Civilinė byla Nr. e2-675-1107/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17693-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 9 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Lukauskaitė,

sekretoriaujant Jurgitai Radauskaitei,

dalyvaujant ieškovo AAS BTA Baltic Insurance Company veikiančios per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje atstovui advokatui Martynui Stankevičiui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bullcargo“ atstovei advokato padėjėjai Rasai Laurinėnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AAS BTA Baltic Insurance Company veikiančios per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bullcargo“ dėl draudimo išmokos grąžinimo, trečiasis asmuo byloje – R. L..

Teismas

nustatė:

ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 3 100,00 Eur draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.  

Ieškinyje nurodė, kad ieškovas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu sudarė draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonė VOLVO FH, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė, už autoavarijos metu padarytą žalą.  2020-06-03 Klaipėdos miesto savivaldybėje, kelyje A1 įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė BMW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio kaltininku nurodytas atsakovei priklausančios transporto priemonės VOLVO FH valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas R. L., kuris pasišalino iš įvykio vietos. Ieškovas, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 3 100,00 Eur draudimo išmoką, dėl BMW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2001 m. birželio 14 d. Nr. IX-378) (toliau ir – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių (2004 m. birželio mėn. 23 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 795) 59.4, punktas, numato, kad, atsakingas draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 straipsnio 1 dalis numato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Atsižvelgiant į nurodytą ieškovas įgijo 3 100,00 Eur reikalavimo teisę į atsakovę.

Teismui 2021-11-19 pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2021 gegužės 6 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-6-729/2021 ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 liepos 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-210-360/2021 patvirtina ieškinio pagrįstumą. Aplinkybė, kad atsakovo vairuotojas nebuvo nubaustas administracine tvarka už pasišalinimą administracine tvarka, niekaip nesuponuoja atsakomybės išvengimo pagal ieškinį. Administracinėje byloje taikyta sankcija, neįrodžius vairuotojo tyčinių veiksmų sukeliančių administracinio pobūdžio sunkesnę atsakomybę, neatleidžia atsakovo nuo civilinės atsakomybės. Civilinei atsakomybei kilti, nėra būtina įrodyti tyčią. Civilinėje teisėje neskiriama tiesioginė ir netiesioginė tyčia, o skiriamas neatsargumas į paprastą ir didelį neatsargumą. Būtina nustatyti, ar yra pagrindas pripažinti vairuotojo neatsargumą, t. y. būtina nustatyti, ar vairuotojas tinkamai vykdė teisės aktuose numatytas pareigas. Svarbu išsiaiškinti ir nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas tinkamai vykdė teisės aktais jam nustatytas pareigas, ar dėl pasišalinimo iš įvykio vietos yra jo kaltės, kuri galėjo pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Nors vairuotojas nenubaustas administracine tvarka už pasišalinimą, tačiau Klaipėdos apylinkės teismo 2021 gegužės 6 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-6-729/2021 ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 liepos 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-210-360/2021 patvirtina, kad buvo neginčijamai nustatyta, jog vairuotojas nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, dėl to įvyko eismo įvykis, o atsakingas vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos. Šios aplinkybės suponuoja atsakomybę pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą pripažinus paprastąjį neatsargumą. Tokioje situacijoje atidus ir rūpestingas vairuotojas turi suvokti susidariusią situaciją. Įvykio  mechanizmas, įvykio aplinkybės, leidžia konstatuoti, kad atsakingas vairuotojas suvokė, ar turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis už kurį jis gali būti atsakingas, iki aplinkybių išaiškinimo privalėjo pasilikti eismo įvykio vietoje, kreiptis į policiją. Atsakovės vairuotojas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nedėjo jokių pastangų įvertinti susidariusios situacijos. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovė įgijo 3 100,00 Eur draudimo išmokos grąžinimo reikalavimo teisę į atsakovę.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Palaikė ieškinyje bei rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad ieškovą ir atsakovę sieja draudimo teisiniai santykiai, ieškovui apdraudus atsakovei priklausančią transporto priemonę. Po ieškinyje nurodyto įvykusio eismo įvykio, kurio kaltininku buvo pripažintas atsakovei priklausančios transporto priemonės valdytojas R. L., ieškovė sumokėjo nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką – 3 100,00 Eur žalai atlyginti. Tokiu būdu ieškovo ir atsakovės draudiminiai santykiai pasibaigė, tačiau paaiškėjo, kad atsakovės vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos, nelaukė atvykstant policijos, atsakingą už eismo įvykį asmenį pavyko nustatyti tik atsitiktinai iš vaizdo registratoriaus kameros. Tai, kad atsakovės vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos patvirtina tiek Klaipėdos apylinkės teismo 2021 gegužės 6 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-6-729/2021, tiek ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 liepos 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-210-360/2021. Minėtuose dokumentuose konstatuota, kad nustatytos visos sąlygos vairuotojo pasišalinimo. Administracinio nusižengimo byloje vairuotojas dėl pasišalinimo iš įvykio vietos išvengė atsakomybės tik dėl dviejų priežasčių – 1) administracinio nusižengimo sudėtyje neįrodyta kaltės forma – tiesioginė tyčia, 2) administracinio nusižengimo byloje galioja nekaltumo prezumpcijos principai ir bet kokios abejonės dėl administracinį nusižengimą padariusio asmens tyčios pasišalinant iš įvykio vietos buvo vertinami administracinio nusižengimo padarymu kaltinamo asmens naudai. Civilinė atsakomybė skiriasi nuo administracinės atsakomybės, civilinės atsakomybės normose nėra taikomas nekaltumo prezumpcijos principas. Pagal aktualią teismų praktiką, įrodinėjant pasišalinimą iš įvykio vietos civilinėje byloje, užtenka įrodyti tai padariusio asmens kaltės formą – neatsargumą. Šiuo atveju atsakovės vairuotojo neatsargumas yra įrodytas, kadangi nustatyta, jog atsakovės profesionalus vairuotojas, sukėlęs eismo įvykį ir nesugebėjęs grįžti į įvykio vietą ir sulaukti policijos pareigūnų, tikėjosi išvengti visų pasekmių, kas suponuoja atsakovės vairuotojo atsakomybę.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad ieškovė ieškinį reiškia tuo pagrindu, jog atsakovės vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atsakovė mano, jog toks ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas ir neįrodytas. Paaiškino, kad siekiant konstatuoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą sumokėtos draudimo išmokos grąžinimo pagrindą būtina nustatyti ar transporto priemonės valdytojas remiantis protingo, atidaus, rūpestingo asmens kriterijais ar galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tokias aplinkybes turi įrodyti ieškovas. Šiuo atveju trečiasis asmuo nepripažįsta savo kaltės, jog jis pasišalino iš įvykio vietos. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą buvo nustatyta, jog trečiasis asmuo negalėjo suvokti, kad jis padarė eismo įvykį. Išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje nustatyta, jog trečiasis asmuo matė, jog automobilį BMW sumėtė kelyje, tačiau jis nepagalvojo, kad su tuo yra susijęs ir yra eismo įvykio dalyvis. Į atsakovės vairuotojo vairuotą transporto priemonę nebuvo atsitrenkta, nebuvo jokio kito susidūrimo ar pan., todėl asmuo nesuvokė, kad jis turi sustoti ir likti eismo įvykio vietoje. Nepaisant to, trečiasis asmuo buvo sustojęs, pamatė, kad BMW vairuotojas vaikšto aplink automobilį, taip pat pamatė, kad yra kitų sustojusių vairuotojų. Iš nurodytų aplinkybių trečiasis asmuo sprendė, kad jo pagalba yra nereikalinga. Trečiojo asmens suvokimu jis jokių pažeidimų nepadarė, o BMW vairuotojas vairavo itin neatsargiai. Administracinio pažeidimo byloje yra nustatyta, jog BMW vairuotojas ženkliai viršijo leistiną greitį. Trečiasis asmuo manė, kad toks BMW vairuotojo elgesys sukėlė eismo įvykį. Administracinio pažeidimo byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo nesuvokė ir negalėjo suvokti, jog dėl eismo įvykio yra kaltas būtent jis, todėl teigti, kad trečiasis asmuo pasišalino iš įvykio vietos nėra jokio pagrindo. Trečiajam asmeniui administracinio nusižengimo byloje yra skirta nuobauda už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio  1 dalyje.

Trečiasis asmuo civilinėje byloje atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką trečiasis asmuo buvo informuotas tinkamai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPD) sutarties Nr. E200163071, draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovę ir atsakovę siejo teisiniai draudimo sutarties santykiai, atsakovei ieškovės įmonėje laikotarpiu nuo 2020-04-11 iki 2020-07-10 TPVCAPD apdraudus transporto priemonę VOLVO FH valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Pateikta Policijos įstaigos – Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK 2020-06-27 eismo įvykio informacija, patvirtina, jog 2020-06-03 (duomenys neskelbtini) Magistralinių kelių Vilnius-Kaunas-Klaipėda (k. pusė) 295 kilometre įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl atsakovei priklausančios transporto priemonės VOLVO (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo (vairuotojo) kaltės buvo apgadinta transporto priemonė BMW 120D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama T. S., eismo įvykio informacijoje nurodant, kad VOLVO (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. L. pasišalino iš eismo įvykio.

Draudžiamojo įvykio tyrimo aktas, įvykių išklotinė, likutinės vertės skaičiavimas, foto nuotraukos, bankinio mokėjimo dokumentas (mokėjimo nurodymas) patvirtina, kad ieškovė 2020-07-28 paskaičiavo 3 100,00 Eur draudimo išmoką, kuri 2020-07-30 buvo sumokėta transporto priemonės BMW 120D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkei D. S..

2020-08-14 ieškovė pateikė R. L. pretenziją dėl 3 100,00 Eur draudimo išmokos sumos atlyginimo, vadovaujantis TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, t. y. nustačius, kad eismo įvykio kaltininkas pasišalino iš įvykio vietos.

Klaipėdos apylinkės teismas 2021-05-06 nutarimu administracinių nusižengimų byloje Nr. A15.-6-729/2021 nutarė: 1) pripažinti R. L. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio (Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas) 1 dalyje ir skirti administracinę jam nuobaudą – 170 Eur baudą; 2) vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 28 straipsniu, 420 straipsnio 5 dalimi, R. L. paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trijų mėnesių laikotarpiui, šiuos terminus skaičiuojant nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos; 3) nutraukti R. L. pradėtą administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 (Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos) straipsnio 2 dalyje, teiseną. 4) nutraukti R. L. pradėtą administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 (Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas) straipsnio 7 dalyje, teiseną.

Klaipėdos apygardos teismas 2021-07-14 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-210-360/2021 nutarė palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021-05-06 nutarimą nepakeistą.

Dėl sumokėtos draudimo išmokos priteisimo.

Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą draudikui, išmokėjusiam išmoką, suteikiama teisė reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas asmuo, jeigu jis padarė žalos, ir pasišalino iš įvykio vietos.

Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59 punktas, 59.4 punktas įtvirtina draudiko teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo, jeigu jis padarė žalos ir pasišalino iš įvykio vietos).

TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir jos formas. Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija 2015-12-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015 suformavo taisyklę, jog sprendžiant asmens atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą.

Siekiant konstatuoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą sumokėtos draudimo išmokos grąžinimo pagrindą, būtina nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas suvokė, ar, remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Įrodyti šias aplinkybes turi ieškovė, t. y. draudikė, išmokėjusi nukentėjusiajam draudimo išmoką. Pakankamai apdairaus ir rūpestingo, protingo žmogaus standartas yra pakankamas TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo tikslais ir atitinka šios normos tikslą bei civilinės atsakomybės draudimo esmę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019-04-25 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019, 23 p., 27 p.)

Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių Klaipėdos apylinkės teismas 2021-05-06 nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-6-729/2021, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą konstatavo, kad: „...R. L. veiksmuose buvo ir ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo objektas, ir objektyvioji pusė, ir subjektas, tačiau kadangi šis šiurkštus administracinis nusižengimas (vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos) gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis, siekiant konstatuoti jo padarymą ar nepadarymą, ypatingai svarbu nustatyti šią - subjektyviąją nusižengimo pusę.“ Klaipėdos apylinkės teismas taip pat nurodė, jog „...tai, kad R. L. nesustojo iškart, pačioje eismo įvykio vietoje, buvo sąlygota to, kad, kaip matyti iš jo parodymų, jis suabejojo kaip pasielgti susiklosčiusioje situacijoje, nes jo asmeniniu vertinimu, R. L. jokių pažeidimų nepadarė, o BMW vairuotojas vairavo itin neatsargiai ir pats sukėlė eismo įvykį, kurio vienintelis dalyvis pats ir buvo, nes jokios transporto priemonės ar kiti eismo dalyviai nesusidūrė ir nenukentėjo. <...> Eismo įvykis įvyko automagistralėje, kur eismas vyksta dideliu greičiu, todėl patirdamas stresą bei abejodamas dėl to, kaip pasielgti, jis sustojo tik už kelių šimtų metrų. R. L. sustojo ir ėjo link įvykio vietos, manydamas, kad elgiasi pilietiškai, tačiau pamatęs, kad vairuotojui nereikia pagalbos, grįžo į vilkiką, vėlgi iš streso ir savo asmeninio suvokimo apie įvykio aplinkybes nesuvokdamas, kad turi ne tik kaip bet kuris vairuotojas pasirūpinti pagalba galimam nukentėjusiajam, bet ir prisistatyti į įvykio vietą kaip su juo susijęs vairuotojas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaip ilgametis ir profesionalus vairuotojas galėjo ir turėjo visa tai suprasti, tačiau, veikiant jau aptartiems žmogiškiesiems faktoriams, nesuprato, todėl, surinkus ir ištyrus šioje byloje visus galimus įrodymus, teismas neturi pakankamo pagrindo konstatuoti esant R. L. tiesioginę tyčią padaryti nusižengimą.“

Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje padarius išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti tyčinio pasišalinimo iš įvykio vietos fakto sprendžiant dėl atsakovės vairuotojo administracinės atsakomybės, nėra pagrindo daryti išvadą nagrinėjamoje civilinėje byloje, kad atsakovės darbuotojas buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, vykdydamas teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

Klaipėdos apygardos teismo 2021-07-14 nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-210-360/2021, teismas apeliacinio proceso tvarka nagrinėdamas Klaipėdos apylinkės teismo 2021-05-06 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-6-729/2021 teisėtumą, priimtos nutarties 11 punkte konstatavo, jog: „R. L. nubaustas dėl to, kad vairuodamas vilkiką su puspriekabe, prieš persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir sudarė kliūtį kitam automobilio vairuotojui, dėl ko pastarasis turėjo staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį, todėl nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė į pakelės griovį, dėl ko buvo apgadintas automobilis. R. L. apylinkės teisme patvirtino, jog pro galinio vaizdo veidrodėlį matęs antra juosta atvažiuojantį automobilį, tačiau manęs, kad atstumas iki jo dar pakankamas, kad jis galėtų saugiai atlikti norimą manevrą. Visgi toks apelianto, esančio profesionaliu vairuotoju, manymas, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, buvo nerūpestingas. Apie tai galima spręsti iš liudytojos, atsitiktinės vairuotojos, V. Ž. parodymų, rašytinio paaiškinimo, iš kurių matyti, jog paskui R. L. vairuojamą vilkiką važiavusi moteris ketino lenkti priekyje jos važiavusius vilkikus, tačiau, veidrodėlyje pamačiusi iš galo artėjančius automobilius, manevro nepradėjo, laukdama kol pastarieji pravažiuos. Taigi pastebėti bei įvertinti antrąja juosta judančių automobilių artėjimą buvo realu. Nors apeliantas pažymi ir „BMW 120D“ vairuotojo T. S. nesaugų elgesį kelyje, kadangi ekspertai nustatė, kad pastarasis važiavo žymiai viršydamas leistiną greitį, visgi tai nešalina R. L. atsakomybės. Bylos duomenimis nustatyta, jog vilkiką vairavęs bei pirmąja juosta važiavęs R. L., iš galo antrąja juosta artėjant kitam automobiliui, nusprendė atlikti lenkimo manevrą, bei išvažiuoti prieš artėjantį automobilį. Kaip pažymėta ekspertizės akte, techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu ir turėjo bei eismo įvykio kilimą sąlygojo būtent R. L. veiksmai, kai jis persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrąją, nedavė kelio antrąja eismo juosta ta pačia kryptimi iš paskos važiavusiam automobiliui.“

Nurodytos aplinkybės, konstatuotos nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Klaipėdos apylinkės teisme bei Klaipėdos apygardos teisme, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovės vairuotojas, kaip šios profesijos atstovas, o taip pat apdairus ir rūpestingas asmuo turėjo suvokti susidariusią situaciją, t. y. kad įvyko eismo įvykis, dėl kurio jis gali būti kaltas, atlikus manevrą persirikiuojant iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą.

Darytina išvada, jog atsakovės vairuotojas, turėjo įsitikinti, ar jis nėra kaltas dėl kilusio eismo įvykio, ar nebuvo padaryta žala, tačiau atsakovės vairuotojas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nedėjo jokių pastangų įvertinti susidariusios situacijos, nuvažiavo, tokiu būdu pažeidė kelių eismo taisyklių (KET) 219 punktą, kas suponuoja atsakomybę pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, pripažinus jo kaltę dėl neatsargumo.

Byloje nustatyta, jog eismo įvykio metu R. L. dirbo atsakovės įmonėje, Darbdavys privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškinį tenkinus visiškai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 70,00 Eur valstybei sumokėtas žyminis mokestis bei 500,00 Eur advokato pagalbos išlaidos.

Teismas, priteisdamas išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą, daro išvadą, jog šios išlaidos yra pagrįstos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių.

Valstybė šioje byloje patyrė 7,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šalims, kurios, ieškinį tenkinus, priteisiamos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas valstybei ieškovė turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 270, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai. 

Priteisti ieškovei AAS BTA Baltic Insurance Company veikiančiai per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bullcargo“, juridinio asmens kodas 302704216, 3 100,00 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto eurų 00 ct) draudimo išmoką, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020-11-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 70,00 Eur (septyniasdešimt eurų 00 ct) žyminio mokesčio bei 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) advokato pagalbos išlaidų.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bullcargo“, juridinio asmens kodas 302704216, bylinėjimosi išlaidos valstybei – 7,16 Eur (septynis eurus 16 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šalims.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą pateikiant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                 Asta Lukauskaitė