Civilinė byla Nr. e2-4715-1135/2022

Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00315-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.2.4.2.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 5 d.

Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Agnei Ridikaitei,

dalyvaujant ieškovui V. Š., jo atstovei advokatei Raimondai Klimienei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „T.“ atstovei I. R., atstovui S. V.

trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Gitanai Katkauskienei,

liudytojams E. B., E. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš dalies nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „T.“, trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariatui (toliau – (duomenys neskelbtini) AVPK).

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas V. Š. patikslintu ieškiniu teismo prašo jo naudai iš atsakovės UAB „T.“ priteisti 6 904,02 Eur žalą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodyta, kad po eismo įvykio 2021 m. rugpjūčio 15 d. automobilis „Mersedes Benz 350S“, kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, buvo priverstinai nuvežtas ir saugomas UAB „T.“, su kuria 2021 m. sausio 27 d. (duomenys neskelbtini) AVPK sudarė Transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijoje, saugojamoje teritorijoje, adresu: (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugsėjo 28 d. į (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą kreipėsi K. T., kuris informavo, kad 2021 m. rugsėjo 27 d., apie 9 val. ryto, pastebėjo, kad nuo automobilio „Mersedes Benz 350S“ pavogtos įvairios detalės: galinis kairės pusės žibintas, kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, priekinis dešinės pusės ratas su stebule ir amortizatoriumi, duslintuvo dalis nuo variklio išmetimo kolektoriaus iki galinės dalies, iš variklio išimti trys kuro sistemos purkštukai su kuro padavimo vamzdeliais. (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) PK 2021 m. spalio 8 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį dėl to, kad automobilis buvo laikomas ne saugomoje, aptvertoje ir rakinamoje UAB „T.“ aikštelėje, bet atviroje, netoliese esančioje iš dalies aptvertoje, ne UAB „T.“ priklausančioje aikštelėje, o pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad nebuvo nukentėjusiojo asmens skundas: ieškovas nutarimo neskundė ir neprašė pradėti ikiteisminio tyrimo, kadangi už automobilio saugojimą buvo atsakinga UAB „T.“, kuris taip pat neteikė prašymo atlikti ikiteisminį tyrimą. Nutarime akcentuota, kad asmenys, galėję įvykdyti nusikalstamą veiką, nenustatyti, teritorija nesaugoma, neapšviesta, vaizdo kameromis nestebima. Atsakovė, palikdama autoįvykio metu sugadintą automobilį ne pačioje UAB „T.“ saugojimo aikštelėje, o šalia jos, neaptvertoje, neapšviestoje, vaizdo kameromis nestebimoje teritorijoje, netinkamai vykdė su (duomenys neskelbtini) AVPK pasirašytą sutartį, nedėjo net mažiausių pastangų saugoti jai patikėtą turtą. UAB „(duomenys neskelbtini)“, teikiančios turto vertinimo paslaugas, specialistas konsultacinėje išvadoje nurodė, kad pavogtų detalių atkuriamoji vertė (remonto kaštai) (be PVM) 7 149,78 Eur, o vertė su PVM 8 651,23 Eur. 2022 m. rugpjūčio 8 d. pateiktu patikslintu ieškiniu ieškovas sumažino reikalavimą nuo 8651,23 Eur iki 6904,02 Eur.

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais motyvais, papildomai paaiškindamas, kad po avarijos jo automobilis buvo nuvežtas į saugomą aikštelę, bet jis nebuvo saugomas. Jis buvo nuvykęs į aikštelę iki vagystės pasiimti raktų. Atvykus po 2-3 savaičių priėjo UAB „T.“ darbuotojas, teiravosi, ką jie veikia, po to jis apžiūrėjo automobilį. Tvora buvo tik dalinai aptverta, automobilis stovėjo prie įvažiavimo kitos aikštelės. Kiti saugomi automobiliai buvo atskiroje aptvertoje teritorijoje. Saugoma aikštelė buvo dešinėje, jo automobilis stovėjo kairiau, tarp jų yra pravažiavimas (4 fotonuotraukoje tai atsispindi), šalia stovi angaras, už automobilio galo tvoros nebuvo, priekyje automobilio buvo tvora, bet iš galo buvo pravažiavimas, iš kairės – miškas ar krūmai, buvo daug transporto. Iš automobilio galo žiūrint dešinėje keliukas ir vartai, už pravažiavimo buvo tvora. Iš automobilio galo galima patekti bet kam. Toje teritorijoje yra (duomenys neskelbtini), automobilis stovėjo bendroje įmonių teritorijoje, o ne atskiroje UAB „T.“ aikštelėje. Jo automobilis buvo sudaužytas, visos jo dalys buvo automobilyje arba šalia jo. Dalis, už kuris prašo žalos matė automobilyje arba šalia jo. Kairės pusės galino vaizdo veidrodėlis buvo sveikas (plastmasė negali įlinkti), matė, kai atidarė kairės pusės dureles. Detales norėjo parduoti, apžiūrėjo gerai, ką dar būtų galima parduoti. Kairės pusės žibintas buvo automobilyje, vizualiai geros būklės buvo, nebuvo skilimo. Priekinis dešinės pusės raktas su stebule ir amortizatoriumi buvo atsiskyrusios nuo automobilio ir įdėtas ant priekinės sėdynės, ant viršaus (nematė būklės). Duslintuvo dalies nuo variklio išmetimo kolektoriaus iki galinės dalies jis pats nematė, neatkreipė dėmesio, bet mano, kad tai katalizatorius, UAB „T.“ darbuotojas sakė, kad katalizatorius yra brangi detalė ir padėta saugomoje aikštelėje dešiniau. Kuro purkštukų nematė, bet jie kartu su varikliu buvo padėti ant kėbulo, priekinės sėdynės ar kažkur priekyje. Planų taisyti automobilį neturėjo. Po vagystės įgaliotas brolis E. Š. jam pranešė, kas vyksta. 2022 m. sausio 18 d. galėjo pasiimti automobilį, kai įsiteisėjo nutarimas. Pareiškimo jis neparašė. Policijos pareigūnai sakė, kad nereikia rašyti pareiškimo, nes automobilis apdraustas atsakovės. Brolis E. Š. kreipėsi į UAB „T.“ po vagystės, bet susitarti nepavyko, užsakė konsultacinę išvadą su jo žinia. Remonto išlaidos nepagrįstos, tačiau su detalių kainomis sutinka, yra įvertintas detalių nusidėvėjimas. Automobilis yra 2015 m. gamybos, jį įgijo 2019-20 metais, automobilio garantija jau buvo pasibaigusi, iki avarijos automobilio netaisė, nes nebuvo poreikio.

Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas mano, kad duslintuvo dalis iki galinės dalies reiškia, kad dingo katalizatorius. Vertintojas dalyvavo automobilio apžiūroje atsiimant automobilį. Atsakovė netinkamai vykdė sutarties sąlygas, nes netinkamai saugojo automobilį. Atsakovės darbuotojas 2021 m. rugpjūčio 8 d. pranešė apie dingusias detales ir prisiekė. Atsakovė atsakinga buvo už pas jį saugomą automobilį, pats nesikreipė dėl pavogto automobilio. Draudimo atsakovė neinformavo apie įvykį, nebuvo įvertinta žala draudiko, gal taip elgėsi suprasdamas, kad netinkamai vykdė sąlygas (neaptverta teritorija, dirbo tik 1 žmogus) ir dėl to įvykis gali būti pripažintas nedraudiminiu. Atsakovė nedėjo net minimalių pastangų turtui saugoti. Ieškovas sumažino prašomą priteisti sumą, nes automobilio neremontuos, elgėsi sąžiningai, žala apskaičiuota įvertinus automobilio detalių klasę, nusidėvėjimą. Ekspertizės ieškovas neprašė, nes skaičiavimo principas būtų tas pats, o išlaidos išaugtų. Atsakovė nepateikė kito tinkamo įrodymo žalos dydžiui pagrįsti. Ieškovo manymu, atsakovės patekti skelbimai neatitinka jo automobilio detalių kainų. Prašo priteisti iš atsakovės išlaidas už turto vertinimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas; žyminį mokestį ir atstovavimo išlaidas.

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, paskirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovės nuomone, prašoma atlyginti žala yra neteisėta ir nepagrįsta. Pirma, nurodo, kad byloje atsakove patraukta netinkamas asmuo, kadangi nusikalstamą veiką padarė ne atsakovė. Ieškovas skundo dėl neva pavogtų detalių nepateikė, tyrimo nepageidavo, tad pripažintina, kad jokių pretenzijų dėl automobilio detalių neturėjo. Taip pat nurodo, kad ieškovas nėra sutarties šalis, todėl pretenzijas dėl netinkamai vykdomos sutarties gali reikšti tik (duomenys neskelbtini) AVPK, kuris į atsakovę kreipėsi „dėl galimo sutarties pažeidimo“. O šiuo atveju nėra nustatyta, ar sutartis buvo pažeista. Antra, konsultacija negali būti įrodymu automobilio detalių vertei nustatyti, kadangi konsultacija neatitinka imperatyvių teisės normų. Automobilis po eismo įvykio sugadintas neatpažįstamai ir net sunku nustatyti kokios detalės po eismo įvykio galėjo išlikti, tad atsižvelgiant į konsultacijos duomenis, kurioje nurodoma, kad laikytina, kad automobilis buvo techniškai tvarkingas ir be didesnių defektų, aiškiai matyti, kad konsultacijoje pateikti duomenys nėra objektyvūs ir atitinkantys tikrovę. Paskaičiuota automobilio detalių atkuriamoji vertė, neįvertinus, kad automobilis į atsakovės aikštelę saugojimui atvežtas absoliučiai sugadintas ir visiškai neeksploatuotinas. Minimos detalės, net jeigu ir būtų išlikę po tokio stipraus įvykio, nebūtų pritaikomos ir turinčios kokią nors vertę. Be to, atsakovės rastos identiškų detalių kainos ženkliai skiriasi nuo konsultacijose pateiktų kainų. Nors skelbimuose nurodytos kainos taip pat negalėtų būti lyginamos su automobilyje po eismo įvykio likusiomis detalėmis, kadangi skelbimuose nurodomos detalės yra naujos arba naudotos, tačiau be jokių defektų. Visos detalės po eismo įvykio buvo sugadintos ir net neaišku, ar kai kurios iš jų išvis išlikusios, todėl vertinant jų atkūrimo vertę, turėtų būti atimama mažų mažiausiai 90 procentų vertės, kadangi visos jos po eismo įvykio buvo bevertės. Ieškovo prašoma priteisti žala už keletą stambių detalių ir keletą smulkių detalių, sudaro trečdalį automobilio vertės. Taip pat iš kartu su atsiliepimu pateikiamos filmuotos medžiagos, kuri daryta po eismo įvykio atgabenus automobilį į atsakovės stovėjimo aikštelę, aiškiai matyti, kad po eismo įvykio galinis kairės pusės žibintas buvo įlenktas ir subraižytas net keliose vietose. Iš pateiktų nuotraukų aiškiai matyti, kad kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis yra užlinkęs į kitą pusę, apgadintas, priekinis dešinės pusės ratas po eismo įvykio buvo išlūžęs, matyti rato fragmentai po automobiliu, duslintuvo vamzdis po eismo įvykio taip pat yra nulūžęs, atsiskyręs nuo automobilio bei apsilankstęs, eismo įvykio metu iš automobilio iškrito variklis. Dėl pastarojo neaišku ir nėra suprantama, kaip buvo nustatyta, kad yra dingę kuro sistemos purkštukai ir vamzdeliai, kadangi šiuo atveju net sunku įžiūrėti ir nustatyti po eismo įvykio išlikusias detales, juo labiau tokiame detalių kratinyje įžiūrėti labai smulkias detales. Atsakovė prašymą ieškovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis grindžia tuo, kad ieškovas, atstovaujamas advokatės, turėjo žinoti, kad ne atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, todėl ne jam kyla materialinė atsakomybė atlyginti žalą ir ne jam turėtų būti reiškiamas ieškinys, t. y. atsakovė nėra tinkamas atsakovas byloje.

Atsakovės atstovai teismo posėdžių metu nurodė, jog dėl fakto, ar visos detalės buvo išlikusios, nėra tikri. Nesutinka su vertinimo ataskaita, nes tokių detalių vertės yra mažesnės. Pateiktos fotonuotraukos paneigia, kad visos detalės išlikusios, nes iš jų matyti, kad detalės yra pabirusios ir neišeina suprasti, kurios yra išlikusios iš fotonuotraukų. Faktas, kad jų darbuotos kreipėsi dėl vagystės, tačiau kaip jis paskaičiavo tas detales neaišku. Klausė darbuotojo apie tai po įvykio, tačiau nieko naujo pasakyti negali. Automobilis stovėjo bendroje didelėje teritorijoje, kurioje yra tikriausiai daugiau įmonių, taip pat atskirai UAB „T.“ aptverta aikštelė, tačiau automobilis buvo bendroje teritorijoje, o ne aptvertoje UAB „T.“ aikštelėje. Negali atsakyti, ar teritorija, kurioje stovėjo automobilis, buvo aptverta, tačiau jų darbuotojas teritoriją prižiūri, mato. Kodėl tokia vieta buvo suteikta automobiliu, negali atsakyti, Teritoriją prižiūri 1 sargas tikriausiai, saugo 24 valandas per parą, tikriausiai galėjo pamatyti vagystę. Atsakovės pateikta automobilio fotonuotrauka Nr. 24 patvirtina, kad po eismo įvykio kairės pusės veidrodėlis buvo užsilenkęs. Iš fotonuotraukų matyti, kad dešinės pusės ratas,  steblė yra atsidalinę. 3 vnt. purkštukų vizualiai nėra matomi, jie yra giliau. Katalizatorius, kad buvo dingęs tokių duomenų byloje nėra, nors žala už jį yra paskaičiuota. Duslintuvas yra kita detalė ir tai nereiškia, kad kartu dingo ir katalizatorius. Fotonuotraukoje Nr. 11 matyti tik duslintuvo dalis. Abejoja, ar galėjo išlikti degalų vamzdeliai po tokio automobilio sužalojimo. Prašė vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika civilinėje byloje Nr. 3k-3-512/2007 pagal 2007 m. lapkričio 16 d. nutartį. Atsakovė negali atsakyti už trečiojo asmens neteisėtus veiksmus. Automobilis buvo metalo laužas, nebuvo skaičiuojama jo likutinė vertė, vertintojas neatsižvelgė į automobilio būklę. V. Š. ir E. Š. parodymai apie variklio buvimo vietą skiriasi.

Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) AVPK, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka su ieškiniu ir palaiko ieškovo poziciją, jog atsakovė turi atlyginti patirtą tutinę žalą. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) AVPK ir UAB ,,T.“ 2021 m. sausio 27 d. sudarytoje sutartyje numatyta paslaugų teikėjo pareiga užtikrinti kokybišką ir saugų transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą, užtikrinti priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių ir jose esančių daiktų ir krovinių apsaugą 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę, numatyta, kad teikėjas nuo transporto priemonės perdavimo jam momento iki jos grąžinimo savininkui visiškai materialiai atsako už transporto priemonės, jos dalių, krovinio praradimą, o neužtikrinus tinkamų objekto saugojimo sąlygų, jei dėl to pablogėja saugomo objekto kokybė, objektas sugadinamas ar prarandamas, Teikėjas padengia visus Užsakovo bei turto savininko dėl to patirtus nuostolius. Kad atsakovė tinkamai neužtikrino jam perduoto turto saugumo patvirtina ir medžiagoje Nr. M-1-01-52350-21 surinkti duomenys. Liudytojas K. T. nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 15 d. po eismo įvykio į UAB ,,T.“ automobilių saugojimo aikštelę, adresu: (duomenys neskelbtini), buvo atgabentas automobilis ,,Mersedes Benz 350S“. Automobilis buvo pastatytas įmonės teritorijoje, kuri dalinai aptverta tinkline tvora, prie kitų priverstinai nuvežtų transporto priemonių, kurios patalpintos uždaroje, užrakinamoje teritorijoje. Įmonės teritorija nėra stebima vaizdo kamerų, taip pat ir aplink įmonės teritoriją nėra jokių vaizdo filmavimo kamerų. Kas galėjo apvogti automobilį jis nežino, jokių įtartinų asmenų nematė. Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad Automobilis paliktas saugoti ne aptvertoje ir užrakinamoje, t. y. saugomoje, UAB ,,T.“ aikštelėje, o šalia esančioje iš dalies aptvertoje ne UAB ,,T.“ priklausančioje atviroje nesaugojamoje aikštelėje.

Teismo posėdžių metu trečiojo asmens atstovė nurodė, kad po eismo įvykio automobilis buvo nuvežtas į UAB „T.“ aikštelę, ši įmonė yra atsakinga už turtą pagal sutarties 9.5 p. Palaiko ieškinį, jei tikrai buvo pavogtos detalės, tai UAB „T.“ turi atlyginti žalą, dėl dydžio nekomentuos. Palaiko ieškovo teisę į žalos atlyginimą dėl netinkamai vykdytų sutartinių įsipareigojimų saugoti automobilį. Sutinka, kad atsakovė netinkamai vykdė sutartį, nes turėjo saugoti automobilį aptvertoje aikštelėje. Šiuo atveju įrodyta, kad saugotas automobilis prie aikštelės. 2021 m. spalio mėnesį rašė užklausą UAB „T.“ dėl sutarties vykdymo, gavo atsakymą, kad papildomai nieko nekomentuos, vyksta teisminis procesas. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad aikštelė, kurioje buvo automobilis, yra tik iš dalies saugoma, kad iki įvykio nebuvo saugoma teritorija matyti ir iš apklausos protokolo.

Teismo posėdžio metu liudytojas E. Š. paaiškino, kad iš automobilio buvo pavogta gerų dalių. Brolis jam pranešė apie vagystę, jis vyko į policijos komisariatą. Automobilis buvo teritorijoje, kur yra daugiau įmonių: logistikos įmonė, kur laikomi krovininiai automobiliai, UAB „T.“ aptverta teritorija, ir kt. Ta bendra teritorija aptverta, bet yra pravažiavimas keliu į gretimą teritoriją. Buvo su broliu nuvykęs apžiūrėti automobilio, kai ieškojo raktų. Matė, kad galinis kairės pusės žibintas buvo nesužalotas, kairės pusės veidrodėlis – taip pat, prekinis dešinės pusės ratas stebule ir amortizatoriumi buvo ant žemės šalia automobilio, duslintuvo dalį matė savo vietoje automobilyje. Galinis kairės pusės žibintas, kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis buvo vietoje, buvo sveiki. Priekinis kairės pusės ratas su stebule ir amortizatoriumi buvo, jį matė. Ratas su stabdžių disku, guolis, amortizatorius ir važiuoklės dalimi, buvo nesužalota dalis, buvo šalia automobilio ant žemės. Duslintuvas iki išmetimo dalies buvo sveikas,  matė jį. 3 kuro purkštukai buvo giliai variklyje, kurį matė padėta prie mašinos ant žemės ar kažkur ant kapoto, ant automobilio priekio. Katalizatorius buvo atskirai padėtas į saugomą teritoriją – taip nurodė sargas, bet lyg ir jis buvo pavogtas, jo nematė. Kai nuvyko po vagystės, pamatė, kad trūksta dalių, matė, kad kuro purkštukai išimti, variklis buvo pasuktas ant šono, nukarpyti laidai. Mano, kad po vagystės sargas teisingai nurodė dingusias detales. Su pareigūnais automobilio neapžiūrėjo. Nusprendė po vagystės pretenzijas reikšti UAB „T.“. Dingusios detalės buvo geros, jis buvo nuvykęs du kartus.

Teismo posėdžio metu liudytojas E. B. nurodė, jog turto vertinimo konsultacija, o ne turto vertinimo ataskaita buvo atlikta pasitarus su užsakovu. Jis turi licenciją teikti ir turto vertinimo ataskaitas. Konsultacijos tikslas – nustatyti pavogtų detalių išlaidų apskaičiavimą. Jeigu būtų atlikęs turto vertinimo ataskaitą - būtų atlikęs skaičiavimus tokia pat metodika. Automobilis buvo apžiūrėtas. Kokių detalių trūksta nurodė užsakovas. Konsultacijoje nurodomas pagerinimas reiškia nusidėvėjimą. Konsultacijos 16 puslapyje nurodyta skaičiuoklė. Rida nėra įvertinta dėl objektyvių priežasčių – jos neįmanoma nustatyti, 5.26 proc. – statistinė rida. Naujoms detalėms taikomas nuvertėjimas, ar automobilis po avarijos sumaitotas nebuvo vertinama. Rėmėsi pavogtų detalių sąrašu, įsitikino, kad detalių automobilyje nėra. Detalės atitiko kėbulo numerį.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės

Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) AVPK ir UAB „T.“ 2021 m. sausio 28d. sudarė Transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijoje Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „T.“ su (duomenys neskelbtini), AB, 2020 m. spalio 7 d. sudarė bendrosios civilinės atsakomybės draudimą Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 9 d. iki 2021 m. spalio 8 d. (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) PK 2021 m rugpjūčio 15 d. Transporto priemonės apraše, Transporto priemonės apžiūros protokole nurodyta, kad automobilis „Mercedes Benz S350“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis V. Š., (toliau – ir Automobilis) visas apgadintas. 2021 m. rugpjūčio 15 d. Transporto priemonės perdavimo ir priėmimo aktu, 2021 m. rugpjūčio 30 d. Prašymu dėl daiktų saugojimo, (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) PK 2021 m. rugsėjo 2 d. kvitu B Automobilis 2021 m. rugpjūčio 15 d., 22.30 val., perduotas saugoti į UAB „T.“, adresu: (duomenys neskelbtini). 2021 m. gruodžio 28 d. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2021 m rugpjūčio 15 d. įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo sugadintas Automobilis, nutrauktas. 2021 m. spalio 8 d. (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) PK Veiklos skyriaus nutarimu tyrimo medžiagoje (duomenys neskelbtini) atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal UAB „T.“ atstovo K. T. pranešimą. Tyrimo metu liudytojas K. T. parodė tapačias pareiškime nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad automobilis buvo pastatytas įmonės teritorijoje, kuri dalinai aptverta tinkline tvora, įmonės teritorija nėra stebima vaizdo kamerų, paskutinį kartą aikštelėje buvo 2021 m rugsėjo 24 d., nuo 9 val. iki 14 val., ir minėtos detalės ant automobilio dar tikrai buvo. E. Š. pateikė UAB „T.“ pretenziją dėl pavogtų automobilio „Mercedes Benz S350“ dalių, prašydamas apmokėti nuostolius. UAB „T.“ 2022 m. vasario 14 d. raštu adresuotu E. Š. nesutiko su nuostolių. UAB „T. pinigų priėmimo kvitai, iš kurių matyti, kad E. Š. sumokėjo iš viso 150,50 Eur. Atsakovė byloje pateikė internetiniuose puslapiuose srotas24.lt, ebay.com, avkparts.lt german-spare-parts.net, rrr.lt rastus dalių pardavimo skelbimus, der.co.uk – automobilio „Mercedes-Benz S klasės“ (2015 m.) skelbimus Jungtinėje Karalystėje, ieškovo Automobilio po 2021 m rugpjūčio 15 d. eismo įvykio darytas nuotraukas, vaizdo įrašą.

Šios bylos esmė yra ieškovo reikalavimas priteisti žalos atlyginimą už automobilio dalių neišsaugojimą iš atsakovės, teikiančios priverstinio automobilio nuvežimo ir saugojimo paslaugas.

Byloje nustatyta, kad tarp (duomenys neskelbtini) AVPK ir UAB ,,T.“ 2021 m. sausio 27 d. sudaryta Transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartis (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovė atlygintinai įsipareigojo teikti transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugas. Atsakovė nepagrįstai nurodo, jog pretenzijas dėl netinkamai vykdomos pasaugos sutarties gali reikšti tik (duomenys neskelbtini) AVPK, nes ieškovas nėra  sutarties  šalis. Šiuo atveju (duomenys neskelbtini) AVPK ir UAB ,,T.“ Sutartyje susitarė, kad paslaugų teikėjo pareiga yra užtikrinti kokybišką ir saugų transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą, užtikrinti priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių ir jose esančių daiktų ir krovinių apsaugą 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę nuo fizinių veiksnių (9.5 p.), kad teikėjas nuo transporto priemonės perdavimo jam momento iki jos grąžinimo savininkui visiškai materialiai atsako už transporto priemonės, jos dalių, krovinio praradimą, trūkumą ar sugadinimą, neaprašytą transporto priemonės nuvežimo akte (17 p.), o neužtikrinus tinkamų objekto saugojimo sąlygų, jei dėl to pablogėja saugomo objekto kokybė, objektas sugadinamas ar prarandamas, teikėjas padengia visus Užsakovo bei turto savininko dėl to patirtus nuostolius (18 p.). Taigi, nors priverstinai nuvežta transporto priemonė buvo saugoma pasaugos sutarties, sudarytos tarp policijos komisariato ir saugotojo pagrindu, tačiau šios pasaugos sutarties ypatybė ta, kad teisės ir pareigos yra sukuriamos ne tik ją sudariusioms šalims, bet ir saugojamos transporto priemonės savininkui. Pavyzdžiui, pareiga atsiskaityti už transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir jos saugojimo paslaugas pagal tokią sutartį kyla ne tik ją sudariusiam viešąjį pirkimą organizavusiam trečiajam asmeniui, bet ir rengiant bei vykdant viešojo pirkimo procedūras nedalyvavusiam ir Sutarties sąlygoms jokios įtakos negalėjusiam turėti nuvežtos transporto priemonės savininkui (Sutarties 16 p., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-219/2016, 2017-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017). Sutartis, kurioje įtvirtinta visiška atsakovės atsakomybė atlyginti savininkui už priverstinai nuvežtam ir saugotam automobiliui padarytą žalą (nagrinėjamu atveju dalių sugadinimą ir praradimą), kaip ir joje nurodytos sąlygos dėl atsakovės atsakomybės neišsaugoto ar sugadinto automobilio savininkui, nėra nuginčytos. Šiuo atveju, Sutarties šalys, sudarydamos Sutartį susitarė dėl saugojimo paslaugas teikiančios atsakovės atsakomybės tiesiogiai transporto priemonės savininkui už nuostolius (taigi ir dėl teisės savininkui reikalauti atlyginti nuostolius), atsiradusius dėl netinkamai vykdytų saugojimo paslaugų (Sutarties 18 p.), todėl remtis Sutarties pažeidimu, prašant atlyginti nuostolius turi teisę ne tik (duomenys neskelbtini) AVPK, bet ir ieškovas (CK 6.191 straipsnis).

Pagal CK 6.830 straipsnį pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas – sumokėti atlyginimą, jeigu tai įtvirtinta sutartyje. CK 6.832 straipsnyje įtvirtinta saugotojo pareiga imtis visų jam prieinamų priemonių, kad būtų užtikrintas jam perduoto daikto išsaugojimas. Jeigu pasauga neatlygintinė, saugotojas privalo rūpintis saugomu daiktu taip pat kaip savo daiktais (CK 6.836 straipsnio 3 dalis). Saugotojas atsako už jam perduotų daiktų praradimą, trūkumą ar sugedimą (CK 6.845 straipsnio 1 dalis). Jeigu pasaugos sutartis atlygintinė, saugotojas atsako už turto praradimą, trūkumą ar sugedimą visais atvejais, išskyrus, kai tai įvyko dėl nenugalimos jėgos. Kai pasaugos sutartis neatlygintinė, saugotojas atsako tik esant jo kaltei (CK 6.845 straipsnio dalis).

Dėl saugotojo civilinės atsakomybės prievolės sąlygų kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neteisėti veiksmai civilinėje atsakomybėje suprantami kaip teisinės pareigos neatlikimas; ta aplinkybė, kad paliktas saugoti daiktas neišsaugotas, objektyviai rodo, kad saugotojas neįvykdė teisinės pareigos ir atliko neteisėtus veiksmus. Kai turtas prarastas, žala suprantama kaip netekto, neišsaugoto turto vertė. Nuostoliai tokiu atveju atsiranda dėl turto praradimo, t. y. kaip turto neišsaugojimo tiesioginė pasekmė, todėl yra priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2008).

Atsakovė yra profesionali saugotoja, todėl pagal įstatymą privalo imtis visų prieinamų priemonių užtikrinti perduoto jai daikto išsaugojimą, daiktą grąžinti tokios pat būklės, kokios jis buvo atiduotas saugoti, atsižvelgiant į jo normalų susidėvėjimą, amortizaciją ar pasikeitimą dėl natūralių jo savybių. Atsakovė, kaip profesionali saugotoja, šiuo atveju atsako už saugomo turto praradimą, trūkumą ar sugedimą visais atvejais, išskyrus, kai tai įvyko dėl nenugalimos jėgos (CK 6.832 straipsnio 1 dalis, 6.844 straipsnio 2 dalis, 6.845 straipsnio 1–3 dalys). Tai reiškia, kad įstatyme įtvirtinta saugotojo atsakomybė be kaltės, todėl saugotojo civilinės atsakomybės visiškai ar iš dalies negali pašalinti kitos civilinę atsakomybę šalinančios ar mažinančios aplinkybės, nustatytos CK 6.253 straipsnio ir/ar kitose teisės normose, nes, priešingai nei nurodė atsakovės atstovas, iš profesionalaus saugotojo yra protinga reikalauti visų priemonių, reikalingų daiktui išsaugoti, įveikiamų tik nenugalimos jėgos aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstai atsakovė nurodo, kad ji nėra atsakinga už ieškovo automobiliui padarytą žalą, kadangi nėra atsakovės tyčios, o pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalis, civilinė atsakomybė atsakovei netaikytina dėl trečiojo asmens veiksmų. Nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimo atsakovė byloje neįrodinėjo. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2016). Atsakovė nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2007, nes nurodytos bylos ir šios bylos faktinės aplinkybės nesutampa, t. y. kasacinio teismo byloje automobilis buvo pavogtas, priešingai nei nagrinėjamu atveju, iš neprofesionalaus saugotojo. Pažymėtina, kad tai atsakovei jau buvo išaiškinta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1636-567/2021. Akivaizdu, kad atsakovės nurodyta teismų praktika nėra taikoma nagrinėjamai bylai, nes skiriasi faktinės bylų aplinkybės.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai – bendroji civilinio proceso taisyklė, pagal kurią paskirstyta įrodinėjimo pareiga bylos šalims. Taigi, šalis, kuri teigia, kad yra tam tikros aplinkybės, įvyko tam tikri įvykiai, vienas ar kitas asmuo atliko tam tikrus veiksmus, turi įrodyti savo teiginius, t. y. pateikti jas patvirtinančių įrodymų, išskyrus dėl faktų, kuriuos pripažįsta kita šalis (CPK 177 straipsnis, 182 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013).

Byloje šalys pripažino faktus, kad 2021 m. rugpjūčio 15 d. automobilis „Mersedes Benz 350S“ (toliau – ir Automobilis), kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, buvo priverstinai nuvežtas ir saugomas UAB „T.“, su kuria 2021 m. sausio 27 d. (duomenys neskelbtini) AVPK sudarė Transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijoje, saugojamoje teritorijoje, adresu: (duomenys neskelbtini), šias aplinkybes patvirtina ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai  (CPK 177 straipsnis, 182 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

(duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) PK 2021 m. spalio 8 d. nutarimas (toliau – ir Nutarimas) atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad 2021 m. rugsėjo 28 d. į (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą kreipėsi K. T., kuris informavo, kad 2021 m. rugsėjo 27 d., apie 9 val. ryto, pastebėjo, kad nuo automobilio „Mersedes Benz 350S“, kuris buvo saugomas po eismo įvykio UAB „T.“ teritorijoje, pavogtos įvairios detalės: galinis kairės pusės žibintas, kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, priekinis dešinės pusės ratas su stebule ir amortizatoriumi, duslintuvo dalis nuo variklio išmetimo kolektoriaus iki galinės dalies, iš variklio išimti trys kuro sistemos purkštukai su kuro padavimo vamzdeliais; tyrimo metu atlikus vietos apžiūrą, nustatyta, kad Automobilis paliktas saugoti ne aptvertoje ir užrakinamoje, t. y. saugomoje, UAB,, T.“ aikštelėje, o šalia esančioje iš dalies aptvertoje ne UAB ,,T.“ priklausančioje atviroje nesaugojamoje aikštelėje. 2021 m. rugsėjo 29 d. liudytojo K. T. apklausos protokolas patvirtina, kad šis asmuo nustatyta tvarka apklausiamas tyrėjo patvirtino jo nurodytas aplinkybes, jog 2021 m. rugsėjo 27 d., apie 9 val. ryto, pastebėjo, kad nuo automobilio „Mersedes Benz 350S“, kuris buvo saugomas po eismo įvykio UAB „T.“ teritorijoje, pavogtos įvairios detalės: galinis kairės pusės žibintas, kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, priekinis dešinės pusės ratas su stebule ir amortizatoriumi, duslintuvo dalis nuo variklio išmetimo kolektoriaus iki galinės dalies, iš variklio išimti trys kuro sistemos purkštukai su kuro padavimo vamzdeliais, taip pat paaiškino, kad automobilis buvo pastatytas įmonės teritorijoje, kuri dalinai aptverta tinkline tvora, prie kitų priverstinai nuvežtų transporto priemonių, kurios patalpintos uždaroje, užrakinamoje teritorijoje; įmonės teritorija nėra stebima vaizdo kamerų, taip pat ir aplink įmonės teritoriją nėra jokių vaizdo filmavimo kamerų; kas galėjo apvogti automobilį jis nežino, jokių įtartinų asmenų nematė. Nutarimu ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį dėl to, kad Automobilis buvo laikomas atviroje, nesaugomojoje ir nefilmuojamoje iš dalies aptvertoje ne UAB „T.“ priklausančioje aikštelėje, o pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad nebuvo nukentėjusiojo asmens skundas.

Teismas sprendžia, kad šie įrodymai patvirtina, jog ne vėliau kaip 2021 m. rugsėjo 27 d., 9 valandą, iš Automobilio, pagal Sutartį saugomo atsakovės, buvo pavogtos detalės: galinis kairės pusės žibintas, kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, priekinis dešinės pusės ratas su stebule ir amortizatoriumi, duslintuvo dalis nuo variklio išmetimo kolektoriaus iki galinės dalies, iš variklio išimti trys kuro sistemos purkštukai su kuro padavimo vamzdeliais. Kaip matyti iš Nutarimo, liudytoju apklaustas E. Š. patvirtino, kad būtent tokios Automobilio detalės po vagystės yra dingusios jų dingimą patvirtino ir ieškovas. Nors atsakovės atstovai iš esmės neginčijo vagystės fakto, tačiau ginčijo pavogtų detalių vertę.

Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, laikėsi prieštaringos pozicijos byloje: vieną vertus nurodė, kad Automobilis po eismo įvykio sugadintas neatpažįstamai ir sunku nustatyti, kokios detalės po eismo įvykio galėjo išlikti, kitą vertus nurodė, jog vertinant detalių atkūrimo vertę, turėtų būti atimama mažų mažiausiai 90 procentų vertės, tačiau šio argumento pagrįstumo neįrodė. Teismas pažymi, kad atsakovė, prašydama atmesti ieškinį, negali remtis vien faktine aplinkybe, kad Automobilis buvo saugomas apgadintas po eismo įvykio, nes tai reikštų, kad kiekvienu atveju profesionali saugotoja visiškai neatsako už atlygintinai po eismo įvykio saugomo automobilio vertės sumažėjimą, net jeigu šis vertės sumažėjimas sąlygotas netinkamai vykdomų saugotojo pareigų. Šiuo atveju, ieškovui pateikus įrodymus, kad atsakovės saugomas Automobilis, priklausantis ieškovui, buvo apvogtas (neišsaugotos jo dalys), būtent atsakovei teko pareiga įrodyti, kad šios detalės po eismo įvykio neišliko arba kad jų vertė buvo kita, nei nurodė ieškovas.

Kaip matyti iš 2021 m. rugpjūčio 15 d. Automobilio perdavimo – priėmimo akto, jame tik apibendrintai nurodyta, kad automobilis apgadintas visas, jame nėra aprašyti K. T. išvardintų pavogtų detalių trūkumai.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės atstovo argumentus, kad atsakovės pateiktos fotonuotraukos ir vaizdo įrašas patvirtina, kad Automobilio galinis kairės pusės žibintas buvo įlenktas ir subraižytas net keliose vietose, o kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis yra užlinkęs į kitą pusę. Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, nustatė, kad prieš vagystę šios detalės buvo Automobilyje ir nenustatė akivaizdžių saugoto Automobilio galinio kairės pusės žibinto ir kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlio sužalojimų ar trūkumų, o atsakovės pateiktoje fotonuotraukoje Nr. 3 matyti, kad veidrodėlis nėra užsilenkęs, kaip tvirtino atsakovės atstovas. Be to, ieškovas ir liudytojas E. Š. patvirtino, kad prieš vagystę matė šias dalis, jos nebuvo sužalotos po eismo įvykio. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes.

Atsakovė nurodė, jog neaišku, kaip buvo nustatyta, kad yra dingę kuro sistemos purkštukai ir vamzdeliai, tačiau be jau aptartų įrodymų, surinktų ikiteisminio tyrimo medžiagoje, šią aplinkybę patvirtina ir tai kad ieškovas, liudytojas E. Š. bei liudytoju apklaustas turto vertintojas E. B., apžiūrėję automobilį, patvirtino, kad šios detalės yra dingusios. Atsakovė nepateikė teismui tai paneigiančių įrodymų net teismui paaiškinus įrodinėjimo pareigą, neprašė teismo liudytoju apklausti K. T., kuris, atsakovės atstovės teigimu yra atsakovės darbuotojas, ir paaiškino, kad patys kalbėjosi su K. T., tačiau naujų aplinkybių nepaaiškėjo, nors teismo posėdžio metu abejojo jo paaiškinimais pareigūnams. 

Tarp šalių nekilo ginčas, kad priekinis dešinės pusės ratas su stebule ir amortizatoriumi buvo atsiskyręs nuo automobilio, tačiau vien tai savaime nereiškia, kad šios detalės po eismo įvykio buvo netinkamos naudoti. K. T. du kartus policijos pareigūnams nurodė šias konkrečias detales kaip dingusias. Jis nenurodė, jog dingo metalo laužas (kaip įvardina atsakovė), liudytoju šio asmens apklausti atsakovė neprašė, nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad šios detalės po eismo įvykio buvo netinkamos naudoti. Ieškovas ir liudytojas E. Š. patvirtino, kad prieš vagystę matė šias dalis, jos nebuvo sužalotos po eismo įvykio. Pažymėtina, kad atsakovė pripažįsta, kad iš fotonuotraukų nėra galimybės nustatyti, ar šios dalys po eismo įvykio išliko, todėl pareigos įrodyti savo teigiamas aplinkybes, neįvykdė. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas reikalauja žalos atlyginimo tik už ratlankį, nereikalaudamas žalos atlyginimo už kitas šio detalių rinkinio dalis (amortizatorių, stebulę, kitas rato dalis).

Ieškovas teigė, jog dingusi Automobilio duslintuvo dalis nuo variklio išmetimo kolektoriaus iki galinės dalies reiškia, kad dingo ir katalizatorius. Teismas atmeta tokį argumentą kaip nepagrįstą. K. T. du kartus policijos pareigūnams nurodė, kad dingo duslintuvo dalis nuo variklio išmetimo kolektoriaus iki galinės dalies, katalizatoriaus kaip dingusios detalės jis neįvardino. Ieškovas neprašė teismo apklausti šį asmenį kaip liudytoją byloje net ir išaiškinus įrodinėjimo pareigas byloje. Be to, liudytojas E. Š. teisme apklausiamas liudytoju nurodė, jog katalizatorius prieš vagystę jis nematė, kad aikštelės darbuotojas nurodė, jog jis buvo padėtas atskirai nuo Automobilio. Ieškovas V. Š. taip pat teismo posėdžio metu nurodė, jog UAB “T.” darbuotojas sakė, kad katalizatorius yra brangi detalė, todėl padėta atskiroje saugomoje aikštelėje, taigi šios detalės prieš vagystę jis nematė. Pažymėtina ir tai, kad apklaustas dėl vagystės (duomenys neskelbtini) AVPK liudytojas E. Š. patvirtino, kad dingo duslintuvo dalis nuo variklio išmetimo kolektoriaus iki galinės dalies, dingusio katalizatoriaus jis nenurodė, o teismo posėdžio metu paaiškino, kad sargo išvardintos detalės buvo išsamiai ir teisingai. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas sutinka su atsakove, kad ieškovas neįrodė, jog aptariamos vagystės metu kartu su duslintuvu dingo ir katalizatorius, todėl žalos atlyginimo reikalauti už šią detalę jis neturi teisės. Tačiau ieškovas aptartais įrodymais įrodė, jog dingo duslintuvo dalis nuo variklio išmetimo kolektoriaus iki galinės dalies, todėl už šią dalį jis turi teisę reikalauti žalos atlyginimo.

Įvertinus pateiktus įrodymus, teismas laiko įrodyta, jog ieškinyje nurodytos vagystės metu buvo pavogtos ieškovui priklausančios Automobilio dalys: galinis kairės pusės žibintas, kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlio sudedamosios dalys (veidrodėlis be gaubto, veidrodžio korpusas, veidrodžio stiklas, laiptelio žibintas, posūkio žibintas), priekinis dešinės pusės ratas su stebule ir amortizatoriumi, duslintuvo dalis nuo variklio išmetimo kolektoriaus iki galinės dalies, trys kuro sistemos purkštukai su kuro padavimo vamzdeliais.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad Atsakovė tinkamai neužtikrino jam perduoto Automobilio saugojimo, nesiėmė visų prieinamų priemonių automobilio (jo dalių) saugojimui, saugojo Automobilį ne aptvertoje ir užrakinamoje UAB ,,T.“ aikštelėje, o šalia esančioje iš dalies aptvertoje ne UAB ,,T.“ priklausančioje atviroje, nefilmuojamoje ir nesaugojamoje aikštelėje (liudytojo K. T. apklausos protokolas, Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą), tuo pažeisdamas Sutarties 9.5 punkto nuostatas  ir sudarydama sąlygas tretiesiems asmenims pasisavinti Automobilio detales, net ir tas, kurios yra pakankamai didelės, kad jas savinantis galėtų pamatyti Automobilį saugantis asmuo, ar tas, kurias reikia laiko išmontuoti (kuro purkštukai). Atsižvelgiant į tai, atsakovei kyla pareiga atlyginti patirtą žalą ieškovui (Sutarties 17, 18 punktai).

Priešingai nei nurodė atsakovė, galimybė ieškovui žalą išieškoti iš ikiteisminiame tyrime galimai ateityje nustatytų asmenų yra teisiškai nereikšmingi, nes nurodytos aplinkybės neužkerta kelio ieškovui reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovės, kaip profesionalios saugotojos, o atsakovei nėra užkertamas kelias ateityje regreso tvarka reikalauti žalos atlyginimo iš kaltų asmenų, pasisavinusių detales ir apgadinusių ieškovo automobilį, kuris buvo saugomas atsakovės aikštelėje.

Tarp šalių kilo ginčas dėl žalos dydžio, jo apskaičiavimo metodikos. Nagrinėjamu atveju byla nepriskirta nedispozityvių bylų kategorijai, todėl atsakovei teigiant, jog ieškovo apskaičiuotas žalos dydis yra nepagrįstas, būtent atsakovei teko procesinė našta pateikti įrodymus, pagrindžiančius nurodytas aplinkybes.

Ieškovas žalos dydį grindė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. sausio 18 d. parengta kilnojamojo turto vertinimo konsultacija Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Konsultacija), kurioje nurodyta, kad detalių atkuriamoji vertė (remonto kaštai) (su PVM) – 8 651,23 Eur, detalizuotos remonto, dalių kainos, pridėtos apžiūrėto Automobilio nuotraukos.  Atsakovė nepagrįstai nurodė, jog ši konsultacija neatitinka imperatyvių teisės normų, t. y. toks turto rinkos vertę pagrindžiantis dokumentas nėra numatytas įstatyme. Civilinį procesą reglamentuojantis įstatymas imperatyviai nenurodo, koks rašytinis įrodymas vienos iš šalių privalo būti pateiktas, ginant savo interesus tokio pobūdžio civilinėje byloje (CPK 177 straipsnis). Tarp šalių nekilo ginčas dėl to, kad pateikta konsultacija yra kilnojamojo turto vertintojo nuomonė apie objekto vertę, bet nėra turto vertinimo ataskaita. Teismas pateiktą Konsultaciją turi teisę vertinti kaip vieną iš rašytinių įrodymų, parengtą asmens, kuris turi kilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją. Dėl išdėstytų aplinkybių atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės argumentas, jog Konsultacijos negalima laikyti patikimu įrodymu. 

Susipažinus su Konsultacija matyti, jog joje išsamiai ir detaliai yra aprašytos išvadų padarymo aplinkybės, taikytos metodikos, nuostolių dydžiai apskaičiuoti įvertinus jų nusidėvėjimą. Kaip matyti iš Konsultacijos,  turto vertintojas, pateikdamas konsultaciją dėl turto vertės, naudojosi AUDATEX sistema, atsižvelgė į automobilio klasę, modelio kodą, kėbulo tipą, dalies numerį. Atsakovė nesutinkama su ieškovo nurodymu žalos dydžiu dėl detalių nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų paneigtos ar sukeltų abejonių Konsultacijoje nustatytos kainos. Bylos nagrinėjimo metu abi šalys pareiškė, kad neprašys paskirti teismo ekspertizę žalos dydžiui nustatyti. Atsakovė, grįsdama atsiliepimą, tik pateikė ištraukas iš interneto portalų, kuriuose prekiaujama automobilių detalėmis, kuriose nurodomos daugiausia naudotų detalių kainos, bet nenurodomi jų pagaminimo metai, naudojimo laikas arba šios detalės yra nurodomos kitų „Mercedes Benz“ modelių automobiliams (kuro purkštukai – neatitinka kėbulo tipas, ratlankis – ne to tipo (20 colių vietoje 20 colių), žibintas –  pagamintas 2013-2014 m., kai automobilis yra 2015 m. gamybos, veidrodėlis – pateiktos kainos ne viso komplekto, sudarančio veidrodėlį, o tik dalies (stiklo ir rėmo), neaiškūs pateiktų dalių gaminimo metai), kuro vamzdeliai – neatitinka kėbulo tipas), todėl atsakovė neįrodė, jog  šios detalės tinka ieškovo Automobiliui, kad  jos pagal savo vertę yra analogiškos, kad jų vertė atitinka realų patirtų nuostolių dydį.

Atsižvelgiant į tai, teismui nepateikus jokių kitų patikimų įrodymų leidžiančių paneigti ar pagrįsti Konsultacijoje atliktų apskaičiavimų neteisingumą ir nepagrįstumą teismas neturi pagrindo nesiremti šia Konsultacija. Pažymėtina, kad priešingai nei nurodė atsakovė, visos likutinės automobilio vertės nustatymas šiuo atveju nėra aktualus, kadangi žalos šiuo atveju prašoma už konkrečias pavogtas Automobilio dalis, o ne  už Automobilio sunaikinimą. Akivaizdu, jog po eismo įvykio išlikusių nesugadintų dalių vertė yra didesnė nei neišlikusių. Be to, Atsakovė neįrodinėjo ir Automobilio vertės, buvusios prieš vagystę, neprašė teismo paskirti ekspertizę, todėl šis atsakovės argumentas nepagrįstas.

Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas sumažino reikalavimo sumą, atsisakydamas reikalavimų priteisti žalą už Konsultacijoje apskaičiuotas remonto išlaidas ir PVM. Teismas sprendžia, kad iš atsakovės taip pat nepriteistina Konsultacijoje nurodyta 2 procentų suma už smulkias detales ieškovui nepagrindus šių išlaidų ir nurodžius, kad Automobilio neremontuos.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, sprendžia, kad ieškovas įrodė, jog dėl vagystės metu pavogtų Automobilio detalių jam buvo padaryta  ir iš atsakovės ieškovui priteistina 4 134,79 Eur žala (galinis kairės pusės žibintas – 433,77 Eur, kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlio sudedamosios dalys (veidrodėlis be gaubto, veidrodžio korpusas, veidrodžio stiklas, laiptelio žibintas, posūkio žibintas) – 1026,47 Eur, priekinis dešinės pusės ratlankis – 767,03 Eur, duslintuvo vamzdis –1 607,26 Eur, trys kuro sistemos purkštukai su kuro padavimo vamzdeliais – 1 502,07 Eur, viso 5336,60 Eur naujų detalių kaina – 22,52 procentai nusidėvėjimas = 4 134,79 Eur). 

Teismas įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes ir motyvus daro išvadą, jog atsakovui netinkamai įvykdžius sutartinę prievolę, t. y. būnant saugotoju neišsaugojus jam perduoto Automobilio tokios pat būklės, kokios ir buvo atiduotas saugoti, atsižvelgiant į jo normalų susidėvėjimą, amortizaciją ar pasikeitimą dėl natūralių jo savybių (CK 6.844 straipsnio 2 dalis), kilo sutartinė civilinė atsakomybė atlyginti ieškovui patirtą žalą (CK 6.846 straipsnio 1 dalis), kuri sudaro 4 134,79 Eur ir teismo priteisiama iš atsakovės.

Teismui tenkinus ieškovo reikalavimus ir dalies, remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 procentų palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nenustačius, kad abi sutarties šalys yra verslininkai.

Atsakovė prašė teismo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas atmeta prašymą kaip nepagrįstą.

CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sekančios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).

CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Teismui pripažinus, kad ieškovo ieškinys iš dalies pagrįstas, nenustačius, kad ieškovas vilkino procesą, trukdė procesui, nėra pagrindo vertinti, kad ieškovas, gindamas savo teises piktnaudžiavo procesu. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu, CPK 5 straipsniu, ieškovė turi įstatymo garantuojamą teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kuri negali būti ribojama kitose bylose priimtais sprendimais.

Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovės ieškovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos –proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovas pateikė įrodymus, kad sumokėjo 195 Eur žyminio mokestį, tačiau atsižvelgiant sumažino ieškinio reikalavimus, mokėtinas žyminis mokestis byloje sudaro 155 Eur, todėl skaičiuotina būtent ši patirtų išlaidų suma. Ieškovas taip pat sumokėjo 500 Eur už advokato pagalbą. Teismas nustatė, kad išlaidos advokato pagalbai neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, nustatyto patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, išlaidų dydis atitinka ginčo pobūdį ir sudėtingumą. Taip pat ieškovas pateikė įrodymus, kad E. Š., veikdamas pagal įgaliojimą, atstovaudamas ieškovui sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už Konsultacijos parengimą 150,00 Eur. Teismas sprendžia, kad Konsultacijos išlaidos priskirtinos išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 10 punktas), nes ji buvo rengiama ieškovo Automobilio patirtai žalai nustatyti, pretenzijai ir ieškiniui reikšti, teismas iš esmės rėmėsi Konsultacijoje nurodytais skaičiavimais. 

Ieškinys patenkintas 59 procentais, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 59 procentai jo patirtų išlaidų 474,95 Eur  ((155 Eur + 500 Eur+150,00 Eur) x 59 procentai)

Ieškovui atsisakius dalies ieškinio reikalavimų, jam grąžintina 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio už atsisakytų reikalavimų dalį – 30 Eur (195 Eur -155 Eur x 75 procentai =30 Eur) (CPK 87 straipsnio 2 dalis).  

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 EUR dydžio (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-269, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „T.“, juridinio asmens kodas 302308932, 4 134,79 Eur  (keturių tūkstančių vieno šimto trisdešimt keturių eurų 79 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 474,95 (keturių šimtus septyniasdešimt keturių eurų 95 ct ) bylinėjimosi išlaidas ieškovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Grąžinti V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 30 Eur (trisdešimt eurų) žyminio mokesčio dalį, sumokėto 2022 m. kovo 8 d. mokėjimo nurodymu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja                                                Vaiva Bėčienė