Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [Ik-2862-624-2011].docx
Bylos nr.: Ik-2862-624/2011
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-2862-624/2011

(Proceso Nr. 3-61-3-01073-2011-8)

Procesinio sprendimo kategorija 38; 74

(S)

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Rositos Patackienės, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Alfa property“ atstovams D. V. ir advokatui Andžejui Seliavai, atsakovo Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovui Antanui Serapinui, nedalyvaujant atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Alfa property“ skundą atsakovams Lietuvos kelių policijos tarnybai ir Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

 

n u s t a t ė :

 

Pareiškėja UAB „Alfa property“ skunde teismo prašo: 1) panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – ir Panevėžio AVPK) 2011-03-07 sprendimą, įformintą raštu Nr. 50-9-S-915; 2) panaikinti Lietuvos kelių policijos tarnybos 2011-04-08 sprendimą, įformintą raštu Nr. 39-S-1101; 3) įpareigoti Lietuvos kelių policijos tarnybą leisti techninių reguliavimo priemonių įrengimą pagal parengtą „Papildomų ženklų Nr. 540, 543 įrengimo automobilių stovėjimo aikštelėje planą M1:500“. Nurodo, kad 2006-04-27 Panevėžio miesto savivaldybės administracija ir UAB „VNTV“ (nuo 2007-06-01 UAB „Alfa property“) sudarė Susisiekimo komunikacijų statybos ir naudojimo sutartį, pagal kurią Panevėžio miesto savivaldybės administracija leido UAB „Alfa property“ prie prekybos centro, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, įrengti automobilių stovėjimo aikštelę ir naudoti ją transporto ir pėsčiųjų susisiekimo reikmėms. Tarp Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Alfa property“ 2007-04-03 buvo sudarytas papildomas susitarimas prie 2006-04-27 Susisiekimo komunikacijų statybos ir naudojimo sutarties, pagal kurį Panevėžio miesto savivaldybės administracija įsipareigojo leisti UAB „Alfa property“ įrengti kelio ženklus, draudžiančius stovėti automobiliams naktimis prie prekybos centro esančioje stovėjimo aikštelėje iš šiaurinės pusės (tarp prekybos centro ir (duomenys neskelbtini) gatvės). UAB „Alfa property“ 2010-08-17 kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyrių su prašymu leisti įrengti kelio ženklus, draudžiančius stovėti automobiliams naktimis prie prekybos centro esančioje stovėjimo aikštelėje iš šiaurinės pusės. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyrius 2010-09-13 raštu Nr. IS-1.7-3813 nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad 2007-04-03 sudarius papildomą susitarimą prie 2006-04-27 Susisiekimo komunikacijų statybos ir naudojimo sutarties Panevėžio miesto savivaldybė įsipareigojo leisti statytojui nustatyta tvarka įrengti kelio ženklus, draudžiančius stovėti automobiliams naktimis prie prekybos centro esančioje stovėjimo aikštelėje iš šiaurės pusės, papildomas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriaus pritarimas nereikalingas. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius 2003-12-16 įsakymu Nr. A-904 patvirtino Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo tvarką. Tvarkos 3 punktas nustato, kad pareiškėjas, gavęs Savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriaus pritarimą įrengti technines eismo reguliavimo priemones, privalo pateikti motyvuotą prašymą kelių eismo organizavimo projektą techninėms eismo reguliavimo priemonėms įrengti, kelių eismo reguliavimo priemonių įrengimo, priežiūros, duomenų įvedimo į Panevėžio miesto kompiuterinę GIS duomenų bazę sutarties su eksploatuojančia organizacija kopiją. Pagal Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003-12-16 įsakymu Nr. A-904 patvirtintos Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo tvarkos ir Lietuvos policijos Generalinio komisaro 2005-10-24 įsakymu Nr. 5-V-671 patvirtinto Kelių eismo sąlygų kontrolės tvarkos aprašo reikalavimus įrengiant technines eismo reguliavimo priemones turi būti gautas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro suderinimas (leidimas įrengti technines eismo reguliavimo priemones). Pareiškėja, vykdydama nustatytą reikalavimą, kreipėsi į Panevėžio AVPK su prašymu suderinti technines eismo reguliavimo priemones ir leisti įrengti kelio ženklą Nr. 540 „Zona, kurioje draudžiama stovėti“ su nurodytu laiku nuo 22.00 iki 7.00 val. Tačiau Panevėžio AVPK 2011-03-07 raštu Nr. 50-9-S-915 atsisakė leisti įrengti technines eismo reguliavimo priemones - kelių ženklą Nr. 540 „Zona, kurioje draudžiama stovėti“ su nurodytu laiku nuo 22.00 iki 7.00 val., siūlant apriboti automobilių patekimą į stovėjimo aikštelę įrengtais stulpeliais, rakinamais užtvarais ar kitomis techninėmis eismo reguliavimo priemonėmis, apribojančiomis patekimą į automobilių stovėjimo aikštelę prekybos centro nedarbo laiku. Pareiškėja 2011-03-24 kreipėsi į Lietuvos kelių policijos tarnybą su prašymu peržiūrėti Panevėžio AVPK sprendimą ir išspręsti kilusį ginčą, t. y. prašė, kad Lietuvos kelių policijos tarnyba leistų įrengti technines eismo reguliavimo priemones pagal pareiškėjos pasiūlytą kelių ženklų išdėstymo schemą. Lietuvos kelių policijos tarnyba 2011-04-08 raštu Nr. 39-S-1101 atsisakė suderinti technines eismo reguliavimo priemones. Tokį savo sprendimą motyvavo ta aplinkybe, kad iki prekybos centro įrengimo minėta stovėjimo aikštele naudojosi aplinkinių namų gyventojai, nes prie daugiabučių namų nėra pakankamai įrengta transporto priemonėms statyti skirtų vietų, todėl šiuo metu aplinkinių daugiabučių namų gyventojai stato savo automobilius prekybos centro stovėjimo aikštelėje. Įrengus pareiškėjo prašomus kelio ženklus pablogės eismo situacija aplinkinėse gatvėse. Su minėtais sprendimais nesutinka. Panevėžio AVPK 2011-03-07 rašte Nr. 50-9-S-915 ir Lietuvos kelių policijos tarnybos 2011-04-08 rašte Nr. 39-S-1101 atsisakymas suderinti techninės kelių eismo organizavimo priemones laikytini administraciniais sprendimais, nes juose yra išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Atsisakymas leisti įrengti technines eismo reguliavimo priemones pažeidžia pareiškėjos teisėtus interesus. Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagristas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Ginčijami sprendimai šių reikalavimų neatitinka, kadangi juose nėra nurodytos teisės normos, kurioms pareiškėjos prašomi įrengti kelio ženklai prieštarautų ar kokiu nors būdu šių kelių eismo ženklų įrengimas sukeltų pavojų kelių eismo dalyviams. Priešingai Panevėžio AVPK sutiko su pareiškėjos prašymo pagrįstumu, tačiau vietoje kelio ženklų pasiūlė riboti automobilio patekimą į stovėjimo aikštelę techninėmis priemonėmis - kelio užtvarais arba stulpeliais. Dėl šios priežasties mano, kad Panevėžio AVPK atsisakymas suderinti kelio ženklų įrengimą buvo sąlygotas ne neapibrėžtu viešojo intereso pažeidimu, bet policijos nenoru vykti pagal iškvietimus įforminti kelių eismo taisyklių pažeidimų. Lietuvos kelių policijos tarnyba 2011-04-08 rašte nurodė, kad gindama viešąjį interesą nepritaria kelio ženklų įrengimui, nes daugiabučių namų kiemuose neįrengta pakankamai vietos transporto priemonėms statyti. Mano, kad toks atsisakymo motyvas yra visiškai nepagrįstas. Pareiškėja sudarant sutartį su Panevėžio miesto savivaldybės administracija įrengė automobilių stovėjimo aikštelę. Stovėjimo aikštelės eksploatacijos metu paaiškėjo, kad aplinkinių daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojai pradėjo statyti savo automobilius nakčiai, o kai kurios transporto priemonės stovi ir ilgesnį laiką. Šią aplinkybę patvirtina antstolio Andriaus Bespalavo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai. Dėl šios priežasties pasunkėjo šios stovėjimo aikštelės priežiūra - neįmanoma valyti aikštelės, ypač žiemą nėra galimybės valyti sniego ir ledo, jų išvežti (tokia pareiga yra nustatyta 2006-04-27 Susisiekimo komunikacijų statybos ir naudojimo sutartimi), taip keliama grėsmė prekybos centro lankytojų (tų pačių daugiabučių namų gyventojų) sveikatai. Pareiškėja sulaukia pagrįstų pretenzijų iš prekybos centro lankytojų. Šių aplinkybių policijos įstaigos savo sprendimuose visiškai nevertina. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją pareiškėja kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administraciją su prašymu leisti įrengti kelio ženklus, draudžiančius stovėti automobiliams naktimis prie prekybos centro esančioje stovėjimo aikštelėje, iš šiaurės pusės (tarp prekybos centro ir (duomenys neskelbtini) gatvės). Įrengus kelio ženklus pareiškėjai būtų suteikta galimybė tinkamai prižiūrėti automobilių stovėjimo aikštelę. Pažymėjo, kad prašomi įrengti kelio ženklai apribotų automobilių stovėjimą tik dalyje automobilių stovėjimo aikštelės, t. y. likusioje automobilių aikštelės dalyje gyventojai turėtų galimybę parkuoti savo automobilius ir toliau. Sutikimas įrengti kelio ženklus, ribojančius automobilių stovėjimą naktimis, buvo gautas, tai patvirtina 2007-04-03 Papildomas susitarimas prie 2006-04-27 Susisiekimo komunikacijos statybos ir naudojimo sutarties. Kaip teisingai nurodė Lietuvos kelių policijos tarnyba 2011-04-08 rašte 39-S-1101, sprendimus dėl eismo organizavimo klausimų miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose priima savivaldybės administracijos direktorius (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. 2 p.). Mano, kad policijos įstaigų atsisakymas suderinti techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimą būtų galimas tik tuo atveju, kai tokių priemonių įrengimas prieštarautų imperatyvioms teisės normoms. Atsižvelgiant į tai, kad nei Panevėžio AVPK 2011-03-07 rašte Nr. 50-9-S-915, nei Lietuvos kelių policijos tarnybos 2011-04-08 rašte Nr. 39-S-11 tokios normos nėra nurodytos, laiko, kad atsisakymas suderinti techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimą yra neteisėtas ir turi būti panaikintas (b. l. 1-4).

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti iš esmės jame išdėstytais argumentais.

Pateiktame atsiliepime atsakovė Lietuvos kelių policijos tarnyba su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodo, kad šiuo metu prie prekybos centro „Norfa“ (Panevėžys, (duomenys neskelbtini)) įrengtos transporto priemonių stovėjimo aikštelės nuosavybės teisės priklauso UAB „Alfa property“ ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijai. Panevėžio miesto savivaldybės administracijai priklausančia teritorija, prieš pastatant prekybos centrą „Norfa“, naudojosi aplinkinių namų gyventojai, kadangi daugiabučių kiemuose nėra pakankamai įrengta transporto priemonėms skirtų vietų. Apribojus kelio ženklais įvažiavimą į minėtą aikštelę nuo 22.00 val. iki 7.00 val. šių namų gyventojai bus priversti statyti savo automobilius gatvėse, tuo keldami pavojų eismo saugumui. Todėl rūpindamiesi visuomeniniu interesu, nepritaria, kad įvažiavimas į Panevėžio miesto savivaldybės administracijai priklausančioje teritorijoje įrengtą stovėjimo aikštelę būtų apribotas kelio ženklais Nr. 540 „Zona, kurioje draudžiama stovėti“ su nurodytu laiku nuo 22.00 val. iki 7.00 val. Šių ženklų įrengimui pritartų tuo atveju, jei Panevėžio miesto savivaldybės administracija sudarytų daugiabučių namų gyventojams saugias sąlygas statyti automobilius kitose įrengtose vietose. Panevėžio miesto savivaldybės administracija su UAB „Alfa property“ 2006-04-27 sudarė susisiekimo komunikacijų statybos ir naudojimo sutartį (papildoma sutartis sudaryta 2007-04-03), kurios 2 punkte nustatyta, kad įrengta automobilių stovėjimo aikštelė bus naudojama bendram naudojimui (b. l. 47, 84).

Pateiktame atsiliepime atsakovas Panevėžio apskrities policijos komisariatas su pareiškėjos skundu nesutiko. Nurodo, kad įvertinus avaringumo, transporto priemonių eismo pralaidumo, parkavimo situaciją, esamas eismo organizavimas nekeistinas (b. l. 108).

Atsakovo atstovas į teismo posėdį, apie kurio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Byla dalyje nutraukiama, skundas kitoje dalyje tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjos ir atsakovės atstovų paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja UAB „Alfa property“ 2011-02-11 raštu, įteiktu 2011-02-14, kreipėsi į atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurą (toliau – Panevėžio AVPK KPB) su prašymu suderinti nustatyta tvarka kelio ženklų išdėstymo schemą, pagal kurią įrengiami kelio ženklai Nr. 540 ir 543, draudžiantys transporto priemonėms stovėti laikotarpiu nuo 22 val. iki 7 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie prekybos centro „Norfa“, (duomenys neskelbtini), Panevėžyje (b. l. 111).  Panevėžio AVPK KPB, atsakydamas į minėtą prašymą, 2011-03-07 raštu Nr. 50-9-S-915 paaiškino, kad dėl nuolat gausėjančio transporto priemonių skaičiaus panaši padėtis yra susidariusi ir kitų prekybos centrų automobilių aikštelėse, pasiūlė įsirengti priemones, ribojančias fizinį patekimą į aikštelę nedarbo metu, taip pat atsiuntė pareiškėjos pateikto papildomų ženklų Nr. 540 ir Nr. 543 įrengimo automobilių stovėjimo aikštelėje projektą su pareigūno rezoliucija, kuria tokių ženklų įrengimui nėra pritariama (b. l. 8-9). Nesutikdama su tokiu Panevėžio AVPK KPB sprendimu, pareiškėja UAB „Alfa property“ 2011-03-24 raštu, vadovaudamasi Kelių eismo sąlygų kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005-10-24 įsakymu Nr. 5-V-671, 2.3. ir 8 p., nustatančiu, kad pateikiant technines sąlygas arba derinant projektą, iškilusius ginčytinus klausimus sprendžia apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų arba Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos atsakingi pareigūnai, kreipėsi į atsakovę Lietuvos kelių policijos tarnybą tam, kad būtų išspręstas ginčytinas klausimas dėl kelio ženklų schemos suderinimo ir suderinta UAB „Alfa property“ siūloma kelio ženklų išdėstymo schema (b. l. 17-18). Atsakovė Lietuvos kelių policijos tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos „Alfa property“ prašymą, 2011-04-11 raštu Nr. 39-S-1101 pranešė, kad gindama viešąjį interesą ji nepritaria ženklų Nr. 540 „Zona, kurioje draudžiama stovėti“ su nurodytu laiku nuo 22 val. iki 7 val. įrengimui ties įvažiavimais į stovėjimo aikštelę prie prekybos centro „Norfa“, kadangi, įrengus minėtus kelio ženklus, pablogės eismo situacija aplinkinėse gatvėse (b. l. 6).  

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)  33 str. 1 d., jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. ABTĮ 22 str. 2-4 d. nustato, kad su skundu (prašymu) į administracinį teismą tiesiogiai kreipiamasi šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje ir 19 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. Įstatymo numatytais atvejais skundas (prašymas) pirmiausia turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, po to skundas gali būti paduodamas ir administraciniam teismui. Kitais atvejais skundas (prašymas) gali būti paduodamas pasirinktinai: administracinių ginčų komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui. ABTĮ 32 str. 1 d. nustato, kad atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

Kelių eismo sąlygų kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005-10-24 įsakymu Nr. 5-V-671 (2009-01-21 įsakymo Nr. 5-V-49 redakcija) (toliau – ir Tvarkos aprašas) 8 p., kuriuo vadovaudamasi pareiškėja UAB „Alfa property“ kreipėsi į atsakovę Lietuvos kelių policijos tarnybą, nustato, kad pateikiant technines sąlygas arba derinant projektą, iškilusius ginčytinus klausimus sprendžia apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų arba Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos atsakingi pareigūnai. Pakeisti projektavimo technines sąlygas arba sąlygas, nustatytas derinant projektą, gali tik šias sąlygas nustatęs pareigūnas, taip pat aukštesnes pareigas einantis įpareigotas policijos pareigūnas arba Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos pareigūnas. Teismo vertinimu minėta Tvarkos aprašo nuostata dėl iškilusių ginčytinų klausimų sprendimo nėra įtvirtinta  neprivaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka: atitinkamų policijos komisariatų pareigūnų kompetencija sprendžiant Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelių ir gatvių projektavimo, tiesimo, priežiūros ir priėmimo eksploatuoti kontrolės klausimus nustatyta Tvarkos aprašo 7.1.–7.2. p., o 8 p. įtvirtinta savarankiška apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų arba Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos atsakingų pareigūnų kompetencija, iškilus ginčui, išspręsti klausimus, kuriuos atitinkamai sprendžia teritorinių policijos įstaigų ir apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų atsakingi pareigūnai.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja UAB „Alfa property“ teismui skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2011-03-07 sprendimo, įformintą raštu Nr. 50-9-S-915, panaikinimo pateikė praleidusi ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytą terminą, jo atnaujinti neprašė, byla dalyje dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2011-03-07 sprendimo, įforminto raštu Nr. 50-9-S-915, panaikinimo nutraukiama (ABTĮ 106 str. 1 d.). Pažymėtina, Tvarkos aprašo 8 p. nuostatas aiškinant priešingai, t. y. kad čia yra įtvirtinta neprivaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tokio pobūdžio ginčams spręsti, šiuo atveju tektų pripažinti, kad pareiškėja praleido ABTĮ 32 str. 1 d. terminą kreiptis į teismą: Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos sprendimą gavusi, kaip teigė ir pati, 2011-04-11 (b. l. 34-35, 39-41), skundą teismui pašto įstaigai ji įteikė tik 2011-05-11 (b. l. 31).                                        

Tvarkos aprašo II skyriaus, kuriame numatyti objektai ir veikla, kurių atitiktį saugos eismo reikalavimams, kontroliuoja policija, 2.3.–2.4. p. numato, kad dokumentai ir veikla, kuriuos juridiniai ar fiziniai asmenys privalo suderinti su policijos pareigūnais, yra automobilių kelių ir gatvių eismo organizavimo (techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo) projektai (Tvarkos aprašo 2.3. p.) ir objektų, prie kurių susirenka daug žmonių ir atvažiuoja daug transporto priemonių (kino teatrų, stadionų ir pan.), automobilių stovėjimo aikštelių, degalinių, maitinimo ir prekybos vietų, kitų objektų prie kelių ir gatvių, aplinkos ir privažiavimo vietų projektai (Tvarkos aprašo 2.4. p.). Pareiškėja UAB „Alfa property“, kaip matyti iš jos prašymo atsakovei Lietuvos kelių policijos tarnybai pagrindimo bei papildomų ženklų Nr. 540 ir 543 įrengimo automobilių stovėjimo aikštelėje projekto (b. l. 98), prašė suderinti Tvarkos aprašo 2.3 p. numatytą dokumentą – automobilių kelių ir gatvių eismo organizavimo (techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo) projektą. Kadangi Tvarkos aprašas priimtas vykdant Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 6 str. ir Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 13 str. reikalavimus, kas yra automobilių kelių ir gatvių eismo organizavimo (techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo) projektas Tvarkos aprašo prasme aiškinama atsižvelgiant į minėtų teisės aktų nuostatas. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 str. 2 ir 3 d. nustato, kad: gatvė – kelias ar jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje, paprastai turintis pavadinimą; kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme. Respublikos kelių įstatymo 3 str., kuriame nustatytas kelių suskirstymas pagal reikšmę, 1 d. nustato, kad keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius, o 3 d. – kad vietinės reikšmės keliai naudojami vietiniam susisiekimui ir skirstomi į: 1) viešuosius kelius. Tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, bei gatvės gyvenamosiose vietovėse ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams; 2) vidaus kelius. Tai juridinių ir (ar) fizinių asmenų reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 3, 13, 16, 21 d. nustato, kad: automobilių kelias – visas viešajam eismui naudojamo kelio ar gatvės ploto paviršius; eismo organizavimas – transporto priemonių ir eismo dalyvių judėjimo keliais reguliavimo teisinių ir techninių priemonių bei tvarkomųjų veiksmų kompleksas; eismo tvarka – transporto priemonių, pėsčiųjų, kitų eismo dalyvių judėjimo, sustojimo ir stovėjimo tvarka keliuose, numatyta šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose, KET ir kituose teisės aktuose; kelio ženklas – KET nurodytas ženklas, kuriuo nustatoma eismo tvarka, įspėjami eismo dalyviai arba jiems suteikiama informacija. Atsižvelgiant į minėtą reglamentavimą, galima teigti, kad su policija turi būti derinami tiek gatvėse, tiek vidaus keliuose įrengiami KET nurodyti ženklai.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str., nustatančio individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus ir pranešimą apie individualaus administracinio akto priėmimą, 1 d. numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, o 2 d. - kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Kaip matyti iš ginčijamo Lietuvos kelių policijos tarnybos 2011-04-08 sprendimo, įforminto raštu Nr. 39-S-1101, turinio, jis neatitinka minėtų reikalavimų: iš minėto sprendimo nėra aišku, kokiu faktiniu ir juridiniu pagrindu jis yra priimtas, kadangi jokios teisės aktų normos, sudarančios pagrindą priimti tokį sprendimą, nenurodytos, o teiginys, jog įrengus minėtus kelio ženklus pablogės eismo situacija aplinkinėse gatvėse, nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, t. y. šioje teritorijoje esančių gyvenamosios, kitos paskirties pastatų bei prie jų įrengtų stovėjimo vietų skaičiumi ir t. t. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-11-05 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A5-990/2007, išaiškino, kad skirtingai yra vertinami atvejai, kai administracinis aktas, kuris privalo būti motyvuotas, (1) yra be motyvų ir (2) kai administracinis teisės aktas yra su motyvais, tačiau motyvai yra nepagrįsti. Pirmuoju atveju, kai administracinis aktas, kuris privalo būti motyvuotas, yra be motyvų, motyvų nepagrįstumo klausimas apskritai neturi būti keliamas ir nagrinėjamas. Administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte, todėl ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto ginčijamo sprendimo pripažinimui neteisėtu.

Atsižvelgiant į tai, ginčijamas atsakovės sprendimas yra naikinamas (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.), atsakovė Lietuvos kelių policijos tarnyba įpareigojama iš naujo išnagrinėti pareiškėjos UAB „Alfa property“ prašymą dėl KET ženklų įrengimo projekto derinimo. Tenkinti šioje dalyje pareiškėjos skundą pilnai, t. y. įpareigoti atsakovę suderinti pareiškėjos UAB „Alfa property“ pateiktą KET ženklų įrengimo projektą, nėra pagrindo, kadangi, kaip jau minėta, sprendimui esant nemotyvuotam, nėra galimybės vertinti ir jo pagrįstumą. Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjos atstovų teiginiai teismo posėdyje, kad atsakovė tokiu savo sprendimu siekia pareiškėjos sąskaita spręsti eismo organizavimo problemas Panevėžio mieste, yra nepagrįsti: automobilių stovėjimo aikštelė, kaip matyti iš pareiškėjos ir savivaldybės administracijos sutarties 2 p. nuostatų (b. l. 10-11, 14-15), yra skirta bendram naudojimui, todėl bet kokie ribojimai, susiję su šios aikštelės naudojimu, turėtų būti nustatomi derinant tiek verslo, kurio lėšomis ji įrengta, tiek likusios visuomenės interesus, t. y. esant duomenims, kad ženklų įrengimas prie įvažiavimo į aikštelę iš tiesų gali pabloginti eismo situaciją aplinkinėse gatvėse (padaryti jį nesaugiu ir t. t.), galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl ženklų, kuriais ribojamas automobilių statymas tam tikru metu, įrengimo pačioje stovėjimo aikštelėje, taip iš esmės išsprendžiant tiek stovėjimo vietų prekybos centro klientams, tiek aikštelės priežiūros žiemą problemas.                             

Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių duomenų apie turėtas išlaidas nepateikė, todėl šis klausimas nėra sprendžiamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 ir 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

 

n u s p r e n d ž i a :

Bylą dalyje dėl atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2011-03-07 sprendimo, įforminto raštu Nr. 50-9-S-915, panaikinimo nutraukti.

Panaikinti atsakovės Lietuvos kelių policijos tarnybos 2011-04-08 sprendimą, įformintą raštu Nr. 39-S-1101.

Įpareigoti atsakovę Lietuvos kelių policijos tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos UAB „Alfa property“ 2011-03-24 prašymą dėl techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo projekto suderinimo.

Kitą skundo dalį Lietuvos kelių policijos tarnybai atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėjai                                                                                       Arūnas Dirvonas

 

                                                                                    Rūta Miliuvienė

 

 

 

Rosita Patackienė