Administracinė byla Nr. eA-533-1047/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04726-2023-9
Procesinio sprendimo kategorija 15.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. vasario 26 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. P. ir O. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. P. ir O. P. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Švenčionių skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė „Via Lietuva“) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjai V.P. ir O. P. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami teismo panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Švenčionių skyriaus (toliau – ir Skyrius) vedėjo 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 45SK-4035-(14.45.110 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad:
2.1. Pareiškėjams nuosavybės teise priklauso 0,1682 ha namų valdos žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Sklypas) ir jame esantis gyvenamasis namas. Sklypą su statiniais pareiškėjai įsigijo 2022 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu.
2.2. Skyriaus 2022 m. spalio 3 d. raštu Nr. 45SD-5422-(14.45.104) (toliau – ir Raštas) pareiškėjams pranešta apie Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – ir Kelių direkcija, dabartinis pavadinimas – AB „Via Lietuva“) 2022 m. sausio 18 d. pateiktą prašymą nustatyti teritorijas, kuriose taikytina specialioji žemės naudojimo sąlyga, ir įrašyti duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei Nekilnojamojo turto registrą. Pareiškėjams taip pat pranešta, jog bus patikrintos Sklypo kadastro duomenų formos ir suderinto Sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plano pagrindu bus pakeisti Sklypo kadastro duomenys. Rašte nurodyta, kad pareiškėjai ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo gavimo raštu gali pateikti Skyriui pastabas dėl numatomo kadastro duomenų pakeitimo ir Sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plano. Pareiškėjams žinia apie Sklypo kadastro duomenų keitimą buvo netikėta.
2.3. Pareiškėjai 2022 m. spalio 28 d. raštu kreipėsi į Skyrių, nesutikdami su Sklypo kadastro duomenų pakeitimu, tačiau atsakymo negavo.
2.4. Pareiškėjai 2023 m. kovo 7 d. elektroniniu paštu gavo Sprendimą, kuriame nurodoma, kad yra tvirtinami Sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Inreal Geo“ matininkės I. G. parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. 2337036, saugomą Nekilnojamojo turto registro posistemės „GeoMatininkas“ elektroniniame archyve. Pareiškėjai taip pat gavo Kelių direkcijos 2022 m. gruodžio 20 d. raštą, kuriame konstatuota, kad Tarnyba Kelių direkcijos prašymu atlieka gretutinių žemės sklypų, besiribojančių su valstybinės reikšmės keliais, kadastro duomenų keitimą Švenčionių rajono savivaldybėje, įrašant formuojant žemės sklypus neįrašytą kelių apsaugos zonos specialią žemės naudojimo sąlygą.
2.5. Sprendimas nėra pagrįstas jokiais dokumentais, suteikiančiais atsakovui teisę pakeisti įstatymo nustatyta tvarka suformuoto ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruoto privataus Sklypo kadastro duomenis. Priimant Sprendimą buvo pažeistos imperatyvios Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojančios žemės sklypų formavimą ir pertvarkymą.
2.6. Sklypas nesiriboja su valstybinės reikšmės keliu. Kelią identifikuojantys duomenys yra išviešinti Lietuvos adresų kataloge, kuriame nurodytas kelio tipas, ilgis, danga, taip pat pažymėta jo vieta žemėlapyje. Prie skundo pateikiami įrodymai, t. y. žemėlapio ištraukos patvirtina, jog pareiškėjams priklausantis Sklypas nesiriboja su valstybinės reikšmės rajoniniu keliu Nr. 4406 Švenčionėliai-Melagėnai-Sariai. Taigi Skyrius be teisinio pagrindo pakeitė Sklypo kadastro duomenis, tuo pačiu nustatydamas specialiąsias Sklypo naudojimo sąlygas.
2.7. Atsakovas nepateikė jokio dokumento, kuris patvirtintų, kad teritorija, kurioje turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatyta Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 6 straipsnio pagrindu ir tvarka. Atsakovas nepateikė jokių dokumentų (teritorijų planavimo dokumentų ir kt.), kuriuose nustatytos teritorijos su taikomomis specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis.
2.8. Sprendimu yra pažeidžiamos pareiškėjų nuosavybės teisės. Be to, pareiškėjų gyvenamasis namas atsiduria saugiam eismui skirtoje rajoninio kelio apsaugos zonoje, todėl kyla pavojus pareiškėjų saugumui, sveikatai ir net gyvybei.
2.9. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ) įtvirtintų principų ir individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų – nėra aiškūs ir motyvuoti jo priėmimo teisiniai ir faktiniai pagrindai, be to pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Apie šiuos pažeidimus pareiškėjai buvo nurodę Skyriui 2022 m. spalio 28 d. teiktame rašte, į kurį jiems nebuvo atsakyta.
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą, nurodydamas, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
3. Atsakovo atliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:
4.1. Atsakovas Kelių direkcijos 2022 m. sausio 18 d. rašto Nr. 2-743 pagrindu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 9 straipsnio 3 dalimi, organizavo žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimą – žemės sklypams jų formavimo metu taikytinos, tačiau nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose nenurodytos ir į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą neįrašytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – kelių apsaugos zonos (Įstatymo III skyrius, antrasis skirsnis) – įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą.
4.2. Skyrius, vadovaudamasis Įstatymu (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintais Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d., toliau – ir Nuostatai), 2022 m. spalio 3 d. parengė Raštą, kuriuo pranešė pareiškėjams apie numatomą Sklypo kadastro duomenų pakeitimą.
4.3. Skyriuje 2022 m. spalio 31 d. gautas pareiškėjų 2022 m. spalio 28 d. raštas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjai nesutinka su kadastro duomenų pakeitimu, specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatymu, kurį atsakovas, vadovaudamasis VAĮ nuostatomis, persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Kelių direkcijai. Kelių direkcija 2022 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. 2-17833 ,,Dėl nesutikimo“ pateikė pareiškėjams ir Skyriui atsakymą.
4.4. Ginčijamas Sprendimas priimtas vadovaujantis pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo suformavimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. balandžio 18 d.) 3 punktu, Įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) 9 straipsnio 3 dalimi, 17 ir 18 straipsniais, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – ir Kelių įstatymas) 3 straipsnio 1–3 dalimis, 12 straipsniu, Nuostatų 541, 544 punktais.
4.5. Skyrius, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą, Kelių direkcijos prašymą, jos pateiktą dokumentaciją (erdvinius duomenis), pateikė UAB ,,Inreal Geo“ užsakymą parengti Sklypo kadastro duomenų bylą dėl jame nustatomos kelių apsaugos zonos. UAB ,,Inreal Geo“ matininkė I. G., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 7 punkto nuostatomis, parengė nekilnojamojo daikto dokumentus ir juose pasirašydama patvirtino, kad parengti dokumentai atitinka teisės aktų reikalavimus, taip pat vadovaudamasi Nuostatais, elektroninėmis ryšio priemonėmis per Nekilnojamojo turto registro posistemę ,,Geomatininkas“ pateikė Sklypo kadastro duomenų bylą (nerengiant visos Sklypo kadastro duomenų bylos, o tik ją papildant Nuostatų 542 punkte nurodytais dokumentais).
4.6. Per Švenčionėlių miesto (duomenys neskelbtini) gatvę nutiestas valstybinės reikšmės rajoninis kelias, unikalus Nr. 4400-4778-5491 (toliau – ir Kelias), kuris Tarnybos 2017 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. 45SK-795(14.45.110.) pagrindu patikėjimo teise yra valdomas Kelių direkcijos.
4.7. Kelias nuo 1983 m. yra įtrauktas į valstybinės reikšmės kelių sąrašą ir jame yra iki šiol, todėl Keliui nustatoma 20 m apsaugos zona nuo kelio briaunos į abi puses (nuo kelkraščių išorinių kraštų, jei nėra žemės sankasos šlaito arba nuo kelio dangos išorinių kraštų, jei nėra kelkraščių). Kelias įrašytas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 patvirtintą Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą.
4.8. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, taip pat į tai, kad pareiškėjų Sklypo vakarinė dalis ribojasi su Keliu, Sklype nustatyta kelių apsaugos zona.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Via Lietuva“ su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
5. AB „Via Lietuva“ atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
6.1. Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, paremtas objektyviais duomenimis ir privalomą kelių apsaugos zonų nustatymą reglamentuojančiais teisės aktais.
6.2. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Pagal Kelių įstatymo 12 straipsnį, siekiant sudaryti saugias eismo sąlygas, nuo kelio briaunų į abi puses nustatoma kelio apsaugos zona. Kelių apsaugos zonų dydis nustatytas Įstatyme, kurio 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad rajoninių kelių apsaugos zona – žemės juosta po 20 metrų į abi puses nuo kelio briaunų.
6.3. Nuo 1983 m. liepos 4 d. Kelias įtrauktas į valstybinės reikšmės kelių sąrašą ir jame yra iki šiol, taip pat įrašytas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 patvirtintą Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą.
6.4. Reikalavimai kelių apsaugos zonoms taikomi nuo 1995 m. (Kelių įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 1995 m. gegužės 26 d. iki 2002 m. spalio 22 d., 11 straipsnis). Kelio 20 metrų apsaugos zona, patenkanti į Sklypo dalį, detaliai pavaizduota Kelių direkcijos parengtoje Situacijos schemoje.
II.
6. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 26 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.
7. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
8.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 patvirtintas Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašas, kuriame 1 261 numeriu įrašytas Kelias.
8.2. Skyriaus vedėjo 2017 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. 45SK-795-(14.45.110.) suformuotas 13 293 m² žemės sklypas – Kelias – įregistruotas valstybės įmonei „Vilniaus regiono keliai“ patikėjimo teise ir patvirtinti šio sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Žemės matavimų grupė“ matininko V. J. 2017 m. rugsėjo 15 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą.
8.3. Kelių direkcija 2022 m. sausio 18 d. raštu Nr. 2-743 kreipėsi į Tarnybą, nurodydama, kad, būdama valstybinės reikšmės kelių valdytoja bei suinteresuotos ūkinės veiklos vykdytoja, vadovaudamasi Įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) nuostatomis pradeda iki Įstatymo įsigaliojimo dienos įrengtų valstybinės reikšmės kelių apsaugos zonų teritorijų registravimą bei žymų apie nustatytas apsaugos zonas įrašymą Nekilnojamojo turto registre. Kelių direkcija paprašė Tarnybos įvertinti informaciją bei organizuoti 2 251 žemės sklypo, besiribojančio su valstybinės reikšmės keliais, kadastro duomenų patikslinimą Švenčionių rajono savivaldybėje, įrašant formuojant žemės sklypus neįrašytą specialiąją žemės naudojimo sąlygą (kelių apsaugos zonos (III skyrius, antrasis skirsnis).
8.4. Pareiškėjai 2022 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo Sklypą.
8.5. Skyrius 2022 m. spalio 3 d. raštu Nr. 45SD-5422-(14.45.104) pranešė pareiškėjams apie Kelių direkcijos prašymą nustatyti teritorijas, kuriose taikytina specialioji žemės naudojimo sąlyga, ir duomenis įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą bei Nekilnojamojo turto registrą.
8.6. Pareiškėjai 2022 m. spalio 28 d. rašte Skyriui nurodė nesutinkantys su numatomu Sklypo kadastro duomenų keitimu ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymu, teigdami, kad pažeidžiamas viešasis interesas, bus apribotas jų disponavimas Sklypu bei gyvenamuoju namu, pažymėdami, kad įsigydami Sklypą apie apribojimus nežinojo, atsiradus apribojimams kris jų nekilnojamojo turto vertė, taip pat nurodydami, kad nėra supažindinti su Kelių direkcijos projektu.
8.7. Skyrius 2022 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. 45SD-6474-(14.45.137 E.) ,,Dėl prašymo nagrinėjimo“ persiuntė pareiškėjų raštą nagrinėti Kelių direkcijai, prašydamas išnagrinėti pareiškėjų prašymą ir apie nagrinėjimo rezultatus pranešti pareiškėjams ir Skyriui, taip pat šio rašto kopiją išsiuntė pareiškėjams.
8.8. Kelių direkcija 2022 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. 2-17833 ,,Dėl nesutikimo“ pateikė pareiškėjams ir Skyriui atsakymą.
8.9. Švenčionių rajono Švenčionėlių miesto (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai (taip pat ir pareiškėjai) 2022 m. spalio 31 d. raštu (registro Nr. 45FP-1918) Skyriui nurodė nesutinkantys, jog Švenčionėlių miesto (duomenys neskelbtini) gatvei būtų taikoma kelio pasaugos zona.
8.10. Skyrius 2022 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. 45SD-6597-(14.45.137 E.) ,,Dėl prašymo nagrinėjimo“ persiuntė Švenčionėlių miesto (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų raštą nagrinėti pagal kompetenciją Kelių direkcijai, šio rašto kopiją išsiuntė Švenčionėlių miesto (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų raštą pirmajai pasirašiusiai A. P.. Kelių direkcija paprašyta pateikti atsakymą pareiškėjai ir Skyriui. Kelių direkcija 2022 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 2-18798 ,,Dėl prašymo nagrinėjimo“ atsakė į gyventojų raštą, atsakymą išsiuntė A. P. ir Skyriui.
8.11. Skundžiamu Sprendimu patvirtinti Sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Inreal Geo“ matininkės I. G. parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. 2337036, kuri saugoma Nekilnojamojo turto registro posistemės „GeoMatininkas“ elektroniniame archyve. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje Sprendimo pagrindu nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo įrašas – žyma apie 0,666 ha Sklype esančią kelių apsaugos zoną (III skyrius, II skirsnis) bei įrašas apie kadastro duomenų tikslinimą 2022 m. rugsėjo 16 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos bei Sprendimo pagrindu.
8. Teismas, vadovaudamasis Įstatyme įtvirtintu teisiniu reguliavimu, be kita ko šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią Kelio apsaugos zona turi būti 20 metrų į abi puses nuo kelio briaunų, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad Sklypas ribojasi su Keliu, tačiau specialiosios žemės naudojimo sąlygos Sklype nebuvo nustatytos. Teismas pažymėjo, kad Skyrius, gavęs Kelių direkcijos 2022 m. sausio 18 d. raštą Nr. 2-743, pagal Kelių įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatas privalėjo organizuoti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teritorijos įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą.
9. Teismas, vadovaudamasis Nuostatuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu, konstatavo, kad Skyrius neturėjo pareigos rengti teritorijų planavimo dokumentą ir kadastrinių matavimų bylą, kaip nurodo pareiškėjai. Į pareiškėjų 2022 m. spalio 28 d. rašte nurodytą nesutikimą jiems atsakė Kelių direkcija 2022 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. 2-17833 ,,Dėl nesutikimo“. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjai tvirtina negavę atsakymo iš Skyriaus, jie nekelia ginčo dėl to, kad negavo nei Skyriaus 2022 m. lapkričio 16 d. rašto Nr. 45SD-6474-(14.45.137 E.), kuriuo pareiškėjų pretenzija buvo persiųsta nagrinėti Kelių direkcijai, nei Kelių direkcijos 2022 m. gruodžio 1 d. rašto Nr. 2-17833.
10. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus teismas konstatavo, kad atsakovas Sprendimu pagrįstai patvirtino Sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Inreal Geo“ matininkės I. G. parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. 2337036, kuri saugoma Nekilnojamojo turto registro posistemės „GeoMatininkas“ elektroniniame archyve. Atitinkamai pagrįstai Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje nuo 2023 m. sausio 1 d. Sprendimo pagrindu įsigaliojo įrašas – žyma Sklypo apie 0,666 ha dalyje esančią kelių apsaugos zoną (III skyrius, II skirsnis) bei įrašas apie kadastro duomenų tikslinimą 2022 m. rugsėjo 16 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu.
11. Teismo vertinimu, Sklypo planas parengtas vadovaujantis Nuostatų 543 straipsnyje įtvirtintais reikalavimais, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjų argumentus, kad rengiant Sklypo planą, buvo naudojamos 2 metų senumo nuotraukos.
12. Teismas taip pat pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėjai nebūtų įsigiję Sklypo nėra svarbi, nes pareiškėjams sudarant Sklypo pirkimo sandorį Kelias buvo įrašytas į valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą, suformuotas Kelio žemės sklypas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, taip pat galiojo teisės aktų nuostatos, kurių pagrindu nustatyta Kelio apsaugos zona, Kelių direkcija jau buvo inicijavusi iki Kelių įstatymo įsigaliojimo dienos įrengtų valstybinės reikšmės kelių apsaugos zonų teritorijų registravimo bei žymų apie nustatytas apsaugos zonas įrašymo Nekilnojamojo turto registre procedūrą, t. y. 2022 m. sausio 18 d. raštu Nr. 2-743 kreipėsi į Tarnybą dėl Sklypo kadastro duomenų patikslinimo, įrašant formuojant žemės sklypus neįrašytą specialiąją žemės naudojimo sąlygą (kelių apsaugos zonos (III skyrius, II skirsnis).
13. Teismo vertinimu, Skyrius ištyrė ir nustatė faktines aplinkybes, įvertino visus turimus paaiškinimus ir papildomus įrodymus, tinkamai atliko visą specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo procedūrą, Sprendime faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai ir detaliai, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl teismas konstatavo, kad Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus ir VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintus viešojo administravimo principus.
III.
14. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą patenkinti. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti jų naudai bylinėjimosi išlaidas.
15. Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
16.1. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Teismo sprendime nepateikta inžinerinio statinio – Kelio – samprata, nenurodyti motyvai, leidę atsakovui keisti pareiškėjams priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus. Teismas nenustatė, ar inžinerinis statinys – valstybinės reikšmės rajoninis kelias Švenčionėliai-Melagėnai-Sariai – yra suprojektuotas ir pastatytas įstatymo nustatyta tvarka patvirtinto teritorijų planavimo dokumento pagrindu. Teismas nesiaiškino, ar Švenčionių žemėtvarkos skyriaus 2017 m. spalio 21 d. sprendimas
Nr. 45SK-795-(14.45.110.) yra pakankamas padaryti išvadą apie inžinerinio statinio (Kelio), kaip jis apibūdintas Kelių įstatyme, egzistavimą pareiškėjų kaimynystėje. Šiuo atveju, pažeidžiant įstatymų, reglamentuojančių kelio statybas, reikalavimus buvo nustatytos specialiosios ginčo žemės naudojimo sąlygos ir tokiu būdu be jokio teisinio pagrindo pakeistas egzistuojantis teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, konstatuojant, jog ginčo teritorija yra valstybinės reikšmės rajoninio kelio Švenčionėliai-Melagėnai-Sariai apsaugos zona.
16.2. Teismas išnagrinėjo bylą šiurkščiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio reikalavimus ir jame įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą, materialines teisės normas, reglamentuojančias specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymą, ir teisės normas, reglamentuojančias žemės sklypų kadastrinių duomenų keitimą. Atsakovo Sprendime nenurodyta, kaip ir kokiu dokumentu buvo įformintas specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymas, suteikiantis viešo administravimo subjektui savo sprendimu keisti pareiškėjams nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo kadastro duomenis. Teismas sprendime tik pacituoja teisės normas, reglamentuojančias specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymą, tačiau nenurodo, kaip šios normos taikomos konkrečioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
16.3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje pateikto įrodymo – pareiškėjų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) plano, kuriame nėra jokių įrašų apie tai, jog šis sklypas ribojasi su valstybinės reikšmės keliu.
16.4. Pirmosios instancijos teismo motyvai, kuriais atmesti pareiškėjų argumentai, jog žemės sklypo planas yra parengtas pažeidžiant Nuostatų 7 priedo reikalavimus, yra nepakankami, teismas tik formaliai nurodė, jog matininkė I. G. savo parašu patvirtino Sklypo planą, taigi ir aplinkybę, kad jis atitinka teisės aktų, reglamentuojančių geodezijos ir kartografijos darbus, reikalavimus, tačiau išsamiai minėtų pareiškėjų argumentų teismas nenagrinėjo ir nevertino padarytų procedūrinių pažeidimų.
16.5. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjai informavo teismą apie Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2023 m birželio 29 d. nutarime „Dėl kompensacijų, susijusių su specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymu, mokėjimo“ padarytas išvadas ir ginčo Sprendimą dėl kadastrinių matavimų keitimo prašė įvertinti šių išvadų kontekste, tačiau pirmosios instancijos teismas ignoravo šį pareiškėjų prašymą.
16. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
17. Atsakovo vertinimu, teismas išsamiai išnagrinėjo ginčo teisinius santykius šioje byloje reglamentuojančius teisės aktus, juos tinkamai taikė ir priėmė teisingą sprendimą.
18. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Via Lietuva“ teisės aktų nustatytais terminais atsiliepimo į pareiškėjų apeliacinį skundą nepateikė.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
19. Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus vedėjo 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. 45SK-4035-(14.45.110 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė, konstatavo, kad Skyrius ištyrė ir nustatė Sprendimui priimti aktualias faktines aplinkybes, įvertino visus turimus paaiškinimus ir papildomus įrodymus, tinkamai atliko visą specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo procedūrą, Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus ir VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintus viešojo administravimo principus.
21. Pareiškėjai apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir jų skundą tenkinti, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisę, neišsiaiškino ir nenustatė bylai išnagrinėti reikalingų, teisiškai reikšmingų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, nenurodė, kuo grindžia savo išvadas dėl Sklypo ribojimosi su Keliu, nemotyvavo teismo sprendimo, neatsakė į pareiškėjų argumentus.
22. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinami neperžengiant pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.
23. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 straipsnio 7 dalis) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 2–4 punktai).
24. Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį, teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Pagal ABTĮ 87 straipsnio 4 dalį, motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.
25. Nagrinėjamu atveju skundžiamu Sprendimu buvo patvirtinti Sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Inreal Geo“ matininkės I. G. parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. 2337036, kuri saugoma elektroniniame Nekilnojamojo turto registro posistemės „GeoMatininkas“ elektroniniame archyve: Sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre Sklypui 2023 m. sausio 1 d. buvo įrašyta kelių apsaugos zona, nes Sklypas yra prie (duomenys neskelbtini) gatvės, per kurią nutiestas valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 4 406
Švenčionėliai-Melagėnai-Sariai. Teisėjų kolegija, įvertinusi proceso dalyvių argumentus, byloje esančius įrodymus ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, daro išvadą, kad byloje nėra išspręstas tarp šalių kilęs ginčas, ar rajoninis kelias Nr. 4 406 Švenčionėliai-Melagėnai-Sariai ribojasi su pareiškėjų Sklypu. Pareiškėjai skunde teismui nurodė, kad Kelias nesiriboja su jų sklypu, pridėjo Lietuvos adresų katalogo duomenų kopiją. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo su šia pozicija nesutinka, nurodo, kad Kelias ribojasi su Sklypu, pridėjo žemėlapių ištraukas. Kaip pagrįstai nurodoma pareiškėjų apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo sprendime nėra motyvuota, kodėl vadovaujamasi atsakovo pozicija, kodėl nepasisakoma dėl pareiškėjų pateiktų įrodymų, jie nevertinami, klaidingai nurodoma, kad pareiškėjai nepateikė dokumentų. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju būtina surinkti papildomus kompetentingų institucijų paaiškinimus ir objektyvius įrodymus, kurie leistų identifikuoti Kelio buvimo vietą ir daryti objektyvias, įrodymais pagrįstas išvadas apie Kelio ribojimąsi / nesiribojimą su pareiškėjų Sklypu. Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų ir dėl kitų ginčui teisingai išspręsti aktualių aplinkybių – kaip antai, NŽT teigia, kad Sklypui jo formavimo metu taikytinos, tačiau nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nenurodytos ir į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą neįrašytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – kelių apsaugos zonos ir kt.
26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. sausio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-168-662/2025 taip pat sprendė dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus vedėjo 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. 45SK-4040-(14.45.110 E.) ,,Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Minėtoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas grąžindamas bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, be kita ko, konstatavo, kad „bylos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo atsakyta ir teismas nesiaiškino <...> dėl kelio trajektorijos pasikeitimo (pareiškėja teigia, kad VĮ Registrų centro Adresų kataloge (ar Lietuvos adresų registre) šios gatvės trajektorija yra nurodoma kitoje vietoje (pridedami įrodymai prie skundo pirmosios instancijos teismui, jog pareiškėjos žemės sklypas nesiriboja su valstybinės reikšmės keliu Švenčionėliai-Melagėnai-Sariai (Nr. 4406)), todėl būtina surinkti papildomus kompetentingų institucijų paaiškinimus ir įrodymus.
27. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjų skundą tenkinti. Šis apeliacinio skundo reikalavimas negali būti tenkinamas, nes būtina išreikalauti ir įvertinti naujus įrodymus. Apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių argumentų įvertinimas, nesant tokio įvertinimo pirmojoje instancijoje, reikštų, kad šalys (tiek pareiškėjai, tiek ir atsakovas) bei kiti proceso dalyviai (trečiasis suinteresuotas asmuo) prarastų teisę į apeliaciją. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėjamos bylos (jos dalyko) kontekste įvertinusi šioje nutartyje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad dėl paminėtos procesinės teisės normų pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl paminėtus procesinės teisės normų pažeidimus pripažįsta esminiais (ABTĮ 146 str. 1 d.), todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d., 147 str.).
28. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, konstatavus esminius procesinės teisės normų pažeidimus, kitos procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės ir pirmosios instancijos teismo motyvai apeliacine tvarka nevertinami.
29. Kadangi byloje nagrinėjant pareiškėjų skundą galutinis procesinis sprendimas dar nėra priimtas, šioje proceso stadijoje bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio
1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų V.P. ir O. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Beata Martišienė
Egidijus Šileikis