Civilinė byla Nr. eB2-1466-614/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00090-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.5.6

 (S)

V I L N I A U S A P Y G A R D O S T E I S M A S

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egle Surgailienė,

sekretoriaujant Renatai Anderson, dalyvaujant pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Danveta“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Henkoo“ įgaliotam asmeniui D. M., suinteresuoto asmens D. Z. atstovui advokatui T. K., kitiems proceso dalyviams nesant, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Danveta“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (UAB) „Henkoo“ prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys byloje - D. Z., Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo ministerijos (LR SADM), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) Vilniaus skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM), uždaroji akcinė bendrovė (UAB) „Bidfood Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė (UAB) „Vilniaus citma“, akcinė bendrovė (AB) „Energijos skirstymo operatorius“, uždaroji akcinė bendrovė (UAB) „Cherry music Europe“, uždaroji akcinė bendrovė (UAB) „Ozantis“, uždaroji akcinė bendrovė (UAB) „Paulini“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) Kauno skyrius ir uždaroji akcinė bendrovė (UAB) „Enefit“.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 4 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Danveta“ (toliau - UAB „Danveta“, Bendrovė) iškelta bankroto byla pagal šios Bendrovės vadovės D. Z. pareiškimą, įmonės nemokumo administratore paskirta UAB „Henkoo“. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. kovo 15 d. Teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi patvirtinta pradinė administravimo išlaidų sąmata. Teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi patvirtintas kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, kuris 2022 m. rugpjūčio 23 d. buvo patikslintas, o įmonė likviduota dėl bankroto. Likvidavimo terminas pratęstas iki 2024 m. rugsėjo 2 d. Kreditorių sąrašas buvo patikslintas teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. ir 2022 m. gruodžio 28 d. nutartimi (Bankroto byla Nr. eB2-557-614/2023, proceso numeris Nr. 2-55-3-00090-2022-0).

2.       Byloje gautas ir priimtas nemokumo administratorės prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu JANĮ 71 straipsnio 1 dalies  pagrindu. Administratorė nurodo, jog bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai ir turtas nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai perduoti nebuvo ir nėra perduoti iki šiol šie dokumentai: Apyvartos žiniaraščiai 2020-11-23/2020-12-31 datai; 2021-01- 01/2021-12-31 datai; 2022-01-01/2022-03-15 datai; - Materialaus turto apyvartos žiniaraščiai 2020-11-23/2020-12-31 datai; 2021-01-01/2021-12-31 datai; 2022-01-01/2022- 03-15 datai - Pirkimų/pardavimų registras už 2020-11-23/2022-03-15 periodą; - Turto nurašymo registras už 2020-11-23/2022-03-15 periodą; - Avansinių apyskaitų registras už 2020-11-23/2022-03-15 periodą; - Kasos knygos registras už 2020-11-23/2022-03-15 periodą. UAB „Danveta“ nuo 2020 m. lapkričio 14 d. nebevykdė jokios veiklos, o nuomos sutartis su UAB „Ozantis“ buvo nutraukta 2021 m. sausio 14 d., UAB „Danveta“ grąžino patalpas nuomotojui. Remiantis UAB „Danveta“ balanso, sudaryto 2020 m. lapkričio 23 dienai duomenimis (kai Bendrovė jokios veiklos jau nebevykdė), Bendrovės turtą iš viso sudarė 301 451 Eur, vėliau Bendrovės turto masė sumažėjo, kol galiausiai 2021 m. rugsėjo 30 d. turto bendrovėje faktiškai neliko. Dokumentų, pagrindžiančių UAB „Danveta“ itin ženklų turto vertės sumažėjimą nuo 2020 m. lapkričio 23 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. nėra, minėta, jog Bendrovė veiklos nevykdė, turtas nemokumo administratorei perduotas nebuvo. Vadinasi turtas galimai yra pasisavintas ar išvaistytas. Nors Bendrovė nevykdė jokios veiklos, vadovė neatleido Bendrovėje dirbusių darbuotojų, o laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 14 d. iki 2021 m. liepos 19 d. dar gavo 74 548,31 Eur subsidijų darbo užmokesčiui mokėti dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino, tačiau įsiskolinimas VSDFV biudžetui tik didėjo, darbuotojai atleisti jau bankroto procese. Žinodama ir suprasdama, kad Bendrovė veiklos nevykdo ir nevykdys ateityje, matydama, kad Bendrovė negalės atsiskaityti su kreditoriais, vadovė nesiėmė jokių priemonių, neatleido dirbusių darbuotojų su tikslu papildomai gauti išmokas subsidijoms darbo užmokesčiui, neišsaugojo/galimai pasisavino Bendrovės turtą ir paliko beturtę Bendrovę, su maksimaliais įsipareigojimais kreditoriams, kurių bankroto procedūroje nėra galimybės patenkinti dėl vadovo ir/ar akcininko neteisėtų veiksmų. JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustatoma kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir/ar neveikimu) ir/ar juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir/ar teisėtus interesus. Tyčiniu bankrotu laikomi atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis. Tai, kad BUAB „Danveta“ valdymo organų veiksmais akivaizdžiai kryptingai buvo siekiama įmonę privesti prie bankroto ir išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, patvirtina pateikti įrodymai, o būtent - UAB „Danveta“ nuo 2020 m. lapkričio 14 d. nebevykdė jokios veiklos, galiausiai nuomos sutartis su UAB „Ozantis“ buvo nutraukta 2021 m. sausio 14 d. (šią dieną Bendrovė grąžino patalpas nuomotojui); 2020 m. lapkričio 23 d. UAB „Danveta“ balanso duomenimis (kai bendrovė faktiškai veiklos nebevykdė), bendrovės turtą iš viso sudarė 301 451 Eur, Bendrovės turto masė per mėnesio laikotarpį sumažėjo iki 41 738 Eur, o remiantis UAB „Danveta“ vadovės kartu su pareiškimu teismui dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo pateiktu UAB „Danveta“ balansu 2021 m. rugsėjo 30 d., Bendrovės turto faktiškai nebeliko, nors tai pagrindžiančių duomenų nėra; dokumentų ir duomenų, pagrindžiančių UAB „Danveta“ itin ženklų turto vertės sumažėjimą nėra; nėra turto nurašymą, panaudojimą įmonės veikloje ar teisėtą perleidimą tretiesiems asmenims pagrindžiančių dokumentų, todėl galima pagrįstai manyti, jog bendrovės turtas galimai buvo pasisavintas. UAB „Danveta“ savo turtinių prievolių kreditoriams nebevykdė laiku dar nuo 2019 m. rugsėjo 15 d., tačiau didžioji dalis įsiskolinimų kreditoriams pradėjo formuotis 2020 m. kovo – spalio mėn. laikotarpiu: VSDFV Vilniaus skyrius - 29 726,01 Eur 2019 m. gruodžio 31 d. (nurodytai datai bendrovės įsiskolinimas sudarė 1 338,26 Eur ir vėliau kiekvienu ataskaitiniu laikotarpiu augo), VMI prie LR FM - 21 134,62 Eur 2020 m. kovo 31 d. (gyventojų pajamų mokesčio nepriemokos susiformavimo pradžia), UAB „Bidfood Lietuva“ - 374,30 Eur 2020 m. spalio 31 d. (2020 m. spalio 16 d. sąskaita faktūra Nr. BIS0535444, mokėjimo terminas 2020 m. spalio 30 d.), UAB „Vilniaus citma“ - 6 000,07 Eur 2020 m. rugsėjo 2 d. (pirmos pradelstos skolos atsiradimo data 54,55 Eur sumai), AB „Energijos skirstymo operatorius“" - 1 123,90 Eur 2020 m. spalio 31 d. (išrašytos pirmos neapmokėtos sąskaitos data 453,99 Eur sumai), UAB „Cherry music Europe“ - 299,15 Eur 2020 m. vasario 17 d. pirmos pradelstos skolos atsiradimo data 99,83 Eur sumai), UAB „Ozantis“ - 20 052,24 Eur 2020 m. spalio 1 d. (išrašytos pirmos neapmokėtos sąskaitos data), UAB „Paulini“ -170,04 Eur 2019 m. rugsėjo 15 d. (pirmos pradelstos skolos atsiradimo data 10,20 Eur sumai), VSDFV Kauno skyrius - 13 797,31 Eur Garantinio fondo išmokos suma nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai dirbusiems ir bankroto procese atleistiems darbuotojams (išeitinės išmokos), UAB „Enefit“ - 4 739,37 Eur 2020 m. rugsėjo 30 d. (išrašytos pirmos neapmokėtos sąskaitos faktūros data 98 324,51 Eur sumai). Nepaisant to, kad UAB „Danveta“ veiklos nebevykdė, vadovė, žinodama ir suprasdama, kad Bendrovė veiklos nebevykdo ir nebevykdys ateityje, matydama, kad bendrovė nevykdo savo prievolių kreditoriams, nesiėmė jokių priemonių, o priešingai – siekdama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, neišsaugojo ir/ar galimai pasisavino/iššvaistė itin didelės vertės (301 451 Eur) bendrovės turtą, tokiu būdu palikdama beturtę bendrovę tik su 98 324,51 Eur dydžio įsipareigojimais kreditoriams, kurių patenkinti bendrovės bankroto procedūroje nėra galimybės būtent dėl tyčinių ir kryptingų bendrovės valdymo organų veiksmų. UAB „Danveta“ vėliausiai 2021 m. rugsėjo 30 d. buvo nemoki (JANĮ 2 straipsnio  7 dalis) - vadovaujantis UAB „Danveta“ vadovės kartu su pareiškimu teismui dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo pateiktu UAB „Danveta“ balansu 2021 m. rugsėjo 30 d. dienai, bendrovės turtą iš viso sudarė 3 Eur, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams 2021 m. rugsėjo 30 d. sudarė mažiausiai 56 863,36 Eur. Bendrovės nemokumą nulėmė ne verslo nesėkmė, o sąmoningi ir kryptingi Bendrovės valdymo organų veiksmai, siekiant bendrovės nemokumo su tikslu išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, o būtent – 1) UAB „Danveta“ nevykdė turtinių prievolių kreditoriams ir įsiskolinimai tik didėjo, nors remiantis Bendrovės balansų duomenimis, 2020 m. lapkričio 23 d. Bendrovė dar turėjo pakankamai turto kreditorių finansiniams reikalavimams padengti; 2) Bendrovėje buvęs turtas 301 451 Eur sumai dingo, galimai buvo pasisavintas/iššvaistytas bendrovės valdymo organų narių ir būtent dėl bendrovės valdymo organų narių veiksmų galimybės atsiskaityti su kreditoriais bankroto byloje nėra; 3) atsižvelgiant į nepalankią epideminę COVID-19 ligos situaciją Lietuvoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais Lietuvoje laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 17 d. bei nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. birželio 30 d. buvo paskelbtas karantinas, kurio metu buvo negalimas ar apskritai ribojamas tam tikrų veiklų vykdymas bei apribota galimybe darbuotojams vykdyti darbo funkcijas nuolatinėje darbo funkcijų atlikimo vietoje. Vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, kai dėl to darbdavys negali suteikti darbuotojams darbo sutartyje sulygto darbo, numatyta darbdavio teisė skelbti prastovą arba dalinę prastovą, ko pasėkoje Užimtumo tarnyba skyrė subsidijas darbo užmokesčiui mokėti, su tikslu išlaikyti darbo vietas. Valstybės suteikiamomis pagalbos priemonėmis – subsidijomis darbo užmokesčiui mokėti, paskelbus darbuotojams prastovą dėl karantino, galimai tyčiniais veiksmais pasinaudojo UAB „Danveta“, nes realios veiklos nevykdė bei neketino vykdyti bet, nepaisant to, laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 14 d. iki 2021 m. liepos 30 d. iš Užimtumo tarnybos gavo 74 548,31 Eur dydžio subsidijas darbo užmokesčiui mokėti dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino. Prastovų paskelbimas ir už jas mokamos subsidijos darbo užmokesčiui, buvo skiriamos su sąlyga, kad darbdavys ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos išlaikys ne mažiau kaip 50 proc. darbuotojų, už kuriuos mokama subsidija darbo užmokesčiui, darbo vietų, tai reiškia, kad subsidijos darbo užmokesčiui buvo skiriamos veiklos dėl karantino negalintiems vykdyti darbdaviams, kurie savo veiklą vykdys ateityje, pasibaigus karantino ribojimams. Teikdama prašymą dėl subsidijos darbo užmokesčiui gavimo UAB „Danveta“ vadovė pasirašytinai patvirtino, kad ši sąlyga jai yra žinoma, o taip pat teikdama minėtą prašymą patvirtino, kad supranta ir suvokia atsakomybę dėl tikrovės neatitinkančios informacijos ir (ar) dokumentų ir, kad tai gali būti pagrindas grąžinti išmokėtą subsidiją darbo užmokesčiui, vadovaujantis Užimtumo įstatymu. Pateikti duomenys patvirtina, kad veiklos tęsimas pasibaigus karantinui nebuvo planuojamas apskritai, pateikdama klaidingą informaciją UAB „Danveta“ nepagrįstai naudojosi valstybės suteikiamomis lengvatomis ir nepagrįstai gavo subsidijas darbo užmokesčiui mokėti. Dėl nurodytų Bendrovės valdymo organų neteisėtų veiksmų valstybei buvo padaryta žala, o UAB „Danveta“ darbuotojai nepagrįstai praturtėjo gavę išmokas iš valstybės.

3.       Pareiškėja nemokumo administratorė pateikė papildomus Rašytiniais paaiškinimus. Nurodė, jog nemokumo administratorė neginčija fakto, kad BUAB „Danveta“ vadovė 2022 m. kovo 8 d. Priėmimo – perdavimo aktu perdavė detalizuotus bendrinius Bendrovės dokumentus bei 65 segtuvus įvairių dokumentų (2013 – 2021 metų periodo), tačiau tarp jų nėra balanso, didžiosios knygos, apyvartos žiniaraščių, turto sąrašų ir kitų suvestinių registrų, be to vadovė nesudarė detalaus perduodamų dokumentų /bylų aprašo. Administratorė ne kartą ragino dokumentus ir turtą perduoti bei detalizuoti tarpiniame 2020 m. lapkričio 23 d. balanse fiksuotą Bendrovės turtą (jos pareiškimo dėl tyčinio bankroto priedai), pateikti detalizuojančius turto sąrašus ir jo įsigijimo/pardavimo/nurašymo pagrindžiančius dokumentus, tačiau jie nepateikti. Nėra perduotas balansas, kreditorių ir turto sąrašai sudaryti 2022 m. kovo 15 d. duomenimis su juose nurodytų duomenų iššifravimu, fiksuojamo turto sąrašus su įsigijimo pagrindu, kaina; dėl vienintelio turimo 2020 m. lapkričio 23 dienai sudaryto balanso nėra perduota jo iššifravimo dokumentacija/suvestiniai registrai, t. y. dėl 301 451 Eur sumos turto, dėl 297 383 Eur mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, apyvartos žiniaraščiai 2020 m. lapkričio 23 d. - 2022 m. kovo 15 d. laikotarpiu, nėra pateikti šiam laikotarpiui materialaus turto apyvartos žiniaraščiai, pirkimo – pardavimų registrai, turto nurašymo registrai, avansinių apyskaitų registrai, kasos knygos registrai, darbuotojų apskaita bei suvestiniai paskaičiavimo registrai, neperduota vykdyta įmonės apskaitos politika ir tvarka. Vadovės tyčiniai veiksmai (neveikimas) neperduodant minėtų dokumentų ir turto pagal paskutinį žinomą balansą reiškia galimai tyčinius veiksmus siekiant nuslėpti buvusį bendrovės turtą ir galimą jo iššvaistymo ir/ar pasisavinimo faktą. D. Z. pateiktu du turto nurašymo aktai neva turintys pagrįsti Bendrovės turto sumažėjimą – viso turto nurašymą 275 688,81 Eur sumai ir 30 188,44 Eur sumai kelia abejonių. Pagal 2020 m. lapkričio 23 d. Bendrovės balansą bendrovės turtą iš viso sudarė 301 451 Eur, iš kurio 4 222 Eur ilgalaikis turtas (iš jo materialusis turtas 4 033 Eur, nematerialusis – 189 Eur), trumpalaikis turtas – 297 229 Eur, iš kurio 228 380 Eur atsargos, 67 110 Eur per vienerius metus gautinos sumos ir 1 739 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai. Jei eilutėje Atsargos nurodytas 228 380 Eur turtas yra aktu nurašyti maisto produktai, vadovė turėtų dar pateikti papildomus dokumentus, kad nuo 2020 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovė buvo papildomai pirkusi produktų už 77 497,25 Eur, kad būtų galėjusi juos nurašyti bendrai 305 877,25 Eur sumai 2020 m. gruodžio 31 d. Kadangi tokia dokumentacija nepateikta, tai reiškia, jog nurašyti produktai nėra balanse nurodomos atsargos, vadovė nurašymo aktais bando suklaidinti teismą. Vadovė nedetalizavo ir 2020 m. lapkričio 23 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. balansuose fiksuoto bendrovės turto. Atsargų vertė balansuose nuo 2019 m. gruodžio 31 iki 2020 m. lapkričio 23 d. kito nežymiai, tačiau Bendrovė veiklos nevykdė nuo 2020 m. lapkričio 14 d., o iki 2020 m. gruodžio 31 d. sugebėjo įsigyti prekių už 77 497,25 Eur sumą, kurios tariamai nurašytos kartu su 2020 m. lapkričio 23 d. balanse nurodytomis atsargomis. Todėl nurašymų aktai vertintini kritiškai ir darytina išvada, jog neišsaugotas Bendrovės turtas galimai iššvaistytas ir/ar pasisavintas. Kritiškai vertintini ir vadovės paaiškinimai, kad Bendrovė neplanavo užsidaryti ir ieškojo patalpų. Bendrovė nevykdė veiklos, nevykdė turtinių prievolių kreditoriams, įsiskolinimai didėjo, nors remiantis 2020 m. lapkričio 23 d. duomenimis bendrovė dar turėjo pakankamai turto, kad atsiskaitytų su kreditoriais, turtas dėl tyčinių vadovės veiksmų dingo, taigi Bendrovė tapo nemoki dėl tikslingų valdymo organų veiksmų turint tikslą netęsti veiklos ir siekiant panaikinti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įminės turtą ir dar gaunant valstybės garantuojamas prastovos subsidijas, todėl yra pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu pagal JABĮ 71 straipsnio 1 dalį.

4.       Atsiliepimu į prašymą suinteresuotas asmuo Užimtumo tarnyba prie LR SADM prašo spręsti bylą teismo nuožiūra. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje įtvirtinta, kad darbdaviams, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas, šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo kiekvienam prastovoje esančiam užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negali būti didesnis, negu užimto asmens darbo sutartyje iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino dienos nustatytas darbo užmokestis. Darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, turi išlaikyti ne mažiau kaip 50 procentų darbo vietų ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos. Darbdavių pasiūlymus įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę pagal Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalį reglamentuoja Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo darbdaviams tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos darbo biržos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-388 „Dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Aprašas), šio Aprašo V1 skyrius „Darbdavių pasiūlymų įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui teikimo ir nagrinėjimo tvarka“. Aprašo 201 punkte nustatyta, jog darbdaviai, pageidaujantys gauti subsidiją darbo užmokesčiui už prastovas, kurie dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbė prastovas ir taip išlaikė darbo vietas Užimtumo įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, pateikia pasiūlymą įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gavimo ir prašymą išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už darbuotojus, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova, formą Užimtumo tarnybai. Aprašo 202 punkte nurodoma, jog pirmą kartą kreipiantis dėl subsidijos darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu, darbdaviai pateikia užpildytą pasiūlymą dėl subsidijos darbo užmokesčiui ir prašymą išmokėti subsidiją kartu su Aprašo 208 punkte nurodytais dokumentais už praėjusį kalendorinį mėnesį, o vėlesniais mėnesiais teikiamas tik prašymas išmokėti subsidiją kartu su Aprašo 208 punkte nurodytais dokumentais. Aprašo 205 punkte pasakyta, kad Klientų aptarnavimo skyrius, gavęs pasiūlymą dėl subsidijos darbo užmokesčiui ir prašymą išmokėti subsidiją, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pasiūlymo dėl subsidijos darbo užmokesčiui ir Prašymo išmokėti subsidiją gavimo dienos: kai nustato, jog netinkamai užpildytas pasiūlymas dėl subsidijos darbo užmokesčiui ir/ar prašymas išmokėti subsidiją, arba pateikti ne visi Aprašo 208 punkte nurodyti dokumentai, siūlo darbdaviui patikslinti pasiūlymą dėl subsidijos darbo užmokesčiui ir/ar Prašymą išmokėti subsidiją per 3 darbo dienas; patikrina, ar darbdavys atitinka Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 1, 4 ir 5 punktuose, 35 straipsnio 6 dalyje ir 41 straipsnio 21 dalyje nustatytas sąlygas; sudaro darbdavių, pageidaujančių gauti subsidiją darbo užmokesčiui sąrašą ir teikia Klientų aptarnavimo skyriaus vedėjui, siūlydamas: skirti subsidiją darbo užmokesčiui; neskirti subsidijos darbo užmokesčiui. Aprašo 206 punkte įtvirtinta, jog Klientų aptarnavimo skyriaus vedėjas parengia darbdavių, pageidaujančių gauti subsidiją darbo užmokesčiui, įsakymo projektą ir teikia jį Klientų aptarnavimo departamento direktoriui. UAB „Danveta“ teikė Užimtumo tarnybai Apraše nurodytus dokumentus dėl subsidijos darbo užmokesčiui gavimo už darbuotojus, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju buvo paskelbta prastova, o Užimtumo tarnyba bendrovei mokėjo subsidijas darbo užmokesčiui. Jei nuo 2020 m. lapkričio 14 d. Bendrovė nevykdė jokios veiklos, vadinasi, nuo šios datos iki 2021 m. birželio 30 d. 58 400,44 Eur dydžio subsidiją darbo užmokesčiui už prastovose buvusius darbuotojus UAB „Danveta“ galimai gavo nepagrįstai.

5.       Atsiliepimu į prašymą suinteresuotas asmuo UAB „Ozantis“  (kreditorė) prašo atsižvelgti į jos nurodytas aplinkybes ir, paaiškėjus, jog yra pagrindas (Įstatyme nustatyti bankroto pripažinimo tyčiniu požymiai), pareiškėjos pareiškimą tenkinti. Atsiliepime kreditorė dėsto bendruosius JANĮ bei teismų praktikoje įtvirtintus tyčinio bankroto požymius, tačiau konkrečių šiai bylai reikšmingų aplinkybių nenurodo. Mano, jog pagrindą pripažinti BUAB „Danveta“ bankrotą tyčiniu gali sudaryti ne vienas JANĮ 70 straipsnio 1 bei 2 dalyse nustatytas požymis / pagrindas.

6.       Atsiliepimu į prašymą suinteresuotas asmuo VMI prie FM (kreditorė) taip pat mano, jog pagal administratorės pateiktus argumentus pareiškimas turėtų būti tenkintas. Nurodo, kad 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi patvirtintas jos 21 134,62 Eur finansinis reikalavimas bei informuoja, jog papildomų dokumentų, galinčių turėti įtakos šios bylos sprendimui, ji neturi.

7.       Atsiliepimu į prašymą suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius (kreditorė) neprieštarauja nemokumo administratorės prašymui. Nurodo, kad įmonės UAB „Danveta“ deklaruojama pagrindinė veikla buvo – restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla. Teismo nutartimi patvirtintas 35 458,33 Eur VSDFV Vilniaus skyriaus kreditorinis reikalavimas, kurį teismo nutartimi patikslinus, VSDFV Vilniaus skyriaus reikalavimas šiuo metu bankroto byloje yra 29 726,01 Eur, o Kauno skyriaus reikalavimas – 14 704,81 Eur. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSD įstatymas) 12 straipsnio 2 dalyje draudėjui nustatyta pareiga VSD įmokas sumokėti ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 d. UAB „Danveta“ nesilaikė minėtų teisės aktų reikalavimų, nemokėjo privalomų VSD įmokų nustatyta tvarka ir terminais, todėl susidarė įsiskolinimas. Fondo valdybos Vilniaus skyrius, siekdamas iš išieškoti susidariusį įsiskolinimą, įmonei taikė priverstinio poveikio priemones: nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d. per piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikė 3 debeto mokėjimo nurodymus dėl lėšų nurašymo priverstine tvarka įmokų įsiskolinimui padengti, tačiau nurodymai įvykdyti nebuvo; 2021 m. rugsėjo 13 d. išsiųstas raginimas sumokėti įsiskolinimą iki 2021 m. rugsėjo 28 d., lėšų nebuvo gauta; 2021 m. lapkričio 11 d. skolos išieškojimas buvo perduotas antstolei, išieškoti įsiskolinimą nepavyko. Įsiskolinimas UAB „Danveta“ Fondo biudžetui susidarė nuo 2021 m. liepos mėnesio, apie įsiskolinimą Fondo biudžetui įmonės vadovei buvo žinoma, tačiau vadovė pavėluotai kreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl to, toliau didėjo įsiskolinimai. Tokia įmonės vadovės veikla gali būti vertinama, kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto. Informuoja, kad duomenų bazėje ir draudėjo byloje daugiau reikšmingos informacijos tyčinio bankroto požymių nustatymui neturi.

8.       Atsiliepimu į prašymą suinteresuotas asmuo D. Z. nurodė, jog ji 2022 m. kovo 8 d. priėmimo perdavimo aktu perdavė nemokumo administratorei visus turimus dokumentus – 65 bylas už 8 metus, įgaliotas nemokumo administratoriaus asmuo V. S. nurodė, kad sąrašas netinka, vadovė pasisiūlė atvažiuoti kitą dieną, tačiau jai atvykus po savaitės buvo pasakyta, jog susitvarkys patys. Paaiškino, kad Bendrovės buhalteriją nuo įkūrimo vedė UAB „Apskaitos analizė“, kurios vadovė vyr. buhalterė J. L. mirė ir (duomenys neskelbtini) mėnesį po jos mirties darbuotojai suformavo ir atidavė bylas tokiu formatu, kuris nepriimtinas administratoriams peržiūrai. 2020 m. gruodžio 1 d. buhalterinių paslaugų sutartis buvo pasirašyta su kitu asmeniu. 2020 m. lapkričio 7 d. prasidėjus antrai pandemijos bangai Bendrovė nuo 2020 m. lapkričio 14 d. nevykdė veiklos. Vyko derybos dėl nuomos sutarties, kurios galiojimas turėjo baigtis 2020 m. gruodžio 31 d. kai nuomotojas UAB „Ozantis“ nusprendė nuomos nepratęsti, jis nurodė demontuoti kavinę, nustatė tam terminą. 2021 m. sausio 14 d. patalpos buvo grąžintos nuomotojui. Bendrovė neplanavo užsidaryti, visą laiką iki pat 2021 m. rugsėjo 1 d. ieškojo naujų patalpų, todėl darbuotojai ir nebuvo atleisti, nes siekta išsaugoti virėjus ir padavėjus. Tačiau 2021 m. rugsėjo 10 d. buvo priimtas sprendimas dėl įmonės bankrutavimo ir 2021 m. rugsėjo 19 d. išsiųsti pranešimai įmonės kreditoriams. Teismas atmetė pareiškimą paprašydamas dokumentų patikslinimo, tada 2021 m. gruodžio 30 d. pranešimai vėl buvo išsiuntinėti įmonės kreditoriams.

9.       Pasinaudojusi teismo siūlymu pasirūpinti, kad jai būtų atstovaujama procese, suinteresuotas asmuo D. Z. pateikė papildomus Rašytinius paaiškinimus. Papildomai nurodė, jog bankrotą nulėmė objektyvios nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės ir verslo nesėkmė, o ne tariami tyčiniai jos veiksmai. 2013 m. Bendrovė sudarė patalpų nuomos sutartį su UAB „Ozantis“ dėl patalpų nuomos prekybos centre „Ozas“, valdė lietuviškų patiekalų restoraną „Seklyčia Euro Pub“. Tai buvo vienintelė Bendrovės veikla, kurią ji vykdė iki pat Bendrovės bankroto bylos iškėlimo. Bendrovė veiklą vykdė sėkmingai bei pavyko užtikrinti mažą darbuotojų kaitą, ketino plėstis, paskutiniais metais (2018 – 2019 m. m.) Bendrovės rezultatai buvo stabiliai augantys.  2015 m. gruodžio 29 d. Bendrovė ir UAB „Ozantis“ sudarė nuomos sutarties pakeitimą ir pratęsė nuomos terminą iki 2020 m. gruodžio 31 d. Dėl koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemijos plitimo pasaulyje, 2020 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, kuriuo buvo uždrausta viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla, išskyrus, kai maistą galima išsinešti arba kitais būdais jį pristatyti gyventojams (Nutarimo 3.2.6. p.). Uždarius kavines ir restoranus, Bendrovė taip pat privalėjo sustabdyti savo veiklą. 2020 m. vasarą Lietuvos Respublikoje buvo atšauktas karantinas, Bendrovės restoranas vėl pradėjo veikti, tačiau 2020 m. rudenį išaugo naujų susirgimų COVID-19 skaičius, o sergamumo banga buvo net didesnė nei 2020 m. pavasarį, 2020 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 1226 visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbė karantiną, Nutarimu gyventojams buvo rekomenduojama riboti judėjimą dėl nebūtinų priežasčių – palikti gyvenamąją vietą tik vykstant į darbą, prekybos vietą, dėl sveikatos priežiūros ir kitų paslaugų, o šio nutarimo 2.2.7 punktu buvo uždrausta viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų veikla (leidžiama tiek, kiek maistas tiekiamas išsinešti arba pristatomas į namus/biurą ir kt.). 2020 m. lapkritį Bendrovė gavo UAB „Ozantis“ pranešimą, kuriuo Bendrovė buvo informuota, kad UAB „Ozantis“ neketina pratęsti nuomos sutarties, pasibaigus jos terminui. Šalims pavyko susitarti, kad Bendrovė iš patalpų išsikraustys vėliau, nuomos laikotarpis buvo pratęstas iki 2021 m,. sausio 14 d. (duomenys neskelbtini) mirė buvusi Bendrovės buhalterė, kuri tvarkė Bendrovės buhalterinę apskaitą nuo 2012 m., dėl šios priežasties, 2020 m. gruodžio 1 d. buvo sudaryta sutartis su UAB „Denaura“ dėl buhalterinių paslaugų teikimo. Kadangi buvusi Bendrovės buhalterė iki mirties neturėjo galimybės tinkamai perduoti Bendrovės buhalterinę apskaitą, dokumentų perdavimas naujai buhalterei buvo komplikuotas. Naujoji buhalterė nustatė, kad Bendrovėje nebuvo ilgai sudaromi atsargų nurašymo aktai, todėl tokie buvo sudaryti. Sužinojus, kad nuomos sutartis prekybos centre „Ozas“ nebus pratęsta, Bendrovė pradėjo ieškoti naujų patalpų, nes buvo tikėtasi, kad Bendrovė galės toliau tęsti veiklą, kadangi Bendrovėje dirbo geri virėjai ir padavėjai, kurie dirbo ne vienerius metus, todėl buvo nutarta palaukti naujų patalpų ir jų dar neatleisti, įmonės neuždarinėti. D. Z. ir Bendrovės komercijos direktorius M. P. ieškojo patalpų internete, domėjosi dėl patalpų nuomos (duomenys neskelbtini) pastate bei prekybos centre „Europa“ maisto aikštelėje „Sotus“, tai patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai. Su šios maisto aikštelės vystytoju UAB „Sapus“ derybos buvo pasistūmėjusios, tačiau reikėjo sulaukti 2021 m. spalio mėn., kada turėjo būti užbaigtas patalpų įrengimas, vis dėlto 2021 m. rugpjūčio 9 d. buvo gautas el. laiškas, kuriame Bendrovė informuota, kad maisto aikštelės „Sotus“ įrengimas nukeliamas į 2021 m. gruodžio mėn. Po šio pranešimo tapo aišku, kad laukti dar papildomus 4 mėn. Bendrovė nebegali, todėl vadovė pradėjo veiksmus dėl bankroto bylos iškėlimo ir jau 2021 m. rugsėjo 6 d. pateikė pranešimus kreditoriams dėl nemokumo ir prašymus dėl susitarimo dėl pagalbos sudarymo, kreipėsi į teismą, tačiau jos pareiškimas nebuvo priimtas. Pareiškėja tyčinio bankroto požymius iš esmės sieja su vienintele aplinkybe, jog D. Z. neišsaugojo ir/ar tariamai pasisavino Bendrovės turtą, tokiu būdu neva palikdama Bendrovę tik su įsipareigojimais kreditoriams, tačiau šie keliamai kaltinimai nepagrįsti, Bendrovės vadovė D. Z. išsaugojo Bendrovės turtą, kurį turėjo savo žinioje, ji ne kartą nurodė Bendrovės nemokumo administratoriui atvykti ir pasiimti įvairų Bendrovės materialų turtą, sudarė turto sąrašą, siūlėsi pati atvežti turtą, tačiau jos prašymai ignoruoti. Vadovė perdavė Bendrovės nemokumo administratoriui 65 segtuvus dokumentų, nepasiliko sau jokių kitų Bendrovės dokumentų, todėl objektyviai negali parengti Pareiškėjo pareiškime nurodytų buhalterinės apskaitos dokumentų, tuo labiau, kad pareiškėja nurodo, jog vadovė nepateikė įvairių registrų ir žiniaraščių už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 23 d. iki 2020 m. kovo 15 d. dienos, nors žino – ir pati teigia, kad veiklos Bendrovė tuo metu nevykdė, D. Z. tokių dokumentų negali pateikti, kadangi jų nėra. Neaiškumo dėl buhalterinės apskaitos dokumentų įnešė nepalankiai susiklosčiusi aplinkybė – ilgametės Bendrovės buhalterės mirtis ir faktas, kad dėl to neįvyko tinkamas Bendrovės buhalterinės apskaitos perdavimas naujai buhalterei, tačiau ši aplinkybė yra objektyvi, nepriklausanti nuo D. Z. valios ir to sukontroliuoti ji negalėjo. Mirus buhalterei D. Z. padarė viską, ko galima reikalauti iš rūpestingo ir protingo vadovo – nedelsiant pasamdė kitą buhalterines apskaitos paslaugas teikiančią įmonę, kuri toliau tvarkė apskaitą, vadovė veikė rūpestingai ir protingai. Pareiškėja klaidingai remiasi tarpinio 2020 m. lapkričio 23 d. balanso duomenimis, šie duomenys buvo parengti nepasibaigus finansiniams metams ir nebuvo tikslūs, tikslūs Bendrovės turto duomenys buvo pateikti 2020 m. gruodžio 31 d. balanse, kuris buvo parengtas pasibaigus Bendrovės finansiniams metams. Byloje nėra jokių duomenų, kad 2020 m. lapkričio 23 d. dieną Bendrovėje iš tiesų realaus turto buvo 301 451 Eur sumai, todėl pareiškėjos teiginiai apie išvaistytą ar neišsaugotą turtą atmestini. Bendrovės nemokumo administratorius iš jam perduotų dokumentų be jokios abejonės turėjo ir galėjo nustatyti visas aktualias aplinkybes - įsigytą bei nurašytą turtą ir faktą, kad didžiausią turto dalį sudarė atsargos/medžiagos, t. y. iš esmės įvairūs maisto produktai, gėrimai, kurie buvo sunaudojami restorano veikloje. Pareiškėjos pateiktame tarpiniame 2020 m. lapkričio 23 d. balanse nurodytos atsargos buvo sunaudotos Bendrovės ūkinėje veikloje: naujoji buhalterė nustatė, kad Bendrovėje kurį laiką nebuvo sudarytų atsargų nurašymo aktų, buvo atlikta inventorizacija ir sudaryti medžiagų nurašymo aktai, dėl šios priežasties Bendrovės 2020 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta atsargų suma liko tik 41 Eur, o vėliau ir 0 Eur. Pareiškėja klaidingai nurodo, kad vadovė neišsaugojo turto – nebuvo tokio turto, kurį būtų galima išsaugoti, nes jis (atsargos) buvo sunaudotas, kai Bendrovė dar vykdė veiklą, o pasikeitus buhalterei buvo nurašytas. Dėl Bendrovės darbuotojų neatleidimo, gautų subsidijų darbo užmokesčio sumokėjimui pažymėjo, jog pareiškėja nenurodo kaip šios aplinkybės yra susijusios su siekiu tyčia privesti Bendrovę prie nemokumo. Be to subsidijos buvo pervestos darbuotojams. Darbuotojai nebuvo atleisti dėl to, kad Bendrovė planavo tęsti veiklą, minėta jog, nepratęsus patalpų nuomos sutarties prekybos centre „Ozas“, D. Z. ir komercijos direktorius M. P. aktyviai ieškojo patalpų ir tikėjosi, kad radus patalpas bus galima toliau tęsti veiklą. Jeigu patalpos būtų surastos, o darbuotojai atleisti, tai Bendrovės veiklos pradžia būtų dar labiau apsunkinta. Tikėdama, kad Bendrovė suras patalpas ir pradės veiklą, Bendrovė iš gautų subsidijų mokėjo prastovas darbuotojams ir šių lėšų D. Z. sau nepasiliko, jas sąžiningai pervedė darbuotojams, šią aplinkybę patvirtina Bendrovės banko sąskaitos duomenys.

10.       Teismo posėdžių metu pareiškėjos atstovė prašė prašymą tenkinti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

11.       Teismo posėdžių metu suinteresuotas asmuo D. Z. ir jos atstovas advokatas prašė pareiškimą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12.       Kiti proceso dalyviai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką tinkamai informuoti CPK nustatyta tvarka.

Prašymas netenkintinas

13.       Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (trumpinama – JANĮ) 70 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Šio Įstatymo straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

14.       Pareiškėja prašymą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu iš esmės grindžia keliais pagrindais – JANĮ 70 straipsnio 1 dalimi, nurodydama, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo, bei požymiais, įtvirtintais šio Įstatymo straipsnio 2 dalies 1 punkte - juridinio asmens turtas neišsaugotas (neperduotas nemokumo administratorei), galimai iššvaistytas. Prašymą argumentuoja tuo, jog Bendrovės vadovė neperdavė visų įmonės veiklos dokumentų (iš esmės perdavė dokumentus tik iki 2020 m. lapkričio 11 d.) ir turto (kuris apskaitytas Bendrovės tarpiniame balanse 2020 m. lapkričio 23 dienai), bendrovei esant nemokumo būklėje neatleido darbuotojų ir dėl to nepagrįstai pasinaudojo valstybės parama (subsidijomis), nors veiklos vykdyti neketino. Teismo posėdžio metu nemokumo administratorės įgaliota atstovė nurodė, jog aplinkybės dėl valstybės suteiktų subsidijų prašyme dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nurodomos tik kaip papildomos aplinkybės, administratorė neįrodinėja šių aplinkybių priežastinio ryšio su Bendrovės nemokumu.

15.       Nagrinėdamas pareiškėjo pareiškimą, teismas pažymi, jog 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Taigi JANĮ taikymas iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams, išskyrus įvardytas išimtis, susietas su: 1) atitinkamų nemokumo procedūrų pradžios momentu; 2) atitinkamų teisių ir pareigų atsiradimo arba jų įgyvendinimo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-469/2021, 18 punktas; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021). Nagrinėjamu atveju, bendrovės bankroto byla iškelta 2021 m. gruodžio 9 d., nutartis įsiteisėjo 2022 m. sausio 21 d., t. y. galiojant JANĮ, pareiškėjos prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėtinas pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį veiksmų, kurie yra pareiškėjos tyčinio bankroto prašymo pagrindas, atlikimo metu, t. y. pagal JANĮ teisės normas, kurios taikytinos ir procesui.

16.       Juridinių asmenų registro (toliau – JAR) duomenimis nustatyta, kad UAB „Danveta“ (toliau ir Bendrovė) buvo įregistruota 2012 m. rugpjūčio 20 d., buveinės adresas:  (duomenys neskelbtini), buvęs adresas - (duomenys neskelbtini), anksčiau - (duomenys neskelbtini); įmonės vadove nuo 2013 m. vasario 6 d. (paskyrimo / išrinkimo data) iki pat bankroto bylos iškėlimo buvo suinteresuotas asmuo D. Z.. Bendrovės vieninteliu akcininku nuo 2013 m. gruodžio 30 d. iki 2020 m. lapkričio 23 d. buvo V. P..  Vienintelio akcininko 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimu nurodoma, jog padidinus įstatinį kapitalą, akcininkų įsigytos akcijos pasiskirsto tokia tvarka: V. P. 100 paprastųjų vardinių akcijų, D. Z. – 2760 paprastųjų vardinių akcijų (viso – 2860). Bendrovės veiklos tikslai ir rūšys registruoti – prekyba, gamyba, paslaugos. 

17.       Teismui nagrinėjant UAB „Danveta“ vadovės D. Z. prašydama iškelti UAB „Danveta“ bankroto bylą, buvo nustatyta, kad Bendrovės veikla buvo maitinimo įstaigos (kavinės-restorano veikla išnuomotose patalpose UAB „Ozantis“ OZO prekybos centre), tai patvirtina suinteresuotų asmenų atsiliepimai, vadovės paaiškinimai. Vadovė nurodė, kad Bendrovės veikla puvo pelninga ir 2018 ir 2019 metais, šias nurodytas aplinkybes patvirtina finansiniai bendrovės dokumentai, pateikti su vadovės procesiniais dokumentais pridedamais priedais.

18.       Visuotinai žinoma aplinkybė, ir ginčo dalyviai tai taip pat nurodo, jog 2020 m. ištikus pasaulinei pandemijai dėl COVID-19, Lietuvos Respublikoje nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. dėl įvestų privalomųjų ribojimų (buvo uždrausta maitinimo įstaigų veikla, iš esmės tik leidžiant ruošti maištą išvežimui), todėl Bendrovė veiklos restorane ir maitinimo linijose Ozo prekybos patalpose nevykdė, klientų priimti negalėjo, tačiau Bendrovė, nors ir neturėdama ankstesnės apyvartos, dėjo pastangas mokėti nuomos mokestį nuomotojai UAB „Ozantis“ už patalas prekybos centre, ruošė maistą išnešimui/išvežimui. Bylos duomenimis nustatyta, jog po 2020 m. birželio 16 d. įvesto karantino pabaigos Bendrovės restoranas vėl pradėjo veikti, tačiau veikla truko neilgai – iš esmės iki 2020 m. rudens, kada susirgimų pradėjo daugėti ir valstybėje (taip pat ir maitinimo sektoriuje) vėl buvo įvesti privalomieji ribojimai. Visuotinai žinoma, kad antrasis karantinas, paskelbtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, kurio režimas galiojo nuo 2020 m. lapkričio 7 d. 00:00 val. iki 2021 m. birželio 30 d. 24:00 val. Vadovė D. Z. nurodo, jog Bendrovės veikla 2021 metais pasidarė nuostolinga, o per karantiną dėl COVID-19 nes nebuvo klientų, pradėjo kauptis skolos.

19.       Minėta, ir tarp šalių nėra ginčo, jog Bendrovė maitinimo paslaugas ir iš esmės visą savo veiklą vykdė prekybos ir pramogų centre OZAS patalpose nuomos pagrindu. Rašytiniai bylos įrodymai bei proceso dalyvių paaiškinimai, o taip pat liudytojo M. P. parodymai teisme patvirtina, kad tarp Bendrovės (nuomininko) ir suinteresuoto asmens (kreditorės) UAB „Ozantis“ buvo sutaryta 2013 m. kovo 23 d. patalpų nuomos sutartis (su pakeitimais ir papildymais) minėtame prekybos ir pramogų centre, nuomos sutartis buvo pratęsiama (2013 m. birželio 26 d., 2014 m. sausio 18 d., 2015 m. sausio 30 d. ir vasario 12 d.) bei galiojo iki 2020 m. gruodžio 31 d.

20.       Bendrovės vadovės D. Z. paaiškinimais, liudytojų L. D. ir M. P. parodymais nustatyta, jog nuomos sutartis Bendrovei netikėtai nebuvo pratęsta. Liudytojas M. P. teisme nurodė, jog jis dirbo Bendrovėje komercijos direktoriaus pareigose praktiškai nuo įmonės įsteigimo (išskyrus vaiko priežiūros atostogas) iki pat bankroto bylos iškėlimo, jis buvo atsakingas už susitikimus su tiekėjais, kainų peržiūrą, įmonės strategiją, jo darbas buvo vidiniai procesai įmonėje, patalpų nuomos klausimai ir kt. Liudytojas patvirtino, jog nuomos sutartis buvo netikėtai nepratęsta, nors žodžiu buvo žadamą ją tęsti, tik likus mėnesiui iki termino pabaigos Bendrovė gavo pranešimą, jog sutartis nebus pratęsta. Liudytojas nurodė, jog tai buvo pagrindinė Bendrovės bankroto priežastis, COVID-19 pandemiją Bendrovė dar būtų įveikusi, nors ir neturėdama apyvartos Bendrovė stengėsi mokėti nuomos mokestį už patalpas, išlaikyti darbuotojus, vadovė kreipėsi dėl valstybės subsidijų, kadangi darbuotojai buvo prastovose, etapais Bendrovė gamino maistą Boltais išvežioti. Dar tris mėnesius iki nuomos sutarties termino pabaigos jis pats kreipėsi dėl nuomos sutarties pratęsimo, jam buvo sakoma – viskas gerai, dar daug laiko. Liudytoja L. D., kuri tvarkė Bendrovės apskaitą po buvusios buhalterinę apskaitą Bendrovei ilgą laiką vykdžiusios bendrovės UAB „Apskaitos analizė“ vadovės J. L. mirties (duomenys neskelbtini), nurodė tokią pat priežastį – patalpų nuomos sutarties nepratęsimas. Abu liudytojai nurodė, kad Bendrovė susidūrė su didžiuliais iššūkiais ir finansinėmis problemomis tiek dėl pandemijos privalomų ribojimų, tiek dėl patalpų nuomos sutarties nepratęsimo, Bendrovė ieškojo naujų patalpų, tačiau praradus patalpas Bendrovė ir greitu laiku nesuradusi naujų patalpų negalėjo vykdyti įprastinės savo veiklos ir generuoti pajamų kaip anksčiau. Bylos duomenimis nustatyta, jog nuomotojas Bendrovės prašymu tik trumpam sutiko nukelti nuomos termino pabaigą, tačiau nustatė terminą išmontuoti įrangą (kuri buvo ne Bendrovės, buvo perimta kartu su patalpomis nuomos termino pradžioje) ir atlaisvinti bei jai perduoti patalpas iki 2021 m. sausio 14 d. Bylos proceso dalyviai vieningai nurodo, jog patalpas nuomotojui Bendrovė grąžino 2021 m. sausio 14 d. Nemokumo administratorė raštu kreipėsi į nuomotoją UAB „Ozantis“ dėl informacijos suteikimo, atsakydamas į nemokumo administratorės klausimus pateiktame rašte nuomotojas patvirtino, jog nuomojamame plote Bendrovė veiklą nutraukė 2020 m. lapkričio 14 d. (taip savo procesiniuose dokumentuose bei teisme nurodė ir bendrovės vadovė D. Z.); remiantis 2020 m. gruodžio 29 d. šalių sudaryto Nuomos sutarties Pakeitimo Nr. 6 punkto 1 nuostatomis, paskutinė nuomos laikotarpio pagal nuomos sutartį diena – 2021 m. sausio 14 d. bei informavo, kad nuomos sutarties vykdymo metu, sprendžiant pagrindinius su nuomos sutartimi susijusius klausimus (Nuomos termino, pratęsimo, nutraukimo ir kt.) UAB „Danveta“ vardu komunikaciją su prekybos ir pramogų centro „Ozas“ administracija vykdė bei klausimus derindavo M. vardu prisistatantis asmuo (el. paštas: (duomenys neskelbtini)), taigi, teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo M. P. parodymais, kadangi jie atitinka tiek rašytinius bylos įrodymus, tiek vadovės D. Z. paaiškinimus teisme, taip pat neprieštarauja liudytojos L. D. parodymams, kurie taip pat patvirtino, jog Bendrovė ieškojo naujų patalpų veiklai, šią aplinkybę neabejotinai patvirtina ir rašytiniai įrodymai – elektroniniai laiškai dėl patalpų paieškos. Tuo tarpu nemokumo administratorės argumentai apie tai, jog bendrovė patalpų visai neieškojo ir veiklos tęsti visai neketino, teismo vertinimu grįsti vien prielaidomis.

21.       Bylos duomenimis nustatyta, jog Bendrovės vadovės 2021 m. lapkričio 3 d. įsakymu vadovaujantis Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 47 straipsniu, visiems šešiolikai Bendrovės darbuotojų buvo paskelbta dalinė prastova. Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos  socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Bendrovės prašymu išmokėjo jai 58 400,44 Eur dydžio subsidiją darbo užmokesčiui už prastovose buvusius darbuotojus, Bendrovės sąskaitos išrašas patvirtina, jog visos subsidijos lėšos buvo išmokėtos darbuotojams, todėl taip pat nepagrįsta nemokumo administratorės prielaida, kad Bendrovė ar jos vadovė galimai be pagrindo praturtėjo. Kaip matyti iš Bendrovės komercijos direktoriaus elektroninių laiškų, pateiktų į bylą, Bendrovė dar 2020 m. sausio mėnesį buvo pradėjusi patalpų paieškas ir siekė išsinuomoti patalpas Vilniaus senamiestyje (duomenys neskelbtini), Ž. B. 2020 m. sausio 29 d. pasiūlyme dėl šių patalpų Bendrovės komercijos direktoriui M. (P.) elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) pateiktas nuomos pasiūlymas, siūloma susitikti patalpas apžiūrėti. Į bylą pateikta reklaminė UAB „Reandca“ medžiaga, kur nuomos pradžia buvo numatoma 2020 m. II ketvirtyje, šios bendrovės vadovas nurodytas A. N., nuomos klausimais atsakingas asmuo – L. M., el paštas (duomenys neskelbtini). Į bylą pateiktas L. M. 2021 m. rugpjūčio 9 d. elektroninis laiškas Bendrovės komercijos direktoriui M. (P.) elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) (laiškas vėliau persiųstas suinteresuoto asmens atstovui advokatui T. K.) apie tai, kad maisto erdvės SOTŪS aikštės erdvėje baigti griovimo darbai ir baigiamas rangovo bei įrangos įsigijimo konkursas, kadangi dėl pandemijos yra reikšmingai pasikeitę įrangos pristatymo terminai, informuojama, jog maisto aikštelės atidarymas yra planuojamas 2021 m. gruodžio mėnesį, o ne spalį, kaip buvo skelbta anksčiau. Šie įrodymai atitinkam suinteresuoto asmens rašytiniuose paaiškinimuose nurodytą aplinkybę, jog dėl susidariusių skolų ir Bendrovei negalint generuoti pajamų neturint veiklai patalpų nuo 2021 m. sausio 14 d., vadovė priėmė sprendimą pradėti Bendrovės nemokumo procedūrą. Liudytojas M. P. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog bendrovė dar keturis mėnesius be patalpų nebūtų „išgyvenusi“, nors buvo stengiamasi išlaikyti gerus darbuotojus ir sulaukti naujų patalpų (liudytojas ir vadovė taip pat ieškojo kitų patalpų), tačiau darbuotojai pradėjo ieškotis darbų kitur, kolektyvą darbuotojams esant prastovose buvo sunku išlaikyti. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, jog 2021 m. rugsėjo 6 d. Bendrovės vadovė D. Z. parengė pranešimus kreditoriams dėl įmonės nemokumo būklės ir, vadovaudamasi JANĮ nuostatomis, pranešimus kreditoriams išsiuntė 2021 m. rugsėjo 19 d. bei 2021 m. gruodžio 16 d. kreipėsi dėl bankroto į Vilniaus apygardos teismą (civilinė byla e2B-3441-933/2021), LITEKO duomenimis nustatyta, jog teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti vadovės pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo Bendrovei, nutartyje nurodyta, jog esminė to priežastis – nebuvo išlaikytas JANĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas dėl kreditorių pagalbos įmonei susitarimui sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, kuris turėjo būti ne trumpesnis kaip 15 d. (teismo nutartyje taip pat nurodyti kiti pareiškimo trūkumai). Ištaisiusi teismo nurodytus pareiškimo trūkumus ir nedelsdama vadovė pareiškimu dar kartą kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą 2022 m. sausio 24 d. ir, kaip jau buvo minėta, teismo 2022 m. kovo 4 d. nutartimi UAB „Danveta“ buvo iškelta bankroto byla. Minimoje nutartyje teismas konstatavo, jog susidarė Bendrovės įsiskolinimas už nuomą ir komunalines paslaugas UAB „Ozantis“, kuri nesutiko taikyti nuolaidas nuomos mokesčiui arba jį atidėti, Bendrovės įprastą veiklą teko nutraukti, kreditoriai teisme prisiteisė įsiskolinimą su palūkanomis ir delspinigiais, vykdomuosius raštus pateikė antstoliams vykdyti. Kreipimosi į teismą metu Bendrovė kreditoriams buvo skolinga 239 248,96 Eur, todėl teismas sprendė, jog Bendrovė yra nemoki, negali ir negalės vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Šią išvadą teismas padarė nustatęs, jog Bendrovė ilgalaikio ir trumpalaikio turto neturi, piniginių lėšų nėra. Iš teismui pateiktų bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 30 d. duomenimis bendrovė ilgalaikio ir trumpalaikio turto neturi. Iš teismui pateiktos 2021 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos teismas padarė išvadą, jog Bendrovė 2020 m. patyrė 247 655 Eur nuostolių, o iki 2021 m. rugsėjo 30 d. - dar 7 345 Eur nuostolių. Kelių transporto priemonių registro duomenimis, įmonės vardu nėra registruota jokių transporto priemonių. Antstolių informacinės sistemos duomenimis bankroto bylos iškėlimo metu buvo vykdomos šios vykdomosios bylos: Nr. 0173/21/01704 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-58743, antstolė A. P.; Nr. 0173/21/01651 pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. (7.2) VRESP2-67702, antstolė A. P.; Nr. 0173/21/00405 pagal Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. teismo įsakymą Nr. eL2-5352-1043/2021, antstolė A. P. (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 4 d. nutartis bankroto byloje). Teismas nustatė terminą vadovei perduoti bendrovės turtą ir dokumentus nemokumo administratorei.

22.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 27 d. nutartimi tenkino bankroto administratoriaus prašymą ir Bendrovės buvusiai vadovei skyrė baudą už Vilniaus apygardos teismo nutarties nevykdymą, t. y. viso turto bei visų įmonės dokumentų neperdavimą nemokumo administratoriui. Kaip matyti iš bylos, vadovė minimoje byloje savo paaiškinimų nebuvo pateikusi.

23.       Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo ir pareiškėja nurodė, jog Bendrovės vadovė D. Z. 2022 m. kovo 8 d. priėmimo – perdavimo aktu visus turimus dokumentus perdavė nemokumo administratorės įgaliotam asmeniui V. S.. Administratorė nurodo, jog dokumentų trūksta, o turtas perduotas nebuvo. Taigi, nustatyta ir byloje nėra ginčo, kad Bendrovės vadovė susisiekė su nemokumo administratore, bendradarbiavo, turimus dokumentus perdavė. Šios civilinės bylos bei bankroto bylos duomenimis nustatyta, jog UAB „Danveta“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (VSD įmokos) susidarė nuo 2021 m. liepos mėnesio, apie tai atsiliepime į nemokumo administratorės pareiškimą nurodė VSDFV Vilniaus skyrius, taip pat nurodė, jog priverstinio poveikio priemones Bendrovei pritaikytos nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d., bankroto bylos iškėlimo momentui skola sudarė 30 034,41 Eur, o bankroto proceso metu atleidus darbuotojus (dirbo viso šešiolika darbuotojų) skola išaugo iki 35 458,33 Eur, iš jų 34 458,33 Eur VSD įmokų ir 560,81 Eur delspinigių. VMI pateiktais duomenimis Bendrovės mokesčių skola 21 134,62 Eur susidarė nuo 2020 m. kovo 31 d. Bendrovės skola už patalpų nuomą – UAB „Ozantis“ kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, LITEKO duomenimis byloje nuomotojas nurodė, jog 15 562,88 Eur skola susidarė laikotarpiu nuo 2020 m. spalio mėnesio (priskaičiuota 2 178,52 Eur delspinigių). Bendrovės 374,30 Eur skola UAB „Bidfood Lietuva“, kuri bylos duomenimis tiekė šaldytus maisto produktus, taip pat susidarė 2020 m. spalio mėnesį – 2020 m. spalio 16 d. sąskaita turėjo būti apmokėta to mėnesio 30 d., bendrovei UAB „Vilniaus citma“, kuri tiekė daržoves, vaisius, 6 000,07 Eur skola susidarė laikotarpiu nuo 2020 m. sausio iki lapkričio 3 d., iš pateiktos prekių apyvartos matyti, jog prekės buvo perkamos atsiskaitant su atidėjimu (iš karto už prekes nemokama). Bendrovės 1 123,90 Eur skola AB „Energijos skirstymo operatoriui“ susidarė taip pat 2020 m. spalio mėnesį, skolos UAB „Cherry music Europe“ už muzikos transliavimą 299 Eur bei UAB „Paulini“ 170,04 Eur, kurios paskutinė sąskaita išrašyta 2020 m. lapkričio mėnesį, yra smulkios skolos, kurios, nors ir kaupėsi anksčiau, esminės įtakos Bendrovės nemokumui teismo vertinimu neturėjo. Šios bankroto bylos duomenimis nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog su esminėmis nemokumo problemomis Bendrovė susidūrė 2020 m. spalio – gruodžio mėnesiais, o 2020 m. pabaigoje praradusi verslo vietos patalpas negalėjo generuoti pajamų ir atstatyti mokumo, įtakos tam neabejotinai turėjo pirmasis ir antrasis karantino laikotarpis. Nors Bendrovė dėjo pastangas surasti naujas patalpas veiklai, išsaugoti profesionalų kolektyvą, o paaiškėjus, kad patalpos nebus gautos iki 2021 m. spalio mėnesio, Bendrovė pradėta ruošti bankroto procedūrai, minėta, jog kreditoriams pranešimus vadovė išsiuntė 2021 m. rugsėjo mėnesį, į teismą kreipėsi 2021 m. gruodžio mėnesį, tačiau bankroto byla Bendrovei iškelta 2021 m. kovo mėnesį po antro vadovės 2022 m. sausio mėnesio kreipimosi šį teismą. Teismo vertinimu, pagrįstu bylos įrodymo viseto analize, Bendrovei nepavyko atstatyti mokumo dėl verslo nesėkmės, bet ne dėl vadovės netinkamų veiksmų ar neveikimo (CPK 178 straipsnis).

24.       Nagrinėjamam klausimui taikytino JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Minėta, jog JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai (požymiai), kuriais remdamasis teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog visi įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai (pagal ankstesnį reglamentavimą - ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse) yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi. Vadinasi esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo - minėtų pažeidimų (kreditorių teisių pažeidimo) ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Paminėtina, jog jau nemoki įmonė negali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau bloginama. Todėl, net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.

25.       Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio atskirose dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, vadovo civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia.

26.       Kiekvienu atveju svarbu kuo tiksliau apibrėžti bendrovės nemokumo momentą bei įvertinti suinteresuotų asmenų atliktus veiksmus bendrovės nemokumo momentu bei nustatyti ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo (ne)egzistavimą. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, UAB „Danveta“ su nemokumo problemomis susidūrė 2020 m. pabaigoje – 2021 m., pradžioje. Įvertinęs bylos duomenis, teismas šioje byloje nenustatė suinteresuoto asmens D. Z. kaip bendrovės vadovės, sąmoningo blogo valdymo, t. y. siekio privesti bendrovę prie bankroto tyčia arba siekio pabloginti jau nemokios bendrovės finansinę padėtį ir priežastinio ryšio tarp minėto sąmoningo blogo valdymo ir kilusio nemokumo ar nemokios bendrovės finansinės padėties pablogėjimo. Vien aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo perdavė nemokumo administratoriui bendrovės dokumentus ir turtą ne visa apimtimi, savaime nesudaro pagrindo pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi pareiga perduoti bankroto administratoriui bendrovės dokumentus ir turtą kyla po bankroto bylos iškėlimo ir šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas savarankiškai negali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis. Teismas pažymi, kad sankcija už valdymo organams nustatytos pareigos perduoti administratoriui bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus, nevykdymą buvo nustatyta JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punkte.  Minėta, kad ši nuobauda vadovei teismo nutartimi buvo pritaikyta.

27.       Teismas sutinka su nemokumo administratorės argumentu, jog vadovė buvo atsakinga už teisingą buhalterinių duomenų vedimą ir jų išsaugojimą bei perdavimą administratorei, tačiau šios pareigos pilna apimtimi neįvykdė, kadangi nebuvo perduoti veiklos žiniaraščiai bei pirkimų / pardavimų registrai, kiti žiniaraščiai ar registrai ar kiti dokumentai už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio mėnesio iki bankroto bylos iškėlimo teisme, tačiau pati nemokumo administratorė nurodo, jog veiklos Bendrovė nevykdė jau per antrąjį karantiną, be to metu prarado restorano patalpas. Suprantama, kad Bendrovė apskaitos dokumentų tuo metu neformavo. Tai, kad nemokumo administratoriui nebuvo perduotas tam tikras materialusis turtas, nenustačius, jog toks turtas egzistavo, o valdymo organai jo neperdavė siekdami apsunkinti kreditorių galimybes patenkinti susidariusius finansinius reikalavimus, t. y. nenustačius valdymo organo siekio pabloginti jau nemokios bendrovės turtinę padėtį ir taip apriboti kreditorių galimybes, taip pat negali būti vertinama kaip tyčinio bankroto požymis. Minėta, jog Bendrovės vardu nekilnojamojo turo bei transporto priemonių nėra registruota, Vadovė nurodė likusio turto sąrašą, pateikė jį su nuotraukomis tiek į bylą, tiek nemokumo administratorei, nurodė turto buvimo vietą, tačiau administratorė nedėjo pastangų šio turto perimti, tikėtina sprendusi, jog turtas menkavertis. Byloje nustatyta, jog restorano patalpose buvę baldai nebuvo Bendrovės nuosavybė, o nuomotojas nurodė juos išardyti, apskaityta šaldymo įranga buvo tiekėjų, ji grąžinta, atsižvelgiant į tai, likusio turto vertė abejotina.

28.       Teismas sutinka su administratorės argumentais, jog nepilnas bendrovės dokumentų pateikimas gali apsunkinti administravimo procesą, tačiau byloje nėra nustatyta, jog nepateikti dokumentai sudaro kritinę masę ir dėl to negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Byloje nėra nustatyta, jog buhalterinė apskaita tyčia buvo tvarkoma apgaulingai, ar kad Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba), kad mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas. Aplinkybė, jog Bendrovė 2020 m. lapkričio 23 tarpiniame balanse buvo nurodžiusi 301 451 Eur vertės turtą, o vėlesnėje apskaitoje nurodė, jog šis turtas nurašytas, savaime nepagrindžia turto iššvaistymo ar praradimo, minėta, jog tokių išvadų negalima daryti nenustačius, jog toks turtas egzistavo, o valdymo organai jo neperdavė siekdami apsunkinti kreditorių galimybes patenkinti susidariusius finansinius reikalavimus. Bendrovės vadovės paaiškinimais, kuriuos patvirtino liudytojas M. P. ir liudytoja L. D., nustatyta, jog Bendrovės apskaitoje buvo klaidų, kadangi Bendrovės buhalteriją vedusi darbuotoja sunkiai sirgo, dėl to atsirado spragų o maisto ir gėrimų likučiai (atsargos), sunaudoti restorano veikloje, laiku nebuvo nurašyti ir apskaitoje tebefigūravo bene už trejus metus. Nustatyta, jog po apskaitą tvarkiusios darbuotojos bendrovės UAB „Apskaitos analizė“ vadovės J. L. mirties, Bendrovės vadovė D. Z. sudarė naują buhalterinių paslaugų tiekimo sutartį su UAB „Denaura“, kurios direktorė L. D. dirbo ir ankstesnėje UAB „Apskaitos analizė“ bendrovėje ir ėmėsi dokumentaciją sutvarkyti bei pastebėjo apskaitos trūkumus – tai yra maisto sandėlio nenurašymą, po ko ir buvo sudaryti abu 2020 m. gruodžio 31 d. atsargų nurašymo aktai. Tai patvirtina tiek elektroniniai laiškai, tiek liudytojų parodymai.

29.       Civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Nagrinėjamu atveju nesusiformavo teismo įsitikinimas, jog UAB „Danveta“ bankrotą sąlygojo tyčiniai suinteresuoto asmens – buvusios vadovės D. Z. veiksmai, o teismui neidentifikavus sąmoningo siekio pabloginti įmonės finansinę būklę ar sukelti nemokumą, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog BUAB „Danveta“ bankrotas yra tyčinis.

30.       Remdamasis nurodytais motyvais, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, nenustatęs esminių tyčinio bankroto elementų – sąmoningo blogo valdymo ir priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo valdymo ir bendrovės nemokumo ar jau nemokios bendrovės finansinės padėties pablogėjimo ar turto pasisavinimo bei iššvaistymo, teismas neturi pagrindo pripažinti UAB „Danveta“ bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1, 2 ar / ir 4 punktų pagrindu. 

31.       Pareiškimą atmetus, pareiškėjai bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Iš pareiškėjos bankroto administravimui skirtų lėšų suinteresuotam asmeniui D. Z. priteistina pagrįsta 2 904 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, susidariusi dėl advokato atstovavimo teisme patirtų jos išlaidų.  Išieškotinos pašto išlaidos byloje nesusidarė.

 Teismas, vadovaudamasis JANĮ 71 straipsniu, CPK  269-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimo netenkinti.

Iš pareiškėjos BUAB „Danveta“ (j. a. k. 302843041) bankroto administravimui skirtų lėšų suinteresuoto asmens D. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 2 904 Eur (du tūkstančiai devyni šimtai keturi eurai) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą pateikiant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                                  Eglė Surgailienė