Civilinė byla Nr. eB2-330-524/2026
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00334-2025-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2026 m. sausio 30 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjus pareiškėjos kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) „Jungtinė centrinė kredito unija“ pareiškimą atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „A kryptis“ dėl uždarosios akcinės bendrovės „A kryptis“ kreditorių susirinkime priimtų sprendimų panaikinimo, suinteresuoti asmenys uždarosios akcinės bendrovės „Esila“, „EMD technologijos“, „Švyturys-Utenos alus“, „Realprojektas“, „Noviti“, „Finansų gairės“, „Remantika“, „Palasta“, A. K., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius,
nustatė:
1. Pareiškėja KB „Jungtinė centrinė kredito unija“ kreipėsi į teismą su skundu atsakovei UAB „A kryptis“ prašydama panaikinti UAB „A kryptis“ 2025 m. lapkričio 14 d. kreditorių susirinkime priimtą sprendimą Nr. 1 dėl UAB „A kryptis“ nemokumo proceso ne teismo tvarka inicijavimo ir su šiuo sprendimu susijusius UAB „A kryptis“ bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka įgyvendinimo sprendimus Nr. 2 dėl įmonės nemokumo administratoriaus paskyrimo ir Nr. 3 dėl įgalinimų įmonės bankroto administratoriui suteikimo.
2. Skunde nurodoma, kad atsakovės vadovas nesilaikė išankstinės ginčų dėl nemokumo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui nagrinėjimo tvarkos. Juridinis asmuo, prieš sušaukdamas įmonės kreditorių susirinkimą, kuriame bus svarstomas klausimas dėl bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymo, privalo įvykdyti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 8 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Pažymėtina, kad, tik įvykdęs šiuos reikalavimus, juridinis asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo. Atsakovė 2025 m. spalio 22 d. išsiuntė pasiūlymą dėl įmonės nemokumo proceso ne teismo tvarka pradėjimo. Šiame pasiūlyme įmonė nurodė, kad tuo atveju, jeigu per 15 dienų terminą nuo šio pranešimo įteikimo dienos nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos, įmonė 2025 m. lapkričio 14 d. šauks kreditorių susirinkimą, kuriame bus keliamas klausimas dėl nemokumo bylos iškėlimo ne teismo tvarka. Toks įmonės pranešimas neatitinka JANĮ nustatyto reglamentavimo. JANĮ nesuteikia teisės vienu pranešimu įmonei kreiptis dėl susitarimo dėl pagalbos ir kartu pranešti apie įmonės kreditorių susirinkimo, kuriame bus svarstomas klausimas dėl bankroto proceso ne teismo tvarka pradėjimo, datą. Toks vieno pranešimo išsiuntimas eliminuoja galimybę kreditoriams svarstyti dėl pagalbos suteikimo, nes pranešime įmonė aiškiai konstatuoja, jog atitinkamą dieną vyks kreditorių susirinkimas, kuriame bus svarstomas klausimas dėl neteisminio bankroto proceso inicijavimo. Taigi kreditoriams nėra suteikiama teisė apsvarstyti pagalbos suteikimo galimybes, nes įmonės likimas iš esmės jau yra nulemtas vadovo pasirinkimu. Skundžiamas sprendimas, kuriuo nuspręsta vykdyti įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka, – yra neteisėtas ir dėl tokio sprendimo pareiškėjas turi teisę teikti skundą teismui.
3. Skunde teigia, jog priimant skundžiamą sprendimą padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai. Dalies kreditorių, dalyvavusių kreditorių susirinkime, reikalavimų dydžiai yra kitokie, nei nurodyti kreditorių registracijos sąraše, o vieno iš įmonės kreditoriaus, dalyvavusio susirinkime, reikalavimo dydis yra nepagrįstas. Skundžiamas sprendimas nebūtų buvęs priimtas, nes šiam sprendimui būtų pritarę tik 42,58 proc. visų kreditorių reikalavimų. Nei įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, nei aktyviai vykdoma įmonės veikla nesudaro pagrindo teigti, jog įmonė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla, juolab, kad, nepaisant pareiškėjo prašymo, įmonė nė vienam kreditoriui nepateikė konkrečios informacijos apie Įmonę, jos tariamai blogą finansinę padėtį ir priežastis, dėl kurių įmonė neva laikytina nemokia. Tokios informacijos nepateikimas neabejotinai pažeidžia įmonės kreditorių interesus ir neleidžia kreditoriams priimti pagrįsto sprendimo dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, juolab, kad, pagal turimus duomenis apie įmonę, pastaroji yra moki. Nepaisant to, kad įmonės 2025 m. gegužės 12 d. kreditorių susirinkimo sprendimai buvo panaikinti, įmonė visiškai neanalizavo teismo argumentų, dėl kurių sprendimas inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka buvo panaikintas, ir nusprendė vėl sušaukti kreditorių susirinkimą, kuriame buvo svarstomi tapatūs 2025 m. gegužės 12 d. kreditorių susirinkimui klausimai, ignoruojant kitus klausimus, kurie turėjo būti nagrinėjami susirinkime pagal galiojantį teisinį reglamentavimą. Įvertinus tai, kas nurodyta, ir remiantis tuo, jog kreditoriams nėra žinoma, nei koks atlyginimas bus paskirtas administratoriui, nei per kokius terminus įmonės valdymo organai perduos įmonės dokumentus ir turtą administratoriui ir pan., pagrįsta teigti, jog įmonės 2025 m. lapkričio 14 d. kreditorių susirinkime priimti sprendimai turi būti panaikinti.
4. Teisme 2025 m. gruodžio 15 d. gautas suinteresuoto asmens UAB ,,Palasta“ atsiliepimas į skundą, kuriuo prašoma skundą tenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad „Palasta“ visiškai pritaria pareiškėjo argumentui, kad UAB „A kryptis“ vadovas, inicijuodamas bankroto procesą ne teismo tvarka, nesilaikė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (JANĮ) nustatytos privalomos procedūros. Pagal JANĮ 8 ir 16 straipsnių nuostatas, juridinio asmens vadovas turi teisę inicijuoti nemokumo procesą tik tuomet, kai yra įvykdytos sąlygos, reglamentuojančios tokios teisės atsiradimą, Tai reiškia, kad prieš pradėdamas bet kokius veiksmus dėl bankroto proceso, vadovas privalo: pateikti pranešimą apie neįvykdytą neginčijamą prievolę (JANĮ 9 str. 2 d.); suteikti kreditoriams laiko priimti vieną iš trijų sprendimų: įvykdyti prievolę sudaryti susitarimą dėl pagalbos arba priimti sprendimą dėl bankroto proceso ne teismo tvarka (JANĮ 9 str. 2 ir 3 d.); šis apsisprendimo laikotarpis negali būti trumpesnis kaip 15 dienų ir ilgesnis kaip 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos (JANĮ 9 str. 3 d.). Tačiau UAB „A kryptis“ šių reikalavimų nesilaikė. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, kad Įmonė 2025 m. spalio 22 d. išsiuntė pasiūlymą dėl Įmonės nemokumo proceso ne teismo tvarka pradėjimo (Priedas Nr. l). Šiame pasiūlyme Įmonė nurodė, kad tuo atveju, jeigu per 15 dienų terminą nuo šio pranešimo įteikimo dienos nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos, Įmonė 2025 m. lapkričio 14 d. šauks kreditorių susirinkimą, kuriame bus keliamas klausimas dėl nemokumo bylos iškėlimo ne teismo tvarka. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo UAB „Palasta“ apskritai nebuvo informuota apie ketinimą inicijuoti nemokumo procesą, nors turi galiojančius kreditinius reikalavimus UAB „A kryptis“. Dokumentai suinteresuotam asmeniui buvo atsiųsti tik po sušaukto susirinkimo, iš kurių ji sužinojo apie pareiškėjo ginčijamus sprendimus. JANĮ nesuteikia teisės vienu pranešimu Įmonei kreiptis dėl susitarimo dėl pagalbos ir kartu pranešti apie Įmonės kreditorių susirinkimo, kuriame bus svarstomas klausimas dėl bankroto proceso ne teismo tvarka pradėjimo, datą. Kaip ir pažymėjo Pareiškėjas, kad tokios pačios pozicijos laikėsi ir Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-625/440/2025, kuria buvo sprendžiamas klausimas dėl Įmonės 2025 m. gegužės 12 d. kreditorių susirinkime priimto sprendimo dėl Įmonės nemokumo proceso ne teismo tvarka inicijavimo teisėtumo.
5. Atsiliepime nurodoma, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu balsavimo rezultatai buvo iškraipyti, nes vieno kreditoriaus – UAB ,,Esila“ – reikalavimo dydis buvo nepagrįstai padidintas, tai lėmė sprendimo priėmimą formaliai atitinkant kvorumą, bet realiai jį pažeidžiant. Pagal bylos duomenis, 2024-12-31 UAB ,,Esila“ finansinis reikalavimas Įmonei buvo: 392 717 Eur – kaip ilgalaikis įsipareigoįimas (paskola), 44 596 Eur – kaip tiekėjo reikalavimas, iš viso: 437 313 Eur. Tačiau kreditorių susirinkimo dokumentuose UAB ,,Esila“ reikalavimas nurodytas net 2 462 907,07 Eur, t. y. beveik penkis kartus didesnis nei realus. Skirtumo mastas – beveik 2 mln. Eur – akivaizdžiai nepaaiškinamas nei įmonės buhalteriniais dokumentais, nei UAB ,,Esila“ pateiktais įrodymais. Priešingai – Įmonės 2024 m. lapkričio 20 d. pažymoje nurodyta, kad pagal 2023 m. liepos 7 d. Paskolos sutartį buvo suteikta tik 384 982,90 Eur suma. Įmonė deklaravo, kad 2023 m. sausio 10 d. buvo sudariusi jungtinės veiklos sutartį su UAB „Esila“ ir esą 2025 m. balandžio 22 d. turėjo 2 462 907,07 Eur dydžio įsipareigojimą už suteiktas prekes ir paslaugas. Tačiau šią deklaruojamą skolą patvirtinančių dokumentų Įmonė nepateikė, nors būtent ją teigianti šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 str.). Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-625-440/2025 konstatavo, kad byloje pateikti duomenys nėra pakankami patvirtinti. jog UAB „Esila“ iš tikrųjų turi 2 462 907.07 Eur dydžio reikalavimo teisę į UAB „A kryptis“ (CPK 178, 185 str.).
6. Atsiliepime nurodoma, kad įmonės turto vertė siekia apie 2 mln. Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro l 553 897 Eur, darytina išvada, jog atliekant balanso testą ši Įmonė nelaikytina nemokia, kadangi jos įsipareigojimai neviršija turimo turto vertės. Įmonė neturi įsipareigojimų valstybei, t. y. nėra skolinga VMI ar „Sodrai“, o pradelsta skola tik 22 Eur; Įmonės veikla yra aktyvi, ji toliau įgyvendina projektus, valdo prekės ženklą AK Projektai, palaiko viešą komunikaciją per savo interneto svetainę ir socialinius tinklus. Šios aplinkybės taip pat paneigia faktinę nemokumo būklę.
7. Teisme 2025 m. gruodžio 15 d. gautas suinteresuoto asmens UAB „A kryptis“ atsiliepimas į skundą, kuriuo prašoma atmesti Jungtinės centrinės kredito unijos prašymą panaikinti UAB „A kryptis“ 2025 m. lapkričio 14 d. kreditorių susirinkime priimtą sprendimą Nr. 1 dėl UAB „A kryptis“ nemokumo proceso ne teismo tvarka inicijavimo ir su šiuo sprendimu susijusius UAB „A kryptis“ bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka įgyvendinimo sprendimus Nr. 2 dėl įmonės nemokumo administratoriaus paskyrimo ir Nr. 3 dėl įgalinimų įmonės bankroto administratoriui suteikimo.
8. Atsiliepime nurodoma, kad teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo (šiuo atveju šaukti kreditorių susirinkimą dėl nemokumo bylos iškėlimo ne teismo tvarka) atsiranda nuo termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos (JANĮ 16 str. 1 d.). Šiuo atveju pasiūlyme ši termino pabaiga buvo aiškiai pažymėta – 2025-11-13. Kreditorių susirinkimas buvo šaukiamas kitą dieną po šio termino pabaigos. Kreditorius nėra teisus sakydamas, jog vieno pranešimo kreditoriui pateikimas, kuris apima tiek pasiūlymo susitarimui dėl finansinės pagalbos sudarymą, tiek informaciją apie kreditorių susirinkimą dėl nemokumo bylos kėlimo, yra prieštaraujanti JANĮ ar kitaip pažeidžianti įmonės kreditorių interesus. Teisės doktrina aiškiai pasisako, jog „apie galimybę jį (finansinį susitarimą) sudaryti turi būti nurodoma pranešime apie nemokumo proceso inicijavimą.“ JANĮ 8 str. numato reikalavimą, jog nustatytais terminais būtų išreikštas siūlymas kreditoriams sudaryti finansinės pagalbos bendrovei susitarimą, nurodoma, jog nesudarius finansinės pagalbos susitarimo bus inicijuojama nemokumo byla, tačiau įstatymas nereglamentuoja, ar šis reikalavimas turi būti kreditoriams pateiktas vienu ar dviem pranešimais. UAB „A kryptis“ reikalavimą, numatytą JANĮ 8 str., įvykdė tinkamai, kreditoriai buvo informuoti tiek apie finansinės pagalbos susitarimo sudarymą, tiek apie ketinamą inicijuoti nemokumo bylą, jo nesudarius. Kreditorius, teigdamas, jog nebuvo galimybės svarstyti susitarimo dėl pagalbos, gavęs pranešimą 2025-10-23, iki 2025-11-13, t. y. per 21 dieną, į pranešime nurodytą siūlymą neatsakė, nes akivaizdu, jog galimybė buvo suteikta ir laiko pateikti pastabas buvo pakankamai.
9. Atsiliepime į skundą nurodomi motyvai dėl skundu kvestionuojamos UAB „Esila“ finansinio reikalavimo ir nurodoma, kad 2025-04-22 UAB „Esila“ ir UAB „A kryptis“ po pretenzijos gavimo užsifiksavo skolos likučius, pagal sudarytą jungtinės veiklos sutartį, t. y. iš viso UAB „A kryptis“ įsiskolinimas siekė 2 462 907,07 Eur, iš jų 2 000 000 eurų yra minimalus UAB „Esila“ pelnas (jungtinės veiklos sutarties 5.4.2.2 p., kuri numatyta kaip esminė sąlyga UAB „Esila“ dalyvauti projekte). Kadangi keliant nemokumo bylą pirmą kartą balansas jau buvo sudarytas 2024-04-01 duomenimis, todėl šie skaičiai (įsiskolinimas UAB „Esila“) tuo metu dar nebuvo įtrauktas į balansą. Nurodo, kad UAB „Palasta“ finansinio reikalavimo suma sudaro 95 542,88 Eur. Ir tai nekeičia nemokumo fakto, t. y. reikšmingos įtakos sprendimo teisėtumui ir pritarimo daugumos skaičiavimui pagal JANĮ 11 straipsnio 3 dalį, neturėjo ir ¾ balsų (75 proc.), minimalus barjeras dėl nemokumo bylos iškėlimo buvo peržengtas. Taip pat pažymi, jog UAB „A kryptis“ kreditorių sąrašas yra sudarytas ir kitų kreditorių bendrovė neturi.
10. Atsiliepimo į skundą dalyje dėl įmonės nemokumo nurodoma, kad pareiškėja vertina ne visus įmonės skolos duomenis neįtraukdama UAB „Esila“ finansinio reikalavimo, siekiančio 2 462 907,07 Eur, – kaip nurodoma kreditorių susirinkimo registracijos sąraše iš viso 2025-11-14 – 3 614 895 Eur. Iš 13 gyvenamųjų namų komplekso, adresu (duomenys neskelbtini), tik du yra 100 proc. baigtumo, likusiųjų namų statybos baigtumo procentas tesudaro 32–82 proc. Atitinkamai visiškai užbaigti namų statybą iki 100 proc. reikalingos nemažos investicijos, kurių bendrovė šią dieną neturi. UAB „A kryptis“ pardavimo pajamos 2024 m. sumažėjo 3,6 karto (45 347 Eur), palyginti su 2023 m. (167 593 Eur), Įmonės nuostoliai už 2024 m. padidėjo daugiau nei du kartus, t. y. – 112 214 Eur, už 2023 m. – 48 140 Eur. Įmonė darbuotojų neturi, jos veikla yra sustojusi, o kreditiniai reikalavimai didėja.
Teismas
konstatuoja:
Skundas tenkintinas
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
11. 2025 m. gegužės 12 d. kreditorių susirinkime buvo nuspręsta pradėti vykdyti Įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-625-440/2025 kreditorių nutarimą panaikino. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-878-467/2025 minėtą Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį paliko nepakeistą.
12. 2025-10-22 UAB „A kryptis“ išsiuntė kreditoriams pasiūlymus / pranešimus, kuriuose buvo nurodyta, jog įmonė susiduria su finansiniais sunkumais, nurodyta kreditoriui turima įsiskolinimo suma ir nurodyta, kad kreditorių atsakymai dėl finansinės pagalbos sudarymo laukiami iki 2025-11-13, ir pranešė apie kreditorių susirinkimo datą – 2025 m. lapkričio 14 d.
13. Įmonės 2025 m. lapkričio 14 d. kreditorių susirinkimo protokole nurodyta, kad sprendimas inicijuoti Įmonės nemokumo procesą ne teismo tvarka priimtas kreditoriams balsuojant „už“ 76,007 proc. visų Įmonės kreditorių reikalavimų sumos ir „prieš“ – 21,88 proc. visų Įmonės kreditorių reikalavimų sumos.
14. Pareiškėja nurodo, jog UAB „A kryptis“ kreditorių susirinkimo dieną, t. y. 2025 m. lapkričio 14 d., jos reikalavimas iš viso sudarė 828 919,27 Eur, o UAB „A kryptis“ kreditorių sąraše nurodyta, kad pareiškėjo reikalavimo dydis yra 783 700 Eur.
15. Pareiškėjas ir UAB „A kryptis“ 2021 m. spalio 19 d. pasirašė kredito sutartį Nr. IVKJCKU/202110/00012 (toliau – Kredito sutartis), kurios pagrindu Įmonei buvo suteiktas 610 600 Eur dydžio kreditas. Įmonė ir Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 11 d. pasirašė susitarimą Nr. 1 dėl Kredito sutarties pakeitimo, kurio pagrindu Įmonei suteikta bendra kredito suma buvo padidinta iki 783 600 Eur.
16. UAB „A kryptis“ 2024 m. balanse nustatyta, kad įmonė turi 392 717 Eur dydžio ilgalaikius įsipareigojimus UAB „Esila“ ir 44 596 Eur skolą UAB „Esila“ kaip tiekėjui. Tai reiškia, jog bendras UAB „Esila“ reikalavimas yra 437 313 Eur.
17. Remiantis UAB „A kryptis“ kreditorių susirinkimuose, kurie įvyko 2025 m. gegužės 12 d. ir 2025 m. lapkričio 4 d., pateikta informacija (kreditorių registracijos sąrašu) UAB „Esila“ reikalavimas yra nurodytas 2 462 907,07 Eur.
18. UAB „A kryptis“ ir UAB „Esila“ 2023 m. liepos 7 d. pasirašė paskolos sutartį Nr. 2023/07/07 (Priedas Nr. 8), kurioje nurodyta, kad UAB „Esila“ įsipareigoja per 3 metus perduoti Įmonei 690 000 Eur dydžio paskolos sumą (Paskolos sutarties 1.1–1.2 p.), o Įmonė įsipareigojo, pasibaigus paskolos sutartyje numatytam paskolos grąžinimo terminui, grąžinti UAB „Esila“ visą paskolos sumą ir sumokėti nustatyto dydžio palūkanas (Paskolos sutarties 2.3.1 p.). Paskolos suma suteikiama 5 metų laikotarpiui. Paskola grąžinama termino pabaigoje (Paskolos sutarties 3.1 p.). Iki visos paskolos grąžinimo UAB „Esila“ skaičiuojamos palūkanos, vadovaujantis Lietuvos banko „Piniginių ir finansinių institucijų paskolų ir indėlių normų statistika“ (Paskolos sutarties 3.2 p.). Palūkanos skaičiuojamos kas mėnesį. Palūkanos yra kaupiamos ir sumokamos paskolos grąžinimo termino pabaigoje. Jei Įmonė nesumoka palūkanų, jos pridedamos prie suteiktos paskolos, ir skaitomos kaip negrąžinta paskolos dalis (Paskolos sutarties 3.3 p.).
19. Pagal paskolos sutartį 690 000 Eur paskola išmokama per 3 metus; 2) visa paskolos suma grąžinama praėjus 5 metams, t. y. 2028 m. liepos mėn.; 3) kiekvieną mėnesį skaičiuojamos palūkanos, kurios taip pat sumokamos paskolos grąžinimo termino pabaigoje.
20. UAB „A kryptis“ 2024 m. lapkričio 20 d. pažymoje Nr. 2024/11/20 nurodyta: patvirtiname, kad UAB „Esila“, įmonės kodas 305229447, pagal 2023 07 07 Paskolos sutartį Nr. 2023/07/07 iš planuojamos suteikti 690 000 Eur paskolos sumos šią dieną yra suteikta 384 982,90 EUR paskolos. Minėta pažyma pasirašyta Įmonės vadovo elektroniniu parašu ( skundo priedas Nr. 9).
21. Remiantis UAB „Esila“ finansinės atskaitomybės dokumentais (skundo priedas Nr. 12), nustatyta, kad 2023 m., kai tarp Įmonės ir UAB „Esila“ buvo pasirašyta Paskolos sutartis, UAB „Esila“ turėjo 297 590 Eur dydžio ilgalaikio turto ir 2 976 028 Eur vertės trumpalaikio turto.
22. UAB „A kryptis“ nurodo, kad 2023-01-10 tarp UAB „A kryptis“ ir UAB „Esila“ buvo sudaryta jungtinės veiklos (bendradarbiavimo) sutartis. Sutarties tikslas – bendromis Partnerių (UAB „A kryptis“ ir UAB „Esila“) pastangomis ir finansais užbaigti gyvenamųjų namų statybą, parduoti tretiesiems asmenims, atsiskaityti su KREDA ir likusį pelną pasidalyti tarpusavyje. UAB „A kryptis“ įnašas šiuo susitarimu buvo nepiniginis (statybų organizavimas, priežiūra, derybos, Turto pardavimo organizavimas). UAB „Esila“ įsipareigojo susitarimu įnešti piniginį įnašą, padėsiantį užbaigti statybos projektą, atsiskaityti su KREDA ir padengti Turto realizavimo kaštus.
23. UAB „A kryptis“ nurodo, kad 2025-04-22 UAB „Esila“ ir UAB „A kryptis“ po pretenzijos gavimo užsifiksavo skolos likučius pagal sudarytą jungtinės veiklos sutartį, t. y. iš viso UAB „A kryptis“ įsiskolinimas siekė 2 462 907,07 Eur, iš jų 2 000 000 eurų yra minimalus UAB „Esila“ pelnas (jungtinės veiklos sutarties 5.4.2.2 p., kuri numatyta, kaip esminė sąlyga UAB „Esila“ dalyvauti projekte). UAB „A kryptis“ nurodo, kad keliant nemokumo bylą pirmą kartą balansas jau buvo sudarytas 2024-04-01, todėl šie skaičiai (įsiskolinimas UAB „Esila“) tuo metu dar nebuvo įtraukti į balansą.
24. UAB „A kryptis“ , pareiškėja ir UAB „Esila“ 2025 m. liepos 1 d. pasirašė taikos sutartį (Priedas Nr. 13), kurioje nurodyta, kad UAB „Esila“ atsisako visų reikalavimų į įmonę, kylančių iš 2023 m. sausio 10 d. jungtinės veiklos (bendradarbiavimo) sutarties, bei reikalavimo į palūkanas, delspinigius ar bet kokias kitas sumas, išskyrus paskolos sumą pagal 2023 m. liepos 7 d. Paskolos sutartį Nr. 2023/07/07. Taikos sutartyje nurodyta, kad UAB „Esila“ reikalavimas į įmonę yra ne daugiau kaip 428 259,66 Eur.
25. Ši taikos sutartis nebuvo patvirtinta civilinėje byloje Nr. eB2-625-440/2025.
Dėl 2025 m. lapkričio 14 d. kreditorių susirinkimo teisėtumo
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas nėra bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, subjektas, todėl spręsdamas ne teismo tvarka vykdomame bankroto procese kilusius klausimus teismas, kitaip nei vykdant bankroto procedūrą teismo tvarka, neturi iniciatyvos teisės, neturi būti aktyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-219/2017).
27. CPK nustatyta, kad, vadovaujantis rungimosi principu, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-421/2017 31 punktas). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-1075/2024 63 punktas).
28. Šioje byloje pareiškėja įrodinėja, kad įmonės vadovas nesilaikė išankstinės ginčų dėl nemokumo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui nagrinėjimo tvarkos: vadovas vienu pranešimu informavo kreditorius apie terminą kreiptis dėl susitarimo dėl pagalbos ir kartu pranešė apie Įmonės kreditorių susirinkimo, kuriame bus svarstomas klausimas dėl bankroto proceso ne teismo tvarka pradėjimo, datą.
29. Remiantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 55 straipsnio 4 dalimi, teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus. Taigi JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje yra reglamentuotas kreditorių susirinkimo teisėtumo vertinimas procedūriniu ir turinio aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-524-881/2023).
30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, patikrinama, ar buvo laikytasi įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, kadangi šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimą, nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012, 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-524-881/2023). Kitas kreditorių susirinkimo nutarimo naikinimo pagrindas – turinio neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei kreditorių ir (ar) pačios bankrutavusios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012, 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-524-881/2023).
31. Imperatyvios JANĮ nuostatos pažeidimo pakanka kreditorių susirinkimo nutarimui panaikinti, pripažįstama ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-781/2022, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1062-567/2022).
32. Teismų praktikoje, aiškinant sąlygas dėl bankroto ne teismo tvarka, pripažinta, kad jas nustatančios normos yra imperatyvios ir negali būti aiškinamos plečiamai (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-342-381/2020 26 punktą). Šios sąlygos siejamos ne su įmonės ūkinės veiklos laisve, o su valstybės pareiga efektyviai ginti nemokios, t. y. nebegalinčios vykdyti ūkinės veiklos, įmonės kreditorių interesus. Taip pat jomis užtikrinama, kad bankroto procesu ne teismo tvarka nebūtų piktnaudžiaujama ir jis būtų pradedamas griežtai laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų.
33. Teismo vertinimu, pareiškėja pagrįstai nurodo, kad JANĮ 9 str. ir 47 str. 1 d. nurodyta, kaip turi būti informuojami kreditoriai dėl ketinimo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ir dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo, todėl konstatuotina, kad JANĮ nesuteikia teisės vienu pranešimu pranešti kreditoriams tiek apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tiek inicijuoti kreditorių susirinkimo.
34. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. spalio 2 d. nutarties 32 p. civilinėje byloje Nr. e2-878-467/2025 jau konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tai, jog bendrovė pažeidė JANĮ 9 straipsnio 3 dalį, pagal kurią prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad bendrovė šio termino nesilaikė – vienu pranešimu kartu pasiūlė pagalbos priemones ir pranešė apie kreditorių susirinkimo datą. Pirmosios instancijos teismas pakankamai aiškiai argumentavo išvadas, aptardamas JANĮ 9 straipsnio 3 dalies pažeidimą, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įstatymo nuostatas ir nustatytas byloje aplinkybes.
35. Šioje byloje iš pranešimo kreditoriams, pateikto skundo priede Nr. 1, taip pat nustatyta, kad vienu pranešimu UAB „A kryptis“ vadovas kartu nustatė terminą pagalbos priemonėms pasiūlyti iki 2025m. lapkričio 13 d. ir pranešė apie kreditorių susirinkimo datą – 2025 lapkričio 14 d.
36. Tiek kreipiantis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, tiek inicijuojant bankroto vykdymo ne teismo tvarka iš esmės taikomos tos pačios JANĮ nuostatos. Vadovui inicijuojant nemokumo procesą pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta neginčijama prievolė ir pažymima, jog tuo atveju, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą prievolė nebus įvykdyta, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorius kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniu (JANĮ 9 straipsnio 2 dalis). Prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos (JANĮ 9 straipsnio 3 dalis). JANĮ 9 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos dėl siūlymo sudaryti susitarimą dėl pagalbos ar priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka gali būti netaikomos, jeigu tenkinama kuri nors iš šių sąlygų: 1) anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 2) antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai (JANĮ 9 straipsnio 4 dalis). Teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo: 1) termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos; 2) kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 3) likvidatoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą kreditoriams įteikimo; 4) kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai (JANĮ 16 straipsnio 1 dalis). Juridinis asmuo, prieš sušaukdamas įmonės kreditorių susirinkimą, kuriame bus svarstomas klausimas dėl bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymo, privalo įvykdyti JANĮ 8 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Tik įvykdęs šiuos reikalavimus, juridinis asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo.
37. JANĮ 47 straipsnis numato reikalavimus pranešimui apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, terminus, informacijos pateikimą, siūlomus darbotvarkės klausimus, sprendimų projektus ir kt. Šio straipsnio 1 d. nustatyta, kad apie šaukiamą kreditorių susirinkimą kreditorių susirinkime turintiems teisę dalyvauti asmenims turi būti pranešta likus ne mažiau kaip 14 dienų iki kreditorių susirinkimo dienos, t. y. įmonės vadovas, šaukdamas kreditorių susirinkimą dėl sprendimo dėl neteisminės bankroto procedūros priėmimo, turi turėti teisę inicijuoti tokį susirinkimą, tačiau pagal paminėtas JANĮ normas nustatyta, kad teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos.
38. Byloje nustatyta, kad toks vadovo nustatytas terminas baigėsi 2025 m. lapkričio 13 d., todėl dėl ginčo kreditorių susirinkimo su vadovo nurodyta darbotvarkė turėjo būti pranešta ne mažiau kaip likus 14 dienų iki kreditorių susirinkimo dienos, skaičiuojant nuo 2025 m. lapkričio 13 d., nes tik tada įmonės vadovas įgyja subjektinę teisę inicijuoti klausimą įmonės kreditorių susirinkime dėl neteisminės bankroto procedūros.
39. Be to, byloje nustatyta, jog Įmonės 2025 m. gegužės 12 d. vykusio kreditorių susirinkimo kreditorių registracijos sąraše ( skundo Priedas Nr. 16) buvo įtraukta UAB „Alatėja“ su 381,15 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. 2025 m. lapkričio 14 d. kreditorių susirinkimo registracijos žurnale toks kreditorius nėra įtrauktas. Suinteresuotas asmuo UAB „Palasta“ atsiliepime taip pat nurodo, kad nebuvo informuota apie ketinimą inicijuoti nemokumo procesą, nors turi galiojančius kreditinius reikalavimus UAB „A kryptis“. Dokumentai suinteresuotam asmeniui buvo atsiųsti tik po sušaukto susirinkimo, iš kurių ji sužinojo apie pareiškėjo ginčijamus sprendimus. Šių įrodymų UAB „A kryptis“ atsiliepimu į skundą nepaneigė. Teismo vertinimu, UAB „A kryptis“ turėjo pareigą įrodyti visų kreditorių tinkamą informavimą, tačiau byloje tai patvirtinančių duomenų nėra (CPK 178 straipsnis).
40. Teismų praktikoje pažymima, kad įstatyme nustatyta pareiga informuoti visus kreditorius, inicijuojant neteisminę bankroto procedūrą, yra imperatyvi. Realus informavimas apie ketinimą kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo yra būtina veiksmingo nemokumo problemų sprendimo sąlyga, vėliau užtikrinanti tai, kad priimti sprendimai atitiks daugumos kreditorių valią, o kreditorių įtraukimas į nemokumo procesą ankstyvoje nemokumo proceso stadijoje gali ne tik padėti išvengti nemokumo, pavyzdžiui, priėmus sprendimą skolininkę įmonę restruktūrizuoti, bet ir, esant tam tikroms sąlygoms, paskatinti kreditorius ieškoti kitų finansinių problemų sprendimo būdų (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-404-407/2021).
41. Aplinkybė, kad konkretaus kreditoriaus reikalavimas neturėtų įtakos priimtų kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumui savaime negali būti priežastis, pateisinanti pareigos informuoti apie vyksiantį kreditorių susirinkimą nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-313/2017).
Dėl JANĮ 11 str. nustatytų pagrindų
42. Šioje byloje pareiškėja įrodinėja, kad UAB „A kryptis“ kreditinių reikalavimų dydžiai yra kitokie, nei nurodyti kreditorių registracijos sąraše, o vieno kreditoriaus, dalyvavusio susirinkime, UAB „Esila“ reikalavimo dydis yra nepagrįstai nurodytas 2 462 907,07 EUR.
43. Byloje įrodyta, kad UAB „Palasta“ finansinio reikalavimo suma sudaro 95 542,88 Eur ir ginčo dėl to nėra. Pareiškėjos nurodoma aplinkybė, jog įmonės kreditorių sąraše UAB „Palasta“ kreditinio reikalavimo dydis neatitinka tikrovės, nes įmonės 2025 m. lapkričio 14 d. kreditorių susirinkimo registracijos sąraše nurodyta, kad UAB „Palasta“ reikalavimas sudaro 61 668,87 Eur, ir ši aplinkybė neturi reikšmingos įtakos sprendimo teisėtumui ir pritarimo daugumos skaičiavimui pagal JANĮ 11 straipsnio 3 dalį.
44. UAB „A kryptis“ atsiliepime į skundą nurodo, kad 2025-04-18 (keliant UAB „A kryptis“ nemokumo bylą pirmąjį kartą) kreditoriams buvo išsiųsti pranešimai su pasiūlymais sudaryti finansinę pagalbą. 2025-04-22 UAB „Esila“ ir UAB „A kryptis“ po pretenzijos gavimo užsifiksavo skolos likučius, pagal sudarytą jungtinės veiklos sutartį, t. y. iš viso, UAB „A kryptis“ įsiskolinimas siekė 2 462 907,07 Eur, iš jų 2 000 000 eurų yra minimalus UAB „Esila“ pelnas (jungtinės veiklos sutarties 5.4.2.2 p., kuri numatyta kaip esminė sąlyga UAB „Esila“ dalyvauti projekte). Kadangi keliant nemokumo bylą pirmą kartą balansas jau buvo sudarytas 2024-04-01, todėl šie skaičiai (įsiskolinimas UAB „Esila“) tuo metu dar nebuvo įtraukti į balansą.
45. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, pagrindinis kriterijus yra ginčo tarp įmonės ir jos kreditorių nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-313/2017), o Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-404-407/2021 yra konstatuota, kad neteisminiu bankrotu iš esmės siekiama užtikrinti, kad įmonės bankroto procedūra ne teismo tvarka būtų pradedama tik tada, kai tarp skolininko ir jo kreditorių nėra turtinių ginčų.
46. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja turtinis ginčas dėl UAB ,,Esila“ kreditinio reikalavimo, kuris užkerta kelią pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka, nes pareiškėja nurodo, kad 2025-04-22 UAB „Esila“ ir UAB „A kryptis“ po pretenzijos gavimo užsifiksavo skolos likučius, pagal sudarytą jungtinės veiklos sutartį, t. y. iš viso, UAB „A kryptis“ įsiskolinimas siekė 2 462 907,07 Eur, iš jų 2 000 000 eurų yra minimalus UAB „Esila“ pelnas (jungtinės veiklos sutarties 5.4.2.2 p., kuri numatyta kaip esminė sąlyga UAB „Esila“ dalyvauti projekte), tačiau ši suma neužfiksuota UAB „A kryptis“ balanse.
47. Taip pat byloje nustatyta, kad UAB „A kryptis“ , pareiškėja ir UAB „Esila“ 2025 m. liepos 1 d. pasirašė taikos sutartį, kurioje nurodyta, kad UAB „Esila“ atsisako visų reikalavimų į įmonę, kylančių iš 2023 m. sausio 10 d. jungtinės veiklos (bendradarbiavimo) sutarties, bei reikalavimo į palūkanas, delspinigius ar bet kokias kitas sumas, išskyrus paskolos sumą pagal 2023m. liepos 7 d. Paskolos sutartį Nr. 2023/07/07. Taikos sutartyje nurodyta, kad UAB „Esila“ reikalavimas į įmonę yra ne daugiau kaip 428 259,66 Eur.
48. Byloje nustatyta, kad ši taikos sutartis civilinėje byloje Nr. e2-625-440/2025 nutarties 42 punkto motyvais buvo nepatvirtinta ir konstatuota, kad taikos sutartis nesuteikia jokio aiškumo dėl neteisminio bankroto proceso tęstinumo, proporcingumo ar bendros kreditorių masės lygiateisiškumo. Nors konkrečios šalys nurodytomis sąlygomis susitarė taikiai išspręsti ginčą, susitarė dėl UAB „Esila“ kreditinio reikalavimo dydžio, kitų sąlygų, tačiau sudaryta taikos sutartimi nepaneigiami JANĮ nustatyti pažeidimai dėl bankroto inicijavimo ne teismo tvarka. Teismo vertinimu, pateikta taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl nėra teisinio pagrindo ją patvirtinti ir šiuo pagrindu civilinę bylą nutraukti (CPK 42 straipsnio 2 dalis).
49. Įvertinus bylos įrodymus darytina išvada, kad sudaryta taikos sutartis buvo nepatvirtinta dėl procesinių teisės normų pažeidimo, nes paminėtoje nutartyje konstatuota, kad sutartimi nepaneigiami JANĮ nustatyti pažeidimai dėl bankroto inicijavimo ne teismo tvarka ir ji šioje byloje neįgijo res judicata galios, tačiau ji yra šalių pasirašyta ir pareiškėja ja remiasi.
50. Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad įstatyme nustatyta tiek teismo patvirtinta, tiek šalių tarpusavio susitarimu, nesikreipiant į teismą, sudaryta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-469/2021, 18 punktas). Taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų CK, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialieji teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso teisės normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas. Teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią; iki to laiko bet kuri iš taikos sutarties šalių gali išreikšti valią netvirtinti tokios sutarties. Procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. pareikštais materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, išraiškų. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), šalys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi išspręs kilusį teisminį ginčą, taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Esminis šios sutarties bruožas yra ginčo šalių tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, ji turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 47 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
51. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad res judicata galią pagal CK 6.985 straipsnio 1 dalį turi tik teismo patvirtinta taikos sutartis, teismo nepatvirtinta taikos sutartis tokios galios neįgyja. Tai, kad teismo nepatvirtinta taikos sutartis neturi res judicata galios, reiškia, jog procesine prasme tokia sutartis neužkerta kelio iškelti bylą teisme dėl taikos sutarties galiojimo ir ginčyti šia sutartimi nustatytus teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tačiau nepriklausomai nuo to, patvirtinta teismo ar ne, teisėtai sudaryta ir galiojanti taikos sutartis, kaip ir bet kuri kita civilinė teisinė sutartis, šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), turi būti vykdoma (lot. pacta sunt servanda) ir gali sukelti tam tikrus teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-701/2015). Teisinė taikos sutarties galia priklauso nuo to, ar ji yra patvirtinta teismo nutartimi, ar tik ją sudariusių šalių parašais (CK 1.76 straipsnis). Kai taikos sutartis sudaryta jos šalių ir nepatvirtinta teismo, jos galiojimui, keitimui, nuginčijimui, vykdymui ir kt. klausimams taikomos bendrosios sandorių ir sutarčių teisės taisyklės ir jose įtvirtinta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-469/2021, 20 punktas).
52. Įvertinus bylos įrodymus nėra pagrindo konstatuoti, kad UAB „A kryptis“ ginčo kreditorių nutarimo priėmimo metu kreditorių sąrašas buvo sudarytas tikslus. Bylos įrodymais darytina išvada, kad šios bylos šalių UAB „Esila“ kreditinio reikalavimo dydžiai nurodomi skirtingi, o būtent taikos sutartyje nurodyta, kad UAB „Esila“ reikalavimas į įmonę yra ne daugiau kaip 428 259,66 Eur, 2025-04-22 UAB „Esila“ ir UAB „A kryptis“ po pretenzijos gavimo užfiksuota UAB „Esila“ skola 2 462 907,07 Eur, o UAB „A kryptis“ 2024 m. balanse – 437 313 Eur. Akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „Esila“ skola 2 462 907,07 Eur UAB „A kryptis“ kreditorių sąraše pagal nurodomą pretenziją yra užfiksuota neginčijamai šios bylos kontekste, byloje nėra.
53. Šioje byloje nėra iškeltas ginčas dėl UAB „Esila“ kreditinio reikalavimo dydžio, tačiau yra pagrindas laikyti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo prasme, nes UAB „A kryptis“ ginčo susirinkimo metu nurodomas UAB „Esila“ kreditinio reikalavimo dydis žymiai skiriasi nuo įmonės balanse ir šalių taikos sutartyje užfiksuoto (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-404-407/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-631-934/2023).
54. Paminėta, jog pareiškėjos nurodomai taikos sutarties galiojimui, keitimui, nuginčijimui, vykdymui ir kt. klausimams taikomos bendrosios sandorių ir sutarčių teisės taisyklės ir jose įtvirtinta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-469/2021, 20 punktas) ir tai laikytina turtiniu ginču JANĮ 11 str. 1d. 1 p. prasme.
55. Be to, pareiškėja nurodo, jog UAB „A kryptis“ kreditorių susirinkimo dieną, t. y. 2025 m. lapkričio 14 d., jos reikalavimas iš viso sudarė 828 919,27 Eur, o UAB „A kryptis“ kreditorių sąraše nurodyta, kad pareiškėjos reikalavimo dydis yra 783 700 Eur.
56. Byloje nustatyta, kad ginčo susirinkimo metu pareiškėjos kreditinis reikalavimas buvo nurodytas 2025 m. spalio 22d. siųstame pasiūlyme dėl pagalbos įmonei bei pranešime dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo ir šio įrodymo UAB „A kryptis“ nenuginčijo.
57. Šios bylos kontekste UAB „Esila“, pareiškėjos kreditinių reikalavimų dydžiai turi tiesioginės įtakos UAB „A kryptis“ mokumo įvertinimui bei kreditorių nutarimo dėl bankroto proceso ne teismo tvarka priėmimui įstatyme nurodyta balsų dauguma, kurią išreiškė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 visų juridinio asmens turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios sprendimo priėmimo dieną. Esant prieštaringiems bylos įrodymams dėl UAB „Esila“ kreditinio reikalavimo dydžio bei neteisingai nurodomo pareiškėjo kreditinio reikalavimo dydžio ginčo kreditorių nutarimas pripažintinas negaliojančiu.
58. Bankroto procesas ne teismo tvarka yra grįstas kolektyviniu kreditorių bendru sutarimu priimamais sprendimais, iš esmės eliminuojant teisminę tokių sprendimų priėmimo kontrolę. Šiuo atveju kreditoriumi turi būti laikomas kiekvienas asmuo, pagrįstai manantis, kad turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus. Atitinkamai, siekianti bankrutuoti bendrovė kreditoriumi turi laikyti kiekvieną asmenį, potencialiai galintį jai pareikšti reikalavimus dėl prievolių vykdymo, nepriklausomai nuo finansinio reikalavimo dydžio. Todėl tik tinkamas įstatyme nustatytos imperatyvios pareigos informuoti kreditorius apie ketinamą pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka laikymasis gali užtikrinti tokios procedūros teisėtumą. Tokios pozicijos laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-404-407/2021).
59. Atsižvelgus į tai, kad 2025 m. lapkričio 14 d. uždarosios akcinės bendrovės „A kryptis“ kreditorių susirinkime priimtas sprendimas Nr. 1 prieštarauja paminėtoms imperatyvioms teisės normos, o kiti sprendimai dėl administratoriaus paskyrimo - išvestiniai iš pirmojo , jie naikintini.
60. CPK 150 straipsnio 3 d. nustatyta, kad, jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus šio Kodekso 147 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį. Antstolis, įvykdęs teismo sprendimą, praneša atitinkamo viešo registro tvarkytojui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje pabaigą.
Dėl bylinėjimo išlaidų
61. Lietuvos Respublikos CPK 93 str. įtvirtinta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijos (CPK 98 str. 1 d.).
62. Tenkinus skundą, Jungtinės centrinės kredito unijos sumokėtas 57 Eur žyminis mokestis ir 2 420 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteistini iš UAB „A kryptis“ (CPK 98 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsniu, 290–291 straipsniais teismas
n u t a r i a :
Skundą patenkinti.
Panaikinti UAB „A kryptis“ 2025 m. lapkričio 14 d. kreditorių susirinkime priimtą sprendimą Nr. 1 dėl UAB „A kryptis“ nemokumo proceso ne teismo tvarka inicijavimo, sprendimą Nr. 2 dėl UAB „A kryptis“ nemokumo administratoriaus paskyrimo ir sprendimą Nr. 3 dėl įgalinimų UAB „A kryptis“ bankroto administratoriui suteikimo.
Priteisti kooperatinei bendrovei ,,Jungtinė centrinė kredito unija“ 2 477 EUR bylinėjimosi išlaidų iš UAB „A kryptis“ .
Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gruodžio 1 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki šios nutarties visiško įvykdymo.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, UAB „A kryptis“ bankroto administratoriui.
Teisėja Erika Misiūnienė