Civilinė byla Nr. 2-1042-381/2017

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00103-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4.11.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 20 d.

Vilnius

              Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų asmenų D. B. ir B. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria uždarosios akcinės bendrovės „Kviečiai“ bankrotas pripažintas tyčiniu civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Geima“ pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kviečiai“ dėl bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys – D. B. ir B. B.

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Kviečiai“ bankroto administratorius V. R. pateikė prašymą, kuriame vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1-5 punktais prašė pripažinti BUAB „Kviečiai“ bankrotą tyčiniu, kaltais asmenimis pripažinti D. B. (vadovavusią bendrovei iki 2016 m. sausio 14 d.) ir B. B. (vadovavusį bendrovei nuo 2016 m. sausio 14 d. iki bankroto bylos iškėlimo). Iki 2016 m. sausio 12 d. vienintele bendrovės akcininke buvo D. B., nuo 2016 m. sausio 12 d. UAB „Kviečiai“ vieninteliu akcininku tapo B. B.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi pagal ieškovės UAB „Geima“ pareiškimą UAB „Kviečiai“ iškėlė bankroto bylą.
3. Vadovaujantis 2016 m. rugpjūčio 31 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi bendrovės dokumentai bankroto administratoriui perduoti 2016 m. rugsėjo 14 d. UAB „Kviečiai“ dokumentų duomenimis įmonė jau 2015 m. pradžioje tapo nemoki. 2015 m. vasario 15 d. ir 2015 m. kovo 31 d. UAB „Kviečiai“ pardavė visą įmonės materialų turtą per savininkus ir vadovus susijusiai įmonei UAB „Mažeikių logistika“. UAB „Mažeikių logistika“ už įsigytą iš UAB „Kviečiai“ turtą neatsiskaitė, tačiau UAB „Kviečiai“ vadovai nedėjo jokių pastangų skolai išieškoti arba turtui susigražinti.
4. 2015 kovo mėn. bendrovės balanso, sudaryto 2015 m. gegužės 6 d., duomenimis įmonė materialaus turto jau neturėjo, įmonės apskaitoje nurodytas tik trumpalaikis turtas, kurį sudarė pirkėjų įsiskolinimai 33 122,69 Eur sumai, piniginės lėšos kasoje ir sąskaitose – 1 909,61 Eur, atsargos – 1 048,83 Eur, kitos gautinos sumos – 95,82 Eur, iš viso 36 186,09 Eur. Tuo tarpu įmonės įsipareigojimai (per metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai) sudarė
   92 761,36 Eur: prekybos skolos – 86 038,79 Eur, mokesčių, socialinio draudimo ir atlyginimų skolos – 6 550,25 Eur, t. y. daugiau nei du su puse karto įsipareigojimai viršijo įmonės turtą. Nors UAB „Kviečiai“ vadovai turėjo pareigą inicijuoti bankroto bylą, tačiau jie ĮBĮ 8 straipsnio nuostatų nevykdė. Bendrovės vadovai, neatsižvelgdami į tai, kad bendrovė nemoki, pardavė visą jos turtą, už kurį negavo jokių pajamų. Bendrovės vadovai toliau supirkinėjo iš fizinių ir juridinių asmenų žemės ūkio produkciją, už ją neatsiskaitė ir atsiskaityti neketino, nes visą bendrovės turtą (į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą) sąmoningai perkėlė į sūnui priklausančią UAB „Mažeikių logistika“. Tokiu būdu UAB „Kviečiai“ vadovai ne tik pažeidė bendrovės interesus, bet ir įmonės kreditorių teises. Iškėlus UAB „Kviečiai“ bankroto bylą, liko 153 197,02 Eur nepatenkintų kreditorinių reikalavimų.
5. UAB „Kviečiai“ ir UAB „Mažeikių logistika“ yra susijusios įmonės. UAB „Kviečiai“ buvę akcininkai bei vadovai D. B. ir B. B. yra UAB „Mažeikių logistika“ akcininko ir direktoriaus A. B. tėvai. A. B. nuo 2014 m. gegužės 2 d. iki 2016 m. sausio 29 d. dirbo UAB „Kviečiai“ vadybininko pareigose. Ant sąskaitų faktūrų, patvirtinančių UAB „Kviečiai“ turto pardavimo faktą UAB „Mažeikių logistika“, yra A. B., kaip pardavėjo, parašai.
6. 2016 m. birželio 6 d. Telšių apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija atlikto operatyvų patikrinimą UAB „Kviečiai“, kurio metu nustatė (2016 m. birželio 6 d. Operatyvaus patikrinimo pažyma), kad UAB „Mažeikių logistika“ direktorius A. B. UAB „Kviečiai“ vadovo B. B. sutikimu pateikė prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) duoti sutikimą, kad UAB „Mažeikių logistika“ 6 831 Eur mokestinė nepriemoka būtų leista perimti UAB „Kviečiai“. Pareiškėjo teigimu, tai patvirtina nemokios UAB „Kviečiai“ vadovo B. B. siekį, perimant mokestinę nepriemoką, mokėti UAB „Mažeikių logistika“ skolą, dar labiau pabloginti UAB „Kviečiai“ finansinę padėtį ir pažeisti įmonės kreditorių interesus.
7. Operatyvaus patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad UAB „Kviečiai“, būdama nemoki ir nevykdydama veiklos, pirko iš susijusios įmonės UAB „Mažeikių logistika“ du krovininius automobilius su puspriekabėmis už 42 350 Eur. Šios transporto priemonės – tai dalis turto, kurį UAB „Kviečiai“ pardavė UAB „Mažeikių logistika“ ir už kurį UAB „Mažeikių logistika“ neatsiskaitė. 2016 m. kovo 31 d. UAB „Mažeikių logistika“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodyta transporto priemonių pardavimo kaina yra neproporcingai didelė. UAB „Kviečiai“ pagal 2016 m. kovo 31 d. PVM sąskaitas faktūras neatsiskaitė, dėl ko bendrovės direktorius B. B. pateikė VMI raštišką paaiškinimą, kuriame nurodė, jog UAB „Kviečiai“ neturi atsiskaitymui pinigų. Tačiau VMI pateiktoje PVM deklaracijoje už 2016 m. kovo mėn. B. B. nurodė 7 350 Eur sumą, kaip gražintiną iš biudžeto PVM. Nurodytos aplinkybės (apgaulingas 7 350 Eur grąžintino PVM deklaravimas) patvirtina esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytus tyčinio bankroto požymius.
8. Be to, bendrovė minėtas transporto priemones pirko už tokią kainą, kuri sudarė viso 2015 metais UAB „Kviečiai“ parduoto UAB „Mažeikių logistika“ turto kainą. Pareiškėjo nuomone, šio sandorio tikslą parodo tarpusavio skolų užskaitymo aktas, kuriuo UAB „Mažeikių logistika“ ir UAB „Kviečiai“ įskaito tarpusavyje susidariusias skolas, t. y. UAB „Mažeikių logistika“ pardavusi už didelę kainą dalį perimto turto (du vilkikus su puspriekabėmis) įskaitė visą įsiskolinimą už nupirktą iš UAB „Kviečiai“ turtą, tuo UAB „Kviečiai“ ir jos kreditoriams padarydama didelę žalą.
9. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pareiškėjas teigia, jog įmonės vadovai sistemingai ir nuosekliai blogino UAB „Kviečiai“ finansinę padėtį, nesilaikė įmonės vadovams įstatymais keliamų reikalavimų, netinkamai vykdė nustatytas pareigas, sudarė nuostolingus ar ekonomiškai nenaudingus įmonei sandorius: UAB „Kviečiai“ vadovai perkėlė turtą į susijusią įmonę (tuo panaikindami galimybę kreditoriams išsiieškoti skolas iš įmonės turto), nuosekliai didino įmonės įsiskolinimą (esant įmonei nemokiai, supirkdami žemės ūkio produkciją ir neketindami už ją atsiskaityti), apgaulės būdu siekė PVM susigražinimo iš Valstybės biudžeto, taip pat pažeidė ĮBĮ 8 straipsnį.
10. BUAB „Kviečiai“ kreditorius ūkininkas R. L. atsiliepime į pareiškimą pritarė bankroto administratoriaus pareiškimui dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Taip pat kreditorius akcentavo, jog trečiojo asmens B. B. atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Mažeikių policijos komisariate pagal jo pareiškimą bei Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartį.
11. Trečiasis asmuo D. B. atsiliepime į bankroto administratoriaus pareiškimą prašė jo netenkinti ir nurodė, kad būdama formali UAB „Kviečiai“ akcininkė ir vadovė, savo pareigas vykdė sąžiningai ir nesudarė bendrovei nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų sandorių. Nepaisant trečiojo asmens B. B. pastangų, verslas nepavyko, tačiau ji nesutinka, kad bendrovė iki bankroto būsenos privesta tyčia. Kadangi ji buvo tik formalia bendrovės vadove, o įgaliojimus spręsti visus bendrovės klausimus buvo suteikusi B. B., todėl dėl 2015 m. kovo 15 d. bei 2015 m. kovo 31 d. atliktų bendrovės turto pardavimų nieko paaiškinti negali. Mano, kad bendrovės turtas buvo parduotas dėl pablogėjusios trečiojo asmens B. B. sveikatos būklės. Taip pat D. B. atkreipė dėmesį, kad ant pareiškėjo į bylą pateiktų sąskaitų faktūrų nėra trečiųjų asmenų parašų.
12. Trečiasis asmuo D. B. taip pat nurodė, kad, pagerėjus B. B. sveikatai, 2016 m. pradžioje jis tapo bendrovės vadovu ir akcininku, todėl apie vėlesnius bendrovės sandorius nieko negali paaiškinti, tačiau galvoja, kad bankroto bylos bendrovei iškėlimo momentu iki tol buvęs parduotas turtas buvo sugrąžintas į bendrovę. Trečiasis asmuo mano, kad jo ir kito trečiojo asmens atliktų formaliai ne visai teisėtų veiksmų negalima vertinti, neatsižvelgiant į tai, jog šie veiksmai neturėjo jokios lemiamos reikšmės bendrovės mokumo sumažėjimui.
13. Trečiasis asmuo B. B. atsiliepime į bankroto administratoriaus pareiškimą prašė jo netenkinti ir nurodė, kad bendrovės akcininko ir vadovo pareigas vykdė tinkamai ir neatliko jokių veiksmų, dėl kurių būtų buvusios apribotos ar panaikintos kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą. Ženklų bendrovės veiklos rezultatų pablogėjimą lėmė jo pablogėjusi sveikatos būklė. Pablogėjus trečiojo asmens sveikatai, bendrovės reikalais rūpinosi trečiųjų asmenų sūnus A. B., kuris tuo metu bendrovėje dirbo vadybininku. Kadangi jis taip pat buvo UAB „Mažeikių logistika“ akcininku bei direktoriumi ir 2015 m. pradžioje perėmė UAB „Kviečiai“ veiklą, todėl jis ir atliko 2015 m. kovo 15 d. bei 2015 m. kovo 31 d. bendrovės turto pardavimus.
14. Nors pareiškėjas nurodo, jog bendrovė buvo nemoki jau nuo 2015 m. pradžios, tačiau dar pusantrų metų ji vykdė ūkinę komercinę veiklą, niekas iš įmonės kreditorių nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Tiek tretieji asmenys, tiek bendrovės kreditoriai tikėjo, kad bendrovės finansiniai nesklandumai yra laikino pobūdžio. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad bendrovė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, o jį nulėmė objektyvios priežastys – verslo nesėkmė.
15. Trečiojo asmens nuomone, byloje nėra pakankamai duomenų, kurie leistų bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

16. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi bankrutuojančios UAB „Kviečiai“ bankrotą pripažino tyčiniu.
17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2015 metais BUAB „Kviečiai“ vadovai turėjo pareigą inicijuoti įmonei bankroto bylą, nes 2015 m. kovo 1 d. bendrovės balanso duomenimis įmonė buvo nemoki, nes jos pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 8 straipsnis).
18. Teismas pritarė pareiškėjo argumentui, kad Telšių apskrities VMI 2016 m. birželio 6 d. atlikto operatyvaus patikrinimo pažymoje nustatytos aplinkybės įrodo nemokios UAB „Kviečiai“ vadovo B. B. siekį, perimant mokestinę nepriemoką, mokėti UAB „Mažeikių logistika“ skolą, dar labiau pabloginti UAB „Kviečiai“ finansinę padėtį ir pažeisti įmonės kreditorių interesus.
19. 2016 m. balandžio 30 d. Tarpusavio skolų užskaitymo aktas, kuriuo UAB „Mažeikių logistika“ ir UAB „Kviečiai“ įskaito tarpusavyje susidariusias skolas, įrodo, kad UAB „Mažeikių logistika“, pardavusi už didelę kainą dalį perimto turto (du vilkikus su puspriekabėmis), įskaitė visą įsiskolinimą už nupirktą iš UAB „Kviečiai“ turtą, tuo UAB „Kviečiai“ ir jos kreditoriams padarydama žalą.
20. Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, sutiko su pareiškėju, kad BUAB „Kviečiai“ įmonės vadovai, t. y. tretieji asmenys D. B. ir B. B., sistemingai blogino BUAB „Kviečiai“ finansinę padėtį, nesilaikė įmonės vadovams įstatymais keliamų reikalavimų, netinkamai vykdė jiems įstatymais nustatytas pareigas, sudarė nuostolingus ir ekonomiškai nenaudingus įmonei sandorius, perkėlė BUAB „Kviečiai“ turtą į susijusią įmonę UAB „Mažeikių logistika“, laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Minėti trečiųjų asmenų veiksmai panaikino kreditoriams galimybę išsiieškoti skolas iš įmonės turto.
21. Teismas sprendė, kad trečiųjų asmenų nurodytos aplinkybės, susijusios su trečiojo asmens B. B. liga, formaliu, bet ne realiu trečiojo asmens D. B. vadovavimu BUAB „Kviečiai“, su objektyviomis nepasisekusio verslo priežastimis, nepaneigia įstatymu nustatytos pareigos įmonės vadovui vykdymo, nepateisina anksčiau aptartų BUAB „Kviečiai“ nenaudingų veiksmų atlikimo.
22. Teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti akivaizdžią išvadą, kad BUAB „Kviečiai“ prie bankroto buvo privesta sąmoningai blogai valdant įmonę, įmonės valdymo organai nevykdė įstatymuose jiems nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, todėl yra pagrindas BUAB „Kviečiai“ bankrotą pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1-5 punktus.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

23. Tretieji asmenys D. B. ir B. B. atskirajame skunde prašė atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, jeigu jį praleido, bei panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti.
24. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, nes netinkamai vadovavosi ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismine praktika dėl tyčinio bankroto. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, jog bendrovės sudaryti sandoriai su UAB „Mažeikių logistika“, nors jie ir buvo ekonomiškai nenaudingi, nulėmė bendrovės nemokumą.
2. Tretieji asmenys savo pareigas bendrovėje vykdė tinkamai, specialiai nesudarė jokių bendrovei nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų sandorių.
3. UAB „Kviečiai“ vystomas verslas susiklostė nesėkmingai dėl objektyvių priežasčių. Apeliantai pažymėjo, kad pajamos iš bendrovės veiklos buvo praktiškai vienintelis trečiųjų asmenų pragyvenimo šaltinis, todėl tyčinio bankroto jie nesiekė. Bendrovės bankrotas apeliantams buvo nenaudingas.
4. Aplinkybę, kad dėl UAB „Kviečiai“ finansinės padėties pablogėjimo nėra apeliantų tyčios, patvirtina tai, jog būtent jų sūnus, o ne apeliantai, su kuriuo tretieji asmenys buvo sutarę dėl UAB „Kviečiai“ verslo perėmimo B. B. ligos laikotarpiu, ir atliko pareiškime teismui bei skundžiamoje nutartyje nurodytus 2015 m. kovo 15 d. bei 2015 m. kovo 31 d. bendrovės turto pardavimus.
5. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad pagerėjus B. B. sveikatai, 2016 m. jie susigrąžino sūnaus bendrovei parduotus du vilkikus su puspriekabėmis, tai buvo pagrindinis sūnaus bendrovei perleistas turtas. Sūnaus bendrovei liko perleistas mažai vertingas UAB „Kviečiai“ kilnojamasis turtas, kas trečiųjų asmenų nuomone, negalėjo nulemti bendrovės finansinės situacijos pablogėjimo ir gebėjimo tenkinti kreditorių interesus. Pareiškime nurodomos aplinkybės dėl turto pardavimo sūnaus įmonei 2015 m, taip pat transporto priemonių iš sūnaus bendrovės išpirkimas, neturi būti laikomi veiksmais, kuriais tretieji asmenys neva siekė privesti įmonę prie bankroto. Visas pagrindinis UAB „Kviečiai“ turtas bankroto bylos iškėlimo įmonei momentu buvo sugrąžintas į bendrovę, todėl iki to buvę sandoriai nebegalėjo būti laikomi teisiškai reikšmingais. Be to, 2016 m. susigrąžinant sūnaus bendrovei parduotas transporto priemones, kaip tik buvo siekiama pagerinti bendrovės finansinę situaciją, sustabdyti jos nemokumo didėjimą.
6. Apeliantų įsitikinimu, jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad kokiais nors tyčiniais veiksmais jie siekė bendrovės bankroto ar kitaip išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.
7. Pirmosios instancijos teismo nutartis nemotyvuota, teismas sutiko su pareiškėjo nuomone neįsigilinęs į apeliantų nurodytas ir įrodytas priešingas aplinkybes.
8. Kadangi skundžiama nutartis buvo priimta žodinio proceso tvarka, skelbiant nutartį apeliantai teismo posėdyje nedalyvavo, nutarties nuorašą gavo paštu 2017 m. balandžio 5 d., todėl teisę paduoti skundą tretieji asmenys turėjo iki 2017 m. balandžio 12 d. Tačiau, jei skundo padavimo terminą apeliantai praleido, prašo įvertinti tai, jog jį praleido nežymiai, byloje neturi atstovo, į apskundimo terminą įėjo dvi poilsio dienos, kas apsunkino galimybę skundą paduoti iki 2017 m. balandžio 10 d. Taip pat skundžiamoje nutartyje keliami sudėtingi teisės klausimai, todėl jeigu terminą skundui paduoti tretieji asmenys praleido, tai padarė neabejotinai dėl svarbios priežasties.

25. Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį.
26. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas bylos aplinkybes, nešališkai ir objektyviai jas ištyrė, nepažeidė jokių materialiosios ir proceso teisės normų.
2. Nors apeliantai tvirtina, kad bankroto iškėlimo bendrovei metu visas turtas buvo įmonėje, t. y. sugrąžintas į bendrovę UAB „Kviečiai“, tačiau byloje esančio dokumento „Ilgalaikio turto aprašas už 2014 metus“ duomenimis 2014 m. gruodžio 31 d. likutinė UAB „Kviečiai“ ilgalaikio turto vertė sudarė 86 832,48 Eur, o 2015 m. bendrovės balanso duomenimis UAB „Kviečiai“ materialaus turto jau neturėjo. Turto dalis, kurią UAB „Mažeikių logistika“ grąžino UAB „Kviečiai“ pagal 2015 m. vasario 15 d. sandorį, UAB „Mažeikių logistika“ įsigijo už 8 700 Eur, taigi UAB „Kviečiai“ patyrė nuostolį ir prarado turto už 78 132,48 Eur.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
28. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
29. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalis numato, kad, esant šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iš šioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas. Taigi, esant nors vienam iš nurodytų požymių, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis c. b. Nr. 2-1128/2014). Teismų praktikoje pabrėžiama, kad tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, tačiau reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014).
30. Sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, reikalinga požymių (aplinkybių) visuma, leidžianti daryti pagrįstą išvadą, kad įmonės vadovo veiksmai privedė įmonę prie bankroto, t. y. įstatymas nereikalauja, kad būtų įrodyta įmonės vadovo tyčia, kaip kaltės forma. Įmonės tyčiniam bankrotui konstatuoti pakanka nustatyti, jog įmonės vadovas sąmoningai nevykdė įstatymo nustatytų vadovo pareigų, pažeidė kitus įstatymų reikalavimus, dėl to įmonė galėjo tapti nemokia, nors tyčia tokių padarinių – įmonės nemokumo – ir nesiekė. Tik byloje nustatytų aplinkybių (įmonės vadovo veiksmų ar neveikimo, priimtų sprendimų, sudarytų sandorių ir kt.) visuma suteikia pagrindą spręsti dėl įmonės vadovo kryptingo bei sąmoningo įmonės vedimo prie bankroto, t. y. byloje reikia turėti tiek duomenų, kurių visuma leistų spręsti apie ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų požymių egzistavimą konkrečioje situacijoje, suteikiančių pagrindą įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu.
31. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atskirajame skunde nurodytas aplinkybes ir apeliantų argumentus, pažymi, kad tretieji asmenys iš esmės neneigia pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytų aplinkybių. Apeliantai tik nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jie bendrovės bankroto siekė sąmoningai. Tačiau, kaip minėta anksčiau, įmonės tyčiniam įmonės bankrotui konstatuoti pakanka nustatyti, jog įmonės vadovas sąmoningai nevykdė įstatymo nustatytų vadovo pareigų, pažeidė kitus įstatymų reikalavimus, dėl ko įmonė galėjo tapti nemokia, nors tyčia tokių padarinių – įmonės nemokumo – ir nesiekė.
32. Byloje esančio VĮ „Registrų centras“ išrašo duomenimis, UAB „Kviečiai“ vadove ir akcininke nuo 2014 m. vasario 19 d. iki 2016 m. sausio 12 d. (ne 2016 m. sausio 14 d., kaip nurodė pareiškėjas) buvo D. B., o nuo 2016 m. sausio 12 d. (ne 2016 m. sausio 14 d., kaip nurodė pareiškėjas) bendrovės vieninteliu akcininku ir vadovu tapo B. B. 2015 m. kovo 1 d. bendrovės balanso duomenimis neginčijamai nustatyta, jog 2015 m. UAB „Kviečiai“ buvo nemoki, neturėjo jokio materialus turto, kai tuo tarpu įsipareigojimai kreditoriams sudarė 92 781,36 Eur. Aplinkybę, kodėl esant tokiai situacijai bendrovėje nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis), įmonės buvusi vadovė D. B. paaiškino tiek jos, tiek kito trečiojo asmens tikėjimu, jog įmonės turtinė padėtis pagerės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas laiko, jog trečiųjų asmenų tikėjimas verslo sėkme šiuo atveju negali pateisinti įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo, todėl pritaria pareiškėjui, jog tretieji asmenys pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei esant nemokiai. Tokiu būdu įmonės valdymo organas nevykdė įstatymo jam nustatytos pareigos, susijusios su įmonės valdymu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
33. Byloje esančios 2015 m. vasario 15 d. aštuonios PVM sąskaitos faktūros, 2015 m. kovo 31 d. devynios PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad savo turtą, tame tarpe ir du krovininius automobilius bei dvi puspriekabes, bendrovė pardavė UAB „Mažeikių logistika“, kurios vadovu buvo apeliantų sūnus A. B. Pažymėtina, kad tretieji asmenys šių sandorių sudarymo faktą pripažįsta, tačiau teigia, kad įmonės turtą pardavė savo sūnaus valdomai įmonei dėl blogos trečiojo asmens B. B. sveikatos būklės. Į bylą pateikto 2017 m. sausio 9 d. Medicinos dokumentų išrašo/siuntimo duomenimis B. B. su sveikatos problemomis susiduria nuo 2006 m., 2015 m. jo sveikatos būklė pablogėjo. Vienok, tai nepaneigia Telšių apskrities VMI (2016 m birželio 6 d. Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. FR1042-4408) nustatytų aplinkybių, kad minėtus du krovininius automobilius ir dvi puspriekabes tretieji asmenys pardavė už žemą 8 700 Eur, t. y. neatitinkančią rinkos vertės, kainą. Be to, 2016 m. balandžio 30 d. Tarpusavio finansinių reikalavimų įskaitymo akto Nr. 16/01 duomenimis UAB „Mažeikių logistika“ už įsigytus daiktus UAB „Kviečiai“ nesumokėjo. Nurodytos aplinkybės patvirtina esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą tyčinio bankroto požymį. Be to, nors apeliantai teigia, kad minėtus bendrovės turto pardavimo sandorius atliko jų sūnus A. B., tačiau nurodytu laikotarpiu bendrovės vadove ir vienintele akcininke buvo D. B. Tuo tarpu ĮBĮ nenumato kitų asmenų, kurie nėra susiję su įmonės valdymu, atsakomybės dėl įmonės tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-686/2015).
34. Byloje esančios dvi 2016 m. kovo 31 d. PVM sąskaitos faktūros taip pat patvirtina aplinkybę, kad bendrovei jau esant nemokiai, UAB „Kviečiai“ tuometinis vadovas B. B. minėtas transporto priemones – du krovininius automobilius ir dvi puspriekabes – dar kartą nusipirko iš sūnaus valdomos įmonės už žymiai didesnę kainą – 42 350 Eur, nei įmonė pardavė. Nurodytos aplinkybės tretieji asmenys neneigia, tačiau tvirtina, kad tai negalėjo nulemti bendrovės finansinės situacijos pablogėjimo ir gebėjimo tenkinti kreditorių interesus. Telšių apskrities VMI 2016 m. Operatyvaus patikrinimo pažymoje nustatyta, kad nors UAB „Kviečiai“ už minėtas transporto priemones UAB „Mažeikių logistika“ nesumokėjo, tačiau UAB „Mažeikių logistika“ 2016 m. kovo mėn. pateiktoje PVM deklaracijoje deklaravo apskaičiuotą pardavimo PVM 7 350 Eur. 2016 m. balandžio 26 d. UAB „Mažeikių logistika“ pateikė prašymą Telšių apskrities VMI duoti sutikimą, kad jų mokestinę 6 831,00 Eur nepriemoką perimtų UAB „Kviečiai“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodytais veiksmais buvo padidintas bendrovės įsiskolinimas UAB „Mažeikių logistika“, bendrovei jau esant nemokiai, kas neabejotinai pažeidė kitų įmonės kreditorių interesus ir šias aplinkybes patvirtina Telšių apskrities VMI 2016 m. Operatyvaus patikrinimo pažyma. Be to, VMI pateiktoje PVM deklaracijoje už 2016 m. kovo mėn. B. B. nurodė 7 350 Eur sumą, kaip gražintiną iš biudžeto PVM, žinodamas, jog įmonė PVM apmokestinamos veiklos nevykdys, o UAB „Mažeikių logistika“ nesumokės į biudžetą 7350 Eur pardavimo PVM nuo parduotų krovininių automobilių ir puspriekabių. Taigi, UAB „Kviečiai“ nepagrįstai pirkimo PVM įtraukė į PVM atskaitą už įsigytas transporto priemones. Nurodytos aplinkybės patvirtina esant nustatytą ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį.
35. Apeliantų argumentai, jog 2016 m. susigrąžinant sūnaus bendrovei parduotas transporto priemones, buvo siekiama pagerinti bendrovės finansinę situaciją, sustabdyti jos nemokumo didėjimą, taip pat yra nepagrįsti. Bendrovė ne tik įsigijo minėtą turtą didesne kaina (42 350 Eur), nei jį pardavė (8 700 Eur), tarpusavio finansinių reikalavimu įskaitymo būdu įskaitė UAB „Mažeikių logistika“ skolą bendrovei, bet kartu prisiėmė ir susijusios bendrovės mokestinę nepriemoką (6 831 Eur). Nurodytais veiksmais bendrovė ne tik padidino savo įsipareigojimus UAB „Mažeikių logistika“, bendrovei esant nemokiai, bet kartu patyrė nuostolį. Pareiškėjo į bylą pateikto UAB „Kviečiai“ dokumento „Ilgalaikio turto aprašas ir nusidėvėjimas 2014 metais“ patvirtina, kad 2014 m. gruodžio 31 d. likutinė UAB „Kviečiai“ ilgalaikio turto vertė sudarė 86 832,48 Eur, o minėto 2015 m. kovo 1 d. bendrovės balanso duomenimis UAB „Kviečiai“ materialaus turto jau neturėjo. Minėti du krovininiai automobiliai ir dvi puspriekabės, kuriuos UAB „Mažeikių logistika“ pardavė UAB „Kviečiai“ pagal 2015 m. vasario 15 d. PVM sąskaitas faktūras, UAB „Mažeikių logistika“ įsigijo už 8 700 Eur, taigi, perleisdama susijusiai įmonei transporto priemones bei kitą materialųjį turtą UAB „Kviečiai“ patyrė nuostolio už 78 132,48 Eur. Nurodytos aplinkybės patvirtina nagrinėjamu atveju esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį.
36. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog trečiųjų asmenų atlikti veiksmai atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose numatytus įmonės tyčinio bankroto požymius. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas UAB „Kviečiai“ bankrotą pripažino tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose nurodytais pagrindais. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas BUAB „Kviečiai“ bankrotą tyčiniu iš esmės pripažino pagrįstai. Apeliantų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisėtą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
37. Tretieji asmenys taip pat prašė teismo atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą, jei jį praleido. Pirmosios instancijos teismas bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą nagrinėjo žodinio proceso tvarka, dalyvaujant tretiesiems asmenims, tačiau 2017 m. balandžio 3 d. skelbiant nutartį, apeliantai nedalyvavo. Byloje esančios teismo pažymos dėl dokumentų įteikimo patvirtina, kad tretiesiems asmenims D. B. ir B. B. 2017 m. balandžio 3 d. nutarties nuorašai įteikti asmeniškai 2017 m. balandžio 5 d. Civilinio proceso įstatyme numatyta teisė paduoti atskirąjį skundą per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos, o skundžiamą nutartį priėmus rašytinio proceso tvarka – per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos (CPK 335 straipsnio 1 dalis). Kadangi nutartis buvo paskelbta žodinio proceso tvarka, tai paskutinė nutarties apskundimo diena yra 2017 m. balandžio 10 d. Bylos duomenys patvirtina, kad atskirąjį skundą apeliantai teismui išsiuntė 2017 m. balandžio 12 d., t. y. praleidę nutarties apskundimo terminą. Vadovaujantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi bei CPK 307 straipsnio 2 dalimi, kuriame nustatytos taisyklės taikomos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis), praleistas terminas atskirajam skundui paduoti gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (nagrinėjamu atveju turėtų būti paduodamas atskirasis skundas), kuriam atlikti praleistas terminas (CPK 78 straipsnio 1 ir 3 dalys). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors tretieji asmenys praleido terminą atskirajam skundui paduoti, tačiau pirmosios instancijos teismas atskirąjį skundą rezoliucija priėmė (CPK 310, 315 straipsniai) ir jį persiuntė nagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teismui, t. y. tokiu būdu faktiškai rezoliucija terminą skundui paduoti atnaujino (CPK 78 straipsnio 5 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas spręsti procesinio termino atnaujinimo klausimą neturi teisinio pagrindo.
38. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų skunde išdėstytų argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui.

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                               Artūras Driukas