Administracinio nusižengimo byla
Nr. A20.-1827-617/2022
Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00295-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.7; 55.1.1
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 7 d.
Švenčionys
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij
sekretoriaujant Agnei Usovienei,
dalyvaujant pareiškėjui M. M., jo atstovei advokatei Inesai Arbočienei,
suinteresuoto asmens atstovei Ritai Markevič-Babičevienei,
vertėjai Šeidai Kauzonei
teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal M. M. prašymą su suinteresuotu asmeniu VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centru dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas M. M. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašo taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre netaikant jam judėjimo laisvės apribojimų.
Pareiškėjas paaiškino, kad jis iš Baltarusijos Respublikos atvyko į Latviją, kur prašė prieglobsčio, bet pareigūnų buvo sumuštas, todėl keliavo į kitą Europos Sąjungos valstybę prašyti prieglobsčio. Jam nebuvo svarbu į kokią šalį vykti, svarbu, kad tai būtų saugi šalis. Jis nepadarė jokių nusikaltimų, nekėlia pavojaus Lietuvai, yra prieglobsčio prašytojas, jau sulaikytas 3 mėnesius, prašo suteikti jam galimybę laisvai judėti.
Pareiškėjo atstovė paaiškino, kad užsienietis, nežinodamas Lietuvos Respublikos įstatymų, atvykęs į Lietuvą, per ją važiavo tranzitu. Užsieniečio asmenybė nustatyta, jis yra prieglobsčio prašytojas, nekėlia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, yra faktiškai sulaikytas 3 mėnesius, tolimesnis sulaikymas nėra būtinas ir yra neproporcinga priemonė. Prašo užsieniečio prašymą patenkinti.
Suinteresuoto asmens atstovė paaiškino, kad palaiko atsiliepime į prašymą pateiktus argumentus, nurodo, jog užsienietis, neturėdama ES vizos, pasinaudodamas asmenų, kurie užsiima neteisėtų migrantų gabenimu, paslaugomis bandė neteisėtai patekti į Europos Sąjungą. Jis per Lietuvos Respubliką važiavo tranzitu, bandydamas patekti į Vokietiją, Lietuvos Respublikoje prieglobsčio neprašė. Tik būdamas sulaikytas jis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, šis prašymas dar nėra išnagrinėtas. Prašo užsieniečio prašymo netenkinti, nes, turėdamas galimybę laisvai judėti, jis vėl bandys išvykti iš Lietuvos Respublikos, tuo trukdys galutinio sprendimo prieglobsčio byloje priėmimui bei vykdymui.
Prašymas tenkintinas.
Nustatyta, kad Irano Islamo Respublikos pilietis M. M. buvo sulaikytas 2022-09-06 bandydamas kartu su kitais asmenimis išvykti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką. Užsienietis neturėjo dokumentų, leidžiančių būti Lietuvos Respublikoje. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022-09-11 sprendimu užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT prie LR VRM nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022-12-11. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo Lietuvos Respublikoje. Šis prašymas priimtas nagrinėti, sprendimas prieglobsčio byloje nepriimtas. Užsieniečiui įgijus prieglobsčio prašytojo statusą buvo kreiptasi į teismą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės persvarstymo. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022-10-14 sprendimu užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinimas VSAT prie LR VRM nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023-01-14. Užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas.
Pagal LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 4 dalį prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir ( arba ) patikrinti jo tapatybę ir ( arba ) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį ( kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius ), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir ( ar ) pilietybę ( atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan. ); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna ( negyvena ); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos; 12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu; 13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo; 14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę ( valstybes nares ).
Nagrinėjamu atveju, kaip buvo minėta, M. M. yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas. Prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, nes kaip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas < ... > tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, teisėjų kolegijos nuomone, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. < ...>. ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019 ). Konstatuotina, jog egzistuoja LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas ( siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį ( kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius ), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų ( Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas ). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio ( iš lot. kraštutinė priemonė ) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Pagal LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 112 straipsnį užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.
LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Pagal susiklosčiusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, nors vienos minėtoje teisės normoje išvardintų aplinkybių nebuvimo nustatymas yra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Pagal LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę ( LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 115 straipsnio 5 dalis ). Pagal LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 14019 straipsnio 1 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę ( LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 14019 straipsnio 2 dalis ). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-07-02 nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremali padėtis dėl masinio užsieniečių antplūdžio nėra atšaukta, todėl pareiškėjo atžvilgiu yra taikomas minėto įstatymo X2 skyriuje nustatytas reguliavimas.
Užsienietis faktiškai yra sulaikytas nuo 2022-09-06, jis bendradarbiauja su valstybės institucijomis siekiant nustatyti jo tapatybę, pateikė asmens kortelę, duomenų, kad jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra, būdamas apgyvendintas VSAT prie LR VRM nustatytų taisyklių nepažeidinėjo, todėl, teismo nuomone, šiuo atveju galutinio sprendimo įvykdymas ir Įstatymo tikslai gali būti pasiekti neribojant vienos pagrindinių asmens teisių, judėjimo laisvės, garantuojamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio. Šiuo atveju proporcinga ir pagrįsta taikyti LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT prie LR VRM ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 14019 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 118 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
M. M. prašymą patenkinti.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022-10-14 sprendimą dėl Irano Islamo Respublikos piliečiui M. M. alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo ir skirti Irano Islamo Respublikos piliečiui M. M., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023-01-14, bet neilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėjas Anatolij Januševskij