Nr. DOK-39

                                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01331-2020-1

                                                           (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

       2022 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2022 m. sausio 4 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Antriteksa“ kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė UAB „Antriteksa“ padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Gelna“ ieškinį atsakovei UAB „Antriteksa“ dėl atlyginimo už suteiktas paslaugas ir nuostolių atlyginimo priteisimo bei atsakovės priešieškinį ieškovei dėl nuostolių atlyginimo priteisimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu. 

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Atsakovė kasaciniame skunde teigia, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.824 straipsnį, nes sutapatino ekspeditoriaus ir vežėjo atsakomybę prieš užsakovą, taip paneigdami ekspeditoriaus atsakomybę už jo asmeninių pareigų (reikalingų dokumentų iš atitinkamų įstaigų krovinio eksportui ar importui gavimą, muitinės ir kitų formalumų atlikimą bei kt.) netinkamą įvykdymą. Teismai nevertino aplinkybės, kad šalių ginčas kilo ne dėl faktinio pervežimo metu kroviniui padarytų nuostolių atlyginimo, o dėl to, kad krovinio gavėjas negalėjo pasiimti krovinio dėl netinkamai užpildyto konosamento, taip pat nepasisakė, ar krovinio organizavimo paslauga buvo suteikta tinkamai. Atsakovės teigimu, bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.826, 6.44, 1.106 straipsnių nuostatas, nes ieškovės kaip ekspeditorės tinkamą sutarties įvykdymą siejo išimtinai su faktiniu krovinio atvykimu į paskirties vietą, nevertindami fakto, kad krovinys krovinio gavėjui nebuvo išduotas. Remiantis CK 6.44 straipsnio 1 dalimi ir CK 1.106 straipsniu, akivaizdu, kad ekspeditorius negali būti laikomas tinkamai įvykdžiusiu prievolę tol, kol konosamente nurodytas krovinys iš vežėjo nėra perduotas konosamento turėtojui. Be to, anot atsakovės, teismai nenustatinėjo ne tik ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir nesiaiškino ieškovės įsipareigojimų atsakovei turinio: netyrė, kuri ekspedijavimo sutarties šalis buvo prisiėmusi pareigą dėl konosamento užpildymo, ar šį dokumentą pildė ieškovė ar ieškovės pasitelkti tretieji asmenys ir kas yra atsakingas už tai, kad krovinys dėl netinkamai užpildyto konosamento nebuvo perduotas jo gavėjui.

Atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė skunde nurodytas materialiosios teisės normas ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžinamas atsakovės sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti atsakovei UAB „Antriteksa“ (j. a. k. 301098712) 215 (du šimtus penkiolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. sausio 4 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. 2147.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama. 

Teisėjai                Goda Ambrasaitė-Balynienė

                Gediminas Sagatys 

                                                                                                 Donatas Šernas