Baudžiamoji byla Nr. 1-468-1196/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25296-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.4.4.1; 1.2.4.6.1; 1.2.14.10.1; 1.2.26.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

                                          (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 22 d.

Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Miglė Janovičienė 

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Astai Kielytei, Ingai Bakšaitei,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorui Gediminui Vilučiui,

kaltinamajam J. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) statybos įmonėje, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota vieta (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs,  

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

1.       J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje, t. y. sugadino svetimą turtą, o būtent: 2023 m. birželio 23 d. apie 17.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, automobilių parkinge, esančiame Trakų g. važiuojamojoje kelio dalyje, Semeliškių mstl., Semeliškių sen., Elektrėnų sav., prie Semeliškių gimnazijos, esančios Trakų g. 73, pribėgo prie iš parkingo išvažiuojančio UAB „Autobanga“ priklausančio automobilio „Dodge Grand Caravan“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir tyčia kumščiais sudavė du smūgius į automobilio kairės pusės šoninį veidrodėlį, kuris nuo smūgių sulūžo ir sulūždamas apgadino automobilio kairės pusės priekines dureles. Taip jis sugadino svetimą - UAB „Autobanga“ priklausantį turtą, padarydamas UAB „Autobanga“ 869,06 Eur (be PVM) dydžio turtinę žalą.

2.       Be to, J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. smurtaudamas ir mušdamas žmogui sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent: 2023 m. liepos 6 d. apie 20.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, Semeliškių gimnazijos, esančios Trakų g. 73, Semeliškių mstl., Semeliškių sen., Elektrėnų sav., sporto aikštelėje, kaltindamas taip pat nuo alkoholio apsvaigusią D. K., kad, neva, D. K. yra kalta dėl jų bendro pažįstamo mirties, pribėgo prie ant suoliuko sėdinčios D. K., tyčia kaire ranka sugriebė D. K. už plaukų, laikydamas už plaukų nuvertė D. K. nuo suoliuko ant nugaros ir dešiniu kumščiu sudavė D. K. šešis smūgius į galvą ir rankas, kuriomis nuo smūgių D. K. dengėsi galvą, bei du smūgius į pilvą, sukeldamas D. K. fizinį skausmą ir vienu trauminiu poveikiu D. K. padarydamas poodinę kraujosruvą kairio paakio srityje su minkštųjų audinių patinimu, atitinkančią nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Taip smurtaudamas ir mušdamas D. K. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą.

3.       Be to, J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, t. y. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2023 m. liepos 7 d. apie 17.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, po pokalbio apie tai, kad jis sumušė D. K., su taip pat nuo alkoholio apsvaigusiu V. S., pribėgo prie netoli Trakų g. pastato Nr. 77, Semeliškių mstl., Semeliškių sen., Elektrėnų sav., buvusio V. S. ir tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą, padarydamas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu V. S. kairės akies vokų poodinę kraujosruvą, kairio antakio muštinę žaizdą, kairio skruostikaulio ir žandikaulio daugiaskeveldrinį lūžį su dislokacija. Sužalojimai dėl kaulų lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais veiksmais J. K. nesunkiai sužalojo žmogų.

4.       Taip pat, J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, t. y. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2023 m. liepos 7 d. apie 18.50 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje - daugiabučio daugiaaukščio gyvenamojo namo, esančio Rungos g. 22, Elektrėnuose, Elektrėnų sav., kieme - kilusio konflikto dėl to, kad jis kabinėjosi prie G. O., su taip pat nuo alkoholio apsvaigusiu A. U., peraugusio į abipuses grumtynes, metu, matant pašaliniams asmenims, elgdamasis įžūliai, tyčia kumščiais sudavė A. U. ne mažiau kaip tris smūgius į galvą ir ne mažiau kaip tris smūgius į šonus. Taip jis, demonstruodamas savo veiksmais nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką bei A. U. sukeldamas fizinį skausmą, pažeidė viešąją tvarką.

5.       Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. K. dėl pareikštų kaltinimų prisipažino visiškai, gailėjosi. Parodė, kad 2023 m. birželio 23 d., būdamas neblaivus Semeliškių mstl., Trakų g., išėjo iš parduotuvės „Aibė“, kai tuo metu iš aikštelės išvažinėjo automobilis „Dodge Grand Caravan“, jis jiems perėjo kelią, tuomet jie supyko, išlipo iš automobilio pradėjo rėkauti, atsakydamas į tai, jis numušė automobilio veidrodėlį, kuris krisdamas sugadino automobilio kairės pusės priekines dureles. Būdamas neblaivus, 2023 m. liepos 6 d. apie 20.40 val., Semeliškių mstl., Trakų g., prie mokyklos bibliotekos esančio stadiono su D. K. gėrė alų ir pradėjo aiškintis apie jos skleidžiamas paskalas. Kadangi jos pasiteisinimai nepatiko, todėl ją primušė. 2023 m. liepos 7 d., apie 18.50 val., buvo girtas, kai Semeliškių mstl. sutiko V. S., kuris paprašė alaus, kažką dar burbtelėjo, tuomet jis V. S. sudavė vieną kartą į veidą. 2023 m. liepos 7 d., su A. U. ir jo draugais atvažiavo automobiliu į Elektrėnus švęsti. Beveik visi buvo girti. Pamena, kad A. U. kvietė jį pasigalynėti, tačiau užkliuvo už lietvamzdžio, įleisto į stadiono grindinį ir prasiskėlė kaktą. Kadangi A. U. ir toliau jį provokavo eiti galinėtis, šokinėjo prieš jį, išvedė jį iš kantrybės, nuvirto abu ant žolės stadione ir smūgiavo kur papuolė, prisirinko žmonių, kurie kažką sakė.

6.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, teisiamajame posėdyje davė parodymus, o įvykių aplinkybės aiškios, prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.   

7.       Be kaltinamojo J. K. prisipažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

7.1.                      ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. Š. parodė, kad 2023 m. birželio 23 d. apie 17.00 val. kartu su draugu M. B. buvo Semeliškių mstl., Semeliškių sen., Elektrėnų sav., parduotuvėje apsipirkti. M. B. vairavo išsinuomotą automobilį „Dodge“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykę automobilį pastatė automobilių aikštelėje. Apsipirkę išėjo iš parduotuvės, kai prie automobilio pastebėjo vyrą, apie 30 m. amžiaus, kuris neleido jiems išvažiuoti. Išlipęs iš automobilio bandė minėtą vyrą patraukti. Vėliau nusprendė važiuoti ne atbuline eiga, o važiuoti į priekį. Staiga prie automobilio galo stovėjęs minėtas vyras pribėgo prie kairės pusės galinio matymo veidrodėlio ir du kartus trenkė į veidrodėlį, veidrodėlis suskilo. Apžiūrėję automobilį, pastebėjo, kad ant kairiojo automobilio sparno yra įbrėžimai ir įlenkimai;

7.2.                      kitų objektų apžiūros protokolo 2023 m. rugpjūčio 25 d. duomenimis apžiūros objektas yra UAB „Eurointegracijos projektai“ pateiktas vaizdo įrašas, pavadinimu „https_ibpsapp.vrm.lt_darsis_api_download_b41ec583-5e44-471c-9cb6-ba52e282bc90_2023.06.23%2016.48%20Kup%C4%8Di%C5%ABno%20bajeriai%20Semeli%C5%A1k%C4%97se“. Vaizdo įraše užfiksuota, kad 2023 m. birželio 23 d. apie 17.00 val. J. K. automobilių parkinge, esančiame Trakų g. važiuojamojoje kelio dalyje, Semeliškių mstl., Semeliškių sen., Elektrėnų sav., prie Semeliškių gimnazijos, esančios Trakų g. 73, pribėga prie iš parkingo išvažiuojančio automobilio „Dodge Grand Caravan“ ir kumščiais suduoda du smūgius į automobilio kairės pusės šoninį veidrodėlį, kuris nuo smūgių sulūžta ir sulūždamas apgadina automobilio kairės pusės priekines dureles;

7.3.                      2023 m. rugpjūčio 8 d. UAB „Autobanga“ pranešimo apie nusikalstamą veiką ir prie jo pridėtų 2023 m. birželio 17 d. automobilio nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. liepos 3 d. UAB „Autobaltic“ remonto sąmatos Nr. 934 duomenimis, UAB „Autobanga“ 2023 m. birželio 17 d. automobilio nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu M. B. išnuomojo automobilį „Dodge Grand Caravan“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) 2023 m. liepos 1 d. M. B. grąžino apgadintą automobilį, paaiškino, kad 2023 m. birželio 23 d. 17.00 val. automobilis buvo apgadintas adresu Trakų g. 86, Semeliškių mstl., Elektrėnų sav., apie įvykį pranešta policijai, automobilį apgadinęs asmuo nustatytas. UAB „Autobanga“ buvo padaryta 869,06 Eur (be PVM) dydžio turtinė žala;

7.4.                      ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji D. K. parodė, kad 2023 m. liepos 6 d. apie 20.00 val. atėjo prie Semeliškių gimnazijos esančio stadiono. Ant suoliuko sėdėjo J. K., ji prisėdo išgerti alaus, J. K. gėrė degtinę. J. K. pasidarė agresyvus ir be jokios priežasties dešiniu kumščiu sudavė jai į kaktą. Ji nukrito nuo suoliuko ir nespėjo atsikelti, kai J. K. rankomis sudavė daugiau kaip 3 smūgius į galvą. Tuo metu su motoroleriu atvažiavo E., kuris ją apgynė. Atsikėlusi pamatė, kad prakirsta kakta, iš žaizdos bėga kraujas, skaudėjo kairę akį. Apie 21.00 val. parėjo namo. Ją pamačiusi kaimynė iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Papildomos apklausos metu parodė, kad J. K. padarė žaizdą galvoje, prakirto antakį, po akimi atsirado mėlynė. 2023 m. liepos 7 d. buvo Semeliškių miestelyje, centre, netoli parduotuvės „Aibė“. Vakarop su V. S. nuėjo prie buvusios Semeliškių pradinės mokyklos už cerkvės, kur ketino išgerti alaus. Tik jiems prisėdus labai greitai iš už kampo iššoko J. K., kuris iš karto trenkė V. S.. V. S. stojosi, bet nespėjo išsitiesti ir iš J. K. gavo vieną kartą iš kumščio į veidą, pasipylė kraujas. Dėl kokios priežasties V. S. sumušė, nežino. J. K. jos atsiprašė, kad ją sumušė, kaltę pilnai pripažino, ji jam atleido, su juo susitaikė, pretenzijų dėl sužalojimų neturi ir neturės ateityje, civilinio ieškinio byloje nereikš;

7.5.                      medicininių dokumentų apžiūros 2023 m. liepos 24 d. protokolo duomenimis, teismo medicinos ekspertas, išnagrinėjęs D. K. medicininius dokumentus, padarė išvadą, kad D. K. nustatyta poodinė kraujosruva kairio paakio srityje su minkštųjų audinių patinimu. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodomu metu, vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą;

7.6.                      kitų objektų apžiūros protokolo 2023 m. liepos 19 d. duomenimis apžiūros objektas yra Semeliškių gimnazijos pateiktas vaizdo įrašas, pavadinimu „20230718_085551“. Vaizdo įraše užfiksuota, kad 2023 m. liepos 6 d. apie 20.40 val. Semeliškių gimnazijos sporto aikštelėje J. K. pribėga prie ant suoliuko sėdinčios D. K., kaire ranka sugriebia ją už plaukų ir laikydamas už plaukų, nuverčia nuo suoliuko ant nugaros ir laikydamas už plaukų, dešiniu kumščiu suduoda D. K. šešis smūgius į galvą ir rankas, kuriomis nuo smūgių D. K. dengiasi galvą, bei du smūgius į pilvą;

7.7.                      ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis V. S. parodė, kad 2023 m. liepos 7 d. po pietų nuėjo į Semeliškių parduotuvę „Aibė“ nusipirkti alaus. Girdėjo kaime kalbas, kad D. K. sumušė J. K.. Abu juos pažįsta, nes visi gyvena tame pačiame kaime. J. K. pamatė prie parduotuvės su kažkokiais draugais ir eidamas pro šalį paklausė, kodėl pastarasis muša moteris. J. K. pasakė: „Nesikišk, nes sekantis būsi tu“. Matėsi, kad J. K. buvo išgėręs, neatsimena, kad J. K. jį būtų stūmęs prie parduotuvės, prie parduotuvės nesimušė. Po pokalbio su J. K. pamatė D. K., kuri sėdėjo ant suoliuko, netoli parduotuvės, kuri pasakė, kad ją vakar, t. y. 2023 m. liepos 6 d., sumušė J. K.. Kiek pamena, prie D. K. kairės akies buvo mėlynė, buvo aptvarstyta galva su kažkokiu sieteliu lyg ant plaukų. Turėjo nusipirkęs alaus, todėl kartu su D. K. nuėjo už cerkvės, link J. B. gatvės, link jo namų. Eidami pro Semeliškių gimnazijos pastatą, kurio dešinėje yra cerkvė, o iš galo pastato sporto aikštelė, joje pastebėjo J. K. su draugu, kurio nepažįsta. Jis su D. K. nuėjo prie buvusios pradinės mokyklos pastato, kuris šiuo metu yra tuščias ir atsisėdę ant pamato ketino išgerti alaus. Jiedu kalbėjosi, kai iš karto iš už pastato kampo atbėgo iki pusės nuogas J. K.. Jis atsistojo ir jam J. K. trenkė kumščiu tiesiai į veidą vieną kartą, akyse sužaibavo ir jis neatsimena, kas buvo toliau. Jam pasipylė kraujas iš nosies ir jis nuėjo namo. Buvo kažkur apie 17.00 val. Namuose dėjo kompresus, bet niekas nepadėjo, skaudėjo veidą, todėl paprašė motinos V. S., kad jam iškviestų medikus. Jį išvežė į ligoninę ir atliko operaciją dėl viršutinio žandikaulio, skruostikaulio ir akiduobės lūžimo. Po to su J. K. nebendravo. Papildomos apklausos metu parodė, kad J. K. jo atsiprašė, pripažinęs pilnai kaltę, jis J. K. atleido, pretenzijų neturi ir neturės ateityje, civilinio ieškinio nereikš;

7.8.                      Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos eksperto 2023 m. spalio 13 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis V. S. kūne konstatuota kairės akies vokų poodinė kraujosruva, kairio antakio muštinė žaizda, kairio skruostikaulio ir žandikaulio daugiaskeveldrinis lūžis su dislokacija. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, labiausiai tikėtina sudavus smūgį. V. S. kūne konstatuota kairės akies vokų poodinė kraujosruva, kairio antakio muštinė žaizda, kairio skruostikaulio ir žandikaulio daugiaskeveldrinis lūžis su dislokacija. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, labiausiai tikėtina sudavus smūgį, galimai kumščiu. V. S. kūne konstatuota kairės akies vokų poodinė kraujosruva, kairio antakio muštinė žaizda, kairio skruostikaulio ir žandikaulio daugiaskeveldrinis lūžis su dislokacija griuvimui nėra būdingi. V. S. kūne konstatuota kairės akies vokų poodinė kraujosruva, kairio antakio muštinė žaizda, kairio skruostikaulio ir žandikaulio daugiaskeveldrinis lūžis su dislokacija padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimo makromorfologinio vaizdo aprašymas pateiktuose medicinos dokumentuose atitinka užduotyje nurodytą sužalojimų padarymo laiką. Sužalojimų lokalizacija kūne nenurodo kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis sužalojimų padarymo metu. V. S. kūne konstatuota kairės akies vokų poodinė kraujosruva, kairio antakio muštinė žaizda, kairio skruostikaulio ir žandikaulio daugiaskeveldrinis lūžis su dislokacija dėl kaulų lūžio kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis turėjo jausti fizinį skausmą;

7.9.                      ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. U. parodė, kad 2023 m. liepos 7 d. apie 19.00 val. prie daugiabučio namo, esančio Rungos g. 22, Elektrėnuose, lauke, prie laiptinės vartojo alkoholį kartu su draugais G. O., D. S., pažįstamu J. K. ir dar vienu asmeniu, kurį matė pirmą kartą. Konfliktų tarp jų nekilo, tačiau vakarėlio metu jis ir J. K. sugalvojo patikrinti, kuris iš jų yra fiziškai stipresnis ir pradėjo grumtis bei bandyti vienas kitą pargriauti ant žemės. Grumtynių metu abu griuvo ant žemės ir jis galva trenkėsi į šalia buvusį betoninį bortelį. Kai nugriuvo, pajuto šilumą kaktos srityje ir J. K. iš karto nustojo grumtis. Jam draugai pasakė, kad kraujuoja galva, o G. O. padavė jam savo marškinėlius, kad užspaustų žaizdą. Netrukus, kieme pasirodė policijos pareigūnai, kurie iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Dėl įvykio pretenzijų neturi, supranta, kad šie sužalojimai kilo dėl jo neblaivumo ir neatsargumo. Su J. K. nesimušė, norėjo tik pasigrumti ir įrodyti, kuris yra fiziškai stipresnis. Papildomos apklausos metu parodė, kad 2023 m. liepos 7 d. apie 18.00 val. prie bendrabučio, esančio Rungos g. 22, Elektrėnuose, lauke, prie šoninės sienos ant bortelio vartojo alkoholinius gėrimus (degtinę) kartu su pažįstamais J. K., D. S., G. O. bei G., kurio pavardės, nei kitų duomenų nežino. Apie 18.40 val. J. K. pradėjo žodžiais kabinėtis prie G. O.. Jam nepatiko, todėl jis G. O. užsistojo. Tai J. K. nepatiko, todėl J. K. žodžiais pradėjo kabinėtis prie jo. Šio žodinio konflikto metu J. K. priėjo prie jo ir rankos kumščiu bandė suduoti smūgį į veidą, tačiau šio smūgio išvengti pavyko. Kai J. K. pamatė, kad jam pavyko išvengti smūgio, jis su abejomis rankomis įsikabino jam už viršutinių rūbų. Jis, norėdamas išsilaisvinti, taip pat su rankomis įsikibo už J. K. rūbų. Taip, abu vienas kitą laikydami, grūmėsi iki tol, kol priartėjo prie nusileidimo į Ąžuolyno gimnazijos stadioną, jam susipainiojo kojos ir abu nugriuvo ant stadione įžeminto vandens nuotekų betoninio bortelio, į kurį jis griūdamas susitrenkė galvos kairę pusę, ją prasikirto, pradėjo bėgti kraujas. J. K. jam gulint su kumščiais sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į veido ir galvos sritis bei ne mažiau kaip tris smūgius į šonų sritis, po suduotų J. K. smūgių jis jautė didelį fizinį skausmą. Norėdamas išsilaisvinti, abiem gulint ant grindinio, jis su rankomis sugriebė už J. K. kaklo ir jį ėmė smaugti bei tuo pačiu versti nuo savęs, kad galėtų išsilaisvinti nuo pastarojo ir atsistoti. Tuomet prie jų pribėgo aukščiau nurodyti asmenys ir nuo jo atitraukė J. K.. Jis atsistojo, girdėjo kaip laikomas J. K. sakė: „Paleiskite, aš apsiraminau“, tad pastarąjį paleido, o šis pradėjo bėgti link jo, pribėgęs užsimojo su kumščiu ir ketino suduoti smūgį į veido sritį, tačiau jam pavyko nuo smūgio išsisukti, o J. K. nuo jo išsisukimo neišlaikė pusiausvyros ir nugriuvo. Tuomet J. K. D. S. kartu su G. O. ir G. pakėlė ir vėl laikė, kad šis prie jo nesiartintų ir būtent tuo momentu atvažiavo policijos pareigūnai. Kadangi labai kraujavo iš prakirstos žaizdos, nedelsiant buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Įvykio metu J. K. nesudavė nei vieno smūgio, tik su rankomis buvo sugriebęs už kaklo ir laikydamas spaudė, bandydamas jį nuo savęs nustumti, šis jo veiksmas buvo gynybinis, tikslo sužaloti J. K. neturėjo. J. K. šio įvykio metu prieš jį naudojo fizinį smurtą, dėl kurio jam sukėlė didelį fizinį skausmą. Įvykio metu, kuomet J. K. prieš jį naudojo fizinį smurtą, matė, kad šias muštynes stebi nemažai žmonių, tarp kurių buvo ir vaikai. Kai buvo J. K. mušamas, jis girdėjo kelias moteris šaukiančias, rėkiančias, kad šis liautųsi jį mušti. Šias muštynes matė ne tik G. O., D. S. ir G., bet ir pašaliniai asmenys, kurie dėl šių muštynių buvo šokiruoti, buvo sutrikdyta viešoji tvarka, muštynes matę žmonės turėjo stipriai išsigąsti. J. K. jo per trečiuosius asmenis atsiprašė, todėl pretenzijų dėl sumušimo nereiškia. Civilinio ieškinio reikšti neketina;

7.10.                      ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. B. parodė, kad 2023 m. liepos 7 d. vakaro metu buvo namie, kai namo iš lauko atbėgo jos mažametis sūnus ir pasakė, kad skubiai eitų į lauką, kadangi ten vyksta muštynės. Išbėgusi į lauką pamatė, kad ant žalios vejos tarp jų bendrabučio ir stadiono mušamas vienas vyras. Vyro, kurį mušė nepažįsta, matė pirmą kartą. Jis buvo apsirengęs juodos spalvos šortais, tamsiais marškinėliais trumpomis rankovėmis, buvo visas kruvinas. Agresyviausi buvo du vyrai. Vienas iš jų buvo su pilkomis sportinėmis kelnėmis, tamsiais marškinėliais trumpomis rankovėmis, buvo agresyviai nusiteikęs, keikėsi, rėkė. Vyras, kuris daugiausia mušė kitą vyrą buvo su pilkos spalvos bridžais ir marškiniais ilgomis rankovėmis, jis buvo su barzdele. Matė, kad nuo vieno iš vyro (su barzda) smūgių, nukentėjęs vyras nukrito ant žalios vejos ir atsitrenkė galva į aplink stadioną einantį lietaus nutekėjimo bordiūrą. Visą tai stebėję žmonės bandė jiems rėkti, kad jie nusiramintų, baigtų muštynes, kad aplink visą tai mato vaikai, tačiau vyrai tik mus išvadino necenzūriniais žodžiais, liepė nesikišti, bendravo agresyviai ir nepadoriai. Muštynių dalyviai atrodė neblaivūs, jie nekreipė dėmesio į aplinkinius, toliau tarpusavyje agresyviai aiškinosi santykius. Muštynės pasibaigė tik atvykus policijos pareigūnams. Šis įvykis ją sukrėtė, jos vaikas buvo išsigandęs, nenorėjo eiti į lauką, nes bijojo, kad šie agresyvūs vyrai vėl grįš. Po įvykio ir pati jautėsi nesaugiai;

7.11.                      ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. M. parodė, kad 2023 m. liepos 7 d. apie 19.30 val. važiavo į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), kai įvažiavus į namų kiemą, pastebėjo, kad šalia automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjo 4-5 asmenys, iš kurių nei vieno nepažįsta. Asmenys tarpusavyje lyg kalbėjosi, vėliau pradėjo stumdytis. Kol su savo automobiliu nuvažiavo iki kitos automobilių stovėjimo aikštelės pusės, pastebėjo, kad anksčiau minėti asmenys tarpusavyje mušasi. Kiek pastebėjo, tarpusavyje mušėsi du asmenys, vienas iš jų buvo labai agresyvus, kiti asmenys jį stengėsi nuraminti. Agresyviausiai nusiteikusį asmenį galėtų apibūdinti kaip smulkaus kūno sudėjimo, jam buvo apie 30 metų, ne aukštas, buvo su barzda, jo rankos buvo kruvinos. Asmuo, kurį mušė buvo pargriuvęs ant žemės, ant jo veido matėsi kraujas, jį mušė gulintį. Pamačiusi visa tai, bandė šaukti ant asmenų, kad baigtų muštis, kadangi aplinkui vaikščiojo vaikai ir viską matė, bet vienas iš kompanijoje buvusių asmenų liepė eiti namo ir nesikišti. Atvykus policijai, muštynės pasibaigė, anksčiau minėtą asmenį, kuris buvo agresyviausias, nusivedė policija, o sumuštą asmenį pasiėmė medikai. Dėl viso šio įvykio labai išsigando, bijo dėl savo ir kitų saugumo, jų name yra daug vaikų, kurie taip pat viską matė;  

7.12.                      ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. S. parodė, kad J. K. yra jo pusbrolis, gyvena pas tetą (duomenys neskelbtini). A. U. yra jo brolio posūnis. Savaitgalį, liepos pradžioje, galimai 7 d., buvo Semeliškėse, kur kartu su A. U. gėrė automobilyje, kai antroje dienos pusėje paskambino pusbrolis J. K. ir jie susitiko prie parduotuvės „Aibė“, Semeliškių centre. Jis visą dieną gėrė, todėl ne viską atsimena, kas tą dieną vyko. J. K. yra apie 175 cm. ūgio, 34-35 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, tą dieną buvo su barzdele, tamsių trumpų plaukų, pastarasis šiaip tamsaus gymio. Kol su J. K. buvo prie parduotuvės, niekas nesakė, kad J. K. kažką sumušė ar turėjo konfliktą, jis bent apie tai neatsimena. Jie susėdo į automobilį, paėmė G. ir visi nuvažiavo į Elektrėnus. Prie bendrabučio Rungos gatvėje, netoli stadiono, automobilyje gėrė alų. A. U. su J. K. ginčijosi kuris „kietesnis“, stipresnis, nes A. U. gyrėsi, kad 9 mėnesius tarnavo kariuomenėje, o J. K. norėjo pasirodyti, kad galimai už A. U. stipresnis ir netarnavęs kariuomenėje. Jie bandė aiškintis savo jėgų stiprumą, buvo susikibę vienas su kitu kelis kartus, jis juos išskyrė. Jis nuėjo pas savo brolį į bendrabutį, o grįžęs pamatė, kad A. U. su J. K. ant stadiono pievos raičiojasi, nematė, kad kuris kuriam smūgiuotų, jam atrodė, kad jie labiau imtynėmis užsiima. Jis nenorėjo kištis, suprato, kad atvažiuos policija, nes matė, kad prie bendrabučio antros laiptinės buvo žmonių, kurie stebėjo visą situaciją ir galimai kvietė policijos pareigūnus. Ar buvo A. U. ar J. K. sužaloti, kruvini, nematė. Matė, kad policijos automobilis važiuoja į tą vietą, kur paliko J. K. su A. U. stadione. Su J. K. ir A. U. po šio įvykio susitikęs nebuvo; 

7.13.                      ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. M. parodė, kad jis su J. K. yra pažįstamas apie 15 metų. 2023 m. liepos mėn. pradžioje, dienos neatsimena, su J. K. susitiko apie 12 val. miestelyje, gėrė alų, kalbėjo. Vakare, gal apie 17.00-18.00 val., V. S. su D. K. praėjo pro sporto aikštelę link cerkvės ir link pastato, kuris yra negyvenamas. J. K. irgi matė, kad D. K. su V. S. ten nuėjo, todėl J. K. nuėjo pas juos pasikalbėti. Įtarimas nekilo, kad J. K. gali sumušti ką nors, tik po kelių minučių ėjo J. K. ieškoti. Sutiko J. K. prie cerkvės tvoros kampo, kuris sakė, kad reikia eiti su D. K. kalbėtis. Nematė, kad J. K. būtų sudavęs V. S. ar D. K.. Jis su J. K. išėjo atgal prie mokyklos, o D. K. su V. S. pasiliko. Iš karto nematė J. K. rankos piršto sužaloto, tik vėliau pastebėjo, kad J. K. apsivyniojęs bintu dešinės rankos mažą pirštą, bet iš kur sužalojimas, neklausinėjo. Jis nežinojo, kad J. K. galėjo vienu momentu sumušti V. S., kai jis liko sporto aikštelėje prie gimnazijos, o J. K. nubėgo link cerkvės, kur buvo V. S. su D. K.. Vėliau sugalvojo, kad reikia važiuoti į Elektrėnus. Prisimena, kad sėdo į „Opel“ markės automobilį, kas automobilį vairavo ir kam automobilis priklauso, nežino. J. K., jis ir D. S. sėdo į automobilio galą, A. U. - keleivio vietoje priekyje. Važiuodami gėrė. Atvažiavo į Elektrėnus prie bendrabučio, esančio Rungos gatvėje, jam atrodo 22 namas. Prie šio namo sustojo ir išlipo iš automobilio, gėrė dar. Jis susitiko su draugu, kalbėjosi. Pamena, kad J. K. su A. U. pradėjo ginčytis dėl kažko, pyktis. Pamena, kad J. K. su A. U. stadiono pakraštyje susimušė. Pamatė, kad jie voliojasi ant pievos. Nematė, kuris pradėjo ir kam kas kiek smūgių ir į kurias vietas sudavė, jis juos išskyrė. Vėliau, kai atsistojo, matė, kad yra pašalinių žmonių, kurie matė visą tai. A. U. buvo kruvinas, jį išsivežė medikai. Jam buvo nustatytas apie 3 promilių neblaivumas, nes kažkas iš gyventojų bendrabučio iškvietė policiją. Su J. K. apie tai, kad pastarasis kaltinamas dviejų žmonių sumušimu, nėra kalbėjęs;

7.14.                      ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. O. parodė, kad 2023 m. liepos pradžioje, galimai penktadienį, jis su D. S. ir A. U. gėrė Elektrėnuose. A. U. paprašė kažkokio pažįstamo, kad pastarasis nuvežtų juos iki Semeliškių. Atvažiavo vaikinas su automobiliu „Opel“, universalo kėbulu, pilkos spalvos. Važiavo ir jis, nes buvo susimetę ant butelio degtinės, gėrė jį ir važiuodami su D. S., kuris sėdėjo automobilio gale su juo, ir su A. U., kuris buvo priekyje keleivio vietoje. Atvažiavo į Semeliškes, į automobilio galą sulipo dar du asmenys, kaip vėliau sužinojo J. ir dar vienas vaikinas, nežino jo vardo, nei iš kur. Visi nuvažiavo į Elektrėnus. Atvažiavo į Rungos g. 22, Elektrėnuose, prie bendrabučio. Automobilyje J. jam nei iš šio, nei iš to trenkė į galvą vieną kartą, tuo metu jis kalbėjosi su A. U.. Kai juos vairuotojas išleido prie stadiono, A. U. netrukus susimušė su J.. Detalių Neatsimena, nes buvo girtas. Žino tiek, kad J. buvo užvirtęs ant A. U., šis J. buvo apsikabinęs kaklą, o jis bandė atplėšti J. nuo A. U.. Ar J. sudavė smūgius A. U., neatsimena. Jam atrodo, kad A. U. krisdamas susimušė kaktą į vandens nutekėjimo latako betoninį bordiūrą, iš pradžių susikabinę krito, paskui atsistojo ir vėl virto ant stadiono žolės. Visiškai tikras dėl to nėra, nes buvo girtas ir galimai painioja aplinkybes. Pamena, kad J. skyrė nuo gulinčio ant žolės nugara A. U.. Matė A. U. sužalotą kaktą, kakta kraujavo. Jis buvo su džinsiniais bridžais ir tamsiais marškinėliais. Iš namo atėjo kelios moterys, rėkė, kad nesimuštų A. U. su J.. Galimai jos iškvietė medikus ir policiją;

7.15.                      tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių duomenimis, 2023 m. liepos 7 d. 18.50 val. patruliuojantys policijos pareigūnai iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvinės veiklos skyriaus gavo pranešimą vykti adresu Rungos g. 22, Elektrėnai, kur mušasi 4 asmenys. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad sužalotas A. U., kuriam buvo nustatytas 2,31 promilės neblaivumas. Įvykio vietoje taip pat buvo pastarojo draugas G. O., kuriam nustatytas 3,63 promilės neblaivumas, kuris padėjo A. U. laikyti žaizdą, kad pastarasis nekraujuotų. Taip pat buvo G. M., kuriam nustatytas 3,11 promilės neblaivumas, D. S., kuris atsisakė tikrintis neblaivumą. Taip pat įvykio vietoje buvo J. K., kuriam buvo nustatytas 2,39 promilės neblaivumas. Jo rankos buvo kruvinos. Jis prisipažino, kad A. U. jį įžeidė ir už tai jis jam sudavė 4 smūgius į galvos sritį. Atvykusi į įvykio vietą greitosios medicinos pagalbos brigada A. U. išvežė į Elektrėnų ligoninę, kur jam buvo nustatyta galvos plaukuotosios dalies žaizda. A. U. nurodė, kad jie apsistumdė, todėl niekam pretenzijų neturi; 

7.16.                      kitų objektų apžiūros protokolo 2023 m. rugpjūčio 25 d. duomenimis apžiūros objektas yra Elektrėnų stebėjimo kamerų įvykio metu darytas tiesioginis vaizdo įrašas, pavadinimu „1 Rungos 18a_20230707_184945“, kurio trukmė 04.21min. Vaizdo įrašo 00.16 min. J. K. staigiai pribėga prie A. U. ir užsimoja kairės rankos kumščiu, A. U. sureaguoja ir tikslu atremti smūgį ištiesia savo kairę ranką, smūgį atremia. Iš karto po to matoma kaip J. K. įsikimba į A. U., kuris taip pat per kaklą įsikimbą J. K.. Vaizdo įrašo 00.20 min. matyti, kaip J. K. per kaklą įsikibęs į A. U. jį perverčia per save ir pargriauna ant žolės ir iš karto po to savo kūnu užgula ant nugaros gulintį A. U.. Nuo A. U. smūgio atrėmimo momento vyras vilkintis bridžus ir vyras vilkintis kelnes bando atskirti susikibusius asmenis, vyras vilkintis bridžus kojomis apsižergia J. K. per nugarą, tikslu jį atplėšti nuo A. U. gulinčio ant žolės. Vaizdo įrašo 00.31 min. J. K. visiškai užgula po savimi gulintį A. U., kiti vyrai toliau stengiasi jį atplėšti nuo A. U.. Vaizdo įrašo 00.37 min., vyras vilkintis kelnes dešinės rankos kumščiu suduoda vieną atpalaiduojantį smūgį J. K. į kairę mentės sritį, ir toliau stengiasi išlaisvinti iš po jo gulintį A. U.. Nepavykus išlaisvinti A. U., vyras vilkintis bridžus, kuris tuo metu kojomis apsižergęs J. K., dešinės rankos kumščiu suduoda tris atpalaiduojančius smūgius iš eilės J. K. į menčių sritį, po suduotų smūgių J. K. pakyla nuo po jo gulinčio A. U. ir su ranka nuo savęs nubloškia vyrą vilkintį bridžus, kuris nugriūna šalimais. Vyras vilkintis kelnes sureaguoja į J. K. pakeltą ranką su kurią jis nuo savęs nubloškė vyrą su bridžais ir sugriebęs už J. K. dešinės rankos ją su jėga laiko. Vyras vilkintis bridžus atsikelia ir toliau vyrui su kelnėmis padeda išlaisvinti po J. K. gulintį A. U.. Vaizdo įrašo 00.49 min. vyrams pavyksta išlaisvinti A. U., visi asmenys atsistoja, A. U. nuo žolės pakelia medžiagą, vyras vilkintis kelnes prieina prie A. U., paima iš jo pakeltą medžiagą ir su ją prispaudęs laiko A. U. galvą, tuo metu J. K. laiko vyras vilkintis bridžus, J. K. elgiasi agresyviai, nori išsilaisvinti nuo vyro vilkinčio bridžus. Vaizdo įrašo 02.07 min. iš bendrabučio pirmos laiptinės išeina vyras vilkintis raudonos spalvos marškinėlius ir juodos spalvos bridžų tipo šortus, vyras prieina prie vyro vilkinčio kelnes ir J. K., juos apsikabina, tuo metu prie bendrabučio sienos stovi A. U. su vyru vilkinčiu bridžus, kuris A. U. su medžiaga prispaudęs laiko galvą. Vaizdo įrašo 02.30 min. į įvykio vietą atvyksta policijos pareigūnai.

8.       Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, sprendžia, jog esminių prieštaravimų tarp kaltinamojo parodymų ir prokuroro kaltinime pateiktų aplinkybių, taip pat kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, galinčių turėti įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ar kaltės (ne) konstatavimui, nenustatyta. Likę įrodymai neprieštaringi, nuoseklūs. Proceso dalyviai byloje esančių įrodymų nekvestionavo, neginčijo ir kaltinime nurodytų aplinkybių. Teismas sprendžia, jog iš byloje esančių duomenų galima spręsti (daryti išvadas) apie padarytas nusikalstamas veikas bei atlikti teisinę nusikalstamų veikų kvalifikaciją pagal atitinkamas BK nuostatas.

Dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje (turto sunaikinimas ar sugadinimas) kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados

9.       Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšis ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009 ir kt.). Be to, būtent turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio nusižengimo. Vadovaujantis BK 190 straipsnio 2 dalimi, reiškia, kad pagal BK 187 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, kurio vertė (veikos padarymo metu) yra didesnė nei 10 MGL (500 Eur), tačiau mažesnė nei 400 MGL (20 000 Eur). Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji. Tai reiškia, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal aptariamą BK straipsnį, būtina nustatyti padarinius, t. y. konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis 2023 m. birželio 23 d. apie 17.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, automobilių aikštelėje, esančioje Trakų g. važiuojamojoje kelio dalyje, Semeliškių mstl., Semeliškių sen., Elektrėnų sav., prie Semeliškių gimnazijos, esančios Trakų g. 73, pribėgo prie iš parkingo išvažiuojančio UAB „Autobanga“ priklausančio automobilio „Dodge Grand Caravan“ ir tyčia kumščiais sudavė du smūgius į automobilio kairės pusės šoninį veidrodėlį, kuris nuo smūgių sulūžo ir sulūždamas apgadino automobilio kairės pusės priekines dureles, taip kaltinamasis sugadino svetimą UAB „Autobanga“ priklausantį - turtą, padarydamas 869,06 Eur (be PVM) dydžio turtinę žalą. Teismų praktikoje pažymima, kad BK 187 straipsnyje nurodytos veikos esmę sudaro svetimo turto sugadinimas ar sunaikinimas, t. y. kaltininko veiksmai, dėl kurių kitam asmeniui priklausantis turtas netenka visos ar dalies savo ekonominės vertės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133/2013). Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės ir jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos.

10.       Teismų praktikoje išaiškinta, jog BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia. Pagal BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktą nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Nustatyta, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. savo tokiam priešiškumui pademonstruoti pribėgęs prie iš parkingo išvažiuojančio automobilio „Dodge Grand Caravan“, kumščiais sudavė du smūgius į automobilio kairės pusės šoninį veidrodėlį. Vertinant objektyvias aplinkybes, t. y. kaltinamojo atliktus veiksmus, jų pobūdį, būdą ir situaciją, kuriai esant veiksmai buvo padaryti, darytina išvada, kad jis suvokė pavojingą savo daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir siekė apgadinti (sulaužyti) transporto priemonės šoninį veidrodėlį, padaryti transporto priemonei kokią nors žalą. Tokia išvada darytina įvertinus ir tai, kad kaltinamasis yra suaugęs, pakaltinamas žmogus, turintis pakankamai gyvenimiškos patirties ir privalantis suvokti ką ir kaip jis daro. Kitaip tariant, pagal įvykio aplinkybes J. K. privalėjo numatyti, kad nuo suduotų smūgių veidrodėlis gali sulūžti, o krisdamas dar ir apgadinti automobilį, bei to siekė. Taigi tokiais veiksmais J. K. padarė UAB „Autobanga“ 869,06 Eur (be PVM) dydžio turtinę žalą. J. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nes jis tyčia sugadino svetimą UAB „Autobanga“ priklausantį turtą, dėl kurio sugadinimo padaryta žala didesnė nei 10 MGL (500 Eur), tačiau mažesnė nei 400 MGL (20 000 Eur), todėl daroma išvada, kad šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados

11.       Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

12.       Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis J. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,39 promilės neblaivumas), 2023 m. liepos 6 d. apie 20.40 val., Semeliškių gimnazijos, esančios Trakų g. 73, Semeliškių mstl., Semeliškių sen., Elektrėnų sav., sporto aikštelėje, tyčia smurtaudamas, pribėgo prie ant suoliuko sėdinčios D. K., kaire ranka sugriebė jai už plaukų, laikydamas už plaukų nuvertė D. K. nuo suoliuko ant nugaros ir dešiniu kumščiu sudavė D. K. šešis smūgius į galvą ir rankas bei du smūgius į pilvą, sukeldamas D. K. fizinį skausmą ir vienu trauminiu poveikiu padarydamas poodinę kraujosruvą kairio paakio srityje su minkštųjų audinių patinimu. Teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmuose egzistuoja tiek objektyvieji (veika, padariniai, priežastinis ryšys), tiek subjektyvieji (kaltė, motyvas, tikslas) požymiai, numatyti BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė veikos pavojingumą (suprato, kad atliekama veika, t. y. smurto naudojimas prieš asmenį yra uždraustas / negalimas / neteisėtas), numatė atliekamos veikos pavojingus padarinius ir tokių padarinių (fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo) norėjo. Analizuojamas nusikaltimas buvo spontaniškas, tačiau baigtas – smūgiai suduoti. Tikslas ir motyvai aptariamu atveju nekonkretizuoti, aiškiai neišreikšti (smurto protrūkis už tai, kad D. K. yra kalta dėl jų bendro pažįstamo mirties, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių kaltinamajam sukėlė pyktį ir agresiją). Teismas, apibendrinęs aukščiau aptartus duomenis, sprendžia, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika prokuroro teisingai ir tiksliai teisiškai kvalifikuota. Konstatuotina, jog J. K. 2023 m. liepos 6 d. apie 20.40 val., Semeliškių gimnazijos, esančios Trakų g. 73, Semeliškių mstl., Semeliškių sen., Elektrėnų sav., sporto aikštelėje padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje –smurtaudamas ir mušdamas D. K. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas) kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados

13.       BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai – nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Kaltininko veikimas gali būti mechaninis, fizinis, cheminis, biologinis, taip pat psichinis poveikis nukentėjusiajam. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla, jeigu nustatoma, kad dėl neteisėtų kaltininko veiksmų (sužalojimo ar susargdinimo) nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo (ilgesnį nei dešimties dienų laikotarpį), bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-196-303/2022). Pažymėtina ir tai, kad kaltininko veika kaip tyčinis nesunkus sveikatos sutrikdymas yra kvalifikuojama ne tik tada, kai kaltininkas, kėsindamasis į kito žmogaus sveikatą, siekia nesunkiai sutrikdyti sveikatą, bet ir tada, kai kaltininkas bendrai numato galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (sunkiam, nesunkiam ar nežymiam sveikatos sutrikdymui) tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuodamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-484/2014). Visgi, net ir tokiu atveju turi būti nustatyta, kad asmuo siekia bent jau nežymiai sutrikdyti nukentėjusio asmens sveikatą.

14.       Nors kaltinamasis ir prisipažino kaltu, nukentėjusiojo parodymų patikimumą neginčijamai patvirtina byloje esanti specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog nukentėjusiojo V. S. kūne konstatuota kairės akies vokų poodinė kraujosruva, kairio antakio muštinė žaizda, kairio skruostikaulio ir žandikaulio daugiaskeveldrinis lūžis su dislokacija. Specialisto išvadoje taip pat pažymėta, jog sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, kietu buku daiktu, labiausiai tikėtina sudavus smūgį, galimai kumščiu. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis smurtavo nukentėjusiojo V. S. atžvilgiu, veikdamas tiesiogine tyčia, sudavė nukentėjusiajam smūgį kumščiu į veidą ir padarė kairės akies vokų poodinę kraujosruvą, kairio antakio muštinę žaizdą, kairio skruostikaulio ir žandikaulio daugiaskeveldrinį lūžį su dislokacija, kas sukėlė V. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tai, jog kaltinamasis atliko aktyvius smurtinius veiksmus į vieną iš asmens gyvybei ir sveikatai svarbių kūno dalių – galvą – parodo, kad jis suvokęs pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjęs taip veikti, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas) kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados

15.       BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl bet kuriuo iš minėto straipsnio dispozicijoje nurodytų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai atsakomybė kyla, kai realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tyčia. Veikos motyvai ir tikslai nebūtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-11 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19-511/2020).

16.       Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Viešąja vieta teismų praktikoje pripažįstamos gatvės, aikštės, parkai, stadionai, įmonės, įstaigos ir organizacijos, darželiai, mokyklos, prekybos centrai, restoranai, kavinės, klubai ir kitos pasilinksminimo vietos, sporto klubai bei ir namo kiemai ir laiptinės. Įžūlus elgesys pagal BK 284 straipsnio prasmę suprantamas kaip agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka: fizinis smurtas prieš žmogų, neteisėtas žmogaus laisvės ribojimas, gyvūno kankinimas kitų žmonių akivaizdoje, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis, taip pat svetimo turto (su) gadinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019, nutarties 11–12 punktai).

17.       Teismas sutinka, kad kaltinamojo J. K. 2023 m. liepos 7 d. padaryta neteisėta veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį. Nusikalstama veika padaryta daugiabučio daugiaaukščio gyvenamojo namo, esančio Rungos g. 22, Elektrėnuose, Elektrėnų sav., kieme. Aptarta vieta laikytina viešąja vieta, kadangi joje bet kuriuo momentu gali būti ir važiuoti (eiti) laisvai visi norintys asmenys. Taigi, nusikalstamos veikos padarymo vieta yra būtent namo kiemas, kuriame vaikšto žmonės, žaidžia vaikai ir pan. Akivaizdu, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kadangi konflikto nevengė, pats provokavo konfliktinį elgesį „pristatomais žingsniais šokinėjo, gestikuliavo rankomis, rodė kumščius, atsistojo į kovinę padėtį“, vėliau peraugusį į grumtynes, matant pašaliniams asmenims, elgdamasis įžūliai, tyčia kumščiais sudavė A. U. ne mažiau kaip tris smūgius į galvą ir ne mažiau kaip tris smūgius į šonus, ir tą suvokė bei norėjo taip elgtis. Pasak liudytojų, stebėjusių įvykį, nuo tokių J. K. veiksmų (muštynių) buvo šokiruoti, buvo sutrikdyta viešoji tvarka, muštynes matę vaikai stipriai išsigando.

18.       Nurodytas aplinkybes patvirtinta tiek paties kaltinamojo prisipažinimas, tiek nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, tiek kitų objektų apžiūros protokoluose, fotolentelėse, specialisto išvadose užfiksuota informacija. Faktinės aplinkybės aiškios ir neprieštaringos, todėl teismui abejonių nekelia.

19.       Teismas, apibendrinęs aukščiau aptartus duomenis, konstatuoja, kad J. K. pateiktame kaltinime faktinės aplinkybės pasitvirtino ir prokuroro nurodytų aplinkybių pakanka kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės rūšies ir dydžio

20.       Baudžiamasis įstatymas numato, jog už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje baudžiama laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

21.       Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis subjektas – prokuroras – siūlo kaltinamajam: už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje skirti 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje skirti 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje skirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; paskirtas bausmes visiškai sudėti prie griežčiausios bausmės pridedant visas švelnesnes bausmes ir skirti 4 (keturių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimą; taikyti BK 641 straipsnį ir paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 2 (dviejų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros, paskiriant šias pareigas: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nuo 21.00 val. iki 7.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; neturėti, nenaudoti, neįsigyti psichiką veikiančių medžiagų.

22.       Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padaryti keturi nesunkūs tyčiniai baigti nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 187 straipsnio 1 dalis ir 284 straipsnis); J. K. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe; kaltininko atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 60 straipsnio 9 punktas); teistas, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos, apie psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitas duomenų nėra. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už visas nusikalstamas veikas paskyrus griežčiausią sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, t. y. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje skirti 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje skirti 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje skirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; paskirtas bausmes visiškai sudėti, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų pridėti visas paskirtas švelnesnes bausmes ir skirti 4 (keturių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

23.       Vadovaujantis BK 641 straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu (aptariamu atveju 1/3 sudaro 1 metus 5 mėnesius laisvės atėmimo). Tai reiškia, kad skirtina galutinė 2 (dviejų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros, visos bausmės atidėjimo laikotarpiu paskiriant šias pareigas: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nuo 21.00 val. iki 7.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; neturėti, nenaudoti, neįsigyti psichiką veikiančių medžiagų.

Dėl civilinių ieškinių (ne)pagrįstumo

24.       Biudžetinė įstaiga (toliau – BĮ) Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2023 m. rugpjūčio 31 d. pareiškė civilinį ieškinį Nr. 35203 dėl žalos atlyginimo, kuriame prašė iš kalto asmens atlyginti 1 484,63 Eur žalą Privalomojo socialinio draudimo fondo biudžetui dėl nukentėjusiojo gydymo bei priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Civilinė ieškovė ieškinį grindė tuo, kad V. S. dėl sveikatos sutrikdymo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina - 1 484,63 Eur, todėl kaltinamasis privalo atlyginti padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas, kadangi pagal įstatymą dėl nusikaltimo padarymo pripažinti kaltais asmenys privalo atlyginti padarytą žalą, susijusią su nekentėjusiojo asmens gydymu (BPK 109 ir 115 straipsniai, CK 6.263, 6.283 straipsniai).

25.       Civilinė ieškovė UAB „Autobanga“ 2023 m. lapkričio 28 d. taip pat pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašė priteisti iš kaltinamojo J. K., 869,06 Eur patirtus nuostolius. Kaltinamasis J. K. pareikštiems ieškinio reikalavimams prieštaravimų nereiškė, todėl pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo civilinės ieškovės UAB ,,Autobanga“ naudai priteisiamas 869,06 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Dėl kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės likimo (galiojimo)

26.       Nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus 2023 m. lapkričio 16 d. nutarimu kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

27.       Teismo vertinimu, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį ir kaltinamąjį pripažinus kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, taip pat atidėjus terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, turi būti užtikrinamas nuosprendžio įvykdymas, todėl kardomoji priemonė paliekama galioti (tęsiama) iki nuosprendžio įsiteisėjimo (BPK 139 straipsnio 3 dalis). Įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui kardomoji priemonė baigia galioti ex lege (liet. pagal įstatymą).

28.       Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmenas su garso ir vaizdo įrašais, esančias baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje ir skirti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį - 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį - 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį - skirti 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį - 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi bausmes visiškai sudėti, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų pridėti visas paskirtas švelnesnes bausmes ir skirti galutinę subendrintą 4 (keturių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, J. K. skirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 2 (dviejų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi paskirtos 2 (dviejų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, visą bausmės atidėjimo laikotarpį paskiriant šias pareigas: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nuo 21.00 val. iki 7.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; neturėti, nenaudoti, neįsigyti psichiką veikiančių medžiagų.

Tenkinti BĮ Vilniaus teritorinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 188783796, civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo ir priteisti iš J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 484,63 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 63 ct) žalos ir 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, už nukentėjusiojo V. S. gydymą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai (žala turi būti apmokėta į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, juridinio asmens kodas 191351679, mokėjimo paskirtyje nurodyti – „žala PSDF už V. S. gydymą“), įpareigojant J. K. priteistą žalą sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinės ieškovės UAB ,,Autobanga“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 869,06 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 06 ct) turtinės žalos atlyginimą civilinei ieškovei UAB ,,Autobanga“.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus 2023 m. lapkričio 16 d. nutarimu taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti (tęsti) iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmenas su garso ir vaizdo įrašais, esančias baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per (20) dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja                                                           Miglė Janovičienė