Administracinė byla Nr. I-2432-331/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00512-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija  8.2, 74

(S)

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant pareiškėjai L. S. (Z.) (toliau - L. S.), atsakovės atstovui Osvaldui Žylei, vertėjai Ritai Nasalytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. S. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,

n u s t a t ė:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) viršininko 2012-12-21 sprendimu Nr. (23.19-08)-322-872 nuspręsta nepripažinti pareiškėjos 12 874,62 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) ir 1448 Lt GPM baudos nepriemokos beviltiška (b. l. 5).

Pareiškėja L. S., nesutikdama su šiuo sprendimu, kreipėsi į teismą su skundu (b. 1. 1-4) prašydama panaikinti Inspekcijos viršininko 2012-12-21 sprendimą nepripažinti mokestinės nepriemokos beviltiška Nr. (23.19-08)-322-872 bei įpareigoti Inspekciją priimti sprendimą pripažinti L. S. 12 874,62 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir 1 448 Lt gyventojų pajamų mokesčio baudos nepriemoką beviltiška.

Paaiškino, kad sprendimas yra priimtas aplaidžiai, paviršutiniškai įvertinus jos ekonominę padėtį ir padarius klaidingas išvadas, jog pareiškėjos ekonominė - socialinė padėtis neatitinka sunkios ekonominės-materialinės padėties sąvokos pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 113 str. 1 d. 3 p. Inspekcijos Nepriemokų administravimo departamento Nepriemokų išieškojimo organizavimo skyriaus 2012-12-21 išvada Nr. (23.23-08)-326-27772, kuria remiamasi skundžiamame sprendime, paremta iš esmės tik AB „Swedbank“ pateikta informacija apie banko sąskaitose piniginių lėšų judėjimą, neteisingai ir formaliai šiuos duomenis įvertinus, neįsigilinant į atliekamų operacijų turinį ir faktinę situaciją. Pareiškėjos teigimu yra neaišku, kaip Inspekcija apskaičiavo 44 585,43 Lt sumą, visiškai neatsižvelgusi į tai, kas pervedė/įnešė pinigus, dėl kokios priežasties buvo atliekamos pinigų pervedimo operacijos, kokia valiuta išreikštos sumos.

Pareiškėja turi kelias banko sąskaitas AB „Swedbank“. Banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) LT (litais) ir (duomenys neskelbtini) EUR (eurais) yra sąskaita, aptarnaujanti iš banko paimtą paskolą butui įsigyti, t.y. per šią sąskaitą yra atliekamas paskolos grąžinimas. Inspekcija į tai neatsižvelgė ir lėšas, išreikštas eurais, susumavo taip, lyg jos būtų išreikštos litais. Pareiškėjos manymu tai paneigia Inspekcijos skaičiavimų teisingumą ir patvirtina aplinkybę, jog Inspekcija neatidžiai, formaliai ir klaidingai įvertino jos ekonominę - socialinę padėtį. Pareiškėja taip pat turi banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) litais ir eurais su kredito limitu. Pareiškėjos sąskaitų papildymai sąlygoti pinigų judėjimu tarp sąskaitų, t.y. iš vienos sąskaitos nurašant pinigų sumą, o kitą - ją papildant (kai iš paskolos grąžinimo sąskaitos pinigai pervedami į  kreditinę sąskaitą, kad padengti išnaudotą kreditą, o pinigai iš kreditinės sąskaitos pervedami į litų paskolos gražinimo sąskaitą tam, kad bankas, pervedęs tuos pinigus į eurų sąskaitą, galėtų padengti paskolos įmoką), o tai pat dėl to, kad nuolat išnaudojamas yra kreditinės sąskaitos kredito limitas, kad anksčiau pervesti pinigai neišbūna iki paskolos ar kredito mokėjimo terminų, o iš karto yra išimami (nes yra būtini pragyvenimui) ir vėl įnešami artėjant atsiskaitymams už kreditą, paskolą.

Dėl 3 505 Lt sumos pervedimo į Labdaros ir paramos fondą „Raido“ pažymėjo, kad pinigai, pervesti į fondo sąskaitą, yra paties fondo. Fondas neturi banko kortelės, todėl pareiškėja fondo pinigus dėl patogumo, operatyvumo įnešdavo per bankomatą į savo kreditinę sąskaitą, iš kurios vėliau pervesdavo dalį pinigų į fondo sąskaitą, iš kurios fondas atsiskaitydavo už jo nuomojamų patalpų nuomą, o dalį pinigų panaudodavo atsiskaitymams už fondui skirtas prekes ir paslaugas.

Pareiškėjos teigimu, Inspekcija, spręsdama nepriemokos pripažinimo beviltiška klausimą, neatsižvelgė į tai, kad su sutuoktiniu moka paskolą AB „Swedbank“, paimtą butui įsigyti, neįvertino to, kad šeimos butas ir sutuoktinio banko sąskaita yra antstolio areštuota iš viso 96 017,08 Lt sumai, pareiškėja ir jos sutuoktinis yra bedarbiai, jiems buvo mokama nedarbo draudimo išmoka, pareiškėja yra pensininkė, neturinti jokio likvidaus turto, transporto priemonių, pinigų, turinti tik 355 701,72 Lt skolos AB „Swedbank“, šiuo metu pareiškėjai ir jos sutuoktiniui skirta socialinė pašalpa kaip nepasiturintiems. Atsižvelgdama į tai pareiškėja mano, kad priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas yra netikslingas dėl labai sunkios ekonominės - socialinės padėties, t. y. mokestinė nepriemoka atitinka MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą pagrindą.

Per teismo posėdį pareiškėja palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą patenkinti.

Atsakovė - VMI su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime (b. 1. 57-58) paaiškino, kad šiuo atveju būtina įvertinti ir ekonominę padėtį, t. y. surinkti duomenis apie asmens ir jo šeimos gaunamas pajamas ir turimą turtą. Rengiant išvadą buvo nustatyta, kad pareiškėja nuo 2012-03-24 gauna socialinę pašalpą. Pareiškėjos sutuoktinis A. Z. nuo 2010-07-01 yra A. Z. firmos „Fugos studija“ savininkas, tačiau ši įmonė nuo 2011-07-24 turi likviduojamos įmonės statusą. VĮ Registrų centras duomenimis pareiškėjos ir jos sutuoktinio vardu nuosavybės teise registruotas vienas nekilnojamojo turto objektas adresu (duomenys neskelbtini) (įregistruotas turto areštas ir hipoteka). Pagal iš „Swedbank“, AB gautą informaciją apie piniginių lėšų judėjimą banko sąskaitose buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-10-25 pareiškėjos banko sąskaitos buvo papildytos 44 585,43 Lt suma; 2012-10-25 piniginių lėšų likutis banko sąskaitose buvo 298,06 Lt. Per šį laikotarpį į Labdaros ir paramos fondą „Raido“ buvo pervesta 3 505 Lt.

Pažymėjo, kad MAĮ 113 str. numato mokesčių administratoriaus teisę, o ne pareigą, pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška. Pareiškėjos mokestinė nepriemoka nepripažinta beviltiška atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos gaunamos pajamos viršija 2008-06-05 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 538 patvirtintą valstybės remiamų pajamų dydį (350 Lt), pareiškėja nėra sulaukusi pensinio amžiaus, jai taip pat nėra nustatytas nedarbingumo lygis, nėra pakankamai duomenų, kad pareiškėjai nuolat reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, bei nustačius, kad pareiškėja turi turto.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

S k u n d a s  a t m e s t i n a s.

Šioje byloje ginčas kilo dėl VMI 2012-12-21 sprendimo Nr. (23.19-08)-322-872, kuriuo  L. S. mokestinė nepriemoka (12 874,62 Lt GPM ir 1 448 Lt GPM bauda)  nepripažinta beviltiška.

Taigi teismui svarbu nustatyti, ar nagrinėjamu atveju nebuvo MAĮ  113 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytų pagrindų pripažinti pareiškėjos mokestinę nepriemoką beviltiška, ar nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar priimtas sprendimas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Sprendžiant pareiškėjos reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams.

Šį ginčo klausimą reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymas, Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2004-05-12 įsakymu Nr. VA-92 patvirtintos Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, jos revizavimo ir apskaitos taisyklės (toliau – Taisyklės).

Nustatyta, kad nuo 2005-11-24 L. S. yra Labdaros ir paramos fondo „Raido“ vadovė (b. l. 30). AB „Swedbank“ 2010-10-06 pažymoje nurodyta, kad 2010-10-06 pareiškėjos ir jo sutuoktinio neįvykdyti įsipareigojimai bankui yra 107 938,53 EUR (b. l. 110). Nuo 2012-02-17 pareiškėja įregistruota darbo biržoje ir jai buvo mokama nedarbo draudimo išmoka nuo 2012-02-17 iki 2012-09-01 (b. l. 94), niekur nedirba, yra pensininkė, jai paskirta 6 428 rublių 13 kapeikų senatvės pensija (b. l. 44–46), taip pat nuo 2012-09-01 iki 2013-03-01 buvo paskirta socialinė pašalpa  (b. l. 46–47). Nuo 2012-05-25 areštuota pareiškėjai ir jos sutuoktinui A. Z. nuosavybės teise priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), ½ dalis (b. l. 68). Nuosavybės teise registruotų transporto priemonių pareiškėja ir sutuoktinis neturi (b. l. 71–72). Iš teismui ir VMI pareiškėjos pateiktų išrašų (sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini), esančių banke  AB „Swedbank“ (b. l. 8-24) akivaizdžiai ir aiškiai matyti pareiškėjos piniginių lėšų judėjimas banko sąskaitose. Laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-10-25 pareiškėjos banko sąskaitos buvo papildytos 44 585,43 Lt suma; 2012-10-25 piniginių lėšų likutis banko sąskaitose buvo 298,06 Lt. Per šį laikotarpį į Labdaros ir paramos fondą „Raido“ buvo pervesta 3 505 Lt. Taip pat pareiškėja turi kreditinę kortelę (b. l. 25).

Pareiškėja 2012-12-10 Inspekcijai pateikė prašymą  (b. l. 93) dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška. VMI Nepriemokų administravimo departamento Nepriemokų išieškojimo organizavimo skyrius 2012-12-21 surašė išvadą Nr. (23.23-08)-326-27772 „Dėl L. S. mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška“, kurioje nurodyta, kad pareiškėjos ekonominė-socialinė padėtis neatitinka sunkios ekonominės-socialinės padėties sąvokos kaip tai suprantama MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, todėl siūloma pareiškėjos apskaičiuotą 14 322,62 Lt mokestinę nepriemoką ( 12 874,62 Lt GPM ir 1 448 Lt GPM baudos) nepripažinti beviltiška bei nepriskirti prie nepriemokų, kurioms neteikiama priverstinio išieškojimo pirmenybė ir į kurias neatsižvelgiama planuojat biudžeto pajamas (b. l. 64).

VMI, išnagrinėjusi jos prašymą, vadovaudamasi MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Taisyklių 7.3 punktu, remdamasi 2012-12-21 išvada Nr. (23.23-08)-326-27772, ginčijamu 2012-12-21 sprendimu (b. l. 63) nepripažino L. S. mokestinės nepriemokos beviltiška, (b. l. 63).

Pagal MAĮ 113 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, beviltiška gali būti pripažįstama ta mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka, kurios neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba kurią priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu, kai: 1) nerasta mokesčių mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus); 2) priverstinio išieškojimo išlaidos didesnės už mokestinę nepriemoką; 3) netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama. Šis nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindas taikomas tik mokesčių mokėtojams, kurie yra fiziniai asmenys arba kai individualių (personalinių) įmonių savininkų ar ūkinių bendrijų narių sunki ekonominė (socialinė) padėtis.

Pareiškėja laiko, kad jos atžvilgiu turėtų būti taikomos MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, jos mokestinė nepriemoka turi būti pripažinta beviltiška, nes ji atitinka įstatyme numatytas sąlygas. Teismas su tokiais pareiškėjos argumentais sutikti negali, nes tam, kad būtų taikytos šioje normoje nustatytos sąlygos, turi būti neginčytinai įrodyta, jog fiziniam asmeniui reikalinga valstybės parama (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama. Kitaip tariant būtina įvertinti visas mokesčių mokėtojo ekonominę (socialinę) padėtį apibūdinančias aplinkybes (gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą ir kt.).

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėja  nedirba, gaudavo bedarbio ir socialinę pašalpas,  turi  nekilnojamąjį turtą, butą adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2012-05-25 ½ jo dalis yra areštuota antstolio, apribota disponavimo teisė (b. l. 68).

Pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo išnagrinėtos administracinės bylos (Nr. I-2433-643) duomenis pareiškėjos sutuoktinis A. Z. yra bedarbis, nuo 2012-02-07 iki 2012-08-06 gavo nedarbo draudimo išmoką, Sodros duomenimis jis nuo 2010-07-01 yra A. Z. firmos „Fugos studija“ savininkas, tačiau minėta įmonė nuo 2011-07-24 turi likviduojamos įmonės statusą, yra areštuotos jo banko sąskaitose esančios piniginės lėšos.

Taigi viena vertus pareiškėja ir jos sutuoktinis yra bedarbiai, gavo socialinę pašalpą, tačiau kita vertus pareiškėja gauna senatvės pensiją iš Rusijos (virš 200 dolerių), pagal AB „Swedbank“  išrašus akivaizdžiai matyti, kad laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-10-25 pareiškėjos banko sąskaitos buvo papildytos  44 585,43 Lt piniginėmis lėšomis, kurios yra aiškiai didelės kaip remiam asmeniui, yra įsteigusi Labdaros ir paramos fondą „Raido“, į kurį perveda atliekamas pinigines sumas nuo 600 lt iki 700 Lt kiekvieną mėnesį, po to juos pati išsiima pagal kasos išlaidų orderius (b. l. 31-34), kartu su sutuoktiniu yra pardavusi vieną butą, kitą butą įsigijusi su sutuoktiniu už skolintas lėšas (banko kreditas),  už telefono paslaugas  kiekvieną  mėnesį moka nuo 137 Lt iki 400 Lt (b. l. 8-18). Pareiškėja ir jos sutuoktinis pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus nėra pensinio amžiaus ar neįgalieji, nepateikė jokių įrodymų, kad jiems reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ar reabilitacija, jie turi nekilnojamojo turto. Pareiškėja teigia, kad pinigines lėšas į jos sąskaitas perveda sūnus, tačiau iš banko išrašų akivaizdžiai matyti, kad sūnus yra pervedęs tik du kartus (2012-02-14 ir 2012-03-14), viso 1520 Lt, likusias sumas į sąskaitą pareiškėja įnešinėjo grynais, jokių įrodymų, kad sūnus ją išlaiko nepateikė.

Dėl įrodymų rinkimo, jų vertinimo bei įrodinėjimo naštos (onus probandi) paskirstymo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2006-08-02 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-4-1212/2006 yra konstatavęs, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 53 str. 2 d. ir 57 str. 4 d.). Tačiau ABTĮ 57 straipsnio suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma.

Teismo vertinimu, pareiškėjai negali būti taikomos MAĮ 113 straipsnio 1 dalies nuostatos, nes pareiškėja neatitinka šių sąlygų, leidžiančių spręsti, kad priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką iš asmens, kuriame teikiama socialinė parama, yra netikslinga tiek socialiniu, tiek ekonominiu požiūriu. Atkreiptinas dėmesys, kad VMI, nagrinėdama pareiškėjos prašymą pripažinti jos nepriemoką beviltiška, 2012-12-21 išvadoje  (b. l. 64) įvertino visas įmanomas aplinkybes apie pareiškėjai ir jos sutuoktiniui skirtas socialines pašalpas, kurios egzistavo ginčijamo sprendimo priėmimo metu (pašalpa paskirta nuo 2012-12-01 iki 2013-03-01), pinigines lėšas, esančias pareiškėjos banko sąskaitose, jų judėjimą nuo 2012-01-01 iki 2012-10-25,  pervedamas pinigines sumas į paramos fondą (3 505 Lt).  VMI objektyviai įvertino ginčo aplinkybes, susijusias su pareiškėjos socialine ir ekonomine padėtimi, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias pareiškėjos nepriemokos pripažinimo beviltiška sąlygas. Be to, teismo vertinimu, pareiškėja, kaip socialiai remiamas asmuo,  pakankamai dideles pinigines sumas kiekvieną mėnesį moka už telefono paslaugas (TELE 2), skiria lėšas paramos fondui, grynus pinigus įneša į savo banko sąskaitą.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, remdamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyręs bylos rašytinių įrodymų visumą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad ginčo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, jame pagrįstai nuspręsta nepripažinti pareiškėjos nurodytos mokestinės nepriemokos beviltiška, nes iš pateiktų duomenų nenustatyta, jog  pareiškėjos turtinė bei socialinė ekonominė padėtis atitiktų MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytus pagrindus. Atsakovė tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, procedūrinių pažeidimų nepadarė. Ginčo sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo  8 straipsnio individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus, yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis, priimtas ir pasirašytas kompetentingo subjekto, todėl skundas negali būti patenkintas jame išdėstytais argumentais.

Teismui pripažinus, kad ginčo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo įpareigoti VMI priimti sprendimą pripažinti L. S. 12 874,62 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir 1 448 Lt gyventojų pajamų mokesčio baudos nepriemoką beviltiška.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str.,  85–87 str., 88 str. 1 p. ir 127 str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjos L. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas                                                                                  Henrikas Sadauskas