Civilinė byla Nr. 2-242-1149/2025

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01262-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.18.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1 

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 9 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Marija Augustinaitė,

sekretoriaujant Saturninai Kazbaraitytei, Kristinai Vyšniauskienei, Indrei Benetytei, Anetai Kozun,

vertėjaujant Svetlanai Agafonovai,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ksana“ atstovui teisininkui M. S.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Amega“ atstovams vadovui (direktoriui) S. S., advokatui A. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ksana“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Amega“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ksana“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB ,,Amega“, kurį 2024 m. rugsėjo 20 d. patikslino (reg. Nr. DOK-44550), prašydama priteisti iš atsakovės 47 055,95 Eur skolą, 3 038,10 Eur delspinigius, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

1.1.               Ieškovė ir atsakovė pasirašė 2023 m. birželio 5 d. Projekto užsakymo sutartį Nr. 20230602 (toliau – ir Sutartis), kuria šalys susitarė, kad ieškovė atliks darbus, susijusius su vamzdynų surinkimu, suvirinimu, montavimu, pagal atsakovės pateiktus brėžinius. Pagal Sutartį visų atsakovės užsakytų darbų atlikimo vieta yra atsakovės gamybinės patalpos, adresu (duomenys neskelbtini). Šalys taip pat susitarė, kad atlikti darbai perduodami pagal šalių sudarytus priėmimo-perdavimo aktus, aptartus atskiru abipusiu susitarimu, kuriuose nurodoma atliktų darbų kaina, ir kurie yra sudaromi už praėjusio mėnesio atliktus darbus. Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų pagrindu ieškovė įsipareigojo išrašyti ir pateikti atsakovei sąskaitas faktūras, kurias atsakovė turėjo apmokėti per 30 kalendorinių dienų.

1.2.               Pradėjus vykdyti Sutartį bei ieškovės darbuotojams apsigyvenus atsakovės suteiktose gyvenamose patalpose, atsakovės direktorius asmeniškai išreiškė poziciją ieškovės atsakingam asmeniui, kad jis negalės aprūpinti ieškovės darbuotojų pastoviu darbu pagal jų turimą specializaciją, sudarytos Sutarties sąlygas, nurodė, kad ieškovės darbuotojai turės vykdyti bet kokius atsakovės atstovo nurodytus statybinius darbus, nesusijusius su sudarytos Sutarties sąlygomis, taip pat nurodė, kad ieškovės darbuotojai turi būti pavaldūs tik atsakovės direktoriui. Kadangi pasirašytoje Sutartyje buvo aptartas apmokėjimas tik už ieškovės teikiamas paslaugas pagal sudarytos Sutarties sąlygas, atsakovei išreiškus pageidavimą ieškovei vykdyti statybinius darbus, nesusijusius su sudarytos Sutarties sąlygomis, ieškovės ir atsakovės atstovai pokalbio metu susitarė, kad atsakovė mokės ieškovės darbuotojų atžvilgiu valandinį įkainį: remiantis ieškovės ir atsakovės atstovų susitarimu atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovės darbuotojams valandinį darbo atlyginimą, kuris yra lygus „Suvirintojas“ – 1 išdirbta valanda – 16 Eur, „Montuotojas“ – 1 išdirbta valanda – 15 Eur, ir ieškovės darbuotojai vykdys visus atsakovės direktoriaus asmeniškai nurodytus darbus.

1.3.               Nors tarp šalių buvo susitarta dėl naujų apmokėjimo sąlygų, tai yra valandinio įkainio, šalys, pasitikėdamos viena kita, šių naujų Sutarties sąlygų jokia sutartimi ar priedu prie Sutarties nefiksavo. Tačiau ieškovė ir atsakovė suprato, kad šiuo atveju bus vykdomi darbai ne tik pagal sudarytos Sutarties sąlygas, bet ir atliekami nenumatyti papildomi darbai, kuriuos reikalaus atlikti atsakovė. Atsižvelgiant į tai, ieškovė laiko, kad šiuo atveju persipynė dviejų sutarčių susitarimų faktai, pirma – tai atliekami darbai pagal sudarytos Sutarties sąlygas, antra – visi atliekami papildomi darbai, susiję su atsakovės pageidavimu atlikti statybinius darbus. Ieškovė laiko, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai santykiai dėl atliekamų darbų pagal sudarytos Sutarties sąlygas, ir dėl darbuotojų nuomos atsakovei. Šalims bendru susitarimu prisiėmus papildomus susitarimus dėl valandinio atlygio mokėjimo ieškovės darbuotojams, šalių sudaryta Sutartis turėtų būti kvalifikuojama jau kaip ieškovės darbuotojų nuoma, tačiau toliau išlaikant visus prisiimtus įsipareigojimus pagal sudarytos Sutarties sąlygas, kurios buvo patvirtintos šalių bendru susitarimu. Ieškovė mano, kad vienų Sutarties sąlygų pakeitimas kitomis sąlygomis, nesudaro pagrindo laikyti, kad likusieji Sutarties punktai tampa dėl to negaliojantys.

1.4.               Ieškovės darbuotojai pradėjo vykdyti statybinius darbus, susijusius su sudarytos Sutarties sąlygomis, ir vykdyti statybinius darbus, nesusijusius su jų kvalifikacija, tai yra dirbti krovėjais, dažytojais, mūrininkais, ventiliacininkais, apšiltintojais, aukštalipiais, įrangos derintojais. Ieškovė tam neprieštaravo, nes viskas atsirėmė į sutartą valandinį atlygį, kurį įsipareigojo mokėti atsakovė. Ieškovės darbuotojai darbus baigdavo kiekvieną dieną 17.00 valandą, tačiau atsakovės atstovo reikalavimu jie atlikinėjo papildomus darbus atsakovei priklausančiose dirbtuvėse.

1.5.               Remiantis sudaryta Sutartimi, aptartomis kitomis apmokėjimo sąlygomis (valandinis įkainis), ieškovė vykdė ir įvykdė visus atsakovės iškeltus reikalavimus dėl atsakovės nurodytų ir užsakytų statybinių darbų atlikimo. Vykdant Sutarties sąlygas, papildomus susitarimus, ieškovė už suteiktas paslaugas atsakovei išrašė ir kartu su lydinčiais dokumentais pateikė apmokėti 5 (penkias) pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitas faktūras: 2023 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą serija KSN Nr. 167 13 385,02 Eur sumai, 2023 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija KSN Nr. 172 15 132,26 Eur sumai, 2023 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija KSN Nr. 181 14 248,96 Eur sumai, 2023 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą serija KSN Nr. 193 11 324,39 Eur sumai, 2023 m. spalio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą serija KSN Nr. 202 10 350,34 Eur sumai. Atsakovė pilnai apmokėjo 2023 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą ir dalinai (bendrai 4 000 Eur sumai) apmokėjo 2023 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovės skola pagal išrašytas ir neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras sudaro 47 055,95 Eur. Pažymėjo, kad atsakovė yra priėmusi visas išrašytas PVM sąskaitas faktūras, lydinčius dokumentus, nėra pateikusi jokių pretenzijų dėl šių išrašytų sąskaitų pagrįstumo. Nors atsakovės direktorius telefoninių pokalbių metu žadėdavo atlikti mokėjimus pagal gautas sąskaitas, tačiau su ieškove nebuvo atsiskaityta, nors ieškovė yra įvykdžiusi visus atsakovės iškeltus reikalavimus. Kadangi atsakovė pažeidė Sutarties sąlygas ir su ieškove neatsiskaitė, remiantis Sutarties 7.2 punktu atsakovei yra skaičiuojami delspinigiai už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną, kurių bendra suma sudaro 3 038,10 Eur.

2.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

2.1.                2023 m. balandžio 17 d. atsakovė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Generalinis rangovas) sudarė statybos rangos sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo prieš Generalinį rangovą sumontuoti šaldymo įrangą sandėliavimo patalpose, techniniame aukšte; sumontuoti oro aušintuvą sandėliavimo patalpose; sumontuoti šaldymo vamzdyną ir aprišti jį; sumontuoti drenažinį vamzdyną UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Objektas). 2023 m. birželio 5 d. atsakovė su ieškove sudarė Projekto užsakymo sutartį Nr. 20230602, kuria atsakovė pavedė ieškovei atlikti dalį aukščiau nurodytų darbų, kuriuos atsakovė buvo įsipareigojusi atlikti prieš Generalinį rangovą, t. y. atlikti Objekte vamzdynų surinkimo, virinimo ir montavimo darbus. Darbų atlikimui atsakovė leido ieškovei naudotis savo gamybinėmis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini). 

2.2.                Ieškovės ir atsakovės sudaryta Sutartis kvalifikuotina kaip statybos rangos sutartis: Sutartyje yra aiškiai apibrėžti statybos darbai ir jų atlikimo terminas, užsakovo įsipareigojimas sudaryti sąlygas tiems darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti Sutartyje numatytu būdu apskaičiuotą kainą už darbų atlikimą, rangovo garantija atliktiems darbams, pastarojo įsipareigojimas atlikti darbus savo priemonėmis ir jėgomis bei kitos statybos rangos sutartiniams teisiniams santykiams būdingos sąlygos.

2.3.                Šalys sudaryta Sutartimi susitarė, kad darbai bus perduodami-priimami etapais pagal šalių sudarytus atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus, aptartus atskiru abipusiu susitarimu, kuriuose bus nurodomi faktiškai per atitinkamą (praėjusį) mėnesį atlikti darbai, nurodant surinktų ir/arba suvirintų metalo gaminių svorį kilogramais, ir tokio akto pagrindu ieškovė išrašo ir pateikia atsakovei sąskaitas faktūras, kurios atsakovės apmokamos per 30 kalendorinių dienų nuo atliktų darbų perdavimo akto pasirašymo ir sąskaitos faktūros iš ieškovės gavimo (Sutarties 1.2, 3.1, 3.2 punktai). Tačiau ieškovė nesielgė taip, kaip šalys Sutartimi buvo susitarusios dėl atliktų darbų priėmimo-perdavimo bei atsiskaitymo: nei viename darbų perdavimo-priėmimo akte ieškovė nebuvo nurodžiusi nei faktiškai per mėnesį atliktų darbų, nei surinktų ir/arba suvirintų metalo gaminių svorio kilogramais. Atsakovė ne vieną kartą ir žodžiu, ir elektroniniais laiškais prašė ieškovę pateikti Sutarties 1.2 punkte numatytus reikalavimus atitinkančius aktus, tačiau ieškovė tokį prašymą ignoruodavo. Ieškovė darbų priėmimo-perdavimo aktuose nurodydavo tik jai pačiai žinomu būdu apskaičiuotą darbų kainą ir tuos aktus išsiųsdavo atsakovei kartu su PVM sąskaitomis faktūromis. Pagal tokius aktus atsakovei nekildavo pareiga priiminėti darbus ne tik dėl to, kad tie aktai neatitiko Sutarties 1.2 punkte numatytų reikalavimų, bet ir dėl to, kad iš tų aktų, kuriuose nebuvo išvardinti jokie konkretūs ieškovės atlikti darbai ir niekaip nebuvo nurodytos jų apimtys, nesimatė, ką atsakovė turėjo priiminėti. Dar daugiau, už darbus, kuriuos ieškovė nurodo atlikusi per 2023 m. rugsėjo ir spalio mėnesius, ieškovė apskritai nesiuntė atsakovei jokių aktų – už tuos darbus ieškovė atsakovei siuntė tik 2023 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą, o pačius aktus, kurių pagrindu ieškovė galėjo išrašyti PVM sąskaitas faktūras už jos nurodytus per 2023 m. rugsėjo ir spalio mėnesius atliktus darbus, atsakovė pirmą kartą pamatė tik gavusi ieškovės ieškinį, kaip ir 2023 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą. Šios darbų priėmimo-perdavimo aktų ir PVM sąskaitų faktūrų nesiuntimo atsakovei aplinkybės paneigia ieškovės teisę reikalauti ieškinyje nurodytos delspinigių sumos.

2.4.                Ieškovės patikslintame ieškinyje nurodomos aplinkybės, kad šalys žodžiu buvo susitarusios dėl ieškovės darbuotojų nuomos atsakovei ir dėl kitokio apmokėjimo (pagal valandinį įkainį) už paslaugas, yra išgalvotos ir neatitinka tikrovės. Paaiškino, kad šalys niekada dėl darbuotojų nuomos nesitarė ir nebuvo susitarusios. Juo labiau, kad ieškovė negalėjo teikti darbuotojų nuomos paslaugų, kadangi ji nėra įtraukta į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą. Ieškovės įrodinėjamus darbuotojų nuomos santykius paneigia jos pačios į bylą pateiktų atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų ir PVM sąskaitų faktūrų, kurių pagrindu ieškovė reikalauja skolos priteisimo, turinys: aktuose yra nurodyta, kad ieškovė perduoda atsakovei suvirinimo, surinkimo darbų rezultatą; ieškovės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodyta ūkinė operacija yra surinkimo, suvirinimo darbų atlikimas. Be to, žodinio Sutarties sąlygų pakeitimo ir negalėjo būti, nes pagal Sutarties 9.3 punktą bet kokie Sutarties pakeitimai ar papildymai turėjo būti įforminti raštu.

2.5.                Atsakovės direktorius niekada nebuvo nurodęs, nei kad jis negalės aprūpinti ieškovės darbuotojų pastoviu darbu pagal jų turimą specializaciją, nei kad ieškovės darbuotojai turės vykdyti bet kokius atsakovės atstovo nurodymus, nei kad ieškovės darbuotojai privalės atlikinėti bet kokius statybinius darbus, nesusijusius su sudarytos Sutarties sąlygomis. Atsakovė niekada jokia forma nebuvo prisiėmusi įsipareigojimų prieš ieškovę ar juo labiau prieš jos darbuotojus aprūpinti pastaruosius darbu pagal jų turimą specializaciją, ieškovės darbuotojai niekada nebuvo atsakovės pavaldume, kaip ir niekada nebuvo atsiradusio teisinio pagrindo ieškovės darbuotojams tapti pavaldiems atsakovei. Pažymėjo, kad tarp ieškovės ir atsakovės atstovų niekada nebuvo vedamas joks pokalbis dėl kitokio apmokėjimo už suteiktas paslaugas, ir juo labiau niekada tarp šalių nebuvo sutarta, kad atsakovė mokės ieškovės darbuotojams valandinį darbo atlyginimą.

2.6.                Priešingai nei nurodyta patikslintame ieškinyje, Sutartis jokia forma nebuvo modifikuota, ir šalių nebuvo sutartas joks kitoks mokėjimas už suteiktas ieškovės darbuotojų darbo paslaugas, negu buvo fiksuota pasirašytoje Sutartyje, kaip ir nebuvo susitarta dėl jokių naujų apmokėjimo sąlygų, kurios nebūtų nurodytos Sutartyje. Valandinis įkainis buvo nurodytas Sutartyje, tačiau jis galėjo būti taikomas tik papildomiems suvirinimo ir/ar montavimo darbams, jei būtų atsiradęs poreikis tokių darbų atlikimui, ir jei šalys būtų sutarusios tiek dėl pačių papildomų darbų sąrašo, tiek dėl laiko, reikalingo tokių darbų atlikimui. Tačiau nagrinėjamu atveju nei buvo atsiradęs poreikis papildomų darbų atlikimui, nei atsakovė buvo pavedusi ieškovei atlikinėti papildomus darbus, nei šalys buvo susitarusios dėl tokių darbų atlikimo. Kita vertus, ieškovė savo patikslinto ieškinio ir negrindžia aplinkybe, kad jos darbuotojai būtų atlikinėję papildomus suvirinimo ir/ar montavimo darbus; ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo valandinį įkainį taikiusi ne už papildomų suvirinimo ir/ar montavimo darbų atlikimą, o už jos darbuotojų nuomą atsakovei, dėl ko ginčo šalys nebuvo susitarusios.

2.7.                Priešingai nei nurodyta patikslintame ieškinyje, atsakovė ieškovės darbuotojams neteikė jokių kitų užduočių palyginti su iš Sutarties išplaukiančiomis, todėl atsakovė neturi jokio pagrindo mokėti už tai, dėl ko šalys susitarusios nebuvo, ir ko ieškovės darbuotojai nedarė. Taip pat atsakovės atstovas neduodavo jokių nurodymų atlikinėti papildomus darbus atsakovei priklausančiose dirbtuvėse – tomis dirbtuvėmis ieškovės darbuotojai galėjo naudotis tiek, kiek tai palengvindavo jų iš Sutarties išplaukiančių užduočių atlikimą Objekte.

3.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas teisininkas M. S. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, nurodydamas ieškinyje išdėstytus argumentus ir motyvus. Nurodė, kad po Sutarties pasirašymo tarp ieškovės, atstovaujamos vadybininko E. B., ir atsakovės, atstovaujamos direktoriaus S. S., buvo sudarytas žodinis susitarimas, kuriuo susitarta pakeisti Sutarties 3.1 punktą dėl apmokėjimo sąlygų ir nustatyti valandinį įkainį už ieškovės darbuotojų dirbtas valandas. Kiti Sutarties punktai liko galioti.

4.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas vadovas (direktorius) S. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad ieškovės darbuotojams darbų atlikimui duodavo brėžinius. Pažymėjo, kad Objekte jokios saviveiklos negalėjo būti, todėl viskas buvo daroma tik pagal brėžinius, kurie buvo pateikiami ieškovės darbuotojams vietoje Objekte, bei ieškovei siųsti elektroniniu paštu. Pagal Sutartį dėl jokių kitų darbų, išskyrus dėl darbų Objekte, nesitarė. Jokių žodinių susitarimų dėl Sutarties pakeitimo nebuvo. Ieškovės darbuotojai keisdavosi be jokio įspėjimo, ieškovė būdavo paskyrusi kurį vieną iš darbuotojų vyresniu, kaip brigadininku, juo buvo S. V., paskui buvo ir kiti. Su ieškovės darbuotoju E. B. iš viso nieko nederino, jis tik suderino ir atsiuntė pasirašyti Sutartį. Ieškovės darbuotojų dirbamų darbo valandų nekontroliavo, buvo svarbu padarytas darbas. Ieškovės darbuotojai rašydavosi tabelius, tačiau jam tai nerūpėjo, su ieškovės paskirtu brigadininku apkalbėdavo, kiek per tam tikrą laiką būtinai reikia padaryti, nes kitaip būtų blogai, kadangi buvo įsipareigojimai prieš Generalinį rangovą, tačiau ieškovė galėjo visus darbus padaryti ir per dieną. Ieškovės darbuotojams davė raktus nuo patalpų (duomenys neskelbtini), jie ten darė, surinkdavo ruošinius Objektui, nes ten tokius darbus daryti buvo patogiau nei pačiame Objekte. Nekontroliavo ieškovės darbuotojų dirbamo laiko, nes buvo neįdomu, kadangi atsiskaitymas buvo numatytas pagal svorį. Taip pat paaiškino, kad kelis metus nuomojo 4-5 kambarius, gera valia leisdavo juose gyventi tame tarpe ir ieškovės darbuotojams, kad darbai vyktų greičiau.

5.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas A. N. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad ieškovė šioje byloje padarė viską tam, kad būtų galima prieiti išvadą, jog atsakovė neturi galiojančios prievolės. Pradinis ieškovės ieškinys buvo pareikštas dėl skolos, kylančios iš rangos teisinių santykių, kuriuos atsakovė pripažįsta, priteisimo. Tuo tarpu patikslintu ieškiniu keliami reikalavimai, kildinami iš darbuotojų nuomos teisinių santykių. Tai nėra lapsus linguae (liet. kalbos apsirikimas): ieškovės atstovas nuosekliai tvirtina, kad ieškovė nuomojo darbuotojus, o atsakovė neatsiskaitė už darbuotojų nuomą. Vadinasi rangos teisinių santykių šioje byloje nebegalima nagrinėti, o būtina nustatyti egzistuoja darbuotojų nuomos teisiniai santykiai, ar ne. Pažymėjo, kad darbuotojų nuomos teisinius santykius paneigia visi byloje esantys įrodymai: tiek liudytojais apklaustų asmenų parodymai, tiek ieškovės parengti rašytiniai dokumentai, kuriuose nėra nieko bendro su darbuotojų nuoma – jie parengti už suvirinimo, montavimo darbus. Paaiškino ir tai, kad su ieškove nebuvo jokio susitarimo dėl valandinio įkainio taikymo, ieškovės nurodomos neva jos darbuotojų dirbtos valandos yra išgalvotos, darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščiai „kurti“ šios bylos nagrinėjimui, nes jų turinys neatitinka pačių darbuotojų parodymų apie jų dirbtas valandas. Nurodė, kad atsakovės prašymu teismo ekspertizė byloje atlikta tam atvejui, jei ieškovė būtų reikalavusi skolos priteisimo, remiantis statybos rangos teisiniais santykiais. Tačiau kadangi ieškovė patikslintame ieškinyje remiasi darbuotojų nuomos teisiniais santykiais, teismo ekspertizės išvada yra nereikšminga. Laiko, kad kadangi ieškovės įrodinėjamų teisinių santykių nėra, negali atsirasti piniginė prievolė ir negali atsirasti skola.

6.       Liudytoju apklaustas E. B. parodė, kad nuo 2020 metų dirba pas ieškovę vadybininko pareigose: yra atsakingas už įmonės veiklą Lietuvoje, planuoja ir ieško darbų. Atsakovės kontaktus gavo iš kolegų, su kuriais bendradarbiauja metalo tiekime, susisiekė su S. S., kuriam nurodė, kad turi galimybę pasiūlyti atlikti suvirinimo ir montavimo darbus atsakovės ceche (duomenys neskelbtini), kur atsakovė atlieka įvairius metalo surinkimo, suvirinimo darbus. Jau pirmo pokalbio telefonu metu nurodė, kad, jei bus įmanoma, atsiskaitymas už darbus bus skaičiuojamas pagal metalo gaminių svorį, o jei nebus aiškiai pateikta darbų apimtis, darbai bus atliekami pagal įkainį kaip už papildomus darbus. Sutarties tekstą pasiūlė ieškovė, tai yra įmonės šablonas. Kaina 1,10 Eur už kilogramą yra nustatyta faktinė pagal ieškovės įmonės politiką, kada ieškovė gali nustatyti faktinį kilogramų skaičių; valandinis įkainis už darbuotojų darbo valandas taikomas, kai negaunama iš užsakovo svorio apskaičiavimui reikalingų duomenų; šiuo atveju Sutartyje valandinis įkainis buvo nustatytas mažesnis nei standartinis, nes atsakovės vadovas teikė apgyvendinimo paslaugas. Sutarties sudarymo metu apie tai, kad darbus reikės atlikti Objekte nežinojo, jei būtų žinoję, Sutarties nebūtų sudarę, nes nėra šaldymo įrangos montavimo darbų specialistai. Darbų Objekte pradžia yra „plius minus“ rugpjūčio - rusėjo mėnuo, pabaiga – spalio mėnuo. Iki to laiko atliko darbus, nesusijusius su darbais Objekte, pagal atsakovės atstovo nurodymus, kiek žinoma atlikti tokie darbai: darytas kompresorius, skirtas (duomenys neskelbtini) rinkai; vamzdžių dažymas, kuris skirtas projektui (duomenys neskelbtini); metalo konstrukcijų surinkimas kitame objekte. Ginčo atveju valandinis darbo įkainis atsirado, kai pradėjo dirbti birželio mėnesį ir nebuvo aiškaus darbų plano, nebuvo aišku, kokios tai apimties darbai, vadovavosi atsakovės vadovo nurodytomis darbo apimtimis, pagal jo pavestus nurodymus, kadangi negalėjo nustatyti darbų kilmės ir pobūdžio. Paaiškino, kad jei ieškovės suvirinimo inžinieriams yra pateikiama medžiaga, schemos, dokumentacija, kuri yra susijusi su projektu, tada yra galimybė nustatyti svorį ir taikyti kilogramo įkainį. Šiuo atveju schemos nebuvo teikiamos, buvo atliekama tik pagal žodinius nurodymus, o darbų įkainį pagal svorį, minėta, ieškovė taiko, jei yra pateikiama dokumentacija. Atliktų darbų apimties (svorio prasme) negali nustatyti, neturėdami dokumentacijos ar raštiškai pavestų darbų atlikimo apimties, procedūrų, proceso ar panašiai. Paaiškino ir tai, kad turėdami darbų apimties svorio prasme sutartį dažnu atveju ir negali reikalauti dokumentacijos, nes yra užsakovų, kurie neatskleidžia komercinių paslapčių, kas susiję su jų subrangovais. Darbų perdavimo-priėmimo akte negali nurodyti darbų apimties, kuriuos nurodė atsakovės vadovas, žodžiu pateikdamas tų darbų apimtį. Nesupranta, kodėl ieškovė turi darbų perdavimo-priėmimo akte nurodyti, kokius darbus faktiškai atliko, būdami atsakovės teritorijoje (ceche), atliekant darbus, kuriuos nurodė pati atsakovė. Su atsakovės vadovu S. S. nebuvo tokio susitarimo, kad privalo kažką įrodyti. Juolab, kad darbų apimtys atsakovės vadovo S. S. buvo nurodomos žodinio proceso tvarka, tokių darbų apimties negali įrodyti. Faktinę atliktų darbų apimtį atliktų darbų aktuose galėtų nurodyti tuo atveju, jei tokių darbų apimtį būtų galima nustatyti iš dokumentacijos. Šiuo atveju atlikdavo visus darbus, kokius nurodydavo atsakovės vadovas, jų konkrečiai nurodyti negali, rašytinių tai pagrindžiančių įrodymų ieškovė neturi. Sutarties sąlygų nekeitė, bent jis (liudytojas) to nedarė. Atliktų darbų apimties pagal svorį neskaičiavo, nes nebuvo galimybės, todėl skaičiavo taikydami valandinį įkainį kaip už papildomus darbus, priklausomai nuo darbuotojo specializacijos ir dirbtų valandų. Darbų atlikimo aktuose faktiškai atliktų darbų nefiksavo, nes nesitikėjo, kad gali kilti ginčas. Be to, neįmanoma sukontroliuoti kiekvienos valandos darbo ir žinoti, kas darbuotojams buvo pavesta. Iš darbuotojų turėdavo žodinę informaciją, ką jie darė, bet jei atsakovės vadovui nerūpėjo pranešti, ką ieškovės darbuotojai atlieka, tokią situaciją traktavo, kad yra dirbama tinkamai ir neatrodė, kad turi prievolę įrodinėti, ką atsakovei atlieka. Juolab, kad atsakovė iki objekto (duomenys neskelbtini) gatvėje atsiradimo nė karto nereiškė pretenzijų, kad aktuose nenurodyta darbų apimtis. Dėl darbų apimties svorio prasme (duomenys neskelbtini) gatvėje sužinojo tik teisminio bylos nagrinėjimo metu.

7.       Liudytoju apklaustas S. V. parodė, kad apie 6 (šešis) metus dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvirintoju-montuotoju. Darbų atlikimo praktika yra tokia, kad darbdavys siunčia į objektą, o objekte nurodymus duoda to objekto viršininkas. Pasiųstas darbdavio su UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektais dirbo apie 2 (du) mėnesius. (duomenys neskelbtini) apskrityje kiek pamena dirbo trijuose objektuose: (duomenys neskelbtini) sujunginėjo vamzdžius, tuomet juos veždavo į (duomenys neskelbtini) ir ten montavo kondicionierius, bei buvo dar vienas objektas, kur dažė vamzdžius. Dar buvo vienas objektas neprivažiavus (duomenys neskelbtini), ten montavo kondicionierius iš nerūdijančio plieno vamzdžių. Nurodymus duodavo S. S.. Suvirinimo ir montavimo, vamzdžių sujungimo darbus darė pagal brėžinius. Savo darbo laiko tabelius veda patys darbuotojai. Jis (liudytojas) buvo paskirtas vyriausiu ir vedė ne tik savo, bet ir kitų ieškovės darbuotojų dirbto darbo laiko apskaitą. Tabelius vesdavo bloknote, juos pateikdavo S. S., po to nufotografuodavo ir telefonu siųsdavo ieškovei. Dirbdavo 8 val., kartais 10 val., bet dažniausiai 8 val. Darbo užmokestis tuomet buvo 8 Eur/val. Į darbo valandas įeina tik dirbtas laikas, vairavimas neįeina, išskyrus kai apie dvi savaites (tiksliai nepamena) dirbo prie (duomenys neskelbtini), tuomet kelionė 1 val. pirmyn ir 1 val. atgal buvo apmokama.

8.       Liudytoju apklaustas H. M. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2019 metų suvirintoju. Ieškovė buvo pasiuntusi dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, padėjo S. V., rankiniu būdu dėliojo vamzdžius, kurie buvo paletėse, juos dažė. Kitų darbų nedirbo. Nudažė vamzdžius ir tuo jo darbas pasibaigė, išvažiavo. Buvo 7 (septynias) dienas. Darbus darė ceche (duomenys neskelbtini), adreso nežino. Įprasta darbo diena 10 darbo valandų, darbus pradėdavo 6 val. ir baigdavo 16.30 val., nes 30 min. pietums. Po 17 val. vykdavo į gyvenamąją vietą ir nedirbdavo. Darbo užmokestis yra 9 Eur/val. Ieškovė niekada neinformuoja, kiek uždirba iš objektų, žino tik savo darbo užmokestį. Parodė ir tai, kad kiekvienas darbuotojas turi savo darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kur žymisi kiek dirbo, po to mėnesio pabaigoje žiniaraštį išsiunčia į ofisą. Meistrai taip pat veda darbuotojų tabelius, ir tada ieškovė sutikrina ar viskas sutampa. Dirbant (duomenys neskelbtini) meistro neturėjo, (duomenys neskelbtini) niekas dirbtų valandų netikrino. Neturi supratimo, kodėl taip buvo. Vairavimo valandų į darbo laiką netraukia.

9.       Liudytoju apklaustas Y. V. parodė, kad apie 3 (tris) metus dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvirintoju. Pasiųstas darbdavio su UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektais dirbo 1,5 – 2 mėnesius. Dirbo (duomenys neskelbtini) apskrityje, buvo statomas sandėlis-logistikos centras, įrenginėjo šaldytuvus, montavo šaldymo įrenginius. Jis (liudytojas) dirbo pagrinde kaip suvirintojas, bet buvo ir papildomų darbų: kondicionierius kabino, juos nešė ir pan. Nurodymus duodavo S. S., kuris atvykdavo kiekvieną ar kas antrą dieną. Objekte viskas vyko „kaip priklauso“, buvo duodami brėžiniai. Dirbo 8 val. per dieną, nuo 8 iki 17 val., tačiau porą kartų dirbo 10 val. Viršvalandžių nedirbo, gal 2-3 kartus dirbo po 10 val. Dar porą kartų dirbo ne objekte, o ceche šeštadienį, ten darė ruošinius pagal brėžinius, rinko vamzdžius. Po darbo vykdavo nakvynei į patalpas, kurias kiek žino nuomojo atsakovė. Darbo užmokestis yra apie 8 Eur/val. Dirbto darbo laiko apskaitos tabelius vedė vienas iš kolegų, kuris buvo kaip pagrindinis. Kiek iš objektų, kuriuose dirba, uždirba darbdavys, nežino, ieškovė apie tokias aplinkybes neinformuoja.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

        Ieškinys tenkintinas iš dalies.

10.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė sudarė 2023 m. birželio 5 d. Projekto užsakymo sutartį Nr. 20230602, kuria atsakovė (užsakovas) pavedė ieškovei (vykdytojui) atlikti vamzdynų surinkimo, virinimo ir montavimo darbus pagal atsakovės pateiktus brėžinius bei kitus su šiais darbais susijusius ir šalių suderintus dokumentus. 2023 m. birželio 30 d. darbų perdavimo-priėmimo aktu ieškovė nurodo, kad perduoda atsakovei darbus – surinkimo, suvirinimo darbai, už kuriuos atsakovė turi sumokėti 11 062 Eur (be PVM). Ieškovė išrašė 2023 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą serija KSN Nr. 167 13 385,02 Eur (su PVM) sumai. 2023 m. liepos 31 d. darbų perdavimo-priėmimo aktu ieškovė nurodo, kad perduoda atsakovei darbus – surinkimo, suvirinimo darbai, už kuriuos atsakovė turi sumokėti 12 506 Eur (be PVM). Ieškovė išrašė 2023 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija KSN Nr. 172 15 132,26 Eur (su PVM) sumai. 2023 m. rugpjūčio 31 d. darbų perdavimo-priėmimo aktu ieškovė nurodo, kad perduoda atsakovei darbus – surinkimo, suvirinimo darbai, už kuriuos atsakovė turi sumokėti 11 776 Eur (be PVM). Ieškovė išrašė 2023 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija KSN Nr. 181 14 248,96 Eur (su PVM) sumai. 2023 m. rugsėjo 29 d. darbų perdavimo-priėmimo aktu ieškovė nurodo, kad perduoda atsakovei darbus – surinkimo, suvirinimo darbai, už kuriuos atsakovė turi sumokėti 9 359 Eur (be PVM). Ieškovė išrašė 2023 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą serija KSN Nr. 193 11 324,39 Eur (su PVM) sumai. 2023 m. spalio 31 d. darbų perdavimo-priėmimo aktu ieškovė nurodo, kad perduoda atsakovei darbus – surinkimo, suvirinimo darbai, už kuriuos atsakovė turi sumokėti 8 554 Eur (be PVM). Ieškovė išrašė 2023 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija KSN Nr. 202 10 350,34 Eur (su PVM) sumai. Iš pateiktų mokėjimo nurodymų, atsakovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovė ieškovei yra sumokėjusi iš viso 17 385,02 Eur: 2023 m. rugpjūčio 4 d. sumokėjo 13 385,02 Eur, 2023 m. spalio 18 d. sumokėjo 3 000 Eur, 2023 m. spalio 27 d. sumokėjo 1 000 Eur. 2023 m. gruodžio 11 d. pranešimu ieškovė ragino atsakovę iki 2023 m. gruodžio 27 d. padengti 47 055,95 Eur įsiskolinimą, nurodydama, kad atsakovei įsiskolinimo nepadengus bus kreipiamasi į teismą dėl nemokumo bylos atsakovei iškėlimo ir skolos priteisimo.

        Dėl šalis siejusių teisinių santykių kvalifikavimo

11.       Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje (patikslintame) nurodo, kad šalys pasirašyta 2023 m. birželio 5 d. Sutartimi susitarė, kad ieškovė atliks darbus, susijusius su vamzdynų surinkimu, suvirinimu, montavimu, bei vėlesniu žodiniu susitarimu susitarė dėl naujų apmokėjimo sąlygų už suteiktas paslaugas – valandinio atlygio mokėjimo už ieškovės darbuotojų suteiktas darbo paslaugas, ir dėl papildomų statybinių darbų, nesusijusių su sudarytos Sutarties sąlygomis, atlikimo pagal atsakovės atstovo nurodymus. Pasisakydama dėl Sutarties ir įrodinėjamo žodinio susitarimo dėl Sutarties pakeitimo kvalifikavimo, ieškovė nurodo, kad tarp šalių susiklostė mišrūs sutartiniai teisiniai santykiai: rangos santykiai dėl atliekamų darbų pagal Sutarties sąlygas ir santykiai dėl darbuotojų nuomos atsakovei pagal papildomus susitarimus dėl valandinio atlygio mokėjimo. Tuo tarpu atsakovė, pasisakydama dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo, nurodo, kad šalys susitarė tik dėl statybos rangos darbų pagal Sutartį, tuo tarpu ieškovės teiginiai apie tarp ginčo šalių atsiradusius ir statybos rangos santykius, ir darbuotojų nuomos santykius, anot atsakovės, yra prasilenkiantys ne tik su tikrove, bet ir su teisine logika, kadangi tokie santykiai savo esme paneigia vienas kitą.

12.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Ieškovui nesuformulavus savo reikalavimo, nėra ir ieškinio, taigi ir teisminio nagrinėjimo dalyko. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisėms apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012).

13.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktus ieškinyje ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą, ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui. Nuo faktinio ieškinio pagrindo reikia skirti teisinį ieškinio pagrindą – ginčo santykiui taikytinas materialinės teisės normas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015; kt.).

14.       Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad faktinių aplinkybių teisinis kvalifikavimas yra teismo pareiga, kurią teismas atlieka pagal pareigas (lot. ex officio), vadovaudamasis teisės normomis ir nesaistomas to, kaip šalys pačios teisiškai vertina savo veiksmus ar kitas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų faktiniu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019 40 punktas; 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021 22 punktas; 2024 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-378/2024 33 punktas). Teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų; faktinių bylos aplinkybių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva (lot. iura novit curia) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-421/2018 17 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

15.       Nagrinėjamu atveju šalys 2023 m. birželio 5 d. Projekto užsakymo sutartimi Nr. 20230602 susitarė, kad ieškovė atliks vamzdynų surinkimo, virinimo ir montavimo darbus pagal atsakovės pateiktus brėžinius ir kitus dokumentus, darbų atlikimo terminas nuo 2023 m. birželio 6 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., o atsakovė įsipareigojo darbus priimti ir juos apmokėti (Sutarties 1.1, 2.1, 3.3 punktai). Tai atitinka rangos sutarties apibrėžimą, įtvirtintą CK 6.644 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas. Rangos sutarties dalykas yra esminė sutarties sąlyga. Kasacinis teismas savo praktikoje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-219/2020 29 punktą) yra nurodęs, kad išskiriami šie pagrindiniai rangos sutartį kvalifikuojantys požymiai: 1) rangos sutarties tikslas yra gauti tam tikrą darbo rezultatą, t. y. rangos sutartimi prisiimamas įsipareigojimas dėl rezultato, ir kol darbo rezultatas, esantis sutarties dalyku, nebus pasiektas, tol nebus laikoma, jog rangovo pareiga įvykdyta tinkamai; 2) darbo rezultatas gaunamas rangovui dirbant savo rizika; 3) rangovas atlieka darbą, siekdamas tam tikro rezultato, savarankiškai, t. y. užsakovo ir rangovo nesieja pavaldumo ar kitokie priklausymo santykiai, t. y. rangovas savarankiškai pasirenka darbų atlikimo būdus, ir nėra susijęs su užsakovo organizacine struktūra. Tarp šalių taip pat nekilo ginčo, kad jų pasirašyta Sutartis kvalifikuotina rangos sutartimi.

16.       Šioje byloje ieškovė taip pat įrodinėja tarp šalių buvus sudarytą žodinį susitarimą dėl naujų apmokėjimo sąlygų, t. y. valandinio įkainio skaičiavimo už ieškovės darbuotojų dirbtą laiką. Minėta, ieškovė nurodo, kad pagal jos įrodinėjamą žodinį susitarimą atsiskaitymas buvo numatytas iš esmės kaip apmokėjimas už ieškovės darbuotojų nuomą, dėl ko, pasak ieškovės, tarp šalių susiklostė mišrūs rangos ir darbuotojų nuomos teisiniai santykiai. Pažymėtina, kad ieškovė nagrinėjamu atveju klaidingai sutapatina jos įrodinėjamą žodinį susitarimą dėl valandinio įkainio pagal jos darbuotojų dirbtas valandas už atliekamus darbus skaičiavimo su darbuotojų nuoma. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktai leidžia susitarti atsiskaitymą už darbus skaičiuoti ne tik pagal atliktų darbų kiekį, bet ir pagal darbuotojų, atlikusių darbus, dirbtas valandas (CK 6.156 straipsnis, 6.653 straipsnis). Todėl teismas, nesaistomas ieškovės siūlymo atitinkamai kvalifikuoti susiklosčiusius santykius, ieškovės argumentus dėl jos įrodinėjamo žodinio susitarimo dėl naujų apmokėjimo sąlygų kvalifikavimo ieškovės darbuotojų nuoma laiko nepagrįstais dėl toliau nurodytų priežasčių.

17.       Visų pirma, ieškovė ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo įrašyta į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, todėl negalėjo verstis laikinojo įdarbinimo įmonės veikla ir sudaryti sutarčių dėl laikinojo įdarbinimo paslaugų teikimo. Liudytoju byloje apklaustas E. B., kuris nurodė, kad pas ieškovę eina vadybininko pareigas ir rūpinasi įmonės veikla Lietuvoje, taip pat parodė, kad ieškovė į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą nėra (ir nebuvo) įrašyta, nes neatitinka tam keliamų sąlygų, darbuotojų nuomos paslaugų atsakovei neteikė, ieškovė nori, kad su ja būtų atsiskaityta už darbų atlikimą (2025 m. kovo 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 08 min. 50 sek., 1 val. 16 min. 55 sek. – 1 val. 18 min. 24 sek., 1 val. 24 min. 27 sek.).

18.       Antra, iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, veikė kaip rangovas, o ne kaip laikinojo įdarbinimo paslaugas teikianti įmonė. Tokią išvadą patvirtina įsakymai dėl komandiruočių (t. 1, b. l. 37-44, t. 2, b. l. 45-50), kuriais ieškovė savo darbuotojus komandiravo pas atsakovę darbų pagal Sutartį atlikimui, ieškovės parengti darbų priėmimo-perdavimo aktai (t. 1, b. l. 23, 27, 29, 31), kuriuose ieškovė nurodo, kad atsakovei perduoda darbus, o ne darbo jėgos nuomos paslaugas, ieškovės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose (t. 1, b. l. 22, 26, 28, 30, t. 2, b. l. 42) fiksuojama ūkinė operacija – atlikti darbai.

19.       Be to, spręsti dėl darbuotojų nuomos teisinių santykių egzistavimo nėra pagrindo net tik pagal įforminimą (sprendimo 18 punktas), bet ir pagal faktinį tarp šalių susiklosčiusių santykių turinį. Ieškovė neginčija, kad buvo įsipareigojusi atlikti darbus ir atsakė už jų kokybę (pati ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodo, kad pretenzijų dėl darbų kokybės negavo), dirbo savo rizika, aprūpino savo darbuotojus darbo priemonėmis, įrankiais. Iš byloje nustatytų aplinkybių nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės darbuotojai buvo pavaldūs atsakovei: liudytojais apklausti ieškovės darbuotojai S. V., H. M., Y. V. parodė, kad dirbo darbo laiką, numatytą su ieškove sudarytose darbo sutartyse, duomenų, kad turėjo laikytis atsakovės nustatytų darbo tvarkos taisyklių, nėra. Ieškovės darbuotojų darbo sutartys yra įprastinės, o ne laikinojo darbo sutartys, jose įpareigojimo paklusti trečiajam asmeniui nenustatyta (2025 m. kovo 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 16 min. 03 sek.).

20.       Teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktikos išaiškinimus, išdėstytus argumentus ir motyvus, šalių ginčą kvalifikuoja kaip kilusį iš rangos teisinių santykių.

Dėl Sutarties pakeitimo

21.       Ieškovė byloje, minėta, įrodinėja, kad ieškovė, atstovaujama vadybininko E. B., ir atsakovė, atstovaujama direktoriaus S. S., sudarė žodinį susitarimą dėl naujų apmokėjimo sąlygų, t. y. valandinio įkainio skaičiavimo už ieškovės darbuotojų dirbtą laiką. Tai yra, anot ieškovės, tarp šalių žodžiu buvo susitarta pakeisti Sutarties 3.1 punkte numatytas atsiskaitymo sąlygas, vietoje darbų kainos, skaičiuojamos po 1,10 Eur (be PVM) už 1 kg sumontuoto, surinkto, suvirinto gaminio, atsakovei mokant valandinį įkainį už ieškovės darbuotojų dirbtas valandas, kurio dydis priklausė nuo ieškovės darbuotojo specializacijos: suvirintojas – 16 Eur už dirbtą valandą, montuotojas – 15 Eur už dirbtą valandą. Tuo tarpu atsakovė su šia ieškovės įrodinėjama aplinkybe nesutinka, nurodo, kad nesudarė susitarimo dėl Sutarties pakeitimo.

22.       Sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.192 straipsnio 4 dalį pakeitimai turi būti tokios pat formos, kokios yra ir sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. CK 6.183 straipsnio 1 dalis nustato, kad rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. Nagrinėjamu atveju šalys Sutarties 9.3 punkte susitarė, kad bet kokie Sutarties pakeitimai ar papildymai yra galiojantys, jei jie pasirašyti abiejų šalių įgaliotų atstovų. Taigi šalys aiškiai susitarė, kad galioja tik rašytine forma abiejų šalių pasirašyti Sutarties pakeitimai ir papildymai. Byloje nėra ginčo dėl to, kad jokių rašytinių Sutarties pakeitimų ar papildymų šalys nebuvo sudariusios.

23.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip rašytinės sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį jos pakeitimą ribojančią išlygą, t. y. susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Tačiau net ir tada viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis tokia sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (CK 6.183 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2012). Taigi CK 6.183 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata leidžia šalims nepaisyti sutarties sąlygos, reikalaujančios rašytinės formos, tais atvejais, kai iš šalių konkliudentinių veiksmų galima pagrįstai spręsti, kad tos sąlygos abi šalys yra atsisakiusios.

24.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant ar konkretūs šalies elgesio faktai pripažintini pagrindu taikyti CK 6.183 straipsnio 2 dalį, yra būtina nustatyti tokias aplinkybes: 1) šalių elgesiu turi būti išreikštas abiejų sutarties šalių bendras ketinimas dėl sutarties keitimo ar nekeitimo, jų consensus ad idem (šalių surastas sutarimas, bendra nuomonė), o ne tik vienai šalių priimtinas sutarties elgesio vertinimo variantas, nes priešingu atveju, kitai šaliai pažeidžiant sutarties laisvės principą, būtų primetamos sąlygos, dėl kurių ji nesutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2009; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2012); 2) šalių valia (veiksmai) pakeisti sutarties sąlygas turi būti aiški ir nedviprasmiška. Tokį teisiškai reikšmingą sutarties šalių elgesį gali patvirtinti įvairios sutarties vykdymo aplinkybės. Esant ginčui, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygas, teismai turi vertinti, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygą ir kaip konkrečiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016, 27 punktas; 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-249-1075/2019, 34 punktas).

25.       Taigi tam, kad būtų įrodytas sutarties keitimas konkliudentiniais veiksmais, ieškovei būtina įrodyti, kad: 1) sutartis nebuvo vykdyta sutartyje nustatytu būdu; 2) abi sutarties šalys susitarė dėl kitokio sutarties įvykdymo būdo; 3) šis susitarimas yra aiškus ir nedviprasmiškas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-249-1075/2019).

26.       Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje (patikslintame) nurodo, kad Sutarties pakeitimą sąlygojo atsakovės atstovo (direktoriaus S. S.) žodinis pareiškimas, jog jis negalės aprūpinti ieškovės darbuotojų pastoviu darbu pagal Sutarties sąlygas. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė, sudarydama su ieškove Sutartį, būtų įsipareigojusi dėl konkretaus ir/ar minimalaus darbų kiekio ieškovei suteikimo. Liudytoju apklaustas E. B., kuris kaip nurodoma derino Sutarties su atsakove sudarymą, taip pat parodė, kad sudarant Sutartį dėl konkrečios darbų apimties nekalbėjo (apimties nebuvo), ieškovę iš esmės tenkino bet kokios apimtys (2025 m. kovo 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 38 min. 20 sek. – 1 val. 39 min. 01 sek.). Taigi ieškovė neįrodė egzistavus jos ieškinyje (patikslintame) nurodomas prielaidas susitarimui dėl Sutarties pakeitimo sudaryti.

27.       Be to, vertinant aplinkybę dėl ieškovės nurodomo Sutarties pakeitimo egzistavimo pažymėtina, kad ieškovės pozicija dėl įrodinėjamo žodinio susitarimo sudarymo yra nenuosekli: pradiniame 2024 m. vasario 21 d. ieškinyje (reg. Nr. CBP-1689) (t. 1, b. l. 2-9) įsiskolinimą prašoma priteisti remiantis Sutarties nuostatomis, ieškovė net neužsimena, kad Sutartis žodiniu susitarimu buvo pakeista, nors pradinį ieškinį pasirašė E. B., veikęs pagal Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notaro patvirtintą įgaliojimą (t. 1, b. l. 82-87), ir kuris nurodoma ieškovės vardu ir sudarė su atsakove žodinį susitarimą dėl Sutarties pakeitimo, todėl būtent jam geriausiai turėjo būti žinomas tokio susitarimo sudarymo faktas, susitarimo sudarymo aplinkybės ir turinys. Tuo tarpu vėliau 2024 m. rugsėjo 20 d. patikslinusi ieškinį (reg. Nr. DOK-44550) (t. 1, b. l. 197-201) ieškovė nurodo naujas aplinkybes dėl žodinio susitarimo dėl Sutarties pakeitimo sudarymo. Teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą abejoti ieškovės pozicijos patikimumu (CPK 185 straipsnis). Juo labiau, kad atsakydama į teismo klausimus ieškovė negalėjo įvardinti jokių tikslių faktinių aplinkybių dėl žodinio susitarimo sudarymo: nežinojo tokio žodinio susitarimo sudarymo datos (2025 m. kovo 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 02 m. 19 sek. – 22 sek.), sudarymo aplinkybių (nurodoma, kad pokalbiai buvo „vienokie ir kitokie“, kalbėjo daug kartų, visą laikotarpį, kol ieškovės darbuotojai buvo atsakovės žinioje) (2025 m. kovo 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 23 min. 11 sek. – 1 val. 23 min. 20 sek., 1 val. 36 min. 47 sek.), tokios aplinkybės nėra nurodytos ir ieškovės procesiniuose dokumentuose; ieškovė apsiribojo tik įvardindama asmenis, kurie tokį susitarimą sudarė (iš ieškovės pusės – E. B., iš atsakovės pusės – S. S.), nors atsakovės atstovas S. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad E. B. tik suderino ir atsiuntė pasirašyti Sutartį, o daugiau su šiuo asmeniu apskritai nieko nederino. Be to, ir pats liudytoju apklaustas E. B. nurodė, kad jis Sutarties sąlygų nekeitė, o valandinį įkainį kaip už papildomus darbus visiems atliktiems darbams ieškovė taikė dėl to, kad neturėjo galimybės darbų apimties paskaičiuoti pagal svorį kilogramais (2025 m. kovo 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 22 min. 01 sek. – 1 val. 22 min. 7 sek.).

28.       Dar daugiau, žodinio susitarimo dėl Sutarties pakeitimo nepagrindžia ir šalių veiksmai, parengta dokumentacija Sutarties vykdymo metu. Ieškovė 2023 m. birželio 30 d., 2023 m. liepos 31 d., 2023 m. rugpjūčio 31 d., 2023 m. rugsėjo 29 d., 2023 m. spalio 31 d. darbų perdavimo-priėmimo aktuose (t. 1, b. l. 23, 27, 29, 31, t. 2, b. l. 43) nurodo, kad šie aktai sudaromi remiantis 2023 m. birželio 5 d. Projekto užsakymo sutartimi Nr. 20230602, aplinkybė, kad Sutartis yra su pakeitimais, nenurodyta. Atsakovė 2023 m. spalio 27 d. ir 2023 m. spalio 31 d. elektroniniais laiškais (t. 1, b. l. 108) prašė ieškovės parengtus darbų perdavimo-priėmimo aktus pataisyti ir atsiųsti aktus, parengtus pagal Sutarties 1.2 punkto reikalavimus, nurodant metalo gaminių svorį kilogramais, tačiau ieškovė į tokius daugkartinius reikalavimus niekaip nereagavo, nors atidus, rūpestingas asmuo, esant sudarytam žodiniam susitarimui dėl Sutarties pakeitimo, būtų informavęs, kad atsiųsti aktai sudaryti žodinio susitarimo dėl Sutarties pakeitimo pagrindu. Dar daugiau, po Sutarties vykdymo pabaigos ieškovė siuntė atsakovei 2023 m. gruodžio 11 d. pranešimą dėl susidariusio įsiskolinimo, prašydama įsiskolinimą padengti iki 2023 m. gruodžio 27 d. (t. 1, b. l. 50-51). Šiame pranešime susidaręs įsiskolinimas taip pat grindžiamas tik šalių pasirašytos Sutarties nuostatomis ir Sutartyje nustatytų įsipareigojimų netinkamu vykdymu. Nors ieškovė į bylą pateikė įsakymus dėl darbuotojų siuntimo į komandiruotę, kuriuose nurodoma, kad darbuotojai pagal su atsakove sudarytą Sutartį siunčiami dirbti valandiniu įkainiu 15 Eur arba 16 Eur, priklausomai nuo darbuotojo specializacijos (t. 1, b. l. 37-44, t. 2, b. l. 45-50), tačiau teismas žemiau nurodomų argumentų ir motyvų pagrindu šių įsakymų nelaiko patikimu įrodymu, galinčiu pagrįsti ieškovės nurodomo žodinio susitarimo dėl apmokėjimo sąlygų pakeitimo sudarymą. Liudytojais apklausti ieškovės darbuotojai S. V., H. M., Y. V. parodė, kad lietuvių kalbos nemoka, įsakymai jiems teikiami su vertimu į rusų kalbą. Šiuo atveju duomenų, kad darbuotojai su šiais įsakymais būtų supažindinti jiems suprantama rusų kalba, nepateikta. Be to, liudytoju apklaustas E. B. parodė, kad neslepia nuo įmonės darbuotojų informacijos, kiek įmonė uždirba iš sudarytų sutarčių, dažnu atveju („plius minus“ visada, priklausomai nuo užsakovo“) pateikia darbuotojams tokią informaciją (2025 m. kovo 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 46 min. 28 sek. – 1 val. 46 min. 48 sek.), nors liudytojais apklausti ieškovės darbuotojai S. V., H. M., Y. V., kurie nurodė, kad pas ieškovę dirba atitinkamai 6 ir 3 metus, parodė, kad niekada nėra informuojami, kiek jų darbdavys (ieškovė) uždirba iš projektų, žino tik savo darbo valandos užmokestį, nurodytą darbo sutartyje, kuris tuo metu buvo atitinkamai 8 Eur/val., 9 Eur/val.

29.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, ieškovei teigiant, kad tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl Sutarties sąlygos dėl atsiskaitymo tvarkos pakeitimo, jai teko pareiga įrodyti, kad tarp šalių buvo sudarytas toks susitarimas (CPK 12, 178 straipsniai). Įvertinus nurodytas aplinkybes, spręstina, kad šiuo atveju ieškovė nepateikė įrodymų ir nenurodė objektyvių aplinkybių, patvirtinančių žodinio susitarimo sudarymą, o tik teigė, kad žodinis susitarimas buvo. Ieškovei nepateikus patikimų įrodymų, kad toks susitarimas buvo, toks ieškovės teiginys laikytinas deklaratyviu. Atsižvelgiant į tai, kad išskyrus pačios ieškovės teiginius, byloje nėra duomenų, kurie neabejotinai leistų konstatuoti, kad šalys susitarė dėl Sutarties pakeitimo, t. y. nenustatyta abiejų Sutarties šalių aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta valia pakeisti Sutarties sąlygas dėl atsiskaitymo sąlygų, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė tarp šalių buvusio aiškaus ir nedviprasmiško susitarimo dėl Sutarties pakeitimo dėl atsiskaitymo sąlygų (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl skolos priteisimo

30.       CK 6.655 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino. Pagal CK 6.687 straipsnio 1 dalį užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka.

31.       Nagrinėjamu atveju pagal Sutarties sąlygas darbai turėjo būti perduodami-priimami etapais pagal šalių sudarytus atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus, kurie sudaromi už praėjusio mėnesio darbus, ir kuriuose nurodomi faktiškai per atitinkamą (praėjusį) mėnesį atlikti darbai, nurodant surinktų ir/arba suvirintų metalo gaminių svorį kilogramais (Sutarties 1.2 punktas); darbai turėjo būti apmokami pagal faktinę darbų apimtį kilogramais (Sutarties 3.1 punktas). Sutarties 3.2 punktu šalys susitarė, kad atliktų darbų kaina nurodoma atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte, aptartame atskiru abipusiu susitarimu, o tokio akto pagrindu ieškovė išrašo ir pateikia atsakovei sąskaitas faktūras. Pagal Sutarties 3.3 punktą atsakovė įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus per 30 kalendorinių dienų nuo atliktų darbų perdavimo akto pasirašymo ir sąskaitos faktūros iš ieškovės gavimo.

32.       Atsakovė nurodo, kad ieškovė darbų perdavimo proceso neorganizavo, darbų perdavimo-priėmimo aktų nerengė pagal Sutartyje nustatytą jų rengimo tvarką. Ieškovė šių atsakovės nurodytų faktinių aplinkybių iš esmės neginčija. Vertinant aptartas Sutarties nuostatas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, matyti, kad ieškovė elektroniniu paštu atsakovei siųsdavo PVM sąskaitas faktūras kartu su darbų perdavimo-priėmimo aktais (atsakovė nurodo, kad už 2023 m. rugsėjo ir spalio mėnesius ieškovė nesiuntė atsakovei darbų perdavimo-priėmimo aktų), kurių prieš tai nederino su atsakove, kaip tai numato Sutarties 3.2 punktas, ir kurių turinys neatitinka Sutarties 1.2 punkto sąlygų: 2023 m. birželio 30 d., 2023 m. liepos 31 d., 2023 m. rugpjūčio 31 d., 2023 m. rugsėjo 29 d., 2023 m. spalio 31 d. darbų perdavimo-priėmimo aktuose nenurodytas darbų kiekis, jį išreiškiant atitinkamu matavimo vienetu, įkainis už atitinkamą matavimo vienetą.

33.       Pažymėtina, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abiejų šalių atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Užsakovo pareigos atsiskaityti už rangovo faktiškai atliktus darbus nepašalina net ir ta aplinkybė, jog rangovas nesilaikė tam tikrų savo įsipareigojimų, t. y. faktai, kad darbų perdavimas ir priėmimas pagal nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį gali rodyti, jog šalys pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) ir rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017; 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-403/2021).

34.       Šiuo atveju nors byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovė nesilaikė Sutartyje nustatytos darbų perdavimo-priėmimo tvarkos, tačiau, atsižvelgiant į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, tai savaime nereiškia, jog vien dėl to atsakovei nekilo pareiga atsiskaityti su ieškove, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė ieškovės atliktus darbus faktiškai priėmė. Vien darbų perdavimo–priėmimo akto nesudarymas, nesant ginčo dėl atliktų darbų tinkamumo, nepaneigia sutartų darbų atlikimo fakto ir atitinkamai neeliminuoja atsakovės pareigos atsiskaityti už ieškovės atliktus darbus, dėl kurių tinkamumo atsakovė nereiškė ieškovei pretenzijų, kadangi atsakovės pareiga atsiskaityti už atliktus darbus kildinama ne iš darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo, bet iš darbų atlikimo fakto.

35.       Kadangi ieškovė darbų perdavimo-priėmimo aktuose nenurodė atliktų darbų kiekio, teismas, siekiant nustatyti atsakovės sumontuotų, surinktų ir (ar) suvirintų metalo gaminių svorį Objekte, 2024 m. spalio 29 d. nutartimi paskyrė techninę teismo ekspertizę. Teismo ekspertė Z. B. 2025 m. vasario 3 d. teismo techninės ekspertizės akte pateikė išvadą, kad pagal Sutartį objekte, adresu (duomenys neskelbtini), sumontuotų, surinktų ir (ar) suvirtintų gaminių svoris pagal projektą yra 28958,69 kg. Pagal Sutarties 3.1 punkte nustatytą darbų kainą 1,10 Eur (be PVM) už 1 kg sumontuoto, surinkto ir (ar) suvirinto gaminio svorį, už 28958,69 kg darbų kaina sudaro 31 854,55 Eur be PVM, su PVM 38 544,01 Eur (t. 2, b. l. 60-63). Šalys prieštaravimų dėl teismo ekspertės nustatyto ieškovės Objekte atliktų darbų – sumontuotų, surinktų ir (ar) suvirintų metalo gaminių – kiekio kilogramais nereiškė, argumentų, kurie leistų suabejoti teismo ekspertizės akto, kaip įrodinėjimo priemonės, patikimumu bei objektyvumu, nenurodė. Pagrindo abejoti šių išvadų teisingumu teismas neįžvelgia. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad ieškovė neįrodė, jog tarp šalių buvo sudarytas susitarimas atsisakyti Sutarties 3.1 punkte nustatyto įkainio už gaminio svorį bei taikyti valandinį įkainį už dirbtas darbo valandas, teismas sprendžia, kad Objekte ieškovė atliko teismo ekspertės Z. B. 2025 m. vasario 3 d. teismo techninės ekspertizės akte nustatytą kiekį (28958,69 kg) darbų už 38 544,01 Eur (su PVM) sumą (CPK 178, 185 straipsniai).

36.       Ieškovė taip pat nurodo, kad Sutartis sudaryta darbų ne tik Objekte, tačiau ir kitų darbų atlikimui, t. y. darbus atliko ne tik Objekte, tačiau ir kitus atsakovės atstovo nurodytus darbus. Liudytoju apklaustas ieškovės darbuotojas, kaip nurodoma derinęs Sutarties sudarymą ir prižiūrėjęs jos vykdymą, E. B. parodė, kad prieš Sutarties sudarymą su medžiaga, kas yra Objekte, darbų apimtimis nebuvo supažindintas, nežinojo, kad darbus reikės atlikti Objekte (2025 m. kovo 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 46 min. 30 sek., 57 min. 45 sek. – 57 min. 55 sek.), darbų Objekte pradžia yra tik rugpjūčio – rugsėjo mėnuo, t. y. darbai Objekte pradėti rugpjūčio – rugsėjo mėnesį ir baigti spalio mėnesį, iki to laiko darbai buvo atliekami atsakovės gamybinėse patalpose, kur vykdė ne tik metalo konstrukcijos suvirinimo, surinkimo darbus, bet ir kitus atsakovės vadovo pavestus darbus (2025 m. kovo 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 45 min. 24 sek. – 45 min. 58 sek.); darbai buvo atliekami pagal projektus, kurie yra nesusiję su darbais Objekte, t. y. ieškovės darbuotojai atliko papildomus darbus, kuriuos nurodydavo atsakovės vadovas: vamzdžių dažymo darbus, metalo pakrovimo-iškrovimo darbus, kas nėra tiesioginis darbas, konstrukcijų perkėlinėjimas, pasiruošimas darbams, atlikti darbai: kompresorius, skirtas (duomenys neskelbtini) rinkai, metalo konstrukcijų surinkimas kitame objekte (2025 m. kovo 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 46 min. 05 sek. – 46 min. 25 sek., 47 min. 53 sek. – 48 min. 07 sek.; 58 min. 10 sek. – 58 min. 23 sek., 1 val. 24 min. 53 sek. – 1 val. 25 min. 48 sek., 1 val. 41 min. 30 sek. – 1 val. 41 min. 43 sek.). Tuo tarpu atsakovė su tokiomis aplinkybėmis nesutinka, nurodo, kad Sutartį su ieškove sudarė tik dėl darbų Objekte atlikimo, papildomų darbų neužsakė.

37.       Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. Objekto generalinio rangovo, 2025 m. kovo 17 d. atsakymo į prašymą dėl įrodymų pateikimo, matyti, kad darbus pagal su Generaliniu rangovu sudarytą 2023 m. balandžio 17 d. Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje numatytų dalies darbų atlikimui atsakovė pasitelkė ieškovę, atsakovė pradėjo apie 2023 m. balandžio 26 d., techninę dokumentaciją darbų atlikimui iš Generalinio rangovo atsakovė gavo Sutarties pasirašymo metu (t. 2, b. l. 163-164). Iš 2023 m. balandžio 24 d. Statybvietės (statybos darbų fronto) priėmimo-perdavimo akto pastabų dalies (pastabų 3 punktas) matyti, kad statybvietės perdavimo Generaliniam rangovui metu nebuvo elektros suvirinimo darbams, elektra planuojama nuo 2023 m. gegužės 15 d. (t. 2, b. l. 165-166). Logine seka dėstant įvykius laike, jei elektra Objekte suvirinimo darbams atsirado anksčiausiai nuo 2023 m. gegužės 15 d., tai netiesiogiai patvirtina, kad 2023 m. birželio 5 d. Projekto užsakymo sutartį Nr. 20230602 atsakovė su ieškove sudarė darbų Objekte atlikimui (CPK 185 straipsnis). Be to, ieškovei tvirtinant, kad darbus Objekte ji pradėjo tik rugpjūčio – rugsėjo mėnesį, ir baigė spalio mėnesį (pastebėtina, kad visus darbus Generaliniam rangovui atsakovė perdavė 2023 m. spalio 10 d. (2023 m. spalio 10 d. atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas Nr. 120231030 (t. 2, b. l. 169))), o iš teismo ekspertės Z. B. 2025 m. vasario 3 d. teismo techninės ekspertizės akto ir jo 3 priedo (t. 2, b. l. 89-90) (pastebėtina, kad teismo ekspertizės akto išvados dalyje, atsakant į klausimą kiek laiko (valandomis) truktų tokios apimties metalo gaminių montavimo, surinkimo ir (arba) virinimo darbų Objekte atlikimas, padaryta aiški apsirikimo klaida, nes ekspertizės akto 3 priede, į kurį nuorodą duoda ekspertė, darbo jėgos kiekis valandomis sudaro 4538,34 val.), matyti, kad Objekte esančios apimties metalo gaminių surinkimo ir (ar) virinimo darbų atlikimas valandomis truktų 4538,34 val. Įvertinant, kad ieškovė nurodo, jog Objekte darbų pradžia - rugpjūčio arba rugsėjo mėnuo, pabaiga – spalio mėnuo, bei įvertinant aplinkybę, kad 2023 m. spalio 10 d. Objektas jau perduotas Generaliniam rangovui, todėl visi darbai iki tos datos jau turėjo būti baigti, skaičiuojant ieškovės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytas darbo valandas gaunasi: jei darbus Objekte ieškovė atliko rugsėjo mėn. ir spalio mėn. (iki spalio 9 d.) – 777 val., jei darbus Objekte ieškovė atliko rugpjūčio mėn., rugsėjo mėn. ir spalio mėn. (iki spalio 9 d.) – 1516 val. Tačiau turint omeny, kad ieškovės pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose fiksuotos didesnės darbo valandos nei faktiškai darbuotojai dirbo (dėl šios aplinkybės detaliau pasisakoma žemiau), ir skirtumas tarp žiniaraščiuose nurodytų ir faktiškai ieškovės darbuotojų dirbtų valandų siekia 20 – 33 procentus, realus darbo laikas ieškovės nurodytais mėnesiais, per kuriuos ji nurodo, kad atliko darbus Objekte, galėtų siekti 520-621 val. (jei dirbta rugsėjo mėn. ir spalio mėn. (iki spalio 9 d.)) – 1015-1212 val. (jei dirbta rugpjūčio mėn., rugsėjo mėn. ir spalio mėn. (iki spalio 9 d.), t. y. skirtumas nuo teismo ekspertės Z. B. nurodomo laiko, reikalingo darbams Objekte atlikti, siekia 3-8 kartus. Nurodyti skirtumai tarp ieškovės nurodomo darbams Objekte atlikti skirto laiko ir teismo ekspertės Z. B. paskaičiuoto tokios apimties darbams objektyviai reikalingo laiko, leidžia daryti aukšto tikėtinumo išvadą, kad darbus Objekte ieškovė pradėjo ne nurodomais rugpjūčio ar rugsėjo mėnesiais, o nuo Sutarties sudarymo (CPK 185 straipsnis).

38.       CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinis teismas išaiškino, kad CPK įtvirtinta šalies našta įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, nėra savitikslė. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas negatyvusis įrodinėjimo naštos įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 27 punktas).

39.       Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).

40.       Nagrinėjamoje byloje būtent ieškovei teko pareiga įrodyti darbų atlikimo faktą ir kiekį (CPK 12, 178 straipsniai). Tačiau kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė šios pareigos neįvykdė (CPK 185 straipsnis). Liudytoju apklaustas E. B. parodė, kad atsakovė neteikė techninės dokumentacijos, darbai buvo atliekami tik pagal žodinius atsakovės atstovo nurodymus, dėl ko ieškovė negalėjo susipažinti su darbų apimtimis (apie darbus iš darbuotojų sužinodavo po jų atlikimo), neturėjo galimybės nustatyti svorio ir taikyti svorio įkainio už kilogramą, todėl ieškovė tęsė darbus pagal atsakovės vadovo pavestus nurodymus valandiniu įkainiu kaip už papildomus darbus, tokių darbų konkrečiai įvardinti negali, nes nemano, kad ieškovė turi tokią pareigą. Iš esmės priešingas aplinkybes parodė liudytojais apklausti ieškovės darbuotojai S. V. ir Y. V., kurie parodė, kad darbus vykdė „kaip priklauso“ pagal brėžinius. Taigi ieškovės nurodomos aplinkybės, kad darbai buvo atliekami išimtinai tik žodinių nurodymų pagrindu, neatitinka faktinės buvusios padėties, ieškovės darbuotojai, atlikę darbus, disponavo technine dokumentacija, todėl ieškovei turėjo/galėjo būti žinoma atlikti darbai, jų apimtys, atlikimo vieta ir t. t. Be to, nurodoma, kad atsakovei neteikiant techninės dokumentacijos (kas bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino), ieškovė darbų kainą skaičiavo taikant valandinį įkainį, kaip už papildomus darbus (2025 m. kovo 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 01 min. 34 sek., 1 val. 02 min. 42 sek., 1 val. 15 min. 11 sek.). Ieškovė į bylą pateikė darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kurie nurodoma, kad sudaryti pagal darbuotojų atsiųstus tabelius, esant pilnam pasitikėjimui savo darbuotojais (2025 m. kovo 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 05 min. 20 sek. – 1 val. 05 min. 23 sek., 1 val. 06 min. 35 sek.). Teismas šių darbo laiko apskaitos žiniaraščių neturi pagrindo vertinti patikimu įrodymu darbų apimčiai nustatyti, nes jų nepatvirtina kiti bylos duomenys. Liudytojais apklausti ieškovės darbuotojai parodė, kad dirbdavo 8 darbo valandas per dieną, viršvalandžių nedirbo, tik pavieniais atvejais (nurodė, kad galimai porą kartų) visos komandiruotės laikotarpiu dirbo 10 valandų. Tuo tarpu ieškovės pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose dominuoja dirbtas laikas po 10 – 12 valandų: pavyzdžiui, Y. V. parodė, kad dirbo po 8 valandas per dieną, ir tik porą kartų dirbo po 10 valandų, tuo tarpu darbo laiko apskaitos žiniaraštyje fiksuota, kad dirbta po 12 ir net 13 darbo valandų per dieną (t. 1, b. l. 47); S. V. parodė, kad dažniausiai dirbo po 8 valandas per dieną, kartais po 10 valandų, tuo tarpu darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose fiksuota, kad dirbta po 10 ir 12 valandų per dieną (t. 1, b. l. 45-47). Taigi įvertinus liudytojų (ieškovės darbuotojų, atlikusių darbus), kurių teikiamų duomenų pagrindu nurodoma, kad žiniaraščiai ir buvo sudaryti, parodymus, spręstina, kad šiuose žiniaraščiuose užfiksuotos darbo valandos neatitinka faktinės padėties, kaip minėta anksčiau, skirtumas tarp žiniaraščiuose nurodytų ir faktiškai ieškovės darbuotojų nurodytų dirbtų valandų siekia 20 – 33 procentus. Ieškovė pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodo, kad darbus atliko 3041 valandą (skaičiuojant iki 2023 m. spalio 9 d., nes ieškovė nurodė, kad spalio mėn. darbus atliko Objekte, kuris Generaliniam rangovui priduotas 2023 m. spalio 10 d.), įvertinus tikėtiną 20 – 33 procentų neatitikimą pagal faktiškai darbuotojų nurodytas dirbtas valandas, gaunasi 2037 – 2433 valandos, ir toks laikas, pagal teismo ekspertės Z. B. skaičiavimus darbo valandomis, reikalingas darbams Objekte atlikti.

41.       Taip pat minėta, ieškovė nurodo, kad darbuotojai dirbo darbus, nesusijusius su Sutarties sąlygomis, t. y. krovėjais, dažytojais, mūrininkais, aukštalipiais ir t. t. Pažymėtina, kad Sutartis sudaryta tik dėl vamzdynų surinkimo, virinimo ir montavimo darbų atlikimo. Duomenų, kad atsakovė būtų užsakiusi papildomus darbus, nesusijusius su Sutarties sąlygomis, nėra. Ieškovės nurodomų papildomų, nesusijusių su Sutarties sąlygomis, darbų atlikimo nepatvirtina pačios ieškovės pateikta dokumentacija: 2023 m. birželio 30 d., 2023 m. liepos 31 d., 2023 m. rugpjūčio 31 d., 2023 m. rugsėjo 29 d., 2023 m. spalio 31 d. darbų perdavimo-priėmimo aktuose (t. 1, b. l. 23, 27, 29, 31, t. 2, b. l. 43) ieškovė nurodo, kad perduoda surinkimo, suvirinimo darbus, PVM sąskaitose faktūrose parduodamos paslaugos taip pat nurodomos surinkimo, suvirinimo darbai.

42.       CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021).

43.       Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl ieškovės nurodomų darbų, nesusijusių su darbais Objekte, sprendžia, kad ieškovė, kuriai kyla pareiga įrodyti tiek tokių darbų užsakymo faktą, tiek jų pobūdį, kiekį ir kainą, konstatuoja, kad ieškovė tokių aplinkybių nepagrindė. Pažymėtina, jog ieškovė nepagrįstai šiuo aspektu siekia perkelti įrodinėjimo pareigą atsakovei, teigdama, jog atsakovė pati žino, kokius darbus užsakė ir kokie jų kiekiai, ir pan. Ieškovei teigiant, kad atliko kitus darbus, nesusijusius su Sutarties sąlygomis, ir kituose objektuose, ne tik Objekte, būtent ieškovė ir turėjo teismui pateikti šias savo nurodomas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, kurie pagrįstų tiek darbų atlikimo faktą, tiek darbų pobūdį, tiek darbų kiekį. Teismo vertinimu, ieškovė, teikdama, kad atliko kitus nei Sutartyje numatytus darbus, ir nerinkdama bei nefiksuodama rašytiniuose įrodymuose konkretaus darbo pobūdžio, jo kiekio ar šiam konkrečiam darbui atlikti skirto laiko, ieškovė iš esmės veikė savo rizika, ir esant ginčui, turi prisiimti sau tenkančias neigiamas pasekmes. Pažymėtina, kad ieškovei, kaip profesionaliam, atitinkamoje darbų srityje patyrusiam rangovui, keliami aukšti žinojimo apie darbų perdavimo užsakovui tvarką reikalavimai.

44.       Tokiu būdu byloje esant prieštaringiems šalių atstovų paaiškinimams, atsakovei tvirtinant, kad jokių papildomų darbų, išskyrus darbus pagal Sutartį Objekte, neužsakė, šių prieštaravimų nesant galimybės pašalinti kitais įrodymais, t. y. nesant byloje duomenų apie papildomų darbų faktą, jų pobūdį, darbų kiekį, laikytina, kad ieškovė reikalavimo dalyje dėl likusios, išskyrus už darbus Objekte, nesumokėtos atlyginimo už darbus sumos neįrodė. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pakankamų, pagrįstų ir patikimų įrodymų, kurie leistų teismui nustatyti ir daryti pagrįstas išvadas tiek dėl to, ar šalių buvo susitarta dėl papildomų darbų atlikimo, tiek dėl to, kokius konkrečiai papildomus darbus ieškovė atliko, tiek dėl to, kokia konkreti kiekvieno tokio darbo apimtis. Minėta, ieškovės pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai nelaikytini patikimu įrodymu, nes juose fiksuoti duomenys, palyginus juos su liudytojų parodymais apie dirbtas valandas, neatitinka faktinės padėties, darbų pobūdį, jų atlikimo vietą ieškovė grindžia spėjimais ir prielaidomis, nes pati patvirtino, kad tokių aplinkybių nefiksavo, šią pareigą nepagrįstai perkeldama atsakovei. Taigi byloje, apart ieškovės subjektyvių paaiškinimų, kurie stokoja konkretumo ir pagrįstumo, nėra jokių objektyvių ir pakankamų įrodymų, kurie leistų daryti net tikėtiną išvadą tiek dėl papildomų darbų fakto, tiek dėl jų pobūdžio, tiek dėl kiekvieno iš jų kiekio ir kainos. Kadangi ieškovė neįgyvendino jai tenkančios įrodinėjimo naštos, jai tenka negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas. Esant tokiai situacijai teismas neturi pagrindo spręsti ieškovę įrodžius reikalavimo teisę į didesnę, nei už darbus Objekte, atlyginimo už darbus sumą.

45.       Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus ir argumentus, ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistina 21 158,99 Eur (38 544,01 Eur (su PVM) už darbus Objekte – 17 385,02 Eur atsakovės ieškovei pagal Sutartį sumokėta suma = 21 158,99 Eur).

Dėl delspinigių priteisimo

46.       Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 3 038,10 Eur delspinigius. Ieškovė nurodo, kad delspinigius skaičiuoja taikydama Sutarties 7.2 punkte nustatytą delspinigių normą nuo privalomos apmokėti sąskaitos išrašymo dienos iki 2024 m. vasario 26 d.

47.       Pagal Sutarties 3.3 punktą užsakovas (atsakovė) apmoka atliktus darbus per 30 kalendorinių dienų nuo atliktų darbų perdavimo akto pasirašymo ir sąskaitos faktūros iš atlikėjo gavimo. Sutarties 7.2 punkte nustatyta, kad užsakovui (atsakovei) laiku neatsiskaičius su vykdytoju (ieškove) ir vykdytojui pareiškus pretenzijas, užsakovas moka vykdytojui delspinigius po 0,05 proc. neapmokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą parą, bet ne daugiau nei 10 proc. nuo neapmokėtos sumos.

48.       CK 6.258 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutartinei civilinei atsakomybei (įskaitant civilinės atsakomybės taikymą netesybų forma) taikyti turi būti nustatytos visos bendrosios atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai, taip pat tarp šių sąlygų egzistuojantis priežastinis ryšys (CK 6.246–6.249 straipsniai).

49.       Pagal CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1–2 punktus kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai: skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės; kreditorius dėl savo kaltės neįvykdo pareigų skolininkui ir dėl to skolininkas pagrįstai sustabdo prievolės vykdymą. Jeigu kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu. Kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, skolininkas negali būti laikomas ją pažeidusiu (CK 6.64 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis CK 6.206 straipsnio nuostatomis, viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka.

50.       Pažymėtina, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį, t. y. vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas.

51.       Nagrinėjamu atveju pati ieškovė nevykdė sutartinės pareigos atliktų darbų perdavimą-priėmimą įforminti aktu, aptartu apibusiu susitarimu (Sutarties 3.2 punktas), darbų perdavimo-priėmimo aktuose ieškovė nurodydavo tik atsakovės mokėtiną sumą, tačiau nenurodydavo atliktų darbų kiekio, nors darbai turėjo būti apmokami pagal faktinę darbų apimtį (Sutarties 1.2, 3.1 punktai), ieškovė, nepagrįsdama atsakovei išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos atliktų darbų kainos / sumos, t. y. atsakovei ne vieną kartą prašant (kas vertintina, kaip aktyvūs atsakovės veiksmai ikiteisminėje stadijoje) ieškovės pateikti / pagrįsti pastarosios atliktų darbų kiekį tam, kad būtų galima įvertinti prašomų apmokėti sąskaitose faktūrose nurodytų sumų pagrįstumą, ikiteisminėje stadijoje elgėsi nesąžiningai, sąskaitose faktūrose nurodytų sumų apskaičiavimo ieškovės atstovas negalėjo pagrįsti ir bylą nagrinėjant teisme nei pasirengimo, nei bylos nagrinėjimo iš esmės stadijose, t. y. pačiam ieškovės atstovui buvo nežinoma/nesuprantama kokiu būdu apskaičiuotos PVM sąskaitose faktūrose nurodytos mokėtinos sumos. Atsižvelgiant į tai, negalima laikyti, jog atsakovė pažeidė atsiskaitymo su ieškove terminą. Laikytina, kad atsakovė (užsakovas) šiuo atveju iš esmės sustabdė savo prievolės ieškovei įvykdymą (sumokėjimą už darbus), pastarajai neįvykdžius pareigos Sutartyje nustatyta tvarka organizuoti darbų perdavimą (3.2 punktas), perduodant darbus nurodyti faktinę jų apimtį (1.2, 3.1 punktai), ir negali būti laikoma pažeidusia savo prievolę atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus. Šiuo atveju atsiskaityti už atliktus darbus buvo pavėluota ne dėl atsakovės kaltės, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio dalį dėl delspinigių ieškovei priteisimo.

Dėl ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo

52.       Taip pat ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAPKSVPĮ) 7 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Pažymėtina, kad ieškovės prašoma priteisti suma yra neįrodinėtina. Sutartis, kurios pagrindu prašoma priteisti įsiskolinimą, atitinka MAPKSVPĮ nurodytus komercinių sandorių požymius ir nepatenka į MAPKSVPĮ 1 straipsnio 3 dalyje išvardytas išimtis, kai MAPKSVPĮ netaikomas. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovei iš atsakovės priteistina 40 Eur kompensacija pagal MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalį.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

53.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal kasacinio teismo praktiką, šios palūkanos priskiriamos kompensuojamosioms palūkanoms. Jos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti. Ieškovei prašant, iš atsakovės priteistinos šešių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. vasario 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

54.       Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

55.       Ieškovė pateikė įrodymus apie sumokėtą 1 374 Eur žyminį mokestį. Atsakovė pateikė įrodymus apie 3 500 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 1 815 Eur už teismo ekspertizės atlikimą.

56.       Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 42 procentai ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina 577,08 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, o atsakovei iš ieškovės priteistina 3 082,70 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

57.       Teismas šioje byloje patyrė 41,70 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 17,51 Eur šių bylinėjimosi išlaidų, o proporcingai atmestai ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 24,19 Eur šių bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1, 3 dalys, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Amega“ 21 158,99 Eur (dvidešimt vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų 99 ct) skolą, 40 Eur (keturiasdešimties eurų) ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, 6 (šešių) procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos 21 198,99 Eur (dvidešimt vieno tūkstančio vieno šimto devyniasdešimt aštuonių eurų 99 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. vasario 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 577,08 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt septynių eurų 08 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės UAB „Ksana“ naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Ksana“ 3 082,70 Eur (trijų tūkstančių aštuoniasdešimt dviejų eurų 70 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovės UAB „Amega“ naudai.

Priteisti iš ieškovės UAB „Ksana“ valstybės naudai 24,19 Eur (dvidešimt keturių eurų 19 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą (įmokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).

Priteisti iš atsakovės UAB „Amega“ valstybės naudai 17,51 Eur (septyniolikos eurų 51 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą (įmokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja                                                                  Marija Augustinaitė