arba mažas konkretaus butų ar kitų patalpų savininko išlaidas, susijusias su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę įgyvendinimu. Tai, kad poįstatyminiai teisės aktai nereglamentuoja tokio, kaip pirmiau nurodytas, patalpų naudingojo ploto skaičiavimo, neteikia teisinio pagrindo kitaip aiškinti CK 4.82 straipsnio 5 dalį (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

41.       Atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jog į patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise turimus naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir jų turimų rūsio patalpų plotas, vertintina, kad ieškovės skaičiuojamas mokestis atsakovei nuo atsakovės turimo 427 kv. m bendro ploto, yra pagrįstas. Iš į bylą pateikto detalizuoto skolos apskaičiavimo, matyti, kad laikotarpiu nuo 2014-06-01 iki 2019-04-30 atsakovė įsiskolino ieškovei 232,73 Eur skolą už bendrosios dalinės nuosavybės valdomų objektų priežiūrą ir remontą, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas šią sumą ieškovei priteisė iš atsakovės.

42.       Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

43.       Įvertinusi bylos įrodymų visumą bei išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

44.       CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

45.       Ieškovė apeliacinėje instancijoje patyrė 680,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokatės pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Įvertinusi bylos apimtį, sudėtingumą, ieškovės atstovės paruošto dokumento turinį ir apimtį, advokatės darbo laiko sąnaudas, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl jas priteisia iš atsakovės ieškovei.

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai, juridinio asmens kodas 145503911,  iš UAB „Šiaulių Aktila“, juridinio asmens kodas 300136989, 680,00 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.