Civilinė byla Nr. e2S-712-603/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35741-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.3.;

3.3.2.1.; 3.3.2.5

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų (apeliantų) K. N. ir B. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos „Hermis Europe“ ieškinį atsakovams B. N. ir K. N. dėl iškeldinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė viešoji įstaiga (toliau - VšĮ) „Hermis Europe“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iškeldinti atsakovus B. N. ir K. N. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 4 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino visiškai, nuspręsdamas iškeldinti atsakovus B. N. ir K. N. su visu jiems priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, bei priteisti ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis 686,58 Eur bylinėjimosi išlaidas.

3.       Atsakovai pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydami panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Pareiškime nurodė, jog priimdamas sprendimą už akių teismas nesiaiškino sprendimo priėmimo už akių aplinkybių ir dėl jų nepasisakė. Atsakovai teigė, jog teismas negalėjo priteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo K. N., kadangi jis negyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir negali atsakyti už kito asmens veiksmus. Nurodė, jog teismas skubotai išnagrinėjo bylą, nesuteikė atsakovams galimybės pasiruošti žodiniam bylos nagrinėjimui. Pareiškime taip pat pažymėjo, kad teismas nesivadovavo teisės normomis, todėl teismo rezoliucija atsakovų liko nepastebėta.

4.       Ieškovė pateiktame atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė pareiškimo netenkinti ir priteisti už atsiliepimo surašymą patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių negalėjo tinkamu laiku pateikti atsiliepimo į pareikštą ieškinį, nenurodė aplinkybių, galinčių turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepateikė tas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovus atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas, jam yra žinomos teismų elektroninio portalo ypatybės ir veikimo principai; be to, kadangi advokatas teikia Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, jam yra keliamas reikalavimas būti susipažinusiam su EPP sistema. Pažymėjo, kad tokie atsakovų procesiniai veiksmai yra siekis vilkinti procesą ir kuo ilgiau naudotis ieškovei priklausančiu nekilnojamuoju turtu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 18 d. nutartimi atsakovų pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino, priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovės naudai 400 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.

6.       Teismas įvertino ieškinio atsakovams įteikimo aplinkybę, tai, jog terminas atsakovams atsiliepimams pateikti buvo pratęstas, o atsakovus civilinėje byloje atstovauja profesionalus teisininkas – advokatas, konstatavo, jog atsakovams nepateikus atsiliepimų į ieškinį ar kitų procesinių dokumentų, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 285 straipsnyje nustatyta tvarka buvo priimtas sprendimas už akių.

7.       Teismas atmetė atsakovų argumentą, jog nepastebėjo teismo rezoliucijos, kuria buvo pratęstas terminas atsiliepimams į ieškinį pateikti, dėl jos neatitikimo teisės normoms. Nurodė, jog vadovaudamasis CPK 77 straipsnio 3 dalimi ne tik priėmė rezoliuciją pratęsti atsakovams terminą atsiliepimams į ieškinį pateikti, tačiau ir 2020-01-22 pranešimu apie tai informavo atsakovų atstovą advokatą A. Tiščenko. Pažymėjo, kad dėl nurodyto atsakovai neturi pagrindo teigti, jog jiems nebuvo žinoma apie pratęstą terminą atsiliepimams į ieškinį pateikti.

8.       Pažymėjo, jog atsakovai nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių laiku nepateikė atsiliepimų į ieškinį, taip pat nepateikė tą pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Atkreipė dėmesį į tai, jog asakovai pažeidė pareigą domėtis bylos, apie kurią sužinojo dar 2019-12-11 gavę ieškinį ir teismo pranešimą, eiga (CPK 42 straipsnio 5 dalis), todėl pripažino, jog atsakovai nustatytu terminu atsiliepimų į ieškinį nepateikė be svarbių priežasčių (CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

9.       Teismas taip pat atmetė argumentus, jog atsakovas K. N. negyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi procesiniai dokumentai abiem atsakovams buvo įteikti minėtu adresu, juos pasirašytinai priėmė būtent atsakovas K. N., o teismui nebuvo pateikti jokie dokumentai, paneigiantys ieškovės nurodytas aplinkybes. Pažymėjo, jog atsakovai pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo jokių argumentų ar įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui nepateikė (CPK 178 straipsnis), Todėl sprendė, kad nėra jokio pagrindo spręsti, jog teismo priimtas sprendimas už akių gali būti neteisingas, kad jame padarytos išvados yra nepagrįstos (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

10.       Kadangi sprendimu už akių ieškovės ieškinys patenkintas, ieškovei bylinėjimosi išlaidos priteistos iš atsakovų lygiomis dalimis. Pažymėjo, jog argumentai, kad bylinėjimosi išlaidos negalėjo būti priteistos iš atsakovo K. N., yra teisiškai nepagrįsti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11.       Apeliantai atsakovai K. N. ir B. N. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.                      Nors CPK 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pratęsdamas procesinį terminą teismas priima rezoliuciją, tačiau apylinkės teismas ne tik nepriėmė rezoliucijos pratęsti atsakovams terminą atsiliepimams į ieškinį pateikti, tačiau ir 2020-01-22 pranešimu apie tai neinformavo atsakovų atstovo advokato Andriejaus Tiščenko. Pažymi, jog išspręsdamas klausimą rezoliucija, teisėjas ant sprendžiamo dokumento užrašo, kaip išsprendžiamas nagrinėjamas klausimas, nurodomas teisėjo vardas ir pavardė, rezoliucijos priėmimo data ir pasirašoma (CPK 290 straipsnio 5 dalis), tačiau byloje tokių duomenų nėra.

11.2.                      Proceso normos nenumato procesinio termino pratęsimo pranešimu, juolab kad, prie pranešimo nebuvo pridėtas pats ieškinys CBP-35618 su priedais.

11.3.                      Pirmosios instancijos teismas neaiškino sprendimo priėmimo už akių aplinkybių ir dėl jų visiškai nepasisakė, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo K. N. kaip pašalinio asmens, o ne iš tikrojo skolininko - buto savininko. Pažymi, jog atsakovas K. N. neturi pareigos atsakyti už kito asmens skolas, o gyv. vietos deklaravimas nesudaro tokio pagrindo. Be to, byloje nėra įrodymų, jog procesinius dokumentus priėmė būtent atsakovas K. N..

11.4.                      Apylinkės teismas turėjo pagrįsti sprendimą už akių leistinais įrodymais bei nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

12.                      Ieškovė VšĮ „Hermis Europe“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidas. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

12.1.                      Apeliantai nepagrįstai įrodinėja, jog teismas neinformavo atsakovų atstovo apie termino atsiliepimams pateikti pratęsimą teismo rezoliucija, be to, rezoliucija neatitinka jai keliamų reikalavimų. Tokias aplinkybes paneigia byloje esanti medžiaga, kadangi advokatas informuotas pranešimu apie teisėjos rezoliucija pratęstą terminą atsiliepimams pateikti. Be to, rezoliucijoje yra visi duomenys, kurių, anot atsakovų atstovo, trūksta, rezoliucija pasirašyta elektroniniu parašu.

12.2.                      Vilniaus miesto apylinkės teisme užvesta elektroninė byla pagal ieškovės ieškinį dėl atsakovų iškeldinimo, atsakovų atstovui suteiktas prisijungimas prie elektroninės bylos kortelės, todėl pagrįstai pranešimas apie termino pratęsimą nebuvo siunčiamas popierine forma. Toks dokumentų siuntimas elektroninių ryšių priemonėmis numatytas ir CPK 122 straipsnio 1 dalyje, o teisinę pagalbą teikiantis advokatas, turėdamas prisijungimą prie elektroninės bylos kortelės, privalo priimti jam siunčiamus dokumentus elektronine forma.

12.3.                      Pirmosios instancijos teismas neprivalėjo siųsti atsakovų atstovui jokių procesinių dokumentų, kadangi apie gautus procesinius dokumentus pareiga informuoti savo atstovą tenka atsakovams. Be to, advokatui buvo suteikta prieiga prie elektroninės bylos kortelės, ir advokatas pats turėjo susipažinti su visa elektroninės bylos medžiaga.

12.4.                      Priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų įrodymų vertinimą, todėl apeliantai nepagrįstai remiasi tuo, jog teismas neaiškino sprendimo už akių priėmimo aplinkybių ir dėl jų nepasisakė.

12.5.                      Apeliantai nei prašydami peržiūrėti teismo sprendimą už akių, nei teikdami atskirąjį skundą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog atsakovas negyvena ginčo bute. Atsakovai procesiniuose dokumentuose nurodo vienintelį adresą (duomenys neskelbtini), jie yra deklaruoti minėtu adresu; procesiniai dokumentai atsakovams tokiu adresu ir buvo įteikti. Taigi teismas pagrįstai laikė, jog atsakovai gyvena adresu (duomenys neskelbtini).

12.6.                      Teismas nagrinėjamu atveju neprivalėjo civilinės bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi, priešingu atveju, bus pažeistas šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principas. Ieškovė tokiu atveju iki teismo posėdžio momento nesužinotų atsakovų pozicijos, neturėtų galimybės susipažinti su jų pateiktais įrodymais. Atsiliepimo nepateikimo pasekmė – sprendimas už akių, o vienas tokio instituto tikslų yra užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti padarinius pasyviai besielgiančiai šaliai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

     Atskirasis skundas netenkintinas.

13.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

14.                      Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15.                      Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovų pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

16.                      Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai, vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius (CPK 285 straipsnio 5 dalis; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-762-186/2016).

17.                       Sprendimo už akių priėmimo pagrindai ir sąlygos įtvirtinti CPK 285 straipsnyje. CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento, ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso operatyvumu ir ekonomiškumu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą.

18.                       Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis, 287 straipsnis). Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu konstatuoja, kad atsakovas negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir kad atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnis). Iš to seka, kad sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinimas esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis).

19.                      Nagrinėjamu atveju apeliantai nesutikimą su priimtu sprendimu už akių grindžia tuo, jog teismas tinkamai jų neinformavo apie pratęstą terminą atsiliepimui pateikti.

20.                      Nustatyta, jog apeliantų pateikti prašymai pratęsti terminą atsiliepimams pateikti tenkinti nagrinėjusios bylą teisėjos 2020-01-21 rezoliucija, nurodant, jog : „Atsižvelgiant į atsakovų prašymus pratęsti terminą atsiliepimams pateikti iki bus suteikta antrinė teisinė pagalba, į pateiktą sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, nustatyti terminą pateikti atsiliepimą į ieškinį iki 2020-01-28“. Taigi, apeliantų prašymai išspręsti, suteikiant jiems galimybę pateikti atsiliepimus į ieškinį. Pažymėtina, jog pagal CPK 77 straipsnio 3 dalį, prašymas pratęsti terminą išsprendžiamas rezoliucija, ką ir nurodė apeliantų atstovas atskirajame skunde.

21.                      Iš civilinėje byloje esančių duomenų taip pat matyti, jog 2020 m. sausio 22 d. pranešimu, išsiųstu per EPP sistemą, apeliantų atstovas buvo informuotas apie termino atsiliepimams pateikti pratęsimą. Nors apeliantų atstovas minėtą aplinkybę neigia, nurodydamas, kad nebuvo siųstas pranešimas, tačiau toks argumentas nepagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, jog apeliantų atstovui pranešimas buvo siunčiamas per EPP sistemą, kadangi civilinė byla elektroninė, o atstovui suteikta prieiga prie elektroninės bylos kortelės (CPK 1751 straipsnio 9 dalis). Be to, atsakovus atstovauja profesionalus atstovas – advokatas, todėl procesiniai dokumentai (tarp jų ir pranešimas) pagal proceso normas ir buvo siunčiami tik šalies atstovui ir laikomi tinkamai įteiktais, o atstovas, gavęs dokumentus, turėjo pareigą informuoti apie juos savo atstovaujamuosius ir sudaryti jiems galimybę susipažinti su gautais dokumentais (CPK 118 straipsnis). Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teismo atliktus procesinius informavimo eigos veiksmus, konstatuoja, jog apylinkės teismas nepažeidė proceso normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą.

22.                      Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstą apeliantų argumentą, jog teisėja, nuspręsdama pratęsti terminą atsiliepimams pateikti, nepriėmė rezoliucijos, kuri turi atitikti CPK 290 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Pažymėtina, kad toks apeliantų argumentas yra deklaratyvaus pobūdžio. Visų pirma, kaip jau buvo nurodyta 19 punkte, teismas, nuspręsdamas pratęsti terminą atsiliepimams į ieškinį pateikti, priėmė rezoliuciją. Antra, iš teisėjos 2020 m. sausio 21 d. rezoliucijos matyti, jog rezoliucija atitinka CPK 290 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kadangi yra ir rezoliuciją priėmusios teisėjos vardas bei pavardė, priėmimo data, nurodytas klausimo išsprendimas, rezoliucija pasirašyta galiojančiu elektroniniu parašu.

23.                      Nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi ir apeliantų argumentas, jog proceso normos nenumato termino pratęsimo pranešimu. Pažymėtina, jog 2020 m. sausio 22 d. pranešimas yra tik informatyvaus pobūdžio, jame nurodyta atsakovų atstovui esminė informacija dėl termino pratęsimo, tačiau, kaip klaidingai interpretuoja apeliantai, pats termino pratęsimo veiksmas pranešimu nebuvo atliktas. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, terminas pratęstas pagal proceso normas teisėjos rezoliucija. Taip pat pažymėtina, jog neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties pagrįstumui ir argumentas, jog prie pranešimo nepridėtas ieškinys, kadangi civilinė byla yra elektroninė, atsakovų atstovui suteikta prieiga prie elektroninės bylos kortelės, todėl atsakovų atstovas turi galimybę susipažinti su visais dokumentais, esančiais civilinėje byloje, tarp jų ir ieškiniu.

24.                      Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir apeliantų argumentus, jog priimdamas sprendimą už akių pirmosios instancijos teismas nesiaiškino bylos aplinkybių bei neatsižvelgė į tai, jog atsakovas K. N. negyvena ginčo bute. Pažymėtina, jog priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Taigi, teismas formaliai įvertino pateiktus ieškovės įrodymus ir ieškinį tenkino. Pažymėtina, jog apeliantų argumentas, kad K. N. negyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), pagrįstas tik deklaratyviais teiginiais, kadangi nei kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei su atskiruoju skundu nepateikti priimtame teismo sprendime už akių konstatuotus argumentus paneigiantys įrodymai (CPK 178 straipsnis). Kaip teisingai nurodė ieškovė, atsakovai procesiniuose dokumentuose nurodo vienintelį adresą (duomenys neskelbtini), jie yra deklaruoti minėtu adresu; procesiniai dokumentai atsakovams tokiu adresu ir buvo įteikti. Taigi, nesant apeliantų argumentus dėl atsakovo K. N. kitos gyvenamosios vietos pagrindžiančių įrodymų, pagrįstai buvo laikoma, jog atsakovas gyvena minėtame bute ir iš jo lygiomis dalimis kartu su atsakove priteistos advokato teisinės pagalbos išlaidos.  

25.                      Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovų argumentais, jog civilinė byla turėjo būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas sprendimą už akių priėmė atsakovams nepateikus atsiliepimo, todėl civilinė byla pagrįstai nagrinėta rašytinio proceso tvarka.

26.                      Kiti  atsakovų atskirajame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

27.                      Nustačius, kad atsakovai pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepagrindė aplinkybės, jog negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, taip pat nenurodė jokių naujų su bylos dalyku susijusių aplinkybių bei nepateikė naujų įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui bei pagrįstumui, yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas. Panaikinti ar pakeisti teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

        Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

28.                      Ieškovė pateiktame atsiliepime į atskirąjį skundą prašė teismo priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo parengimą. Išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Jos yra atlyginamos vadovaujantis CPK 98 straipsniu. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

29.                      Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

30.                      Ieškovė pateikė įrodymus apie 300 Eur patirtas advokato teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Minėtų išlaidų dydis yra pagrįstas, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ rekomenduojamą dydį (nauja redakcija nuo 2015.03.20), todėl iš apeliantų lygiomis dalimis priteisiama 300 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų ieškovės naudai (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

    Atsakovų atskirąjį skundą atmesti.

    Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų B. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 EUR (trijų šimtų eurų) dydžio bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme ieškovės VšĮ „Hermis Europe“, juridinio asmens kodas 302526621, naudai.

           Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Loreta Bujokaitė