Civilinė byla Nr. e2S-1779-392/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24898-2019-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 7 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės E. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovei E. R. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei E. R. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu nustatymo.
2. Ieškovas taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečio vaiko P. R., gim. 2012 m. lapkričio 10 d., laikiną gyvenamąją vietą su tėvu R. R., priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 200 Eur periodinių kasmėnesinių išmokų. Ieškovas nurodė, kad dėl atsakovės priklausomybės alkoholiui ir prieš vaiką naudojamo smurto, vaiko gyvenamoji vieta prieštarauja vaiko interesams ir pažeidžia vaiko teisę į saugią aplinką, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovė negeba tinkamai pasirūpinti vaiku, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu geriau užtikrins stabilią vaiko aplinką. Laikinai nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, ieškovui tektų viso vaiko išlaikymo našta, todėl ieškovas prašo priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 200 Eur per mėnesį. Taip pat, tuo atveju, jei teismas netenkintų reikalavimo taikyti ankščiau minėtas laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, kadangi atsakovė riboja ieškovo ir vaiko bendravimą, nustatant, kad: 1) ieškovas bendrauja su dukra kas antrą savaitgalį (lyginį), penktadienį 17.30 val. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas ją į gyvenamąją vietą sekmadienį 19.30 val.; 2) ieškovas bendrauja su dukra kiekvieną savaitės trečiadienį, pasiima vaiką iš gyvenamosios vietos 17.30 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19.30 val.
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašo netaikyti ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nurodė, kad ieškovo prašymas grindžiamas tik noru atimti vaiką iš atsakovės.
4. Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, nurodė, kad atsižvelgiant į vaiko nuomonę bei tai, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, mergaitė įpratusi gyventi motinos aplinkoje, ten jaučiasi saugiai, taip pat tai, kad ieškovas nenurodė aplinkybių dėl kurių reikėtų keisti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą vaiko gyvenamąją vietą, nėra pagrindo byloje taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su tėvu. Laikinos bendravimo tvarkos nustatymas neprieštarautų geriausiems vaiko interesams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies. Netenkino ieškovo prašymo – bylos nagrinėjimo metu nustatyti laikinąją vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu ir priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Nustatė ieškovo R. R. ir nepilnamečio vaiko P. R. laikiną bendravimo tvarką: 1) ieškovas bendrauja su dukra kas antrą savaitgalį (lyginį), penktadienį 17.30 val. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas ją į gyvenamąją vietą sekmadienį 19.30 val.; 2) ieškovas bendrauja su dukra kiekvieną savaitės trečiadienį, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos 17.30 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19.30 val.
6. Teismas pažymėjo, kad laikinoji apsaugos priemonė – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas iki bus priimtas sprendimas, gali būti taikoma esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi, 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Ši laikinoji apsaugos priemonė yra išimtinio pobūdžio (ultima ratio) ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams iš vieno iš tėvų pusės. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui.
7. Teismas nustatė, kad šalys turi nepilnametę dukrą P. R., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su motina – atsakove E. R.. Tarnybos specialisto apsilankymo metu nustatyta, jog šalių nepilnametis vaikas gyvena kartu su savo motina bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas prašymą grindžia tuo, kad jam nesudaromos galimybės pasiimti vaiką iš atsakovės namų, taip pat aplinkybėmis, jog vaikas netinkamai prižiūrimas.
8. Teismas sprendė, kad ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikinąją vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, neįrodė jų taikymo būtinybės, kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko interesai. Įvertinęs šalių vaiko amžių, tai kad tokio amžiaus vaikui reikalingas pastovumas, tai, kad šalys kartu negyvena, vaikas gyvena su motina (atsakove), atsižvelgęs į šalių pozicijas, išdėstytas jų procesiniuose dokumentuose, Tarnybos išvadą, vaiko nuomonę, byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas sprendė, kad nepilnametės P. R. laikinas gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu ir įprastinės gyvenamosios vietos pakeitimas neatitinka geriausių vaiko interesų, todėl ieškovo prašymą atmetė. Netenkinęs prašymo dėl laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, netenkino ir prašymo dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš atsakovės.
9. Siekiant užtikrinti vaiko interesą būti auklėjamam abiejų tėvų, gauti iš abiejų tėvų rūpestį bei dėmesį, nesant duomenų apie netinkamą ieškovo tėvo valdžios įgyvendinimą, teismas nustatė skyriumi gyvenančio tėvo ir nepilnamečio šalių vaiko bendravimo tvarką, sudarant galimybę skyrium gyvenančiam tėvui dalyvauti auklėjant vaiką. Siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei laikinai sureguliuoti ginčo situaciją ir užtikrinti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais, teismas tenkino ieškovo prašymą dėl laikino bendravimo tvarkos nustatymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovė (apeliantė) E. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nesutinka su teismo nustatyta laikino bendravimo su vaiku tvarka, nes ji prieštarauja geriausiems vaiko interesams. Vaiko nuomones išklausymo akte nurodyta, kad vaikui patinka su ieškovu susiskambinti telefonu, bet nenori susitikti su juo, nes pastarasis vartoja alkoholį, keikiasi ir pan. Vaikui po susitikimo su tėvu teikiama psichologo pagalba.
11. Ieškovas R. R. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovo nuomone, atsakovė siekia minimalios ieškovo bendravimo su mergaite tvarkos nustatymo. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Atsakovės nurodomos aplinkybės neatitinka realybės, nes ieškovas mergaitės akivaizdoje niekada nepiktnaudžiavo alkoholiu, nesikeikia. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės teiginius, jie yra deklaratyvūs ir melagingi. Atsakovė jau kurį laiką trukdo jam bendrauti su vaiku, neleidžia pasikalbėti telefonu. Iki atsakovė pradėjo riboti ieškovo teisę bendrauti su vaiku, jis su mergaite sutarė gerai, ji netgi nenorėdavo grįžti namo pas motiną, skundėsi, jog ji vartoja alkoholį ir ją muša. Nurodo, kad šiuo atveju neegzistuoja jokių aplinkybių dėl kurių vaikas negalėtų bendrauti su ieškovu teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nustatyta ieškovo ir nepilnamečio vaiko laikina bendravimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje šiame skirsnyje nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis). Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.
15. Nustatyta, kad šalys turi nepilnametę dukrą P. R., kurios gyvenamoji vieta, teismo sprendimu, nustatyta su motina – atsakove. Šalys gyvena skyriumi, vaikas gyvena kartu su motina. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su tėvu, priteisti atsakovui laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 200 Eur periodinių kasmėnesinių išmokų arba nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir nustatė laikiną ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką pagal jo pasiūlytąją tvarką, motyvuodamas tuo, kad nesant duomenų apie netinkamą ieškovo tėvo valdžios įgyvendinimą, taip siekiama išvengti konfliktinių situacijų bei laikinai sureguliuoti ginčo situaciją ir užtikrinti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais.
16. Apeliantė nesutinka su teismo nutarties dalimi, kuria nustatyta ieškovo ir nepilnamečio vaiko laikino bendravimo tvarka. Nurodo, kad nustatyta tvarka prieštarauja vaiko interesams, nes nors vaikui patinka su ieškovu bendrauti telefonu, tačiau susitikti su juo nenori, nes ieškovas vartoja alkoholį, keikiasi. Pasak apeliantės, po susitikimo su tėvu vaikui teikiama psichologo pagalba. Ieškovas teigia, kad apeliantės nurodomos aplinkybės neatitinka realybės, nes ieškovas mergaitės akivaizdoje niekada nepiktnaudžiavo alkoholiu, nesikeikė, apeliantės teiginiai yra deklaratyvūs ir melagingi, atsakovė jau kurį laiką trukdo jam bendrauti su vaiku, neleidžia pasikalbėti telefonu.
17. Pasisakydamas dėl apeliantės argumentų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnis numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymu siekiama išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais.
19. Nagrinėjamu atveju, ieškovo reikalavimai rodo, kad šalys nesutaria dėl bendravimo tvarkos. Atskirajame skunde apeliantė nurodžiusi, kad nesutinka su nustatyta laikina bendravimo tvarka, nenurodo teismo nustatytos laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos trūkumų, neteikia jokių savo siūlymų dėl tvarkos, o siekia, jog laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikintos. Toks sprendimo būdas, atsižvelgiant į aukščiau paminėtus tikslus, kurių siekiama laikinųjų apsaugos priemonių instituto pagalba, nepagrįstas.
20. Atskirojo skundo argumentą, kad teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka prieštarauja geriausiems vaiko interesams, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą. Apeliantės teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, nes neparemti šią aplinkybę pagrindžiančiais įrodymais. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti kokia ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai įvertinti visus šalių pateiktus įrodymus ir išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos pobūdžio ir intensyvumo nustatymui.
21. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir įvertinęs atskirajame skunde išdėstytus motyvus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas laikiną bendravimo tvarką, atsižvelgė į šalių pateiktus rašytinius dokumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tai, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, turi būti užtikrinama reali, o ne deklaratyvi, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka, tėvai turi dėti maksimalias pastangas siekdami užtikrinti abiejų tėvų lygiavertį bendravimą su nepilnamečiu vaiku. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus ir užtikrina nepilnamečio vaiko teises bendrauti su tėvu.
22. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti apeliantės atskirojo skundo ir jame pateiktais argumentais naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
ieškovės E. R. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Virginijus Kairevičius