Baudžiamoji byla Nr. 1-159-1170/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01430-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1;

1.1.7.2.3; 1.1.6.6; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1

(S)

 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. kovo 15 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė,

sekretoriaujant Elžbietai Liubartovič, Gintarei Cicėnaitei,

vertėjaujant Giedriui Račkauskui, Svetlanai Minakovai, Julijai Portnovai, Erikai Vencevičienei,

dalyvaujant prokurorams: Justui Gureckui, Rūtai Navasaitienei,

kaltinamajam S. M., jo gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei,

nukentėjusiajam A. A. (A. A.), jo įgaliotam atstovui advokato padėjėjui Simonui Makrickui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsiskyręs, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

S. M. kitam asmeniui sukėlė fizinį skausmą, o būtent – jis, 2022 m. gruodžio 19 d., apie 12.25 val., šalia parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu tyčia sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius ranka A. A. į galvos sritį bei 3 kartus spyrė jam kairę koją, taip sukėlė nukentėjusiajam A. A. fizinį skausmą.

Tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis S. M. parodė, kad savo kaltę pripažįsta ir paaiškino, kad tą dieną paskambino A. į jo telefoną, prisistatė kas jis toks ir pasakė, kad nekarto jam neskambino iki tos dienos. Dabar turėjo paskambinti, kadangi situacija liečia jo vaikus. Kadangi jis (A. A.) pats yra tėvas, todėl tikėjosi jo supratingumo. Paprašė jo (A. A.) telefonu nevežti jo vaikų į (duomenys neskelbtini), kaip tai buvo planuojama. Jam pasirodė, kad A. kalbėjo su juo šiurkščiai. Pasakė, kad tai ne jo reikalas, kad dabar jis yra jo (S. M.) vaikų tėvas ir jis niekaip negali daryti jam įtakos jo veiksmas, susijusiems su jo vaikais. Jis numetė ragelį. S. M. nutarė asmeniškai su juo susitikti. Atvažiavo pas jį į darbą, paprašė susitikti su direktoriumi, pagalvojo, kad direktorius gali padaryti jam (A. A.) poveikį. Direktorius neatėjo, išėjo A. Dar būdamas patalpoje, jis (S. M.) paprašė jo (A. A.) nevežti jo vaikų į (duomenys neskelbtini). A. pasiūlė išeiti į lauką, tarp jų įvyko pokalbis pakeltu tonu. Tiksliai neprisimena ką  jis (S. M.) sakė. Buvo susijaudinęs, to neneigia ir kažkurio metu ištiesė ranką link A. Jis prieidavo prie jo (A. A.), o jis nueidavo nuo jo (S. M.). Ištiesė ranką tam, kad už drabužių pritrauktų jį link savęs. Turbūt A. suprato tai kaip agresiją jo atžvilgiu ir pradėjo mosikuoti rankomis į jo (S. M.) pusę, bandydamas jam smogti. Jis pradėjo irgi rankomis mosikuoti. Neatmeta, kad galėjo netyčia suduoti ranka A. Nori pasakyti, kad tyčia jam rankomis smūgio nesudavė. Po to A. pats pradėjo pulti agresyvia poza. Jis (S. M.) pajuto pavojų iš jo pusės. Visa tai vyko gal 20 sekundžių. Refleksyviai, kad jį sustabdyti, jis (S. M.) sudavė jam vieną kartą, spyrė koja į jo koją. Klausė „ką tu darai, kas vyksta?“. Jis nesitikėjo tokios reakcijos, nors galbūt galima jį (A. A.) suprasti. Jis nepateisina savo veiksmų. Buvo neteisus, jog atvažiavo pas jį. Net jeigu norėjo pakalbėti su juo (A. A.), jam reikėjo prieš tai nusiraminti, pabandyti kalbėti su juo ramiu tomu, kad neprovokuotų to, kas atsitiko. Kada sužinojo, kad jam iškelta baudžiamoji byla, pamatė vaizdo kamerų įrašus, buvo nustebęs, kadangi tuos duomenis pateikė A. Jis (S. M.) buvo nustebęs, kad nėra vaizdo įrašo iš kameros, kuri kabo prieš įėjimą. Ten būtų matomi A. veiksmai kai vyko konfliktas. Tuo rakursu, kuriuo vaizdo įrašas pateiktas, nesimato, kaip A. bando jam smogti rankomis. Kai vyko visas procesas, paklausė tyrėjos kodėl neužklausė visų vaizdo įrašų. Ji pasakė, kad praėjo laikas ir nebeįmanoma gauti tų vaizdo įrašų. Nors nuo to momento praėjo apie du mėnesiai. Jis dar kartą teisme nori paprašyti A., kad šis jam atleistų. Pripažįsta, kad elgėsi negražiai nukentėjusiojo atžvilgiu. Iki teismo nukentėjusysis nepanoro priimti jo atsiprašymo. Todėl dabar prašo jam atleisti ir priimti iš jo kokią nors piniginę kompensaciją už patirtus nepatogumus. Kaltininkas situacijos yra jis (S. M.). Jeigu nebūtų nutaręs atvažiuoti pakalbėti, nebūtų to įvykę. Kaltinamasis taip pat detalizavo, kad neturėjo tyčinio ketinimo suduoti. Taip, tai buvo abipusis fizinio smurto panaudojimas. Kai tarp vyrų būna konfliktas, būna, kad paima vienas kitą už rankų, už atlapų. Jis (S. M.) nenorėjo jo mušti. Dabar jam akivaizdu, kad norėjo padaryti jam (A. A.) psichologinį poveikį. Jis bandė paimti jam už rankų su tikslu, kad jis nenueitų, kad jis (S. M.) galėtų jam (A. A.) į akis kalbėti, kad tai, ką jis daro yra neteisinga. Jis yra prieš tai, kad jo vaikus vežtų į (duomenys neskelbtini). Jis neatmeta to, kad galėjo ranka suduoti. Neprisimena, kad galėjo suduoti akcentuotą smūgį. Galbūt pataikė A. į galvą, tai buvo bandymas atsistumti, gintis. Tiksliai prisimena, kad akcentuoto smūgio nebuvo. Jam atrodo turint jo svorį ir ūgį, jeigu būtų pataikęs A. į ausį ar į veidą, tai matytųsi, būtų mėlynė arba paraudonavusi vieta. Kai vėliau jis žiūrėjo vaizdo įrašus, ant A. veido nebuvo jokių žymių. Jis (A. A.) pasakė, kad jam viskas gerai, medikų pagalbos nereikia. Pasakė, kad nesikreips į teismą, o policiją iškvietė tam, kad užfiksuotų šitą faktą. Nebuvo matyti, kad jis jaučia kažkokį tai skausmą. Jis sąmoningai sudavė tik du kartus koja. Jeigu ir sudavė ranka A., tai buvo bandymas apsiginti. Po to kai jis sudavė A. koja, jis pradėjo kviesti policiją. Jis (A. A.) bandė jam smogti rankomis. Neprisimena, gal buvo jo smūgis. Gali tiksliai pasakyti, kad A. mosikavo rankomis jam prieš veidą, buvo bandydamas jam suduoti. Pagarsinus kaltinamojo parodymus, pastarasis nurodė, kad praėjo daug laiko. Gali būti, kai davė tuos parodymus ir jo prisiminimai buvo geresni. Jis negali apkaltinti A., kad sudavė jam esminius smūgius. Gal ir pataikė jam, bet tai buvo užkabinimas. Pirmą kartą kai iškvietė į apklausą, jis buvo labai pasipiktinęs. Jam atrodė, kad viskas tai neteisinga. Galbūt išsišaukiamai elgėsi su tyrėju. Visas tas procesas kėlė jam vidinį protestą. Jis neatsisako savo žodžių, pirmoje apklausoje ir šiandien tvirtina, kad tyčia ranka nesudavė, o dėl tų parodymų, kad jis (A. A.) jam sudavė, viskas atsitiko taip greitai. Nenorėtų dabar prifantazuoti vietoje tikrų prisiminimų. Jis yra tikras, kad nesudavė jam (A. A.) ranka. Jo (S. M.) mostai ranka buvo tam, kad apsiginti nuo jo (A. A.) rankos. Jo smūgiai buvo iššaukti siekiant apsiginti nuo A. agresijos. Jų pokalbis vyko pakeltu tonu, niekas nerado jėgų sustabdyti to konflikto. Sutinka, kad jo ištiesta ranka, norint suimti A. už drabužių, galėjo jį išprovokuoti, jis galėjo pagalvoti, kad S. M. nori jam suduoti. Gal jis pagalvojo, kad prasidėjo muštinės ir bandė jam (S. M.) suduoti. Vaizdo įraše matyti, kad kai jis (S. M.) mostelėjo jam (A. A.), jis (S. M.) bandė žengti atgal, o A. artėjo prie jo kovinėje padėtyje. Jis buvo pasiruošęs toliau muštis, todėl jis (S. M.) spyrė jam su koja, kad jis (A. A.) negalėtų priartėti prie jo. Neprisimena, kuriuo momentu buvo antras smūgis. Galbūt po to, kai norėjo išeiti ir jis (A. A.) jį stabdė. Po to, kai jam (A. A.) trenkė, jis iš karto išsitraukė telefoną ir skambino policijai. Vaizdo įraše matosi, kad kai jis skambina policijai, jis (S. M.) stovi šalia ir neatlieka jokių veiksmų, kad jam trenkti, nors tokią galimybę turėjo. Jis (S. M.) stovėjo, klausė, kaip jis (A. A.) skambina policijai. Kažką sakė, gali būti, kad A. tai galėjo suprasti kaip psichologinį spaudimą iš jo pusės. Kai jis iškvietė policiją, jis (S. M.) pasisuko į jį nugara ir nuėjo prie savo automobilio. A. pradėjo griebti jį už rankos. Galimai, kai jis (S. M.) bandė ištraukti ranką, galėjo jam (A. A.) pataikyti. Sugriebė jį už striukės, suplėšė ją. Jam pavyko nueiti iki automobilio, įsėdo į jį. A. neleido jam išvažiuoti, stovėjo 10 min, laukė kol atvyks policija. Jis (S. M.) neplanavo jam suduoti. Tiksliai pamena, kad norėjo pritraukti jį (A. A.) prie savęs ir pasikalbėti su juo artimesnėje distancijoje. Tuo momentu, jis (S. M.) buvo nustebęs tuo, kad jis (A. A.) bandė jam suduoti. Tai jau peržengė to bendravimo ribas. Jis neplanavo muštynių. Jautė nedidelį šoką, kad jis (A. A.) pradės agresyviai elgtis, pradės muštis. Prieš tai išėjęs, jis sakė, kad čia yra kameros, viskas įrašinėjama, todėl nesitikėjo, kad prie kamerų jis (A. A.) bandys jam (S. M.) suduoti. Pripažįsta, kad du kartus sudavė koja. Tai buvo konflikto eigoje, pirmoje stadijoje. Iki to momento, kai nukentėjusysis ėjo link jo su kumščiais. Tiksliai prisimena, kad du kartus spyrė koja. Tai buvo iki momento, kai jis pradėjo nuo jo eiti. Galimai kai jis (A. A.) pabandė jį sustabdyti, galėjo tuo metu turbūt suduoti jam koja. Tiksliai neprisimena. Prisimena kai jis (A. A.) artėjo prie jo, sudavė koja. Taip, jis griebė už striukės ir suplėšė ją. Pagarsinus kaltinamojo parodymus, pastarasis nurodė, kad tada negalvojo apie tai, kokiu būdu jis suplėšė striukę. Tada padarė išvadą, kad tai buvo ne aštriu daiktu, o galbūt nagu užkliudė, nes nebuvo įpjovimų, jis neturėjo rankose aštrių daiktų. Gana stipriai buvo suplėšyta, nešė į siuvyklą susiūti. Policijai nepranešė, grįžęs namo pastebėjo. Jis gali įvertinti, kad atvykęs, su pašaliniais bendravo padorumo ribose. Galbūt jo balsas buvo aukštas, bet jis nieko neįžeidinėjo. Nieko nebandė pažeminti savo balsu, elgesiu. Sutinka, kad kolegos galėjo pasakyti jam, kad kažkas triukšmingai jį (A. A.) kviečia. Prisimena, kad užėjęs, jis pasisveikino, paklausė ar čia dirba A. Jam tiksliai neatsakė. Jis pasakė, jog žino, kad jis čia dirba, paklausė ar galima pasikalbėti su direktoriumi, kas čia vyriausias. Kol visa tai vyko, kažkas pranešė A. apie jo atvykimą. Po dviejų minučių nuo jo atėjimo, išėjo A. Jis iš karto pasiūlė išeiti. Jie dvi sekundes buvo patalpoje, po to išėjo. Tokios sumos, kurios prašo nukentėjusysis, atlyginti nesutinka. Mano, kad ieškinys neadekvatus. Atsižvelgiant į jo moralinius įsitikinimus ir jo pajamas, sutiktų A. sumokėti 100 arba 200 Eur. Kaltinamasis taip pat papildė, kad deja jis tos vaizdo kameros nenufotografavo. Virš durų kabo kamera. Kadangi viskas vyko prie durų, tame įraše dideliu planu turėtų būti matomi visi veiksmai. Kalba apie A. veiksmus, kuriuos jis atliko lauke. Sutinka, kad visi veiksmai vaizdo įraše yra matomi, bet nesimato ar jis suduodu smūgius ar A. Nesimato, kad A. bando suduoti jam smūgius. (duomenys neskelbtini) jis yra dirbęs su vaizdo stebėjimo kameromis, turi supratimą kaip tai veikia. Tai, kad A. nepateikė vaizdo iš šitos kameros, tai jį papiktino. Jis padarė prielaidą, kad A. truputį bando sukčiauti ir pateikti faktus, kurie patogūs jam. Jis tame įraše, kuris yra byloje, stovi nugara į kamerą, A. veidu ir jis (S. M.) jį pilnai užstoja. Ten nesimato jo veiksmų. Tuo metu, kai jis (S. M.) bandė sugriebti jį (A. A.) už drabužių, buvo maždaug rankos atstumu. Iki to jis (A. A.) buvo maždaug pusantro metro atstumu, bandė jį pritraukti. Sutinka, kad tokio atstumo užtenka, bet tuo momentu jis (S. M.) nusprendė sumažinti atstumą. Jam atrodė, kad tokiu būdu gali psichologiškai paveikti A. Jam (S. M.) nepavyko sugriebti už drabužių. Jis tiesė ranką prie jo striukės, krūtinės srityje. Tada jis (A. A.) pradėjo mosikuoti rankomis. Jis (S. M.) suprato tuos jo (A. A.) veiksmus, kaip bandymą jam smogti. Jo rankos mostą link jo (A. A.), tikrai galima buvo suprasti kaip agresiją iš jo pusės. Taip ir suprato. Jis (A. A.) pagalvojo, kad jis (S. M.) nori jam trenkti, pats pabandė jam smogti. Bandė rankomis apsiginti. Tai, kad jis (S. M.) ištiesė ranką, galėjo suprasti kaip agresiją. Savo krūtinės aukštyje bandė rankomis apsiginti nuo jo (A. A.). Gali pasakyti, kad tyčia spyrė koja. Dėl smūgio rankomis nesutinka. Neturėjo tikslo, noro ir galimybės jam trenkti. Bandė apsiginti rankomis. Vėliau atsirado atstumas, pradėjo artėti prie jo (S. M.), spyrė koja. Jam atrodė, kad jis (A. A.) nesustojo, dar kartą jam spyrė. Po to A. nustojo eiti prie jo ir ištraukė telefoną. Tuo momentu jis suvokė, kad A. nori jam suduoti, buvo įsitikinęs tuo. Bandė rankomis apsiginti, klausė „ką tu darai“. Jis (A. A.) toliau artėjo prie jo, nieko nesakydamas. Jis (S. M.) suvokė tai, kaip jo agresiją, spyrė jam. A. A. pasakė, kad skambina policijai. Jam (S. M.) buvo nemalonu būti šalia jo ir stovėti šalia jo. Žinojo, kad A. žino jo vardą ir pavardę. Neturėjo minčių pabėgti. Jis norėjo grįžti į šilumą, nes buvo šalta. A. pradėjo skambinti į policiją. Jis (S. M.) suvokė tai kaip niekšingumą, kaip bandymą pakišti jį. Tai, kad jis (A. A.) išvedė jį (S. M.) prie vaizdo kamerų, provokavo muštynes, o dabar skambina į policiją. Todėl jam sakė „kaip tu taip gali daryti“, „kam tu tai darai“, „dėl tokio tavo elgesio nenoriu daugiau su tavimi kalbėti“. Jis (A. A.) pradėjo jį (S. M.) stabdyti, sakė „paleisk mane, noriu į tualetą“. Iš jis tikrųjų norėjo į tualetą, nes patyrė stresą. Po to, kai priėjo prie mašinos, tas noras praėjo. Tiesiog sėdo į mašiną. Jeigu A. būtų leidęs nuvažiuoti, turbūt būtų išvažiavęs. Tuo metu paskambino į (duomenys neskelbtini), paprašė užrašyti vaikų vardus, kad neišleistų jų iš Lietuvos. Šalia jų žmonių nebuvo. Neprisimena, kad kažkas stebėtų šią situaciją. Iki to momentu jis sakė, kad niekada nėra jam skambinęs iki to įvykio. Jam atrodo, kad gyvai matė, kadangi tai buvo seniai, negali pasakyti ar tai tikrai buvo. Nemano, kad tai svarbu. Jam atrodo, kad matė toje vietoje, kur gyveno jis (S. M.).  Iki įvykio nebendravo. Per Google jis (S. M.) rado kur jis (A. A.) dirba, tai lengva. Neprisimena tiksliai, bet buvo laisvai prieinama informacija kur jis dirba. Nereikėjo imtis specialių priemonių, kad išsiaiškintų kur jis dirba. Jis rado tik šį (duomenys neskelbtini) adresą, nebuvo tikras, kad jis bus ten. Atėjo ir paklausė ar A. ten. Jis negali dabar pasakyti tiksliai iš kokio žmogaus sužinojo, kad A. ketina išvežti jo vaikus į (duomenys neskelbtini). Galbūt tiesiai iš savo tėvo, kuris bendrauja su jo buvusia žmona. Gal kažką iš jos tėvų pasakė, kad vaikai atvažiuos atostogų ir kad A. juos veš. Jis buvo įsitikinęs, kad jis vienas ketina važiuoti su jo vaikais į (duomenys neskelbtini). Tai jį dar labiau papiktino. Tai buvo lemiamas faktas, kodėl jis nutarė nuvažiuoti su juo pakalbėti. Jis norėjo tai išsiaiškinti, nebuvo tikras, bet jeigu tai būtų pasitvirtinę, kad jis vienas planuoja važiuoti, norėjo pakalbėti, kad jis to nedarytų. Kad jis nevežtų jų ir pats nevažiuotų, nes jam atrodo, kad Lietuvos piliečiams vykti į (duomenys neskelbtini) yra pavojinga. Tuo metu visiškai nebendravo su buvusia sutuoktine. Ji neatsiliepdavo į jo skambučius, negalėjo su ja susitikti, išsiaiškinti klausimus, kurie jį jaudino. Galbūt tai ir buvo viena iš priežasčių, dėl ko kilo šis konfliktas. Manė, kad ji elgiasi neadekvačiai. Jis tikėjosi, kad su A., kaip su vyru, galės adekvačiai pakalbėti, išsiaiškinti kažkokius klausimus. Dabar kai vyksta mediacija su jo buvusia sutuoktine, tarp jų atsikūrė bendravimas. Visus klausimus gali su ja išspręsti. Jeigu dabar kiltų ginčas su ja ar vežti vaikus į (duomenys neskelbtini), net jeigu sužinotų, kad A. važiuos ten, jau nebandytų su juo spręsti šio klausimo. Jie dabar bendrauja su buvusia sutuoktine, jau gali daugumą klausimų išspręsti. Kadangi toks ginčas buvo jau ne pirmą kartą. Jis ne kartą pasisakė prieš tai, kad vaikus vežtų į (duomenys neskelbtini), bet kokiu tikslu, tai labai jautri jam tema. Jeigu ne šis konfliktas, jie su A. taip ir nebūtų kalbėję. Jis (S. M.) jam jokių pretenzijų neturi, išskyrus šį momentą. Su A. iki tol nebuvo konfliktų. Konfliktas buvo su sutuoktine, jis išsakydavo jai savo prieštaravimus, ji jo neklausė, darydavo kaip jai atrodo tinkamai. Tada prieš naujuosius metus, jis taip pat prašė, kad ji nevežtų vaikų, norėjo su jais praleisti naujuosius. Ji jam nieko neatsakė, ignoravo jį, todėl jis nutarė pasikalbėti su A. Iki tol su juo nebendravo, nežinojo kaip jis elgsis. Tikėjosi, kad jam pavyks jį paveikti, jis atsisakys šios idėjos ir paveiks Nastę, kad nereikia to daryti. Jie santuokoje pragyveno 6 metus. Nutraukė santuoką (duomenys neskelbtini), Lietuvoje. (duomenys neskelbtini) vaikams buvo 6 ir 7 metai. Vaikai liko gyventi su motina. Po išsiskyrimo bendravo su vaikais, bet bendravimas buvo tik tada kai jai pavykdavo. Paklausdavo ar gali pabūti su vaikais. Kai jis prašydavo leisti, atsirasdavo priežasčių, kad nesimatyti. Sakydavo, kad tai išvykę, tai daro pamokas, tai išėjo pasivaikščioti. Būdavo, kad visą mėnesį nematydavo dukros. Sūnų matydavo dažniau. Praėjus daug laiko jis sužinojo, kad nukentėjusysis gyvena su jo sutuoktine. Tai buvo slepiama nuo jo. Ji sužinojo iš buvusios uošvienės, vasaros pabaigoje 2022 m. Nežinojo, kas tai per žmogus, kuris gyvena su jo buvusia žmona. Kai kurį laiką jie gyveno vieno kambario bute. Kaip jam pasakojo vaikai, kad vienoje lovoje miegojo A. su jo žmona, kitoje vaikai. Jo pajamos maždaug 1 200-1 500 Eur per mėnesį, iš jų apie 1200 Eur patyria išlaidas. Apie 300 Eur moka už busto nuomą, 500 Eur moka už automobilio nuomą, kurio jam reikia darbui. 400 Eur moka vaikų išlaikymui, taip pat 120 Eur už įsiskolinimą. Jis gyvena labai kukliai, jokių pirkinių seniai nedarė. Įsigijo tik išsimokėtinai telefoną, kuris reikalingas darbui. Jis nuomojasi tik kambarį, ne butą. Nuomojasi „Toyota Prius“ 2008 m. laidos automobilį, 120 Eur per savaitę. Jis yra dujinis, dujos kainuoja pigiai. Negalėjo sutaupyti asmeniniam automobiliui. Už remontą, už tepalus moka savininkas. Paskaičiavo, kad nuomotis yra tik truputį brangiau negu turėti nuosavą automobilį. Automobilis susijęs su darbo pobūdžiu. Jo prašo patikrinti automobilius įvairiuose Lietuvos miestuose, jis užsiima individualia veikla

Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašus kaltinamasis S. M. parodė, kad jis matė šį vaizdo įrašą, ten jis ir A. Jis su kepure. Jis (S. M.) norėjo griebti už striukės. Jis (S. M.) prieina prie jo. Laiko rankas kišenėje. Dabar pradėjo prie jo (A. A.) prieidinėti, norėjo paimti jį už drabužių. Iki to momento jie nelietė vienas kito. Jis (A. A.) atstūmė jį (S. M.) prieš paimant jam už striukės. Matosi, kad buvo du pastūmimai. Jis (A. A.) savo kumščiais numušė jam ranką. Iš jo pusės buvo bandymas jam (S. M.) suduoti. Jo (A. A.) rankas atmušė savo rankomis. Visa tai sekundės dalis. Kai pamatė, kad jis (A. A.) toliau eina link jo su kumščiais, tai yra nori tęsti, tada jis (S. M.) sudavė jam per koją. Tai tie smūgiai, kurie pasiekė tikslą. Kai jis (S. M.) rankomis mosikavo, galbūt ir užkabino jį (A. A.), bet jam atrodo nebuvo jokio tikslo. Nebuvo tokio noro užkabinti jį ranka. Jis (S. M.) tiesė ranką, jis (A. A.) numušė tą ranką. Paskui jis (S. M.) atsisuko ir bandė apsiginti nuo jo (A. A.) smūgio, užblokuoti jo rankas. Per veidą turbūt nepataikė, nors jam (S. M.) atrodė, kad pataikė. Jam atrodo jis (S. M.) jam nepataikė. Jis neginčija, kad koja jam (A. A.) sudavė. Gerai prisimena, tyčia jam sudavė. Jis arčiau ėjo, bandė pritempti jį prie savęs. Galima pažiūrėti kadrą, kur jis (S. M.) ištiesė ranką. Pabandė jį sugriebti, o jis (A. A.) nuėjo atgal. Jeigu jis būtų norėjęs jam suduoti, turėjo daug galimybių tai padaryti. Po to kai jie sustojo, jis (S. M.) galėjo jam suduoti, jis (S. M.) pamatė, kad jis be agresijos. Tiesiog stovėjo ir šnekėjo. Kai jis (A. A.) pradėjo sakyti, kad tuoj iškvies policiją, jį (S. M.) deportuos, jis tiesiog pagalvojo, kad viskas tuoj baigsis. Galvojo, kad galės susitarti žodžiu pakeltais tonais. Jie jau nustojo muštis. Kadangi A. netęsė pokalbio, o pradėjo kviesti policiją, sakyti, kad jis (S. M.) yra nusikaltėlis, padarė nusikaltimą, jis (S. M.) suprato, kad su juo aptarinėti šią temą nėra tikslo ir norėjo tiesiog išeiti. Jis ruošėsi išeiti, o A. A. tuo metu bandė jį sulaikyti. Toliau matysis, kad jis (S. M.) bando išeiti, jį stabdo, sako, kad čia civilinis areštas. Toliau viskas yra žinoma. Buvo momentas, kai jis (A. A.) pats žengė žingsnį link jo ir jis (S. M.) dar kartą jam sudavė. Jis (S. M.) galėjo suduoti ir ranka, bet tam, kad jį (A. A.) sustabdyti, jis sudavė jam per kojas. Jau buvo konfliktas, jis (S. M.) tikėjosi iš jo negatyvių veiksmų. Tada buvo stresinė situacija, taip reagavo. Jie sustojo, kalbėjosi. A. vėl padarė judesį link jo, jis (S. M.) sudavė koja, po ko pradėjo trauktis atgal, o jis (A. A.) ėjo prie jo. Vaizdo įrašo 3.24 minutėje S. M. galimai tiesiog ranka į priekį buvo ištiesta tam, kad jis (A. A.) nesiartintų. Dar kartą kai jam sudavė, tada jis (A. A.) nustojo rodyti agresiją. Per tą laiką niekas neišėjo. Žmonės nebandė nugesinti konflikto. Jis (S. M.) bandė išeiti, o A. A. stovi jam ant kelio. Jis (S. M.) prašė leisti jam praeiti. Rankas laikė specialiai kišenėse, kad neprovokuoti. Jis eina į kitą pusę, o jis (A. A.) iš paskos nueina. Jis (S. M.) galvojo, kad jis eis į ofisą. Jis ėjo prie automobilio, girdėjo, kad A. A. skambino policijai. Kodėl turiu laukti? Niekada nesiruošė bėgti. Policija žino kas jis yra, nes A. jį pažįsta. Juo labiau policija turi duomenis. Reikalas tame, kad jeigu rimtas nusikaltimas, tarkim avarija, eismo įvykis, nėra teisės pabėgti iš įvykio vietos. Tuo momentu jis (S. M.) suprato, kad jokio nusikaltimo iš jo pusės nėra. Nemanė, kad reikėjo pasilikti, šaltis lauke buvo. Jis (A. A.) iškvietė policiją, o jis nenorėjo kartu su juo stovėti ir laukti. Pagal jo motyvaciją epizodai nesiskiria. Pirmi du smūgiai, kuriuos sudavė, buvo dėl jo noro apsiginti. Antras epizodas, kai jis pradėjo artintis, užteko vieno smūgio, kad A. sustotų ir nesiartintų. Jis (S. M.) tuo metu buvo streso būsenoje, tai buvo savigyna. Dabar supranta, kad reikėjo neliesti jo ir spręsti konfliktą žodžiais. Pačioje pradžioje konflikto jis (S. M.) artinosi ir norėjo paimti už striukės. Jis (A. A.) neturėjo teisės suduoti smūgio, bet jis supranta jo veiksmus, kad jis (A. A.) išsigando ir pabandė suduoti jam. Tai yra normali reakcija, jokios tyčinės agresijos nebuvo. Jis (A. A.) išsigando, kad jis (S. M.) artinosi, todėl pats pirmas sudavė. Antrą kartą, jis truputį išdrįsęs pats artinosi prie jo (S. M.), matyt norėjo pratęsti. Jis tada sudavė smūgį koja. Žinoma taip daryti yra prieš įstatymus, negerai mušti žmonės, jis  taip gynėsi. Jam artinantis prie nukentėjusiojo, jis jam (S. M.) sudavė smūgį, tai buvo pirmame epizode. Peržiūrint vaizdo įrašą 1.04 minutėje, kaltinamasis nurodė, kad A. A. atstumia jį. Jis (S. M.) dar prieina, bando ištiesti ranką ir tuo metu jis (A. A.) pradėjo smūgiuoti. Kai jis (S. M.) artinosi, nukentėjusysis nesudavė, jis (A. A.) atstumdavo jį (S. M.). Jis norėjo A. sugriebti už drabužių, jam atrodė, kad taip galės morališkai jį prispausti. Jis atsidurtų nesaugioje situacijoje ir jam būtų paprasčiau savo mintį paaiškinti dėl vaikų. Jis neturėjo noro jam (A. A.) suduoti. Neneigia, kad norėjo griebti už drabužių. Žinoma, kad jo rankos ištiesimą ir bandymą griebti už drabužių negalima vertinti kaip draugiško veiksmo. A. įvertino tai kaip agresiją ir bandė jam suduoti per galvą, bet nepataikė, nes jis atsitraukė ir jie rankomis per rankas vienas kitas sudavė. Jis (S. M.) atsilenkė. Jis nesudavė, bet jeigu jis pasiektų veidą, galbūt ir pavyktų suduoti. Jis (S. M.) bandė paimti už drabužių, tai nebuvo smūgis. Jis greitai ištiesė ranką tam, kad staigiai griebti už drabužių, kad neatšoktų. Tuo metu jis vertino tai kaip kovinę padėtį. Manė, kad jis nori pratęsti muštines. Negalėjo žinoti kaip jis buvo nusistatęs tuo metu. Tuo momentu jautė agresiją iš A. pusės. Tai yra kovinė padėtis. Jis griebti už drabužių vieną kartą, kad pritraukti prie savęs. Po to sudavė koja. Buvo pirmas bandymas, kai norėjo jį (A. A.) sugriebti, šis atsitraukė, o jis (S. M.) bandė dar toliau tai daryti. Galima pasakyti, kad du kartus tai buvo, nes nepavyko pirmą kartą. Tai buvo vienas judesys kaire ranka. A. pradėjo sudavinėti smūgius po jo antro bandymo griebti už drabužių. Dėl vaizdo įrašo 1.11 minutės kaltinamasis nurodė, kad bandė paimti du kartus už drabužių. Po antro karto jis (A. A.) pradėjo mosikuoti rankomis. Peržiūrint antrą vaizdo įrašą, kaltinamasis nurodė, kad norėjo nueiti iki automobilio. Galbūt jeigu jis (A. A.) jam netrukdytų, jis (S. M.) būtų išvažiavęs. Tada buvo šalta diena. Sakė A., kai nuėjo iki automobilio, kad jam reikia į tualetą, kad duotų praeiti. Tada jis (S. M.) atsisuko, galvojo nueiti į tualetą jo biure. Paskui jau nebenorėjo, norėjo atsisėsti į automobilį, nes buvo labai šalta. Jam atrodo tada buvo -17 laipsnių. Atsisėdo į automobilį, skambino į pasieniečių tarnybą, kad jie neduotų išvežti vaikus. Jam pasakė, kad jie gali tik užfiksuoti tokį faktą, bet nesulaikinės, nes neturi teisės. Jis bandė padaryti taip, kad jis (S. M.) liktų toje vietoje, kur jis stovėjo. Nenorėjo, kad jis (S. M.) išvažiuotų. Ėmė jį (S. M.) už rankos. Po to pamatė, kad kairė rankovė buvo suplėšyta ir paskui davė striukę taisyti. Po konflikto plyšo striukė, nesuprato kokiu momentu tai atsitiko. Atvažiavo namo, pamatė, kad suplyšusi rankovė. Buvo toks pokalbis „kodėl tu trukdai man praeiti?“, sako, kad „aš tave areštuoju, čia yra civilinis areštas“. Truputėlį jis (S. M.) juokėsi iš jo „tai kur tada tavo antrankiai? Neturi teisės sulaikyti“. Jis nusprendė padaryti taip, kad jis (S. M.) sulauktų policijos. Kai atsisėdo į automobilį, nebandė išvažiuoti, tiesiog sėdėjo automobilyje ir laukė policijos. Matėsi, kad automobilis nejuda. Net jeigu jis ten nestovėtų, jis nebūtų išvažiavęs. Jam tai nėra muštynės. Tai buvo tik pasistumdymas. Muštynės kai yra padaryti kūno sužalojimai, mėlynės, nubrozdinimai.  Po 3 metų gyvenimo Lietuvoje, jis žiūri kaip į rimtą konfliktą, tai jau kaip teisių, įstatymo pažeidimas. (duomenys neskelbtini) policija net neatvažiuotų, nepriimtų pareiškimo. Tai nebūtų vertinama kaip muštynėmis nei pagal įstatymą, nei pagal viešąją moralę. Jam sudėtinga įvertinti, kadangi A. neturėjo jokios žalos. Mano, kad iš jo (S. M.) pusės buvo padarytas teisių pažeidimas. Bet mano, kad pažeidimas nėra baudžiamasis nusikaltimas. Teisinėje praktikoje (duomenys neskelbtini) galėtų būti administracinis teisių pažeidimas. Jis iki šiol mano, kad tai nebuvo muštynės. Dėl to taip ir pasakė, kad jokių muštynių nebuvo. Jo manymu tai buvo apsistumdymas. Dėl to, kad pasakė, kad bus problemos, gali ir dabar pasakyti. (duomenys neskelbtini) spec. tarnybos kelia grėsmę Lietuvos piliečiams (t. 2, b. l. 52-58, 96-104, 162-165).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis A. A. parodė, kad viskas prasidėjo gruodžio 19 d., apie 10 val. ryte jam paskambino iš nežinomo numerio. Paklausė ar žino su kuo jis kalba, pasakė „aš S.“. Jis pasakė, kad vis tiek nežino. Paskambinęs asmuo sakė „aš esu prieš tai, kad tu važiuotum su mano vaikais į (duomenys neskelbtini)“. Jis nesuprato apie ką eina kalba, pasakė, kad nesupranta. Paskutinė frazė buvo „jeigu tu važiuosi, tavęs neliks. Jis paklausė „ar tu man grasini?“ ir jis (A. A.) padėjo ragelį. Valandą buvo šoke. Apie 11 val. kolega atsiuntė balso pranešimą, jis jį paklausė. Išgirdo, kad S. M. paskambino į jo darbovietę ir pasakė, kad yra prieš, kad jis (A. A.) važiuotų su juo vaikais į (duomenys neskelbtini). Jam jau buvo šokas, kad rytas taip prasidėjo. 11.40  val.  prie jo priėjo ir pasakė, kad kažkoks (duomenys neskelbtini) panikuoja ir pasakė jo pavardę. Kadangi būna pas juos (duomenys neskelbtini) pirkėjų, jis nepagalvojo, kad tai S. M. Jis nuėjo į parduotuvės pirmą aukštą. Kai užėjo į parduotuvę, buvo daug žmonių apie 10-20, pradėjo visus skenuoti. Pirmą sekundę net nesuprato pas ką atėjo, nesuprato dėl ko jį pakvietė. Kai S. M. pamatė jį, pradėjo žiūrėti į jį didelėmis akimis, todėl jis (A. A.) suprato, kad tai jis. Prieš tai jo gyvenime nematė, nežinojo kaip jis atrodė. Vėl pasakė, kad „aš esu prieš, kad tu važiuotum su mano vaikais į (duomenys neskelbtini).“ Kadangi ten buvo daug žmonių, jis pradėjo jaustis negerai prie savo kolegų, pasakė „nedarom cirko ir einam į lauką“. Jie išėjo į lauką ir jis (S. M.) vėl tą pačią frazę pakartojo. Jis nežinojo ką jam atsakyti. Paskui vėl pasakė ką ir telefonu - „arba tavęs neliks“. Jis (A. A.) vėl paklausė „ar tu man grasini?“. Jis (S. M.) pradėjo imti jį (A. A.) už striukės ir su kumščiu pradėjo rodyti, kad duos jam į galvą. Kadangi jis (S. M.) vyresnis, didesnis už jį (A. A.), jam buvo šokas, kad žmogus prie visų žmonių priėjo prie jo. Ką jis galėjo padaryti, pradėjo eiti atgal ir jis (S. M.) ėjo link jo, vienas žingsnis. Pradėjo mušti jį į galvą. Sudavė į veido sritį nemažiau nei 3 kartus. Pradžioje jis nieko nesuprato, bet kai jis sudavė jam koja į koją, po to pajuto. Suprato, kad neturi šansų, nes visiškai nemoka muštis. Negali muštis su žmogumi, kuris mušasi kojomis. Jis (A. A.) vėl žengė žingsnį atgal, pradėjo skambinti, norėjo parodyti, kad skambina policijai, jie jam padės. Jam (A. A.) tai padėjo, jis (S. M.) kaip ir nustojo. Paskambino į policiją, pasakė, kad jis palauktų, tuoj atvažiuos policija. Jis (S. M.) pasakė, kad nori į tualetą ir neturi teisės jo laikyti. Pirmą kartą gyvenime pagalvojo, kad turi teisę jį laikyti. Policijos pareigūnai atvažiavo, pareiškimo nerašė, neplanavo nieko prieš jį daryti. Pareigūnai užfiksavo tą įvykį ir po to kai grįžo namo, buvo ilgai strese. Kiekvienas skyrius darbe žinojo apie tą įvykį. Kadangi S. M. nenustojo eiti prieš jį, nusprendė parašyti pareiškimą. Buvo ne vienas atvejis, kurį S. M. padarė prieš jį. Darydavo vaikiškus dalykus, kurių suaugę žmonės nedaro. Gali būti juokinga, bet iš kitos pusės jam labai nejauku. Visą laiką iki šiol jaučiasi nesaugiai. Jaučia, kad bet kokiu momentu gali atvažiuoti ir kažką padaryti. Per tą laiką jis (S. M.) padarė keletą veiksmų prieš jį. Ant jo mašinos buvo paliktos fekalijos, kitą kartą buvo palikti makaronai. Po jo brolio mirties, S. M. paskambino jo mamai ir sakė, kad „ruoškitės, nes nužudysiu jūsų antrą sūnų“. Jis mano tai visiškai ciniškas požiūris į gyvenimą ir į jį (A. A.). Iki to įvykio jis visiškai nebuvo pažįstamas su juo. Jo principas buvo, kad nauji santykiai, naujas gyvenimas, dėl to apie jį (S. M.) nieko nežinojo. Jis turi santykius su jo (S. M.) buvusia sutuoktine. Jis žinojo, kad jie prieš metus buvo išsiskyrę. Buvusių sutuoktinių santykiuose iki to momento nematė konfliktų. Gal jautė, kad gal ji spaudimą kažkokį jaučia, bet jie nekalbėjo, todėl jis nieko nežinojo ir nenorėjo žinoti. Prie ofiso pamatė jį pirmą kartą. Prieš tai matė jį automobilyje, kai paimdavo vaikus. Žinodavo, kad egzistuoja žmogus, bet kaip atrodo nematė, nes visada labai toli būdavo. Kaltinamasis jam paskambino tą dieną. Toks pats klausimas kaip ir iš kur jis sužinojo jo mamos numerį. Tikriausiai gal paėmė iš vaikų jo (A. A.) numerį. Absoliučiai neplanavo važiuoti. Tuo metu jam buvo ne iki to, mirė jo brolis. Močiutė pasiūlė Kalėdoms nuvažiuoti į kaimą. Bendravimas telefonu buvo agresyviu tonu. Trūko keletą sekundžių. Jis dar rašė laišką į darbovietę, nepridėjo. Taip pat vieną kartą kolegė atsiuntė balso pranešimą, kad ji kvietė taksį, o S. M. yra taksi vairuotojas. Balso pranešime nurodė, kad „kažkoks (duomenys neskelbtini) apie tave klausinėjo ir prašė direktorės numerio“. Balso pranešimą turi telefone. Jam atrodo tą pačią dieną. Viskas yra užfiksuota. Pas jį (A. A.) atėjo darbuotoja ir pasakė, kad kažkoks žmogus panikuoja ir pasakė jo (A. A.) pavardę. Kadangi jo nebuvo parduotuvėje, negali pasakyti su kuo buvo susijusi panika. Pagarsinus nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pastarasis nurodė, kad jis parduotuvėje prašydavo jo direktorės numerio. Rašė, kad nori kad direktorius su savo autoritetu įtakotų jį (A. A.). Tai buvo tą dieną, kai lankėsi pas jį (A. A.) darbe.  Jis nusprendė išeiti į lauką dėl to, kad parduotuvėje buvo apie 10-20 žmonių, tai ne ta vieta kur galima kalbėti apie šeimą, vaikus, (duomenys neskelbtini). Negalvojo, kad jis (S. M.) yra pavojingas ir gali kažką padaryti. Jie tik išėjo į lauką, vėl ta pati frazė „aš esu prieš, kad mano vaikai važiuotų su tavimi į (duomenys neskelbtini), arba tavęs neliks“. Jis (A. A.) paklausė „ar tu man grasini?“ ir jis (S. M.) pradėjo jį mušti. Bandė jį (A. A.) paimti už striukės ir su kumščiu sudavė į galvą. Pagarsinus nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pastarasis nurodė, kad norėtų remtis antros apklausos metu duotais parodymais. Pirmą kartą jis nežinojo kaip atsakinėti. Dėl tos striukės nieko neminėjo, nes tai kaip ir labai mažas dalykas iš visko kas įvyko. Jis (S. M.) mušė jį (A. A.) į galvą. Kai su koja mušė, tikrai jau pajautė. Jis (A. A.) kai pirmą kartą buvo policijoje, galvojo, kad taip reikia rašyti. Jis (S. M.) bandė sugriebti už striukės. Jis (A. A.) žengė atgal automatiškai. Smūgiai buvo iš karto kai jis (A. A.) pasitraukė. Kai jis (S. M.) pradėjo jį mušti, kadangi jis (A. A.) visiškai nemoka muštis, iš jo pusės tokia gynyba buvo, kad net nepavadinsi gynyba. Buvo kaip veido uždengimas. Jeigu neuždengtų, pas jį liktų kažkas ant veido. Kai su koja trenkė, tada pajuto ir nusprendė, kad reikia kažką daryti. Nėjo link jo (S. M.). Yra vaizdo įrašas. Jis neturėjo noro ir žinių kaip tai daryti. Nebuvo minčių apie muštines. Jis (S. M.) pataikė ne mažiau nei tris kartus į veido sritį. Jis (A. A.) bandė užsidengti, bet neužsidengė. Smūgiavo kumščiu. Pagarsinus nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pastarasis nurodė, kad norėtų remtis parodymais, duotais antros apklausos metu. Pirmą kartą nežinojo kaip atsakyti. Buvo klausimas kaip vertina balais. Šiandien jo parodymai yra teisingi. Negali pasakyti, kad tada parodymus davė neteisingai. Smūgiavo kumščiais, pataikė į veido sritį. Į koją sudavė ne mažiau nei tris kartus. Konflikto metu jis pats nesudavė. Jis (S. M.) jam sudavė, iš jo (A. A.) pusės buvo tik gynyba. Sunku atsakyti ar jis pajautė jo rankas, nes jis (A. A.) nebandė pulti. Bandė užstatyti praėjimą, nes jis (S. M.) norėjo pasišalinti. Jis (A. A.) neras jo. Kaltinamajam tikrai nesmūgiavo. Išeina, kad jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra klaidingi. S. M. net neišėjo iš mašinos, kai atvyko policija. Jis (A. A.) davė savo pasą, pasakė trumpai, jie priėjo prie automobilio, jis net neatidarė langą, kalbėjo telefonu. Jie stovėjo gal 30 minučių kol jis pabaigs kalbėti. Pareigūnai gražiai reagavo į situaciją. S. M. atidarė langą ir pasakė „ką jus norit, aš telefonu kalbu“. Jie dar pastovėjo. Jis baigė kalbėti, policija paprašė paso, jis davė. Trumpai buvo kalbama apie tai, kad jis (S. M.) prieš, kad jis (A. A.) važiuotų su jo vaikais į (duomenys neskelbtini). Policija pasakė, kad apie tai reikia kalbėti su vaikų mama, ne su A. A. Jam skaudėjo koją, jis normaliai negalėjo miegoti, buvo nervai, visi kolegos žinojo. Buvo labai neramu. Niekas neišėjo į lauką iš jo kolegų. Užėjo į pastatą, kai viskas pasibaigė. Kolega pasakė tik frazę „prasileidai“, kad jis (kolega) matė, ir jis (A. A.) praleido kumščius. Kolegos vardas E. P. Buvo ir daugiau kolegų. Sužalojimai ant kojų buvo matomi, ausys buvo raudonos arba nuo smūgio, arba nuo šalčio. Skausmas jautėsi iki vakaro kitos dienos. Į gydymo įstaigą nesikreipė. Nežinojo, kad reikia. Civilinis ieškinys 2 000 Eur plius teismo išlaidos. Tai nebuvo taip, kad konfliktas tesėsi tik 5 minučių, tai vyko ne vieną dieną. Tuo metu jis negalėjo pasakyti, kad jam kažkas skauda, nes buvo adrenalinas. Po to pradėjo galvoti apie tai, suprato, kad visiškai nejauku ir negerai jam. Jis nežinojo teisminių dalykų, pirmą kartą yra tokioje situacijoje. Lietuvių kalbą pradėjo mokintis tik prieš 8 metus. Ne visus žodžius žino. Po įvykio jis pradėjo jaustis nesaugiai, nusipirko dujinį pipirų balionėlį. Kiekvieną dieną pradėjo eiti į darbą ratais. Kasdien buvo neramu. Kai jis (S. M.) paskambino, jie užfiksavo tą skambutį policijoje tą pačią dieną. Jie nerašė atskiro prašymo. Nukentėjusysis detalizavo, kad pradžioje buvo smūgis ranka, jis (S. M.) pataikė, bet jis (A. A.) nesuprato. Po to pajuto apie 3 smūgius į veidą. Kai smūgiavo su koja, tada jau suprato, ką pajuto. Kol skambino, kaltinamasis tiesiog stovėjo ir žiūrėjo į jį. Jis dar filmavimo, o jis (A. A.) tiesiog stovėjo. Jis suprato, kad skambina į policiją, pasakė jam tai. Jis filmavo ir po skambučio jam atrodo, jis įdėjo į „Facebook story“ tą vaizdo įrašą. Kai jis pradėjo eiti, jis (A. A.) jam pasakė „stok, palauk, aš policiją iškviečiau, tu turi palaukti“, o S. M. pradėjo vėl smūgiuoti. Antrą kartą pajuto į veidą 1 ar 2 smūgius. Smūgiai koja buvo pirminio konflikto metu. Buvo šalta lauke, jis išėjo su striuke, galvojo gal reikės. Nesiruošė eiti į lauką. Jeigu ruoštųsi, būtų pasikeitęs batus, bet išėjo su ofiso, vasariniais batais.  Po pirmųjų smūgių sudavimo ir smūgių koja, kalba buvo apie tai, kad jis (S. M.) prieš, kad jis (A. A.) važiuotų į (duomenys neskelbtini) su vaikais. Pokalbių, diskusijų tokių ir nebuvo. Tiesiog toks grasinimas. Jis (A. A.) pasakė keletą žodžių „tu išmok lietuviškai kalbėti“. Man atrodo savo numerį pasakė lietuviškai. Po konflikto bandė rašyti SMS, skambindavo, jis (A. A.) visiškai nenori su juo bendrauti. (A. A.) nurodė, kad jis gynėsi nuo jo, jis (S. M.) nuo jo nesigynė. Jis tikrai norėjo jam (A. A.) save parodyti. Jis negali suprasti kodėl taip padarė, kodėl liko su juo. Dabar supranta, kad reikėjo tiesiog pasišalinti. Apie tai, kad galimai ketinama išvežti vaikus į (duomenys neskelbtini) kaltinamasis sužinojo iš sugyventinės mamos. Tuo metu mirė jo brolis ne iki to buvo. Jis (A. A.) negali jų pats nuvežti, tik motina galėjo. Pats neturi giminaičių (duomenys neskelbtini). Nebuvo tokio kaip pokalbio, jie nediskutavo. Jis suprato, kad jis (S. M.) tėvas tų vaikų. Jeigu būtų diskusija, tikrai pasakytų, kad jis (A. A.) neplanuoja. Ne su manimi reikia apie tai kalbėti, o su motina. Jis (A. A.) pasakė policijai, kad vyko muštynės. Pareigūnai neklausė dėl muštynių, klausė ar reikia medicininės pagalbos, ar reikės pareiškimą rašyti. Jie tikrai neplanavo važiuoti į (duomenys neskelbtini). Jis (A. A.) jautė fizinį skausmą, dėl kojų ypatingai skaudėjo. Mano, kad galėjo sumušti jį iš pavydo, nes jie (A. A. ir S. M. buvusi žmona) tik pradėjo gyventi kartu nuo rugsėjo mėnesio, o tai viskas vyko gruodžio mėnesį. Tą vakarą jis labai jaudinosi, pastoviai kankino nemiga. Jį kankino mintys, kad jis žino kur jis (A. A.) gyvena, jis gali atvažiuoti ir jo nebus. Labai skaudėjo koją. Iki šiol jis jaučia spaudimą. Kolegė atsiuntė komentarą. Jis parašytas prie paskutinio „Facebook“ įrašo, adresuotas jam, ten parašytas jo vardas. Per tą laiką jis (S. M.) jam skambindavo, rašydavo. Jis absoliučiai ignoravo. Komentaro iki galo neperskaitė, nes parašyta visiška nesąmonė. Jis (A. A.) jo nenori matyti ir girdėti. Kadangi 10 mėnesių praėjo, ne taip stipriai kaip tada, bet pusę metų jis tik tuo gyvendavo. Prieš tai jo gyvenimas buvo gan ramus. Prieš tai neturėjo jokių konfliktų. Tiesiog norėjo sukurti naują šeimą, o čia žmogus, kuris tiesiog nori jį nužudyti. Jis turi balso pranešimą. Tuo momentu paskambino į policiją, jis išgirdo, kad kalba su policija, jis apsisuko ir pradėjo eiti. Pradėjo sakyti „stok“, jis (S. M.) pasakė, kad negali jo laikyti, jis nori į tualetą. Galbūt paėmė jį už rankos. Po to bandė ne vieną kartą prieš jį sustoti. Visą tą laiką jis gyveno tuo, todėl nusprendė parašyti pareiškimą. Dėl dvasinių išgyvenimų A. A. nesikreipė pas specialistą, nežinojo, kad galima taip daryti, nežinojo pas ką kreiptis. Tas komentaras yra viešai parašytas, visi matė tą komentarą. Kadangi pirmą kartą taip buvo, jis buvo šoke, negali pasakyti kas jam buvo sakyta. Jis neturi pretenzijų pareigūnams, jie padarė savo darbą, o iš jo pusės bandė pasakyti kaip buvo. Raštu buvo atsiųstas protokolas. Surašant apklausos protokolą, jis dalyvavo. Jis kalbėjo, o už jį rašė. Parodžius apklausos protokolą, nukentėjusysis nurodė, kad gavo tokį dokumentą. Neprašė vertėjo. Stengiasi kalbėti lietuviškai. Jis prisimena, kad protokole buvo gramatinių klaidų, net jis pastebėjo. Jam atspausdino, jis pasirašė. Jis perskaitė greitai vieną kartą. Kai perskaitė pasirodė, kad viskas teisingai. Jis nesutiktų susitaikyti, jeigu kaltinamasis pasižadėtų raštu jam nekenkti. Ji mano, kad nebus momentinių psichologinių dvasinių pasikeitimų, su laiku turėtų pasikeisti. „(duomenys neskelbtini)“ jis dirba daugiau nei 8 metus. (duomenys neskelbtini) buvau, draugė parodė kur ji gyvendavo. Anksčiau po to konflikto buvo ten. Iki to įvykio nebuvo. Laikosi tokios pozicijos, kad jokių kalbėjimų apie praeitus santykius. Telefoninio pokalbiu metu niekaip nebuvo nusiteikęs. Jam nepažįstamas žmogus paskambino. Tikrai paklausė ar jis (S. M.) grasina jam. Papildomai ar kažką sakė jis (A. A.) neprisimena. Jis nieko agresyviai nesakė, nes neturėjo jokios nuomonės apie jį. Pagarsinus nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pastarasis nurodė, kad tikriausiai atsakė, kad jis (S. M.) jam neaiškintų. Ta apklausa nebuvo taip seniai nuo įvykio, o dabar praėjo 10 mėnesių ir yra sunkiau atsiminti tą pokalbį. Jis prisimena, kad klausė „ar tu supranti ką tu padarei?“. Jis žinojo tik kaltinamojo vardą ir, kad jis iš (duomenys neskelbtini). Iki konflikto žinojo, kad buvusiai sutuoktinei ir vaikams yra leidimas gyventi Lietuvoje, bet detaliau nelabai. Pradėjo gyventi rugsėjo mėnesį, konfliktas prasidėjo gruodį, buvo mažai laiko, kad papasakoti, kadangi tai gan uždara tema. Po konflikto daugiau papasakojo. Statusas gyventi Lietuvoje politinis, suteiktas prieglobstis. Tai, kad vaikai (duomenys neskelbtini) sužinojo po konflikto, nes prieš buvo rami šeima, nieko jie negalvojo apie praeitą gyvenimą. Po konflikto, 2022 metais galbūt 2 kartus veždavo atgal vaikus į Lietuvą, ji (S. M.) buvusi sutuoktinė važiuodavo gal 5 ar 8 kartus į (duomenys neskelbtini). Pastoviai važinėjo. Tai yra jos atsakomybė. Jis suprasdavo, kad ji gali ir negrįžti į Lietuvą, bet tai jos reikalas buvo. Dėl kojų laisvai galiu parodyti kur pataikė - į kairę kojos blauzdą. Dėl vaizdo įrašų jis pasikreipė į direktorę, o ji pasakė, kad kameros ne jų, o pastato administratoriaus. Direktorius atsiuntė tik du failus. Jis neįsivaizduoja ar virš durų yra kamera. Iš direktoriaus gavo atsakymą jam atrodo. Jis nelabai gali įvertinti skausmą balais, nes čia yra nesąmonė. Jį tiesiog privertė, sakė būtinai reikia parašyti balus. Tyrėja pasiūlė jam šį skaičių, jis ir sutiko.

Teisiamojo posėdžio metu peržiūrint vaizdo įrašus nukentėjusysis A. A. nurodė, kad jis buvo tas be kepurės. Iki to momento kai kaltinamasis pratęsė ranką, jis visiškai neatliko jokių veiksmų kaltinamojo atžvilgiu. Jis nebuvo pasiruošęs, kad kažkas bus. Jo rankos buvo kišenėse. Jis nestūmė, padarė žingsnį atgal. Jis (S. M.) priėjo prie pačio kūno, buvo mintis, kad gal peilį turi. Truputį tada pastūmė jį (S. M.). Matosi, kad labai agresyviai link S. M. ėjo link jo ir pradėjo mušti. Tai negriebimas, iš jo pusės buvo tik gynyba. Jis nebandė suduoti. Matosi, kad jis (S. M.) jį muša. Rankas jis (A. A.) laikė prie veido su tikslu gintis. Jeigu nebūtų gynybos, būtų daugiau suduota kumščiais. Tai visiškai kita versija. Iš jo pusės buvo tiesiog gynyba, jis nenorėjo, net nebandė. Kojomis nemažiau nei tris kartus jam (A. A.) sudavė visų grumtynių metu. Pirmą minutę buvo suduoti du smūgiai. Bendrai nemažiau nei tris. Tas vienas smūgis buvo kai iškvietė policiją. Po antro epizodo, kai iškvietė buvo suduotas trečias smūgis. Peržiūrint vaizdo įrašo 3.24 minutę, nukentėjusysis nurodė, kad jis (S. M.) vėl kaip ir pirmame epizode norėjo jį mušti, pas jį iš karto suveikė gynybinė pozicija. Kaltinamasis labai arti priėjo, o jis nėjo atgal. Jis (S. M.) bandė paimti jį už striukės, bet čia trenkimas, pataikė jam (A. A.) į veido sritį. Kai trenkė, jis (A. A.) tik gynėsi. Rankomis užsidengė veidą. Laikė rankas, keletą judesių buvo, bet nebandė jam suduoti. Jis (S. M.) sakė, kad nori eiti į tualetą, o jis (A. A.) nenorėjo, kad jis pabėgtų. Tiesiai sakė, kad jis išeis, kadangi iškvietė policiją. Jis (A. A.) pagalvojo, kad turi teisę jį sulaikyti. Pagarsinus nukentėjusiojo parodymus, šis nurodė, kad čia už rankos laiko. Suėmimo už rankos nesimato. Kai apklausinėjo, taip ir atsakinėjo. Trečia paklausa yra tikslesnė. S. M. sakė, kad nori eiti, o jis neleido praeiti. Kadangi jis (S. M.) didesnis už jį, pavyko jam išeiti. Žmogų pirmą kartą gyvenime matė, jis iš karto pradėjo eiti link jo (A. A.). Tai baisu. Matėsi, kad S. M. vyresnis už jį. Mintyse buvo, kad jis turi ginklą. Peržiūrint vaizdo įrašo 1.10 minutę, nukentėjusysis nurodė, kad nesiruošė eiti į lanką, buvo su vasariniais batais, buvo slidu, todėl vos nepasilenkė. Kai pasilenkė, jis trenkė į veido sritį. Jis (A. A.) pasilenkė dėl bandymo išvengti smūgio. Smūgį sudavė į veidą, kai bandė judėti į vieną, kitą pusę. Kaip jis sakė, kad bandė paimti už striukės, tačiau bandė labiau ne už striukės, o už kaklo. Kai S. M. bandė paimti už striukės, jis (A. A.) galvojo, kad smūgiuos. Tai tas pats agresyvus judesys su kumščiu link jo. Jam (A. A.) atrodė kumštis. Jis (A. A.) pastūmė ir jis iš karto pradėjo mušti. Kai pratęsė ranką link jo (A. A.), trenkė į veido sritį. Abu judesiai suduoti kumščiu. Mosikavimo metu mano, kad pataikė į veidą. Pradžioje jis pataikė. Sudavė gal apie 4 smūgius, tiksliai neprisimena. Stipriausias smūgis buvo antras. Sakytų netiesa, kad kaltinamasis pirmuoju rankos tiesimu bandė paimti jį už drabužių. Sakytų, kad iš karto bandė mušti. Pataikė į veidą, į smakrą. Jis pastūmė, nes nebuvo pasiruošęs. Nukentėjusysis peržiūrėdamas vaizdo įrašo 1.18 minutę, nurodė, kad galbūt pataikė, labai arti stovėjo. Galbūt pataikė jam (A. A.) į ranką, o jo ranką pataikė jam (A. A.) į veido sritį. Tada sudavė su koja ir nusprendė paskambinti policijai. Koja buvo spirta į koją. Stiprus smūgis buvo, jam skaudėjo. Su rankomis jis bandė suduoti, bet jeigu ir pataikė, tai į rankas. Nemažiau nei tris smūgius sudavė į veidą. Pirmas smūgis buvo stipriausias. Prieš mostus. Smūgis pirmas į koją buvo stiprus, bet ir antras. Jis (S. M.) nebandė sugriebti, iš karto pradėjo smūgiuoti. Patalpoje buvo daug klientų ir matėsi, kad jis ramiai kalbėjo. Jam gėda buvo prie darbuotojų. Nekilo noras iš gėdos jausmo atkeršyti. 

Nukentėjusysis peržiūrėjęs antrą vaizdo įrašą parodė, kad kadangi pirmą kartą gyvenime jį matė, buvo tikras, kad jis išvažiuos, bandė sustabdyti. Policiją jau iškvietė. Kai jis sėdėjo mašinoje, nufotografavo valstybinius numerius. Jis pagalvojo, kad čia tikriausiai S. M. atėjo, bet nežinojo tiksliai. Patalpoje jis kartojo savo frazę „esu prieš, kad važiuotum su mano vaikais į (duomenys neskelbtini)“. Kitų pažįstamų jis neturi (duomenys neskelbtini), kurie prašytų nevežti jų vaikų. Jis žinojo, kad egzistuoja toks žmogus ir jis yra buvęs sutuoktinis jo sugyventinės. Specialiai nesidomėjo. Iki tos dienos nebuvo su juo bendravęs. Sugyventine nebuvo rodžiusi jo nuotraukų. Jis nebuvo matęs to asmens. Tą dieną jis jam skambino prieš. Jis neplanavo ir neplanuoja vykti į (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 74-81, 96-104).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas N. L. parodė, kad pas jį su S. M. yra darbiniai santykiai. Apie 3 metus pažįsta kaltinamąjį. Pakankamai dažnai bendrauja, beveik kasdieną. Jis klausia jo nuomonės kaip eksperto. Apie asmeninį gyvenimą S. M. nesidalino. Po šio įvykio S. M. jam paskambino, pasipasakojo. Pasakė, kad važiavo pas buvusios žmonos dabartinį sugyventinį pasišnekėti, kad nevežtų vaikų į (duomenys neskelbtini). Minėjo, kad buvo apsistumdymas. Jis (N. L.) galvojo, kad galėjo kažkas tokio įvykti. Vertina neigiamai, geriau, kad konflikto nebūtų. Žinant jį (S. M.) kaip ramaus būdo žmogų, kad kažkokia situacija ištiktų gyvenime tai neįmanoma. Jis tokią išvadą padarė pagal šitą žmogų, kiek jį pažįsta. N. L. S. M. paaiškino, kad viskas sprendžiama teismo keliu, o šis aiškino, kad supranta ir tokių dalykų daugiau nebus. Jis (N. L.) nėra teistas, nei baustas. Pažymos iš įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro kol kas negavo. Buvo sumokėta ir skambinta dėl to. Kad kaltinamasis nedarytų naujų nusikalstamų veikų galėtų užtikrinti kalbant pastoviai su S. M., paaiškinant, kad taip negali būti, kad nepasikarotų tokia situacija. Nedarbo reikalais beveik nebendrauja. Darbo reikalais dažniau bendrauja, negu nedarbo reikalais. Kartą į savaitę, kartą į dvi savaites susitinka. Kalba apie verslą. Jis (S. M.) namuose pas jį buvęs, jis pas jį (S. M.) nebuvo. Ir darbo, ir nedarbo reikalais yra buvęs. Straipsnio jis gal nežino, bet kaltinamas dėl chuliganizmo. Pasitarė su advokatais dėl prašymo parengimo. Konkrečiai S. M. nepapasakojo. Jis važiavo pasikalbėti ir pasistumdė, apie jokius ginklus nekalbėjo (t. 2, b. l. 74-81).  

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. S. parodė, kad nieko neatsimena, nes daug laiko praėjo. Pamena, kad Vilniuje dirbo ir jį iškvietė. Atvažiavęs pažįstamas lygtais žmogus davė į veidą. Visko neatsimena. Jie bendravo su asmeniu, kuris kvietė policiją. Neatsimena kur buvo panaudotas fizinis smurtas. Siūlė medikų pagalbą, sakė, kad medikų pagalbos nereikia. Iškvietė policiją norėdamas save apsidrausti, nes manė, kad tas žmogus dar gali kelti jam pavojų. Jis nematė sužalojimų. Užsiminė, kad tas vyriškis, kuris kelia konfliktą, gali keršyti. Jis rusų kalbos nemoka, tai kolega daugiau bendravo su asmeniu, kuris galimai atliko neteisėtus veiksmus. Žmogus pareiškimą rašyti atsisakė. Buvo nustatyti abiejų asmenų duomenys. Įvykis aprašytas. Taip pat liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 127-131).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. P. parodė, kad žinau maždaug kokia situacija buvo, bet jis jos nematė. Iš kalbų buvusioje darbovietėje girdėjo, kad A. buvo gavęs nuo (duomenys neskelbtini) į veidą. A. buvęs bendradarbis, dabar nebendrauja. Jis dirbo „(duomenys neskelbtini)“, bet ar tą dieną buvo darbe, neatsimena. Jis nematė to įvykio. Arba nebuvo darbe, arba buvo išėjęs į tualetą, arba pietavo. Parduotuvėje ne jis vienas dirbo. Tikriausiai A. jį vieną pasižįsta, tai ir pasakė, kad jis matė. Girdėjo, kad įvykis vyko kieme. Iš ofiso kalbų girdėjo, kad A. gavo į galvą. Nesigilino daugiau. Su A. dirbo iki 2023 m. spalio, tai matydavo jį darbe. Nematė sužalojimų. Jis (E. P.) ta tema į ofisą užėjęs pajuokavo, kažkada po įvykio. Po gruodžio 19 d. jis (E. P.) atėjo, pasakė „į galvą gavai“, pasijuokė ir išėjo. Vadinasi jo tada darbo vietoje nebuvo, nes neatsimena, kad kažkas jo ieškotų. Parduotuvėje kokios 3-4 kameros, viduje. Prie kasų, vidury parduotuvės ir prie išėjimo, bet jos filmuoja tik parduotuvės vidų. Lauke turėtų viena būti bent jau, prie išėjimo iš parduotuvės (t. 2, b. l. 127-131).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja V. G. – B. parodė, kad nieko neprisimena. Aptariant jos atliekamas apklausas, liudytoja nurodė, kad suteikiama galimybė asmeniui papasakoti, po to užduodami klausimai, kad būtų aiški situacija. Žmogus skaito, pasirašo. Dažniausiai skaito patys, jeigu nemato, padidina tekstą., Tuo metu, kai nukentėjusysis pasirašė, turbūt pastabų neturėjo. Kaip ji gali pasiūlyti atsakymą, kai jai situacija nėra žinoma. Kaip asmuo duoda parodymus, taip ir fiksuoja. Visada asmuo gali pastabą išreikšti. Žmonės ateina su savo pretenzijomis, patys papasakoja situaciją ir apklausos metu tikslinu aplinkybes. Visada klausimus reikia užduoti. Klausiama ar jautė fizinį skausmą. Skiriant užduotį ekspertui, užduoda klausimą. Nuoseklus tekstas protokole yra. Bendraujant sprendžiama ar reikia asmeniui vertėjo. Jeigu žmogus nesupranta klausimo, negali atsakyti, reiškia reikalingas vertėjas. Jeigu vieną žodį įterpia, dažnai žmonės įterpia. Ne visi kalba literatūrine kalba. Esmė yra suprantama. Jeigu asmuo kalba lietuvių kalba, be abejo tęsiama apklausa. Ji neatsimena kas apklausoje aprašyta (t. 2, b. l. 127-131).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta I. S. parodė, kad atsimena, kad darė papildomas apklausas ir vaizdo apžiūrą. Taip pat nukentėjusiojo ir kaltinamojo apklausą darė. Aptardama apklausos atlikimo tvarką, liudytoja nurodė, kad žmogui siūloma papasakoti kas įvyko. Jeigu kyla klausimų, užduodami klausimai patikslinti. Smulkmenų neprisimena, bet jokių problemų nebuvo. Ką žmogus pasakojo, tas ir buvo užrašyta. Nieko negali pakomentuoti, neatsimena. Vertėjo kviesti nereikėjo. Jeigu asmuo nesupranta, arba pokalbio metu suprantama, kad blogai supranta, kviečiamas vertėjas. Supažindinimas su apklausos protokolu yra arba per ekraną, arba atspausdina, duodama perskaityti. Kai atspausdina, asmuo gali susipažinti dar kartą prieš pasirašant. Pastabų nebuvo. Jeigu būtų, galėtų laisvai prirašyti. Apklausos metu ji viską fiksuoja ką nurodo. Jeigu nebūna specialisto išvadų, prašoma, kad asmuo įvertintų jam sukeliamo skausmo balais. Prašoma nurodyti nuo 1 iki 10 balų. Jeigu 10 balų, tai skausmas kai asmuo gali prarasti sąmonę (t. 2, b. l. 127-131).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. kovo 2 d. apklaustas kaltinamasis S. M. parodė, kad teistas nebuvo, psichiatrinėje ligoninėje, priklausomybės ligų centre nesigydė, įskaitose neįrašytas. Lietuvoje gyvena nuo 2020 m. rugpjūčio, turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Kuo yra įtariamas, suprato, kaltu neprisipažįsta, nes jokių smūgių kumščiu A. A. nesudavė. A. A. pažįstamas jo buvusios žmonos, tačiau iki 2022 m. gruodžio 19 d. jis šio asmeniškai nematė ir nebendravo. Įtariame nurodytą dieną jis paskambino A. A., telefoną sužinojo internete ir paprašė šio nevežti jo vaikų į (duomenys neskelbtini). Taip pat paaiškino, kad jis turi (duomenys neskelbtini) statusą ir kad pastarojo veiksmai yra neteisėti. Telefonu A. A. jam atsakė šiurkščiai ir pasakė, kad jo su jo vaikais niekas nesieja, dabar tėvas A. A., o ne jis. Jis nutarė susitikti su A. A. asmeniškai, tikėdamas, kad susitikimo metu įtikins šį, jog jo vaikų nereikia vežti į (duomenys neskelbtini). Jis neturėjo tikslo A. padaryti jokių kūno sužalojimų, jokios agresijos prieš šį neturėjo ir neplanavo turėti. Užėjęs į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, jis paklausė, ar A. A. dirba, paprašė šį pakviesti. Po kurio laiko atėjo A. Jis iškart paklausė, ar šis ruošiasi vežti jo vaikus į (duomenys neskelbtini). A. A. atsakė, kad ruošiasi. Jis pasakė, kad draudžia šiam tai daryti, į ką A. A. pasiūlė išeiti pakalbėti į lauką. Kai jie išėjo, jis ištiesė ranką, norėdamas suimti A. A. už drabužių, tam pritrauktų šį arčiau savęs ir paaiškintų, kad šis jį išgirstų, jog negalima jo vaikų vežti į (duomenys neskelbtini). Atsakas jo buvo toks, kad A. kelis kartus bandė jam suduoti smūgius rankomis nemažiau 3 kartų, tačiau jam pavyko išsisukti nuo smūgių ir A. A. nepataikė. A. A. turėjo tikslą suduoti jam į veidą. Jis atbulai pradėjo trauktis nuo A. A. ir paklausė, ką šis daro, nesitikėjo tokio elgesio. Kadangi A. ir toliau judėjo link jo, jis dešine koja lengvai spyrė A. į kairę koją, tačiau A. ir toliau ėjo link jo, sakydamas, kad jam galas, dar kažką grasindamas sakė, ką tiksliai, nepamena. Kadangi A. ir toliau ėjo į jo pusę, jis antrą kartą dešine koją nestipriai spyrė šiam į kairę koją, tai padarė savigynos tikslais. Po To A. išsitraukė telefoną ir pradėjo skambinti į policiją, tuo pat metu sakydamas, kad padarys viską, kad jį deportuotų iš Lietuvos. Jis pasisuko į A. nugara ir ėjo link savo automobilio. A. pradėjo jį vytis, persekioti, griebė už drabužių, kažkokiu aštriu daiktu supjaustė jam striukę. Tai pamatė tik vėliau, kai grįžo namo. Striukę tą pačią dieną nunešė į siuvyklą, kur striukė buvo susiūta. Eidamas link automobilio, matydamas, kad A. nusiteikęs agresyviai, jis prašė jį palikti ramybei, norėjo baigti konfliktą. Jis įsėdo į savo automobilį, A. atsistojo priešais, kad jis negalėtų išvažiuoti iš parkavimo vietos. A. pasakė, kad jį areštuos ir kad šis padarys viską, kad jį pasodintų į kalėjimą arba deportuotu. Maždaug po 10-15 min. atvažiavo policijos pareigūnai, kuriems jis paaiškino įvykio esmę. Pareigūnai paklausė, ar jis A. mušė, jis atsakė, kad ne, kad jie tarpusavyje susistumdė. Tada pareigūnai grąžino jam dokumentus ir leido važiuoti. A. liko su policijos pareigūnais ir kas vyko toliau, jis nežino. Po šio įvykio su A. daugiau nebendravo, tik telefonu skambino A. motinai po to, kai sužinojo, jog A. su jo buvusia žmona vis dėl to 2023 m. vasarį išvežė jo vaikus, jo neperspėjus, slapta. Skambino norėdamas paprašyti, kad ši pakalbėtų su A., nes jis nežinojo, kaip kitaip dėl vaikų kalbėti su A. Įvykio metu iš jo pusės nei vieno smūgio ranka A. nebuvo, gal kai šis griebė jį už rankos, bandydamas išlaisvinti ranką ir galėjo mosikuoti ranką į A. pusę, bet smūgių kumščiu iš jo pusės nebuvo. Įvykio metu nei vaizdo, nei garso įrašų nedarė. Nori papildyti, kad nėra jokio tikslo vežti jo vaikus į (duomenys neskelbtini). Įtaria, kad A. bendradarbiauja su (duomenys neskelbtini) specialiosiomis tarnybomis ir tas faktas, kad vaikai vežami į (duomenys neskelbtini), apriboja jo (duomenys neskelbtini) veiklą, kadangi vaikai, būdami (duomenys neskelbtini), yra kaip įkaitai. Įvykio metu jis galėjo A. pasakyti kažkokius šiurkščius žodžius, tačiau tikslo padaryti kažką blogo, sužaloti neturėjo ir neturi. Be to, neturi tikslo padaryti ką nors blogo ir A. artimiesiems (t. 1, b. l. 117-120).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. balandžio 6 d. papildomai apklaustas kaltinamasis S. M. parodė, kad savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad pripažįsta, jog 2022 m. gruodžio 19 d. konflikto metu prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), jis savo dešine koja ne mažiau 2 kartų spyrė A. A. per šio kairę koją. Mano, kad dėl jo veiksmų šis galėjo jausti fizinį skausmą. Dėl tokių savo veiksmų gailisi. Jis neturėjo tikslo sukelti A. A. stiprų fizinį skausmą ar padaryti kūno sužalojimus. Tuo metu jam atrodė, kad jis gynėsi nuo A. A. agresyvių veiksmų, todėl ir mušė šiam per kojas, o ne per veidą ar kūną. Ar sudavė A. A. kumščiu, šiuo metu tiksliai pasakyti negali. Galimai 1-2 kartus galėjo suduoti rankos delnu, tačiau tai nebuvo tiesiogiai nukreipti smūgiai, o buvo gynyba nuo pastarojo agresyvių veiksmų. Vaizdo įraše matyti, kad jis užsimojo ranka link A. A., bet jam atrodo, kad jis šiam nepataikė. Įvykio metu A. A. jam pataikė į veidą, į kūną. Dar kartą nori papildyti, kad jis atvažiavo pas A. A., neturėdamas tikslo konfliktuoti ar muštis. Iš pradžių jis norėjo pakalbėti su direktoriumi, kad šis įtikintų A. A. taip nesielgti, o kai jie išėjo į lauką, pokalbis vyko pakeltu tonu. A. pradėjo jį stumdyti nuo savęs. Jis ištiesė savo kairę ranką, tai matyti vaizdo įraše, norėdamas sugriebti pastarąjį už drabužių. Kai tik ištiesė ranką, A. sudavė jam smūgius kumščiais, tai irgi matyti vaizdo įraše. Tuo metu A. sudavė jam ne mažiau 1 smūgio į veidą ir ne mažiau 2 smūgių į kūną. Tuo metu jis patyrė šoką, fizinį skausmą, nesitikėjo iš A. tokių agresyvių veiksmų, ėmė atsimušinėti nuo šio, sakyti, kad šis nustotų muštis, ėmė trauktis atbulas, A. toliau ėjo link jo ir bandė suduoti. Gal ir sudavė, bet šiuo metu neprisimena. Tuomet spyrė šiam 2 kartus koja. Tada A. sustojo ir ėmė skambinti į policiją. Po to, kai A. iškvietė policiją, jis norėjo nuo šio eiti į savo automobilį ir ten laukti policijos. A. neleido jam niekur eiti, griebė jį už rankų ir sukėlė jam fizinį skausmą. Jis atsimušinėjo nuo A., kad išlaisvintų savo ranką, tuo metu galėjo šiam suduoti ranka. Bet jis tokio savo smūgio nematė, kadangi stovėjo į A. pusę nugara. Daugiau informacijos būtų galima gauti iš vaizdo įrašo kameros, esančios virš įėjimo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, tačiau A. šios kameros vaizdo įrašo nepateikė. A. pateikė tik tuos vaizdo įrašus, kuriuose matyti, kaip jis suduoda smūgius koja, bet nėra matomi šio smūgiai jam suduodami rankomis, nors matyti, kad A. bando suduoti šiuos smūgius. Taip pat vaizdo įrašuose matyti, kad jis ramiai stovi nuleidęs rankas, o A. kovinėje pozoje ir pasiruošęs jį pulti. Ikiteisminio tyrimo metu jis ne vieną kartą bandė su A. susitaikyti, tačiau šis taikytis atsisakė, apskritai atsisako su juo bendrauti, bendrauja per savo advokatą. Po šio įvykio jokių konfliktų su A. nebuvo ir jis nenorėtų, kad jų būtų ateityje, nes konfliktai neigiamai atsiliepė jo vaikų psichinei būsenai, su kuriais A. gyvena kartu. Dar kartą nori pasakyti, kad apgailestauja, supranta, kad minėtoje situacijoje turėjo stengtis išvengti konflikto, deja, įvyko, kaip įvyko (t. 1, b. l. 122-125).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. sausio 12 d. apklaustas nukentėjusysis A. A. parodė, kad 2022 m. gruodžio 19 d. ryte jam paskambino S. M., kuris yra jo sugyventinės A. buvęs sutuoktinis, šie turi du bendrus vaikus, kurie būna su motina ir juo, o tėvas pagal susitarimą vaikus pasiima pas save. Paskambinęs S. M. pasakė, kad nenori, jog jis su šio vaikais važiuotų į (duomenys neskelbtini). Jis atsakė, kad šis jam neaiškintų. S. M. kalbėjo agresyviai, jis bendrauti ir ginčytis nenorėjo, pokalbis baigėsi. Po kokių poros valandų S. M. paskambino į jo darbovietę, kalbėjosi telefonu su jo kolega, šnekėjo apie vaikus, (duomenys neskelbtini), kad prieštarauja jo, S. M. buvusios žmonos ir vaikų vykimui į kitą šalį ir pan. Jis su S. M. nekalbėjo, buvo darbe kitame kabinete, jam apie tai vėliau pasakė kolega. Dar po kurio laiko, t.y. apie 12.25 val. S. M. atvažiavo į jo darbovietę (duomenys neskelbtini), ir užėjęs reikalavo susitikti su direktoriumi. Direktorius nereagavo ir neatėjo. Jis pats tuo metu buvo antrame aukšte savo kabinete, kai jį pakvietė kolega ir pasakė, kad atėjęs vyriškis apie jį šneka ir triukšmauja. Jis nuėjo į pirmą aukštą ir, kadangi anksčiau nebuvo S. M. matęs, nežinojo net kaip atrodo tas asmuo. Tik kai vėl S. M.pradėjo rėkauti, jis suprato, kad tai ir yra būtent jo sugyventinės buvęs vyras. S. M. nuolat kažką vis tą patį šnekėjo, reikalavo direktoriaus ir pan. Jam pasidarė gėda prieš kolegas, todėl jis S. M. pasakė eiti į lauką iš parduotuvės. Tik išėjus pro parduotuvės duris, S. M. pasidarė dar agresyvesnis, pradėjo sakyti, kad jis „dings“. Kaip tai įvyks, neaiškino, tačiau matėsi, kad S. M. neadekvatus. Jis jau prieš tai žinojo, kad S. M. šeimoje yra asmuo, sergantis šizofrenija, todėl neatmeta, kad tas S. M. elgesys yra įtakotas ir galimai pas šį esamo kažkokio taip pat sutrikimo. Kieme S. M. vėl šnekėjo tą patį per tą patį, vis sakė, kad jo „neliks“. Tada jis S. M. paklausė, ar tai grasinimas, susijęs su gyvenimu. S. M. neaiškino, tiesiog pradėjo spardytis (kiek kartų įspyrė, negali nurodyti, bet tikrai kelis kartus, o skaudėjo tik dėl vieno spyrio, kai jam pataikė į kairės kojos kelio sritį) bei rankomis mušti jį per veidą ir ausis, tikriausiai, delnais, nes skaudėjo tik kai vieną kartą jam pataikė į ausį. Bandydamas atsimušti rankomis nuo S. M. smūgiavimo jis pataikė ranka nestipriai šiam į veidą (tiksliau kur, negali nurodyti) ir tuomet staiga S. M. agresyvus elgesys dingo, baigėsi visi smūgiavimai, tiesiog žmogus tarsi pasikeitė, kas jį labai nustebino. Jis S. M. paklausė, ar šis suprato, ką daro, tada vėl staiga S. M. pradėjo jį stumdyti nieko neatsakęs. S. M. vis jį stumtelėdavo, o jis, kad išlaikytų atstumą, vis atkišęs ranką atsistumdavo. Šioje situacijoje jis paskambino 112 ir paaiškino situaciją. Išgirdęs, kad jis skambina į policiją, S. M. staigiai apsisuko ir ėmė eiti tolyn. Kadangi jis buvo iškvietęs policiją, ėmė eiti S. M. iš paskos ir aiškino, kad šis niekur neitų ir lauktų. S. M. atsakė, kad nori į tualetą, vis vaikštinėjo, o jis šiam vis bandė užkirsti kelią lipti į mašiną. Tada S. M. vienu momentu paėmęs savo telefoną galimai pradėjo jį filmuoti ir sakė „žiūrėkit, žmonės, (duomenys neskelbtini) mane traukia“ (kalbėjo rusų kalba). Tada S. M. išjungė ir į kišenę įsidėjo telefoną bei vėl ėjo link mašinos, o jis bandė šį laikyti už rankos. S. M. reikalavo nelaikyti ir vėl stumdėsi, vėl spyrė, atrodo, vieną kartą jam į koją, kairę blauzdą, jam suskaudo, ir gal du kartus į veidą. Kai pataikė į kairę veido pusę, jam skaudėjo. Tada jis S. M. nebelaikė ir nebestabdė, šis nuėjo į automobilį, ten sėdėjo, kol atvyko policija. Jis į medikus nesikreipė, į teismo medicinos ekspertizę nesikreipė ir nesikreips, nes nieko nebeskauda ir jokie matomi sužalojimai jam nebuvo padaryti, medikų pagalbos ir nereikėjo (t. 1, b. l. 24-27).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. vasario 1 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis A. A. parodė, kad 2022 m. gruodžio 19 d., apie 12.25 val., kai jis kartu su S. M. išėjo iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis dirba, į lauką, šis pradėjo kartoti, kad yra prieš tai, jog jis su S. M. buvusia žmona A. M. (jie gyvena kartu nuo 2022 m. rugsėjo) su pastarojo vaikais važiuotų į (duomenys neskelbtini), į kaimą pas močiutę. Jis atsakė, kad šis jam nenurodinės, ką daryti, tada S. M. netikėtai sudavė jam kumščiu ne daugiau 5 kartų į galvos sritį. Smūgiai buvo nestiprūs, pataikė į ausį. Po to S. M. koja spyrė jam du kartus į kairės kojos apatinę dalį. Jis pajuto fizinį skausmą. Tada gindamasis jis 2-3 kartus kumščiu sudavė S. M. į galvos sritį. Pastarasis sustojo. Jis šio paklausė „ar tu žinau, ką darai?“ Po jo žodžių S. M. dar sudavė jam kumščiu 3 smūgius į veido sritį ir vieną kartą spyrė į kairės kojos apatinę dalį. Tai gerai matosi ir užfiksuota vaizdo įrašuose. Tada jis pasakė, kad kvies policiją, pradėjo skambinti į bendrąjį pagalbos centrą. Tada jie dar apsistumdė, stumdydami vienas kitą rankomis, tačiau smūgių jau nebuvo. Jis pakartojo, kad iškvies policiją ir kad šis bus deportuotas iš Lietuvos (S. M. yra (duomenys neskelbtini) pilietis). Kai S. M.norėjo pasišalinti, jis pradėjo šį laikyti, paėmęs už rankos. S. M. tai nepatiko ir šis jam kumščiu dar sudavė du kartus į veido sritį, pataikė vėl į ausį, jis kumščiu šiam taip pat sudavė 2 kartus į ausį. Tada S. M. pradėjo jį filmuoti, nustojęs filmuoti vėl bandė pasišalinti, bet jis to padaryti neleido, eidamas iš paskos. Taip jie kažkokį laiką vaikščiojo pirmyn, atgal. Tada S. M. vėl kumščiu sudavė jam ne daugiau 4 kartų į veido sritį, pataikė į dešinę ausį. Jam pradėjo skaudėti galvą ir jis nustojo laikyti S. M.. Tada šis nuėjo link savo šalia stovėjusio automobilio ir įsėdo į saloną. Jis padarė S. M. automobilio nuotraukas, kurias pateiks prie bylos el. paštu. Kai atvyko policijos pareigūnai, jis paaiškino, kas atsitiko. Po to policijos pareigūnai priėjo prie S. M. automobilio ir bendravo su pastaruoju. Dėl jam suduotų smūgių jautė fizinį skausmą, jam skaudėjo galvą ir koją, jautė gal 2-3 balų skausmą, vertinant iš 10 balų. Ant veido, galvos jokio paraudimo, mėlynių nebuvo, ant kojos buvo nesilpnas paraudimas, į kurį jis nekreipė dėmesį. Nei į teismo medicinos ekspertus, nei į kitus medikus dėl to nesikreipė. Nori papildyti, kad šio įvykio metu S. M. atrodė neadekvačiai, buvo didelis akys, kartojo tą patį, kad yra prieš tai, kad jie važiuotų į (duomenys neskelbtini), nors tą kelionė ir nebuvo planuojama. Kaip ir minėjo, iš sugyventinės A. žodžių žino, kad S. M. brolis sirgo šizofrenija ir kad S. M. yra neprognozuojamas, nors, kiek žino iš A. žodžių, (duomenys neskelbtini), kur šie kartu gyveno, psichiatrinėje ligoninėje nesigydė. Nors iki 2022 m. gruodžio 19 d. jam S. M. niekada negrasino, tai, kas įvyko tą dieną, buvo labai netikėtai. Kai atvyko policijos pareigūnai, įvykis buvo tik užfiksuotas, tą kartą jis pareiškimo neparašė. Tik vėliau, t. y. 2023 m. sausio pradžioje jis kreipėsi su pareiškimu, nes A. jam papasakojo, kad S. M. yra agresyvus žmogus. Tada jis nutarė kreiptis į policiją su pareiškimu. Po 2022 m. gruodžio 19 d. S. M. daugiau sutikęs nebuvo ir nebendravo. A. išsiskyrė su S. M., pagal skyrybų sutartį šis savo vaikus gali apsilankyti bet kada, tačiau pagal išankstinį sutarimą. Vyresnė dukra nenori matytis su tėvu, pasidaro nerami, dėl to ir kilo problemos. Jie parašė mediacijos prašymą į (duomenys neskelbtini), kad būtų nustatytas konkretus laikas ir nurodyta, kada konkrečiai S. M. gali matytis su savo vaikais. Įvykio metu, kaip minėjo, jam buvo sukeltas nestiprus fizinis skausmas, kita žala nepadaryta. Su civiliniu ieškiniu nesikreips. Taikytis su S. M. atsisako (t. 1, b. l. 28-31).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. kovo 22 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis A. A. parodė, kad 2022 m. gruodžio 19 d., apie 12.25 val., (duomenys neskelbtini), šalia parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ S. M. išprovokavo konfliktą, kurio metu panaudojo fizinį smurtą jo atžvilgiu, pradėjo muštis rankomis ir kojomis. Kumščiu S. M. sudavė jam ne mažiau 3 kartų į galvos sritį ir dešine koja spyrė ne mažiau 3 kartų į jo kairę koją. Dėl to jam buvo padarytas fizinis skausmas ir patyrė dvasinius išgyvenimus: pažeminimą, jaudinosi ir nervinosi, kankino nemiga ir neigiami prisiminimai apie įvykį, patyrė šoką. Jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią jis įvertina 2000 Eur ir 847 Eur už teisinės paslaugas. Bendrai 2 847 Eur sumai prašo pripažinti jį civiliniu ieškovu. Civilinį ieškinį pateiks prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Taikytis su S. M. atsisako dėl pastarojo ciniško požiūrio į padarytą nusikalstamą veiką, be to, tikėtina, jog S. M. elgesys yra neprognozuojamas ir šio veiksmai jo atžvilgiu, tikėtina, gali pasikartoti (t. 1, b. l. 36-38).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. S. parodė, kad 2022 m. lapkričio 14 d., apie 11.32 val. patruliuojant su vyriausiuoju patruliu A. D. iš Vilniaus aps. Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) vyksta konfliktas, kad pranešėjui į galvą sudavė pažįstamas iš matymo (duomenys neskelbtini) pilietis. Atvykus nurodytu adresu į juos kreipėsi pranešėjas A. A., kuris paaiškino, kad į darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvyko draugės buvęs vyras S. M., kuris elgėsi agresyviai, pradėjo konfliktuosi su pranešėju, priekaištauti dėl buvusios žmonos ir bendrų vaikų, bei konflikto metu sudavė A. A. į veidą. Akivaizdžių sumušimo žymių ant A. A. veido nesimatė, šis greitosios medicinos pagalbos atsisakė, papildė, kad nori, jog šis įvykis būtų tik užregistruotas, šiuo metu su pareiškimu nesikreips, nori kad S. M. būtų tik sudrausmintas. A. A. papildė, kad įtaria, jog S. M. gali kėsintis į jo turtą. A. A. nurodė S. M. šiuo metu sėdi automobilyje stovėjimo aikštelėje ties (duomenys neskelbtini). Buvo patikrinti S. M. asmens dokumentai, pastarasis paaiškino, kad tarp jo ir buvusios žmonos vyksta nesutarimai dėl bendrų vaikų, jų lankymo ir susitarimo ir dėl to, kad prieš jo valią buvusi žmona su A. A. nori išvežti vaikus į (duomenys neskelbtini) ir kad norėdamas apie tai pakalbėti jis atvyko į darbą pas A. A.. S. M. nurodė, kad muštynių nebuvo, kad jis su A. A. tiesiog apsistumdė. Įvykis buvo užregistruotas (duomenys neskelbtini). Filmuota Body 6017 (t. 1, b. l. 62-65).

Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui adresuotame A. A. 2022 m. gruodžio 29 d. pareiškime nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 19 d. ryte jam paskambino S. M., kuris pradėjo grasinti, kad jis (A. A.) negyvens (grasino nužudyti) ir kitais panašiais žodžiais, jei važiuos į (duomenys neskelbtini) su savo drauge ir jos vaikais. S. M. buvo jos draugės vyras. Su ja turi bendrų vaikų. Jis telefonu S. M. paaiškino, kad apgailestauja, tačiau jo nurodymais nesivadovaus ir jų nevykdys. Toks atsakymas S. M. netiko ir jis tą pačią dieną paskambino jo darbdaviui ir reikalavo susitikti su direktoriumi. Nepavykus susitikti su direktoriumi, 2022 m. gruodžio 19 d., apie 12.25 val. S. M. atvyko į jo darbovietę, adresu (duomenys neskelbtini). Jo darbovietėje pradėjo rėkti, nepagarbiai elgtis, Todėl jis, siekdamas išvengti konflikto su nepažįstamu asmeniu, pasiūlė jam išeiti į lauką ir ten išspręsti jam iškilusius klausimus. Jiems išėjus į lauką S. M. pradėjo stumdytis ir muštis (nedelsiant po to, kai išėjo iš patalpos). Jiems būnant lauke S. M. jam ne kartą grasino, kad jį užmuš, sužalos ir jis neišgyvens. Dėl tokių jo veiksmų jis iškvietė policiją. 2022 m. gruodžio 19 d. jis su S. M. susidūrė pirmą kartą. Iki šio susitikimo jis pastarojo nepažinojo, tik jam buvo žinoma, kad jis yra jo draugės buvęs vyras ir sistemingai psichologiškai smurtavo prieš ją. Jo žiniomis S. M. agresyvus elgesys kyla ja nebe pirmą kartą, dėl ko jo draugei yra reikalinga psichologinė pagalba. Anot A. A., S. M. aiškiai ir įtikinamai išreiškė savo grasinimus, grasino žodžiu ir fiziniu smurtu, suduodamas smūgius kumščiais ir kojomis. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo nesitikėti, kad S. M. ateityje neįgyvendins savo ketinimų ir nepadarys žalos jo sveikatai, gyvybei (t. 1, b. l. 1).

Iš AB „SEB bankas“ 2023 m. kovo 21 d. mokėjimo išrašo matyti, kad A. A. 2023 m. vasario 20 d. bei 2023 m. vasario 21 d. APB „(duomenys neskelbtini)“ atliko 847 Eur mokėjimą (t. 1, b. l. 54).

 Bendrojo pagalbos centro garso įrašo 2023 m. kovo 2 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad įjungus garso įrašą girdimas Bendrojo pagalbos centro operatorės balsas (toliau – ir BPC) ir vyriškas (pagal bylos aplinkybes – nukentėjusiojo A. A.) balsas. Įrašo trukmė 01:23 min.: - BPC – 112. – A. A. - Sveiki. - BPC - Laba diena. – A. A. - Vilniaus miestas, ar...(suprasti neįmanoma)...ekipažą. - BPC - Taip, sakykite kokiam mieste? – A. A. - Vilnius. - BPC - Gatvė? – A. A. - (duomenys neskelbtini), prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. - BPC - Taip. O čia gatvėje? – A. A. - Prie parduotuvės, lauke. - BPC - Taip. Ir kas atsitiko? – A. A. - Vienas (duomenys neskelbtini) bando čia padaryti tokių negerų dalykų. - BPC - Kokių? – A. A. - A, smurtas. - BPC - O jisai su automobiliu, ar pėsčias? – A. A. - Nežinau, su automobiliu, ne šiaip, taip. Čia bando provokuoti ir davė į galvą ir aš norėčiau parašyti... - BPC - O jus jį pažįstate, ar nepažįstamas jums asmuo?- A. A. - Ne mano pažįstamas. Bet pažįstamos pažįstamas. Tai norėčiau parašyti protokolą, kad... - BPC - O Jums greitosios nereikia? – A. A. - Ne. - BPC - Prieš kiek čia laiko jums trenkė į galvą? – A. A. -  Dabar. - BPC - Dabar, taip? Vietoj jisai yra? – A. A. - Taip. - BPC - Pavardė Jūsų? – A. A.. - BPC – A. kaip? - A. - BPC - Gerai, sulaukite tada pareigūnu. gerai. – A. A. – Gerai (t. 1, b. l. 71-73).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 3-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2023 m. balandžio 6 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad ikiteisminio tyrimo metu telefonu buvo bendrauta su A. A., kuris paaiškino, kad parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), prie įėjimo durų, yra įrengta vaizdo kamera, kuri fiksuoja vaizdą tik parduotuvės viduje. Ši kamera 2022 m. gruodžio 19 d. įvykio, kuris vyko lauke prie parduotuvės, neužfiksavo, todėl vaizdo įrašas pateiktas nebuvo. Vaizdo įrašas saugomas apie mėnesį (t. 1, b. l. 85-86).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ N. L. 2023 m. gegužės 23 d. charakteristikoje nurodyta, kad N. L. bendrovėje dirba nuo 2007 metų, pasižymi strateginiu mąstymu, puikiais bendravimo įgūdžiais su Lietuvos ir užsienio partneriais, geba objektyviai priimti sprendimus, susijusius su bendrovės valdymu. Kaip žmogus yra ramaus būdo ir gilaus mąstymo, labai disciplinuota ir sportiška asmenybė, adekvačiai reaguoja į stresines situacija. Yra kruopštus ir pareigingas vadovas, nebijantis prisiimti atsakomybę (t. 2, b. l. 73).

Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažymoje nurodyta, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro 2023 m. gegužės 26 d. duomenimis, N. L. yra neteistas (t. 2, b. l. 117).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. sausio 10 d. rašte nurodyta, kad turimomis pastato adresu (duomenys neskelbtini) vaizdo stebėjimo sistemų techninėmis charakteristikomis – vaizdo įrašai gali būti saugomi apie 30 dienų (t. 2, b. l. 135).

 

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

 

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, vykstantis pagal BPK  normų nustatytas ribas. Taigi įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia kito asmens mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-164-895/2016, Nr. 2K-474-489/2016, Nr. 2K-227-788/2017). Todėl svarbią reikšmę įgyja ne tik tiesioginiai (pačių konflikto dalyvių parodymai), tačiau ir netiesioginiai įrodymai (pvz., parodymai asmenų, kuriems nukentėjusysis pasakojo apie konfliktą), ypač atvejais, kuomet nukentėjusiajam sukeliamas tik fizinis skausmas, nepadarant jam sunkesnių sužalojimų. Įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad sukeliami atitinkami, BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai.

Teismas, ištyręs bei įvertinęs tiek atskirai, tiek sujungdamas į vientisą įrodymų grandinę baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, taip pat įvertinęs jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad kaltinamasis S. M. jam inkriminuotu laiku ir vietoje – 2022 m. gruodžio 19 d., apie 12.25 val., šalia parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu tyčia sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius ranka A. A. į galvos sritį bei 3 kartus spyrė jam į kairę koją, taip sukėlė nukentėjusiajam A. A. fizinį skausmą.

Šioje baudžiamojoje byloje ginčo dėl to, kad bylai aktualiu laiku ir vietoje, o būtent – 2022  m. gruodžio 19 d., apie 12.25 val., adresu (duomenys neskelbtini), šalia parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ tarp kaltinamojo S. M. ir nukentėjusiojo A. A. įvyko konfliktas, nekilo. Šią aplinkybę viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai patvirtino tiek pats kaltinamasis S. M., tiek nukentėjusysis A. A..

Nepaisant to, kad kaltinamasis S. M. pripažino, jog 2022 m. gruodžio 19 d. tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas, taip pat to, kad jis viso proceso metu teigė, kad savo kaltę pripažįsta, pastarasis jam inkriminuoto panaudoto fizinio smurto intensyvumą viso baudžiamojo proceso metu neigė, o ir pripažįstamus smūgius pateisino gynybine reakcija. Pirminės apklausos ikiteisminio tyrimo metu S. M. nurodė, jog jokių smūgių kumščiu A. A. nesudavė, o tik du kartus šiam spyrė su koja ir tą atliko išimtinai gynybos tikslais (t. 1, b. l. 117-120). Antrosios apklausos metu pastarasis taip pat pripažino, kad ne mažiau dviejų kartų spyrė su koja A. A., taip pat galimai 1-2 kartus sudavė delnu, kartotinai nurodydamas, kad tokius veiksmus atliko išimtinai dėl gynybos (t. 1, b. l. 122-125). Apklaustas bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis S. M. neatmetė galimybės, kad galėjo netyčia ranka suduoti nukentėjusiajam A. A., taip pat kelis kartus pastarajam sudavė su koja, tačiau kartotinai akcentavo tai, kad šie veiksmai buvo atlikti, siekiant apsiginti nuo nukentėjusiojo jo atžvilgiu nukreiptos agresijos (t. 2, b. l. 52-58, 96-104, 162-165).

Taigi, iš pirmiau aptarto kaltinamojo S. M. viso proceso metu pateikto paaiškinimų turinio matyti, kad pastarasis kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo pripažino deklaratyviai, o savo veiksmus pateisino būtinybe gintis nuo nukentėjusiojo.

Teismas, įvertinęs šią kaltinamojo poziciją byloje surinktų ir teismo įrodymais pripažintų duomenų kontekste, su ja neturi pagrindo sutikti, tačiau prieš ją aptardamas detaliau, pirmiau pasisakys dėl kaltinamojo ir jo gynėjos išsakytų argumentų apie nukentėjusiojo A. A. pateiktų parodymų ir byloje esančių vaizdo įrašų nepatikimumą.

Pasak kaltinamojo S. M. bei jo gynėjos, A. A., viso proceso metu teikdamas parodymus nebuvo nuoseklus, dalyje jo parodymai buvo prieštaringi, todėl jais vadovautis teismas neturėtų. Priešingai, pastarojo atžvilgiu būtų tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnyje, padarymo. Be kita ko, byloje pateikti ir teismo peržiūrėti vaizdo įrašai iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), buvo pateikti paties nukentėjusiojo, o ir vaizdo kamerų skaičius pastate buvo didesnis, kas tik įrodo šių duomenų nepatikimumą.

Nepaneigtina, kad nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu tam tikroje paaiškinimų apimtyje nebuvo nuoseklus. Pirminės apklausos ikiteisminio tyrimo metu A. A. jo atžvilgiu kaltinamojo panaudoto fizinio smurto intensyvumo nedetalizavo, nurodydamas bendrai, kad pastarasis įvykio metu pradėjo spardytis, kiek kartu tiksliai negalėjo nurodyti, bet tikrai kelis kartus, taip pat mušė ir rankomis per veidą ir ausis, tikriausiai delnais, po to ir vėl spyrė vieną kartą į koją, gal du kartus pataikė į veidą (t. 1, b. l. 24-27). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas antrą kartą, nukentėjusysis buvo konkretesnis ir nurodė, kad kaltinamasis įvykio metu ne daugiau penkių kartų sudavė į veido sritį, po to dar tris kartus sudavė kumščiu į veido sritį bei vieną kartą spyrė su koja į jo kairę koją. Tęsiantis konfliktui, kaltinamasis jam ir vėl sudavė du smūgius į veido sritį, po ko sudavė ne daugiau keturių smūgių į veido sritį (t. 1, b. l. 28-31). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas trečią kartą, A. A. nurodė, kad kaltinamasis S. M. pradėjo muštis rankomis ir kojomis. Kumščiu jis nukentėjusiajam sudavė ne mažiau 3 kartų į galvos sritį ir dešine koja spyrė ne mažiau 3 kartų į kairę koją (t. 1, b. l. 36-38). Analogiškus parodymus trečiajai apklausai, atliktai ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis pateikė ir bylos nagrinėjimo teisme metu, patvirtinęs, kad S. M. į galvos sritį pastarajam sudavė ne mažiau trijų smūgių, taip pat ne mažiau nei trys smūgiai buvo suduoti ir į kojas (t. 2, b. l. 74-81, 96-104). Teismas, siekdamas nustatyti priežastis, dėl kurių nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nurodė skirtingą jo atžvilgiu suduotų smūgių skaičių, pagarsino pastarojo pirmųjų apklausų metu duotus parodymus ir pasitikslino jų metu užfiksuotas aplinkybes, susijusias su kaltinamojo panaudoto fizinio smurto intensyvumu, į ką A. A. nurodė, kad galimai antrą kartą apklaustas ikiteisminio tyrimo metu klaidingai nurodė kaltinamojo suduotų smūgių skaičių, tačiau tikrai yra įsitikinęs, kad kaltinamasis jo atžvilgiu į galvos ir kojų sritis smūgiavo ne mažiau trijų kartų (į kiekvieną sritį). Kartu pastarasis detalizavo, kad su teisėsaugos institucijomis jam teko susidurti pirmą kartą, todėl jautė stresą ir galėjo suklysti nurodydamas tikslų skaičių suduotų smūgių. Be kita ko, teismo vertinimu, ši aptariama A. A. nurodytų jam suduotų smūgių skaičiaus kaita galėjo būti įtakota ir pačios konflikto dinamikos – staigaus, netikėtumo faktoriumi pagrįsto fizinio smurto panaudojimo, kuris įvyko itin greitai, buvo pakankamai intensyvus, jo metu abi šalys atliko aktyvius veiksmus – jų kūno padėtis nuolat keitėsi, todėl natūralu, kad nukentėjusiojo dėmesys į visas konflikto, įskaitant ir suduotų smūgių kiekį, detales negalėjo būti sukoncentruotas. Pažymėtina ir tai, kaip nurodė ir pats nukentėjusysis, jis konflikto su kaltinamojo S. M. metu bandė užsidengti veidą rankomis, taip pat keičiant kūno padėtį, išvengti smūgių, todėl pastarojo aplinkos, įskaitant ir kaltinamojo suduotų smūgių skaičiaus, matymas galėjo būti apribotas.

Minėtų nukentėjusiojo parodymų kontekste pažymėtina, kad asmuo kiekvieną kartą duodamas parodymus, gali atsiminti naujas detales ir savo duodamus parodymus papildyti ar patikslinti. Vertinant asmens parodymus kaip patikimumus, svarbu nustatyti, kad proceso metu asmens duodami parodymai apie esmines įvykio aplinkybes yra nekintantys, juos galima patikrinti BPK proceso veiksmais ir juos patvirtina kiti BPK nustatyta tvarka surinkti bylos duomenys (įrodymai) (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-83-648/2021). 

Nagrinėjamu atveju, nukentėjusysis iš esmės teikė nuoseklius parodymus apie įvykio aplinkybes, o tam tikros dalies parodymų kaita, kuri buvo paaiškinta teisiamojo posėdžio metu pateiktais parodymais bei sąlygota pirmiau nurodytų ir teismo objektyviomis pripažintų aplinkybių, nesuteikia pagrindo teismui abejoti pastarojo baudžiamojo proceso metu pateiktais parodymais. Be kita ko, kaip buvo minėta pirmiau, juos patvirtina ir jau minėti bei teisiamojo posėdžio metu peržiūrėti ir detaliai ištirti vaizdo įrašai. Nors kaltinamasis ir jo gynėja bylos nagrinėjimo teisme metu kvestionavo šių vaizdo įrašų, o būtent – vaizdinės medžiagos, kurioje yra užfiksuota įvykio vieta ir proceso šalių atlikti veiksmai, patikimumą, tačiau teismas, kaip buvo minėta pirmiau, su šia pozicija taip pat neturi pagrindo sutikti.

Nepaneigtina, jog ikiteisminio tyrimo metu aptariamus vaizdo įrašus ikiteisminį tyrimą atlikusiai pareigūnei pateikė būtent nukentėjusysis A. A. Kita vertus, BPK tiek kaltinamajam (įtariamajam), tiek nukentėjusiajam suteikia teisę būti aktyviems proceso metu ir teikti įrodymus (BPK 22 straipsnio 3 dalis, 28 straipsnio 2 dalis), ką šiuo metu ir padarė nukentėjusysis A. A.. BPK nenumato jokio reikalavimo, kad vaizdo įrašai, kaip tyrimui reikšmingi duomenys, byloje gali atsidurti tik tiesiogiai juos išreikalavus teisėsaugos institucijoms, išskyrus atvejus kai yra atliekami ne vieši procesiniai veiksmai. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusysis, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir būdamas pastate, šalia kurio įvyko jo konfliktas su kaltinamuoju, kreipėsi į šios bendrovės vadovaujančias pareigas užimančius asmenis ir gavo bylai reikšmingus vaizdo įrašus. Bylos nagrinėjimo teisme metu teismui ir kitiems proceso dalyviams nekilo abejonių dėl šių vaizdo įrašų kokybės, taip pat jų vientisumo, nebuvo pastebėtas šių vaizdo įrašų retušavimas ar kitoks jų turinio iškraipymas. Be kita ko, minėtame vaizdo įraše buvo atvaizduota visa konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo dinamika, todėl vien tai, kad šiuos vaizdo įrašus teisėsaugos institucijoms pateikė nukentėjusysis nepaneigia jų leistinumo kriterijaus. Šio kriterijaus nepaneigia ir kaltinamojo S. M. išsakyti nuogąstavimai dėl per mažo vaizdo įrašų skaičiaus. Kaip bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė kartu su nukentėjusiuoju A. A. dirbęs ir liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas E. P., dauguma pastate esančių vaizdo kamerų filmuoja patalpų vidų, net ir tos, kurios yra prie išėjimo iš pastato (t. 2, b. l. 127-131). Todėl vien tai, kad nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu pateikė vaizdo įrašą, užfiksuotą vienos vaizdo kameros, esančios pastato kampe, nepatvirtina, nei jo pateikto vaizdo įrašo nepatikimumo, nei paties nukentėjusiojo veiksmų kryptingumo objektyvių duomenų iškraipymui. 

Bylos nagrinėjimo teisme metu peržiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, nustatyta, kad 00.49 minutę lauke pasirodo du vyrai, išeinantys iš pastato, vienas – su kepure – S. M. (kaip tą patvirtino teisiamojo posėdžio metu pats kaltinamasis), ir kitas be kepurės – A. A. (kaip tą patvirtino teisiamojo posėdžio metu pats nukentėjusysis). Abu vyrai stovi vienas priešais kitą, rankas laiko kišenėse, matosi, kad kalbasi. Vaizdo įrašo 1.02 minutę S. M. prisiartina prie A. A., po ko šis su kaire ranka S. M. nustumia nuo savęs. Apie 1.06 minutę S. M., laikydamas rankas kišenėse, kartotinai prisiartina prie A. A., o šis jau su dviem rankomis pastarąjį atstumia nuo savęs. Po ko, S. M. tiesia link A. A. kaklo/veido/striukės, dešinę ranką laiko sulenkęs, lyg bandytų smūgiuoti. Tuo metu A. A. bando atsitraukti. Apie 1.10 minutę matoma kaip S. M., kartotinai tiesia dešinę ranką link A. A. kaklo/veido/striukės po ko šis bando išvengti smūgių, pritupia, o S. M. pradeda mosikuoti kaire ranka A. A. galvos aukštyje - du kartus – horizontaliai iš kairės pusės į dešinę bei iš dešinės pusės į kairę, po ko matomi vyro be kepurės viso kūno nukrypimai smūgio sudavimo kryptimi. Tik po šių veiksmų, apie 1.13 minutę A. A., pakelia abi rankas su kumščiais link savo krūtinės ir veido – užima gynybinę poziciją, ir po truputį  artinasi prie S. M., po ko šis apie 1.14 minutę kaire ranka smūgiuoja A. A., o apie 1.16 minutę dešine koja spiria į A. A. kairę koją. A. A. rankomis smūgiuoja S. M., o šis dešine ranka suduoda smūgį į pastarojo galvos sritį, vėliau ir kaire ranka smūgiuoja A. A.. Vaizdo įrašo 1.19 minutę S. M. dešine koja kartotinai suduoda smūgį į A. A. kairę koją, o šis bando dešine ranka smūgiuoti S. M.. Apie 1.20 minutę vyrai nustoja vienas kitam smūgiuoti ir pradeda bendrauti. Matosi, kad A. A. apie 1.50 minutę pasiima mobilaus ryšio telefoną ir kažkam skambina. Apie 3.21 minutę matyti, kad A. A. nustoja kalbėti telefonu, po ko apie 3.24 minutę S. M. kartotinai kairę ranką tiesia link A. A. peties, šis juda link S. M., o tas juda atgal. Apie 03.26 minutę S. M. dešine koja smūgiuoja į A. A. kairę koją. Po suduoto smūgio vyrai toliau bendrauja ir palaipsniui artinasi link vaizdo kameros.

Iš aptartos vaizdinės medžiagos turinio nustatytina, kad kaltinamasis S. M., nepaisant jo išsakytų teiginių dėl gynybinės pozicijos, bylai aktualiu laiku ir vietoje nukentėjusiojo A. A. atžvilgiu atliko aktyvius, smurtinius veiksmus – smūgiavo tiek kojomis, tiek rankomis į įvairias nukentėjusiojo kūno vietas. Minėtame vaizdo įraše akivaizdžiai matyti, kad pastarasis tris kartus koja spyrė į nukentėjusiojo kairę koją. Šią S. M. inkriminuotą aplinkybę bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino tiek nukentėjusysis A. A., tiek ir pats kaltinamasis S. M.. Nors iš pirmiau aptartos vaizdinės medžiagos turinio akivaizdžiai nesimato, kad kaltinamasis, mosikuodamas rankomis pataikė į nukentėjusiojo veido sritį, tačiau sugretinus nukentėjusiojo bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktus parodymus su šiuo vaizdo įrašo turiniu, teismas neturi pagrindo šia kaltinamajam inkriminuota aplinkybe abejoti. Nukentėjusysis A. A. kelis kartus – tiek duodamas paaiškinimus, tiek peržiūrėdamas vaizdo įrašus, patvirtino, kad kaltinamasis pradėjo pastarąjį mušti į veido sritį ir sudavė ne mažiau nei 3 kartus. A. A. detalizavo, kad pirmieji smūgiai į veido sritį jam buvo suduoti po to, kai S. M. bandė jį antrąjį kartą sugriebti už kaklo/striukės ir pradėjo mosikuoti rankomis. Kitą kartą smūgis buvo suduotas jau po to, kai A. A. paskambino policijai, o S. M., bandydamas paimti A. A. už striukės, šiam trenkė į veidą. Pažymėtina, jog vaizdinėje medžiagoje užfiksuota, kad  būtent po to momento, kai kaltinamasis S. M. antrą kartą bandė nukentėjusįjį sugriebti už kaklo/striukės (1.10 minutė), kaltinamasis horizontaliai pradėjo mosikuoti kaire ranka nukentėjusiojo galvos aukštyje, po ko buvo pastebėtas staigus nukentėjusiojo kūno padėties pokytis ta kryptimi, kuria judėjo kaltinamojo ranka. Be kita ko, iš vaizdo įrašų matyti ir tai, kad  būtent po to, kai A. A. paskambino policijos pareigūnams, apie 3.24 minutę, kaltinamasis S. M. kartotinai tiesė kairę ranką link nukentėjusiojo veido srities, o šis bandė gintis. Galiausiai, pažymėtina ir tai, kad pats kaltinamasis neginčijo, jog jis nukentėjusiajam galėjo suduoti smūgius ir į galvos sritį.

Taigi, pirmiau aptarta, bylos nagrinėjimo teisme metu išsamiai ištirta vaizdinė medžiaga, detalizuota nukentėjusiojo bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktais ir teismui abejonių dėl jų patikimumo nekeliančiais nukentėjusiojo A. A. parodymais, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis S. M. jam inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent – 2022 m. gruodžio 19 d., apie 12.25 val., šalia parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), sudavė ne mažiau 3 kartus į nukentėjusiojo A. A. galvos sritį, bei 3 kartus spyrė pastarajam į kairę koją. Pažymėtina, kad kaltinamasis S. M. buvo kaltinamas tuo, kad nukentėjusiajam A. A. į veido sritį sudavė būtent kumščiu, tačiau teismas, įvertinęs tai, kad vaizdo įraše smūgių sudavimas pobūdis (kumštis ar delnas) akivaizdžiai nebuvo užfiksuotas, taip pat atsižvelgęs į šiuo klausimu nukentėjusiojo A. A. parodymus, kuriuose jis nebuvo nuoseklus dėl smūgių sudavimo formos, šią aplinkybę patikslina nurodydamas, kad kaltinamasis nukentėjusiajam į galvos sritį smūgiavo ranka. Kartu pažymėtina, kad toks kaltinimo patikslinimas įtakos S. M. veiksmų kvalifikavimui neturi.

Nagrinėjamu atveju teismas taip pat neturi pagrindo nepripažinti, kad dėl kaltinamojo nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto A. A. juto fizinį skausmą. Nors pastarasis iš karto po įvykio į gydymo įstaigą nesikreipė, dėl jaučiamo fizinio skausmo policijos pareigūnams nesiskundė, tačiau viso proceso metu jis nuosekliai teigė, kad po jam S. M. suduotų smūgių, ypač suduotų koja, jautė skausmą, ant kojų kurį laiką buvo matomos smūgių žymės - paraudimas. Teismas šiais nukentėjusiojo pateiktais paaiškinimais neturi pagrindo abejoti, kadangi, kaip matyti iš pirmiau aptarto vaizdo įrašo turinio, kaltinamojo S. M. suduoti smūgiai, ypač tie, kurie buvo suduoti panaudojant koją, buvo atlikti ja užsimojant – iš jėgos, todėl natūralu, kad nukentėjusysis galėjo justi fizinį skausmą. Tai reiškia, kad tarp kaltinamojo atliktų nusikalstamų veiksmų, o būtent – nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, ir kilusių pavojingų padarinių – fizinio skausmo sukėlimo - buvo, tiesioginis priežastinis ryšys.

Kaip buvo minėta ankstesnėje šio nuosprendžio dalyje, kurioje buvo aptarta kaltinamojo pozicija dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, pastarasis teigė, kad tyčios smurtauti prieš nukentėjusįjį jis neturėjo ir atliko išimtinai gynybinio pobūdžio veiksmus.

Minėtų kaltinamojo argumentų kontekste pažymėtina, kad pagal teismų praktiką kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, Nr. 2K-7-27-746/2015, Nr. 2K-P-498-746/2015, Nr. 2K-186-746/2016, Nr. 2K-253-693/2017, Nr. 2K-287-697/2017).

Teismas, įvertinęs prieš tai išsamiai aptartus ir išanalizuotus byloje pateiktus vaizdo įrašus, taip pat nukentėjusiojo A. A. parodymus, be kita ko, atsižvelgęs į paties kaltinamojo viso proceso metu pateiktų parodymų dalį, susijusią su atvykimo į nukentėjusiojo darbovietę ir kontakto su juo užmezgimo priežastimis, ir šiuos duomenis sugretinęs su pirmiau nurodyta teismų praktika, kaltinamojo S. M. teiginius apie tyčios jo veiksmuose nebuvimą bei gynybinę reakciją į nukentėjusiojo elgesį vertinai išimtinai kaip pastarojo siekį išvengti atsakomybės.

Kaltinamasis S. M. apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad bylai aktualiu laiku – 2022 m. gruodžio 19 d. paskambino nukentėjusiajam tam, kad jį įtikintų nevežti vaikų (duomenys neskelbtini). Pasak kaltinamojo, nukentėjusysis su juo bendravo šiurkščiai, todėl jis nusprendė nuvykti į nukentėjusiojo darbovietę. Ten atvykęs jis bandė pabendrauti su A. A. direktoriumi, tačiau tas nepavyko, todėl laukė kol pasirodys pats nukentėjusysis (t. 1, b. l. 117-120, 122-125, t. 2, b. l. 52-58, 96-104, 162-168). Šių aplinkybių neginčijo ir pats nukentėjusysis, nurodęs, kad 2022 m. gruodžio 19 d. jam paskambino iš nežinomo numerio kaltinamasis ir pradėjo pasakoti apie tai, kad jis nevežtų kaltinamojo vaikų į (duomenys neskelbtini). Jo bendravimo tonas buvo agresyvus. Po tam tikro laiko jam kolegė persiuntė balso žinutę, iš kurios buvo girdėti, kad kaltinamasis skambino į jo darbovietę ir reikalavo, kad A. A. neišvežtų jo vaikų į (duomenys neskelbtini), o vėliau jis buvo informuotas, kad į parduotuvę buvo atvykęs pats kaltinamasis, kuris kėlė triukšmą, todėl jis nuėjo su juo pasikalbėti (t.  2, b. l. 74-81, 96-104). Taigi, iš pirmiau aptartų ir iš esmės sutampančių kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų matyti, kad būtent kaltinamasis 2022 m. gruodžio 19 d. inicijavo tarpusavio bendravimą su A. A. – pats jam paskambino, vėliau skambino į darbovietę, į kurią galiausiai ir atvyko, ir ten ieškojo nukentėjusiojo. Kaip matyti iš abiejų proceso dalyvių parodymų, pastarasis ramiu elgesiu nepasižymėjo ir bendraudamas tiek tiesiogiai su nukentėjusiuoju, tiek vėliau su kitais pašaliniais asmenimis, sudarė konfliktinę situaciją. Tokio pobūdžio kaltinamojo elgesys buvo užfiksuotas ir pirmiau aptartoje vaizdinėje medžiagoje, iš kurios akivaizdžiai matyti, kad būtent kaltinamasis buvo tas asmuo, kuris agresyvia stovėsena artinosi prie nukentėjusiojo ir prisiartino itin arti, dėl ko pastarasis buvo privertas šį nuo savęs nustumti. Be kita ko, kaltinamasis nepaisydamas šios aplinkybės, ir toliau artinosi prie nukentėjusiojo ir galiausiai pradėjo tiesti kairę ranką iki jo kaklo/veido srities. Pažymėtina, jog minėtos aplinkybės pats kaltinamasis S. M. neginčijo, pripažinęs, kad iš esmės tokius veiksmus atliko, siekdamas psichologiškai paveikti, išgąsdinti nukentėjusįjį, kad jis nevežtų jo vaikų į (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš vaizdo įraše užfiksuotos ir teismo aptartos konflikto dinamikos, būtent kaltinamasis S. M., priešingai jo proceso metu išsakytai pozicijai, po nepavykusio nukentėjusiojo sugriebimo už kaklo ar drabužių, pastarojo atžvilgiu pradėjo naudoti aktyvius smurtinius veiksmus – nukentėjusiojo A. A. galvos srityje aktyviai mosikavo kaire ranka, kuomet pastarajam buvo suduoti smūgiai į galvos sritį, taip pat A. A. spardė kojomis, kai tuo metu būtent nukentėjusysis bandė gintis nuo S. M. – laikė rankas, iškėlęs ties veido sritimi, bandė pats suduoti smūgius kaltinamajam, o vėliau ir išvengti pastarojo suduotų smūgių, pasilenkdamas. Taigi, akivaizdu, jog būtent kaltinamasis buvo tas asmuo, kuris inicijavo konfliktą su nukentėjusiuoju, viso konflikto metu užėmė agresyvią poziciją ir jo metu ėmėsi įvairaus pobūdžio veiksmų, nukreiptų į nukentėjusiojo fizinę bei psichologinę sveikatą. Būtent jis viso konflikto metu buvo fizinio smurto panaudojimo iniciatorius ir po pirmo suduotų smūgių etapo, šių savo veiksmų neatsisakė ir toliau kelis kartus sudavė A. A. Akivaizdu, kad tokie pastarojo veiksmai buvo tyčiniai, sąmoningai pasirinkti ir neįtakoti jokios gynybinės situacijos. Todėl teismas, remdamasis pirmiau aptartais įrodymais ir jų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis, nagrinėjamu atveju neįžvelgia kaltinamojo S. M. veiksmuose gynybos, priešingai, juos vertina kaip puolamuosius, kas kartu įrodo ir pastarojo tyčia veikti būtent jam inkriminuotu būdu. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis konflikto metu atlikęs smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį, pasirinkdamas tokį smurtinį veikimo būdą, panaudoto smurto lokalizaciją, suvokė, kad jo veiksmai pavojingi nukentėjusiojo sveikatai, kad dėl jų gali nukentėjusiajam sukelti fizinį skausmą, tačiau veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį turės jo veiksmai, nors ir bendrais bruožais numatė, kad sukels nukentėjusiajam fizinį skausmą, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu.

Teismas visų anksčiau aptartų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu konstatuoja, kad kaltinamasis S. M. jam inkriminuotu laiku ir vietoje, veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, nukentėjusiojo A. A. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, jam sukeldamas fizinį skausmą. Šie kaltinamojo veiksmai atitinka jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.

 

Dėl kaltinamojo prašymų būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės

 

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis S. M. pateikė du prašymus jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Vienas prašymas yra grindžiamas BK 40 straipsnio nuostatomis, nurodant, kad kaltinamąją S. M. tikslinga atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti N. L. atsakomybei. Antai, N. L. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, galintys daryti poveikį kaltinamajam, kad jis nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Be kita ko, pats kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą, teisei priešingas elgesys jam nėra būdingas, jis yra pabėgėlis iš (duomenys neskelbtini), kuriam Lietuvos Respublikoje yra suteiktas prieglobstis. Įvykusio konflikto metu kaltinamasis neturėjo tikslo smurtauti nukentėjusiojo atžvilgiu, o susitaikyti su pastaruoju jam nepavyko vien dėl to, kad pastarasis laikosi principinės nuostatos su juo nebendrauti. Be kita ko, kaltinamasis yra pasiruošęs nukentėjusiajam atlyginti 100 Eur už patirtus išgyvenimus. Taip pat kaltinamasis teismui pateikė prašymą jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo, kadangi A. A. akivaizdžios sumušimo žymės nebuvo nustatytos, į medicinos įstaigas pastarasis nesikreipė, o jo išvados dėl patirtos žalos atsirado žymiai vėliau nei pats įvykis, todėl tokie jo teiginiai yra išimtinai deklaratyvūs. Kartu atkreiptas dėmesys į tai, kad pats konfliktas buvo nulemtas abiejų šalių spontaniškų, emocijų pagrindu paremtų veiksmų, todėl akivaizdu, kad kaltinamojo veiksmai nusikalstamos veikos inkriminavimui būtino pavojingumo nepasiekė (t. 2, b. l. 40-44).

Teismas, įvertinęs kaltinamojo pateiktų prašymų turinį, juos sugretinęs teismo įrodymais pripažintų duomenų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, neturi pagrindo sutikti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja S. M. nurodyti jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą. Kita vertus, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-445-489/2016, Nr. 2K-274-693/2018, Nr. 2K-122-699/2018, Nr. 2K-145-895/2018).

Teismas, įvertinęs pirmiau aptartą teisinį reguliavimą, jo taikymui aktualią teismų praktiką bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, pripažįsta, kad  nagrinėjamu atveju nėra nustatytos visos šiam atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindui taikyti būtinos sąlygos. Nepaisant to, kad kaltinamasis S. M. pirmą kartą padarė jam inkriminuotą nesunkų nusikaltimą, taip pat įsipareigojo atlyginti dalį sukeltos žalos ir teismo vertinimu, ateityje naujų nusikalstamų veikų nedarys ir laikysis įstatymų, pastarasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo neprisipažino ir teismas nenustatė, kad pastarasis būtų dėl šių veiksmų gailėtųsi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaip buvo minėta ankstesnėje nuosprendžio dalyje, pastarasis tą padarė išimtinai deklaratyviai – ginčijo nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičių, o ir tuos, kuriuos pripažino, argumentavo išimtinai gynybine pozicija. Be kita ko, teismo vertinimu kaltinamojo pasirinktas laiduotojas – N. L. nelaikytinas tinkamu laiduotoju, kaip tą numato BK 40 straipsnio 3 dalis.

Nepaneigtina, kad N. L. yra neteistas, darbovietės charakterizuojamas teigiamai. Kita vertus, kaip matyti iš paties N. L. teisiamojo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų, jį su kaltinamuoju sieja išimtinai darbiniai santykiai. Iki šioje byloje aptariamų įvykių kaltinamasis savo asmeninio gyvenimo aplinkybėmis su N. L. nesidalijo, pastarasis taip pat nežino kur kaltinamasis gyvena, o jų bendravimo temos dažniausiai apsiribojo išimtinai darbinio pobūdžio klausimais. Todėl, teismo vertinimu, N. L. nėra tiek artimas su S. M., kad ateityje galės jam daryti teigiamą įtaką ir užtikrins, kad pastarojo nusikalstamas elgesys nepasikartos.

Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, kaltinamojo S. M. ir N. L. prašymai kaltinamajam taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, atmestini.

Be kita ko, teismas neturi pagrindo tenkinti ir kito kaltinamojo S. M. prašymo ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti remiantis BK 37 straipsnio pagrindais.

BK 37 straipsnis reglamentuoja atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Pagal šį BK straipsnį, padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų, veika pripažįstama mažareikšme. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nusikaltimas gali būti pripažintas mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus) (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2013, Nr. 2K-93-788/2017, Nr. 2K-231-976/2017, Nr. 2K-36-788/2021 ir kt.). Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2013, Nr. 2K-219-303/2021).

Aptariamos teismų praktikos kontekste įvertinus pirmiau išanalizuotus ir teismo įrodymais pripažintus duomenis, taip pat jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo atlikti veiksmai negali būti laikomi nepavojingais, mažareikšmiais ir nepadarę žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems teisiniams gėriams. Pažymėtina, kad fizinio smurto pavartojimas, sukėlęs kad ir minimalius nusikalstamus padarinius, mažareikšmiu nusikaltimu gali būti pripažįstamas tik itin retais, išimtiniais atvejais, kai yra ypatingų aplinkybių, be kita ko, tuomet, kai smurtinius kaltininko veiksmus sukelia provokuojantis nukentėjusiojo elgesys.

Kaip buvo minėta ankstesnėje nuosprendžio dalyje, nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad konflikto su nukentėjusiuoju iniciatoriumi bylai aktualiu laiku buvo būtent kaltinamasis S. M. Būtent jis prieš įvykį telefonu bendravo su nukentėjusiuoju, o nesulaukęs norimo atsakymo, atvyko į pastarojo darbovietę ir ten reiškė savo nepasitenkinimą, dėl ko nukentėjusysis kartu su kaltinamuoju buvo priverstas iš darbovietės patalpų pasišalinti į lauką. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta ir tai, jog būtent kaltinamasis S. M. buvo tas, kuris pirmas pradėjo artintis prie nukentėjusiojo ir tą darė pasirinkęs agresyvią kūno padėtį, o nepavykus pastarojo sugriebti už striukės/kaklo, jo atžvilgiu pradėjo naudoti fizinį smurtą – sudavė kelis kartus ranka į nukentėjusiojo galvos sritį, bei kelis kartus spyrė koja į nukentėjusiojo koją. Pažymėtina, kad tuo aptariami kaltinamo veiksmai nesibaigė. Nepaisant to, kad fizinio smurto panaudojimas tam tikram laikui buvo sustojęs, kaltinamasis po nukentėjusiojo skambučio policijai, savo veiksmus atnaujino ir kartotinai A. A. smūgiavo tiek į galvos sritį, tiek į kojas.

Akivaizdu, kad tokie kaltinamojo veiksmai nepasižymėjo epizodiškumu. Priešingai, jie buvo atlikti per kelis etapus, o jų nutraukimui įtakos neturėjo net tai, kad nukentėjusysis kreipėsi į policijos pareigūnus. Pripažintina ir tai, kad minėti kaltinamojo veiksmai taip pat pasižymėjo intensyvumu - tuo pat metu į nukentėjusiojo įvairias kūno vietas, įskaitant ir galvos sritį, buvo smūgiuojama tiek rankomis, tiek kojomis. Be kita ko, šie veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje. Nors kaltinamasis S. M. viso proceso metu teigė, kad pats nukentėjusysis jį puolė ir elgėsi provokuojančiai, tačiau, kaip teismas minėjo ankstesnėje nuosprendžio dalyje, ši pastarojo nurodyta aplinkybė nagrinėjamu metu nepasitvirtino. Taip pat teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmų pavojingumo nepaneigia ir tai, kad A. A. buvo sukeltas tik fizinis skausmas. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pastarasis dėl kaltinamojo atliktų smurtinių veiksmų jautė fizinį skausmą, o vien tai, kad asmuo nesikreipė į gydymo įstaigą ir atvykus policijos pareigūnams apie tai nenurodė, nepaneigia šios kaltinamajam inkriminuotos ir teismo įrodytos pripažintos aplinkybės bei kaltinamojo atliktų veiksmų pavojingumo. Pažymėtina, kad net ir esant tarp asmenų įtemptiems santykiams, konfliktinei situacijai, fizinio smurto panaudojimas negali būti pateisinamas, todėl šiuo atveju kaltinamojo veiksmai dėl nusikaltimo dalyko, jo objektyviosios pusės ir nusikalstamais veiksmais padarytos žalos laikytini pakankamai pavojingais, t. y. nėra mažareikšmiai, o jo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį nėra pagrindo.

 

Dėl bausmės skyrimo

 

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje įstatymų leidėjas numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr.  2K- 265- 1073/2018, Nr.  2K- 98- 1073/2019, 2K-49-976/2020). 

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam S. M. atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – kaltinamasis S. M. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su fizinio smurto panaudojimu kito asmens atžvilgiu, kuri yra priskirtina nesunkaus nusikaltimo kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis dirbantis (t. 1, b. l. 138). Duomenų apie jo psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą, nėra. Taip pat kaltinamasis praeityje neteistas (t. 1, b. l. 152), baustas administracine tvarka, daugumoje atvejų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos apmokėtos (t.  1, b. l. 140-151). Taigi, bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis iš esmės laikosi įstatymo, o jo nagrinėjamas nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio ir nulemta jį apėmusių emocijų. Todėl teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartų, bausmės skyrimui reikšmingų duomenų visumą, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrus šioje straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą su teismo nustatytais įpareigojimais ir draudimais, jo trukmę nustatant artimą sankcijos minimui. Pažymėtina, kad teismas, įvertinęs kaltinamojo turtinę padėtį – pragyvenimo išlaidas, taip pat vaikams mokamą išlaikymą, pripažįsta, kad baudos bausmės skyrimas yra netikslingas ir nepasieks BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų. Analogiškos pozicijos teismas laikosi ir dėl prokuroro kartu su bausme siūlytinos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.  

Teismo vertinimu, 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su įpareigojimais bei draudimais: 1) įpareigojimu tęsti darbą, o jam netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4  dalies 4 punktas); 2) įpareigojimu per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); 3) įpareigojimu atlyginti nusikalstamomis veikos padarytą turtinę žalą per šešis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas), padės pasiekti BK 41 numatytus bausmės tikslus, bus teisinga ir proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei kaltinamojo asmenybei, taip pat iš esmės įtakos pastarojo elgesį ir gyvenimo būdą.

 

Dėl civilinio ieškinio ir bylinėjimosi išlaidų

 

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Ikiteisminio tyrimo metu A. A. pateikė civilinį ieškinį dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 847 Eur išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl S. M. suduotų smūgių A. A. patyrė skausmą, taip pat pažeminimą, stresą, dvasines kančias ir neturtinę žalą. Nusikalstami veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje. Dėl minėtų įvykių A. A. kankino nemiga ir neigiami prisiminimai, dėl tos priežasties iš S. M. tikslinga priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat prašoma priteisti 847 Eur už advokato suteiktą teisinę pagalbą. Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo pateiktas prašymas dėl galutinių 2262,70 Eur vertės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (t. 1, b. l. 49-53, t. 2, b. l. 29, 52).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalį). Dėl padaryto nusikaltimo patirtos neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą įstatymų leidėjas yra palikęs bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai.

Neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Aptariamo straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydis. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-697/2020, Nr. 2K-227-697/2022).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamosios bylose, kuriose asmeniui yra padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas ar sukeliamas fizinis skausmas (BK 140 bei 284 straipsniai), priteisiamos neturtinės žalos dydis labai svyruoja ir priklauso nuo daugelio aplinkybių. Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja maždaug nuo 200 Eur iki 1000 Eur (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-270/2014, 2K-453/2014, 2K-299-648/2015, 2K-316-222/2016, 2K-393-489/2017, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr.  1A- 730-851/2018, Nr. 1A-487-988/2011).

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajam A. A. smurtiniais veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas. Šis skausmas buvo sukeltas tyčiniais smurtiniais veiksmais, dėl asmeninio konflikto, viešoje vietoje – šalia jo darbovietės dėl ko pastarasis patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, emocinius išgyvenimus, nesaugumo jausmą, o darbovietėje ilgą laiką jautė gėdos jausmą. Kita vertus, kaip matyti iš bylos aplinkybių, kaltinamojo nukentėjusiajam atlikti nusikalstami veiksmai, sunkių ir ilgalaikių pasekmių pastarojo sveikatai nepadarė, nukentėjusysis nebuvo priverstas kreiptis medicininės pagalbos, o suduotų smūgių žymės dalyje vietų neišliko, kitoje dalyje – pašaliniams nebuvo matomos, todėl šias aplinkybes įvertinus minėtos teismų praktikos bei sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijų kontekste, pripažintina, kad nukentėjusiojo A. A. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintina iš dalies ir iš kaltinamojo S. M. nukentėjusiojo A. A. naudai priteistina 400 Eur suma.

Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje taip pat prašė iš kaltinamojo jo naudai priteisti viso proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 2262,70 Eur. Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusiojo advokatas pateikė minėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančias PVM sąskaitas – faktūras bei atliktų mokėjimų nurodymus, iš kurių matyti, kad nukentėjusiajam A. A. iki 2024 m. sausio 31 d. buvo suteiktos 2262,70 Eur vertės teisinės paslaugos (t. 2, b. l. 29-34, 46-51, 85-87, 147-160).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Sprendžiant prašymą dėl tokių išlaidų priteisimo, teismas privalo atsižvelgti ir į nuteistojo turtinę padėtį ir gali tokių išlaidų nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Pabrėžtina, kad pagal minėtą normą teismas turi teisę, bet ne pareigą, asmenį pripažinus kaltu iš pastarojo priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Tai nėra imperatyvus įstatymo reikalavimas, todėl bylą nagrinėjantis teismas turi diskreciją dėl to priimti sprendimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Paminėta įstatymo nuostata nesukuria proceso dalyviams, taip pat ir nukentėjusiajam, teisinio lūkesčio, kad baudžiamojoje byloje bus kompensuotos bet kokio dydžio ir visos patirtos teisinės išlaidos.

Teismas įvertinęs tą faktą, kad nukentėjusiojo atstovas A. A. atstovavo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu, taip pat tą aplinkybę, kad bylos nagrinėjimas teisme užtruko – įvyko 7 teisiamieji posėdžiai, kurių metu buvo ginčijama didžioji dalis kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių, pripažįsta, kad pastarojo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra pagrįsta ir teisinga, jos mažinti nėra pagrindo, todėl priteistina iš kaltinamojo.

Svarbu pabrėžti ir tai, jog bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamojo S. M. gynėja apeliavo į tai, kad A. A. atstovaujantis advokato padėjėjas neturėjo įgaliojimų jam atstovauti. Teismas šiuos advokatės argumentus vertina kaip nepagrįstus, kadangi baudžiamojoje byloje tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu A. A. įgaliotas atstovas – advokato padėjėjas S. Makrickas pateikė advokato orderius, kuriuose buvo nurodyti ne tik jo, bet ir jo pratikai vadovaujančio advokato rekvizitai bei parašas, įgalinantys pastarąjį dalyvauti baudžiamajame procese (t. 1, b. l. 32, t. 2, b. l. 37).

 

Dėl procesinių išlaidų atlyginimo

 

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pirminė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam, antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 751,67 Eur (t. 2, b. l. 142-145).

Pagal naują BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie, kaip jau minėta, įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d., akcentuojama, kad tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui.

Teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.

Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, o gynėjas kaltinamajam paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, BPK 51 straipsnio 1 dalyje 3 punkte numatytais pagrindais – atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nemoka valstybinės kalbos. Taigi, visos anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad gynėjo dalyvavimas šioje baudžiamojoje byloje buvo būtinas ne todėl, kad jo pageidavo kaltinamasis, bet pakankamos ir veiksmingos procesinės garantijos pagrindu, užtikrinant asmens, kaltinamojo padariusio nusikalstamą veiką, teisę į gynybą.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

 

Kiti klausimai

 

Kaltinamajam S. M. ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 6-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2023 m. kovo 2 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 126-129), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas nebuvo taikytas.

Viena kompaktinė laikmena su vaizdo įrašais – paliktina saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 8  (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Vietoje intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu S. M. skirti: 1) įpareigojimą tęsti darbą, o jam netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) įpareigojimą per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) įpareigojimą atlyginti nusikalstamomis veikos padarytą turtinę žalą per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

Bausmės pradžią S. M. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

S. M. prašymus dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atmesti.

N. L. prašymą dėl S. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atmesti.

S. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti ­– panaikinti.

A. A. (A. A.) civilinį ieškinį dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo S. M. A. A. naudai 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Iš S. M. priteisti A. A. 2262,70 Eur (du tūkstančius du šimtus šešiasdešimt du eurus ir septyniasdešimt euro centų) proceso išlaidų už advokato atstovavimą jam procese. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš S. M. nepriteisti.

Vieną kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 Išaiškinti S. M., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

 

 

Teisėja        Justyna Žukovska-Pečiulienė