Pranešėja Regina Majauskienė              Byla Nr. lA-575-120/2012

Teisėja Vidmantas Paurys              Proceso Nr.1-61-1-00800-2010-0

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija:            

                      2.4.6.; 2.4.6.3.4.

                                  (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N     U     T     A     R     T     I     S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas                                                                           2012 m. sausio 8 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų Dmitrijaus Korsakovo, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, išteisintajam R. G., jo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, nukentėjusiam V. K., gestų kalbos vertėjoms A. Š., Z. P., teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Jonavos rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl 2012 m. gegužės 3 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo R. G. išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.              

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, išklausiusi proceso dalyvių nuomonių,

                                n   u  s  t   a   t   ė :             

R. G., kaltintas pagal BK 135 str. 1 d. tuo,  kad jis , 2010 m. rugpjūčio 15 d., apie 14.10 val. būdamas buto, adresu Kauno g. (duomenys neskelbtini), Jonava, kambaryje, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl kilusių tarpusavio nesutarimų, dešinės kojos keliu prispaudęs nukentėjusiajam V. K. krūtinę ir kaire ranka pasukęs jo galvą į dešinę, turėdamas tikslą sužaloti, tyčia peiliu sudavė vieną smūgį V. K. į kaklą, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. K. vieną kiauryminę durtinę - pjautinę žaizdą kaklo kairėje pusėje su vidinės jungo venos bei kairio plaučio sužalojimu, lydimą kraujo susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje bei šoko dėl nukraujavimo, sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. K. sveikatą, skundžiamu 2012 m. gegužės 3 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, išteisintas neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.

R. G. išteisinimas teismo yra motyvuotas tuo, kad jo kaltę patvirtinančių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų jo kaltę, nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme, metu, nesurinkta.

Kauno apygardos prokuratūros Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-05-03 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį. Juo, R. G., pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 1 d. ir nuteisti jį 6 metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Civilinį ieškinį patenkinti visiškai – priteisti iš R. G. Valstybinei ligonių kasai 8391,27 litus gydymo išlaidų.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinius įrodymus - virtuvinį peilį, plastikinį tuščią alaus butelį, du stikliukus, dvi paklodes, įtariamojo R. G. šortus, du vokus su nuorūkomis, voką su raudonos spalvos dėmės pavyzdžiu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nurodo, kad apylinkės teismo priimtas išteisinamasis nuosprendis, nepagrįstas. Liudytojas V. Ž. (t. l b.1.93-95) ikiteisminio tyrimo metu papasakojo sužalojimo aplinkybes bei mechanizmą, matytus įvykio metu. Jis parodė, kad, R. G., ant sofos gulinčiam V. K. keliu užspaudė krūtinę, pasuko jo galvą ir peiliu dūrė jam į kaklo sritį. Šio liudytojo parodymais remdamasi specialistė davė labiausiai tikėtiną išvadą, kad V. K. sužalotas buvo duriant jam peiliu į kaklo sritį iš viršaus (t. l, b.l.56-57). Teismas galimybės, jog V. K. galėjo būti sužalotas tyčia, t.y. tokiomis aplinkybėmis ir būdu kaip ikiteisminio tyrimo metu parodė liudytojas V. Ž., neatmetė. Tai, kad Ž. tuoj pat po įvykio nustatytas buvo sunkus girtumo laipsnis [3.82 promilės, (l t.,b.l.92)] bei tai, kad ir antros apklausos metu šis liudytojas parodymus davė po pabuvojimo bare, jo apklausinėjimui (t. l b.1.93-94, 95) įtakos neturėjo. Abiem kartais jo parodymai buvo tie patys. Liudytojo V. Ž. parodymai, duoti bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme, metu, parodė, kad  jo bijojimas susidorojimo yra jo parodymų keitimo teisme, priežastimi (t. 2, b.l. 113), nes, nors liudytojas V. Ž. tiesiogiai ir nepasakė, kad parodymus jis pakeitė, bijodamas susidorojimo, tačiau primygtinis jo kartojimas, kad, jei jam kas nors atsitiks, kaltas bus R. G., leidžia kaltinimui daryti išvadą, kad pirmos instancijos teisme V. Ž. parodymai pakeisti buvo bijant galimo keršto iš teisiamojo pusės.

Kaltinamojo R. G. parodymai, nenuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad su V., susikabinęs pargriuvo ant grindų, kažkuriuo momentu pastebėjęs, kad iš V. kaklo kraujuoja, užspaudė jam žaizdą ir liepė V. Ž. skambinti į greitąją“. Tiek kaltinamasis R. G., tiek nukentėjusysis V. K. nurodo skirtingus sužalojimo padarymo momentus. V. K. teigia, kad persibraukė per kaklą dar prieš nukrentant ant grindų, o R. G., - kad jis sugriebė nukentėjusiajam už rankos, norėdamas atimti peilį, kad šis nesusižalotų, kad jie abu nukrito ant grindų, kad, išsivadavęs nuo nukentėjusiojo, jis pamatė, jog šiam iš kaklo bėga kraujas.

V. K. yra R. G. tetos L. L. draugas, todėl gelbėdamas R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės, bei nenorėdamas gadinti santykių su L. L., jis ir duoda R. G. teisinančius parodymus. Be to, V. K. apklaustas buvo po to, kai ligoninėje pas jį jau buvo lankęsi R. G. artimieji - R. G. motina liudytoja H. V..

R. G. ne pirmą kartą konfliktus sprendžia peiliu, ir toks V. K. sužalojimo padarymas, būdingas yra R. G. veiksmams. O ir liudytoja E. K. parodė, kad R. G. jai sakėsi, jog „konfliktas įvykęs buvo dėl L. ir, kad nukentėjęs nevykdė jo nurodymo eiti ir gauti pinigų“.

Prokuroro skundas nepagrįstas ir atmetamas, o teismo nuosprendis dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, keičiamas..

Kaltinimas R. G. kaltę grindė ir grindžia:

1) ikiteisminio tyrimo metu (duotais liudytojo V. Ž. parodymais (t.1, b.l. 93-94, 95) apie tai, kad jis matė, kaip R. G., atsinešęs iš virtuvės peilį, priėjo prie gulinčio lovoje nukentėjusio, prispaudė šio krūtinę koja ir, kaire ranka pasukęs jo galvą, dūrė dešine ranka į kaklą. Iš žaizdos kraujas pasipylė fontanu, bėgo ant žemės ir ant sofos krašto. Nukentėjęs atsisėdo ant lovos krašto ir nugriuvo ant žemės, o R. G., užspaudė šiam arteriją ranka;

2) 2010 m. lapkričio 3 d. specialisto išvada apie tai, kad labiausiai yra tikėtina, jog V. K. sužalotas buvo duriant peiliu į kaklo sritį iš viršaus.

Bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme, metu, liudytojas V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu jo apklausos protokole užfiksuotų parodymų nepatvirtino ir parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu, jis apklausos protokolus pasirašė jų neskaitęs, kad, įvykio dieną, jis, kad  R. G., liepė jam skambinti greitajai, kad jis pamatė kruviną nukentėjusį, matė R. G. atimant iš nukentėjusio peilį, o po to laikant užspaudus nukentėjusiam žaizdą t.2, b.l. 111-113). Duodamas parodymus šios instancijos teisme, liudytojas parodė, kad, sugrįžęs iš tualeto, pamatė nukentėjusį prispaustą keliu, pamatė, kad nukentėjusiam atsistojus, jam bėgo kraujas, o pas R. G. rankose buvo peilis, bet paties įvykio, nematė ir nežino ar nukentėjęs dūrėsi pats, ar jam dūrė R. G. (t.2, b.l. 163-164)..

Pirmos instancijos teisme paaiškinusi, jog V. K. padarytas sužalojimas savęs žalojimui bei griuvimui, nebūdingas (t.2, b.l. 68-69), duodama paaiškinimus šios instancijos teisme, davusi specialisto išvadą ekspertė paaiškino, kad labiausiai tikėtinas yra V. K. sužalojimo padarymo būdas yra dūris iš viršaus, tačiau ji neatmeta visiškai ir galimybės, kad toks sužalojimas nukentėjusiam padarytas galėjo būti ir griuvimo metu (t.2, b.l. 164).

Pagal BK 135 str. 1 d. atsako tas, kas padarė sunkų sveikatos sutrikdymą tyčia.

Tokių duomenų kaltinimas, R. G. pateikto kaltinimo pagrindimui, nepateikė.

Duomenimis byloje nustatyta, kad įvykio metu ir išteisintasis R. G., ir liudytojas A. Ž., ir nukentėjęs V. K. buvo sunkiame girtumo laipsnyje. R. G. nustatytas buvo 3,78 promilių girtumas (t.1, b.l. 106), V. Ž. – 3,82 promilių girtumas (t.1, b.l. 92) V. K. – 3,57 promilių girtumas (t.1, b.l. 75).  Kiekvieno jų apie įvykio aplinkybes duodami parodymai kaskart yra vis kitokie. Tiek pirmos instancijos, tiek ir šios instancijos teismų pastangos pašalinti prieštaravimus jų parodymuose apie įvykio aplinkybes, jokių rezultatų nedavė.

R. G. savo kaltę kategoriškai neigia, tvirtindamas, kad V. K. sužalojimas atsitiktinai padarytas galėjo būti tik peilio iš jo atiminėjimo metu. V. K. tvirtina tyčia pats siekęs nusižudyti ir yra įsitikinęs, kad, iki peilio iš jo atėmimo, kaklą peiliu jis susižalojo pats. Liudytojo V. Ž. parodymai apie V. K. sužalojimo aplinkybes, kaskart yra vis kitokie ir nei vienų iš jų jokie faktiniai duomenys byloje, nepatvirtina.

Ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme, metu, išvada apie sužalojimo V. K. padarymo būdą, buvo tik tikėtina, t.y., buvo nustatyta, jog, „remiantis V. Ž. parodymais, labiausiai yra tikėtina, kad V. K. buvo sužalotas duriant peiliu į kaklo sritį iš viršaus ir mažai tikėtina, V. K. sužalojimas padarytas buvo griuvimo metu“. Teismo med. ekspertės paaiškinimai, duoti šios instancijos teismo posėdyje, patvirtina, kad V. K. konstatuotas sužalojimas galėjo būti padarytas ir  griuvimo metu.

Ne tik baudžiamosios bylos duomenys, bet ir apeliacinio skundo teiginiai akivaizdžiai patvirtina pirmos instancijos teismo padarytos išvados apie inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą patvirtinančių faktinių duomenų byloje nebuvimą, teisingumą bei tai, kad, remiantis faktiniais duomenimis nepatvirtintomis prielaidomis, tokiomis, kaip R. G. kaltės grindimas V. Ž. parodymų pakeitimu iš baimės, V. K. sužalojimas R. G. būdingu būdu, galimas V. K. paveikimas ligoninėje, kad šis duotų R. G. palankius parodymus ir t.t., faktiniais duomenimis byloje nei paties nusikaltimo padarymo fakto, nei R. G. kaltės, nepatvirtinus, inkriminuoto nusikaltimo padarymas R. G. yra tiesiog preziumuotas. Būtent todėl R. G. pripažinti kaltu pagal BK 135 str. 1 d., pagrindo nėra ir prokuroro skundas atmetamas.

Bylos duomenimis nusikaltimo V. K. atžvilgių padarymo fakto buvimas jokiais faktiniais duomenimis byloje, nepatvirtintas. Teismo nurodytas R. G. išteisinimo pagrindas – „neįrodžius jo dalyvavimo padarant jam inkrimimuotą nusikalstamą veiką“, taikomas tik esant konstatuotam nusikaltimo padarymo fakto buvimui, tad, šiuo konkrečiu atveju, nesant nustatytam inkriminuoto nusikaltimo padarymo fakto buvimui, R. G. išteisintas turėjo būti nepadarius veikos, turinčios jam inkriminuoto nusikaltimo požymių. Teismo neteisingai nurodyto išteisinimo pagrindo pakeitimas kitu išteisinimo pagrindu, išteisintojo padėties neblogina,  tad nuosprendis šioje dalyje, dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, keičiamas, pakeičiant išteisinimo pagrindą.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p.,

                                        n   u   t   a   r   i   a:

Kauno apygardos prokuratūros Jonavos rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą, atmesti.              

Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. nuosprendį, dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, pakeisti R. G. išteisinimo pagrindo nustatymo dalyje, konstatuojant, kad pagal BK 135 str. 1 d. R. G. yra išteisintas nepadarius jam veikos, turinčios BK 135 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių.

               Likusioje dalyje teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Teisėjai:                                                                       Regina Majauskienė

                                                                                  Dmitrijus Korsakovas

                                                                                  Kęstutis Dargužis