Administracinė byla Nr. eA-2334-463/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06716-2023-0
Procesinio sprendimo kategorija 8.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Beatos Martišienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų O. Z., L. K., N. O. Z. ir E. E. Z. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjai kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2023 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. 23S76448 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) ir 2023 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. 23S76531 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2) bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti O. Z. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi; 2) panaikinti Departamento 2023 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 23S78212 (toliau – ir Sprendimas Nr. 3), 2023 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 23S78219 (toliau – ir Sprendimas Nr. 4) ir 2023 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 23S78211 (toliau – ir Sprendimas Nr. 5) bei įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti L. K., E. E. Z. ir N. O. Z. prašymus pakeisti leidimus laikinai gyventi. Pareiškėjai taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Departamentas jo atžvilgiu priėmė Sprendimą Nr. 1, kuriuo atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjo teigimu, toks sprendimas jam buvo netikėtas. Tą pačią dieną jis gavo atsakovo pranešimą, kuriame nurodyta, jog Departamentas 2023 m. gegužės 26 d. priėmė sprendimą Nr. 23S76531, kuriuo nuspręsta uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. gegužės 26 d. iki 2025 m. lapkričio 25 d. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad joks atskiras 2023 m. gegužės 26 d. sprendimas Nr. 23S76531 jam nebuvo įteiktas, o jis minimas tik pranešime, todėl Sprendimo Nr. 2 motyvai jam nėra žinomi. Pareiškėjo teigimu, Sprendimai Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5 yra nulemti jo atžvilgiu priimtų Sprendimų Nr. 1 ir Nr. 2.
3. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2002 metais baigė karinį institutą (duomenys neskelbtini) (specialybė – radiotechnika), padėjo užtikrinti apsaugą ir įėjimo kontrolę Žukovskio centriniame aerodinaminiame institute. Po metų ir kelių mėnesių pasitraukė iš kariuomenės, nes nepritarė šios sistemos hierarchinio pavaldumo ideologijai ir principams. Po pasitraukimo iš kariuomenės daugiau nei 10 metų dirbo (duomenys neskelbtini) srities gamybos vietose, organizavo radioelektronikos gaminių gamybą ir išleidimą: televizorių, mikrobangų krosnelių, DVD grotuvų ir kt. 2007 m. buvo pirmasis procesų inžinierius regione, parengęs ir pradėjęs LCD televizorių gamybą, sukūręs masinę gamybą. Vėliau buvo pakviestas vadovauti palydovinės televizijos imtuvų gamybai, kur sėkmingai optimizavo procesą ir sumažino nereikalingus nuostolius. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2005 m. jo motina susituokė su Lietuvos Respublikos piliečiu ir nuo to laiko ji kartu su sutuoktiniu gyveno (duomenys neskelbtini). Jo motinai tapus Lietuvos Respublikos piliete jis kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi, leidimas jam buvo išduotas ir jis apsigyveno (duomenys neskelbtini), kur dirbo elektros ir radiotechnikos specialistu. Pareiškėjas pažymėjo, jog 2018 m. jis pradėjo individualiai dirbti elektros sistemų montavimo ir eksploatavimo srityje, siūlė savo paslaugas kitose Europos šalyse, gavo kvietimus į projektus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vadovavo darbui maisto pramonės tiekimo srityje, atsinaujinančios energijos šaltinių ir daugelyje kitų įmonių. Pareiškėjas akcentavo, jog tais pačiais metais jis susituokė su lietuviškų šaknų turinčia pareiškėja L. K., o vėliau susilaukė dviejų dukrų, kurias pavadino vardais, aiškiai parodančiais pareiškėjų požiūrį į civilizuotą pasaulį.
4. Pareiškėjas pabrėžė, kad 2014 m., kai buvo įvykdyta Krymo aneksija, jis laikėsi nedviprasmiškos pozicijos, paremtos Ukrainos valstybės teritorinio vientisumo principu. Jo nuomone, Rusija įvykdė ginkluotą nepriklausomos Ukrainos užpuolimą ir, pasinaudodama sumaištimi, neteisėtai paskelbė Krymą savo teritorija. Pareiškėjas nurodė, kad jo pozicija šiuo atžvilgiu yra tokia, jog kariuomenės įvedimas į kaimyninės valstybės teritoriją ir ten savo taisyklių nustatymas prieštarauja pasaulio įstatymams, tai yra nusikaltimas ir visi už šį nusikaltimą atsakingi asmenys turėtų būti patraukti atsakomybėn. Pareiškėjas pabrėžė, kad jo pozicija yra tokia, jog 2022 m. vasario 24 d. prasidėjusi Rusijos invazija į Ukrainą, Ukrainos ginkluotas užpuolimas yra dar žiauresnis nusikaltimas, atsakingi asmenys už šį agresijos aktą turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, o šį karą palaikantiems politikams ir aktyvistams Rusijoje turėtų būti uždrausta išvykti iš Rusijos į civilizuotą pasaulį.
5. Pareiškėjas nurodė, kad 2023 m. kovo 3 d. jis kartu su savo žmona pareiškėja L. K. Departamento Klaipėdos skyriuje pateikė prašymus pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje jiems ir jų dukroms. 2023 m. gegužės 16 d. jie kreipėsi į Departamento Klaipėdos skyrių, norėdami sužinoti, kada bus galima atsiimti naujus leidimus lakinai gyventi Lietuvoje, tačiau jiems paaiškino, kad leidimai dar nėra paruošti ir visa forminimo procedūra pailgėjo, jiems reikia paduoti dokumentus laukimo vizai apiforminti. Jie padavė dokumentus vizai gauti ir sumokėjo 240 Eur. 2023 m. gegužės 26 d. pareiškėjas elektroniniu paštu gavo elektroninį dokumentą iš Departamento, kuriame nurodyta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) pažyma, jis kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui, nes tarnavo Rusijos ginkluotosiose pajėgose. Pareiškėjas pažymėjo, jog tai buvo prieš 20 metų, o visus šiuos metus jis nepritarė valstybės politikai, jis pardavė visą savo turtą Rusijoje ir išvyko iš Rusijos į Lietuvos Respubliką. Dabar jis gyvena su šeima (duomenys neskelbtini) mieste, nuolat moka mokesčius valstybei.
6. Pareiškėjai teigė, kad nori auginti savo vaikus sveiko patriotizmo, pagarbos tautiečiams atmosferoje ir apsaugoti juos nuo to, kas dabar vyksta Rusijoje. Pareiškėjai nurodė, jog jeigu bus palikti galioti Departamento sprendimai, yra didelė tikimybė, kad O. Z. bus sulaikytas pasienyje kaip užsienio agentas ir išsiųstas kariauti į Ukrainą. Pareiškėjas O. Z. pažymėjo, jog jo pozicija šiuo klausimu yra vienareikšmiška, jis ilgai negyvens – visų nekenčiantys kariaujantys Rusijos kariai labai greitai susidoros su juo kaip su ilgai civilizuotoje Europoje gyvenančiu žmogumi. Pareiškėjo teigimu, visa jo šeima pateks į Užsienio agentų įstatymo taikymo sritį, o tai reiškia, kad jo žmona niekada negalės susirasti darbo, vaikai niekada neis į darželį ir mokyklą, aukštasis mokslas jiems bus neįmanomas. Pareiškėjas pažymėjo, kad jie yra pasirengę atsisakyti Rusijos pilietybės, kad neturėtų nieko bendra su nusikalstamu Rusijos režimu.
7. Pareiškėjas akcentavo, kad jo grėsmė valstybės saugumui grindžiama iš esmės tik paties jo atsakymais į klausimyne pateiktus klausimus, o ne kokiais nors kitais objektyviais duomenis apie jo grėsmę valstybės saugumui, t. y. sprendime nėra nurodyta jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad valstybės saugumui keliamos grėsmės galimybė objektyviai tikrovėje ir realiai egzistuoja, o nėra vien tik numanoma, spėjama ar įsivaizduojama. Pareiškėjas pabrėžė, jog nėra susipažinęs su VSD išvada, taip pat jam nėra tiksliai žinoma, kuo ši išvada yra pagrįsta. Pareiškėjas pažymėjo, jog nėra ir negali būti jokių objektyvių duomenų net ir prielaidai, kad jis savo gyvenimu Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir tokių duomenų VSD negali turėti. Pareiškėjas nurodė, jog jis iki šiol gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir atsakovas jam išduodavo leidimus gyventi. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad atsakovas skundžiamuose sprendimuose nepaaiškino, kaip atsakovo formali išvada apie jo keliamą grėsmę koreliuoja su jo klausimyne pateiktu atsakymu į klausimą, ar jis pritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, taip pat į klausimą, kam priklauso Krymas. Pareiškėjo teigimu, jis, atsakydamas į šiuos klausimus, nurodė, jog nepritaria Rusijos kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje ir Krymas priklauso Ukrainai.
8. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjų skundą prašė skundą atmesti.
9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikoje gyvena jo tėvai, kurie yra Lietuvos piliečiai. Pareiškėja L. K. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikoje gyvena jos sutuoktinis, kuris turi išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. Pareiškėjų dukros pateikė prašymas pakeisti leidimaus laikinai gyventi tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikoje gyvena jų tėvai, turintys leidimą gyventi Lietuvoje, išduotą Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.
10. Atsakovas pažymėjo, kad 2023 m. kovo 3 d. pareiškėjas asmeniškai atvyko į Departamentą pateikti prie prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pridėtų dokumentų originalus ir biometrinius duomenis, pateikė užpildytą klausimyną. Pareiškėjas, atsakydamas į klausimyno antrą klausimą (Nurodykite visas darbovietes, kuriose dirbote ar dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietė pavadinimas, pareigos) nurodė, kad 2002–2003 m. atliko karinę tarnybą Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijoje, 2003–2005 dirbo Juridiniame Vidaus reikalų ministerijos institute, buvo mokslo skyriaus karininkas. Taip pat atsakydamas į trečią klausimą (Ar esate atlikęs karinę tarnybą? Jeigu taip, pateikite informaciją kada ir kur atlikote karinę tarnybą (valstybė, laikotarpis, kokios karinės pajėgos, karinis dalinys, turėtas karinis laipsnis)) nurodė, jog 1997–2002 m. mokėsi Kaliningrado karo institute kursantu, 2002–2003 m. atliko karinę tarnybą Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijoje.
11. Atsakovas nurodė, kad VSD 2023 m. balandžio 19 d. išvadoje Nr. 18-4307 (toliau – ir Išvada) nurodė, jog laiko, kad pareiškėjas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, nes pareiškėjas, tarnaudamas Rusijos Federacijos vidaus reikalų sistemoje, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. VSD, atsižvelgęs į išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją vertino, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
12. Atsakovas vadovavosi Įstatymo 4 straipsnio 3, 4 dalimis ir pažymėjo, jog leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. Kadangi Departamentas 2023 m. gegužės 26 d. pareiškėjo atžvilgiu priėmė Sprendimus Nr. 1 ir Nr. 2, todėl pareiškėja ir pareiškėjų dukterys neatitinka Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 5 punkte nustatytų leidimo laikinai gyventi išdavimo/keitimo sąlygų, todėl pagrįstai buvo priimti sprendimai atsisakyti išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
13. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad byloje ginčijami sprendimai susiję su pareiškėjo teisine padėtimi. Pareiškėjo atžvilgiu priimti sprendimai buvo priimti remiantis VSD pateikta Išvada, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas pažymėjo, kad Įstatymas nenumato pareigos Departamentui apklausti užsienietį prieš priimant jam nepalankų sprendimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad sprendimas yra priimamas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui. Be to, Departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsakovas nesutiko, kad VSD Išvada nepagrindžia pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumo ir akivaizdumo. Atsakovo teigimu, Sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl ginčijami sprendimai atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Nors esminis ginčijamo Sprendimo Nr. 1 pagrindas ir yra Išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, jog Departamentas atliko pareiškėjo vertinimą (pvz., įvertino pareiškėjo socialinius, šeimyninius, ekonominius ryšius), todėl negalima teigti, jog Departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo. Atsakovas pabrėžė, kad tai, jog užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, savaime nereiškia, kad šis leidimas negali būti panaikintas.
14. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepimu į pareiškėjų skundą prašė skundą atmesti.
15. VSD nurodė, jog skundžiami Departamento sprendimai yra priimti pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėjus, yra atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. VSD vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas mokslo skyriaus karininku Juridiniame Vidaus reikalų ministerijos institute, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos Federacijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Pareiškėjui turint leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. VSD pažymėjo, jog apie tai pasisakoma ne vienoje VSD viešai visuomenei pristatomoje grėsmių vertinimo ataskaitoje, taip pat ir naujausiose 2022 m. ir 2023 m. grėsmių vertinimo ataskaitose. VSD pažymėjo, kad faktas, jog pareiškėjas nebedirba Rusijos Federacijos vidaus reikalų sistemoje, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis Rusijos tarnybomis yra išnykusi. VSD atkreipė dėmesį, kad Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.
II.
16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu tenkino pareiškėjų skundą, panaikino ginčijamus Departamento sprendimus ir įpareigojo Departamentą pareiškėjų prašymus pakeisti leidimą laikinai gyventi išnagrinėti iš naujo. Teismas priteisė pareiškėjams iš Departamento 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
17. Teismas vadovavosi Įstatymo 4 straipsnio 2–4 dalimis, 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, nustatė, kad Sprendimai Nr. 1 ir Nr. 2 yra priimti dėl to, kad pareiškėjo buvimas, gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir atitinkamai dėl minėtos priežasties pareiškėjų atžvilgiu buvo priimti Sprendimai Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5. Teismo vertinimu, visi ginčijami sprendimai yra susiję ir vertinti tuo apsektu, ar pareiškėjo buvimas, gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, todėl teismo pareiga yra įvertinti Sprendimo Nr. 1 pagrįstumą. Teismas nustatė, kad ginčijami sprendimai priimti remiantis pareiškėjo pateiktu atsakymu į Departamento pateikto ir pareiškėjo užpildyto klausimyno klausimus, į kuriuos atsakydamas pareiškėjas nurodė, kad 2002–2003 m. atliko karinę tarnybą Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijoje, 2003–2005 m. dirbo Juridiniame Vidaus reikalų ministerijos institute, buvo mokslo skyriaus karininkas, 1997–2002 m. mokėsi Kaliningrado karo institute kursantu. VSD, įvertinęs šiuos duomenis, atitinkamai priėmė išvadą, jog pareiškėjas privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, kurios užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys, todėl VSD nusprendė, kad pareiškėjas gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai.
18. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju užsieniečių apsigyvenimo Lietuvoje santykių teisiniam kvalifikavimui reikšmingos ne tik Įstatymo normos, bet ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) nuostatos bei EŽTT praktikoje suformuluotos principinės nuostatos dėl teisės į privatų ir šeimos gyvenimą apsaugos, nes pareiškėjus sieja šeimyniniai ryšiai, pareiškėjai yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Lietuvoje. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju nėra pateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo O. Z. prašymo tyrimo metu būtų nustatyta, jog jis kokiais nors savo veiksmais būtų parodęs, kad keltų realią grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, kad aktyviai reikštų savo politines pažiūras, būtų politiškai aktyvus ir pan. Teismas pažymėjo, kad tiek atsakovas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui sieja vien tik su faktu, kad pareiškėjas prieš 20 metų atliko karinę tarnybą Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijoje ir dirbo Juridiniame Vidaus reikalų ministerijos institute, buvo mokslo skyriaus karininkas. Taip pat 1997–2002 m. mokėsi Kaliningrado karo institute kursantu. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, ar buvo įvertinta pareiškėjo darbinė veikla nuo 2005 m. iki 2016 m., nes pareiškėjas, atsakydamas į klausimyne užduotus klausimus, nurodė, jog 2005–2009 m. dirbo Kaliningrade, bendrovėje „Telebalt“ technologu, 2009–2010 m. dirbo Kaliningrade standartizacijos ir metrologijos centre, 2010–2012 m. dirbo Kaliningrade bendrovėje „Telebalt“ vyriausiuoju metrologu ir 2012–2016 m. dirbo Kaliningrade gamybiniuose padaliniuose „AsDom“, „Trikolor“ ir t. t. Teismas nurodė, kad, sprendžiant klausimą dėl leidimo pakeitimo, turėtų būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas ir akivaizdumas. Nors institucijos pareiškėjo keliamą grėsmę sieja su jo eitomis pareigomis tam tikru laikotarpiu, teismas pažymėjo, kad nėra duomenų, jog institucijos būtų vertinusios, ar eitos pareigos pagal savo turinį ir pobūdį iš esmės gali būti vertinamos kaip reikšmingos byloje nagrinėjamo klausimo kontekste valstybės grėsmės saugumui. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš VSD teiktos išvados nėra aišku, kaip iš esmės buvo įvertinta pareiškėjo pozicija, pateikta klausimyne. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas klausimyne gana aiškiai ir nedviprasmiškai atsakė į esminius klausimus dėl jo sąsajumo su buvusia darboviete bei atlikta tarnyba ir jo požiūrį dėl Rusijos valdžios palaikymo, taip pat ir dėl karo Ukrainoje, savo požiūrį patvirtino ir teismo posėdžio metu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas gerai supranta lietuvių kalbą bei vykusio teismo posėdžio metu kalbėjo lietuviškai.
19. Teismo vertinimu, pareiškėjo klausimyne pateikti atsakymai negali būti atsietai vertinami ar visai nevertinami, sprendžiant dėl galimo pavojaus Lietuvos valstybės saugumui. Teismas akcentavo, kad šios bylos kontekste teisiniam kvalifikavimui reikšmingos Konvencijos nuostatos ir EŽTT praktikoje suformuluotos principinės nuostatos dėl teisės į privatų ir šeimos gyvenimą apsaugos, nes pareiškėjus sieja artimi šeimyniniai ryšiai. Teismo vertinimu, nors VSD išvadoje akcentuojama, kad pareiškėjas, tarnaudamas Rusijos Federacijos vidaus reikalų sistemoje, privalėjo būti lojalus, būtent prieš 20 metų, Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, tačiau pareiškėjo veiksmai ir jo pozicija Lietuvos Respublikos atžvilgiu esamuoju laiku, vertinant perspektyviniu požiūriu ir šeimyniniu aspektu, institucijų nebuvo tinkamai individualizuoti. Atsižvelgęs į byloje pateiktus duomenis, jog ne tik pareiškėjas integruojasi Lietuvos valstybėje, bet ir jo šeima, t. y. pareiškėjos aktyviais veiksmais bando integruotis Lietuvos valstybėje, bei atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad skundžiamuose sprendimuose nurodyti motyvai ir byloje nustatytos aplinkybės nėra pakankami vienareikšmiškai konstatuoti dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Teismas darė išvadą, jog, nesant kitų duomenų, patvirtinančių grėsmės valstybės saugumui realumą, institucijų konstatuota grėsmė yra tik tariama bei formali, o ne reali. Teismas pažymėjo, kad grėsmė turėtų būti vertinama visumoje kartu su jos atliekamais, planuojamais atlikti arba realiai galimais atlikti veiksmais, atsižvelgiant į pareiškėjo faktiškai egzistuojančias galimybes bei ryšius su kitais asmenimis, darbinę veiklą ir kitas aplinkybes. Teismas nurodė, kad ginčo atveju toks vertinimas pareiškėjo atžvilgiu nebuvo atliktas. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokios informacijos, kuri pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą, taip pat nėra informacijos ir apie tai, ar kažkokie pareiškėjų veiksmai, atlikti praeityje ar dabartyje, buvo vertinti priimant ginčijamus Sprendimus.
20. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1721-525/2023 (47 p.) ir pažymėjo, kad atsakovas turėjo visapusiškai įvertinti papildomas aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją, t. y. jo šeima, jo darbas, jo gyvenimo trukmė Lietuvoje, jo padaryti pažeidimai, ir tik jas sistemiškai įvertinęs galėjo daryti išvadą apie pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą. Teismas nurodė, kad išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui, turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali. Teismas konstatavo, jog skundžiami sprendimai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti. Teismas darė išvadą, kad skundžiami Sprendimai panaikinami kaip neteisėti dėl to, jog juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir ginčijamų sprendimų pagrįstumą.
21. Pasisakydamas dėl pareiškėjų prašymo priteisti iš Departamento jų patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, 41 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punktu, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pareiškėjams iš Departamento priteisė jų sumokėtas 1 200 Eur išlaidas advokato pagalbai.
III.
22. Atsakovas Departamentas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.
23. Atsakovas nurodo, kad VSD yra kompetentinga institucija teikti išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui. Atsakovas vadovaujasi Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, pažymi, kad Departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsakovas paaiškina, kad, priimdamas sprendimus, Departamentas remiasi VSD, kuris yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, pateiktais duomenimis ir išvadomis. Atsakovas pabrėžia, kad VSD išvada dėl pareiškėjo nėra nemotyvuota, iš VSD išvados matyti, jog grėsmė valstybės saugumui grindžiama ne tiek konkrečiomis pareigomis, o darbu Rusijos Federacijos vidaus reikalų sistemoje. Atsakovo teigimu, Sprendime Nr. 1 yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą. Atsakovas pažymi, kad reikalavimas, jog užsienietis būtų atlikęs konkrečius veiksmus, keliančius grėsmę valstybės saugumui, yra pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas tokios kategorijos bylai ir pernelyg rizikingas esant tokiai geopolitinei situacijai. Atsakovas pažymi, kad šeiminiai ryšiai negali tapti pretekstu išduoti leidimą gyventi užsieniečiams, keliantiems grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo sutuoktinė ir vaikai atvyko pas pareiškėją gyventi į Lietuvą (o ne atvirkščiai), t. y. atsisakius pakeisti leidimą gyventi pareiškėjui, turi būti atsisakyta pakeisti leidimą gyventi ir sutuoktinei bei jų vaikams. Atsakovas daro išvadą, kad buvo tinkamai atliktas pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui perspektyvinis vertinimas ir priimti proporcingi sprendimai. Atsakovo teigimu, byloje nėra pakankamai duomenų, kurie leistų vertinti pareiškėją kaip nelojalų Rusijos Federacijai.
24. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjams priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu, pažymi, kad byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi ar nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, byla nevertintina kaip sudėtinga, todėl pareiškėjų prašoma priteisti suma turėjo būti įvertinta vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais ir atitinkamai sumažinta. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjų atstovas savo prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų nedetalizavo, kokios sumos susidarė už konkrečius jo prašyme nurodytus atstovavimo veiksmus, nepateikė pareiškėjui išrašytos sąskaitos, patvirtinančios bylinėjimosi išlaidų atsiradimą. Atsakovo vertinimu, pareiškėjai tinkamai nepagrindė prašomos priteisti 1 200 Eur sumos.
25. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.
26. VSD teigimu, teismas, panaikindamas ginčijamus atsakovo sprendimus, netinkamai įvertino pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos valstybei realumą ir akivaizdumą, netinkamai taikė bei aiškino Įstatymo normas, nepagrįstai taikė per aukštą įrodinėjimo standartą, pagrindžiant pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, nesilaikė teismų praktikos, suformuluotos analogiško pobūdžio bylose. VSD pažymi, kad teismas neatsižvelgė į Rusijos keliamą egzistencinę grėsmę Lietuvos valstybingumui, tinkamai neįvertino Rusijos vykdomos neišprovokuotos karinės agresijos prieš Ukrainą konteksto, nepagrįstai suteikė prioritetą vieno Rusijos Federacijos piliečio teisėms ir interesams, o ne visos Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams. VSD nurodo, kad teismo motyvai ir byloje esantys įrodymai nepaneigia Sprendimo Nr. 1 argumentų, susijusių su pareiškėjo lojalumu Rusijos valdžiai, Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų vykdoma lojalumo valdančiajam režimui kontrole, realiomis galimybėmis pareiškėjui būti išnaudotam Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. VSD pažymi, kad teismas nepagrįstai akcentavo būtinybę atsižvelgti į pareiškėjo klausimyne pateiktus atsakymus dėl Rusijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainoje vertinimo, taip pat į atsakymą į klausimą dėl Krymo priklausomybės, kadangi ginčijami sprendimai nebuvo grindžiami pareiškėjo atsakymais į nurodytus klausimus. VSD teigimu, nors pareiškėjas, atsakydamas į šiuos klausimus, pažymėjo varnelę reikiamoje vietoje, tačiau vien tik jie savaime negali paneigti byloje nustatytos esminės aplinkybės dėl pareiškėjo sąmoningo, nefragmentiško ryšio su Rusijos Federacijos valdžios institucijomis ir iš to kylančios grėsmės Lietuvos valstybės saugumui. VSD pabrėžia, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.
27. Pareiškėjai atsiliepimu į Departamento ir VSD apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti iš Departamento ir VSD bylinėjimosi išlaidas.
28. Pareiškėjai, nesutikdami su apeliaciniais skundais, pažymi, kad iš šių institucijų procesinių dokumentų nėra aišku, kokius konkrečius veiksmus jos atliko ir kokiomis turimomis galimybėmis pasinaudojo, kad kompetentingai nustatytų, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, išskyrus tai, kad perskaitė paties pareiškėjo sąžiningai užpildytą klausimyną. Pareiškėjai pabrėžia, kad jie yra lietuvių kilmės ir turi itin glaudžius ryšius su Lietuva ir su joje gyvenančiais artimaisiais. Pareiškėjai nurodo, kad jie ne palaikė Rusijos režimą, bet jam aktyviai priešinosi, dalyvavo protestuose ir mitinguose. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad jie yra katalikai, o ne stačiatikiai, savo vaikus taip pat pakrikštijo katalikais Lietuvoje. Abu vaikai gimė ne Rusijoje, jiems buvo suteikti ne rusiški vardai. Pareiškėjai pabrėžia, kad sieja gyvenimą tik su Lietuva. Pareiškėjas, įregistravęs individualią veiklą, sąžiningai deklaruoja gautas pajamas ir moka valstybei mokesčius. Pareiškėjas neturi nieko bendro nei su karine tarnyba, nei su kokiomis nors Rusijos valstybės institucijomis, taip pat nepalaiko jokių ryšių nei su kursiokais, nei su buvusiais kolegomis.
29. Pareiškėjai nurodo, kad VSD neturėjo ir neturi jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas kokiais nors savo veiksmais keltų grėsmę valstybės saugumui. VSD tik išsakė savo požiūrį, remdamasis paties pareiškėjo sąžiningai pateiktais atsakymais apie savo praeitį. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad jau ne kartą Departamentui yra pateikęs tuos pačius duomenis apie save. Pareiškėjai daro išvadą, kad Departamentas pažeidė pareiškėjų teisėtus lūkesčius, neužtikrino teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, taip pat pažeidė konstitucinį teisingumo principą. Pareiškėjų teigimu, savo teiginiais dėl per aukšto įrodinėjimo standarto atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo siūlo diskriminuoti pareiškėjus dėl jų tautybės ir kalbos, nepaisyti žmogaus teisių ir be jokių svarių aplinkybių ir įrodymų sukelti jiems sunkias teisines ir kitokias pasekmes vien dėl to, kad šiuo metu yra susiklosčiusi tam tikra geopolitinė padėtis. Pareiškėjai atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pažymi, kad būtent atsakovas privalėjo įrodyti, jog pareiškėjas yra lojalus Rusijos Federacijai. Pareiškėjai pažymi, kad pareiškėjai, elgdamiesi rūpestingai ir sąžiningai, dar prieš bylos išnagrinėjimą pasiūlė atsakovui sudaryti taikos sutartį ir taip išvengti bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
30. Byloje kilo ginčas dėl Departamento 2023 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. 23S76448, kuriuo pareiškėjui O. Z. nuspręsta atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, 2023 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. 23S76531, kuriuo pareiškėjui O. Z. uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, 2023 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 23S78212, 2023 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 23S78219 ir 2023 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 23S78211, kuriuo pareiškėjoms L. K., N. O. Z. ir E. E. Z. atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi, kadangi asmenys neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
31. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą tenkino, t. y. panaikino skundžiamus atsakovo sprendimus ir įpareigojo Departamentą pareiškėjų prašymus pakeisti leidimą laikinai gyventi išnagrinėti iš naujo. Teismas konstatavo, kad vertinant pareiškėjo potencialią keliamą grėsmę valstybės saugumui, atsakovas neatsižvelgė į dalį reikšmingų aplinkybių, o nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, nebuvo pakankamos pareiškėjo keliamai grėsmei valstybės saugumui konstatuoti.
32. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pabrėžia, kad Departamentas, priimdamas skundžiamus sprendimus, vadovavosi kompetentingos institucijos Išvada apie pareiškėjo keliamą grėsmę, Išvada yra motyvuota, o pareiškėjo teiginiai nepagrindė, kad, gyvendamas Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas nekelia grėsmės jos saugumui. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD apeliaciniame skunde akcentuoja, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, neatsižvelgė, kad valstybės saugumas yra aukščiausias prioritetas. VSD vertinimu, byloje pakako duomenų, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, o teismas neatsižvelgė į tarptautinį kontekstą, susiklosčiusį dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą.
33. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
34. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
35. Departamentas Sprendimą Nr. 1 priėmė remdamasis kompetentingos institucijos – VSD, pateikta Išvada, kurioje VSD, atlikęs pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, nustatė, kad pareiškėjas, pildydamas Departamento klausimyną, nurodė, jog 2002–2003 metais atliko karinę tarnybą Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijoje, 2003–2005 metais dirbo Juridiniame Vidaus reikalų ministerijos institute, buvo mokslo skyriaus karininkas. VSD vertinimu, pareiškėjas, tarnaudamas Rusijos Federacijos vidaus reikalų sistemoje, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, todėl jam išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. Atsižvelgęs į išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertino, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, 2023 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1563-624/2023).
37. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, jog Departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017, 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Taigi, Departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas. Gero administravimo principas reikalauja, jog užsieniečio prašymas nebūtų nagrinėjamas tik siaurai formaliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012).
38. Sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022, 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023).
39. Bylos duomenys patvirtinta, kad Sprendime Nr. 1 padaryta išvada apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui grindžiama vienintelėmis aplinkybėmis – pareiškėjas 2002–2003 metais atliko karinę tarnybą Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijoje, o 2003–2005 metais dirbo Juridiniame Vidaus reikalų ministerijos institute, buvo mokslo skyriaus karininkas, todėl jis yra laikytinas lojaliu Rusijos Federacijai bei išdavus jam leidimą gyventi jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo.
40. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog Departamentas, vertindamas, ar asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, neturėtų automatiškai VSD išvados perkelti į sprendimą, o, būdamas viešojo administravimo subjektas, turi, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik VSD išvada, bet ir su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas turi visapusiškai įvertinti papildomas aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją (šeima, darbas, gyvenimo trukmė Lietuvoje, padaryti pažeidimai), ir tik jas sistemiškai įvertinęs, gali daryti išvadą apie pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą. Be to, išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali (žr., pvz., 2023 m. birželio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1721-525/2023).
41. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėjo biografijos faktai apie karinę tarnybą 2002–2003 metais Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijoje, darbą 2003–2005 metais Juridiniame Vidaus reikalų ministerijos institute mokslo skyriaus karininku gali būti vertinami kaip potencialus pavojus Lietuvos saugumui, tačiau vien šios aplinkybės negali būti vertinamos atsietai nuo kitų su pareiškėju susijusių duomenų. Nagrinėjamu atveju nebuvo įvertintas atliktos karinės tarnybos laikas (pareiškėjas tarnavo Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijoje prieš maždaug 20 metų), aplinkybės, kad būtent pareiškėjas nurodė šiuos faktus, pateikdamas atsakymus Departamento klausimyne, ir nenurodė apie tolesnį darbą (tarnybą) Rusijos Federacijos valdžios institucijose, jokių pareiškėjo ryšių su minėtos valstybės valdžios institucijomis ar jose tarnaujančiais asmenimis nenustatyta (nei atsakovas, nei VSD nenustatė priešingai). Nors apeliantai iš esmės teisingai nurodo, kad Lietuvai priešiško Rusijos Federacijos režimo agresyvi užsienio politika nesuderinama su Lietuvos nacionalinio saugumo tikslais, tačiau nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybė ir tai, kad pareiškėjas, kaip nurodė Departamento klausimyne, po karinės tarnybos pabaigos ir darbo mokslo skyriaus karininku dirbo kilmės valstybėje bendrovėje „Telebalt“ technologu, standartizacijos ir metrologijos centre, gamybiniuose padaliniuose „AsDom“, „Trikolor“, nuo 2014 metų jis turėjo galiojusius leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, joje dirba, augina du Europos Sąjungoje gimusius mažamečius vaikus, išreiškė aiškią poziciją dėl kilmės valstybės režimo, taip pat ir klausimyne, nurodydamas, kad nepritaria Rusijos Federacijos karinei agresijai prieš Ukrainą, kad Krymas priklauso Ukrainai.
42. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nebuvo atliktas išsamus ir visapusiškas pareiškėjo grėsmės tyrimas, t. y. ištirtos visos reikšmingos aplinkybės, o vien faktas, kad pareiškėjas prieš daug metų atliko karinę tarnybą Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijoje ir dirbo Juridiniame Vidaus reikalų ministerijos institute mokslo skyriaus karininku, nesant jokių kitų papildomų indikacijų dėl asmens keliamos grėsmės, nebuvo pakankamas vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjo keliamos grėsmės egzistavimą valstybei, todėl skundžiami sprendimai negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais.
43. Nors paprastai užsieniečio darbas (tarnyba) Rusijos Federacijos valdžios institucijose ar karinėse struktūrose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vertinamas kaip galima grėsmė Lietuvos saugumui, tačiau, kaip minėta, kiekviena situacija vertintina individualiai. Pažymėtina, kad VSD apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-1937-463/2023, faktinėmis aplinkybėmis skiriasi nuo nagrinėjamos administracinės bylos (VSD nurodomoje administracinėje byloje, priešingai nei nagrinėjamoje administracinėje byloje, pareiškėjas niekada nebuvo dirbęs Lietuvoje, nenustatyta, kad jis turi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra, taip pat nustatyta, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis).
44. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis nustato reikalavimus, kas turi būti nurodyta administraciniame sprendime, t. y. administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas, administracinio sprendimo data, administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris, atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos, administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai, administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką, administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.
45. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad atsakovo sprendimai yra administraciniai aktai, kuriuos priimdamas atsakovas veikė kaip viešojo administravimo subjektas, todėl privalėjo vadovautis iš gero administravimo principo kylančiais imperatyvais (šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d. nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.)), iš kurių išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina ir viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., 2016 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016).
46. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d., iš esmės atitinka ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio įstatymo 10 straipsnio (redakcija galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) 5 dalies 5–6 punktų nuostatas), yra ne kartą pažymėjęs, jog esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015, 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012). Pareigos nustatyti juridinių faktų visetą nesilaikymas nedera nei su gero administravimo principo, nei su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio imperatyvais (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-287-502/2022).
47. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis, vertina, jog šioje byloje ginčijami atsakovo priimti sprendimai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų. Tenkindamas pareiškėjų skundą dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad išvada apie pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali.
48. Teisėjų kolegija, atmesdama atsakovo argumentus dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų sumažinimo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas pareiškėjams iš atsakovo jų prašomas 1 200 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, tinkamai atsižvelgė į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pateikti 2023 m. birželio 1 d. mokėjimo nurodymas pareiškėjus atstovavusiam advokatui M. R. ir minėto advokato 2023 m. rugpjūčio 9 d. prašymas pirmosios instancijos teismui dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patvirtina pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų realumą. Be to, atsižvelgus į Rekomendacijų 8.2 punkte nustatytą rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio dydį už skundo parengimą, taip pat į minėtus Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, pareiškėjų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nelaikytinos nepagrįstai per didelėmis. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų sumažinimo būtinybės.
49. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinius skundus ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
50. Pareiškėjai atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikė šį prašymą pagrindžiančių įrodymų (ABTĮ 41 str. 1 d.), todėl šis pareiškėjų prašymas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Jolanta Malijauskienė
Beata Martišienė