Civilinė byla Nr. e2A-1017-863/2026

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.13; 2.6.8.11.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.21

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Lysionok (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ramunės Mikonienės ir Svetlanos Paninos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Wilbergs Group“ ir atsakovų B. D. ir G. D. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Wilbergs Group“ ieškinį atsakovams B. D. ir G. D. dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo panaikinimo ir ginčo nagrinėjimo iš esmės bei atsakovų B. D., G. D. priešieškinį ieškovei UAB „Wilbergs Group“ dėl sutarties nutraukimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija 

nustatė:

1.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

I.                      Ginčo esmė

2.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Wilbergs Group“ kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – Tarnyba) komisijos 2024 m. spalio 30 d. nutarimą „Dėl B. D. ir G. D. prašymo“; 2) nagrinėti ginčą iš esmės ir pripažinti atsakovų reikalavimus dėl sutarties nutraukimo ir sumokėtų pinigų (15 943,26 Eur) sugrąžinimo, išlaidų už eksperto paslaugas (484,00 Eur) ir išlaidų už advokato paslaugas (1 700,00 Eur) atlyginimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimo (4 000,00 Eur), sumontuotos parketlenčių dalies išmontavimo išlaidų kompensavimo bei patirtų nuostolių (2 100,00 Eur) negautų pajamų forma, negalint mažiausiai 3 mėnesius ilgiau nei planuota išnuomoti savo dabartinio būsto, kompensavimo nepagrįstais; 3) priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1.       Ieškovė nurodė, kad 2024 m. spalio 30 d. elektroniniu paštu gavo Tarnybos 2024 m. spalio 30 d. nutarimą Nr. 10G- 3153 „Dėl B. D. ir G. D. prašymo“, kuriuo nutarta iš dalies patenkinti vartotojų (atsakovų) reikalavimą, tačiau ieškovė su tokiu nutarimu nesutinka. Ieškovė nurodė, kad 2023 m. gruodžio 22 d. su vartotojais žodžiu susitarė, jog jie nupirks ąžuolines parketlentes, ieškovė parketlentes išklos vartotojams priklausančiame name, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir namas). Ieškovė parketlenčių klojimo darbus pradėjo 2024 m. kovo 5 d., kai patalpose buvo užtikrinta 45 procentų santykinė oro drėgmė. Vartotojai 2024 m. kovo 17 d. el. paštu nurodė, kad jų netenkina darbų kokybė. Ieškovės vertinimu, darbus ji atliko kokybiškai, vadovaudamasi įmonės sukurta instrukcija, tačiau grindų nelygumas galėjo atsirasti dėl netinkamai įrengto pagrindo, už kurį jie nėra atsakingi. Šalims nesutarus dėl darbų tinkamumo, atsakovai pasitelkė mažąją bendriją (toliau – MB) „Laupetra“, kuri savo išvadoje nurodė, kad dėl nekokybiškų darbų atsakinga ieškovė. Vartotojai 2024 m. balandžio 25 d. pretenzija dėl nekokybiškų darbų trūkumų, sutarties nutraukimo ir kt. kreipėsi į ieškovę, be kita ko, nurodydami, kad nutraukia 2023 m. gruodžio 22 d. su ieškove sudarytą žodinę sutartį po 30 dienų nuo šios pretenzijos išsiuntimo dienos. Vartotojai taip pat reikalavo, kad ieškovė iš jų namo išmontuotų visas ieškovės jau sumontuotas parketlentes ir jas išsigabentų, nepadarydama žalos turtui ir objektą grąžintų į 2024 m. vasario 28 d. padėtį (nors ieškovė parketlentes pradėjo kloti tik 2024 m. kovo 5 d.), bei per 30 dienų terminą atlygintų vartotojų patirtus nuostolius, t. y. grąžintų vartotojams ieškovei sumokėtus 17 943,26 Eur (nors apie 30 procentų parketlenčių, kurias įsigijo vartotojai, nebuvo išklotos, o ir pretenzijų dėl parketlenčių kokybės vartotojai nereiškė), 484,00 Eur už išvadą, 600,00 Eur už teisines paslaugas ir 2 000,00 Eur neturtinę žalą. Ieškovė, įvertinusi tai, kad vartotojams parketlentės iš esmės patiko ir priekaištų dėl jų kokybės jie nereiškė, tačiau vien dėl to, kad betonas galimai yra nelygus, išklotos parketlentės vizualiai netenkina vartotojų poreikių, ir atsižvelgdama į tai, kad žodžiu vartotojai ir ieškovė susitarė, kad: 1) jie nupirks parketlentes; 2) ieškovė jas išklos, t. y. dėl kitų darbų (įskaitant grindų pagrindo įrengimo ar kt.) vartotojai ir ieškovė nesitarė, 2024 m. gegužės 8 d. atsakyme į vartotojų pretenziją nurodė, kad su ja nesutinka. Vartotojai kreipėsi į Tarnybą, kuri priėmė ginčijamą nutarimą.

2.2.       Ieškovė nurodė, kad Tarnyba nutarimu nusprendė pripažinti pagrįstu vartotojų reikalavimą dalyje dėl 2023 m. gruodžio 22 d. žodinės sutarties nutraukimo ir sumokėtų pinigų (22 043,26 Eur) sugrąžinimo, nors vartotojai reiškė reikalavimą grąžinti už prekę (paslaugas) sumokėtus 15 943,26 Eur. Ieškovės nuomone, teisė Tarnybai išeiti iš reikalavimo ribų nėra suteikta, o jei tokią teisę Tarnyba ir turėtų, tuomet nutarimas šiuo aspektu yra nepagrįstas ir lieka neaišku, dėl kokių aplinkybių ir (ar) įrodymų Tarnyba nusprendė vietoj vartotojų prašytų 15 943,26 Eur įpareigoti ieškovę sumokėti 22 043,26 Eur. Be to, ieškovė savo iniciatyva nusprendė pritaikyti vartotojams nuolaidą ir panaikino PVM sąskaitą faktūrą dėl parketlenčių klojimo darbų (ieškovė atsakymu į 2024 m. balandžio 25 d. vartotojų pretenziją juos informavo, kad į jų banko sąskaitą bus pervesta 2 000,00 Eur dydžio suteiktos nuolaidos suma, o vartotojams išrašyta PVM sąskaita faktūra už atliktus parketlenčių klojimo darbus (iš viso 1 450,00 Eur yra anuliuojama), taigi iš viso kaina ieškovės iniciatyva buvo sumažinta net 3 450,00 Eur suma. Tačiau ir šios aplinkybės Tarnyba neįvertino, į ją neatsižvelgė. Be to, Tarnyba nutarimu konstatavo, kad vartotojams iš ieškovės užsakius parketlentes ir jų montavimo darbus, tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis, atitinkanti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.672 straipsnyje įtvirtintos tokio pobūdžio sutarties apibrėžimą. Ieškovės vertinimu, šalys sudarė pirkimo–pardavimo sutartį. Akcentavo, kad parketlenčių kaina yra apie septynis kartus didesnė nei jų montavimo darbai. Be to, vartotojai pretenzijų ir (ar) pastabų parketlentėms ir jų kokybei niekada nereiškė.

2.3.       Ieškovės nuomone, vartotojų reikalavimas išmontuoti visas ieškovės jau sumontuotas parketlentes bei jas išsigabenti ir atlyginti vartotojų patirtus nuostolius, yra neproporcingas ir nepagrįstas. Vartotojai pasirinko neproporcingą savo teisių gynimo būdą, kadangi dalis parketlenčių naujos ir pagal paskirtį gali būti (pa)naudojamos, o dalis parketlenčių, nors ir buvo išklotos, tačiau savaime nereiškia, kad jos prarado savo savybes ir negali būti naudojamos pagal paskirtį.

3.       Ieškovė nesutiko su atsakovų pareikštu priešieškiniu. Iš dalies rėmėsi savo ieškinyje nurodytais argumentais. Nurodė, kad parketlenčių klojimo darbai nebuvo užbaigti, todėl ieškovė teigia neperdavusi darbo rezultato atsakovams ir neatsakinga už nekokybiškus darbus. Mano, kad atsakovai pasirinko neproporcingą teisių gynimo būdą, prašydami grąžinti visą sumą už parketlentes, įskaitant nepaklotas, nors pretenzijų dėl kokybės nebuvo pareikšta. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad parketlentės buvo nekokybiškos ar netinkamos naudojimui. Ieškovė parketlenčių klojimo darbų sąskaitą faktūrą panaikino, taip pat suteikė nuolaidą. Iš ekspertų išvados matyti, kad grindų defektai atsirado dėl nelygaus betono ir drėgmės, už kuriuos ieškovė neatsakinga. Neturtinės žalos reikalavimas vertinamas kaip nepagrįstas, nes trūksta objektyvių įrodymų, kad žala kilo dėl ieškovės veiksmų. Atsakovų reikalavimas dėl negautų pajamų iš buto nuomos atmestas, nes nėra įrodymų, kad nuomos sutartis nebuvo sudaryta būtent dėl ginčo su ieškove. Reikalavimas atlyginti išlaidas už parketlenčių išmontavimą laikomas atsakovų pasirinkto elgesio pasekme, už kurią ieškovė neatsakinga.

4.       Atsakovai atsiliepime su ieškovės reikalavimais nesutiko. Atsakovų nuomone, ieškovė tinkamai neįvykdė savo pareigų. Be kita ko pabrėžė, kad ieškovė 2024 m. kovo 20 d. el. laišku sutiko su atsakovų reikalavimais, t. y. įsipareigojo atsakovams grąžinti visus jai sumokėtus pinigus ir išsimontuoti ginčo parketlentes bei jas išsivežti savo sąskaita.

5.       Atsakovai taip pat pareiškė patikslintą priešieškinį, prašydami: 1) vartojimo ginčą teisme išnagrinėti iš esmės; 2) nutraukti atsakovų ir ieškovės 2023 m. gruodžio 22 d. žodžiu sudarytą vartojimo sutartį dėl prekių pirkimo–pardavimo ir jų sumontavimo rangos darbų, įpareigoti ieškovę per 14 dienų pasiimti visas atsakovams pagal ieškovės 2023 m. gruodžio 22 d. komercinį pasiūlymą Nr. PR20231222/071 ir ieškovės 2023 m. gruodžio 22 d. išankstinę sąskaitą / „PASIŪLYMĄ PROFORMA“ Nr. PR231222-1 parduotas bei adresu (duomenys neskelbtini), esančias parketlentes bei priteisti iš ieškovės atsakovų naudai solidariai 15 943,26 Eur sumą, atsakovų sumokėtą už parketlentes pagal minėtą komercinį pasiūlymą ir išankstinę sąskaitą ir atsakovams priteisti šios sumos 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2025 m. sausio 13 d. bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti iš ieškovės atsakovų naudai solidariai 1 210 Eur nuostolius, atsakovų patirtus dėl sumontuotų ginčo parketlenčių išmontavimo išlaidų ir atsakovams priteisti šios sumos 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti iš ieškovės atsakovų naudai solidariai 6 300 Eur nuostolius, atsakovų patirtus už dėl ieškovės kaltės atsakovų negautų nuomos pajamų ir atsakovams priteisti šios sumos 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti iš ieškovės atsakovų naudai lygiomis dalimis iš viso 1 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir atsakovams priteisti šios sumos 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) priteisti iš ieškovės atsakovų naudai solidariai 484 Eur išlaidas už 2024 m. balandžio 10 d. MB „Laupetra“ pateiktos Specialistų techninio vertinimo išvados parengimą ir 1 700 Eur išlaidų už advokato paslaugas, atsakovų skundo pagrindu šį ginčą nagrinėjant Tarnyboje ir atsakovams priteisti šios sumos 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 7) priteisti iš ieškovės atsakovų naudai solidariai 495,77 Eur palūkanas, susidariusias nuo priteistos 15 943,26 Eur sumos už laikotarpį nuo 2024 m. gegužės 31 d. iki 2025 m. sausio 12 d.; 8) priteisti iš ieškovės atsakovų naudai solidariai visas bylinėjimosi išlaidas.

6.       Atsakovai procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje nurodė, kad su ieškove sudarė žodinę sutartį dėl parketlenčių įsigijimo ir jų sudėjimo atsakovų gyvenamajame name, pabrėždami, kad atskirai parketlenčių be jų sumontavimo nebūtų įsigiję, nors vėliau, kai ieškovės darbuotojas jas suklojo nekokybiškai, prašė ieškovės pagaminti papildomą parketlenčių kiekį, tačiau ieškovė nesutiko. Ieškovei sumontavus dalį parketlenčių, atsakovai pamatė, kad grindys nelygios, tarp parketlenčių yra dideli tarpai. Atsakovei nuvykus į ieškovės saloną, kuriame buvo sudaryta sutartis, darbuotoja, pamačiusi atsakovės parodytas nuotraukas, nedelsiant paskambino darbus atliekančiam meistrui ir liepė darbus sustabdyti. Ieškovei nepripažinus netinkamos kokybės darbų, kreipėsi į Tarnybą su skundu. Tarnyba išnagrinėjo ginčą, priėmė sprendimą (nutarimą), kuriuo išdėstė savo poziciją dėl ginčo esmės ir šalių veiksmų. Ieškovai, nesutikdami su Tarnybos sprendimu arba siekdami apginti savo teises, pateikė patikslintą ieškinį teismui. Sutartį su ieškove nutraukė dėl esminių pažeidimų, todėl ieškovė privalo grąžinti sumokėtus pinigus ir atlyginti atsakovų turėtą turtinę ir neturtinę žalą. Atlikti darbai neatitinka sutarties reikalavimų, yra akivaizdžių defektų, kuriuos patvirtina ekspertizės išvados. Ieškovė nepašalino trūkumų, nevykdė pareigos tinkamai atlikti darbus. Turtinė žala susideda iš sumokėtos pinigų sumos už prekes ir nekokybiškai atliktus darbus, papildomos išlaidos defektų šalinimui, ekspertizės paslaugoms. Neturtinė žala – patirtas stresas, nepatogumai, sugaištas laikas, pablogėjusi gyvenimo kokybė.

7.       Tarnyba pateikė byloje išvadą. Nurodė, kad palaiko Tarnybos nutarime išdėstytą poziciją. Be kita ko atkreipė dėmesį, kad ieškovės Tarnybos priimtas sprendimas nėra apskundimo objektas, jo teisinė galia teismo nagrinėjamoje byloje yra tik kaip rašytinio įrodymo, kurį teismas vertina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais ir iš jų viseto daro išvadą dėl ginčo esmės, ir kurio panaikinimo galimybės teisės aktai nenumato. Pažymėjo, kad ne teismo tvarka spręsdama šį ginčą, vertino ginčo šalių pateiktus rašytinius įrodymus (dokumentus), paaiškinimus, esamą teisinį reglamentavimą ir priėmė jais pagrįstą sprendimą, t. y. nutarė iš dalies patenkinti vartotojų prašyme keliamus reikalavimus. Argumentai ir įrodymai, kuriais remiantis priimtas Tarnybos sprendimas, yra išdėstyti nutarime, kuris teismui buvo pateiktas kartu su ieškovės ieškiniu. Be kita ko nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovams įrodinėjant netinkamų ieškovės atliktų parketlenčių montavimo darbų kokybę, į bylą yra pateikta MB „Laupetra“ Techninio vertinimo išvada, kurioje konstatuojami netinkamos kokybės parketlenčių montavimo darbai, taip pat įvertinus tai, jog ieškovė šioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pateikusi jokių įrodymų, paneigiančių šioje išvadoje nurodytas aplinkybes ir prieitas išvadas, Tarnybos vertinimu, atsakovų priešieškinyje keliamas reikalavimas nutraukti sutartį ir priteisti iš ieškovės atsakovų naudai 15 943,26 Eur, yra teisėtas ir pagrįstas. Taip pat, Tarnybos manymu, teisėtas ir pagrįstas yra atsakovų reikalavimas dėl 484 Eur, sumokėtų MB „Laupetra“ už jos Techninio vertinimo išvados surašymą bei 1 210 Eur, atsiradusių dėl ieškovės neišmontuotų ir nepasiimtų parketlenčių, kurias išmontavo atsakovų minimas grindų klojimo meistras I. S., nes atsakovai kaip vartotojai turi teisę į žalos, atsiradusios dėl netinkamos paslaugos kokybės, atlyginimą. Dėl atsakovų reikalavimo priteisti iš ieškovės 4 200 Eur negautų nuomos pajamų forma, Tarnybos vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, vien atsakovų teismui pateikta 2024 m. kovo 1 d. Preliminarioji patalpų nuomos sutartis savaime nepagrindžia fakto, jog atsakovų patirti nuostoliai negautų nuomos pajamų forma atsirado būtent dėl ieškovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), tačiau toliau teismui nagrinėjant šią bylą, nustačius visas civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, minėtas atsakovų priešieškinyje keliamas reikalavimas galėtų būti tenkinamas. Tarnyba taip pat nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, turėtų būti vadovaujamasi principu, kad vien atitinkamas teisės pažeidimas (neteisėtų veiksmų buvimas) automatiškai nereiškia neturtinės žalos padarymo, todėl kompensacija už neturtinę žalą gali būti priteisiama tik tuo atveju, kai yra nustatytas bei įrodytas tokios žalos patyrimo faktas, todėl tik teismui nustačius visas neturtinei žalai priteisti būtinas nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, atsakovų priešieškinyje keliamas reikalavimas atlyginti 1 800 Eur neturtinę žalą, galėtų būti tenkinamas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Kauno apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimu nusprendė ieškovės UAB „Wilbergs Group“ ieškinį atmesti, o atsakovų B. D. ir G. D. priešieškinį tenkinti iš dalies ir: 1) nutraukti šalių 2023 m. gruodžio 22 d. žodžiu sudarytą vartojimo sutartį dėl prekių pirkimo–pardavimo ir jų sumontavimo rangos darbų, įpareigoti ieškovę per 14 dienų pasiimti visas atsakovams pagal ieškovės 2023 m. gruodžio 22 d. komercinį pasiūlymą Nr. PR20231222/071 ir ieškovės 2023 m. gruodžio 22 d. išankstinę sąskaitą / „PASIŪLYMĄ PROFORMA“ Nr. PR231222-1 parduotas bei adresu (duomenys neskelbtini), esančias parketlentes bei priteisti iš ieškovės atsakovų naudai solidariai 15 943,26 Eur sumą, atsakovų sumokėtą už parketlentes pagal ieškovės 2023 m. gruodžio 22 d. komercinį pasiūlymą Nr. PR20231222/071 ir 2023 m. gruodžio 22 d. išankstinę sąskaitą / „PASIULYMAS PROFORMA“ Nr. PR231222-1, 1 210 Eur nuostolius, atsakovų patirtus dėl sumontuotų ginčo parketlenčių išmontavimo išlaidų, 484 Eur išlaidas už 2024 m. balandžio 10 d. MB „Laupetra“ pateiktos Specialistų techninio vertinimo išvados parengimą ir 1 700 Eur išlaidų už advokato paslaugas, atsakovų skundo pagrindu šį ginčą nagrinėjant Tarnyboje, 495,77 Eur palūkanas, susidariusias nuo priteistos 15 943,26 Eur sumos už laikotarpį nuo 2024 m. gegužės 31 d. iki 2025 m. sausio 12 d., ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 19 833,03 Eur priteistos sumos nuo 2025 m. sausio 13 d. bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 900 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 900 Eur priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 827,35 Eur bylinėjimosi išlaidų; 3) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 900 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 900 Eur priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 827,35 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8.1.       Teismas akcentavo, kad byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė yra verslininkė, o atsakovai – vartotojai. Vartojimo teisiniai santykiai yra pagrįsti vartotojo interesų prioriteto principu, į kurį turi būti atsižvelgiama kiekvienu konkrečiu tarp vartotojo ir verslo subjekto kilusio ginčo nagrinėjamu atveju.

8.2.       Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo iš statybos rangos teisinių santykių. Ieškovė, teigdama, kad šalių sudaryta sutartis turi būti pripažinta pirkimo–pardavimo sutartimi, remiasi tuo, jog grindų dangos montavimo darbų vertė, palyginti su pagamintų parketlenčių verte, yra nedidelė. Tačiau, anot teismo, vien šis kriterijus negali lemti statybos rangos sutarties pripažinimo pirkimo–pardavimo sutartimi. Siekiant išspręsti šį klausimą, būtina išsiaiškinti šalių sudarytos sutarties esmę ir tikslus. Teismo vertinimu, sutarties dalykas, tikslai ir tikroji šalių valia buvo parketlenčių pagaminimas ir jų sumontavimas atsakovų nurodytame konkrečiame objekte, o ne parketlenčių pardavimas atsakovams. Parketlenčių pardavimo kainą palygindama su darbų verte, ieškovė neįskaičiuoja jų gaminimo darbų vertės. Teismas sprendė, kad 2023 m. gruodžio 22 d. šalių sudaryta žodinė statybos rangos sutartis atitinka visus statybos rangos teisinių santykių požymius, todėl negali būti pripažinta pirkimo–pardavimo sutartimi. Todėl teismas atmetė ieškovės argumentus dėl CK 6.645 straipsnio 4 dalies taikymo nagrinėjant šalių ginčą kaip nepagrįstus.

8.3.       Dėl grindų dangos įrengimo teismas vertino eksperto pateiktas išvadas. Be kita ko pastebėjo, kad ekspertui vertinant parketlenčių kokybę ir jas matuojant, prie kiekvienos išmatuotos parketlentės ilgio 900 mm ir pločio 250 mm yra nurodyta 2 mm paklaida tiek į mažesnę, tiek į didesnę pusę, t. y., kas savaime greta suklojus dvi parketlentes, kurių pločio ar ilgio paklaida yra į mažesnę pusę, iš viso sudarytų 4 mm ir viršytų statybos taisyklių ST 121895674.210.01:2014 „Apdailos darbai“ (toliau – taisyklės) 16.7 punkte numatytą 0,3 mm tarpą tarp parketlenčių, tačiau šia aplinkybe šalys byloje nesirėmė. Teismas vertino, kad byloje šalys iki grindų išardymo neužfiksavo bei nepateikė matavimais pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, kokio konkretaus dydžio tarpai buvo tarp sumontuotų parketlenčių. Eksperto matavimuose naudota liniuotė yra sugraduota kas 1 mm, buityje taip pat naudojamos kas 1 mm sugraduotos liniuotės. Taisyklėse nurodytas leistinas iki 0,3 mm tarpas tarp lentelių yra tris kartus mažesnis už vieno milimetro padalą, todėl plika akimi jis turėtų būti sunkiai pastebimas, o atsakovų pateiktose nuotraukose nevienodo dydžio tarpai yra matomi, MB „Laupetra“ nors ir nenurodė tarpų išmatavimų, tačiau užfiksavo, kad jie sumontuotose grindyse vizualiai matomi.

8.4.       Teismas taip pat vertino liudytojų parodymus, ieškovės interneto puslapyje pateiktą informaciją. Pažymėjo, kad ekspertų nurodytos taisyklės nėra norminis teisės aktas, tačiau jos yra dalies gamintojų ir statytojų susitarimas, į kurį kaip į tinkamą ir pagrįstą statybos darbų atlikimo praktiką tikslinga orientuotis tiek kitiems prie taisyklių vykdymo neprisijungusiems gamintojams bei statybos darbų rangovams, tiek ir teismui, nagrinėjančiam iš statybos rangos teisinių santykių kylančius ginčus. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė yra taisykles akceptavusių asmenų sąraše. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti, kad jauni, išsilavinę asmenys neabejotinai susipažino ir su visa ieškovės viešoje erdvėje skelbiama informacija apie jų gaminius ir montavimą, todėl be atskirų paaiškinimų turėjo matyti ir suprasti, kad ieškovės pagamintų grindų sumontuoti be matomų paviršiuje tarpelių neįmanoma, o be to montavimo metu yra leidžiama trūkumus ištaisyti panaudojant glaistą, dažus ar poliravimo priemones. Tačiau kita vertus, atsakovams pareiškus pretenzijas dėl tarpelių, ieškovė nurodė grindis montuojančiam asmeniui nutraukti tolimesnius darbus, tačiau vietoje to, nesuderinus su atsakovais buvo nedelsiant imtasi veiksmų tarpų buvimą (kaip nurodo atsakovė Montavimo taisyklių 2.4 punkte – trūkumus) užmaskuoti. Vertinant ieškovės pateikto komercinio pasiūlymo turinį ir atsakovų įsigytas prekes, jie neįsigijo glaisto, silikono, dažų ar poliravimo priemonių , o tai reiškia, kad jie nesusitarė ir dėl tarpų užtaisymo. Dėl šių priežasčių ieškovės skuboti veiksmai užtaisant tarpus ir to iš anksto nesuderinus su atsakovais, negali būti įvertinti kitaip, kaip nekokybiškai atliktų darbų pripažinimas.

8.5.       Teismas taip pat nustatė, kad byloje pakanka įrodymų išvadai, kad grindų pagrindas (betonas) nebuvo idealiai lygus. Anot teismo, ieškovės argumentai, kad pagal žodinį susitarimą ji turėjo pareigą parduoti lenteles ir jas sumontuoti atsakovų patalpose, tačiau neturėjo pareigos įrengti grindų pagrindo, yra pagrįsti tik iš dalies. Įrengtą grindų pagrindą ieškovei kaip darbų frontą turėjo perduoti atsakovai, kurie be kita ko privalėjo užtikrinti STR numatytas pagrindo (betono) drėgmės ir patalpų santykinės drėgmės sąlygas. Tiek ieškovė, tiek atsakovai nurodė, kad ieškovė darbų montavimo darbų pradžią atidėjo, kol nebuvo pašalintas santykinės patalpų oro drėgmės perteklius, tačiau nepareikalavo atsakovų pašalinti pagrindo nelygumus. Tai, kad yra pagrindo nelygumai, ieškovės pasitelktas meistras nustatė, negana to, pats savo iniciatyva kai kuriose vietose tuos nelygumus palygino (šlifavo betoną). Teismas atsižvelgė, kad pati ieškovė yra parengusi detalias rekomendacijas apie tai, koks turi būti grindų pagrindas ir jai tai yra žinoma. Ieškovė, nustačiusi pagrindo trūkumus, atsakovams trūkumų nenurodė, nereikalavo jų pašalinti, o savo iniciatyva dalį jų pašalino. Tai rodo, kad ieškovė (verslininkė) pati prisiėmė riziką, kad ant nelygaus pagrindo sumontuos grindis kokybiškai. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovės darbuotojas prieš pradedant montavimo darbus, pareikalavo užtikrinti tinkamus patalpos santykinės oro drėgmės parametrus ir tai buvo padaryta. Grindų pagrindo drėgmė iš karto atitiko reikalaujamus parametrus. Atsakovų tvirtinimu, po sumontavimo grindų šildymas nebuvo išjungtas, jokia avarija neįvyko, todėl teismas remiasi eksperto L. U. nurodyta aplinkybe, kad MB „Laupetra“ matuojant grindų drėgmę, galimai matavimo prietaise buvo užduoti netinkami parametrai. Eksperto teigimu, išvadoje nurodyta drėgmė reiškia, kad paviršius yra šlapias, o tokių aplinkybių nėra užfiksavę nei ieškovės atstovai, nei atsakovai. Teismas nurodė, kad dėl šios priežasties teismas nesiremia MB „Laupetra“ išvados dalimi, kurioje nurodoma, kad grindų pagrindas buvo šlapias ir jį reikia išdžiovinti.

8.6.       Teismas sprendė, kad ieškovės parduotos parketlentės buvo sumontuotos nekokybiškai, ieškovei pačiai neišlyginus grindų pagrindo bei nepareiškus atsakovams apie šį pagrindo trūkumą ir nepareikalavus atsakovų pateikti išlygintą grindų pagrindą, kai kuriose vietose sumontavus grindų dangą su nevienodo dydžio tarpais. Akivaizdu, kad šį trūkumą galima ištaisyti tik vieninteliu būdu – išardžius sumontuotas grindis, pašalinti pagrindo nelygumą. Ieškovės darbuotojas R. nurodė, kad ginčo objekte nebuvo galimybės išlyginamojo sluoksnio lieti dėl jau įrengtos plytelių dangos, nes būtų paviršių aukščių skirtumas, tačiau byloje nėra duomenų, kad šį aspektą ieškovė buvo aptarusi su atsakovais. Anot teismo, nustatyti byloje parketlenčių montavimo trūkumai (dangos paviršiaus išlinkimai), ieškovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių kad ji bendradarbiavo su atsakovais ir pareikalavo grindų pagrindą išlyginti) sudaro pakankamą ir pagrįstą pagrindą teismui pripažinti, kad ieškovė neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir yra atsakinga už nustatytus atliktų darbų trūkumus. Teismas pažymėjo, kad ieškovės atlikto darbo trūkumai išryškėjo netrukus, darbų eigoje, atsakovai pareikalavo darbus nutraukti, taigi, trūkumai išryškėjo patalpų nepradėjus eksploatuoti. Ieškovė nepaneigė nustatytų defektų pobūdžio ir neįrodė, jog darbus atliko kokybiškai.

8.7.       Teismo vertinimu, šalims neieškant abiem pusėms priimtino ginčo sprendimo būdo (ieškovei nesutikus su atsakovų prašymu darbams suteikti garantiją ir sumokėti kompensaciją; sutikus, o vėliau atsisakius savo pasiūlymo išmontuoti grindis ir grąžinti sumokėtas sumas, atsisakius iš naujo pagaminti parketlentes vietoje nekokybiškai sudėtos dangos) ir nustačius, kad darbas kokybiškai galėtų būti atliktas tik išlyginus betoninį pagrindą, o tai įmanoma tik išmontavus jau sudėtą grindų dangą, ieškovei nesutinkant pagaminti papildomą parketlenčių kiekį vietoje nekokybiškai sumontuotų, spręstina, kad atsakovai nebegali gauti to, ko tikėjosi pagal sutartį ir sutartis ateityje įvykdyta nebus, pasirinktas būdas yra proporcingas padarytam pažeidimui. Pažymėtina ir tai, kad kiti gamintojai tokių išmatavimų parketlenčių negamina, todėl atsakovai iš naujo klojant grindų dangą, vietoje sugadinto kiekio naujų gauti neturi galimybės, o likučio naujai sumontuoti visą reikalingą plotą nepakanka, kai tuo tarpu ieškovė, būdama gamintoja ir pardavėja, turi visas galimybes nepanaudotas parketlentes realizuoti, o reikalui esant ir pagaminti papildomą kiekį. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant, ar šioje konkrečioje byloje ieškovė galėtų atlikti defektų šalinimo darbus, negali ignoruoti fakto, kad tarp šalių yra susiklostę itin konfliktiški santykiai ir atsakovai yra praradę pasitikėjimą ieškove, juolab, kad ginčas dėl sutarties vykdymo kilo dar 2024 m. kovo mėn., o tai, teismo vertinimu, taipogi apsunkina bet kokį šalių racionalų bendradarbiavimą vykdant sutartį. Ieškovei atsisakius bendradarbiauti su atsakovais, vertintina, kad sutarties neįvykdymas atsakovams davė pagrindą nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, o ieškovė, atsisakiusi vykdyti sutartį, įvertino, kad jos nutraukimas nesukels jai didelių nuostolių. Teismas sprendė, jog racionaliausias ir teisingiausias būdas nagrinėjamu atveju yra nutraukti sutartį dėl netinkamo jos vykdymo, priteisiant atsakovams jų pagal sutartį sumokėtas sumas, ieškovei grąžinant gaminius. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovė, kaip rangovė, kuriai užsakovė buvo sumokėjusi visą sutarties kainą, nebuvo pakankamai aktyvi, kaip savo srities profesionalė ir nedėjo pastangų pašalinti per protingą terminą atsakovės nurodytus darbų trūkumus. Todėl teismas tenkino atsakovų reikalavimą dėl šalių sutarties nutraukimo ir už parketlentes sumokėtos sumos bei 5 procentų metinių palūkanų priteisimo.

8.8.       Teismas nurodė, jog pripažinus, kad ieškovė darbus atliko nekokybiškai, bei nustačius, kad trūkumus ištaisyti neišmontavus grindų dangos neįmanoma, ieškovė savo jėgomis grindų dangos neišmontavo ir tam atsakovai turėjo pasitelkti trečiuosius asmenis, todėl 1 210 Eur grindų išardymo kaina pripažįstama atsakovų nuostoliais ir priteisiama iš ieškovės.

8.9.       Pasisakydamas dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą, teismas vertino, kad atsakovų nurodomos aplinkybės, jog jie ilgą laiko tarpą negalėjo naudotis sutarties rezultatu, sukėlė nepatogumų, ir nerimo dėl to, kad nežinia kiek dar ilgai truks jų teisių pažeidimas, negalėjimas pilnai naudotis jau įsigytomis prekėmis ir jų tinkamo sumontavimo darbų rezultatu, nuolatinis neužtikrintumas dėl atsakovės prievolių vykdymo, skambučiai atsakovei ir jos raginimas įvykdyti įsipareigojimus, rūpesčiai teikiant skundą Tarnybai, bylinėjantis su atsakove teisme neabejotinai yra atsakovų patiriami nepatogumai dėl netinkamai vykdomų sutartinių prievolių. Ieškovės kreipimasis į Žurnalistų Etikos Inspektorių ir (duomenys neskelbtini) pripažinti nepagrįstais, tačiau neabejotinai sukėlė atsakovams stresą ir nepatogumus, siekiant nuo ieškovės skundų reikalavimų apsiginti, atskleidžiant duomenis apie atsakovų asmeninį gyvenimą. Teismas taip pat vertino, kad atsakovas neįrodė, kad jo nurodytos sveikatos problemos, susijusios su 2024 m. sausio 8 d. pirmą kartą diagnozuotos ligos – (duomenys neskelbtini) – paūmėjimo konstatavimu, 2024 m. balandžio 12 d. padidėjus (duomenys neskelbtini) rodikliui iki (duomenys neskelbtini), yra sąlygotos ieškovės nekokybiškai atliktų darbų. Be to, įrodymų, kad rizikos atsakovui susirgti (duomenys neskelbtini) nebuvo arba kad jis anksčiau dėl (duomenys neskelbtini) nesitikrino ir pan., nėra. Todėl vienareikšmiškai teigti, kad atsakovas šia liga susirgo tik dėl ginčo su ieškove, ar dėl ginčo liga ženkliai paūmėjo, nepagrįsta. Teismas vertino, kad nurodytus nepatogumus atsakovai patyrė dėl netinkamų ieškovės prievolių vykdymo. Atsakovai tikėjosi jau 2023 m. kovo–balandžio mėn. turėti sumontuotą grindų dangą, savo prievolę pagal sutartį pilnai įvykdė, sutartą pinigų sumą sumokėjo, tačiau paaiškėjus defektams buvo priversti kreiptis į Tarnybą, ieškovės reikalavimu laikyti dangą neišmontuotą, nes jie nurodė prašysiantys skirti ekspertizę. Atsakovai ilgą laiką negalėjo tęsti gyvenamojo namo įrengimo darbų, persikelti suplanuotu laiku į naują erdvesnį gyvenamąjį būstą. Be to, atsakovai, būdami vartotojais ir tuo pačiu silpnesniąja sutartinių teisinių santykių šalimi, dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių aplinkybių turi ribotas galimybes, sudarydami sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą, todėl yra priklausomi nuo verslininko sąžiningo prievolių vykdymo, kuris nagrinėjamu atveju yra susijęs su ypač reikšmingu žmogaus gyvenimo poreikiu, t. y. poreikiu apsirūpinti būstu ir taip užtikrinti normalias savo bei šeimos gyvenimo sąlygas. Kita vertus, teismas atsižvelgė ir į tai, kad ieškovų atliktų darbų trūkumai yra ištaisomi. Byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl patiriamų išgyvenimų atsakovai būtų kreipęsi į gydytojus ar kitus specialistus. Teismas konstatavo, kad atsakovai patyrė tam tikrus nepatogumus, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie jų patirtus intensyvius išgyvenimus, apie dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą, kt. Todėl teismas priteisė atsakovams lygiomis dalimis iš ieškovės 1 800 Eur (kiekvienam po 900 Eur) dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

8.10.       Spręsdamas dėl atsakovų reikalavimo priteisti negautas pajamas (nuostolius) už dėl ieškovės kaltės negautų nuomos pajamų, teismas be kita ko vertino, jog atsakovų statomas gyvenamasis namas, kuriame jie ketino apsigyventi, sudaryta preliminarioji sutartis patvirtina jų ketinimą turimą butą nuomoti ir iš to gauti pajamas. Tačiau atsakovų nurodoma nuomos rinkos kaina negali būti prilyginama jų negautoms pajamoms. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, negautos pajamos suprantamos kaip grynasis pelnas. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Iš negautų pajamų turi būti atimami tie nukentėjusio asmens sutaupymai, tos sąnaudos, kurių nukentėjęs asmuo išvengė dėl to, kad dėl neteisėtų kito asmens veiksmų nevykdė veiklos. Todėl bet kokios sąnaudos, susijusios su naudojimusi nekilnojamuoju turtu, gali būti reikšmingos apskaičiuojant negautas pajamas. Tai reiškia, kad žemės mokestis, nekilnojamojo turto mokestis, asmenų mokamas nuomos pajamų mokestis, turto draudimo sąnaudos, taip pat turto išlaikymo sąnaudos ir kitos panašios sąnaudos iš principo gali būti priskiriamos sąnaudoms, susijusioms su tokio nekilnojamojo turto naudojimu. Atsakovai, siekdami įrodyti negautų pajamų, kaip savo nuostolio, dydį turėjo įrodyti negautų grynųjų pajamų dydį. Tai reiškia, kad būtent jie turėjo nurodyti ir įrodyti ir tuos sutaupymus, tas sąnaudas, kurių išvengė dėl to, kad negalėjo nuomoti jiems priklausančio nekilnojamojo turto. Tačiau atsakovai šių aplinkybių neįrodinėjo, viso proceso metu laikėsi pozicijos, kad nuomos mokesčio dydis, nurodytas preliminariojoje sutartyje, yra tolygus jų negautoms pajamoms. Teismas nurodė, kad aptariamas priešieškinio reikalavimas atmestinas dėl neįrodyto netiesioginių nuostolių dydžio.

8.11.       Pasisakydamas dėl išlaidų, nagrinėjant ginčą Tarnyboje, priteisimo, teismas pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl šių išlaidų atlyginimo turi būti taikomos ir nuostolių atlyginimą reglamentuojančios teisės normos, be kita ko, CK 6.251 straipsnio 1 dalis ir 6.263 straipsnio 2 dalis, įtvirtinančios vieną pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visišką žalos (nuostolių) atlyginimą. Vadovaujantis tuo, proceso šalis, kurios veiksmai teismo sprendimu buvo pripažinti teisėtais, neturi likti nukentėjusia šalimi ir negauti pilno ir tinkamo jos patirtų išlaidų atlyginimo. Teismas nurodė, kad su šiais atsakovų argumentais neturi pagrindo nesutikti. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, pareikštus reikalavimus, advokato darbo ir laiko sąnaudas, prašoma suma vertinama kaip pagrįsta, atitinkančia ginčo sudėtingumą, todėl pripažįstama atsakovų nuostoliais ir priteisiama atsakovams iš ieškovės. Be to, teismas priteisė atsakovams 484 Eur išlaidas už MB „Laupetra“ išvados parengimą. Taip pat laikė pagrįstu ir tenkino atsakovų reikalavimą dėl 495,77 Eur paskaičiuotos palūkanų sumos bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme priteisimo.

8.12.       Nustatęs, kad patenkinta 77,45 procentai visų priešieškinio reikalavimų, o bendroje sumoje sprendimas yra priimtas 88,73 procentais atsakovų, 11,27 procentais – ieškovės naudai, taip pat tai, kad nors abiejų šalių turėtos teisinių paslaugų išlaidos neviršija nurodytų rekomendacijose, tačiau atsižvelgiant į ginčijamus klausimus bei į ieškinio kainą, ieškovės išlaidos sudaro beveik pusę nuo ginčijamos sumos, todėl jos vertinamos kaip pernelyg didelės, neadekvačios ir mažinamos iki protingų – 5 000 Eur, teismas sprendė, kad ieškovei iš atsakovų priteistina 985 Eur, atsakovams iš ieškovės priteisiama 4 639,69 Eur, ir šias sumas tarpusavyje įskaičius, atsakovams iš ieškovės priteisiama 3 654,69 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 1 827, 35 Eur kiekvienam atsakovui.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

9.       Ieškovė UAB „Wilbergs Group“ pateikė byloje apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti, o atsakovų patikslintą priešieškinį atmesti; priteisti ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia toliau nurodytais motyvais.

9.1.       Mano, kad teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir sudarytą sutartį. Atkreipia dėmesį, jog, visų pirma, 2023 m. gruodžio 22 d. žodžiu buvo sutarta, kad atsakovai nupirks parketlentes „Herringbone eglutė – 90°, 16x250x900 mm, Nature rūšis“ (toliau – parketlentės); apeliantė parketlentes išklos atsakovams priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Atkreipdama dėmesį į teismų praktiką, CK nuostatas, be kita ko reglamentuojančias pirkimo–pardavimo sutarties, rangos santykius, pažymi, kad ginčo parketlentės nebuvo gaminamos pagal individualų atsakovų užsakymą, pagal jų pateiktus brėžinius, pagal individualų atsakovų namui pritaikytą projektą ar pan. Apeliantė pagal individualius užsakymus parketlenčių net negamina, atsakovai parketlentes išsirinko iš daugybės apeliantės parduodamų parketlenčių rūšių. Šalių sudarytos sutarties dalykas, tikslai ir tikroji šalių valia buvo parketlenčių pardavimas atsakovams, o ne jų sumontavimas atsakovų nurodytame konkrečiame objekte. Be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovai patvirtino, jog analogiškas parketlentes jie galėjo nusipirkti ir kitame grindų salone. Įvertinus tai, kad parketlenčių, kurias įsigijo atsakovai, kaina yra apie septynis kartus didesnė nei jų montavimo darbai, apeliantė mano, kad santykiai tarp apeliantės ir atsakovų buvo pirkimo–pardavimo, o ne vartojimo rangos. Todėl teismas neteisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius bei sudarytą sutartį. Dėl to teismas nevertino apeliantės argumentų, kad atsakovai, kaip pirkėjai, pasirinko neproporcingą savo teisių gynybos būdą, taip pat darė neteisingas išvadas dėl turinės žalos (dėl neišmontuotų ir nepasiimtų ginčo parketlenčių) bei neturtinės žalos, dėl negautų pajamų, dėl išlaidų, nagrinėjant ginčą Tarnyboje, dėl procesinių palūkanų ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

9.2.       Akcentuodama, kad teismas nepagrįstai neįvertino visų įrodymų, iš esmės rėmėsi tik atsakovų paaiškinimais, atkreipia dėmesį, kad teismas nepaaiškino, ką reiškia sąvoka „idealiai lygus“; taip pat nežinia kuo remiantis teismas konstatavo, kad apeliantė neva nesutiko pagaminti papildomą parketlenčių kiekį vietoje „nekokybiškai“ sumontuotų. Be to, teismas sprendime neteisingai konstatavo, kad kiti gamintojai tokių išmatavimų parketlenčių negamina, todėl atsakovai iš naujo klojant grindų dangą, vietoje sugadinto kiekio naujų gauti neturi galimybės, nors bylos nagrinėjimo metu patys atsakovai patvirtino, kad parketlentės jiems nebuvo gaminamos individualiai, o analogiškas parketlentes (tokių pat išmatavimų ir spalvos) jie galėjo įsigyti ir kitame parketo salone. Pažymi, kad teismo ekspertizės akte nebuvo nurodyta, kad tarpai tarp parketlenčių būtų viršiję leistinas normas ir kiek viršiję. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu taip pat negalėjo nurodyti, nei kokie tiksliai tarpai buvo tarp parketlenčių (jeigu tokie buvo), kokių jie buvo matmenų, kiek parketlenčių buvo blogai sudėtos ir pan. 2025 m. spalio 6 d. teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. P. teigė, kad parketlentės atsakovų name buvo gerai sudėtos ir ardyti nieko nereikėjo. Liudytojas R. A. taip pat kaip ir kiti liudytojai teigė, kad atvykęs apžiūrėti atsakovų name suklotų parketlenčių nieko blogo nepamatė, todėl net klausė atsakovų, kas yra negerai. Nei vienas iš liudytojų taip pat nepatvirtino, jog tarpai tarp parketlenčių būtų viršiję leistinus parametrus. Tačiau teismas sprendė, kad tarpai sumontuotose parketlentėse yra vizualiai matomi. Teismas nesirėmė nei teisės aktų reikalavimais, nei teismo ekspertizės aktu, nei liudytojų parodymais – tik vizualiu matymu. Mano, kad teismas neatskleidė bylos esmės bei nepagrįstai neįvertino visų įrodymų.

9.3.       Anot apeliantės, taip pat nebuvo tinkamai nustatyta ir pamatuota, koks buvo grindų pagrindo nelygumas. Nors 2025 m. spalio 6 d. teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. A. teigė, jog vietomis betono nelygumai buvo iki 3–6 mm, tačiau jis matavo tik betono lygumą, o toje dalyje, kur buvo apeliantės išklotos parketlentės, nematavo, todėl neaišku, ar toje dalyje, kur buvo suklotos parketlentės, grindų pagrindo, kurio apeliantė neįrenginėjo, (ne)lygumas viršijo normą, o jeigu viršijo – tai kiek. Be to, neaišku, kuo remiantis teismas sprendime konstatavo, kad grindų pagrindas (betonas) turi būti idealiai lygus. Teismas visai nevertino 2025 m. spalio 6 d. teismo posėdyje apklausto liudytojo – atsakovų samdyto darbus prižiūrinčio vadovo R. P. paaiškinimų, kuriuose jis teigė, kad pagrindas parketlenčių montavimui buvo tinkamas. Mano, kad teismui nevertinus liudytojų parodymų, buvo paneigta liudytojo reikšmė teismui vykdant Lietuvos Respublikos Konstitucijos deleguotą teisingumo vykdymo funkciją. Taip pat pastebi, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada. Tuo tarpu prieš kreipiantis į teismą užsakyta ikiteisminė ekspertizė nėra laikoma specialia įrodinėjimo priemone, t. y. šiuo pagrindu atliktų tyrimų rezultatai, užfiksuoti rašytiniame dokumente, neturi teismo ekspertizės akto statuso. Apeliantės įsitikinimu, atsakovų iniciatyva MB „Laupetra“ 2024 m. balandžio 10 d. parengtą išvadą teismas turėjo vertinti itin kritiškai, kadangi konstatavo, kad šioje išvadoje nurodytas grindų betono drėgmės pokytis net negalėjo būti. Tačiau, kodėl teismas kritiškai nevertino kitos MB „Laupetra“ išvados dalies, lieka neaišku. Apeliantės įsitikinimu, teismo sprendimas yra grindžiamas pavienių įrodymų subjektyviu vertinimu, o bylą nagrinėjęs teismas darydamas išvadas nepagrindė byloje esančių įrodymų visumos analize ir įvertinimu. Teismas sprendimą priėmė ne remdamasis teisės aktais, liudytojų parodymais ir (ar) teismo ekspertizės aktu, o tarpus tarp parketlenčių nustatė tik remdamasis savo vizualiu matymu, nors ir nenurodė, kiek tiksliai tarpai tarp parketlenčių viršijo leistinas normas (jeigu viršijo). Teismas sprendimą priėmė nesant jokių įrodymų, kad tarpai tarp atsakovų name suklotų parketlenčių viršijo leistiną 0,3 mm ribą. Apeliantės įsitikinimu, teismas buvo šališkas, o teismo šališkumas ir lėmė tai, kad liudytojų parodymai bei teismo ekspertizės akto išvados nebuvo vertinami. Atkreipia dėmesį į CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, kai sprendimą priėmė neteisėtos sudėties teismas, ir teisėjo šališkumo reikšmę šiame kontekste. Apeliantės vertinimu, šiuo atveju pagal byloje pateiktus įrodymus galima išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo neprašo.

10.       Atsakovai B. D. ir G. D. byloje taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimą dalyje dėl 6 300 Eur negautų pajamų priteisimo ir priteisti iš ieškovės atsakovų naudai solidariai 5 337,88 Eur nuostolius, atsakovų patirtus už dėl ieškovės kaltės atsakovų negautų nuomos pajamų ir atsakovams iš ieškovės priteisti šios sumos 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; taip pat pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atsakovų naudai priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti nuo 4 639,69 Eur iki 5 101,83 Eur; priteisti iš ieškovės 1 244 Eur neprimokėtą žyminį mokestį valstybės naudai; priteisti atsakovo G. D. naudai iš ieškovės 1 820 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovai apeliacinį skundą grindžia toliau nurodytais motyvais.

10.1.                      Nurodo, kad dar prieš iškeliant ginčą Tarnyboje, ieškovei buvo žinoma, jog atsakovai planavo gauti savo ankstesnio buto nuomos pajamas po 700 Eur per mėnesį, kai iš jo išsikraustys į ginčo namą, ir kad tokių negautų pajamų nuostolius atsakovai tikėtina patirs. Atkreipia dėmesį į Tarnybos nutarime ginčo šiuo klausimu nagrinėjimo aplinkybes. Pažymi, kad teismas, nors sprendime ir pripažino, jog atsakovų sudaryta preliminarioji sutartis patvirtina jų ketinimą turimą butą nuomoti ir iš to gauti pajamas, tačiau nepagrįstai ir neteisėtai atmetė absoliučiai visą reikalavimą atsakovų naudai priteisti šiuos 6 300 Eur nuostolius. Šių teismo išvadų nepagrįstumas slypi netinkame įrodymų vertinime, nesiaiškinant, kokie papildomi mokėjimai ar pajamų mokestis atsakovams būtų buvę privalomi, jei jie įrodinėjamu ginčo 2024 m. lapkričio 1 d. – 2025 m. liepos 31 d. laikotarpiu visgi būtų sėkmingai išnuomoję savo butą, (duomenys neskelbtini).

10.2.                      Akcentuoja, kad šios civilinės bylos nagrinėjimo metu nei vienas proceso dalyvis nekėlė klausimo, kokias išlaidas (draudimo, pajamų mokesčio, išlaikymo ar pan.) būtų patyrę atsakovai, jei dėl nebūtų ieškovės kaltų veiksmų būtų galėję išnuomoti savo butą minėtu laikotarpiu. Nors CPK 225 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir nustato teismo veiksmus, t. y. pareigas priėmus ieškinį ar priešieškinį, prireikus patikslinti arba paskirstyti šalių naštą įrodinėti, teismas jokiu veiksmu neįpareigojo atsakovų nurodyti turėtinų išlaidų dydžio, o taip pat posėdžių metu atsakovams duodant paaiškinimus, neuždavė atsakovams jokių su tuo susijusių klausimų. Atsakovai būtų nurodę tokią informaciją ir taip padėję teismui nustatyti objektyviąją tiesą. Manytina, kad bylos nagrinėjimo metu jokių abejonių dėl to, kad atsakovai nebūtų patyrę jokių išlaidų tam, kad gauti pajamas (pelną), teismui nekilo. Pažymi, kad ir iš nuomos santykius reglamentuojančių CK 6.493 straipsnio 1 dalies nuostatų akivaizdu, kad nuomininkas privalo laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis, o atsakovų buto draudimo pareigos jokie teisės aktai taip pat nenustato. Darytina išvada, kad visus buto komunalinius mokesčius privalo mokėti ne atsakovai, o jų buto nuomininkas, buto draudimo sutarties sudarymo, juolab atsakovų sąskaita, pareigos taip pat nėra, tą numato ir byloje esančios atsakovų buto nuomos sutarties 4.5 punktas. Lieka tik žemės ir gyventojų pajamų mokesčių mokėjimo, t. y. bet kokių kitų įmanomų išlaidų klausimai.

10.3.                      Nurodo, kad iš teismui prieinamų Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), esančiame 0,1248 ha ploto žemės sklype, 2023–2025 m. galiojanti jo mokestinė vertė 56 900 Eur. Šio žemės sklypo žemės mokestis už 9 mėnesius atsakovams bendrai sudarė ne daugiau kaip 17,12 Eur, atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintus žemės mokesčio tarifus, įvertinus atsakovams priklausančią turto dalį. 2025 m. šio mokesčio tarifai nesikeitė, nuostolių yra prašoma priteisti už nepilnus 1 metus, dėl to 9 mėnesių atsakovų išlaidos buto nuomos pajamoms gauti galėjo būti daugiausiai 17,12 Eur. Tokią sumą teismas galėjo atimti iš 6 300 Eur nuostolių dydžio. Be to, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, atsakovai būtų sumokėję valstybei 945 Eur mokesčio. Iš viso su žemės mokesčiu už 9 mėnesius atsakovai būtų patyrę 962,12 Eur išlaidų, kas reiškia, jog dėl ieškovės kaltės taip vadinamas jų „negautas pelnas“ (nuomos pajamos minus būtinosios išlaidos) sudarytų 5 337,88 Eur. Anot atsakovų, nėra jokių kitų racionalių ir teisingų prielaidų manyti, kad jie būtų patyrę dar kokių nors išlaidų 6 300 Eur pajamoms gauti. Nesant būtinybės grąžinti šią bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, tiek apeliacinės instancijos teismas, tiek ir pirmosios instancijos teismas galėjo ne visiškai atmesti, o tik neženkliai sumažinti atsakovų akivaizdžiai patirtus nuostolius dėl jų negautų pajamų per 9 mėnesių laikotarpį.

10.4.                      Atkreipia dėmesį į netinkamą žyminio mokesčio skaičiavimą. Apeliantų pateiktais skaičiavimais, iš ieškovės valstybės naudai turėtų būti priteista papildoma 1 244 Eur suma žyminio mokesčio nepriemoka. Priešingu atveju, atsakovams taip pat turėjo būti taikoma analogiška „lengvata“. Be to, kritiškai vertina ir teismo sprendimo dalį dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovų nuomone, kad nustatydamas ieškinio/priešieškinio patenkinimo proporcinį santykį, teismas tikėtina klaidingai vertino atsakovams visiškai palankiai išspręsto neturtinio reikalavimo (dėl ginčo vartojimo rangos sutarties nutraukimo) įtaką šiam proporciniam santykiui. Teismas klaidingai nurodė, kad priešieškinio (turtiniai) reikalavimai yra patenkinti 77,45 procentų, o iš viso (t. y. vertinant kartu su toje pačioje byloje nagrinėtu ieškovės iškeltu ginču) – 88,73 procentais. Mano, kad byloje buvo nagrinėjami trys reikalavimai: ieškovės ieškinys (kuriuo buvo prašoma visus atsakovų reikalavimus tiesiog atmesti), atsakovų reikalavimas dėl ginčo sutarties nutraukimo ir turtiniai atsakovų reikalavimai dėl 26 133,30 Eur nuostolių ir jų procesinių palūkanų priteisimo. Ieškovės reikalavimą (t. y. 33,33 procentų bylos dalį) teismas visiškai atmetė. Atsakovų reikalavimus iš esmės patenkino, atmesdamas tik 6 300 Eur dalį turtinių reikalavimų. Tai reiškia, kad 66,66 procentų bylos dalį atsakovai neabejotinai laimėjo, o atmesta turtinių reikalavimų 24,11 procentų dalimi iki 25,30 procentų mažintina likusi 33,34 procentų dalis byloje spręsto ginčo. Tokiu būdu, teismo sprendimas byloje yra priimtas atsakovų naudai 91,96 procentų, o ieškovės naudai 8,03 procentų. Be to, atsakovų įsitikinimu, į ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas nepagrįstai priskaičiuotos ir jos vienos prašymu šioje byloje skirtos teismo ekspertizės 3 630 Eur išlaidos, nes teismo ekspertas vertino tik ginčo parketlenčių kaip prekės kokybę bei tinkamumą ir ginčo name ieškovės atliktą jų suklojimo rangos darbų tinkamumą, o ne atsakovų patirtus papildomus nuostolius dėl jų kito buto nuomos negautų pajamų. T. y., šios teismo ekspertizės išlaidos yra susiję išimtinai su pagrindine ginčo dalimi, - su ginčo dėl sutarties pažeidimo ir jos nutraukimo nagrinėjimu. Ar atsakovai šioje byloje būtų pareikalavę priteisti jų negautų nuomos pajamų kokią nors sumą, ar nebūtų, šios išlaidos ieškovei jokiais atvejais ar dalimi kompensuotos būti neturėtų. Todėl mano, kad ieškovės turėtos proporcinės bylinėjimosi išlaidos skaičiuotinos nuo 5 110 Eur, o ne nuo 8 740 Eur sumos. Atsakovų vertinimu, patenkinus beveik visą atsakovų priešieškinį (atmetus 6 300 Eur dydžio jų reikalavimą iš 26 133,03 Eur) bei atmetus visą ieškovės ieškinį, teismo sprendimas priimtas 91,97 procentais atsakovų naudai ir 8,03 procentais ieškovės naudai, dėl to bylinėjimosi išlaidos turėtų būti perskaičiuojamos. Patenkinus šį apeliacinį skundą dėl atsakovų negautų pajamų ženklios 5 337,88 Eur dalies priteisimo ir sprendimą pakeitus šia apimtimi, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų perskaičiuotina dar didesne suma; atsakovai laikytini laimėję šią bylą 98,77 procentų dalimi, o ieškovė laikytina laimėjusi ją 1,23 procento dalimi. Šią dalį skaičiuojant nuo ieškovės patirtų 5 110 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovų jos naudai priteistina 62,85 Eur suma, kuri turėtų būti sudengta su atsakovų patirtomis bei jų naudai priteistinomis 5 164,68 Eur bylinėjimosi išlaidomis ir po tokio įskaitymo iš ieškovės atsakovams turėtų būti priteista 5 101,83 Eur suma.

11.       Atsakovai atsiliepime su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai savo atsiliepimą grindžia toliau nurodytais argumentais.

11.1.                      Nesutinka su ieškovės pateikiamu šalių teisinių santykių kvalifikavimu. Pažymi, kad pirko parketlentes pas ieškovę būtent dėl to, kad ieškovė skelbėsi bei atsakovams sutiko jas ir sumontuoti atsakovų statomame gyvenamajame name. Atskirai šių prekių atsakovai (ieškovei žinant veikdami kaip nepatyrę vartotojai) pirkę niekada nebūtų, kadangi tikėjo ir pačios atsakovės buvo įtikinti, jog atsakovė, pati gamindama savo produktą, t. y. brangias medines ąžuolo medienos parketlentes, geriausiai žino jų suklojimo darbų specifiką ir yra itin kvalifikuota jų suklojimo rangos darbų srityje, dėl to šalys sutarė ne tai, ką ieškovė tvirtina apeliaciniame skunde, bet būtent pagrindinė atsakovų sąlyga buvo šių kokybiškų atsakovės parketlenčių kokybiškas sumontavimas jų gyvenamajame name, t. y. vartojimo ranga. Ieškovei buvo žinomi atsakovų kaip vartotojų poreikiai ir sutarties tikslas – kad atsakovų statomame name būtų kokybiškai ir estetiškai suklotos ieškovės įmonės gaminamos bei parduodamos brangios, kokybiškos ąžuolinės parketlentės. Atsakovai sutartį sudarė savo šeimos poreikiams tenkinti. Be kita ko pažymi, kad ieškovė apeliaciniame skunde net nepaaiškino ir neįrodinėja, kodėl, jos nuomone, nėra taikytini vartojimo rangos santykiai ir kodėl šalis sieja išimtinai pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Laiko pagrįstomis teismo sprendime padarytas išvadas.

11.2.                      Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su rangos darbų kokybe, akcentuoja, kad atvykti ir konstatuoti betoninio pagrindo paruošimo neleistinus nelygumus, taip pat medinių parketlenčių nekokybišką suklojimą su neleistinais jų tarpusavio tarpais atsakovai ieškovę ragino nuolat, taip pat ir 2024 m. gegužės 15 d. el. laiške ieškovei ir skunde Tarnybai. Laiko pagrįstomis Tarnybos sprendime padarytas šiuo klausimu išvadas. Pažymi, kad ilgą laiką ir iki šiol, net ir teikdama apeliacinį skundą, nepasirūpinusi pateikti teismui įtikinamų įrodymų, paneigiančių MB „Laupetra“ bei teismo eksperto ekspertizės išvadas, ieškovė neįvykdė savo įrodinėjimo pareigos, jai nustatytos CPK 178 straipsnyje. Keldama klausimus dėl parketlenčių tarpų dydžio ir nelygaus betoninio pagrindo, t. y. jo neparuošimo kloti parketlentes, ieškovė nesiremia jokiais įrodymais, tik prieštarauja byloje jau esančioms specialistų išvadai ir teismo eksperto išvadai. Siekdama suklaidinti ar klysdama pati, apeliaciniame skunde ieškovė remiasi liudytojų, kurie nedalyvavo klojant parketlentes ir nėra atsakingi už tinkamą jų išklojimą, parodymais.

11.3.                      Nurodo, kad niekada neteigė, kad MB „Laupetra“ išvada yra prilygintina teismo eksperto išvadai. Tačiau tuo metu, ginčui dar tik prasidedant, teismo eksperto išvados objektyviai nebuvo galima gauti, kadangi nevyko joks teismo procesas. Ieškovė, nesutikdama su šia išvada, per beveik 7 mėnesius galėjo atvykti su kitais ekspertais, tą atsakovai jai nuolat siūlė ir prašė kuo greičiau padaryti, jei tik ieškovė norės, nes atsakovai turi įrenginėti namą toliau, kraustytis į jį gyventi. Laikytina, kad ieškovė nesiekė nustatyti jai tariamai naudingų aplinkybių, visus 7 mėnesius nekėlė tokių klausimų, kuriuos 2025 m. pabaigoje dabar kelia savo apeliaciniame skunde, „abejodama“ MB „Laupetra“ specialistų išvada bei ją kritikuodama.

12.       Ieškovė atsiliepime su atsakovų apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundžiamą teismo sprendimą šioje dalyje (dėl negautų pajamų) palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė savo atsiliepimą grindžia toliau nurodytais argumentais.

12.1.                      Atkreipia dėmesį, kad atsakovai apeliacinį skundą dėl aptariamo teismo sprendimo pateikė 2025 m. gruodžio 10 d., tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovų pateiktas apeliacinis skundas neatitinka bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų, kurie keliami procesiniams dokumentams, atsakovams 2025 m. gruodžio 11 d. nutartimi nustatė terminą pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus. Akcentuoja, kad susipažinus su 2025 m. gruodžio 29 d. gautu atsakovų patikslintu skundu matyti, kad atsakovai pažeidė CPK 323 straipsnyje įtvirtintą apribojimą keisti apeliacinio skundo dalyką ar pagrindą. Pažymi, kad atsakovai nurodė naujus argumentus, kurie nebuvo nurodyti jų 2025 m. gruodžio 10 d. pateiktame apeliaciniame skunde. 2025 m. gruodžio 10 d. atsakovai pateikė vieno lapo (vos dviejų sakinių) apimties apeliacinį skundą, tuo tarpu 2025 m. gruodžio 26 d. atsakovai pateikė teismui patikslintą apeliacinį skundą, kurio apimtis yra 9 lapai. Akivaizdu, jog tai yra apeliacinio skundo pildymas pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui (kas remiantis CPK 323 straipsnio nuostatomis yra draudžiama), o ne teismo nurodytų trūkumų šalinimas. Ieškovės įsitikinimu, tai yra atsakovų tyčia ir nesąžiningai pasinaudota situacija siekiant pratęsti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą per CPK įtvirtintą trūkumų šalinimo institutą. Dėl šios priežasties atsakovų pateikto patikslinto apeliacinio skundo argumentų (paaiškinimų) apeliacinės instancijos teismas turėtų nevertinti (2025 m. gruodžio 26 d. apeliacinio skundo nenagrinėti).

12.2.                      Pritaria teismo išvadoms aptariamu aspektu. Be kita ko mano, kad aplinkybes dėl negautų pajamų priteisimo turėjo įrodyti atsakovai. Taip pat pažymi, kad ieškovės byloje sumokėtas žyminis mokestis atitinka teismų praktiką analogiškose bylose, teismas trūkumų taip pat nenustatė ir primokėti žyminio mokesčio nenurodė (nei pateikus ieškinį, nei pateikus apeliacinį skundą), todėl plačiau dėl atsakovų patikslinto apeliacinio skundo argumentų dėl netinkamo žyminio mokesčio skaičiavimo ieškovė nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

14.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

15.       Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys buvo atmestas, o atsakovų priešieškinis patenkintas iš dalies, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

16.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai ir ieškovė 2023 m. gruodžio 22 d. sudarė žodinę rangos sutartį dėl patalpų grindims skirtų 122 kv. m ploto ąžuolinių parketlenčių („Herringbone eglutė - 90°, 16x250x900 mm, Nature rūšis“) pardavimo ir jų klojimo darbų atsakovų gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovai ieškovei atliko du mokėjimus pagal išankstinę sąskaitą (2023 m. gruodžio 22 d. 7 000 Eur ir 2024 m. vasario 20 d. 10 943,26 Eur), iš viso 17 943,26 Eur. 2024 m. vasario 28 d. ieškovė atvežė parketlentes į objektą. Nustačius, kad dėl per didelės drėgmės kloti parketlenčių negalima, drėgmės surinkimui į objektą buvo pristatyti drėgmės surinkimo aparatai. 2024 m. kovo 5 d. ieškovės meistras pradėjo kloti parketlentes, nustatęs, kad drėgmė tam yra tinkama. 2024 m. kovo 8 d. apie 16.00 val. meistras baigė tos dienos darbus (išklota ~ 60 kv. m parketlenčių). Atsakovai 2024 m. kovo 9 d. atvyko apžiūrėti atliekamų darbų, tačiau, jų vertinimu, darbai buvo atlikti nekokybiškai, akivaizdžiai matyti dideli tarpai tarp lentų, grindų paviršius nelygus. Atsakovė nurodė, kad 2024 m. kovo 12 d. nuvyko į ieškovės saloną, kur darbuotoja nurodė, kad meistrams perdavė, jog būtina sustabdyti darbus, tačiau ieškovės meistrai dirbo toliau savavališkai, užpildė parketlenčių tarpus medžio dulkėmis, klijais ir panašiomis medžiagomis. 2024 m. kovo 17 d. atsakovai su priekaištais dėl darbų kokybės el. paštu kreipėsi į ieškovę. Ieškovė, 2024 m. kovo 19 d. apžiūrėjusi išklotas parketlentes, informavo atsakovus, kad parketlenčių klojimo darbai buvo atlikti kokybiškai ir kad tam tikra paklaida, t. y. tarpai tarp parketlenčių, yra galima, atsižvelgiant į vartotojų pasirinktų parketlenčių savybes, t. y. parketlentės yra natūralaus medžio, pasižymi geromis fizikinėmis ir mechaninėmis savybėmis, pakankamai atsparios deformacijoms ir gali būti klojamos patalpose, kuriose kinta temperatūra bei drėgmė. 2024 m. kovo 19 d. atsakovai el. laišku atsakė, kad jiems tinka du variantai: 7 000 Eur finansinė kompensacija ir tarpų sutvarkymas, akrilavimas, lakavimas (kas ilgaamžiškiau) ir sutarties pasirašymas, kad tarpams atsiradus (ne dėl drėgmės/sausumo) bent 5 metus ieškovė įsipareigotų tai tvarkyti, arba visų sumokėtų pinigų grąžinimas ir objekto palikimas, koks jis buvo iki darbų pradžios. Ieškovės atstovui 2024 m. kovo 20 d. el. paštu informavus apie pinigų grąžinimą ir objekto palikimą, vėliau 2024 m. kovo 25 d. el. laiške ieškovės atstovas jau nurodė, kad atsakovų pretenzijos yra nepagrįstos, nėra pagrindo išlupti grindis, mokėti kompensacijos, bei nurodė, kad darbus nutraukia, o už suklotas grindis atsiųs sąskaitą faktūrą. 2024 m. balandžio 10 d. atsakovai el. laišku ieškovei pateikė MB „Laupetra“ parengtą 2024 m. balandžio 10 d. Neeilinės statinio apžiūros specialistų techninio vertinimo išvadą, kurioje be kita ko nurodyta, kad grindų danga įrengta prieš tai nesuformavus tokio tipo grindims tinkamo ir lygaus pagrindo, dėl grindų pagrindo drėgmės bei grindų pagrindo nelygumų atsirado grindų dangos defektai, matomi tarpai. Po to šalių susirašinėjimas buvo tęsiamas, o 2024 m. balandžio 15 d. ieškovės vadovas el. laiške atsakovams akcentavo, kad apžiūros metu grindų defektų nebuvo nustatyta, 2 trumpas lentas prie lango, kurios jiems nepatinka, gali lengvai pakeisti bei dėl susiklosčiusios situacijos pasiūlė 2 000 Eur nuolaidą nuo jų sumokėtos sumos, taip pat nurodė, jog neapmokestins už montavimo darbus, kuriuos jau atliko. 2024 m. balandžio 25 d. atsakovai pateikė pretenziją ieškovei dėl nekokybiškų darbų trūkumų, sutarties nutraukimo ir kt., be kita ko, nurodydami, kad nutraukia 2023 m. gruodžio 22 d. su ieškove sudarytą žodinę sutartį po 30 dienų nuo šios pretenzijos išsiuntimo dienos, reikalavo, kad ieškovė iš jų namo išmontuotų visas jau sumontuotas parketlentes ir jas išsigabentų, nepadarydama žalos turtui ir objektą grąžintų į 2024 m. vasario 28 d. padėtį, bei per 30 dienų terminą atlygintų atsakovų patirtus nuostolius, t. y. grąžintų ieškovei sumokėtus 17 943,26 Eur, 484,00 Eur už minėtą išvadą, 600,00 Eur už teisines paslaugas ir 2 000,00 Eur neturtinę žalą. Ginčo parketlentės 2024 m. lapkričio 4 d. buvo išmontuotos ieškovų pasitelkto meistro pagalba, dėl ko ieškovai patyrė 1 210 Eur išlaidų. Po pateiktos pretenzijos, šalims taip ir nepriėjus bendro kompromiso, ir atsakovams kreipusis į Tarnybą, Tarnybos komisija, išnagrinėjusi atsakovų prašymą, 2024 m. spalio 30 d. nutarimu jį patenkino iš dalies, pripažindama pagrįstu atsakovų reikalavimą dalyje dėl sutarties nutraukimo ir sumokėtų pinigų (22 043,26 Eur) sugrąžinimo, išlaidų už eksperto paslaugas (484,00 Eur) ir išlaidų už advokato paslaugas (473,76 Eur) atlyginimo, bei laikydama nepagrįstu atsakovų reikalavimą dalyje dėl patirtų nuostolių negautų pajamų forma, negalint mažiausiai 3 mėnesius ilgiau nei planuota išnuomoti savo dabartinio būsto.

17.       Ieškovei nesutikus su Tarnybos priimtu nutarimu ir kreipusis į teismą dėl ginčo išnagrinėjimo iš esmės, taip pat ir atsakovams savo ruožtu byloje pateikus priešieškinį dėl sutarties nutraukimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, o atsakovų priešieškinį patenkino iš dalies, iš esmės nepagrįstu laikydamas tik jų reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo. Apeliacinius skundus šioje byloje pateikė abi šalys, kiekviena iš šalių iš esmės toje dalyje, kurioje jų reikalavimai buvo atmesti, kritiškai vertindamos teismo atliktą įrodymų vertinimą, apeliantei ieškovei be kita ko įžvelgiant neatskleistą bylos esmę, netinkamai kvalifikuotus šalių teisinius santykius, ir kt.

18.       Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

19.       Apeliantė ieškovė pirmiausia savo skunde nesutinka su byloje atliktu tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimu, vertindama, kad santykiai tarp apeliantės ir atsakovų buvo pirkimo–pardavimo, akcentuodama, kad šalių sudarytos sutarties dalykas, tikslai ir tikroji šalių valia buvo parketlenčių pardavimas atsakovams, o ne jų sumontavimas atsakovų nurodytame konkrečiame objekte, kartu atkreipdama dėmesį į kelis kartus didesnę parketlenčių nei jų montavimo darbų kainą.

20.       Vadovaujantis CK 6.681 straipsnio nuostatomis, statybos rangos sutartys iš kitų rangos sutarčių išskiriamos pagal specifinį rangos dalyką – statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. CK 6.681 straipsnio 4 dalis numato, kad tais atvejais, kai statybos darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės. Aptariamu atveju, kaip nustatė ir pirmosios instancijos teismas, byloje nebuvo ginčo dėl to, kad ieškovė yra verslininkė, o atsakovai – vartotojai, sutartį su ieškove sudarę savo šeimos poreikiams tenkinti, tokiu būdu pagrįstai konstatavus, kad tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai. Taip pat tinkamai buvo kvalifikuota ir šalių sudaryta sutartis kaip statybos rangos sutartis. Bylos duomenų visuma, be kita ko byloje esantis ieškovės komercinis pasiūlymas Nr. PR20231222/071, patvirtina, kad šalys 2023 m. gruodžio 22 d. sudarė žodinę rangos sutartį dėl parketlenčių pirkimo–pardavimo kartu su jų paklojimo darbais atsakovų gyvenamajame name. Ir nors CK 6.645 straipsnio 4 dalyje kaip kriterijus, padedantis atriboti rangos ir pirkimo–pardavimo teisinius santykius, yra nurodytas perduodamo daikto ir atliktų darbų kainų skirtumas, kasacinio teismo praktikoje dėl šios nuostatos taikymo taip pat yra pabrėžiama būtinybė atribojant nurodytas sutartis išsiaiškinti šalių sudarytos sutarties esmę ir tikslus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2011). Šiuo gi atveju šalys iš karto susitarė dėl parketlenčių įsigijimo kartu su jų paklojimo darbais, t. y. sutarties dalyką sudarė ne įprastas prekių (parketlenčių) pardavimas atsakovams, o ieškovės pagamintos parketlentės su jų sumontavimu objekte. Todėl įvertinęs šalių sudarytos sutarties esmę ir tikslą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo aptariamą šalių sutartį pripažinti ne statybos rangos, o pirkimo–pardavimo sutartimi.

21.       Atkreiptinas dėmesys, kad esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, užsakovas turi teisę pasirinkti, kuriuo iš įstatyme nustatytų gynybos būdų naudotis – rangovas negali primesti užsakovui savo valios dėl pažeistų teisių gynimo būdo pasirinkimo ar apriboti užsakovo pasirinkimą. Rangovas prisiima riziką ir, žinodamas savo teises ir pareigas, turi žinoti, kad netinkamos kokybės daikto pagaminimo atveju užsakovo (vartotojo) teisės gali būti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų įvairovė, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

22.       Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, ieškovas gali rinktis kelis teisių gynimo būdus tiek, kiek specialiųjų nuostatų, įtvirtintų CK 6.665 straipsnyje, nepakanka pažeistoms teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008; 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020). Greta reikalavimo grąžinti rangovui sumokėtas sumas, subjektas, manantis, kad dėl kontrahento netinkamai atliktų darbų ar pažeisto sutarties įvykdymo termino patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013).

23.       Pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalį, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. CK 6.665 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.

24.       Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovai, vertindami, kad ieškovė netinkamai įvykdė parketlenčių montavimo darbus, pareiškė jai reikalavimus dėl šalių sutarties nutraukimo, įpareigojant ieškovę pasiimti visas atsakovams parduotas parketlentes, 15 943,26 Eur už parketlentes sumokėtos sumos priteisimo, be kita ko, patirtų nuostolių dėl sumontuotų ginčo parketlenčių išmontavimo išlaidų, nuostolių dėl atsakovų negautų nuomos pajamų atlyginimo, neturtinės žalos priteisimo, ir kitų su ginču susijusių išlaidų už eksperto paslaugas, teisines paslaugas, ir pan. atlyginimo. Pažymėtina, kad nurodyti atsakovų reikalavimai nėra alternatyvūs ar prieštaraujantys vieni kitiems pažeistų teisių gynimo būdai, ir gali būti taikomi kartu dėl to paties teisių pažeidimo.

25.       Apeliantė ieškovė apeliaciniame skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl netinkamai atliktų darbų, kvestionuoja byloje atliktą įrodymų vertinimą, be kita ko, dėl konstatuotų trūkumų dėl tarpų tarp parketlenčių, nesiremiant teisės aktų reikalavimais, ekspertize, ir pan., dėl grindų pagrindo nelygumo, neatsižvelgus į byloje apklaustų liudytojų parodymus, taip pat kritiškai vertindama ir MB „Lauperta“ byloje pateiktą išvadą. Visgi, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija ir su šiais minimos apeliantės nurodytais argumentais neturi pagrindo sutikti.

26.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Tokia nuostata pagrindžiama tuo, kad rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikti savo rizika. Ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014; 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2016, kt.).

27.       Aptariamu atveju, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės parduotos parketlentės atsakovų namuose buvo sumontuotos nekokybiškai. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs byloje šalių pateiktus įrodymus, taip pat liudytojų parodymus, eksperto išvadą. Nors apeliantė ieškovė kelia abejonę dėl neatskleistos bylos esmės, vertinant tarpų tarp parketlenčių (ne)tinkamumą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teismas šias aplinkybes analizavo ir vertino pagal turimus ir šiuo metu galimus turėti (nes parketlentės yra išardytos) įrodymus.

28.       Pirmiausia pažymėtina, kad byloje teismo 2025 m. kovo 19 d. nutartimi buvo paskirta ekspertizė, o eksperto išvada, kaip teisingai akcentavo ir teismas skundžiamame sprendime, laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis), nes ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Kaip matyti iš byloje pateikto 2025 m. gegužės 28 d. ekspertizės akto, ekspertizės objektas eksperto buvo apžiūrėtas 2025 m. balandžio 7 d., o atliekant ekspertizę buvo analizuojami civilinėje byloje esantys dokumentai, parketlenčių eksploatacinių savybių deklaracija, esama situacija objekte, Lietuvos Respublikoje galiojantys/galioję darbų vykdymo metu teisės aktai, taip pat ir statybos taisyklės ST 121895674.210.01:2021 „Apdailos darbai“, kurias savo apeliaciniame skunde akcentuoja ir ieškovė. Tačiau atkreiptinas dėmesys, ką pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, kad paminėtos taisyklės nėra norminis teisės aktas (ir byloje nėra duomenų, kad ieškovė yra taisykles akceptavusių asmenų sąraše), o dalies gamintojų ir statytojų susitarimas, į kurį kaip į tinkamą ir pagrįstą statybos darbų atlikimo praktiką visgi tikslinga orientuotis. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, teismas įvertino ieškovės viešai deklaruojamą informaciją apie jos gaminius bei jų montavimą, tarp jų ir apie tam tikrų priemonių (glaisto, ir kt.) naudojimą trūkumams ištaisyti, kas iš viešai prieinamos informacijos turėjo būti žinoma ir vartotojams (atsakovams). Tačiau, įvertinus turimus duomenis apie šalių susitarimo turinį, sutarties objektą, šiam ginčui svarbia laikytina ir teismo išskirta aplinkybė apie šalių elgesį sutartinių santykių kontekste, kai atsakovams pareiškus pretenzijas dėl parketo tarpelių, ir ieškovei nurodžius grindis montuojančiam asmeniui nutraukti darbus, nesuderinus su atsakovais buvo pradėti tų tarpų užtaisymo veiksmai, neneigiant, kad tai galėtų būti vertinama ir kaip nekokybiškai atliktų darbų pripažinimas. Be kita ko, tokį vertinimą suponuoja ir kai kurios kitos šalių ginčo aplinkybės, kai, pavyzdžiui, dar pradinės ginčo sprendimo stadijos metu atsakovams pareiškus pretenzijas dėl atliekamų darbų kokybės, ieškovės atstovas 2024 m. kovo 20 d. el. paštu pats nurodė apie pinigų grąžinimą ir objekto palikimą, o vėlesniame įmonės laiške (2024 m. balandžio 15 d.) atsakovams net buvo pasiūlyta ženkli nuolaida. Kaip matyti, ginčijamame sprendime teismas įvertino aplinkybes dėl tarpų tarp sumontuotų parketlenčių bei tą vertinimą atliko iš byloje turimų duomenų. Ir šiame kontekste atmestini apeliantės argumentai dėl neva neatskleistos bylos esmės, tarpus tarp parketlenčių nustačius neva tik remiantis vizualiai, nenurodžius tikslaus tų tarpų dydžio ar kad jie viršijo leistinas ribas. Vėlgi, pirmiausia atkreiptinas dėmesys į pačios ieškovės poziciją ir elgesį kilusio ginčo metu, kai, kaip matyti iš bylos duomenų (be kita ko, Tarnybai teiktų procesinių dokumentų, šalių susirašinėjimo (pavyzdžiui, 2024 m. gegužės 15 d. el. laiškai), dar iki parketlenčių išardymo, po MB „Laupetra“ pateiktos išvados, atsakovai ragino pačią ieškovę imtis aktyvių veiksmų – apžiūrėti sumontuotas parketlentes, kviestis ekspertus ar pan., tačiau ieškovė tokių priemonių nesiėmė, jokių objektyvių jos argumentus ir byloje reikštą poziciją patvirtinančių aplinkybių nefiksavo ir tokių duomenų nepateikė, nors šiame kilusiame vartojimo teisinių santykių ginče tokią pareigą ir turėjo. Tuo tarpu teismas skundžiamame sprendime konstatuodamas netinkamai atliktus darbus, rėmėsi įrodymų visuma, tarp jų ir minėta teismo eksperto pateikta išvada, MB „Laupetra“ specialistų techninio vertinimo išvada, kurią atlikdamas ekspertinį tyrimą iš dalies naudojo ir teismo paskirtas ekspertas. Dėl MB „Laupetra“ išvados pastebėtina, kad teismas, remdamasis teismo ekspertizės aktu, kritiškai vertino tos išvados dalį dėl grindų drėgmės bei ja nesivadovavo, o apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu sutinka, todėl pirmosios instancijos teismo argumentų nekartoja ir išsamiau dėl to nepasisako. Pažymėtina, kad teismo ekspertizės akte, be kita ko nustačius, kad pačios parketlentės atitinka kokybės reikalavimus, iš turimų duomenų buvo vertinama ir jų išklojimo (sumontavimo) kokybė. Šiame ekspertizės akte, akcentuojant, jog prieš parketlenčių klojimą labai svarbu įsitikinti, kad pagrindas būtų tvirtas, lygus, nesutrūkinėjęs, sausas, švarus, užtikrinta reikiama patalpos temperatūra ir drėgmė, konstatuota, kad nagrinėjamo objekto apžiūros metu ir 3.2 lentelės paveiksluose 1.1-11 – 1.1-13 užfiksuotas betoninių grindų pagrindas tvirtas, be įtrūkimų, švarus; vietomis betoninių grindų nelygumas viršija leidžiamus normatyvinius reikalavimus; suabejojus dėl ankstesniame vertinime atliktos betono drėgmės matavimo teisingumo, ekspertas juo nesivadovavo; taip pat konstatuota, kad 3.2 lentelės paveiksluose 1.1- 14 – 1.1-16 užfiksuoti tarpai tarp lentelių ir 1.1-17 paveiksle – grindų dangos nelygumai (pagal MB „Laupetra“ tyrimą), šiose foto fiksacijose nėra nurodyti tikslūs mato vienetai, todėl ekspertas nebegali įvertinti normatyvinių kokybės parametrų atitiktį, kurie keliami parketlenčių elementų tarpams ir aukščių skirtumui. Ekspertizės akte nurodyti faktoriai, kurie turėjo neigiamą įtaką parketlenčių klojimo darbų kokybei: vietomis nelygus betoninių grindų pagrindas; betoninių grindų pagrinde prieš darbų pradžią buvo daug drėgmės (nėra žinoma ar buvo paleistas grindinis šildymas; kokia buvo patalpų temperatūra, santykinis oro drėgnumas ir kt.); vietomis netolygiai įrengtas išlyginamasis grindų sluoksnis; taip pat nurodyta, kad vertinimo metu negalima vienareikšmiškai nustatyti, dėl kokios priežasties parketlenčių grindyse atsirado plyšiai, skirtumas tarp gretimų parketlenčių lentų. Taip pat pastebėtina, kad teismas ginčijamame sprendime atkreipė dėmesį ir į eksperto vertinimo metu nurodytą parketlenčių matmenų paklaidą, dėl ko teismas iškėlė prielaidą ir dėl minėtose taisyklėse numatyto 0,3 mm tarpo tarp parketlenčių viršijimo, tačiau, kaip teisingai pastebėta, šia aplinkybe šalys nesirėmė.

29.       Paminėti įrodymai, ekspertizės aktas, be kita ko minėtas ieškovės elgesys (pačiai nepasirūpinus objektyvių įrodymų savo pozicijai pagrįsti pateikimu) sudaro pagrindą kritiškai vertinti ir ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl tinkamai nenustatyto grindų pagrindo nelygumo. Pažymėtina, kad apeliantės paminėti liudytojų parodymai nepaneigia pateiktų specialistų bei eksperto išvadų. Ir nors, viena vertus, sutiktina, kad pagal turimus duomenis šalių sutartyje nebuvo numatyta pareiga ieškovei įrengti grindų pagrindą (jį išlyginti), tačiau, kita vertus, vien tai šiame iš vartojimo teisinių santykių kilusiame ginče, atsižvelgiant į sutarties objektą (ieškovės parketlenčių įsigijimas su jų paklojimu atsakovų objekte), nepašalina ieškovės kaip verslininkės atsakomybės už galutinį darbo rezultatą (tinkamą parketlenčių sumontavimą). Kaip matyti iš bylos duomenų, sutartinių santykių pradžioje šalys sprendė klausimus dėl tinkamų grindų pagrindo, patalpų oro drėgmės sąlygų, būtinų pradėti darbus, ir paminėtus klausimus bendru sutarimu išsprendė, darbai buvo pradėti. Be to, kaip atkreipė dėmesį ir pirmosios instancijos teismas, viešai prieinamais duomenimis, ieškovė pati turi parengusi detalias rekomendacijas grindų pagrindo prieš parketlenčių dėjimą paruošimui, ir šiuo atveju ieškovės meistras atsakovų objekte net nustatė grindų pagrindo nelygumus, savo iniciatyva juos kai kuriose vietose palygino, tačiau atsakovams tokio pobūdžio trūkumų neakcentavo ir jų pašalinimo nereikalavo. Tokiu būdu, sutiktina, kad sutartimi įsipareigojusi sumontuoti parketo grindis, ieškovė pati prisiėmė riziką dėl šių darbų tinkamo atlikimo.

30.       Įvertinus nurodytas aplinkybes bylos duomenų visumos kontekste, ieškovei nepaneigus nustatytų darbų defektų pobūdžio, byloje nesant objektyvių duomenų, neabejotinai patvirtinančių, jog aptariami darbai ieškovės buvo atlikti kokybiškai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįvykdė sutartinių įsipareigojimų ir yra atsakinga už nustatytus atliktų darbų trūkumus. Kitokiai išvadai pagrindo nesudaro ir apeliantės ieškovės pastebėjimai apie teismo nepaaiškintas sąvokas, apie atsakovų galimybes įsigyti analogišką parketą kitur, apeliantės nurodytų liudytojų parodymus apie nepastebėtus trūkumus, ir pan. Atitinkamai, teisėjų kolegija sutinka ir su ginčijamą sprendimą priėmusio teismo pozicija dėl atsakovų pasirinkto savo pažeistų teisių gynybos būdo – šalių sutarties nutraukimo, pagrįstumo, pritariant teismo argumentams, be kita ko, atsižvelgus į šalių konfliktiškus santykius, tarpusavio komunikaciją viso ginčo sprendimo metu, nesant pagrindo tikėtis, kad sutartis galėtų būti įvykdyta ateityje. Spręstina, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrįstai tenkintas atsakovų reikalavimas dėl šalių 2023 m. gruodžio 22 d. žodinės sutarties nutraukimo, įpareigojant ieškovę per 14 dienų pasiimti visas atsakovams parduotas bei pas atsakovus esančias parketlentes, priteisiant iš ieškovės atsakovų naudai solidariai už parketlentes sumokėtą 15 943,26 Eur sumą.

31.       Apeliantė ieškovė savo apeliaciniame skunde lakoniškai užsimena apie skundžiamo sprendimo neva neteisingas išvadas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, tačiau išsamiau tokios savo pozicijos nepagrindė. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, nurodytose dalyse naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą taip pat nemato pagrindo. Ieškovei tinkamai nevykdžius sutartinių įsipareigojimų, nustačius, kad ieškovė savo jėgomis sudėtų parketlenčių neišmontavo (nepaisant atsakovų prašymų), dėl ko atsakovai šiems darbams atlikti turėjo pasitelkti trečiąjį asmenį, kuriam buvo sumokėta 1 210 Eur suma, kurią teismas pagrįstai ir pripažino atsakovų nuostoliais bei ją priteisė iš ieškovės. Be to, kaip minėta, apeliantei aiškiai nenurodžius nesutikimo su teismo sprendimu dėl neturtinės žalos priteisimo motyvų, apeliacinės instancijos teismas išsamiau dėl to taip pat nepasisako, tačiau pažymi, jog pritaria atliktam teisiniam vertinimui ir priimtam sprendimui, pagrįstai konstatavus, jog atsakovai susiklosčiusioje situacijoje patyrė tam tikrus nepatogumus, stresą dėl viso ginčo eigos, bylinėjimosi, negalėjimo naudotis sutarties rezultatu, ieškovės kreipimosi su skundais į Žurnalistų etikos inspektorių (skundai pripažinti nepagrįstais) ir (duomenys neskelbtini) (skundą atsisakyta priimti), kartu tinkamai kritiškai vertinus atsakovų poziciją dėl ginčo situacijos reikšmingos įtakos atsakovo sveikatai, byloje nesant objektyvių duomenų apie atsakovų patirtus intensyvius išgyvenimus, ir pan. Atitinkamai nenustatytas pagrindas ir keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą ir dalyje dėl procesinių palūkanų priteisimo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

32.       Apeliantai atsakovai savo apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl netenkinto jų reikalavimo dėl 6 300 Eur negautų nuomos pajamų priteisimo, akcentuodami byloje šiuo klausimu netinkamai atliktą įrodymų vertinimą, teismui nepagrįstai atmetus visą atsakovų reikalavimą, bylos nagrinėjimo metu net nekėlus klausimo dėl atsakovų gaunant minėtas pajamas patiriamų išlaidų. Apeliantų teigimu, iš viso su žemės mokesčiu (jų skaičiavimu, 17,12 Eur) ir gyventojų pajamų mokesčiu (945 Eur), jie būtų patyrę 962,12 Eur išlaidų, todėl teismas tokia suma galėjo (turėjo) sumažinti prašomų priteisti negautų pajamų dydį, dėl ko apeliantai ir prašo priteisti iš ieškovės atsakovų naudai 5 337,88 Eur nuostolius, atsakovų patirtus už dėl ieškovės kaltės atsakovų negautų nuomos pajamų.

33.       Ieškovė dėl atsakovų apeliacinio skundo pirmiausia išdėstė poziciją, kad 2025 m. gruodžio 29 d. gautas atsakovų patikslintas apeliacinis skundas apskritai neturėtų būti vertinamas, kadangi atsakovai pažeidė CPK įtvirtintą apribojimą keisti apeliacinio skundo dalyką ar pagrindą, nurodydami naujus argumentus, kurie nebuvo nurodyti jų 2025 m. gruodžio 10 d. pateiktame apeliaciniame skunde. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. gruodžio 11 d. gavęs atsakovų apeliacinį skundą, 2025 m. gruodžio 11 d. nutartimi, įvertinęs, kad pateiktas apeliacinis skundas neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų, nustatė atsakovams terminą skundo trūkumams pašalinti, po ko, teisme 2025 m. gruodžio 29 d. gavus atsakovų patikslintą apeliacinį skundą, teisėjo tos pačios dienos rezoliucija šis skundas buvo priimtas. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas išsprendė apeliacinio skundo priėmimo klausimą, jį priimdamas, o apeliacinės instancijos teismas priimtą procesinį sprendimą tokia apimtimi nagrinėja, taigi, išsamiau dėl paminėtų ieškovės aplinkybių ir nepasisako.

34.       Negautų pajamų kaip nuostolių priteisimas yra viena iš civilinės atsakomybės formų, o civilinė atsakomybė negali būti taikoma, jeigu nenustatoma bent viena iš būtinų jai taikyti sąlygų. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurie atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnio nei faktiškai asmens patirto žalos dydžio atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinės atsakomybės sąlygas – priežastinio ryšio sampratą, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019).

35.       Pagal kasacinio teismo praktiką negautos pajamos, kaip nuostoliai, yra suprantamos kaip grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), o iš šių – ir pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021).

36.       Nagrinėjamu atveju, atsakovai aptariamą reikalavimą dėl negautų nuomos pajamų grindė 2024 m. kovo 1 d. preliminaria patalpų nuomos sutartimi, pagal kurią atsakovė įsipareigojo kitam asmeniui laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2025 m. gegužės 31 d. išnuomoti atsakovams priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), už 700 Eur per mėnesį; taip pat internetinio portalo skelbimais apie butų nuomos kainas. Ir teismas šiuo atveju konstatavo, kad atsakovų statomas gyvenamasis namas, kuriame jie ketino apsigyventi, sudaryta preliminari sutartis patvirtina jų ketinimą turimą butą nuomoti ir iš to gauti pajamas, tačiau atsakovų nurodoma nuomos rinkos kaina, anot teismo, negali būti prilyginama jų negautoms pajamoms; iš negautų pajamų turi būti atimami tie nukentėjusio asmens sutaupymai, tos sąnaudos, kurių nukentėjęs asmuo išvengė dėl to, kad dėl neteisėtų kito asmens veiksmų nevykdė veiklos, kaip, pavyzdžiui, žemės mokestis, nekilnojamojo turto mokestis ar kt. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovai, siekdami įrodyti negautų pajamų, kaip savo nuostolio, dydį turėjo įrodyti negautų grynųjų pajamų dydį, tačiau šių aplinkybių neįrodinėjo, dėl ko teismas tokį reikalavimą ir atmetė, išsamiau nepasisakydamas nei dėl kitos šalies argumentų, nei dėl laikotarpio, už kurį atsakovai pajamų negavo.

37.       Aptariamu aspektu, viena vertus, sutiktina, kad atsakovai, reikšdami tokį reikalavimą, turėjo įrodyti negautų grynųjų pajamų dydį, be kita ko, ir minėtas sąnaudas, kurios gali būti reikšmingos apskaičiuojant negautas pajamas. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į teismo pareigą įvertinti, ar proceso šalies nurodomas žalos dydis yra teisingai apskaičiuotas, o šiuo atveju teismas tokių aplinkybių nesiaiškino. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovų statusą šalis siejusiame teisiniame santykyje, paminėtą teisinį reglamentavimą, tai, kad teismas iš esmės pripažino įrodymais patvirtintą atsakovų ketinimą gauti pajamas iš buto nuomos, taip pripažindamas tokio pobūdžio nuostolių realumą, tačiau išsamiau nevertino ir nesiaiškino aplinkybių dėl reikalaujamų nuostolių dydžio pagrįstumo, taigi tinkamai neištyrė visų sąlygų ir neatskleidė aplinkybių, svarbių sprendžiant klausimą dėl negautų pajamų ir taip šioje dalyje neatskleidė bylos esmės, dėl ko teisėjų kolegija, dar atkreipdama dėmesį, kad byla apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturėtų būti nagrinėjama tais aspektais, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino, ir siekiant neužkirsti proceso šalims kelio į apeliaciją, sprendžia, kad šioje dalyje skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas, bylą toje dalyje perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

38.       Dėl kitų apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie šiuo metu neturi esminės reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

39.       Atsižvelgiant į tai, kad galutinis sprendimas dėl visų pareiktų reikalavimų byloje nėra priimtas, skundžiamas teismo sprendimas dalyje yra panaikintas ir byla dalyje grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje dėl šalių bylinėjimosi išlaidų ir šalių argumentų tuo klausimu nepasisako ir palieka šį klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui, priimant galutinį procesinį sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Wilbergs Group“ apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovų B. D. ir G. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimą panaikinti dalyje dėl atsakovų B. D. ir G. D. priešieškinio reikalavimo dėl 6 300 Eur negautų pajamų priteisimo ir šioje dalyje bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                                        Kristina Lysionok

Ramunė Mikonienė

Svetlana Panina