Civilinė byla Nr. e2YT-9061-547/2023

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-01462-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.2.8; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.15.2 

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 5 d.

Varėna

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Silvana Girdenienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Varėnos rajono žemės ūkio bendrovės „Tėviškė“ pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Turto bankui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Pareiškėja pareiškime nurodo, kad 1992 metais buvęs Varėnos rajono „Šviesos“ kolūkis buvo reorganizuotas į 5 žemės ūkio bendroves (toliau – ir ŽŪB), t. y., į ŽŪB „Tėviškė“, ŽŪB „Puodžiai“, ŽŪB „Vazgirdonys“, ŽŪB „Aukštakalnis“ ir ŽŪB „Strielčiškės“. Iš „Šviesos“ kolūkio aukščiau paminėtoms bendrovėms buvo perduotas buvęs šio kolūkio turtas.         Pastatai – kluonas ir veršelių tvartas iš Varėnos rajono „Šviesos“ kolūkio perduotas ŽŪB „Vazgirdonys“. Tačiau 1992 m. rugsėjo 4 d. susirinkime svarstant klausimą dėl ŽŪB „Puodžiai“ ir ŽŪB „Vazgirdonys“ prijungimo prie ŽŪB „Tėviškė” bei šiame susirinkime dalyvavę Žemės ūkio bendrovių nariai vienbalsiai nubalsavo, kad ŽŪB „Puodžiai“ ir ŽŪB „Vazgirdonys“ būtų prijungtos prie ŽŪB „Tėviškė“, kartu šiai bendrovei perduodant visą joms iš „Šviesos“ kolūkio atitekusį turtą. Tokiu būdu šių ŽŪB nebeliko ir jos buvo prijungtos prie ŽŪB „Tėviškė“ bei visas jų turėtas turtas buvo perduotas ŽŪB „Tėviškė“.

           Pareiškėja nurodo, kad 1645,3 kv. m. bendro ploto pastatas – kluonas bei 411,36 kv. m. bendro ploto pastatas – veršidė, esantys (duomenys neskelbtini), priklausė ŽŪB „Vazgirdonys“ ir pagal turto perdavimo-priėmimo aktą nuo 1992 m. rugsėjo mėnesio buvo perduoti ŽŪB ,,Tėviškė“. Pareiškėja nuo 1992 m. rugsėjo 1 d. nenutrūkstamai ir viešai valdo 1645,3 kv. m. bendro ploto pastatą – kluoną, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 411,36 kv. m. bendro ploto pastatą – veršelių tvartą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškime nurodoma, kad nors šie pastatai ir buvo perduoti ŽŪB „Tėviškė“, tačiau jie niekada nebuvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre, t. y. jie niekada nebuvo registruoti nei Varėnos rajono „Šviesos“ kolūkio vardu, nei ŽUB „Vazdgirdonys“ vardu. Nuo perdavimo momento jie netapo juridiniu šių pastatų – kluono ir veršidės savininku, jie tik tapo teisėtu jų valdytoju, todėl yra priversti kreiptis į teismą dėl šių pastatų valdymo nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. 

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateiktu atsiliepimu į pareiškėjos pareiškimą neprieštaravo pareiškimo tenkinimui bei prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad Valstybės įmonė Turto bankas neturi duomenų, patvirtinančių, kad turtas nebuvo įgytas pareiškėjos nurodomu būdu, todėl neprieštarauja įgyjamosios senaties įgijimo fakto nustatymui.

Teismas

konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Apie bylos nagrinėjimą, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnis, buvo paskelbtas teismo pranešimas internete, tačiau jokie kiti suinteresuoti asmenys nesikreipė dėl jų įtraukimo į bylos nagrinėjimą ir nepareiškė prieštaravimų pareiškėjos pareiškimui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja Varėnos rajono žemės ūkio bendrovė „Tėviškė“ kelia klausimą dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį į nekilnojamąjį turtą – 1645,3 kv. m. bendro ploto pastatą – kluoną, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) bei 411,36 kv. m. bendro ploto pastatą – veršelių tvartą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). 

 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio nurodytu būdu, t. y., asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 d.). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 d., 4.70 straipsnio 1 d.). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 d., 4.26 straipsnio 2 d.). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnio nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 d. daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 straipsnio 1, 2 d. nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aštunta, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 d. nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip 3 metus. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006; 2007 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2013 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013 ir kt.). Teisme nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68–4.71 straipsniai).

Pareiškėjos nurodomos aplinkybės, pateikti įrodymai ir teisiniai argumentai patvirtina, kad egzistuoja visos įstatyme numatytos sąlygos nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėja Varėnos rajono žemės ūkio bendrovė „Tėviškė“ įgijo nuosavybės teisę į 1645,3 kv. m. bendro ploto pastatą – kluoną, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) bei 411,36 kv. m. bendro ploto pastatą – veršelių tvartą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Iš pateiktų duomenų matyti, kad 1992 metais buvęs Varėnos rajono „Šviesos“ kolūkis buvo reorganizuotas į 5 žemės ūkio bendrove – ŽŪB „Tėviškė“, ŽŪB „Puodžiai“, ŽŪB „Vazgirdonys“, ŽŪB „Aukštakalnis“ ir ŽŪB „Strielčiškės“. Iš „Šviesos“ kolūkio aukščiau paminėtoms bendrovėms buvo perduotas buvęs šio kolūkio turtas. Prie pareiškimo pridėtu pagrindinių priemonių perdavimo Vazgirdonių žemės ūkio bendrovei perdavimo aktu, kurį patvirtino Varėnos rajono Jakėnų apylinkės agrarinės reformos tarnyba, patvirtinama, kad aukščiau nurodyti du pastatai, t. y. 1645,3 kv. m. bendro ploto pastatas – kluonas bei 411,36 kv. m. bendro ploto pastatas – veršelių tvartas, iš Varėnos rajono „Šviesos“ kolūkio balanso buvo perduotas ŽŪB „Vazgirdonys“. Tačiau 1992 m. rugsėjo 4 d. susirinkime svarstant klausimą dėl ŽŪB „Puodžiai“ ir ŽŪB „Vazgirdonys“ prijungimo prie ŽŪB „Tėviškė“ bei šiame susirinkime dalyvavę Žemės ūkio bendrovių nariai vienbalsiai nubalsavo, kad ŽŪB „Puodžiai“ ir ŽŪB „Vazgirdonys“ būtų prijungtos prie ŽŪB „Tėviškė“, kartu šiai bendrovei perduodant visą joms iš „Šviesos“ kolūkio atitekusį turtą. Tokiu būdu šių žemės ūkio bendrovių nebeliko ir jos buvo prijungtos prie ŽŪB „Tėviškė“ bei visas jų turėtas turtas buvo perduotas ŽŪB „Tėviškė“. Pagal turto perdavimo – priėmimo aktą žemės ūkio bendrovei „Tėviškė“ buvo perduoti 1645,3 kv. m. bendro ploto pastatas – kluonas bei 411,36 kv. m. bendro ploto pastatas – veršelių tvartas, todėl nuo 1992 m. rugsėjo 4 d. ŽŪB „Tėviškė“ nenutrūkstamai ir viešai valdo šiuos du aukščiau nurodytus pastatus – kluoną bei veršelių tvartą. Per nepertraukiamą naudojimosi nekilnojamu turtu – 1645,3 kv. m. bendro ploto pastatu – kluonu, bei 411,36 kv. m. bendro ploto pastatu – veršelių tvartu, nuo 1992 metų, jokios valdžios institucijos, jokie kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, nėra pareiškėjai pareiškę jokių pretenzijų, reikalavimų dėl pastatų (patalpų) naudojimo ar jų statybos neteisėtumo. Iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylų matosi, kad pareiškėja 2023 metais atliko kluono, esančio adresu (duomenys neskelbtini) bei veršelių tvarto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Atlikus kadastrinius matavimus nustatyta, kad pastatų statyba baigta 100 procentų. Matininkės D. T. parengtose Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylose yra užfiksuota, kad kluono statybos pradžios ir pabaigos metai – 1975 m., o veršelių tvarto – 1970 m.

Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad nekilnojamųjų daiktų valdymo fakto pareiškėja nebuvo įregistravusi viešame registre, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad registracijos viešame registre nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004 ir kt.). Šioje byloje įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šios kategorijos bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, todėl prielaidų darymas yra neišvengiamas. Nagrinėjamoje byloje prašomų nustatyti pastatų – kluono bei veršelių tvarto įgijimą nuosavybės teise įgyjamosios senaties būdu faktą pareiškėja įrodinėjo savo pareiškimu bei rašytiniais įrodymais.

Taigi pareiškėja ŽŪB „Tėviškė“ nebuvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu įgijusi nuosavybės teisių į šiuos pastatus – kluoną bei veršelių tvartą, todėl darytina išvada, jog pareiškėja, valdydama pastatus – kluoną bei veršelių tvartą, jį sąžiningai atvirai ir nepertraukiamai valdė nuo 1992 m., t. y., daugiau kaip 31 metus laiko. Iki šios dienos, išskyrus pareiškėją, niekas pastatais nesinaudojo ir nedisponavo jų nuosavybe, dėl jų nereiškė jokių pretenzijų.

Byloje įtrauktas suinteresuotas asmuo taip pat nepateikė teismui jokių prieštaravimų dėl pareiškėjos pateikto prašymo, todėl laikytina, kad į minėtą nekilnojamąjį turtą pretenzijų nėra. Teisme nėra gauta pareiškimų su prašymu įtraukti suinteresuotais asmenimis, kurie pretenduotų į pareiškėjos nurodytą turtą, byloje neginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas. Šios aplinkybės rodo, kad pastatai – kluonas bei veršelių tvartas visą 31 metų laikotarpį buvo valdomas teisėtai, nes jų valdymas nebuvo įgytas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus ir jokie kiti asmenys iki šiol nereiškė jokių pretenzijų dėl to, kad pareiškėja pastatus būtų valdžiusi neteisėtai – pareiškėja elgėsi kaip daikto savininkė ir suvokė, kad kiti asmenys daugiau teisių už ją į pastatus – kluoną bei veršelių tvartą, neturi. Aptarti argumentai patvirtina, kad egzistuoja visos kasacinio teismo praktikoje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą patenkinti pareiškėjos pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą nustatymo, kad pareiškėja nuosavybės teise įgijo aukščiau minėtus pastatus.  

Vadovaudamasis CK 4.47 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 4.68–4.71 straipsniais, CPK 530-533 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėja Varėnos rajono žemės ūkio bendrovė „Tėviškė“, juridinio asmens kodas 184542666, esanti adresu (duomenys neskelbtini), nuo 1992 metų rugsėjo 4 d., nuosavybės teise valdo 1645,3 kv. m. bendro ploto pastatą – kluoną, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu – (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėja Varėnos rajono žemės ūkio bendrovė „Tėviškė“, juridinio asmens kodas 184542666, esanti adresu (duomenys neskelbtini), nuo 1992 metų rugsėjo 4 d., nuosavybės teise valdo 411,36 kv. m. bendro ploto pastatą – veršelių tvartą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu – (duomenys neskelbtini). 

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Teisėja                                                    Silvana Girdenienė