Civilinė byla Nr. e2YT-1994-494/2025
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00206-2025-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.4.11; 3.2.6.5
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 11 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.
Teismas
n u s t a t ė:
1. pareiškėja M. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. S. ir (duomenys neskelbtini) miręs I. S. (I. S.), priėmėme (duomenys neskelbtini) mirusios J. S., palikimą.
2. Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama J. S.. Nuolatinė ir paskutinė jos gyvenamoji vieta buvo namai (duomenys neskelbtini). Nuo 2016 m. šiam namui suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). ½ dalis šio namo buvo nupirkta pagal 1992 m. kovo 26 d. Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir registruota pareiškėjos tėvo I. S. vardu (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Jo vardu taip yra registruotas 0,1600 ha žemės sklypas (namų valda), esantis tuo pačiu adresu, kuris buvo nupirktas pagal 1995 m. kovo 15 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodytas nekilnojamasis turtas buvo įgytas tėvų santuokoje, kuri įregistruota (duomenys neskelbtini). Taigi, nurodytas turtas tėvams priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Šis turtas ir yra paveldėjimo objektas. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai pridedami. Po mamos J. S. mirties pas notarą dėl palikimo priėmimo nei pareiškėja nei I. S. nesikreipė, nes viena vertus nežinojo apie trijų mėnesių terminą, kita vertus, kaip minėta, turtas buvo registruotas I. S. vardu, todėl atrodė niekas nesikeičia ir nieko daryti nereikia. Taigi, palikimo priėmimas pas notarą nebuvo įformintas ir paveldėjimo teisės liudijimas į pareiškėjos mamos J. S. palikimo dalį niekam nebuvo išduotas. Tačiau po mamos tiek pareiškėja, tiek jos sutuoktinis I. S. palikimą, mano, priėmė faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti – po mamos mirties, kaip ir iki tol, pareiškėja ir tėvas I. S. gyveno tame pačiame name, juo ir toliau rūpinosi, prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo mokesčius ir kt. Be to, faktiškai priėmė visus likusius po mamos mirties namų ūkio daiktus – baldus, indus, įrankius ir kt. Pareiškėja ir šiuo metu gyvena nurodytame name, juo rūpinasi, moka visus mokesčius, jokių skolų nėra. Gyvenimą nurodytame name patvirtina pridedamos Gyventojų registro pažymos apie pareiškėjos ir I. S. deklaruotą gyvenamąją vietą palikimo priėmimui aktualiu laikotarpiu. Kitokių palikimo priėmimą aktualiu laikotarpiu patvirtinančių dokumentų nėra išlikę, jų neturi ir pateikti teismui negali.
3. Kaip nurodyta pareiškime, dabartiniu metu kito kelio, kaip tik teismine tvarka nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja su tėvu priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios mamos J. S. palikimą, t. y. jai priklausiusią namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, faktiškai pradėdami šį turtą valdyti, nėra. Kitų galimų pirmos eilės įpėdinių nėra. Šių juridinių faktų nustatymas reikalingas tam, kad man būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą mamos ir tėvo palikimo dalį, kad paveldėtas turtas būtų įregistruotas, kaip pareiškėjos asmeninė nuosavybė. Nuo šio fakto nustatymo priklauso pareiškėjos asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas.
4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepime nurodė, kad VĮ Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos J. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. S. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad M. S. ir I. S. priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašė pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.
5. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims ir jų atstovams nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Pareiškimas tenkintinas.
6. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).
7. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatyme įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. rugsėjo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2004 yra nurodęs, kad tiek teismų praktika, tiek teisės doktrina, aiškindama 1964 m. CK 587 straipsnį (nuostata analogiška CK 5.50 str. 2 d.) yra vieninga – gyvenimas patalpoje po palikėjo mirties, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiūra yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo palikimą valdyti, taigi ir priėmė jį.
9. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (Santuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), sutuoktinių bendras vaikas – pareiškėja M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) (2024 m. gruodžio 5 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-11320; Gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš 2025 m. sausio 14 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad I. S. vardu registruotas šis nekilnojamasis turtas: ½ dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas 1992 m. kovo 26 d. Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas 1995 m. kovo 15 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini) (toliau ir – turtas). Kadangi turtas įgytas santuokos metu, laikytina, kad palikėjai J. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė pusė viso sutuoktinio I. S. vardu įregistruoto turto (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš 2024 m. gruodžio 9 d. Testamentų registro išrašo matyti, kad palikėjos vardu įregistruotų testamentų ar palikimo priėmimo faktų nėra. Duomenų, kad po palikėjos mirties būtų užvesta paveldėjimo byla, nėra.
10. Po palikėjos J. S. mirties (duomenys neskelbtini) (Mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip ir iki tol, pareiškėja ir pareiškėjos tėvas I. S. gyveno minėto namo dalyje, juo ir toliau rūpinosi, prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo mokesčius (UAB Ignitis elektroninis laiškas pareiškėjai su priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita nuo 2007 m. iki 2008 m.). Be to, faktiškai priėmė visus likusius po palikėjos mirties namų ūkio daiktus – baldus, indus, įrankius ir kt. Gyvenimą nurodyto namo dalyje patvirtina 2024 m. gruodžio 31 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-12369 bei Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-12371 apie pareiškėjos ir I. S. deklaruotą gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimui aktualiu laikotarpiu. Kaip nurodo pareiškėja, ji ir šiuo metu gyvena nurodyto namo dalyje, juo rūpinasi, moka visus mokesčius.
11. Medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, pareiškėjos tėvas I. S. mirė (duomenys neskelbtini). Iš 2024 m. gruodžio 9 d. Testamentų registro išrašo matyti, kad po tėvo mirties pareiškėja priėmė palikimą pas notarą.
12. Teismo nuomone, byloje pakanka duomenų, jog pareiškėja, kuri yra pirmos eilės įpėdinė paveldint pagal įstatymą, ir pareiškėjos tėvas I. S. rūpinosi turtu, kuris liko po J. S. mirties. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad M. S. ir I. S. priėmė palikimą po atitinkamai motinos ir sutuoktinės J. S. mirties, faktiškai pradėdami turtą valdyti. Atkreiptinas dėmesys, kad bylose, kuriose sprendžiama dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, teismas nenustatinėja palikimo sudėties (palikto turto kiekio ar jo dalies) ir teismo sprendime nenurodo konkretaus turto kaip palikto palikimo.
13. Pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad M. S. ir (duomenys neskelbtini) miręs I. S. priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios J. S. palikimą (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444, straipsniais, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miręs I. S. (I. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą, pradėdami paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Teisėja Dalia Zeniauskaitė