Civilinė byla Nr. e2-634-852/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00151-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.6.37; 3.2.3.8
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Daivai Vasiliauskei,
vertėjaujant R. S.,
dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Dianai Takvareli,
atsakovui A. G. ir jo atstovui advokatui Remigijui Rinkevičiui,
trečiajam asmeniui G. G.,
trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kvaga“ atstovui advokato padėjėjui Andžej Sinicyn,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovams V. G. (V. G.) ir A. G. (A. G.) bei trečiojo asmens G. G. savarankišką reikalavimą dėl dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo, tretieji asmenys – Vilniaus miesto 38-ojo notarų biuro notarė G. P., G. G., K. G. (J.), uždaroji akcinė bendrovė „Kvaga“.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Ieškovė I. K. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovams V. G. ir A. G., prašydama pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į 1/2 dalį šio V. G. (V. G.) turto: 1) žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 1.8375 ha, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), vertė 3600 Eur; 2) žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 4.1200 ha, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), vertė 7400 Eur; 3) ūkio pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 682 Eur; 4) malkinę, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1580 Eur; 5) ūkio pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 5470 Eur; 6) ūkio pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 9380 Eur; 7) ūkio pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 4310 Eur; 8) ūkio pastatą su administracinėmis patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 10 700 Eur; 9) stoginę, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 412 Eur; 10) kitus inžinerinius statinius, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (tvora – vidutinė rinkos vertė 82 200 Eur, varteliai – vidutinė rinkos vertė 162 Eur, vartai – vidutinė rinkos vertė 695 Eur, varteliai – vidutinė rinkos vertė 162 Eur, varteliai – vidutinė rinkos vertė 160 Eur, varteliai – vidutinė rinkos vertė 267 Eur, viso – 83 600 Eur); 11) motociklą Suzuki, VL 150, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertė 2 200 Eur; 12) automobilį TOYOTA, YARIS, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertė 1100 Eur; 13) lygiavamzdį šautuvą WINCHESTER, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), numeris (duomenys neskelbtini), vertė 400 Eur; 14) lygiavamzdį šautuvą E. Kettner, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), numeris (duomenys neskelbtini), vertė 750 Eur; 15) lygiavamzdį šautuvą TOZ1701, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), numeris (duomenys neskelbtini), vertė 300 Eur; 16) graižtvinį šautuvą KO 44, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), numeris (duomenys neskelbtini), vertė 300 Eur; 17) žiedą iš tauraus metalo su brangakmeniu (pasas Nr. (duomenys neskelbtini)), vertė 200 000 Eur. Ieškovė nurodė, kad su mirusiuoju V. G. nuo (duomenys neskelbtini) gyveno kartu kaip šeima, faktinėje santuokoje, iš jų apie 13 metų vedė bendrą ūkį, adresu (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) ieškovei ir V. G. gimė dukra K., kurią jie kartu augino, auklėjo ir išlaikė. Ieškovė prisidėjo prie bendros sugyventinių buities gerinimo, rūpinosi vaiku, namų buitimi, mokesčių mokėjimu, kartu su V. G. tvarkė ūkį, kartu su juo ir jų dukra K. treniravo sportinius balandžius, dirbo įvairiuose darbuose. Maždaug (duomenys neskelbtini) V. G. patyrė pirmą (duomenys neskelbtini) ir ieškovei teko jį slaugyti, prižiūrėti. Pasveikus V. G. buvo tęsiamas šeimyninis gyvenimas ir ūkininkavimas iki (duomenys neskelbtini), kuomet V. G. ištiko antras (duomenys neskelbtini), kurio metu ieškovė taip pat jį slaugė bei prižiūrėjo. Ieškovės teigimu, V. G. norėjo įteisinti santykius, jie planavo vestuves (duomenys neskelbtini) pabaigoje, tačiau V. G. (duomenys neskelbtini) staiga mirus, klausimas dėl santuokos liko neišspręstas. Ieškovė pažymėjo, kad gyvenant kartu su V. G. sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę, prie kurios ieškovė pagal išgales prisidėjo asmeninėmis lėšomis (ji dirbo ir turėjo asmeninių lėšų) ir savo darbu, todėl yra įsitikinusi, kad bendro gyvenimo metu įgytas turtas yra jos ir V. G. bendroji dalinė nuosavybė ir priklauso abiem sugyventiniams po ½ dalį. Ieškovė paaiškino, kad V. G. ir ieškovė ūkininkavo, jų ūkis nustatyta tvarka buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini). Jie kūrė bendrus planus dėl bendrai tvarkomo ūkio, siekė bendro ūkinio tikslo, bendromis jėgomis ir santaupomis ūkiui vystyti įgijo žemės ūkio paskirties žemės sklypus – (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastatė ūkinį pastatą balandžiams laikyti. Be to, ieškovė ir V. G. baigė kursus pagal (duomenys neskelbtini) mokymo programas ir V. G. buvo suteikta (duomenys neskelbtini), o ieškovė įgijo kompetenciją verstis (duomenys neskelbtini), kadangi vienas iš jų sklypų buvo miškas. Šiems projektams įgyvendinti, ieškovė naudojo tiek uždirbtas ir sutaupytas asmenines lėšas pagal išgales, tiek iš savo tėvo gautą finansinę paramą. Šiuos pinigus ieškovė gaudavo grynaisiais iš savo tėvo A. K. ir panaudojo juos žemės sklypų pirkimui kartu su V. G. bei ūkio tvarkymui. Taip pat V. G. ir ieškovė turėjo keletą transporto priemonių, kurios buvo nupirktos už bendras lėšas ir naudojamos bendriems tikslams (ūkiui aptarnauti), ginklus, kurie buvo naudojami medžioklei bei buvo bendromis lėšomis įsigytas žiedas iš tauraus metalo su brangakmeniu. Ieškovės teigimu, nors V. G. ir ieškovė nesudarė jungtinės veiklos sutarties, tačiau nuo (duomenys neskelbtini) gyveno kartu su juo iki pat jo mirties ((duomenys neskelbtini)), t. y. daugiau nei 20 metų, bendras gyvenimas buvo ne epizodinis, bet trukęs ilgą laiką, nuolatinis ir pastovus, tarp jų susiklostė bendro gyvenimo partnerystės santykiai, kurių vienas iš tikslų buvo abiejų asmenų lėšomis įgyti bendrąją dalinę nuosavybę, ir ieškovė savo lėšomis, bendru darbu, gyvenimu drauge ir bendro ūkio tvarkymu prisidėjo prie bendrosios nuosavybės sukūrimo, įgyto ir judviejų susitarimu įregistruoto V. G. vardu, turto pagerinimo, todėl yra pagrindas teigti, kad ieškovė bendros jungtinės veiklos rezultate bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis įgijo žemės sklypus, statinius, transporto priemones, ginklus ir žiedą.
2. Atsakovai A. G., V. G. ir trečiasis asmuo G. G. pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka ir prašo atmesti. Nurodė, kad ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad ji asmeninėmis lėšomis ar darbu prisidėjo prie visų neįregistruotų statinių pastatymo, o tik deklaratyviai nurodė, kad ji gyveno su V. G. ir investavo į šio turto sukūrimą savo lėšas ir darbą. Pažymėjo, kad priešingai, nei nurodo ieškovė, teisę verstis žemės ūkio veikla ir miškininkyste ieškovė gavo tik (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu V. G. gavo ūkininko kvalifikaciją patvirtinantį pažymėjimą (duomenys neskelbtini). Tokie duomenys paneigia ieškovės teiginius apie tai, kad ji jau daug metų vykdė ūkininkavimo veiklą kartu su mirusiuoju. Be to, nors ieškovė nurodo, kad ji gyveno su mirusiuoju nuo (duomenys neskelbtini), kaip šeima, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. G. (duomenys neskelbtini) sudarė bažnytinę santuoką su trečiuoju asmeniu G. G.. Tai reiškia, kad V. G. buvo rimtai apsisprendęs gyventi su savo sutuoktine G. G., ir nors dėl tam tikrų asmeninių priežasčių civilinė santuoka buvo nutraukta dar (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) V. G. ir G. G. apsisprendė susituokti cerkvėje ir taip sutvirtinti savo bendrą gyvenimą. Pats V. G. oficialia sutuoktine laikė būtent G. G., kadangi jis teiktame (duomenys neskelbtini) prašyme „padėti atkurti senosios dvarininkų C. giminės genealoginio medžio dokumentus“ nurodė, kad gyvena su žmona ir turi du sūnus – V. ir A.. Atsakovų ir trečiojo asmens įsitikinimu, tokios aplinkybės paneigia ieškovės teiginius apie tai, kad ieškovė gyveno kartu su V. G. kaip šeima ir vedė bendrą ūkį nuo (duomenys neskelbtini). Atsakovai ir trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad ieškovės reikalavimai nepagrįsti, kadangi byloje nėra pateikta rašytinės formos jungtinės veiklos sutartis, iš kurios būtų aiški ieškovės ir atsakovų tėvo valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, taip pat nėra aišku ir ieškovė niekaip nepaaiškina, jei buvo bendras šalių susitarimas sukurti bendrąją jungtinę nuosavybę ir ji ją sukūrė, kodėl viską registravo V. G. vardu, nors visuose sandoriuose neva tai dalyvavo pati ieškovė. Be to, ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad būtų prisidėjusi prie ginčo turto įsigijimo (sukūrimo), o tik deklaratyviai teigia, kad turėjo asmeninių lėšų ir dirbo. Nors ieškovę ir V. G. siejo tarpusavio santykiai, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė, kaip sąžiningas jungtinės veiklos partneris, prisidėjo (ar bent jau dėl to tarėsi) savo asmeninėmis lėšomis prie bendro turto su velioniu sukūrimo ar jo pagerinimo. Ieškovė tik abstrakčiai nurodė, kad augino bendrą vaiką ir rūpinuosi bendra buitimi, bei neįrodė, kad su V. G. pradėjo gyventi kartu ir vedė nepertraukiamą bendrą ūkį visą laikotarpį nuo pat (duomenys neskelbtini).
3. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kvaga“ pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, o turtą dalinti tarp įpėdinių, nes neįrodyta, kad ieškovė prisidėjo prie mirusiojo turto sukūrimo. Taip pat trečiasis asmuo nurodė, kad yra būtina skirti mirusiojo turėto turto administratorių, kad būtų galima atlikti veiksmus, reikalingus įregistruojant neįregistruotą turtą, kad tokį turtą galima būtų padalinti.
4. Trečiasis asmuo K. G. (J.) pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškinio reikalavimais sutinka ir prašo juos patenkinti. Pažymėjo, kad jos tėvai (ieškovė ir V. G.) gyveno kartu ir buvo kaip šeima, nors tėvai nebuvo įregistravę santuokos. Paaiškino, kad jos mama (ieškovė) visada rūpindavosi buitimi ir bendrai vedamu ūkiu, o kai tėtis V. G. sunkiai sirgo, mama (ieškovė) rūpinosi tiek tėčiu V. G., tiek bendru ūkiu.
5. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais G. G. patikslintais savarankiškais reikalavimais prašė teismo pripažinti nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bendra daline G. G. ir V. G. nuosavybe bei priteisti G. G. nuosavybės teise ½ dalį šio turto: 1) pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), bendras plotas 117,14 kv. m., vertė 44 500 Eur; 2) žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 1.8375 ha, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), vertė 3600 Eur; 3) žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 4.1200 ha, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), vertė 7400 Eur; 4) ūkio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 682 Eur; 4) malkinės, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1580 Eur; 5) ūkio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 5470 Eur; 6) ūkio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 9380 Eur; 7) ūkio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 4310 Eur; 8) ūkio pastato su administracinėmis patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 10 700 Eur; 9) stoginės, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 412 Eur; 10) kitų inžinerinių statinių, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (tvora - vidutinė rinkos vertė 82 200 Eur, varteliai - vidutinė rinkos vertė 162 Eur, vartai - vidutinė rinkos vertė 695 Eur, varteliai - vidutinė rinkos vertė 162 Eur, varteliai - vidutinė rinkos vertė 160 Eur, varteliai - vidutinė rinkos vertė 267 Eur, viso – 83 600 Eur; 11) motociklo Suzuki, VL 150, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertė 2200 Eur; 12) automobilio TOYOTA, YARIS, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertė 1100 Eur; 13) lygiavamzdžio šautuvo WINCHESTER, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), numeris (duomenys neskelbtini), vertė 400 Eur; 14) lygiavamzdžio šautuvo E. Kettner, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), numeris (duomenys neskelbtini), vertė 750 Eur; 15) lygiavamzdžio šautuvo TOZ1701, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), numeris (duomenys neskelbtini), vertė 300 Eur; 16) graižtvinio šautuvo KO 44, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), numeris (duomenys neskelbtini), vertė 300 Eur; 17) žiedo iš tauraus metalo su brangakmeniu (pasas Nr. (duomenys neskelbtini)), vertė 38 595 USD. Trečiasis asmuo G. G. nurodė, kad ji ir V. G. įregistravo santuoką (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir nuo (duomenys neskelbtini) jie gyveno adresu (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus (atsakovas), kuris buvo pavadintas kaip ir tėvas – V.. (Duomenys neskelbtini) G. G. pastojo antrą kartą ir santykiai su V. G. dar labiau pašlijo, dėl ko kilo noras išsiskirti ir išvažiuoti gyventi pas tėvus į (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) gimus antrajam sūnui (atsakovui) A., požiūris pasikeitė ir kilo noras išsaugoti šeimą, nors buvo be galo sunku. Tačiau neatlaikius sunkumų, (duomenys neskelbtini) trečiasis asmuo visgi nutraukė su V. G. santuoką ir pranešė savo tėvams, kad planuoja su vaikais išsikelti nuolat gyventi pas juos į (duomenys neskelbtini), tačiau tėvai prašė neskubėti ir pasakė, kad visai vasarai pasiims vaikus pas save į (duomenys neskelbtini), kad jie su vyru galėtų pabūti vieni, pailsėti ir dar kartą viską apmąstyti. Tokiu būdu tėvai padėjo išsaugoti šeimą. Kitą dieną po santuokos nutraukimo trečiasis asmuo ir V. G. nuvyko į Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrių ir užregistravo antrojo sūnaus gimimą. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad tiek ji, tiek V. G. nematė reikalo pakartotinai registruoti santuokos, kadangi ištuokos metu trečiasis asmuo pasiliko vyro pavardę, o taip pat nedalino jokio turto ir tarp jų viskas liko, kaip ir buvę. Jie faktiškai liko tokia pačia šeima, o minėtas aplinkybes patvirtina ir tai, kad V. G. pasiūlė susituokti prieš Dievą ir (duomenys neskelbtini) jie sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) esančioje cerkvėje. Trečiojo asmens teigimu, ieškovės nurodomos aplinkybės, kad jie (ieškovė ir V. G.) nuo (duomenys neskelbtini) gyveno kartu ir pradėjo vesti bendrą ūkį neatitinka tikrovės, kadangi trečiasis asmuo ir V. G. (duomenys neskelbtini) įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), patys kartu gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), kartu toliau plėtojo savo verslą, steigė naujas įmones, kur dirbo tiek V. G., tiek trečiasis asmuo, kartu buvo švenčiamos šventės, kartu nuomojo turimą turtą ir atliko turimo nekilnojamojo turto remonto darbus, o (duomenys neskelbtini) įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kur pradėjo sodybos statybas. Trečiojo asmens įsitikinimu, minėtos aplinkybės įrodo, kad būtent ji, o ne ieškovė visą laiką gyveno su savo vyru, V. G., augino sūnus, vedė bendrą ūkį, uždirbo pajamas ir kartu sukūrė bendrą turtą. Trečiasis asmuo taip pat laikėsi pozicijos, kad ieškovės I. K. gyvenimas su V. G. buvo tik epizodinis, nenuolatinis ir nepastovus. Jie niekada nevedė bendro ūkio ir ieškovė niekada neprisidėjo prie materialinės gerovės sukūrimo nei savo lėšomis, kurių ji niekada neturėjo, nei darbu. Nors ieškovė kurį laiką padėjo tvarkyti sodyboje, tačiau jai už tai buvo atlyginamą ir ji bei jos dukra visus tuos metus buvo materialiai išlaikomos iš G. šeimos turto bei gaunamų pajamų, todėl nėra pagrindo teigti, kad tarp ieškovės ir V. G. susiklostė bendro gyvenimo partnerystės santykiai. Trečiasis asmuo, be kita ko, nesutinka su ieškovės pozicija, kad ji kartu su V. G. išsirinko ir bendromis lėšomis įsigijo žiedą iš tauraus metalo su brangakmeniu, kadangi nurodytą žiedą V. G. kartu su trečiuoju asmeniu užsakę pas jų pažįstamą juvelyrą R. M. ir šis žiedas neturėjo jokio paso, todėl ieškovė neturi jokių teisių į šį žiedą, nes jį G. įsigijo iš bendrų šeimos lėšų.
6. Ieškovė I. K. pateiktuose atsiliepimuose į trečiojo asmens G. G. pareikštus savarankiškus reikalavimus, prašė trečiojo asmens reikalavimus atmesti, o ieškinį patenkinti visa apimtimi. Nurodė, kad ieškovė ne tik formaliai bendrai su V. G. įgijo turtą, bet realiai ne vienerius metus išlaikė jų šeimą, bendrą ūkį ir įnešė didesnį indėlį (pinigines lėšas) į bendro turto įgijimą, sukūrimą ir statymą, kadangi mirusysis V. G. didžiąją dalį bendrų pajamų išleisdavo lošdamas lošimų namuose. Be to, ieškovė šeimos išlaikymui, bendram ūkiui, bendro turto įgijimui išleido lėšas, gautas už savo nuosavybėje turėto turto (garažo) pardavimą bei skolinosi lėšas iš tėvų, draugų. Ieškovė pažymėjo, kad kartu su V. G. kūrė bendrus planus dėl bendrai tvarkomo ūkio, siekė bendro ūkinio tikslo, bendromis jėgomis ir santaupomis ūkiui vystyti įgijo žemės ūkio paskirties žemės sklypus – (duomenys neskelbtini) iš A. S. – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas už ieškovės lėšas, gautas (duomenys neskelbtini), pardavus ieškovės nuosavybėje turėtą turtą. Ieškovės įsitikinimu, minėti duomenys patvirtina, kad ieškovei I. K. priklauso ½ ginčo turto dalis. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) gimus dukrai K., ieškovė tęsė šeimyninį gyvenimą su V. G., prisidėdama prie bendros sugyventinių buities gerinimo, rūpinimosi vaiku, namų buitimi, mokesčių mokėjimu, kartu su V. G. tvarkė ūkį, treniravo sportinius balandžius, investuodavo savo lėšas į bendro ūkio kūrimą, statybas, statybinių medžiagų pirkimą, kartu planavo savo gyvenimą sodyboje, svajojo, darė (kūrė) statinių eskizus. Ieškovės teigimu, trečiojo asmens teiginiai, kad jie su V. G. buvo šeima ir gyveno kartu adresu (duomenys neskelbtini), neatitinka tikrovės, kadangi trečiojo asmens G. G. gyvenamoji vieta yra tame pačiame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), kur V. G. turėjo darbo patalpas. Be to, trečiojo asmens nurodomos bendrai švęstos vestuvių metinės vyko sodyboje tada, kai ieškovė dėl buitinių pavienių nesutarimų, laikinai buvo išvykusi su dukra K. iš bendros su mirusiuoju gyvenimo vietos – sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), todėl trečiojo asmens nurodomos aplinkybės dėl bendro gyvenimo kartu neatitinka tikrovės ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Ieškovė nesutinka su trečiojo asmens pozicija, kad būtent trečiasis asmuo investavo lėšas į bendro ūkio kūrimą ir statybas, o būtent 40 000,00 Eur, kurie neva buvo panaudoti statyboms, adresu (duomenys neskelbtini). Trečiajam asmeniui G. G. po tėvų mirties, pagal byloje pateiktus dokumentus, 40 000,00 Eur sumą padovanojo paveldėjimą priėmusi trečiojo asmens sesuo (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi. Po šios dovanojimo sutarties įforminimo, iš pateiktų trečiojo asmens priedų – G. G. paso kopijų, matyti, jog ji kirto (duomenys neskelbtini) sieną (duomenys neskelbtini), o kitų, vėlesnių, žymų apie sienos kirtimus nėra, bent jau tokių nepateikta, kas leidžia teigti, jog trečiasis asmuo G. G., jeigu ir gavo 40 000,00 Eur, kuriuos neva panaudojo ginčytino turto – sodybos, adresu (duomenys neskelbtini), statyboms, juos turėjo parsivežti į Lietuvą būtent (duomenys neskelbtini), atitinkamai deklaruojant, tačiau tokių duomenų nėra. Taip pat neatitinka tikrovės ir trečiojo asmens argumentai, kad kai trečiajam asmeniui ir V. G. reikėjo lėšų sodybos, adresu (duomenys neskelbtini) įrengimui, jie užstatė butą bei gavo kreditą, kadangi tuo laikotarpiu su V. G. sodybą įrenginėjo būtent ieškovė, o kreditą banke (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įkeičiant butą, adresu (duomenys neskelbtini), gavo ir savo reikmėms panaudojo V. G. sūnus (atsakovas) V. G.. Ieškovė taip pat nurodė, kad nesutinka su trečiojo asmens argumentais, kad V. G. niekada nebuvo palikęs savo šeimos ir išėjęs gyventi pas ieškovę, kadangi ieškovė susipažino su V. G. tada, kai jo santuoka su trečiuoju asmeniu buvo nutraukta, šeima iširo ne dėl ieškovės, ir V. G. nereikėjo niekur išeiti. Ieškovei yra žinoma apie mirusiojo meilę savo sūnums. Jis to niekada neslėpė ir visada palaikydavo gražius santykius, teikdavo finansinę paramą tiek vaikams, tiek buvusiai sutuoktinei. Ieškovė, kaip doras žmogus, niekada tam neprieštaravo, priešingai, skatino bendravimą su sūnumis, esant būtinumui (paskambinus) skatino pagalbą buvusiai sutuoktinei. Ieškovė taip pat nepritaria teiginiams, kad V. G. laikė G. G. vienintele žmona, nes nors ir buvo sudaryta bažnytinė santuoka, tačiau ji nebuvo įteisinta, nors tam nebuvo jokių kliūčių.
7. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2022 m. rugpjūčio 26 d. pateikė išvadą, kurioje nurodė tokias išvadas: 1) statomi ūkio pastatai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini)), vadovaujantis STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ pirmojo skirsnio 19 dalimi, priskiriami neypatingų statinių kategorijai, o jų statyba yra neteisėta, todėl reikalingas projektas ir statybą leidžiantis dokumentas; 2) pastatyti žemės ūkio pastatai žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), patenka į vandens telkinio apsaugos juostą, o jų statyba yra neteisėta ir negalima, kadangi pažeidžia Specialiųjų sąlygų įstatymo VI skyriaus trečiojo skirsnio 99 straipsnio 8 dalį ir 100 straipsnį; 3) žemės ūkio paskirties žemėje gali būti statomos ūkininkų sodybos ir žemės ūkio veiklai reikalingi ūkiniai statiniai, tiesiami keliai su tvirta danga ir įrengiami tvenkiniai.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Ieškinys netenkinamas.
Trečiojo asmens savarankiški reikalavimai netenkinami.
Dėl ginčo esmės
8. Byloje yra ginčijama V. G. (gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisė, t. y. ieškovė ir trečiasis asmuo prašo pripažinti, kad V. G. nuosavybė į ginčijamus daiktus yra bendroji dalinė ir prašo nustatyti dalis šioje bendrojoje nuosavybėje.
9. Ginčo objektu yra šie V. G. nuosavybės teise priklausantys kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, kurie yra ir paveldėjimo objektu:
19.1. žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 1.8375 ha, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), vertė 3600 Eur;
19.2. žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 4.1200 ha, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), vertė 7400 Eur;
19.3. ūkio pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 682 Eur;
19.4. malkinė, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1580 Eur;
19.5. ūkio pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 5470 Eur;
19.6. ūkio pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 9380 Eur;
19.7. ūkio pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 4310 Eur;
19.8. ūkio pastatas su administracinėmis patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 10 700 Eur;
19.9. stoginė, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 412 Eur;
19.10. kiti inžineriniai statiniai, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (tvora – vidutinė rinkos vertė 82 200 Eur, varteliai – vidutinė rinkos vertė 162 Eur, vartai – vidutinė rinkos vertė 695 Eur, varteliai – vidutinė rinkos vertė 162 Eur, varteliai – vidutinė rinkos vertė 160 Eur, varteliai – vidutinė rinkos vertė 267 Eur, viso – 83 600 Eur);
19.11. motociklas Suzuki, VL 150, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertė 2 200 Eur;
19.12. automobilis TOYOTA, YARIS, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertė 1100 Eur;
19.13. lygiavamzdis šautuvas WINCHESTER, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), numeris (duomenys neskelbtini), vertė 400 Eur;
19.14. lygiavamzdis šautuvas E. Kettner, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), numeris (duomenys neskelbtini), vertė 750 Eur;
19.15. lygiavamzdis šautuvas TOZ1701, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), numeris (duomenys neskelbtini), vertė 300 Eur;
19.16. graižtvinis šautuvas KO 44, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), numeris (duomenys neskelbtini), vertė 300 Eur;
19.17. žiedas iš tauraus metalo su brangakmeniu (pasas Nr. (duomenys neskelbtini)), vertė 200 000 Eur;
19.18. pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), bendras plotas 117,14 kv. m., vertė 44 500 Eur.
10. Iškovė I. K. nurodo, kad gyvendama kartu su V. G., nesudariusi santuokos, sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę į nurodytus daiktus (išskyrus garažą (duomenys neskelbtini)). Savo indėlį į bendros dalinės nuosavybės sukūrimą / įsigijimą vertina ½ daiktų vertės dalimi.
11. Trečiasis asmuo G. G. taip pat teigia, kad su V. G. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, buvo sudarę bažnytinę santuoką, kurios neįregistravo civilinėje metrikacijoje, ir sukūrė bendrą dalinę nuosavybę į visus nurodytus daiktus. Savo indėlį į bendros dalinės nuosavybės sukūrimą / įsigijimą trečiasis asmuo vertina ½ daiktų vertės dalimi.
Dėl kilusio ginčo teisinio kvalifikavimo
12. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Tai atitinka jungtinės veiklos sutartį, pagal kurios nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (pvz., bendram ūkiui ar verslui, vaikų auginimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).
13. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas).
14. Sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016, 94 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Net ir nustačius nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge, ūkio tvarkymo kartu faktą, dėl kiekvieno konkretaus turto objekto nuosavybės formos turi būti sprendžiama atskirai, t. y. net ir šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį dėl konkretaus nuosavybės teisės objekto bendrosios nuosavybės gali ir nebūti susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 25 punktas).
15. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis). Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas).
16. Atsižvelgiant į teismų praktiką dėl nesusituokusių asmenų turtinių santykių, teismas visų pirma įvertins, ar šiuo atveju gali būti konstatuotas teisiškai reikšmingas V. G. gyvenimas kartu ir bendro ūkio vedimas su I. K. ir G. G.. Teisiškai reikšmingu bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimui, kaip minėta, yra laikomas toks civilinių partnerių gyvenimas kartu, kuris yra pakankamai intensyvus ir kuriuo siekiama sukurti būtent tokią, t. y. bendrą nuosavybę. Po to teismas spręs dėl kiekvieno konkretaus daikto įsigijimo aplinkybių ir vertins, ar tie daiktai buvo įgyti esant ieškovės ir /ar suinteresuoto asmens susitarimui su V. G. dėl bendros jungtinės veiklos.
Dėl bendro ūkio vedimo, siekiant sukurti bendrą dalinę nuosavybę
17. Ieškovė I. K. teigia, kad su V. G. nuo (duomenys neskelbtini) gyveno kartu kaip šeima, faktinėje santuokoje, iš jų apie 13 metų vedė bendrą ūkį (duomenys neskelbtini). Paaiškina, kad (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra K., kurią jie kartu augino, auklėjo ir išlaikė. Ieškovė prisidėjo prie bendros sugyventinių buities gerinimo, rūpinosi vaiku, namų buitimi, mokesčių mokėjimu, kartu su V. G. tvarkė ūkį, kartu su juo ir jų dukra K. treniravo sportinius balandžius. Ieškovė paaiškina, kad (duomenys neskelbtini) V. G. ištiko antras (duomenys neskelbtini), po kurio ieškovė jį slaugė bei prižiūrėjo iki mirties. Ieškovė laidojo V. G. savo lėšomis. Ieškovė įrodinėdama bendro ūkio vedimą remiasi (duomenys neskelbtini) internetiniame forume „(duomenys neskelbtini)“ autoriaus G. G. (G. G.) straipsniu „V. G. balandžiai“, kuriame autorius pažymėjo, kad, pasak V. G., „balandžius jis laiko daugiau nei 50 metų. Ir jei apibendrintume jo darbo stažą balandžių auginimo srityje su šeimos narių, dalyvaujančių plunksnuotų sportininkų auginime, pagalba (senelio - aistringo balandžių augintojo, žmonos I., dukters ir dviejų sūnų), - išeitų beveik 150 metų“ (patikslinto ieškinio priedas Nr. 24, zip formatas, 1 t., e. b. l. 199). Ieškovė teigia, kad viešame straipsnyje pateikiama informacija atspindi jos ir V. G. bendrą gyvenimą kaip sutuoktinių.
18. G. G. teigia, kad su V. G. įregistravo santuoką (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) gyveno adresu: (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) gimė sūnus, V., (duomenys neskelbtini) gimė antras sūnus A.. G. G. paaiškina, kad (duomenys neskelbtini) nutraukė santuoką su V. G., o (duomenys neskelbtini) vėl sudarė santuoką, tačiau tik bažnytinę, t. y. susituokė cerkvėje (bažnytinės santuokos liudijimas 1 t., e. b. l. 105) ir šios santuokos neįregistravo Civilinės metrikacijos įstaigoje (CK 3.304 straipsnis). Civilinės santuokos pakartotinai neformino, nes išsituokiant ji buvo pasilikusi sutuoktinio pavardę, taip pat po santuokos nutraukimo nesidalino turto, todėl laikė, kad viskas yra taip, kaip buvo iki santuokos nutraukimo. G. G. nurodo, kad su V. G. toliau kartu gyveno savo namuose, t. y. (duomenys neskelbtini) privatizuotame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). G. G. paaiškina, kad žinojo, jog V. G. apie (duomenys neskelbtini) susipažino su I. K., žinojo, kad ji yra jo meilužė ir kad ji (duomenys neskelbtini) pagimdė dukrą K.. Tačiau V. G. niekada nebuvo palikęs savo šeimos ir nebuvo išėjęs gyventi pas ieškovę, dokumentiškai nepatvirtino dukros K. tėvystės. G. G. nurodo, kad (duomenys neskelbtini) prašyme ,,padėti atkurti senosios dvarininkų C. giminės genealoginio medžio dokumentus“, V. G. pats nurodė duomenis apie save: ,,Gyvenu su žmona G.“ (1 t., e. b. l. 112). G. G. teigimu, tai atspindi V. G. požiūrį į tai, kad jis būtent su ja vedė bendrą ūkį.
19. Bendro ūkio vedimą šalys įrodinėjo liudytojų parodymais:
119.1. A. B. teisme teigė, kad buvo V. G. draugas nuo 18 metų. Liudytojas paaiškino, kad V. G. jam buvo sakęs, kad I. yra ta moteris, su kuria jis norėtų sutikti senatvę. Liudytojas teigė, kad (duomenys neskelbtini) dalyvavo šventėje, kurioje buvo paminėtas V. ir G. vestuvių jubiliejus.
119.2. A. D. teisme paaiškino, kad yra I. K. draugė ((duomenys neskelbtini)). Teigė, kad I. gyveno su V. (duomenys neskelbtini) name, o paskui, gal nuo (duomenys neskelbtini), - sodyboje (duomenys neskelbtini). Sodyboje yra buvusi vieną kartą. Žino, kad I. planavo susituokti su V..
119.3. I. Ž. teisme paaiškino, kad su V. G. susipažino apie (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“. Pažinojo jį kaip lošėją, turintį priklausomybę. V. G. I. K. pristatė kaip žmoną. Paaiškino, kad V. G. konsultavosi su ja dėl to, kaip perrašyti turtą I. ir K.. Turtas buvo areštuotas.
119.4. A. V. teisme paaiškino, kad pažinojo G. G. ir V. G. nuo (duomenys neskelbtini), kai nuomavosi iš jų apartamentus (duomenys neskelbtini). Nuomos reikalus tvarkė A. G. ir G. G., o V. buvo kaip šeimos narys, G. sutuoktinis. V. būdavo dažnai, turėjo raktus. Iš G. pasakojimų žinojo, kad V. turi kitą moterį ir dukrą. Tačiau visus klausimus jis spręsdavo su G.. Liudytojos teigimu, G. rūpinosi V. sveikata, pirkdavo jam vaistus, žinojo kokius vaistus jis vartoja.
119.5. S. K. teisme paaiškino, kad su G. ir jos sutuoktiniu V. G. bendravo šeimomis. Žinojo, kad jie buvo išsituokę, paskui vėl susituokė cerkvėje. Gyveno kaip šeima (duomenys neskelbtini). Žino, kad sodybos statybos klausimus V. aptardavo su G., ji išsakydavo savo norus, kad viskas būtų patogu. Žinojo, kad sodyboje (duomenys neskelbtini) V. šventė savo (duomenys neskelbtini) jubiliejų. Paaiškino, kad anksčiau G. ir V. G. turėjo sodybą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
119.6. M. A. teisme paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) dirbo V. G. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. G. buvo šios įmonės direktorė, o nuo (duomenys neskelbtini) ji buvo direktorė. Įmonės ofisas buvo (duomenys neskelbtini), įmonė organizuodavo turistines keliones. Liudytoja paaiškino, kad žinojo apie I., bet jos nėra mačiusi. Žinojo, kad V. G. nusipirko sklypą ir statė sodybą. Į ofisą ateidavo architektas, aptardavo reikalus tose pačiose patalpose. V. statybas planavo su G.. V. su G. yra dalyvavęs jų vestuvėse (duomenys neskelbtini).
119.7. L. R. teisme paaiškino, kad nuo (duomenys neskelbtini) nuomavosi patalpas (duomenys neskelbtini) įmonės veiklai („(duomenys neskelbtini)“). Nuomos klausimus tvarkė A. G., o paskui G. G.. Pinigus už nuomą mokėdavo A.. Palaikė dalykinius santykius. Liudytoja paaiškino, kad pagal viską suprato, jog V. yra šeimos narys.
119.8. N. L. teisme paaiškino, kad nuo (duomenys neskelbtini) pažįsta V. G. ir G. G.. Dirbo V. G. firmoje „(duomenys neskelbtini)“. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) dalyvavo sidabrinių vestuvių šventėje kaip svečiai. Šventė vyko sodyboje (duomenys neskelbtini). V. G. G. laikė savo žmona. Liudytoja tvirtino, kad I. nepažįsta, ją mato gal trečią kartą. V. su G. yra dalyvavęs rokerių šventėje (duomenys neskelbtini), į kurią vyko motociklu. Liudytoja paaiškino, kad V. (duomenys neskelbtini) pardavė „(duomenys neskelbtini)“, nors sandorio neįformino, bet gavo pinigus. Taip pat tuo metu buvo gavęs pinigus už „(duomenys neskelbtini)“ akcijas.
119.9. V. O. teisme paaiškino, kad V. G. pažinojo nuo mažens, o I. K. - neatsimena nuo kada. Teigė, kad G. G. buvo V. G. žmona, su ja atvykdavo gal iki (duomenys neskelbtini). Sodybą V. G. su G. G. planavo, ją statė (duomenys neskelbtini). V. G. ginčydavosi su G., ką ir kaip statys. G. dalyvavo šventėje sodyboje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
119.10. P. B. teisme paaiškino, kad buvo V. G. draugas, pažinojo jį nuo (duomenys neskelbtini). Nežinojo kad V. G. buvo išsiskyręs su G. G.. Teigė, kad V. ir G. turėjo bendrus namus ir gyveno bendrai. G. turėdavo pastabų dėl statybų sodyboje. G. G. sodyboje lankydavosi retai, paskui išvyko į (duomenys neskelbtini). Tuomet sodyboje apsigyveno I. K. su dukra. Sodyboje esančius balandžius prižiūrėdavo samdomi žmonės, bet kartais ir I. K..
119.11. V. T. teisme paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) dirbo V. G. šeimoje. Vežiojo jo žmoną G., kitaip padėdavo šeimai. K. ir I. irgi pažinojo, bet matydavo retai. Buvo apžiūrėti sklypą iki kol ten prasidėjo statybos. (Duomenys neskelbtini) sklype kirto šakas su V. G.. Yra matęs, kaip atvažiuodavo architektas, G. G. dalyvavo tariantis su architektu dėl statybų. Sodybą V. G. statė gavęs pinigų už parduotas „(duomenys neskelbtini)“ akcijas ir „(duomenys neskelbtini)“ akcijas.
20. Atsakovas V. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) paaiškino, kad nuo (duomenys neskelbtini) gyvena (duomenys neskelbtini). Apie I. žino nuo (duomenys neskelbtini). Tačiau mano, kad tėvai ir toliau gyveno kaip šeima. Paaiškino, kad sodybą ketino pirkti tėvas V. G. dėl balandžių, bet mano, kad pirko kartu su mama G. G.. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) jo vardu tėvai paėmė paskolą 80000 Lt, įkeičiant jo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Mano, kad ši paskola buvo panaudota užbaigti statybas. Tėvas gėrė ir lošdavo kazino. Pralošdavo tiek, kiek jis per metus uždirba.
21. Atsakovas A. G. paaiškino, kad mama G. G. ir tėvas V. G. gyveno kaip šeima, bent iki tol, kol mama išvyko į (duomenys neskelbtini). Iki (duomenys neskelbtini) gyveno su mama. Žinojo, kad tėvai buvo nutraukę santuoką. Sodybą norėjo statyti tėvas dėl balandžių, nes kaimynai skundėsi. Tada (duomenys neskelbtini) jis pirko sklypą. Sodyboje (duomenys neskelbtini) šventė Naujus metus. Kartu su tėvu į sodybą važiuodavo ir mama, kartu sprendė kaip ir ką statyti. Garažą (duomenys neskelbtini), pastatė tėvas apie (duomenys neskelbtini) su kaimynu, - o ant jo balandinę. Su K. bendraudavo gana dažnai. Brolis A. retai būna, su juo santykiai konfliktiški. I. prie statybų neprisidėjo tik apsigyveno sodyboje. Tėvas ją buvo įdarbinęs „(duomenys neskelbtini)“ fiktyviai. Šautuvą WINCHESTER tėvas gavo dovanų. Automobilį Toyota Yaris tėvas pirko iš jo draugo, mama ir I. neprisidėjo prie jo pirkimo.
22. Trečiasis asmuo K. G. (J.) teisme paaiškino kad tėvas V. G. ja rūpinosi, su tėvu bendraudavo dažnai. Ji atvykdavo į sodybą savaitgaliais, kartu su tėvu statė pavėsinę. Tėvystę nustatė teismas po jo mirties.
23. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir LITEKO) duomenis, V. G. 2019 m. spalio 19 d. yra teikęs atsiliepimą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3812-912/2019 ir šiame atsiliepime prašydamas atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti nurodė tokius paaiškinimus: „Nuo (duomenys neskelbtini) mano deklaruota gyvenamoji vieta yra mano buvusios sutuoktinės gyvenamosios vietos adresu. (Duomenys neskelbtini) išsiskyriau su G. G., tačiau turtas nebuvo padalintas, manęs buvusi sutuoktinė iš savo buto neišregistravo. Nuo (duomenys neskelbtini) pastoviai gyvenu su savo faktine dabartine šeima (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad mano vardu paliktas pranešimas apie gautą pašto siuntą mano buvusi sutuoktinė mane informavo tik 2019-10-16, nedelsiant kreipiausi į paštą ir gavau šaukimą“.
24. Teismas įvertinęs ieškovės I. K. ir trečiojo asmens G. G. nurodytas bendro gyvenimo su V. G. aplinkybes, taip pat liudytojų parodymus, atsakovų A. G., V. G. ir K. G. paaiškinimus, taip pat paties V. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) rašytinius paaiškinimus, sprendžia, kad V. G. bendras gyvenimas nei su G. G., nei su I. K. negali būti laikomas preziumuojančiu bendros nuosavybės sukūrimą tarp civilinių partnerių. Byloje ištirti įrodymai rodo, kad V. G. epizodiškai gyveno tiek su ieškove, tiek su trečiuoju asmeniu.
25. Liudytojų paaiškinimai iš esmės patvirtina, kad V. G. daugiau laiko praleisdavo su I. K. nuo (duomenys neskelbtini), kai ieškovė apsigyveno sodyboje (duomenys neskelbtini). Apie tai nurodė tiek liudytojai, tiek ir G. G., kuri pažymėjo, kad tuo metu, t. y. (duomenys neskelbtini) ji buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini) slaugyti savo mamos, ir kad tuomet V. G. pradėjo intensyviau bendrauti su I. K.. G. G. teisme patvirtino, kad ji žinojo, jog I. K. gyvena sodyboje, todėl ji pati nuo (duomenys neskelbtini) ten daugiau nebesilankė.
26. Liudytojai patvirtino, o taip pat į bylą pateiktos fotonuotraukos ir vaizdo įrašai rodo, kad iki tol šeimos šventes, t. y. savo (duomenys neskelbtini) jubiliejų ((duomenys neskelbtini)) bei santuokos metinių paminėjimą ((duomenys neskelbtini)) V. G. šventė su G. G.. Šios šventės vyko sodyboje (duomenys neskelbtini). Tuo metu I. K. ten negyveno. Tačiau fotonuotraukos taip pat patvirtina, kad V. G. tuo metu palaikė santykius ir su I. K., pristatydavo savo dukrą K. G. G..
27. Iš liudytojų paaiškinimų matyti, kad V. G. kartu gyveno tiek su G. G., tiek ir su I. K., tačiau toks vertinimas nesuponuoja išvados, kad V. G. vedė bendrą ūkį, t. y. kad jis tvarkė turtinius reikalus bendrai su ieškove ir trečiuoju asmeniu. Teismas vertina, kad V. G. bendras gyvenimas su civilinėmis partnerėmis neatitinka teismų praktikoje reikšmingu laikomu „neepizodinio“, „ilgai trunkančio“, „nuolatinio“ ir „pastovaus“ bendro ūkio vedimo kriterijų. Šių aplinkybių, t. y. bendro gyvenimo ir asmeninių santykių, teismas nepripažįsta reikšmingomis konstatuojant turtinių santykių turinį. Teismas kaip tik vertina, kad dėl tokių santykių V. G. turėjo motyvą tvarkant turtinius klausimus maksimaliai atsiriboti nuo bendrų pirkinių, o nuosavybę aiškiai įforminti kaip asmeninę.
28. Teismo įsitikinimu, šiuo atveju apie bendros dalinės nuosavybės sukūrimą būtina spręsti atsižvelgiant į tai, kaip konkrečiai buvo sukurti / įsigyti ginčo objektu esantys daiktai, t. y. ar jie iš tikrųjų buvo įgyti civilinių partnerių bendru sprendimu ir bendrais įnašais.
Dėl G. G. savarankiško reikalavimo pripažinti V. G. nuosavybę bendra daline
29. Trečiasis asmuo G. G. prašydama pripažinti V. G. priklausančius daiktus bendra daline nuosavybe, teigia, kad visus turtinius klausimus V. G. sprendė bendrai su ja. G. G. teigia, kad toks bendras turtinių reikalų tvarkymas buvo pagrįstas šalių sudaryta santuoka. Paaiškina, kad (duomenys neskelbtini) santuoką su V. G. nutraukė, tačiau (duomenys neskelbtini) vėl sudarė bažnytinę santuoką cerkvėje (santuoka nėra registruota Civilinės metrikacijos įstaigoje), o kadangi nutraukus santuoką bendro turto nedalino, tai laikė, kad įsigyjamas turtas ir toliau bus bendras. Tačiau teismas su tokiais trečiojo asmens aiškinimais nesutinka ir jais nesiremia, nes jie neatitinka realiai susiklosčiusių turtinių santykių bei jų teisinio įforminimo.
30. Byloje nustatyta, kad G. G. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise įsigijo butą (duomenys neskelbtini) (3 t., e. b. l. 28).
31. Nustatyta, kad G. G. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini).
32. Nustatyta, kad V. G. (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini).
33. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu V. G. ir G. G. bendros dalinės nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (5 t., e. b. l. 38).
34. Vertinant paminėtų sandorių sudarymo aplinkybes, matyti, kad G. G. ir V. G. tvarkydami turtinius klausimus po santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini) aiškiai suprato, kad jų nuosavybė nėra bendra ir kaskart aiškiai aptardavo, kieno vardu nuosavybė yra įgyjama. Teismo įsitikinimu, po santuokos nutraukimo įgyjamus nekilnojamuosius daiktus šalys neatsitiktinai įformindavo vieno iš jų vardu, bet tokiu būdu apibrėždavo asmeninę nuosavybę. Pavyzdžiui, paminėtos aplinkybės, susijusios su buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimu, patvirtina, kad V. G. ir G. G. atskirai aptarė ir teisiškai įformino šios nuosavybės įgijimą bendra daline nuosavybe, o kitais atvejais, nuosavybę įformindavo kaip asmeninę G. G. arba V. G..
35. Paminėtina, kad pagal G. G. pateikiamą bendrą turtinių santykių su V. G. tvarkymo versiją, seka, kad ji su V. G., kaip su jungtinės veiklos partneriu, bendra dalinę nuosavybę siekė įgyti tik tada, kai daiktus pirko V. G. vardu, bet ne tada, kai jie buvo įforminti jos, t. y. G. G. vardu, o toks aiškinimas nėra pagrįstas nei įrodymais, nei protingumo ir sąžiningumo principais.
36. Teismo vertinimu, aplinkybės, susijusios su nekilnojamųjų daiktų įsigijimu, patvirtina šalių t. y. V. G. ir G. G. bendradarbiavimo praktiką, pagal kurią jie turtinius klausimus tvarkė savarankiškai ir nesiekė sukurti naujos bendros dalinės nuosavybės.
37. Byloje taip pat nustatyta, kad V. G. ir G. G. turtinius klausimus tvarkė sudarydami sandorius. Pavyzdžiui, V. G. (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė G. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas (3 t., e. b. l. 79). Taip pat pati G. G. (duomenys neskelbtini) rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Butą Nr. 1 ((duomenys neskelbtini)), kuriame buvo vyro ofisas, abiejų susitarimų įregistravo (duomenys neskelbtini) G. G. vardu. Todėl teismas laiko nepagrįstais G. G. teiginius, kad ji turtinius reikalus su V. G. tvarkė bendrai ir turto nesidalino. Paminėtos aplinkybės rodo priešingai – t. y. kad G. G. ir V. G. atskirais žodiniais susitarimais buvo pasidalinę bendrą turtą ir tokio bendro turto, kuris būtų apskaitytas tik vieno iš jų vardu, neturėjo.
38. Byloje yra nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu buvo registruota V. G. nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tačiau šio buto įsigijimo aplinkybės buvo aiškios ir suprantamos G. G., t. y. jai buvo žinoma, kad butas yra įgytas santuokos metu ir kad dėl to jai priklauso ½ dalis. Dėl šio buto padalinimo G. G. nereiškė reikalavimų ir, kaip nustatyta byloje, šiuo metu jai yra išduotas notarinis nuosavybės teisės liudijimas į ½ dalį, kaip turtui, įgytam santuokos metu.
39. Teismo vertinimu, kitos trečiojo asmens G. G. nurodomos aplinkybės, t. y. kad ji gavo palikimą mirus tėvams, kad gaudavo pajamas iš nuomos, savaime nepatvirtina, kad ji prisidėjo bendromis ar savo asmeninėmis lėšomis prie bendro turto sukūrimo, kuris buvo užregistruotas V. G. vardu.
Dėl garažo įsigijimo aplinkybių
40. Byloje nustatyta, kad V. G. (duomenys neskelbtini) seniūnijos potvarkio pagrindu asmeninės nuosavybės teise įsigijo garažą, 117,14 kv.m. ploto, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti, šis nekilnojamasis daiktas yra įsigytas po santuokos nutraukimo ir iki bažnytinės santuokos sudarymo su G. G..
41. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir kitus bylos įrodymus, konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog šį turtą G. G. siekė įsigyti bendrai su V. G. jungtinės veiklos pagrindu ir kad piniginiu ar nepiniginiu įnašu prisidėjo prie šio turto įsigijimo. Paminėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad tuo laikotarpiu G. G. ir V. G. būtų vedę bendrą ūkį ir būtų bendrai tvarkę turtinius klausimus. A. G. teisme paaiškino, kad šį garažą pastatė pats V. G., o ant jo pastatė balandinę. Iš šių paaiškinimų galima spręsti, kad šis nekilnojamasis daiktas buvo įsigytas asmeninei V. G. veiklai. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad G. G. neįrodė, kad ji yra įgijusi nuosavybės teisę į šio daikto dalį.
42. Pažymėtina, kad byloje nebuvo pareikšta prieštaravimų dėl G. G. reikalavimo pripažinti bendrąją dalinę nuosavybės teisę į garažą, tačiau nepaisant to, tokio reikalavimo tenkinimas, nesant įstatyminio pagrindo, pažeistų V. G. kreditorių ir paveldėtojų teises, kadangi taip būtų nepagrįstai sumažintas paveldėjimo objektu esantis turtas.
Dėl G. G. nuosavybės teisės į žemės sklypus (duomenys neskelbtini)
43. G. G. prašo pripažinti nuosavybės teisę į žemės sklypus, t. y.: 1) V. G. asmeninės nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgytą žemės sklypą, 1,7800 ha ploto, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (trečiasis asmuo nurodo šio daikto kainą - 30000 Lt) (3 t., e. b.l . 74) ir 2) V. G. asmeninės nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgytą žemės sklypą 4,12 ha ploto, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (trečiasis asmuo nurodo šio daikto kainą - 20000 Eur (7 t., e. b. l. 79).
44. Teismas vertina, kad G. G. neįrodė, jog šie sudaryti sandoriai, kuriais V. G. įgijo asmeninę nuosavybę į nekilnojamuosius daiktus po civilinės santuokos nutraukimo, neatitinka tikrovės, ir kad šie daiktai iš tikrųjų buvo įgyti bendra daline nuosavybe kartu su G. G.. Kaip jau minėta, teismas konstatavo, kad G. G. nevedė bendro ūkio su V. G., t. y. pagal nusistovėjusią bendradarbiavimo praktiką nesiekė sukurti bendros nuosavybės, o kaip tik po civilinės santuokos nutraukimo dalinosi turtą ir įsigytą nuosavybę siekė apskaityti kaip asmeninę. Teismas nesutinka su G. G., kad nuosavybė į žemės sklypus tik atsitiktinai buvo įforminta V. G. vardu, nes kaip minėta, šalys įsigydamos nekilnojamuosius daiktus aiškiai nustatydavo, kieno asmenine nuosavybe šie daiktai bus.
45. Teismas taip pat nesutinka su G. G., kad ji buvo susitarusi įgyti minėtus žemės sklypus bendrai (jungtinei) veiklai. Bylos nagrinėjimo metu liudytojai patvirtino, kad G. G. nemėgo balandžių, jų neprižiūrėjo, sodyboje lankydavosi retai dar ir iki tol, kol šioje sodyboje pradėjo gyventi I. K. (t. y. iki (duomenys neskelbtini)). Todėl byloje neįrodyta kad G. G. būtų turėjusi interesą pirkti žemės sklypus sodybos statybai, ir kad tuo tikslu ji veikė bendrai kaip civilinė partnerė su V. G.. Byloje nebuvo ginčijama, kad balandžių auginimas buvo V. G. asmeninis užsiėmimas ir kad G. G. nesiekė šia veikla užsiimti bendrai su V. G. ir kad ji būtų planavusi šios bendros veiklos vystymą.
46. Pažymėtina ir tai, kad antras žemės sklypas V. G. buvo įsigytas (duomenys neskelbtini), t. y. kai G. G. sodyboje nesilankydavo ir neturėjo interesų dėl sodybos išplėtimo.
47. Byloje taip pat nėra duomenų, kad G. G. būtų finansiškai prisidėjusi prie žemės sklypų įsigijimo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kai V. G. juos pirko. Teismas nesiremia G. G. paaiškinimais, kad žemės sklypų pirkimui ir sodybos statybai ir įrengimui buvo panaudotos lėšos, gautos pardavus bendrą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad šis butas buvo parduotas (duomenys neskelbtini), kai sodybos pastatai jau buvo pastatyti ir buvo naudojami. G. G. teigia, kad į savo sąskaitą gautus pinigus iš pirkėjo ji išgrynino per kelias dienas. Tačiau tokia aplinkybė, t. y. pinigų išgryninimas iš sąskaitos, nepatvirtina, kad buto bendraturčiai, t. y. G. G. ir V. G., po to nepasidalino gautų pinigų. Byloje nėra įrodymų, kad asmeninės G. G. lėšos buvo panaudotos bendrai jungtinei veiklai įsigyjant žemės sklypus ar įrengiant sodybą.
48. Teisme trečiasis asmuo, o taip pat ir liudytojai (N. L., V. T.) teigė, kad V. G. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą galėjo pirkti ir sodybą įrenginėti iš pinigų, gautų pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) per 23 mokėjimo pavedimus V. G. gavo 1 323 563,48 Eur (4 570 000 Lt) už ketinamą parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Tai yra konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-3812-912/2019. Tačiau trečiasis asmuo UAB „Kvaga“ (akcijų pirkėjo teisių perėmėjas) teisme tvirtino, kad akcijos buvo perkamos kaip asmeninis V. G. turtas ir kad jam sumokėtos lėšos teismo sprendimu buvo priteistos akcijų pirkėjui iš V. G. kaip asmeninė jo skola, t. y. toje byloje kreditorius net neįrodinėjo, kad tai buvo bendros lėšos su sutuoktine, su kuria, kaip minėta, V. G. nebuvo sudaręs civilinės santuokos.
49. Byloje nėra duomenų apie tai, jog G. G. būtų prisidėjusi finansiškai V. G. (duomenys neskelbtini) įsigyjant antrą žemės sklypą.
Dėl G. G. nuosavybės teisės į statinius, esančius (duomenys neskelbtini)
50. Į bylą pateikti kadastriniai matavimai patvirtina, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra pastatyti šie statiniai: keturi ūkio pastatai, malkinė, ūkio pastatas su administracinėmis patalpomis, stoginė, kiti inžineriniai statiniai (tvora, varteliai, vartai).
51. Byloje nustatyta, kad pastatų statytojas yra V. G.. Nustatyta, kad pastatai nėra suformuoti kaip nekilnojamieji daiktai ir nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
52. Byloje taip pat yra nustatyta, kad pastatai yra pastatyti kaip neteisėta statyba, t. y. neturint statybą leidžiančio dokumento, o pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. rugpjūčio 26 d. išvadą paminėti pastatai negali būti įteisinti įstatymo nustatyta tvarka, nes patenka į vandens telkinio apsaugos juostą (pažeidžia imperatyvius Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų įstatymo 99 straipsnio 8 dalies ir 100 straipsnio reikalavimus).
53. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, t. y. į tai, kad nekilnojamieji daiktai yra pastatyti neteisėtai ir nėra galimybės juos įteisinti, teismas konstatuoja, kad šioje byloje negali būti nustatoma nuosavybės teisė į tokius daiktus, tokie daiktai nėra civilinės apyvartos objektu (CK 4.103 straipsnio 1 dalis) ir negali būti dalinami.
54. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad santuokos nutraukimo byloje gali būti sprendžiamas klausimas tik dėl realiai egzistuojančio turto padalijimo. Tačiau tai, kad sodo pastato rekonstrukcija nėra įteisinta, nėra kliūtis apskaičiuoti ir į dalytino turto balansą įtraukti statybos darbus šiam sodo pastatui rekonstruoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinė byla Nr. 3K-3-372-611/2018, nutarties 31 pastraipa). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad šiuo atveju galėtų būti konstatuojama ne dėl G. G. nuosavybės teisės į pastatus, bet dėl jos nuosavybės teisės į „statybos darbus“.
55. Nepaisant to, teismas vertina, kad suinteresuotas asmuo G. G. neįrodė, kad ji kartu su V. G. vykdė statybos darbus ir kad reikšmingu asmeniniu ar finansiniu indėliu prisidėjo prie tokių statybos darbų. Paminėtina, kad dalis liudytojų teisme patvirtino, kad G. G. dalyvavo sodybos statybų planavime, dalyvaudavo pasitarimuose su architektu ir pareikšdavo savo nuomonę dėl statybų. Tačiau teismas vertina, kad toks indėlis nėra reikšmingas ir nesudaro pagrindo konstatuoti G. G. nuosavybę į statybos darbų dalį. Byloje nėra įrodymų, kad statiniams buvo parengtas projektas.
56. Kaip jau minėta, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad G. G. finansiškai prisidėjo prie statybų. Be to, byloje nustatyta, kad V. G. turėjo asmeninių lėšų ir galėjo realizuoti statybas kaip asmeninį projektą.
Dėl G. G. nuosavybės teisės į žiedą su deimantu
57. Trečiasis asmuo G. G. prašo pripažinti nuosavybės teisę į auksinį žiedą su deimantu.
58. Teismas įvertinęs bylos aplinkybes, vertina, kad žiedas yra asmeninė V. G. nuosavybė.
59. Iš G. G. paaiškinimų nustatyta, kad V. G. apie (duomenys neskelbtini) už gerą kainą – apie 16000 Eur nusipirko nušlifuotą deimantą (briliantą). G. G. teigia, kad V. G. jai padovanojo šį deimantą. Tačiau kaip nustatyta byloje, V. G. dovanojimo sutarties nesudarė, o vėliau dėl tokių savo ketinimų persigalvojo, t. y. pas juvelyrą užsakė vyriško žiedo gamybą ir visą laiką pats šį žiedą su deimantu nešiojo. Tai, kad žiedo gamybą apie (duomenys neskelbtini) užsakė V. G., patvirtino juvelyras R. M. rašytiniame paaiškinime ir taip pat paliudijo teisme. Juvelyras teisme patvirtino žiedo sukūrimo aplinkybes, t. y. kad žiedą užsakė V. G., patvirtino žiedo su 5 karatų deimantu vertę, kuri, jo nuomone, galėtų būti apie 16000 dolerių (8 t., e. b. l. 42).
60. Byloje yra duomenų, kad žiedas buvo gaminamas iš kito žiedo kaip aukso laužo. G. G. tvirtina, kad ji davė auksą žiedo gamybai ir taip prisidėjo prie žiedo sukūrimo. Tačiau teismas vertina, kad ši aplinkybė nėra nereikšminga konstatuojant nuosavybės pobūdį, nes auksas iš viso neturi pridedamosios vertės žiedo su briliantu kainai (taip nurodė ekspertai, atlikę vertės nustatymo ekspertizę, e bylos t. 7, b. l. 187). Be to, tokia aplinkybė nepaneigia akivaizdaus asmeninio šio daikto pobūdžio, t. y. tai kad žiedas buvo kuriamas būtent V. G.. Dėl to šis daiktas negali būti pripažintas bendros jungtinės veiklos rezultatu.
Dėl G. G. nuosavybės teisės į motociklą, automobilį ir ginklus
61. Teismas vertina, kad motociklas ir ginklai buvo skirti asmeniniam V. G. hobiui.
62. Ginčo šalys ir liudytojai patvirtino, kad V. G. mėgo motociklus, pats važinėjo įsigytu motociklu Suzuki, VL 150, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), šį motociklą (duomenys neskelbtini) pirko sau. Byloje yra pateiktos fotonuotraukos, kuriose ant motociklo ar prie motociklo yra G. G. arba I. K.. Tačiau tai nepaneigia asmeninio šio daikto pobūdžio. G. G. nepaaiškino konkrečių motociklo įsigijimo aplinkybių. Todėl nėra galimybės spręsti apie motociklo įsigijimą kaip suplanuotą, pirktą bendromis lėšomis, bendrai veiklai.
63. Ginklai (lygiavamzdis šautuvas WINCHESTER, lygiavamzdis šautuvas E.Kettner, lygiavamzdis šautuvas TOZ1701, graižtvinis šautuvas KO 44) taip pat yra susiję su V. G. asmeniniu pomėgiu. V. G. buvo medžiotojas. G. G. tiksliai negalėjo nurodyti, tačiau pripažino, kad kai kuriuos ginklus V. G. gavo dovanų. A. G. teisme paaiškino, kad tėvas dovanų gavo šautuvą WINCHESTER. Teismo vertinimu, ginklai pagal įsigijimo būdą (vienas iš jų - dovanotas) ir pagal naudojimo paskirtį (V. G. hobiui – medžioklei) negali būti laikomi įsigytais bendra daline nuosavybe. Byloje nenustatyta jokia kita bendra jungtinė veikla, kuriai šiuos daiktus būtų ketinusi panaudoti G. G..
64. Automobilio TOYOTA YARIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įsigijimo aplinkybes paaiškino A. G.. Iš paaiškinimų, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, matyti, kad šio pirkinio V. G. nederino nei su G. G., nei su I. K.. G. G. teisme patvirtino, kad V. G. šį automobilį nusipirkti padėjo sūnus. A. G. teigė, kad tėvas automobilį pirko iš jo draugo, todėl aplinkybės jam gerai žinomos. Taigi šis daiktas nebuvo įsigytas bendrai jungtinei veiklai su G. G..
Dėl ieškovės I. K. ieškinio reikalavimų
65. Teismas jau yra pasisakęs, kad I. K. nevedė su V. G. bendro ūkio tokia prasme, pagal kurią turėtų būti preziumuojama visų įsigytų daiktų bendra nuosavybė.
66. Ieškovė prašo pripažinti bendrą dalinę nuosavybę į V. G. vardu registruotą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 1.8375 ha (vertė 3600 Eur). Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovės paaiškinimai apie šio 1.8375 ha žemės sklypo įsigijimą (duomenys neskelbtini) yra prieštaringi. Ieškovė ieškinyje yra nurodžiusi, kad ji su V. G. karu gyvena nuo (duomenys neskelbtini), ir kad (duomenys neskelbtini) pirko žemės sklypą, nes siekė bendrai ūkininkauti. Bet teisme ieškovė tokių aplinkybių nepatvirtino, t. y. neteigė, kad (duomenys neskelbtini) gyveno kartu su V. G., o aiškino, jog V. tik atvažiuodavo, o nakvodavo (duomenys neskelbtini), kur gyveno G. G.. Ieškovė, 2022 m. birželio 9 d. duodama paaiškinimus Vilniaus miesto VPK atliekamame ikiteisminiame tyrime (duomenys neskelbtini) nurodė, kad su V. G. kartu negyveno iki (duomenys neskelbtini) (9 t., e. b. l. 114). Pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad balandžių auginimu V. G. vertėsi dar iki susipažįstant su I. K. ir žemės sklypą pirko būtent šiai savo veiklai, nes (duomenys neskelbtini) esančiame name buvo per mažai vietos ir dėl balandžių skundėsi kaimynai. Nėra pagrįsti ir ieškovės teiginiai, kad žemės sklypą jie pirko bendram ūkininkavimui. Pagal pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad ūkininko pažymėjimas (duomenys neskelbtini) buvo išduotas tik V. G., o ieškovė profesinio parengimo mokymus išklausė (duomenys neskelbtini). Teisme ieškovė pripažino, kad sudarant sandorį dėl sklypo pirkimo ji nedalyvavo, prieš tai žemės sklypo nebuvo apžiūrėjusi.
67. Teismas taip pat nesiremia ieškovės paaiškinimais, kad prie žemės sklypo pirkimo ji prisidėjo piniginiu įnašu, nes pagal SODROS duomenis apie gaunamas pajamas ieškovė neturėjo tokių galimybių (2 t., e. b. l. 99). Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl žemės sklypo pirkimo panaudojant jos tėvo A. K. gautą paskolą iš banko (6 t., e. b. l. 14) nesutampa pagal datas. Be to, ieškovė teigė, kad pati davė grynus pinigus pardavėjui už žemės sklypą, bet jai nėra žinoma sumokėta žemės sklypo kaina. Ieškovė ieškinyje nurodė sklypo vertę 3600 Eur, nors sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta 30000 Lt sklypo kaina (e bylos t. 7, b. l. 75). Todėl teismas atmeta ieškovės reikalavimą pripažinti, kad V. G. šį sklypą pirko kartu su ieškove kaip civiline partnere bendrai veiklai ir atlikus lygiaverčius įnašus.
68. Teismas atmeta ieškovės reikalavimą pripažinti nuosavybės teisę į statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), t. y.: keturis ūkio pastatus, malkinę, ūkio pastatą su administracinėmis patalpomis, stoginę, kitus inžinerinius statinius (tvora, varteliai, vartai). Kaip minėta, šie statiniai yra pastatyti neturint statybą leidžiančio dokumento ir nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl teismas šioje byloje gali spręsti tik dėl teisių į statybos darbus, o ne dėl nuosavybės teisės į pastatus. Tačiau teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, susijusias su pastatų statyba, sprendžia, kad jos indėlis į statybos darbus negali būti laikomas esminiu, t. y. tokiu, dėl kurio ji galėtų pretenduoti į nuosavybę. Byloje nustatyta, kad ieškovė I. K. pradėjo kartu gyventi su V. G. tik nuo (duomenys neskelbtini), t. y, kai sodyboje (duomenys neskelbtini), buvo įrengti iš esmės visi pastatai. Pareiškėja negalėjo įvardinti, kiek kainavo statybos darbai, o siekdama pagrįsti, kad ji prisidėjo prie statybų, ieškovė teigė, kad ji prisidėjo kitaip, t. y. prižiūrėjo V. G. balandžius. Teismas vertina, kad tokia veikla nepagrindžia teisiškai reikšmingos bendros jungtinės veiklos, kuria partneriai būtų siekę sukurti bendrą dalinę nuosavybę į statybos darbus, o vėliau – ir į pastatus. Teismas taip pat nesiremia ieškovės pateiktais įrodymais, patvirtinančiais, kad buvo perkamos statybinės medžiagos. Iš pateiktų sąskaitų (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“) matyti, kad šių medžiagų pirkėjas buvo V. G. (10 t., e. b. l. 35-50). UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvitai taip pat nerodo ieškovės indėlio į statybos darbus (10 t., e. b. l. 33).
69. Teismas atmeta ieškovės reikalavimą pripažinti jos nuosavybės dalį į žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 4.1200 ha ploto (vertė 7400 Eur). Ginčo šalys teisme tvirtino, kad šį žemės sklypą (mišką) V. G. (duomenys neskelbtini) įsigijo sužinojęs, kad yra parduodamas gretimas žemės sklypas ir kad taip bus galima išplėsti sodybos teritoriją. Byloje nėra įrodyta bendra veikla, dėl kurios ieškovė būtų galėjusi siekti įgyti šį sklypą kartu su V. G.. Taip pat nėra įrodytas ieškovės indėlis į šio nekilnojamojo daikto įgijimą. Teismas nesiremia ieškovės paaiškinimais, kad ji naudojo savo asmenines lėšas bendram gyvenimui ir bendro turto įsigijimui, t. y. lėšas už (duomenys neskelbtini) parduotą asmeninį garažą (10 t., e. b. l. 27) ir pinigus, gautus iš savo tėvo.
70. Teismas atmeta ieškovės reikalavimą dėl dalinės nuosavybės pripažinimo į V. G. vardu registruotą motociklą Suzuki, VL 150, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertė 2 200 Eur. Ieškovė paaiškino, kad šio motociklo įsigijimo aplinkybės jai nėra tiksliai žinomos. Motociklą V. G. pirko (duomenys neskelbtini). Tuo metu ji su V. G. kartu negyveno, tik susitikinėjo. Teismas vertina, kad ieškovė neįrodė bendro ketinimo pirkti šį motociklą, bendros veiklos ir savo indėlio (dalies) prisidedant prie šio pirkinio. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes, įskaitant liudytojų parodymus, sprendžia, kad motociklas buvo asmeninis V. G. daiktas. Iš fotonuotraukų matyti, kad šiuo motociklu V. G. vežiojo tiek I. K., tiek ir G. G., tačiau tai nekeičia nuosavybės ir nedaro jų nuosavybės dalininkėmis.
71. Teismas atmeta ieškovės I. K. reikalavimą dėl V. G. vardu registruoto automobilio TOYOTA, YARIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pripažinimo bendra daline nuosavybe. Ieškovė nepagrindė šio automobilio įsigijimo aplinkybių. A. G. teisme paaiškino, kad jis tėvui V. G. pasiūlė pirkti šį automobilį per draugą. A. G. teigimu, nei mama, t. y. G. G., nei I. K. neprisidėjo prie šio automobilio pirkimo. Iš bylos aplinkybių matyti, kad ši transporto priemonė, kaip ir kitos V. G. turėtos transporto priemonės buvo užregistruota valstybiniu numeriu „(duomenys neskelbtini)“, o tai teismo vertinimu taip pat patvirtina, kad automobilį jis pirko sau asmeninės nuosavybės teise, ketindamas pats juo naudotis. Byloje nustatyta, kad tokiu numeriu, t. y. „(duomenys neskelbtini)“ yra registruotas BMW automobilis (5 t., e. b. l. 4) G. G. vardu, bet G. G. patvirtino, kad šiuo automobiliu nevažinėjo (6 t., e. b. l. 107).
72. Teismas atmeta ieškovės I. K. reikalavimą pripažinti, jog V. G. priklausantys ginklai (lygiavamzdis šautuvas WINCHESTER, lygiavamzdis šautuvas E.Kettner, lygiavamzdis šautuvas TOZ1701, graižtvinis šautuvas KO 44) yra įgyti bendra daline nuosavybe. Teisme ieškovė paaiškino, kad ginklus V. G. atsivežė į sodybą iš (duomenys neskelbtini) esančio namo. Taigi ginklų įsigijimo aplinkybių ieškovė nežino. Byloje iš G. G. ir A. G. paaiškinimų nustatyta kad lygiavamzdį šautuvą WINCHESTER V. G. gavo dovanų, o tai reiškia kad ieškovė neprisidėjo prie jo įsigijimo. Kitus ginklus teismas taip pat laiko asmeniniais V. G. daiktais, nes jų įsigijimas buvo reikalingas jo asmeniniam hobiui, o ne kokiai nors bendrai veiklai su ieškove. Ginklus V. G. buvo įsigijęs iki susipažįstant su ieškove.
73. Teismas atmeta ieškovės reikalavimą dėl bendros dalinės nuosavybės pripažinimo į V. G. žiedą iš tauraus metalo su brangakmeniu. Kaip minėta, teismas vertina, kad tai yra asmeninis V. G. daiktas, nes jis buvo pagamintas jam asmeniškai ir šį žiedą V. G. nuolat nešiojo. I. K. nežino žiedo įsigijimo aplinkybių ir mokėtos kainos, o tai patvirtina, kad ji nėra dalininkė ir neprisidėjo prie nuosavybės sukūrimo. Iš fotonuotraukų matyti, kad V. G. žiedą nešiojo tiek būdamas su G. G., tiek ir su I. K.. Tačiau tai nedaro jų nuosavybės dalininkėmis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir kitų procesinių klausimų
74. Atmetus ieškovės I. K. ieškinį ir savarankiškus trečiojo asmens G. G. reikalavimus, nėra pagrindo skirstyti jų išlaidas, t. y. teismas vertina, kad ieškovė ir trečiasis asmuo turėtų likti su savo priešpriešinėmis išlaidomis, kurias patyrė šiame procese.
75. Trečiasis asmuo UAB „Kvaga“ prašo priteisti 2000 Eur išlaidų už advokato pagalbą byloje rengiant procesinius dokumentus ir už atstovavimą (10 t., e. b. l. 162-163). Pagal procesinę bylos baigtį laikytina, kad trečiojo asmens, kaip kreditoriaus, pretenduojančio į palikimą po V. G. mirties, teisės buvo apgintos šiame procese ir todėl trečiasis asmuo turi teisę gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Vis dėlto trečiojo asmens išlaidos už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (300 Eur sumokėti advokato padėjėjui už prašymo parengimą ir 47 Eur žyminis mokestis, 10 t., e. b. l. 76, 165) trečiajam asmeniui nepriteisiamos, nes šio prašymo teismas netenkino. Kitos UAB „Kvaga“ patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atstovavimu, priteisiamos lygiomis dalimis iš ieškovės ir trečiojo asmens G. G., t.y po 850 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalis).
76. Atmetus ieškovės I. K. ieškinį ir savarankiškus trečiojo asmens G. G. reikalavimus panaikinamos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartimi nustatytas draudimas notarui išduoti paveldėtojams paveldėjimo teisės liudijimą po V. G. mirties ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartimi taikytas kilnojamojo daikto - žiedo iš tauraus metalo su brangakmeniu areštas (saugotojas A. G.) (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
77. Kiti proceso dalyviai įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
78. Trečiojo asmens UAB „Kvaga“ atstovas advokato padėjėjas Andžej Sinicyn prašo pripažinti neviešais byloje pateiktus duomenis apie sveikatą, kuriais remiantis jis prašė byloje skirti nuotolinį posėdį (10 t., e. b. l. 95, 100). Šį prašymą teismas tenkina.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268–270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškovės I. K. ieškinį atmesti.
Trečiojo asmens G. G. savarankiškus reikalavimus atmesti.
Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Kvaga“, juridinio asmens kodas 305707025, iš ieškovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Kvaga“, juridinio asmens kodas 305707025, iš trečiojo asmens G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę - draudimą notarui išduoti paveldėtojams paveldėjimo teisės liudijimą po V. G. mirties.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 15 d. nutartimi taikytą kilnojamojo daikto - žiedo iš tauraus metalo su brangakmeniu areštą (saugotojas A. G.).
Pripažinti neviešais medicininius dokumentus, esančius 10 t., e. b. l. 95, 100.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėjas Andrius Verikas