Administracinė byla Nr. eI2-4215-583/2021
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00144-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 7.9; 53.1; 55.2
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. balandžio 27 d.
Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,
2021 m. kovo 30 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. G. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikiui skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl raštų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėjas D. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2018 m. gruodžio 14 d. rašto Nr. (8.20)I-26198 „Dėl D. G. skolos valstybės biudžetui“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. sausio 24 d. rašto Nr. (9.8E)I-553 „Dėl fondo valdybos Mažeikių skyriaus veiksmų“ panaikinimo.
Pareiškėjas 2019 m. kovo 15 d. patikslintame skunde nurodė, kad 2018 m. gruodžio 27 d. su skundu kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) kaip į privalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, kuri išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2018 m. gruodžio 14 d. rašto Nr. (8.20) I-26198 ir skundą atmetė. Pareiškėjas nurodo, kad žiūrinėdamas savo SODRA elektroninę paskyrą 2018 m. lapkričio 19 d. rado paruoštą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus (toliau – ir Fondo valdybos Mažeikių skyrius) 2018 m. rugpjūčio mėnesio raštą apie įsiskolinimą Lietuvos valstybės biudžetui. Pareiškėjas išsiuntė užklausą, tačiau gavo neaiškius ir nesuprantamus atsakymus dėl duomenų pateikimo už laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. mokėtas įmokas vaikų išlaikymui. Nurodo, kad praėjus ilgam laiko tarpui, pareiškėjas neranda mokėjimo kvitų ar kitų dokumentų, tik kai kuriuos bankinius pavedimus. Pareiškėjas atsakovui pateikė tuos dokumentus, kuriuos rado, tačiau pareiškėjas vis tiek liko skolingas. Pareiškėjas nurodo, kad skolą, tuomet dar su Vaikų išlaikymo fondo darbuotoja, sulaukus mergaitėms pilnametystės (2011 m. lapkričio 8 d.), suderino ir iš karto sumokėjo, o darbuotoja patikino, kad jokios skolos nėra ir pareiškėjas yra pilnai atsiskaitęs. 2012 m. rugsėjo mėnesį pareiškėjas su V. Čėgliko antstolių kontora baigė ginčą dėl vykdymo išlaidų ir vykdomoji byla buvo užbaigta, taip pat gavus patikinimą, kad pareiškėjas nėra skolingas. 2018 m. gruodžio 27 d. pareiškėjas parašė skundą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nurodė susidariusią problemą, nurodė, kad yra suėjusi senatis, tačiau pareiškėjo skundas buvo atmestas.
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius su pareiškėjo pateiktu skundu nesutiko. Atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 1998 m. gruodžio 24 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. AV-206/1198 iš skolininko D. G. vaikams P. G. bei D. G. išlaikyti nustatyta mokėti po 1/3 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL kiekvienam vaikui kas mėnesį išieškotojai L. G. L. G. 2010 m. balandžio 8 d. kreipėsi į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administraciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl vaiko išlaikymo išmokų skyrimo. Fondo administracija prašymo netenkino, nes vaikai pradėjo gauti išlaikymą. 2010 m. rugsėjo 28 d. į Fondo administraciją kreipėsi L. G. dėl vaikų išlaikymo išmokos skyrimo vaikams. 2010 m. spalio 25 d. sprendimais Fondo administracijos direktorius paskyrė nuo 2010 m. rugsėjo 28 d. kiekvieną mėnesį mokėti išlaikymo išmokas D. ir P. G. Fondo administracija, atsižvelgdama į L. G. 2011 m. gegužės 30 d. gautą pranešimą, 2011 m. rugsėjo 16 d. direktoriaus sprendimu nuo 2011 m. gegužės 1 d. nutraukė išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą. 2011 m. liepos 25 d. į Fondo administraciją pakartotinai kreipėsi L. G. su prašymu dėl vaikų išlaikymo išmokos skyrimo, kurį Fondo administracija tenkino ir nuo 2011 m. birželio 1 d. paskyrė mokėti vaiko išlaikymo išmokas. 2011 m. spalio 5 d. L. G. kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondo administraciją dėl vaikų išlaikymo išmokos skyrimo atnaujinimo. Fondo administracija prašymą tenkino ir 2012 m. sausio 24 d. priimtais įsakymais nusprendė išmokėti po 195 Lt pareiškėjo dukroms už laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. Apie paskirtas ir mokamas vaikų išlaikymo išmokas bei prievolę grąžinti skolą valstybės biudžetui ir apie vaikų išlaikymo išmokų mokėjimų nutraukimą, Fondo administracija D. G. pranešė registruotu laišku išsiųstu 2012 m. gegužės 3 d. raštu Nr. (V1-2622/2010) D2-13543 „Dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo“. Pagal L. G. prašymus valstybė buvo perėmusi D. G. pareigą mokėti lėšas vaikams D. G. ir P. G. išlaikyti, t. y. už laikotarpius nuo 2011 m. rugsėjo iki 2011 m. balandžio 30 d., nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d., nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. Vaikų išlaikymo išmokų įsiskolinimas sudarė iš viso 1 114,80 Eur. 2011 m. lapkričio 8 d. skolininkas D. G. Vaikų išlaikymo fondo administracijai sumokėjo 3 166,24 Lt. (917,01 Eur skolos (888,84 Eur išmokų ir 97,24 Eur palūkanų). Iš Fondo administracijos 2018 m. sausio 1 d. gautais duomenimis, D. G. įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui yra 593,98 Eur, iš jų: 225,96 Eur išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų (už laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d.) ir 368,02 Eur palūkanų (už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 22 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.). Laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. priskaičiuota 12,20 Eur delspinigių. Pažymėjo, kad skolininkas Fondo administracijai sumokėjo vaikų išlaikymo išmokų įsiskolinimą, nustatytą 2011 m. lapkričio 8 d., t. y. viso 3 166,24 Lt (917,01 Eur), iš jų: 3 069,00 Lt (888,84 Eur) vaiko išlaikymo išmokų ir 97,24 Lt (28,16 Eur) palūkanų. Atkreipė dėmesį į tai, kad pagal L. G. 2011 m. spalio 20 d. prašymą Nr. D1-22467 antstolio Valdo Čegliko 2011 m. spalio 10 d. pažymą Nr. 0116/10/02112, Fondo administracija 2012 m. sausio 24 d. sprendimais Nr. V2-992, V2-994 paskyrė išmokėti pareiškėjo vaikams po 195 Lt (56,48 Eur) dydžio išmoką per mėnesį už laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d., kurią išmokėjo 2012 m. sausio 31 d. Taigi, po pareiškėjo skolos padengimo 2011 m. lapkričio 8 d., Fondo administracija 2012 m. sausio 31 d. išmokėjo išmokas abiem vaikams už laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d., iš viso 225,96 Eur, kurių pareiškėjas valstybei nėra grąžinęs, todėl iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo skaičiuojamos palūkanos, o nuo 2018 m. sausio 1 d. delspinigiai. Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiškėjas nei Fondo administracijai, nei Fondo valdybos Mažeikių skyriui nėra pateikęs dokumentų, kurie patvirtintų, kad 2011 m. rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais vaikams teikė visišką išlaikymą po 420 Lt (121,64 Eur) per mėnesį. 2019 m. gegužės 13 d. atsakovas raštu
Nr. (1.51E)DV-S-17851 patikslino pareiškėjo įsiskolinimo sumą Lietuvos Respublikos valstybei. Nurodė, kad Fondo valdybos Mažeikių skyrius savo iniciatyva atliko už vaiko išlaikymo išmokų įsiskolinimą skaičiuojamų 5 proc. metinių palūkanų apskaičiavimo patikrinimą ir nustatė, kad Fondo administracija skolininkui palūkanas apskaičiavo neteisingai, t. y. Fondo administracijos apskaičiuotos palūkanos – 368, Eur, Fondo valdybos Mažeikių skyriaus perskaičiuotų palūkanų suma 66,90 Eur. Nurodė, kad 2019 m. gegužės 13 d. duomenimis, D. G. įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui sudaro 305,06 Eur, iš jų: 225,96 Eur išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų skola (už laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d.) ir 66,90 Eur palūkanų (už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.). Laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. priskaičiuota 12,20 Eur delspinigių.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) su pareiškėjo skundu nesutinka. Nurodė, kad pareiškėjo skola susidarė Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos mokėjus išmokas vaikų D. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir P. G.
(gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymui. Iš Vaikų išlaikymo fondo administracijos perimtais duomenimis 2018 m. sausio 1 d. pareiškėjo įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 593,98 Eur, iš jų: 225,96 Eur išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų (už laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d.) ir 368,02 Eur palūkanų (priskaičiuotų iki 2017 m. gruodžio 31 d.). Apie susidariusį įsiskolinimą valstybės biudžetui pareiškėjas informuotas Fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2018 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. (8.20) I-24018. Fondo valdybos Mažeikių skyrius įvertinęs pareiškėjo 2018 m. lapkričio 26 d. pakartotinai pateiktą prašymą dėl skolos perskaičiavimo bei papildomus dokumentus, 2018 m. gruodžio 14 d. informavo, kad pateikti dokumentai jau buvo įvertinti Vaikų išlaikymo fondo administracijos perskaičiuojant pareiškėjo vaikų išlaikymo išmokų įsiskolinimą ir permoka L. G. nenustatyta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2018 m. gruodžio 14 d. rašto Nr. (8.20) I-26198 „Dėl D. G. skolos valstybės biudžetui“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. sausio 24 d. rašto Nr. (9.8E)I-553 „Dėl Fondo valdybos Mažeikių skyriaus veiksmų“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas išlaikymą teikė dviem nepilnametėms dukroms: D. G. ir P. G. Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius 2010 m. spalio 25 d. įsakymais Nr. 10117 ir Nr. 10118 „Dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“ nuo 2010 m. rugsėjo 28 d. paskyrė pareiškėjo vaikams mokėti po 195 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo. 2011 m. rugsėjo 16 d.
Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius įsakymais Nr. V2-8896 ir Nr. V2-8899 „Dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo“ nusprendė nuo 2011 m. gegužės 1 d. nutraukti išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą D. G. ir P. G.. Išmokų mokėjimo laikotarpis pareiškėjo dukroms truko nuo 2010 m. rugsėjo 28 d. iki 2011 m. balandžio 30 d. Per minėtą laikotarpį D. G. vaikų išlaikymo išmokų išmokėta 1 339,5 Lt (387,95 Eur), P. G. – 1 339,5 Lt (387,95 Eur). 2011 m. rugsėjo 16 d. Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius sprendimais Nr. V2-8900 ir Nr. 8897 „Dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“ nusprendė nuo 2011 m. birželio 1 d. kiekvieną mėnesį mokėti po 195 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo D. G. ir P. G. 2011 m. rugsėjo 16 d. Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius sprendimais Nr. V2-8901 ir Nr. V2-8898 „Dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo“ nusprendė nuo 2011 m. liepos 1 d. nutraukti išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą pareiškėjo dukroms. Per laikotarpį nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. D. G. išmokėta 195 Lt (56,48 Eur), P. G. išmokėta – 195 Lt (56,48 Eur). 2011 m. spalio 15 d. L. G. kreipėsi į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondą prašydama atnaujinti vaikų išlaikymo išmokų mokėjimą. Antstolių V. Čegliko, R. Vižainiškio, B. Čereškienės, V. Leskevičienės kontoros antstolis Valdas Čeglikas 2011 m. spalio 10 d. pateikė pažymą Nr. 0116/10/02112 „Apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą“, kurioje nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio mėn. antstolis išmokėjo 314,20 Lt, o 2011 m. rugsėjo mėn. antstolis išmokėjo 314,20 Lt.
Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius 2012 m. sausio 24 d. sprendimais Nr. V2-992 ir Nr. V2-994 „Dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“ nusprendė nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. išmokėti 195,00 Lt dydžio išmoką. 2011 m. lapkričio 10 d. L. G. informavo Fondo valdybą, kad iš pareiškėjo 2011 m. spalio 27 d. gavo 1 000 Lt. Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2012 m. sausio 24 d. sprendimais Nr. V2-993 ir V2-995 „Dėl išmokų vaikų išlaikymo fondo nutraukimo“ nusprendė nutraukti išmokų mokėjimą nuo 2011 m. spalio 1 d. Už laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. D. G. išmokėta 390 Lt (112,95 Eur), P. G. – 390 Lt (112,95 Eur).
Byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2018 m. lapkričio 19 d. bei 2018 m. lapkričio 22 d. elektroniniu paštu kreipėsi į Fondo valdybos Mažeikių skyrių, nurodydamas, jog savo asmeninėje paskyroje rado raginimą padengti įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondui. Paaiškino, kad įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondui padengė dar 2012 m., turi tai patvirtinantį antstolių kontoros dokumentą ir prašė paaiškinti kaip atsirado prašoma padengti skola.
Fondo valdybos Mažeikių skyrius 2018 m. gruodžio 14 d. rašte pareiškėjui paaiškino, kad pasikeitus teisiniam reguliavimui, jis nuo 2018 m. sausio 1 d. pradėjo vykdyti vaikų išlaikymo išmokų skyrimo, mokėjimo bei išmokėtų išmokų, delspinigių išieškojimo iš skolininkų funkcijas. Informavo, jog pareiškėjo pateikti dokumentai buvo įvertinti ir nustatyta, jog 2018 m. lapkričio 23 d. jo įsiskolinimas valstybės biudžetui siekė 593,98 Eur – 225,96 Eur įsiskolinimas už vaiko išlaikymo išmokas ir 368,02 Eur dydžio palūkanos. Pažymima, jog pareiškėjas turi teisę teikti prašymą dėl įsiskolinimo sumokėjimo dalimis ir jeigu per 10 kalendorinių dienų įsiskolinimas nebus padengtas, nebus pateiktas prašymas dėl skolos išdėstymo dalimis, bus pradėta skolos išieškojimo priverstine tvarka procedūra.
Pareiškėjas nesutikdamas su Fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2018 m. gruodžio 14 d. raštu, 2018 m. gruodžio 27 d. pateikė skundą VSDFV. Skunde pareiškėjas akcentavo, kad iš Fondo valdybos Mažeikių skyriaus rašto turinio jam nepavyko suprasti kaip atsirado įsiskolinimas Vaikų išlaikymo fondui, pabrėžė, jog įsiskolinimą jau yra padengęs, prašė paaiškinti kodėl jam jis yra laikomas skolininku. VSDFV 2019 m. sausio 24 d. rašte nurodė, kad remiantis Fondo valdybos Mažeikių skyriaus pateiktais duomenimis nustatyta, jog pagal L. G, prašymus vaikams D. G. ir P. G. buvo paskirta ir mokėta vaikų išlaikymo išmoka už laikotarpius: 1) nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d.; 2) nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d.; 3) nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. Minėtais laikotarpiais išmokos vaikų išlaikymui buvo mokamos dėl to, kad pareiškėjas nustatyta tvarka nemokėjo priteisto išlaikymo. Už minėtus laikotarpius vaikų išlaikymo išmokos įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 1114,80 Eur. Teigiama, jog turimais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 m. lapkričio 8 d. sumokėjo 917,01 Eur. Iš Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gautais duomenimis pareiškėjo įsiskolinimas valstybės biudžetui siekė 593,98 Eur iš jų; 225,96 Eur išmokėtų vaiko išlaikymo išmokų (už laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d.) ir 368,02 Eur palūkanų (už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 22 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.). Atkreipiamas dėmesys, jog Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra įvertinusi pareiškėjo pateiktus rašytinius dokumentus, todėl įsiskolinimas apskaičiuotas pagrįstai, todėl buvo nuspręsta pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2018-07-16 iki 2019-01-01) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – ir Taisyklės).
Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalimi prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Skundas - asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalis).
Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma, atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012; 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012; 2012 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012; 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog asmuo, teikdamas skundą turi nurodyti kokios konkrečios jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, ir kaip institucija, į kurią kreipiasi galėtų apginti jo pažeistas teises. Asmuo, kreipdamasis dėl kitų asmenų pažeistų teisių ir teisėtų interesų, turi nurodyti, kad jam suteikta teisė reikalauti ginti tų asmenų teises ir teisėtus interesus (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4529-520/2020).
Teisėjų kolegija įvertinusi pareiškėjo susirašinėjimo elektroniniais laiškais su Fondo valdybos Mažeikių skyriumi turinį konstatuoja, jog jais nebuvo siekiama apginti pažeistas teises ar teisėtų interesų, kadangi juose nėra nurodyti konkretus pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimai. Pareiškėjas susirašinėjimo su Fondo valdybos Mažeikių skyriumi metu siekė sužinoti kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu jam buvo atsiųstas raginimas sumokėti vaiko išlaikymo išmokų įsiskolinimą bei apskaičiuotas palūkanas. Akivaizdu, jog pareiškėjo siųsti elektoriniai laiškai Viešojo administravimo įstatymo prasme laikytini prašymais.
Remiantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė. Taisyklių 1 punktas teigia, jog prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės reglamentuoja prašymų ir skundų nagrinėjimą ir asmenų aptarnavimą viešojo administravimo subjektuose. Nagrinėjant prašymus ir skundus, Taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja specialieji įstatymai, tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės aktai, ratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar jų pagrindu priimti teisės aktai.
Vadovaujantis Taisyklių 35 punktu atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: 1) į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 2) į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 3) į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 4) į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. Iš pareiškėjo siųstų elektroninių laiškų turinio akivaizdu, jog pareiškėjas siekė gauti Fondo valdybos Mažeikių skyriaus turimą informaciją – pareiškėjo prašymo tikslas buvo sužinoti, kodėl jam buvo atsiųstas raginimas padengti įsiskolinimą už vaikų išlaikymo išmoką, teikė dokumentus, jo nuomone, patvirtinančius, kad įsiskolinimas buvo padengtas jau 2012 m.
Teisėjų kolegijos nuomone Fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2018 m. gruodžio 14 d. ir VSDFV 2019 m. sausio 24 d. raštais pareiškėjui buvo pateikta išsami informacija apie susidariusio įsiskolinimo kilmę, jo dydį, įsiskolinimą sudarančias dalis, paaiškinta Fondo valdybos Mažeikių skyriaus teisė administruoti vaikų išlaikymo išmokų skyrimą, mokėjimą bei išmokėtų išmokų bei delspinigių išieškojimą iš skolininkų. Buvo nurodyta, kad Fondo valdybos Mažeikiui skyriui jau buvo žinoma pareiškėjo pateikta informacija ir kad į ją buvo atsižvelgta apskaičiuojant įsiskolinimo dydį. Taip pat pareiškėjui tapo žinoma apie teisę teikti prašymą dėl skolos mokėjimo grąžinimo dalimis ir pareigą per 10 kalendorinių dienų padengti įsiskolinimą, teikti prašymą dėl skolos grąžinimo dalimis arba pateikti dokumentus, patvirtinančius, jog teismo priteista suma vaiko išlaikymui yra sumokėta.
Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tai reiškia, kad kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą ir kurio patenkinimas reikštų pažeistų teisių ar interesų apsaugą.
Cituojamų teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Pabrėžtina, jog tuo atveju, kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-421/2014, 2017 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-327-492/2017 ir kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-483/2010; 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-511/2010; 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-323/2010). Viešojo administravimo subjekto priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys. Todėl kiekvienu atveju vertinama, ar skundžiamas aktas daro įtaką suinteresuoto asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-821/2013).
Administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami rekomendacinio, informacinio, konstatuojamojo pobūdžio viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-671/2011; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-29/13).
Atsižvelgiant į anksčiau minėtas aplinkybes konstatuotina, jog pareiškėjo skundžiami Fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2018 m. gruodžio 14 d. raštas ir VSDFV 2019 m. sausio 24 d. raštas yra informacinio pobūdžio viešojo administracinio subjektų priimti administraciniai raštai. Jais pareiškėjas yra informuojamas apie pareigą padengti įsiskolinimą valstybės biudžetui, įsiskolinimo kilmę, jo dydį, teisę teikti prašymą dėl skolos mokėjimo dalimis ir t.t., tačiau tai nėra sprendimas priverstine tvarka išieškoti iš pareiškėjo laiku nesumokėtas išmokas, palūkanas ir priskaičiuotus delspinigius. Akivaizdu, kad skundžiami Fondo valdybos Mažeikių skyriaus ir VSDFV raštai neturėjo įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų turiniui, t. y. skundžiami raštai nesukėlė pareiškėjui teisinių pasekmių ir juos panaikinus pareiškėjo teisinė situacija iš esmės nepasikeistų.
Būtent šios aplinkybės kaip reikšmingos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismui iš esmės nurodytos ir apeliacinės instancijos teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartyje perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Remiantis anksčiau išdėstytu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama teismine praktika, konstatuotina, jog administracinių teismų kompetencijai nėra priskirta nagrinėti informacinio pobūdžio administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi procesas iš esmės yra beprasmis. ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas teigia, jog teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Įvertinus minėtas aplinkybes bei konstatavus, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2018 m. gruodžio 14 d. raštas Nr. (8.20) I-26198 „Dėl D. G. skolos valstybės biudžetui“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. sausio 24 d. raštas Nr. (9.8E)I-553 „Dėl Fondo valdybos Mažeikių skyriaus veiksmų“ yra informacinio pobūdžio raštai, kurių teisėtumo nagrinėjimas nėra priskirtas nei administracinių teismų, bei bendrosios kompetencijos teismų kompetencijai, administracinė byla dėl minėtų raštų teisėtumo ir pagrįstumo nutrauktina remiantis ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto nuostatomis.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 107- 108 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,
n u s p r e n d ž i a :
Nutraukti administracinę bylą pagal pareiškėjo D. G. skundą bei patikslintą skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2018 m. gruodžio 14 d. rašto Nr. (8.20) I-26198 „Dėl D. G. skolos valstybės biudžetui“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. sausio 24 d. rašto Nr. (9.8E)I-553 „Dėl Fondo valdybos Mažeikių skyriaus veiksmų“ panaikinimo.
Nutartis per septynias kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos (nuorašo) įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.
Teisėjai Remigijus Arminas
Eglė Kiaurakytė
Aušrelė Mažrimienė