Baudžiamoji byla Nr. 1-1803-908/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56552-2017-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.15.3.2; 1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 19 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė,
sekretoriaujant Neringai Dargytei, Sandrai Biziulevičienei,
dalyvaujant prokurorams Miglei Lukševičienei, Kristinai Rekertienei,
kaltinamajam E. M., jo gynėjui advokatui R. V.,
nukentėjusiajam V. L.,
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Vilnius, teistas: 2017-10-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 6 mėnesiams, kaltinamas padarę nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje.
Teismas
n u s t a t ė :
E. M. 2017-10-30, apie 19.10 val., viešoje vietoje –namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiptinės trečiajame aukšte, tyčia, rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, dėl chuliganiškų paskatų, turėdamas menkavertę priežastį (dėl tarp jo ir nukentėjusiojo V. L. kilusio konflikto, kai nukentėjusysis prašė pritildyti garsiai leidžiamą muziką), sumušė V. L., t. y. įspraudęs nukentėjusįjį į kampą tarp butų Nr. 7 ir 8, tyčia sudavė jam du smūgius delnu į kairiąją veido pusę, po to ne mažiau 3-5 kartų kumščiu smogė į krūtinę ir pilvą, 3-4 kartus spyrė keliu į pilvą, o dėl suduotų smūgių nukentėjusiajam sukniubus ant kelių, 5 kartus spyrė į kairįjį šoną, tuo padarydamas nukentėjusiajam kairės pusės IX-XI šonkaulių lūžius su poodinėmis kraujosruvomis nugaros kairėje, poodines kraujosruvas kairiame žande, krūtinės ir nugaros dešinėse pusėse, kairiame šone, žastuose, dešinėje šlaunyje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis E. M. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Nurodė, kad spalio 30 d., apie 18 val., atvyko pas savo mamą pasiimti laiškų. Buvo susinervinęs. Mama paprašė jai užleisti muziką. Jis paleido muziką per kompiuterį su kolonėlėmis. Valandos bėgyje kažkas pradėjo kumščiu daužyti į duris. Išsigandęs nuėjo pažiūrėti. Atidaręs duris, pamatė kaimyną, kuris buvo nusiteikęs agresyviai, šaukė „tu, bandite, aš tave pamokysiu“. Jam atsakė, kad pasižiūrėtų, kiek valandų, ir nusiramintų. Bandė uždaryti duris, tačiau nukentėjusysis trukdė. Tada jis išėjo iš savo buto ir pradėjo stumti nukentėjusįjį į jo butą. Nukentėjusysis nukrito. Vėliau vėl pradėjo stumdytis, atėjusi kaimynė pradėjo juos skirti. Grįžęs namo, neradęs cigarečių namie, išėjo iki parduotuvės. Grįžo namo po 20 min, mama jam pasakė, kad buvo atėję policijos pareigūnai ir jo ieškojo. Vėliau sužinojo, kad buvo greitoji, kad kaimynas serga migrena. Bandė su juo susitarti, tačiau nepavyko, norėjo atlyginti žalą, siūlė 1 000 eurų. Jie pasakė, kad, apmokėjus už vaistus, pretenzijų neurės, tačiau po kiek laiko jo sugyventinės kaimynas paprašė 2 700 eurų. Vėliau nukentėjusysis su žmona persigalvojo ir taip byla pateko į teismą. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus E. M. nurodė, kad sudavė L. į krūtinės pusę ranka, nukentėjusysis parkrito. Į kampą tarp 7 ir 8 buto nebuvo įspraudęs. Grumtynės vyko laiptų aikštelėje. Nepamena, ar pataikė keliu į pilvą. Su rankomis sudavė nukentėjusiajam į šoną, krūtinę. Nukentėjusysis buvo sukniubęs. V. L. nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti nuo jo smūgių. Mano, kad nukentėjusysis jį išprovokavo, konfliktas kilo dėl muzikos. Nukentėjusysis prašė išjungti muziką, brovėsi į butą, rėkė, o ne gražiai prašė pritildyti muziką. Jis bandė uždaryti duris, tačiau nukentėjusysis jam neleido to padaryti. Jaučiasi kaltu dėl įvykio, reikėjo bandyti išvengti viso to. Atsiprašo nukentėjusiojo dėl įvykio. V. L. smūgiavo kumščiais. Nuo suduotų smūgių V. L. galėjo lūžti šonkauliai. Gal smūgiavo iš šono. Iki šio įvykio tarp jo ir nukentėjusiojo konfliktų nebuvo. Nukentėjusysis bendravo labiau su jo (E. M.) sugyventine, jų santykiai geri. Įvykio dieną buvo blaivus. Muštynės vyko prie jo durų, truputį toliau. Būtų aikštelėje yra 3 butai. Jo butas yra antrame aukšte kairėje, V. L. – trečiame aukšte, taip pat kairėje. Sutinka su civiliniu ieškiniu ir jame nurodyta suma. Sutinka su kaltinimu, veikos kvalifikacija. Pripažįsta kaltinime nurodytas aplinkybes (b. l. 109-114).
Teismo posėdžio metu 2018 m. rugsėjo 18 d. kaltinamasis E. M. dėl civilinio ieškinio nurodė, kad civilinį ieškinį sutinka mokėti, tačiau dydis per žalos didelis. Reiktų sumažinti neturtinės žalos sumą, o turtinę žalą sutinka apmokėti. Dar kartą atsiprašo nukentėjusiojo. Sutinka atlyginti žalą dalimis.
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis V. L., apklausiamas dėl civilio ieškinio nurodė, kad savo civilinį ieškinį, kuris pareikštas byloje, palaiko. Dėl vaistų, tai gali surinkti iš vaistinės kvitus. Dėl negautų išmokų, tai gavo tik 80 procentų, lyginant su alga, kuri buvo mokama. Jam buvo nervinis šokas, kurį iki dabar jaučia. Buvo daromas spaudimas iš kaltinamojo sugyventinės. Į psichologus nesikreipė, nes tuomet negalėtų dirbti valstybinėje institucijoje. Gydytojai jam rašė raminamuosius vaistus. Šiuo metu yra darbingas tik iki 12 val., nes vėliau prasideda skausmai, kurių nenuslopina net vaistai. Dėl anksčiau gautos algos gali pateikti darbo užmokesčio pažymas. Važinėjo su taksi, tačiau kvitų neišsaugojo, o vaistų pirkimo receptus išduos vaistinė. Šiuo metu yra bedarbis, nors ir yra registruotas rezerve. Negali pretenduoti į atitinkamas pareigas dėl sveikatos, negali dalyvauti atrankose, nes tam neleidžia dabartinė jo sveikatos būklė. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus V. L. nurodė, kad nesutinka mažinti turtinės ir neturtinės žalos dydžio. Kaltinamasis su juo dėl įvykio nesusisiekė, kaltės nepripažino, neatsiprašė ir nenurodė, ką jis toliau darys. Viskuo rūpinosi tik jo sugyventinė. Konkurse dėl kitų pareigų urėdijoje negalėjo dalyvauti, jo alga buvo apie 1 300 eurų. 6 mėnesius negavo po 600 eurų. Dabar yra siunčiamas į Santariškes tyrimams. Jam užeina skausmai, turi arba gulėti arba būti įsitempęs (išsitiesęs). Žmona leidžia vaistus nuo skausmo. Skydliaukės liga buvo ir anksčiau, tačiau dėl nervinės įtampos jam ši liga gali suaktyvėti. Dėl šio įvykio patyrė didelį stresą, iki šiol jam išrašo raminamuosius, kuriuos geria. Jaučia baimę, eidamas pro kaimyno duris. Kaltinamasis skambino į žmonos telefoną naktį, sakė „nešokinėti“. Jis grasino ir po įvykio, sakė nesiskųsti. Vėliau jo mama atbėgo ir pasakė, kad nesiskųstų dėl įvykio. Jaučiasi nesaugus (b. l. 109-114).
Teismo posėdžio metu 2018 m. rugsėjo 18 d. nukentėjusysis V. L. dėl civilio ieškinio papildomai nurodė, kad pirminį ieškinį tikslina, atsižvelgdamas į visą gydymosi laikotarpį. Prašo priteisti sumą, kuri sudarytų skirtumą tarp pareiginio atlyginimo ir pašalpos. Iki sužalojimo dirbo. Dabar turtinė žala siekia 1 526,9 Eur, neturtinė žala – 4480 Eur, visą žalą vertina 6000 Eur. Jo nedarbingumas susijęs su šonkaulių lūžiais. Negali nuvykti į Darbo biržą. Kiekvieną savaitę lankosi pas gydytojus, nedarbingumas tęsiamas 2 mėnesius. Po sužalojimo 1 mėnesį turėjo nedarbingumą, vėliau dirbo iki 2018 gegužės pabaigos. 2018 m. gegužę jis pajuto, kad „vibruoja“ šonkauliai, Centro poliklinikos gydytojai siuntė konsultuotis. Nuo gegužės mėnesio jam buvo mokama dviejų mėnesių išeitinė kompensacija, tačiau tuo laikotarpiu jis galėjo įsidarbinti kitoje vietoje (ne valstybės tarnyboje), tačiau dėl sveikatos būklės negalėjo užsiimti kita veikla. Organizuodama konkursą į laisvą darbo vietą Aplinkos ministerija pažeidė visus įstatymus nepaskelbdama konkurso viešai. Pretendentus kvietėsi į pokalbį, tačiau jis pokalbyje negalėjo dalyvauti dėl savo sveikatos, nes gulėjo ligoninėj 2017 m. lapkritį.
Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja duoti parodymus, nepadarytas labai sunkus nusikaltimas, nusikaltimų padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo nagrinėta, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. L. paaiškino, kad 2017-10-30, apie 17 val., grįžo namo. Bute buvo vienas, girdėjo garsiai grojančią muziką. Pora valandų klausė grojančios muzikos, nes pagal įstatymą dienos metu muzikos klausyti nėra draudžiama. Jam migrena, todėl garsi muzika nėra gerai. Norėdamas, kad kaimynas pritildytų garsą, nuėjo į 4 butą, pabeldė į duris. Duris atidarė 4 buto gyventojas. Iš jo buto sklido garsi muzika. Kaimyno gražiai paprašė pritildyti muziką, nes jam labai skauda galvą. Vyras iš karto atrodė nusiteikęs priešiškai, liepė nenurodinėti jam, pažiūrėti, kiek dabar yra valandų. Tuo metu buvo apie 19.10 val. Pamatęs, kad su agresyviai nusiteikusiu vyru susikalbėti nepavyks, pajudėjo nuo jo buto durų antrajame aukšte link savo buto trečiajame aukšte. Jam lipant laiptais, vyras laikė jį už kairės peties ir visą laiką aiškino jam nenurodinėti, sakė kad jis sėdėjo zonoje. Priėjus prie savo buto durų, vyras jį įspaudė tarp butų Nr. 7 ir Nr. 8 į kampą, sudavė du kartus į veido kairę pusę delnu, po to 3-5 smūgius kumščiu į krūtinę ir pilvą, spyrė 3-4 kartus keliu jam į pilvą. Po smūgio keliu jis sukniubo ant kelių. Tada vyras apie 5 kartus spyrė jam į kairįjį šoną. Po smūgių kojomis sutraškėjo kaulai kairiame šone. Mušdamas kalbėjo tą patį, kad jis iš zonos, kad V. L. čia negyvens. Tuo metu pro šalį ėjo kaimynė iš penkto aukšto, galimai išgirdusi šauksmus. Ji galėjo matyti, kaip vyras jį muša. Moteris vyrą ramino, stovėdama atokiau. Vyras atsitraukė nuo jo ir ėjo laiptais žemyn. Tuo metu jis greitai įėjo į butą ir užsirakino, paskambino Nr. 112. Atvykus pareigūnams, vyras buvo pasišalinęs. Pas jį į butą buvo atėjusi vyro, kuris mušė, motina, prašė nesikreipti į policiją, nes jai bus blogai. Nežino, ar vyras smurtauja prieš motiną. Jį sumušęs vyras buvo apie 182 cm, stambaus kūno sudėjimo, raumeningas, sportuojantis, buvo su marškinėliais be rankovių, matėsi daug tatuiruočių ant pečių ir rankų. Dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į medikus, jam diagnozavo 9,10,11 šonkaulių lūžius su poodine emfizema. Ant kairiojo žando ir kūno įvairiose vietose buvo mėlynės. Dėl įvykio patyrė fizinę ir moralinę žalą (b. l. 30).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Z. K. paaiškino, kad 2017-10-30, apie 19 val., buvo namuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Po 10 minučių, apie 19.10 val., išgirdo iš laiptinės sklindančius riksmus. Išėjusi į laiptinę pasižiūrėjo į apačią, pamatė kaimyną iš trečio aukšto, iš buto Nr. 8. Kaimyno asmeniškai nepažįsta. Kaimynas iš 8 buto šūkavo. Norėjo vėl eiti namo į butą, bet išgirdo, kad jis pradėjo šauktis pagalbos. Vėl pasižiūrėjo į apačią, pamatė kaimyną E. M.. Nusileido į 3 aukštą ir prašė E. M. palikti kaimyną ramybėje. Po jos žodžių E. M. jau ruošėsi eiti žemyn, namo, tačiau kaimynas iš 8 buto kažką pasakė ir E. M. vėl sugrįžo ir pradėjo jį mušti. Mušė rankomis, smūgiavo dvejomis rankomis. Į krūtinę buvo suduota maždaug 5 smūgiai ir 5 smūgiai į galvą. Kaimynas iš 8 buto užsidengė rankomis veidą ir toliau stovėjo. Ji pribėgo ir sučiupo E. M. už nugaros, atitraukė nuo kaimyno ir atsistojo tarp jų. Kaimynas iš 8 buto užėjo į savo butą, o E. M. nuėjo namo į apačią. Tuo metu nematė, ar kaimynui buvo padaryti kažkokie sužalojimai (b. l. 36).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. J. S. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ketvirtame aukšte, po juo gyvena L. šeima. Bute Nr. 8 gyvena M. šeima, nuo mažens pažįsta E. ir jo motiną. Tikslios datos neatsimena, bet 2017 m. spalio pabaigoje, apie 19 val., jis grįžo namo. Atidarė lauko duris ir pradėjo kilti laiptais. Pamatė prie E. M. durų V. L., kuris iš pradžių spaudė E. M. durų skambutį (jis neveikia), o po to pradėjo daužyti kumščiais į duris. Jis pasakė V. L., kam jis daužo duris, šis atsakė, kad garsiai paleista muzika. Jie abu nutilo, tačiau jokios muzikos, sklindančios iš buto, negirdėjo. Jis pradėjo kilti toliau. Buto Nr. 8 durų niekas neatidarė. Po kelių sekundžių vėl išgirdo triukšmą, pasižiūrėjo. V. L. vėl ėmė daužyti kumščiais į duris. Tada E. M. atidarė duris ir, jam net nespėjus nieko pasakyti, V. L. pradėjo rėkti, kad E. banditas. Pastarasis norėjo uždaryti duris, tačiau V. L. pakišo koją, neleisdamas uždaryti durų, stvėrė už durų rankenos, tada E. pastūmė durimis V. L. ir anas nukrito laiptinės aikštelėje. Tada E. pavyko uždaryti duris savo buto. Jis jau norėjo eiti, tačiau V. L. vėl atsikėlė ir pradėjo rėkti, vadinti M. banditais. Tada E. išėjo į laiptinę, įvyko tarp jų susistumdymas. Atėjusi Z., pradėjo juos tramdyti, apkabino E., siekdama jį sustabdyti, E. pakluso ir išėjo. Tarp E. ir V. L. įvyko susistumdymas, taip pat E. sudavė smūgį L. dešinės rankos kumščiu į krūtinės sritį. Abejoja V. L. sužalojimais, kadangi 2018-02-12 kaimynė Z. jam papasakojo, kad V. L. buvo sulaužyti šonkauliai. V. L. žmona dirba Santariškių ligoninėje. Jis matė, kad po įvykio V. L. pats nuėjo į savo butą, o po savaitės jis ėjo lauke. V. L. dirbo urėdijoje, liudytojo nuomone, jam nepatinka tai, jog E. stato savo automobilį ant žalios vejos. E. M. gali apibūdinti tik teigiamai (b. l. 38).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. Z. paaiškino, kad 2017-10-30, apie 21.10 val., dirbo kartu su vyriausiaja patrule R. V.. Iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pranešėją sumušė kaimynas iš 4 buto. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko V. L., kuris paaiškino, kad jo kaimynas iš 4 buto leido garsiai muziką, todėl V. L. nusprendė nueiti paprašyti pritildyti ją. Nuėjęs pas kaimyną (E. M.), paprašė pritildyti muziką, įvyko konfliktas. Dėl to E. M., pasivijęs V. L. prie 8 buto, jį pargriovė ant žemės ir pradėjo spardyti kojomis. Atvykę medikai nustatė, kad V. L. lūžę šonkauliai. V. L. buvo nugabentas į Lazdynų ligoninę. 4 buto duris atidarė M. M., kuri paaiškino, kad jos sūnus pabėgo. Apžiūrėjus butą Nr. 4, įtariamojo nerado (b. l. 40).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017-11-06 specialisto išvadoje Nr. G 3623/201(01) konstatuota, kad V. L. nustatyta kairės pusės šonkaulių lūžiai su poodinėmis kraujosruvomis nugaros kairėje, poodinės kraujosruvos kairiame žande, krūtinės ir nugaros dešinės pusės kairiame šone, žastuose, dešinėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais) galimai užduotyje nurodytu laiku (2017-10-30). Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikta dėl šonkaulių lūžių sutrikdoma ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui (b. l. 17-18).
2017-10-30 vyriausiojo patrulio E. Z. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2017-10-30, apie 21.10 val., kartu su vyriausiaja patrule R. V. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) yra pranešėjas, kurį sumušė kaimynas, gyvenantis 4 bute. Nuvykus pranešėjas V. L. paaiškino, kad kaimynas iš 4-o buto garsiai leido muziką, todėl jis nuėjo paprašyti, kad patildytų. Su kaimynu, kaip vėliau paaiškėjo E. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., įvyko konfliktas, E. M., pasivijęs V. L. prie 8 buto pargriovė ant žemės, spardė, ko pasėkoje, atvykus GMP 0826 brigadai buvo nustatyta, kad galimai yra lūžę šonkauliai. Nukentėjusysis išgabentas į Lazdynų ligoninę. Nuėjus į 4 butą duris atidarė M. M., kuri paaiškino, kad sūnus pabėgo (b.l. 6).
2017-10-31 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Tai penkių aukštų daugiabučio gyvenamojo namo pirmoje laiptinėje, trečiajame aukšte esanti laiptinės vieta. Joje trijų butų durys, kurios sužymėtos numeriais 7; 8 ir 9. Septintu numeriu pažymėtos rausvos spalvos durys, 8 numeriu pažymėtos durys yra medžio spalvos su rudos spalvos apvadais. 9 numeriu pažymėtos durys yra rudos spalvos ir aptrauktos medžiaga panašia į odą. Tarp 7 ir 8 buto durų yra siena ant kurios įrengta elektros skaitliukų dėžutė. Ši dėžutė įrengta ant sienos, kuri ribojasi su 8 buto durimis. Ši siena sudaro kampą su 7 buto durimis. Aplinkui tyrimui reikšmingų nusikalstamos veikos pėdsakų neaptikta. Vaizdo kamerų laiptinėje nėra. Vienu aukštu žemiau, t. y. antrajame aukšte, tiesiai po 7 butu yra 4 butas. Šio buto durys tamsios ir aptraukta medžiaga panašia į odą. Apžiūrėjus laiptinę tyrimui reikšmingų nusikalstamos veikos pėdsakų neaptikta (b. l. 7-10).
V. L. civiliniame ieškinyje dėl žalos atlyginimo nurodoma, kad nusikalstamais veiksmais jam buvo padaryta 300 Eur turtinė (išlaidos už vaistus, transportą, negautos darbinės pajamos bei vėlavimas vykdyti finansinius įsipareigojimus) ir 2 700 Eur neturtinė žala (b. l. 33).
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniame ieškinyje dėl žalos atlyginimo nurodoma, kad buvo sužalotas V. L., kuris dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 1196,66 Eur. Prašo priteisti minėtą žalą dėl nukentėjusiojo gydymo iš kalto asmens (b. l. 22, 23).
Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo 2018-07-05 Nr. 2437 sutartimi nustatyta, kad E. M. ir Vilniaus teritorinė ligonių kasa sudarė sutartį pagal kurią E. M. įsipareigojo 1196,66 Eur žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui atlyginti per 12 mėnesių (b. l. 105).
Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2018-09-05 patikslintame civiliniame ieškinyje dėl žalos atlyginimo nurodoma, kad buvo sužalotas V. L., kuris dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 1204,73 Eur. Prašo priteisti minėtą žalą dėl nukentėjusiojo gydymo iš kalto asmens. Vilniaus teritorinės ligonių kasos rašte nurodoma, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2017-12-14 pateikė civilinį ieškinį Nr. 20374 dėl žalos atlyginimo PSDF biudžetui. Norėdamas atlyginti žalą, 2018-07-05 E. M. sudarė sutartį su Vilniaus teritorine ligonių kasa dėl 1 196,66 Eur žalos atlyginimo dalimis už V. L. gydymą ir iki šios dienos yra atlyginęs 206,66 Eur žalos. Paaiškėjus aplinkybėms, kad nukentėjusysis nuo 2018-06-13 iki 2018-07-23 buvo gydomas asmens sveikatos priežiūros įstaigose dėl 2017-10-30 patirtų sužalojimų (214,73 Eur papildomų PSDF biudžeto išlaidų), Vilniaus teritorinė ligonių kasa teikia patikslintą ieškinį Nr. 17805/1 dėl 1 204,73 Eur (1 196,66 Eur + 214,73 Eur - 206,66 Eur) žalos atlyginimo.
Nukentėjusiojo V. L. 2018-09-18 pareiškime dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nurodoma, kad dėl kaltinamojo E. M. jam padarytų kūno sužalojimų patyrė 1526,98 eurų turtinę žalą, kurią sudaro kelionės išlaidos į gydymo, teisėsaugos įstaigas bei dokumentų kopijavimo ir dauginimo išlaidos, taip pat išlaidos vaistams, medicininėms priemonėms ir išrašams iš V. L. medicininių dokumentų daryti; dėl kūno sužalojimų, padarytų E. M., sąlygoto laikino nedarbingumo negautos pajamos. Apskaičiuota turtinė žala nėra galutinė, kadangi gydymas nėra baigtas, o visiško išgijimo galimybės šiuo metu negalima prognozuoti. E. M. nusikalstamos veiklos metu jam padarytą neturtinę žalą vertina 4 480 eurų. Jam padarytos neturtinės žalos dydį nustatė remdamasis šiomis aplinkybėmis. 2017-10-30 E. M. prieš jį įvykdyto išpuolio metu dėl padarytų kūno sužalojimų kentė labai didelį fizinį skausmą. Didelį skausmą kenčia iki dabar, praėjus daugiau kaip 10 mėnesių. Po netikėto E. M. smūgio į galvą nukrito ant žemės ir neturėjo fizinės galimybės priešintis, patyrė didelę grėsmę dėl savo gyvybės ir sveikatos, sunkiai įvertinamą dvasinį sukrėtimą, sukėlusį iki šiol trunkančius sunkius dvasinius išgyvenimus. Dėl atsiradusių emocinės depresijos požymių kreipėsi į psichikos ligų centrą Centro poliklinikoje, buvo konsultuojamas psichologo, šeimos gydytoja sistemingai skiria raminamuosius vaistus; iki šiol, praeidamas pro kaltinamojo buto duris jaučia pavojų. Išpuolio metu ir po jo kaltinamojo bei jo motinos buvo žeminamas, kaip pilietis, visuomenės narys, kaip valstybės tarnautojas ir (duomenys neskelbtini) pareigūnas. E. M. ir jo motinos įtakoti aplinkinių namų gyventojai, kurie, taip pat nusižengdami viešosios tvarkos reikalavimams, neleistinai parkavo automobilius ant žaliosios vejos, pradėjo jam grasinti smurtu. Jis ir jo žmona, būdami gyvenamojo būsto nuomotojai, kenčia nepelnytą E. M., jo motinos bei pastarųjų aplinkos narių liguistai suformuotą pažeminimą dėl tariamos socialinės atskirties. Po to, kai E. M. ir jo šeimos nariai, savanaudiškai tikėdamiesi sulaukti kaimynų paramos ir bandydami sumenkinti nusikaltimą, pradėjo prieš jį ir jo šeimą šmeižto kompaniją, apibūdindami jį, kaip nesugyvenamą asmenį, sumažėjo jo ir jo šeimos narių bendravimo galimybes gyvenamoje aplinkoje. Dėl ilgai besitęsiančios priverstinės fizinės bei dvasinės negalios patiria labai didelius nepatogumus. Dėl pastoviai vartojamų nuskausminamųjų ir kitų medikamentų sutriko kepenų, širdies, virškinamojo trakto funkcijos, padažnėjo sekinantys migrenos priepuoliai, atsirado alerginės reakcijos į kūno vidaus ir išorės dirgiklius, pasidarė neįmanomas lytinis bendravimas su sutuoktine (prof. B. D. nuomone tai sąlygojo prostatos veiklos sutrikimus); nuo kūno sužalojimo pradžios iki dabar gali gulėti tik ant dešinio kūno šono; būdamas tarp žmonių turi visais įmanomais būdais vengti prisilietimo prie jo skaudamos vietos, tai riboja jo judėjimo ir bendravimo laisvę. Kol kas jokie medikai negali prognozuoti pilno išgijimo tikimybės. E. M. veika prisidėjo prie jo, kaip valstybės tarnautojo, karjeros galimybių. Dėl patirtų kūno sužalojimų neturėjo fizinės galimybės dalyvauti atrankoje į formuojamą (duomenys neskelbtini). Dėl iki šiol nesugyjančių, spardant kojomis sulaužytų šonkaulių, negali pretenduoti užimti bet kokią darbo vietą, privalo tenkintis bedarbio pašalpos išmokomis. Dėl patirtų sužalojimų praktiškai negali atlikti jokių buities darbų (negali kelti daugiau kaip 3 kg, prasidėjus skausmui privalo gulėti), yra našta kitiems šeimos nariams ir dėl to labai išgyvena.
Nukentėjusiojo V. L. 2018-10-04 pareiškime dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje patikslinimo nurodoma, kad kaltinamojo E. M. jam padarytą turtinę žalą vertina 6000 eurų. 1500,00 eurų sumą (1526,98) su ją pagrindžiančiais dokumentais ir skaičiavimais, pateikė savo 2018-19-18 rašte Vilniaus miesto apylinkės teismui „Pareiškimas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje Nr. 1-1803-908/2018, teismo proceso Nr. 1-01-1-56552-2017-6“. Įvertindamas tai, kad vieninteliai jam taikytini gydymo būdai yra tik chirurginė operacija: šonkaulių rezekcija (nesugyjančių dviejų šonkaulių lūžio vietų atnaujinimas, pritrumpinant tarpusavyje besitrinančius jų galus) arba priverstinis šonkaulių sujungimas, panaudojant brangiųjų metalų implantus, turtinę žalą dėl tolimesnio gydymo (chirurginė operacija, gydymasis stacionare, pooperacinis ambulatorinis gydymas, reabilitacija, medikamentai, medicininės priemonės, slauga ir kt.) vertina 1500 eurų. Atsižvelgdamas į tai, kad, esant nurodytai diagnozei, ir po atliktinos chirurginės operacijos visiško pasveikimo bei darbingumo atstatymo galimybių nėra, dėl dalinio darbingumo, karjeros galimybių praradimo ir su tuo susijusio pajamų negavimo, gyvenimo kokybės ir su tuo susijusio galimo psichinės bei psichologinės sveikatos pablogėjimo, ir kt. nenumatytų pasekmių, prašo turtinės žalos dydį padidinti dar iki 3000 eurų, o neturtinę žalą dėl sukelto fizinio skausmo, patirtų ir patiriamų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, pažeminimo vertina 4000 eurų.
Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad E. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Teismo posėdžio metu kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, nurodė, kad buvo susinervinęs, todėl per aštriai sureagavo į nukentėjusiojo pasakytą pastabą dėl grojančios muzikos, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis laiptinėje sumušė V. L.. Jo padarytas veikas taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiojo V. L., liudytojų Z. K., A. J. S., E. Z. parodymai, taip pat kita rašytinė bylos medžiaga. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017-11-06 specialisto išvadoje Nr. G 3623/201(01) konstatuota, kad V. L. nustatyta kairės pusės šonkaulių lūžiai su poodinėmis kraujosruvomis nugaros kairėje, poodinės kraujosruvos kairiame žande, krūtinės ir nugaros dešinės pusės kairiame šone, žastuose, dešinėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais) galimai užduotyje nurodytu laiku (2017-10-30). Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikta dėl šonkaulių lūžių sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Teismas, atsižvelgęs į byloje surinktų įrodymų visumą, vertina, kad kaltinamojo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus kaltinamasis atliko daugiabučio namo laiptinės trečiajame aukšte, todėl šiuo atveju vietos priskyrimas viešajai vietai abejonių nekelia, nes ten nusikalstamos veikos padarymo metu buvo ir turėjo teisę lankytis kiti asmenys. Konfliktas kilo dėl menkavertės dingsties, nukentėjusiojo išsakytos pastabos dėl, jo vertinimu, garsiai grojančios muzikos. Tokia neadekvati kaltinamojo reakcija į nukentėjusiojo veiksmus, rodo, kad buvo veikiama dėl chuliganiškų paskatų. Veikos kvalifikavimą pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą lemia veiksmų atlikimo paskatos. Nagrinėjamu atveju iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog tokiam nusikalstamam kaltinamojo poelgiui priežasčių nebuvo. Kaltinamasis veikė tyčia.
Jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnį ir 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį. Kai viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Įvertinus surinktus įrodymus byloje akivaizdu, kad kaltinamasis viešoje vietoje sumušdamas V. L., bendrais bruožais numatė, jog tokiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiajam, nesunkiai sutrikdant jo sveikatą, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis, ir tokių padarinių norėjo. Nukentėjusysis buvo sumuštas dėl menkavertės dingsties (tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas dėl per garsios muzikos, kurią nukentėjusysis atėjęs prie kaltinamojo buto prašė pritildyti), ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtinas morales normas.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas.
Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti du tyčiniai nusikaltimai – nesunkus ir apysunkis), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, taip pat į kaltinamojo asmenybę (teistas, dirbantis, vedęs, baustas administracine tvarka, be kita ko ir už tai, kad garsiai klausėsi muzikos, trukdydamas kaimynams ilsėtis, tyrimo metu negauta duomenų, kad E. M. galėtų sirgti psichinėmis ar priklausomybės ligomis ir priklausyti tokio pobūdžio gydymo įstaigų stebimųjų asmenų grupėms, atlygino dalį žalos Valstybinei ligonių kasai ir susitarė dėl likusios žalos šiam civiliniam ieškovui atlyginimo tvarkos, turi mažametį vaiką su dideliais specialiaisiais ugdymo poreikiais (b. l. 148-149). Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam E. M. BK 284 straipsnio sankcijose numatytą arešto bausmę bei BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą vienintelę bausmę – laisvės atėmimą, bausmių dydžius nustatant mažesnius už sankcijose numatytą vidurkį. Bausmės, skirtos už nusikalstamas veikas, tarpusavyje subendrintinos bausmių apėmimo būdu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 641 straipsnis, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Teismas, spręsdamas BK 75 straipsnio nuostatų taikymo E. M. klausimą, vertina aukščiau aptartas jo asmenybę ir padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes, tai, kad asmuo dirba, susitarė dėl žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai, dalį žalos atlygino, bandė tartis su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, augina mažametį vaiką su dideliais specialiaisiais ugdymo poreikiais, ir mano, kad yra pagrindas E. M. skirtą laisvės atėmimo bausmę atidėti.
E. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimą neišvykti, paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.
Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų
Teismui yra pateiktas 2018-09-10 Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo, kuriame prašoma iš kaltinamojo priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 1204,73 Eur dydžio žalą dėl nukentėjusiojo V. L. gydymo. Teismui taip pat pateiktas prašymas, nagrinėti civilinį ieškinį ieškovui nedalyvaujant. Civilinis ieškinys išnagrinėtas civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant. Iš pateikto Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio matyti, kad V. L. dėl patirtų sužalojimų dėl E. M. neteisėtų veiksmų, buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina (2018-09-10) 1 204,73 Eur. Ieškinio dydį ir pagrįstumą įrodo pateikti duomenys apie suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apimtį ir jų įkainius. Pažymėtina ir tai, kad dalį civilinio ieškinio sumos kaltinamasis civiliniam ieškovui padengė (nuo 2018 m. liepos iki rugsėjo sumokėta 305,66 Eur). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, civilinis ieškinys Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistinas, išskaičiavus E. M. jau sumokėtą sumą.
Byloje civilinis ieškovas ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo 300 Eur turtinei ir 2 700 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis teismui pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašė teismo priteisti jam 1 526,98 Eur turtinei žalai atlyginti (kelionės išlaidos į gydymo, teisėsaugos bei dokumentų kopijavimo ir dauginimo įstaigas; išlaidos vaistams, medicininėms priemonėms ir išrašams iš V. L. medicininių dokumentų; negautos pajamos) ir 4 480 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Teismui 2018-09-18 išklausius proceso dalyvių baigiamųjų kalbų ir kaltinamojo paskutinio žodžio bei išėjus į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio 2018-10-04 gautas dar vienas nukentėjusiojo pareiškimas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, kuriuo jis prašo iš E. M. priteisti jau 6000 Eur turtinės ir 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, vadovaujantis BPK 112 straipsnio nuostatomis, civilinis ieškinys pareiškiamas, paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Teismas nenagrinėja 2018-10-04 gauto nukentėjusiojo V. L. pareiškimo dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, nes jis buvo gautas teismui byloje atlikus įrodymų tyrimą, išklausius baigiamųjų kalbų ir paskutinio žodžio ir išėjus į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Pažymėtina, kad dėl tų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti ir nagrinėjami baudžiamojo proceso metu, civilinis ieškovas gali kreiptis civilinio proceso tvarka.
Nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies
Dėl turtinės žalos dydžio nustatymo
BPK
109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Remiantis civilinės atsakomybės kompensacine funkcija ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nukentėjusiam asmeniui turi būti atlyginama ta nuostolių dalis, kurios nekompensuoja išmokos pagal socialinių draudimų įstatymus.
Ieškiniu nukentėjusysis V. L. prašo priteisti iš kaltinamojo negautas pajamas už laikotarpius: nuo 2017-10-30 iki 2017-12-01 – 129,78 Eur; nuo 2018-06-01 iki 2018-07-31 – 721 Eur; 2018-08-01 iki 2018-09-18 – 352,91 Eur, iš viso 1 203,69 Eur.
Ieškinys grindžiamas tuo, kad nukentėjusysis iki 2018 m. gegužės menesio pabaigos dirbo (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 41, 44 str. nuostatomis, gaudamas dviejų mėnesių išeitinę išmoką, turėjo galimybę įsidarbinti ir gauti atlygį už darbą, dirbtą ne valstybės tarnautojo pareigose. Dėl kaltinamojo padarytų kūno sužalojimų jis nedirbo nuo 2017-10-30 iki 2017-12-01; nuo 2018 m. birželio iki liepos mėn. pabaigos negalėjo dirbti jokio darbo. Per laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki rugsėjo 17 d. Valstybės tarnybos departamentas (toliau - VTD), vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 43 straipsnio 2 ir 3 dalimis, daugiau nei 30 kartų pasiūlė jam eiti karjeros valstybės tarnautojo pareigas įvairiose institucijose. Dėl kaltinamojo padarytų kūno sužalojimų ir dėl jų atsiradusių komplikacijų jis nei fiziškai, nei morališkai negalėjo ir iki šiol negali pretenduoti eiti jam Valstybės tarnybos departamento siūlomų pareigų.
Išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad V. L. įvykio metu dirbo (iki 2018 m. gegužės mėn. imtinai) (duomenys neskelbtini), jam buvo mokama ligos išmoka nuo 2017-11-01 iki 2017-11-17, kurios suma 321,94, bei nuo 2017-11-18 iki 2017-11-30, nuo 2017-12-01 iki 2017-12-01, kurios suma 268,28 Eur. Skirtumas tarp V. L. pareiginės algos dydžio ir gautų nedarbo pašalpų iš SODROS, turi būti apmokėtas kaltinamojo, kadangi minėtą nedarbingumą sąlygojo E. M. nusikalstami veiksmai. Įvertinus byloje esančius dokumentus, V. L. padarytus sužalojimus (lūžę IX-XI šonkauliai, kraujosrūvos įvairiose kūno vietose), tai, kad dėl lūžio nukentėjusiojo sveikata sutriko ilgesnį nei 10 dienų laikotarpį, jam priteistinos negautos pajamos už laikotarpį nuo 2017-11-01 iki 2017-12-01– 129,78 Eur.
V. L. taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo negautas pajamas už laikotarpį po to, kai nutrūko jo darbo santykiai su (duomenys neskelbtini), jis du mėnesius (2018 m. birželį ir liepą) gavo išeitinę išmoką ir turėjo galimybę įsidarbinti ir gauti atlygį už darbą, dirbtą ne valstybės tarnautojo pareigose, tačiau dėl kaltinamojo užpuolimo metu padarytų kūno sužalojimų jis nuo 2018 m. birželio iki liepos negalėjo dirbti, todėl prašo priteisti negautas pajamas už laikotarpį nuo 2018-06-01 iki 2018-07-31 – 721 Eur. Be to, laikotarpiu 2018-08-01 iki 2018-09-18 valstybės tarnybos departamentas jam daugiau nei 30 kartų siūlė eiti karjeros valstybės tarnautojo pareigas, už šį laikotarpį prašo priteisti – 352,91 Eur. Nagrinėjant šią ieškinio dalį, pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog V. L. 2018 m. gegužės mėnesį neteko darbo (duomenys neskelbtini), nuo 2018-06-01 nedirba, du mėnesius gavo išeitinę pašalpą, gauna nedarbingumo pašalpas, priežastiniu ryšiu nėra susijusi su kaltinamojo veikomis. Nors nukentėjusysis teigia, kad jam teko atsisakyti didelio kiekio jam teikiamų darbo pasiūlymų dėl kaltinamojo nusikalstamais veiksmais sukeltų padarinių, dėl kurių jis iki šiol gydosi, tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, kad praėjus mėnesiui po sužalojimo iki pat darbo santykių nutraukimo jis dirbo (duomenys neskelbtini), be to, iš jo pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusysis į sveikatos priežiūros įstaigas nuo 2017-12-01 yra kreipęsis ir dėl įvairių sveikatos sutrikimų, kurie nesusiję E. M. padarytų nusikaltimų pasekmėmis (tai ir migrena, viduriavimas, šlapinimosi sutrikimai, jis buvo nukreiptas gastroenterologo, nefrologo, alergologo, endokrinologo konsultacijoms). Duomenų, kad dėl minėtų nusikaltimų jam buvo nustatytas nedarbingumo sumažėjimas byloje nėra pateikta. Įvertinus minėtas aplinkybes, atsižvelgus į tai, kad nusikalstamos veikos pasekmės turi būti priežastiniu ryšiu susiję su kaltinamojo veiksmais, minėtoje dalyje dėl negautų pajamų V. L. civilinis ieškinys netenkinamas.
Nukentėjusysis V. L. civiliniu ieškiniu taip pat prašo priteisti iš nusikalstamą veiką padariusio asmens išlaidas už vaistų ir medicininių priemonių įsigijimą 269,01 Eur; išlaidas už naudojimąsi dokumentų spausdinimo, kopijavimo ir skenavimo paslaugomis 21,39 Eur; išlaidas už naudojimąsi viešuoju transportu 54,20 Eur. Nukentėjusysis pateikė minėtų išlaidų paskaičiavimus. Bylos įrodymai patvirtina (medicinos dokumentų išrašai ir kt.), kad nukentėjusiajam dėl sužalojimų teko lankytis gydymo ir kitose įstaigose, vartoti vaistus. Kaltinamasis dėl minėtų išlaidų ir jų dydžio neprieštaravo. Minėtos išlaidos nukentėjusiajam priteistinos.
Dėl neturtinės žalos
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2K-68/2014 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptą teismų praktiką panašiose bylose.
Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo iš E. M. prašė priteisti ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą – 2 700 Eur. Civilinį ieškinį patikslinęs teisme nukentėjusysis prašė priteisti jam 4 480 Eur neturtinę žalą. Be to, kaip jau minėta, V. L. dar kartą tikslino civilinį ieškinį 2018-10-04, teismas šio patikslinto ieškinio nenagrinėja, nes jis teisme gautas, teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Savo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo V. L. grindžia tuo, kad jis dėl kaltinamojo veiksmų iš karto po įvykio kentė labai didelį skausmą. Jį kenčia ir dabar, vartoja nuskausminamuosius vaistus. Asmuo teigia patyręs ir iki šiol patiriantis didelius dvasinius išgyvenimus, dėl to kreipėsi į psichikos ligų centrą, buvo konsultuotas psichologo, geria raminamuosius vaistus. Eidamas pro E. M. duris jaučia grėsmę. Nukentėjusysis teigia, kad buvo pažemintas E. M. ir jo motinos, kurių įtakoti aplinkinių namų kaimynai, kurie, kaip ir E. M., parkuoja savo automobilius ant žaliosios vejos, prieš ką nukentėjusysis kovoja, žemina jį, dėl to jaučia socialinę atskirtį, dėl to sumažėjo jo bendravimo galimybės. Dėl pastoviai vartojamų vaistų sutriko ir kitų organų veikla, pablogėjo kepenų, širdies, virškinamojo trakto funkcijos, padažnėjo migrenos priepuoliai, pasidarė neįmanomas lytinis gyvenimas. Dėl traumos gali gulėti tik ant dešiniojo šono, vengia prisilietimų prie traumuotos kūno pusės. E. M. veiksmai prisidėjo dėl jo, kaip valstybės tarnautojo karjeros galimybių. Dėl nesugijusių šonkaulių turi tenkintis bedarbio išmoka, praktiškai neatlieka jokių buities darbų.
Nagrinėjamu atveju nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, taip pat ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Pirmiausia teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniais nusikaltimais, vyresnio amžiaus nukentėjusysis konflikto dėl per garsios muzikos metu kaltinamojo buvo užpultas gyvenamojo namo laiptinėje, jo atžvilgiu buvo smurtaujama, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusysis dėl nusikaltimų patyrė stresą, išgyvenimus, fizinį skausmą, kadangi jam buvo padaryti kūno sumušimai bei kairės pusės IX-XI šonkaulių lūžiai dėl kurių pasekmes jaučia iki šiol. Buvo sutrikdyta jo darbinė veikla, šeimyninis gyvenimas. Pažymėtina, kad nukentėjusysis apklaustas teisme be bendrųjų neturtinę žalą apibūdinančių aplinkybių, nenurodė specifinių nepatogumus atspindinčių aplinkybių. Nukentėjusiojo teigimu pasekmes jaučia ir dabar, šonkauliai iki šiol nesugijo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dalis jo civiliniame ieškinyje nurodytų argumentų (E. M. motinos, kaimynų elgesys, dėl kurio nukentėjusysis patiria socialinę atskirtį ir pažeminimo jausmą) nėra tiesiogiai priežastiniu ryšiu susiję su E. M. padarytomis nusikalstamomis veikomis, o darbo nukentėjusysis neteko ne dėl E. M. nusikaltimų, o dėl darbovietėje vykstančių reformų. Svarbu tai, kad siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį, jo galimybes atlyginti žalą (E. M. dirba, pajamos nėra didelės, šeimoje auga mažametis vaikas, kuriam nustatyti dideli specialūs ugdymo poreikiai). Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau išdėstytų, neturtinės žalos piniginės išraiškos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių pagrindu, nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas – 2000 eurų. Teismo vertinimu būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik pirmiau aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką (BK 284 str. atveju priteisiama nuo 300 Eur iki 3000 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K—170-699/2016, 2K-452/2014), Teismų praktikoje atlyginant neturtinę žalą dėl nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priteisiamos didesnės (pvz., 9000 Lt (2606,58 Eur), panašaus dydžio (pvz., 5000 Lt (1448 Eur), 1000 Eur) ir daug mažesnės (pvz., 2000 Lt (579 Eur), 1000 Lt (289,62 Eur)) pinigų sumos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2017, 2K-15-648/2017, 2K-15/2013, 2K-300/2014, 2K-68/2014, 2K-258-699/2015, 2K-36-895/2017, 2K-24-895/2017).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 301, 302, 304, 305, 307, 308, 313 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
E. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam keturiasdešimt parų arešto.
E. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir skirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems menesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir galutinę bausmę E. M. paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
E. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteisti iš E. M. 1 105,73 Eur turtinei žalai atlyginti.
Iš E. M. nukentėjusiajam V. L. priteisti 474,38 Eur turtinei ir 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Eglė Gruodienė