Civilinė byla Nr. e2S-593-861/2024

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01957-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.4.5.11

 (S)

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės atsakovės uždarosios akcinės bendrovės "Alansta" atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 12 d. civilinėje byloje pagal prašymą dėl proceso atnaujinimo ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja (atsakovė) pateikė teismui patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-14354-1089/2023 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punkto pagrindais, priimti naują sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti.

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 12 d. nutartimi nutarė pareiškimą atmesti. Teismas savo sprendimą grindė šiais motyvais:

8.5       nagrinėjant civilinę bylą dėl skolos priteisimo įvyko tik parengiamasis teismo posėdis. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 225 straipsnio 7 dalimi, gavęs atsakovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimus ar pasibaigus atsiliepimų pateikimo terminams, teismas nustato parengiamojo posėdžio vietą, datą ir laiką ir praneša apie tai dalyvaujantiems byloje asmenims, nurodo neatvykimo į parengiamąjį posėdį padarinius arba nustato, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyks pagal paruošiamuosius dokumentus, arba, manydamas, kad papildomi pasirengimo nagrinėti bylą veiksmai nereikalingi, priima nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Šiuo atveju byloje buvo priimta tik teismo nutartis skirti bylą nagrinėti parengiamajame posėdyje, nors jau tuomet atsakovės teiktame atsiliepime Vilniaus miesto apylinkės teismas buvo informuotas apie atsakovės restruktūrizavimą, rengiamus dokumentus. Nuo 2011 m. spalio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo Civilinio proceso kodekso 225 straipsnio pakeitimas, juo remdamasis teismas, manydamas, kad papildomi pasirengimo nagrinėti bylą veiksmai nereikalingi, gali iš karto po atsiliepimų gavimo priimti nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Taigi akivaizdu, kad įstatymas reikalauja priimti nutartį nagrinėti bylą teismo posėdyje. Tai numatyta Civilinio proceso kodekso CPK 232 straipsnyje;

8.6       nutarties skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje šioje civilinėje byloje nebuvo priimta išvis, todėl turėjo būti taikomas CPK 163 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir teismas privalėjo sustabdyti bylą; tai yra imperatyvi įstatymo nuostata. Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl UAB „Alansta“ restruktūrizavimo priimta 2023 m. rugpjūčio 1 d. ir joje nurodoma, kad ji siunčiama Juridinių asmenų registrui, todėl duomenys Juridinių asmenų registre turėjo būti įregistruoti ir 2023 m. rugpjūčio 7 d. nagrinėjančiam bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui turėjo būti žinomi, kaip ir įsiteisėjimo data 2023 m. rugpjūčio 8 d. 24 val.;

8.7       atkreipė dėmesį, kad perklausius parengiamojo teismo posėdžio protokolą (kurio trukmė 7 min.), ieškovės atstovė pradėjo reikšti prašymus, reikalingus tolesniam bylos nagrinėjimui, tuo tarpu pats teismas savo iniciatyva pasiūlė priimti sprendimą už akių, ieškovės atstovei to net nepaprašius. Ieškovės atstovė prašė apklausti jos siūlomus liudytojus, taigi akivaizdu, kad norėjo pateikti papildomus duomenis ir paaiškinimus, kurie buvo būtini duomenų ir faktinių aplinkybių analizei, tačiau į tai nebuvo gilintasi.

9.       UAB ,,Grelda“ atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1       nurodo, jog pareiškėja atskirajame skunde nepateikė iš esmės jokių motyvų, kodėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta, pareiškėja atskirajame skunde tik pakartoja savo prašymo atnaujinti procesą byloje motyvus, kurie pirmosios instancijos teismo buvo išnagrinėti ir atmesti;

9.2       pareiškėjos pateikta 2023 m. spalio 19 d. skolų apyvarta 2016 m. sausio 1 d. - 2023 m. spalio 19 d. laikotarpiui yra išvestinis dokumentas, kuriame apibendrinti išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų bei tarpusavio atsiskaitymo duomenys, kylantis iš susiklosčiusių rangos teisinių santykių tarp pareiškėjos ir ieškovės. Todėl skolų apyvartos dokumente esantys duomenys pareiškėjos galėjo ir turėjo būti žinomi civilinės bylos nagrinėjimo metu, kas sudarė galimybę juos panaudoti, siekiant įrodyti ieškovės pareikštame ieškinyje keliamų reikalavimų pareiškėjos atžvilgiu nepagrįstumą, taip ginantis nuo ieškovės pareikšto ieškinio. Negalima tokia teisinė situacija, kai byloje dalyvaujantis asmuo prašo atnaujinti civilinį procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kuomet nurodo aplinkybes (duomenis), kurios buvo ar galėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Šiuo atveju akivaizdu, jog sprendimo už akių priėmimo momentu atsakovei šalių skolų apyvarta privalėjo būti žinoma, tačiau atsakovė savo atsiliepimuose nebuvo nurodžiusi, jog atsakovė turi permoką ieškovei, atsakovė savo atsiliepimus į ieškinį grindė visiškai kitais motyvais - atsakovė byloje įrodinėjo, jog ieškovė apskritai nėra atlikusi Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte Nr. 3 nurodytų darbų, atsakovė teigė, jog šiame dokumente atsakovės vadovo parašas suklastotas, kad ieškovės sąskaitos fiktyvios;

9.3       pareiškėja nepagrįstai remiasi 2023 m. spalio 19 d. sudaryta UAB „Alansta“ Skolų apyvarta, nes ši skolų apyvarta niekaip nėra susijusi su ginčijamo sprendimo teisėtumu; 

9.4       atsakovė nenurodė jokių svarbių priežasčių, kodėl ji neatvyko į teismo posėdį, o nustatytu terminu neteikė prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo;

9.5       įstatymų leidėjas įtvirtina dvi alternatyvias sąlygas sprendinio už akių priėmimui - kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ir kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant. Atsakovei neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį ir nenurodžius neatvykimo priežasčių, o ieškovei prašant teismo priimti sprendimą už akių, teismas pagrįstai 2023 m. rugpjūčio 9 d. priėmė sprendimą už akių;

9.6       atsakovė klaidina teismą, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva pasiūlė priimti sprendimą už akių, ieškovės atstovei to nepaprašius. Ieškovės atstovė dėl sprendimo už akių priėmimo buvo pasisakiusi ieškinyje, dėl ko neatvykus atsakovei teismas pagrįstai paklausė ieškovės, ar ji pasilieka prie savo reikalavimo. Ieškovė laikė, kad ieškiniui pagrįstai pilnai pakanka byloje pateiktų įrodymų:

9.7       nepagrįsti atskirojo skundo motyvai, jog teismas privalėjo stabdyti bylą CPK 163 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu. Teismas privalo sustabdyti bylą, kai iki nutarties skirti nagrinėti bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, teismo posėdyje priėmimo paaiškėja, kad jam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla. Pareiškėja neteisingai šioje normoje nurodytą bylos sustabdymo momentą tapatina su sprendimo priėmimo, nes normoje imperatyviai nurodoma, jog bylą privaloma stabdyti tik tuo atveju, kai duomenys apie iškeltą restruktūrizacijos bylą tampa žinomi iki nutarties skirti nagrinėti bylą, o ne iki sprendimo priėmimo momento. Vilniaus apygardos teismo nutartis iškelti pareiškėjai restruktūrizavimo bylą buvo priimta 2023 m. rugpjūčio 1 d.; nutartis skundžiama per 7 d. nuo jos priėmimo dienos, taigi įsiteisėjo 2023 m. rugpjūčio 9 d. Tuo tarpu civilinė byla Nr. e2-14354- 1089/2023, kurioje buvo priimtas 2023 m. rugpjūčio 9 d. teismo sprendimas už akių, buvo išnagrinėta 2023 m. rugpjūčio 7 d. teismo posėdyje, atidedant sprendimo už akių priėmimą ir paskelbimą 2023 m. rugpjūčio 9 d. Taigi nėra pagrindo spręsti, kad teismas pažeidė CPK 163 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą teisės normą.

Teismas        

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų CPK 329 straipsnis patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

11.       Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus – elektroninius laiškus.

12.       Bylos proceso eigai optimizuoti yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks įstatymo leidėjo įtvirtintas naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme reglamentavimas yra nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą ribotą apeliaciją, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.

13.       Teismo vertinimu, konkrečiu atveju aplinkybių, lemiančių būtinybę priimti naujus rašytinius įrodymus nenustatyta, apeliantė nenurodė, kodėl juos teikia apeliacinės instancijos teismui, todėl atsižvelgiant į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo tikslus, jie yra nepriimami ir nevertinami (CPK 314 straipsnis).

14.       Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Pareiškėja (apeliantė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina byloje esančius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, kad teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.

15.       Šioje byloje apeliantė siekė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, t. y. procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, taip pat CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu - pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

16.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus, šalių argumentus, nurodytus tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismams pateiktuose procesiniuose dokumentuose, sprendžia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad neegzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 9 punkte numatytas pagrindas atnaujinti procesą.

17.       Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus požymius (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turėjo įrodyti, kad jos nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis). 

18.       Akcentuotina, jog procesui atnaujinti aptariamu teisiniu pagrindu nepakanka tik pateikti naujų dokumentų ar duomenų, kurių nebuvo nagrinėjant bylą. Proceso atnaujinimo institutas yra ekstraordinarinis būdas įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti, siekiant išvengti jo neteisėtumo. Šis institutas negali būti taikomas siekiant dar kartą pasibylinėti sudarant sąlygas teikti argumentus ir įrodymus, kurie nebuvo, tačiau galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmą kartą, ir taip tikintis kitokio teismo sprendimo. Pažymėtina, kad jeigu prašymas atnaujinti procesą grindžiamos tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu ir kurių pagrindu teismas priėmė sprendimą, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 22 d. Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai Nr. 1-2007. Teismų praktika. 2007, 26).

19.       Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos pateikta 2023 m. spalio 19 d. skolų apyvarta 2016 m. sausio 1 d. – 2023 m. spalio 19 d. laikotarpiui yra išvestinis dokumentas, kuriame apibendrinti išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų bei tarpusavio atsiskaitymo duomenys, kylantis iš susiklosčiusių rangos teisinių santykių tarp pareiškėjos ir ieškovės, todėl skolų apyvartos dokumente esantys duomenys pareiškėjos galėjo ir turėjo būti žinomi civilinės bylos nagrinėjimo metu, kas sudarė galimybę juos panaudoti, siekiant įrodyti ieškovės pareikštame ieškinyje keliamų reikalavimų pareiškėjos atžvilgiu nepagrįstumą, taip ginantis nuo ieškovės pareikšto ieškinio. Taip pat pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad ieškovės teiktas atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas Nr. 3 yra 2021 m. liepos mėn., o PVM sąskaita – faktūra (duomenys neskelbtini) išrašyta 2022 m. balandžio 25 d., tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo atnaujinti proceso minėtu pagrindu, kadangi tai buvo žinoma bylos nagrinėjimo metu. Iš esmės tiek prašyme atnaujinti procesą, tiek atskirajame skunde pareiškėja vardija ir analizuoja eilę tarp šalių egzistuojančių sutartinių aplinkybių, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad šios aplinkybės yra naujai paaiškėjusios – pastebėtina, kad pareiškėja visgi ir apeliacinės instancijos teismui nenurodo, dėl kokių priežasčių ji neatvyko į teismo posėdį, jame nepaaiškino šių aplinkybių, nesinaudojo visomis kitomis procesinėmis priemonėmis. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėja nepagrindė atnaujinimo pagrindo dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių.

20.       Prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien vertinamąsias procesinio pobūdžio aplinkybes, - pareiškėjas turi nurodyti klaidą, kuri yra esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir remiantis tokia analize daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-1120/2024). Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji, tačiau, kaip jau minėta aukščiau, klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-378/2021; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-1120/2024).

21.       Vilniaus apygardos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jokios įtakos teismo sprendimo teisėtumui neturėjo aplinkybė, jog šalys buvo sudariusios rangos sutartį, nors jų sudarytoje sutartyje nurodyta, kad tai yra statybos subrangos sutartis. 

22.       CPK 285 straipsnio 1 dalis numato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta šio Kodekso nustatyta tvarka. Kaip akcentavo pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, jis atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjai neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, kuomet pareiškėjai apie jį tinkamai buvo pranešta, ir nenurodžius neatvykimo priežasčių, o ieškovei prašant teismo priimti sprendimą už akių, teismas pagrįstai 2023 m. rugpjūčio 9 d. priėmė sprendimą už akių, o apie pareiškėjos nutylimas aplinkybes, kodėl ji į teismo posėdį neatvyko, apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė. Vis dėl to apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina nurodytą pareiškėjos poziciją, kad posėdyje ieškovės atstovė pradėjo reikšti prašymus, reikalingus tolesniam bylos nagrinėjimui, tuo tarpu pats teismas savo iniciatyva pasiūlė priimti sprendimą už akių, ieškovės atstovei to net nepaprašius. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės atstovė dėl sprendimo už akių priėmimo savo poziciją buvo išreiškusi jau procesiniuose dokumentuose, todėl teismo pasitikslinimas posėdyje šalies apie jos palaikomą/nepalaikomą anksčiau išreikštą poziciją tam tikrais procesiniais klausimais, negali būti laikomas pasiūlymu priimti sprendimą už akių – priešingas vertinimas, sutinkamai su CPK 285 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reikštų proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų pažeidimą. Tai, kad ieškovės atstovė prašė apklausti liudytojus, o vėliau savo prašymo nepalaikė, nereiškia, kad tokie duomenys buvo būtini faktinių aplinkybių analizei ar, tuo labiau, kad tokie duomenys būtų leidę priimti kitokį sprendimą.

23.       Akcentuotina, kad pareiškėja klaidingai supranta atitinkamas CPK normas. Nurodo, kad nagrinėjant civilinę bylą dėl skolos priteisimo įvyko tik parengiamasis teismo posėdis, o vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 225 straipsnio 7 dalimi, gavęs atsakovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimus ar pasibaigus atsiliepimų pateikimo terminams, teismas nustato parengiamojo posėdžio vietą, datą ir laiką ir praneša apie tai dalyvaujantiems byloje asmenims, nurodo neatvykimo į parengiamąjį posėdį padarinius arba nustato, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyks pagal paruošiamuosius dokumentus, arba, manydamas, kad papildomi pasirengimo nagrinėti bylą veiksmai nereikalingi, priima nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Pažymi, kad byloje buvo priimta teismo nutartis skirti bylą nagrinėti parengiamajame posėdyje, nors jau tuomet atsakovės teiktame atsiliepime Vilniaus miesto apylinkės teismas buvo informuotas apie atsakovės restruktūrizavimą, rengiamus dokumentus. Teismas, manydamas, kad papildomi pasirengimo nagrinėti bylą veiksmai nereikalingi, gali iš karto po atsiliepimų gavimo priimti nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, todėl pareiškėja nurodo esant akivaizdu, kad įstatymas reikalauja priimti nutartį nagrinėti bylą teismo posėdyje. Pažymėtina, kad pagal CPK 225 straipsnio 7 dalį, teismas pasirenka pasirengimo nagrinėti bylą teismo posėdyje būdą (parengiamajame posėdyje arba paruošiamųjų dokumentų būdu) arba matydamas, kad pasirengimo veiksmai nėra reikalingi, skiria bylą nagrinėti teismo posėdyje. Nagrinėjamu atveju teismas priėmė nutartį skirti bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje, o jo metu, vadovaujantis jau minėtu CPK 285 straipsniu, priėmė sprendimą už akių atidėdamas jo paskelbimą. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas aiškiai numato, jog sprendimas už akių gali būti priimamas tiek bylą nagrinėjant teismo, tiek parengiamajame teismo posėdyje.

24.       Atmestini kaip nepagrįsti ir atskirojo skundo motyvai, jog teismas privalėjo stabdyti bylą CPK 163 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu. Nors teismas privalo sustabdyti bylą, kai iki nutarties skirti nagrinėti bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, teismo posėdyje priėmimo paaiškėja, kad jam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, pareiškėja neteisingai bylos stabdymo momentą tapatina su sprendimo priėmimo momentu. Pažymėtina, kad bylą privaloma stabdyti tik tuo atveju, jei duomenys apie iškeltą restruktūrizavimo bylą tampa žinomi iki nutarties skirti nagrinėti bylą, o ne iki sprendimo priėmimo momento.

25.       Vilniaus apygardos teismo nutartis iškelti pareiškėjai restruktūrizavimo bylą buvo priimta 2023 m. rugpjūčio 1 d. Nutartis yra skundžiama per 7 d. nuo jos priėmimo dienos, taigi paskutinė diena nutarčiai apskųsti buvo rugpjūčio 8 d. ir nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugpjūčio 9 d.

26.       Iš Teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, kad civilinė byla Nr. e2-14354-1089/2023, kurioje buvo priimtas 2023 m. rugpjūčio 9 d. teismo sprendimas už akių, buvo išnagrinėta 2023 m. rugpjūčio 7 d. teismo posėdyje, atidedant sprendimo už akių priėmimą ir paskelbimą 2023 m. rugpjūčio 9 d. (nurodyta, kad atidėtas sprendimo už akių paskelbimas). Taigi nėra pagrindo spręsti, kad teismas pažeidė CPK 163 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą teisės normą. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, net jei būtų konstatuotas CPK 163 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintos teisės normos pažeidimas - procesinės teisės normų pažeidimas gali būti pagrindu atnaujinti procesą tik tada, kai toks pažeidimas lėmė neteisingą bylos išnagrinėjimą. Tuo atveju, jei byla būtų sustabdyta CPK 163 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintu pagrindu ir perduota atsakovės restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui, ieškovės reikalavimo pagrįstumo ir dydžio klausimas būtų nagrinėjamas ne atskiroje civilinėje byloje kaip šiuo atveju, o kreditorių reikalavimų tvirtinimo metu skolininkės RUAB „Alansta“ restruktūrizavimo byloje, su kuo apeliacinės instancijos teismas sutinka. Akivaizdu, kad pats savaime faktas, jog byla nebuvo sustabdyta ir perduota pareiškėjos restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ši byla išspręsta neteisingai. 

27.       Atskiruoju skundu pareiškėja reiškia taip pat ir alternatyvų reikalavimą atnaujinti terminą sprendimo už akių peržiūrėjimui arba prijungti civilinę bylą Nr. e2-14354-1089/2023 su joje teiktais dokumentais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės, susijusios su tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, neįvertino tam tikrų įrodymų, turėjusių įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, galėjo būti įvertintos pasinaudojant pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo institutu (CPK 287 straipsnis), tačiau pareiškėja tokio pareiškimo į bylą neteikė. Sutiktina su argumentais, jog juridiniam asmeniui yra keliami didesni rūpestingumo bei atidumo standartai, todėl tai, kad įmonės vadovas nebuvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, nepasitelkė profesionalaus teisininko pagalbos, negali būti motyvas įmonei bylinėtis toliau.

28.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nutartyje nurodytų aplinkybių visuma, pritaria pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytiems motyvams ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

29.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos (apeliantės) atskirasis skundas atmetamas, nes jame išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Taip pat pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

30.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliantės skundas atmetamas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti jos patirtas 605 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinėje instancijoje teiktomis teisinėmis paslaugomis iš atsakovės, pateikė atstovavimo išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Teismas, įvertinęs tai, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, taip pat atsižvelgęs į ginčo sudėtingumą teisės taikymo bei faktinių aplinkybių požiūriu, rengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, sprendžia, jog prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra pagrįsta, todėl atmetus atskirąjį skundą, priteistina iš atsakovės ieškovės naudai (CPK 93 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

apeliantės UAB ,,Alansta“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB ,,Alansta“, į. k. 304055538, ieškovei UAB ,,Grelda“, į. k. 304091363, 605 (šešis šimtus penkis) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Donata Kravčenkienė