KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 21 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Artūras Šafronas,

sekretoriaujant Rozalinai Gerulaitienei, Justei Toliušytei, Jūratei Augustaitienei, Ievai Aglinskienei, Juditai Šovaitei,

dalyvaujant ieškovų A. R. ir A. R. atstovui advokatui Jonui Skalskui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybos investicija“ atstovui advokatui Mantui Šriupšai (nuotoliniu būdu),

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Santermita“ atstovei advokatei Dagnei Daukantaitei (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. R. ir A. R. ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Statybos investicija“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Santermita“.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovai A. R. ir A. R. (toliau – ieškovai) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybos investicija“ (toliau – atsakovė) 2 836,00 Eur žalą paslėptų defektų nustatymui ir jų pašalinimui, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. 

Ieškovai ieškinyje nurodė ir jų atstovas posėdyje paaiškino, kad 2015 m. kovo 3 d. ieškovai su atsakove sudarė buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, kurio baigtumas pardavimo metu buvo 83 proc. Butas įrengtas ieškovų. Pirmieji defektai buvo pastebėti 2015 metais. Dėl jų pašalinimo atsakovei nesutikus, buvo kreiptasi į teismą su ieškiniu. Byloje buvo priimtas sprendimas, kuris yra įsiteisėjęs. Po 2018 m.–2019 m. žiemos paaiškėjo kitas paslėptas defektas, tai yra, netinkamai įrengtas palėpinio aukšto šlaitinis stogas. 2019 m. rugpjūčio 13 d. elektroniniu laišku ieškovai kreipėsi į atsakovę, nurodant, jog bus nustatinėjami stogo defektai, siūloma dalyvauti jų atstovui. Sutartu laiku atsakovės atstovas atvyko, tačiau jis atsisakė lipti ant stogo ir dalyvauti defektų nustatyme. Defektus nustatė UAB „Naujapilės valda” atstovas V. G., pateikdamas 2019 m. spalio 17 d. Specialisto konsultacinę išvadą. Išvadoje nustatytų trūkumų šalinimo kaina 1 952,59 Eur (ieškovai suapvalino iki 1953,00 Eur). Kadangi atsakovė yra statytoja ir rangovė, tai todėl taikomos statytojo ir rangovo teisės ir pareigos. Už paslėptus statybos darbų defektus atsakinga atsakovė. Šių defektų nebuvo galima matyti ir įvertinti buto pirkimo metu. Tik pradėjus eksploatuoti butą, paaiškėjo, kad buto lubų apšiltinimas įrengtas nekokybiškai. Defektų šalinimas susijęs su papildomomis išlaidomis (statybos specialisto konsultacinė išvada – 600,00 Eur, faktinių aplinkybių protokolo surašymas – 83,00 Eur, advokato paslaugos – 200,00 Eur), tai yra 2 836,00 Eur, kurias privalo atlyginti atsakovė.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį. Atsakovė atsiliepime į ieškinį bei posėdyje atsakovės atstovas nurodė, kad dėl 2 836,00 Eur žalos atlyginimo nesutinka. Mano, jog ieškinys tenkintinas tik iš dalies, tai yra, priteisint 357,29 Eur. Ieškovai jau kreipėsi su ieškiniu į teismą, kur viename iš reikalavimų buvo nurodyta dėl defektų šalinimo stogo konstrukcijoje. Savalaikiai atsakovei nepašalinus statybos darbų trūkumų, iš atsakovės ieškovams buvo priteista 1 710,94 Eur (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-932-324/2018). Atsakovė nurodė, kad defektai buvo nustatinėjami nesilaikant Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų bei ieškovai jau yra gavę pinigines lėšas, kurios priteistos iš atsakovės civilinėje byloje Nr. e2A-932-324/2018. Atsakovė taip pat siūlė ieškovams organizuoti pakartotinę defektavimo komisiją ir nustatyti defektus, laikantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir numatytų normatyvų. Nurodytoje civilinėje byloje, teismas priteisė iš atsakovės už 6 kv. m stogo remontą. Atsakovė daro prielaidą, kad ieškovams nenurodžius ieškinyje aiškaus remontuojamo stogo ploto, o įvertinus vizualiai, jog ieškovai siekia remontuoti lygiai tokį plotą. Tai yra, už 6 kv. m stogo plotą jau yra ieškovams priteista. Tokie ieškovų veiksmai yra nesąžiningi, siekiama papildomai pasipelnyti iš atsakovės. Ieškovai nurodo, kad palėpinio buto daugiabučio namo šlaitinis stogas yra ir buto lubos. Atsakovė nesutiko su tokia pozicija, nes daugiabučio gyvenamojo namo stogas yra bendro naudojimo objektas, todėl ieškovai neturi teisės savavališkai priimti sprendimus dėl stogo remonto bei prašyti pinigų už tokį remontą. Taip pat be visų namo gyventojų sutikimo ir namo administratoriaus žinios ardyti stogą, nustatinėti defektus. Mano, kad tinkamas ieškovas turėtų būti šios bylos trečiasis asmuo, nes stogas priklauso bendra daline nuosavybe visiems butų savininkams, o bendras konstrukcijas administruoja šios bylos trečiasis asmuo. Ieškovų reikalavimas dėl 8 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki visiško sprendimo įvykdymo priteisimo yra nepagrįstas ir neteisėtas. Ieškovai nepateikė įrodymų, susijusių su sunkia finansine atsakovės padėtimi, dėl ko negalėtų būti įvykdytas teismo sprendimas. Kompensuojamų palūkanų dydžiai yra nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnyje. Atsakovė sutiktų atlyginti ieškovams 357,29 Eur žalą buto stogo šalinimo darbams atlikti, nes tokia suma už 6 kv. m stogo defektus buvo priteista civilinėje byloje Nr. e2A-932-324/2018. Posėdyje atstovas papildomai nurodė, kad ieškinys atmestinas, o jei būtų ir tenkintinas tai tik iš dalies. Ta dalis sudarytų apie 40 kv. m stogo, tai yra, už tą stogo dalį, kuri yra virš ieškovų buto

Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Santermita“ pateikė rašytinius paaiškinimus bei jos atstovė byloje paaiškino, kad ieškinio tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Atstovė nurodė, kad 2017 m. spalio 19 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-2089 „Dėl UAB „Santermita“ skyrimo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi“ , trečiasis asmuo paskirtas daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi penkeriems metams. Trečiasis asmuo nebuvo informuotas apie tas konkrečias faktines aplinkybes, kurios yra šioje byloje pareikšto ieškinio pagrindas. Nebuvo gauta informacija, kad dėl stogo konstrukcijos trūkumų ieškovų bute jaučiami tam tikri šių trūkumų padariniai, nebuvo pranešta apie planuojamą patikrą ir ekspertizę statybos darbų trūkumams nustatyti, trečiajam asmeniui nebuvo pasiūlyta dalyvauti šių veiksmų atlikimo procese ar prašoma šiuo klausimu imtis kokių nors priemonių, taip pat nebuvo pranešta apie ketinimą kreiptis į teismą, nebuvo pateikti susipažinti ieškinio pagrindą sudarantys dokumentai, apie vykstantį teismo procesą trečiasis asmuo sužinojo šiam procesui besibaigiant. Trečiojo asmens turimais duomenimis, ieškovai visus veiksmus atliko su kitų daugiabučio namo butų savininkų žinia, nesant kitų butų savininkų prieštaravimų ar nesutikimo dėl atitinkamų veiksmų atlikimo. Trečiajam asmeniui žinoma, kad daugiabutis namas turi nemažai statybos kokybės trūkumų ir defektų. Butų savininkai (didžioji jų dauguma) iš esmės nėra patenkinti įsigytų būstų kokybe. Statybos defektus pagal gyventojų pateiktą informaciją ir / ar atliktų apžiūrų bei stebėjimo rezultatus (kai defektai nėra paslėpti ir juos įmanoma pastebėti apžiūros metu), trečiasis asmuo fiksavo teisės aktuose nustatyta tvarka sudarydamas atitinkamus aktus. Kadangi įstatyme nustatyti garantiniai darbų trūkumų ištaisymo terminai nėra pasibaigę, gyventojams buvo teikiami siūlymai kreiptis su pretenzija į statytoją. Visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma (steigdami daugiabučių namų savininkų bendriją, sudarydami jungtinės veiklos sutartį ar paskyrus administratorių) jie šią teisę įgyvendina. Trečiasis asmuo nėra nei daugiabučio namo butų, nei bendrojo naudojimo objektų savininkas, todėl neturi teisės už savininkus įgyvendinti pastariesiems priklausančias teises, susijusias su jų nuosavybe (turtu). Pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Todėl trečiasis asmuo, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorius, šioje teismo nagrinėjamoje byloje neturi reikalavimo teisės. Trečiojo asmens atstovė nurodė, kad sprendimas priimtinas teismo nuožiūra bei priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškovai ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 2 836,00 Eur žalą paslėptų defektų nustatymui ir jų pašalinimui. 

Ieškovai 2015 m. kovo 3 d. su atsakove sudarė buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, kurio baigtumas pardavimo metu buvo 83 proc. (b. l. 11–17). Pirmieji defektai buvo pastebėti 2015 metais. Dėl šių defektų buvo kreiptasi į teismą, priimtas sprendimas yra įsiteisėjęs (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-50-748/2018, Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-932-324/2018).

Ieškovai savo reikalavimus grindžia pirkimo–pardavimo teisinių santykių pagrindu kylančia ieškovų kaip pirkėjų teise pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą reikalauti, kad atsakovė kaip pardavėja neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų ieškovų išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Atsakovė neginčijo, kad ji buvo buto (ir viso daugiabučio namo) statytoja, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovai buvo su atsakove sudarę rangos sutartį dėl šio buto statybos. Šalių procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, rašytiniai įrodymai ir atstovų paaiškinimai teismo posėdyje patvirtina, kad šalis siejo tik pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, o ne rangos, todėl atsakovės atsakomybė kyla iš pirkėjo teisių pažeidimo, pardavus jam netinkamos kokybės daiktą (CK 6.334 straipsnis).

Pagal CK 6.327 straipsnio 1 dalį pardavėjo pareiga yra parduoti ir perduoti pirkėjui tinkamus daiktus, atitinkančius sutartyje nustatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jei sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus. Pardavėjas gali būti atleidžiamas nuo atsakomybės už šios pareigos pažeidimą tik tuo atveju, jeigu pirkėjas žinojo ir negalėjo nežinoti apie daiktų neatitikimą. Pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jei tas neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis). Pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu tik tuo atveju, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka (CK 6.327 straipsnio 5 dalis). Jeigu pardavėjas žinojo arba turėjo žinoti, kad jo perduodami daiktai neatitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų, jis neturi teisės remtis tuo, kad pirkėjas nepranešė jam apie tai per įstatymo ar sutarties nustatytą terminą, o kai šis terminas nenustatytas – per protingą terminą, net ir tuo atveju, jei neatitikimų ištaisymas pareikalautų nepaprastai didelių išlaidų (CK 6.348 straipsnio 3 dalis).

CK 6.399 straipsnis nustato, kad jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas parduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos CK 6.334 straipsnio taisyklės, išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu. Pirkėjas šiuo atveju turi teisę reikalauti: 1) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 2) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jeigu trūkumus įmanoma pašalinti; 3) grąžinti sumokėtą daiktą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

Ieškovai atsakovei 2020 m. balandžio 6 d. pateikė pretenziją, kurioje nurodyta, kad bute darbai atlikti nekokybiškai, paslėpti defektai pastebėti 2019 m. rugpjūčio mėnesį. Šią aplinkybę ieškovai įrodinėja 2019 m. spalio 17 d. specialisto V. G. konsultacine išvada (b. l. 33–44). Šiame tyrime nurodyti stogo konstrukciniai defektai, kuriuos galima pašalinti išardžius esamą stogo konstrukciją ir ją pakeitus nauja. Ieškovai šią aplinkybę įrodinėja ir 2019 m. rugpjūčio 26 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (b. l. 22–32). Atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek atsiliepime į pretenziją bei posėdyje atstovas nurodė, kad nustatant defektus buvo nesilaikyta normatyvinių aktų dėl defektų nustatymo tvarkos, nebuvo kviečiamas dalyvauti nustatant defektus statytojo atstovas, nedalyvavo trečiojo asmens, tai yra, administruojančio namą, atstovas, keliama abejonė dėl specialisto V. G. tinkamos kvalifikacijos (b. l. 47–49, 65–69).

Rungimosi civiliniame procese principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, atsakovas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo atsikirtimo į ieškinį pagrindu.

Iš šalių paaiškinimų bei byloje pateikto akto, nustatyta, kad nustatinėjant defektus, buvo atvykęs atsakovės atstovas V. F., tačiau atsisakė lipti ant stogo dėl nesaugios aplinkos (b. l. 51). Posėdyje atsakovės atstovas nurodė, jog V. F. ieškovai neužtikrino tinkamos darbo saugos. Atsakovė, nurodžiusi trūkumus, nustatant defektus, ieškovams siūlė organizuoti defektavimo komisiją ir nustatyti defektus laikantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir numatytų normatyvų. Atsakovės veikla yra susijusi su statybomis, todėl ji šioje srityje vertinama kaip profesionalė. Teismo nuomone, atsakovė išmanydama defektų nustatymo tvarką bei turėdama patirties ir žinių dėl darbo saugos užtikrinimo, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, jog viskas būtų tinkamai įgyvendinta. Atsakovė tik nurodė pažeidimus nustatant defektus bei pasiūlant ieškovams sudaryti komisiją dėl defektų nustatymo.

Atsakovei kilo abejonių dėl specialisto V. G. tinkamos kvalifikacijos. Posėdyje atsakovės atstovas nurodė, kad buvo užlipęs į palėpę, matavo vatos sluoksnius, nepastebėjo drėgmės pėdsakų. Dėl savo kvalifikacijos statybų srityje atstovas nepateikė jokių įrodymų, o V. G. specialybė nurodyta – jis statybos inžinierius, turintis pagal specialybę darbo stažą nuo 1971 m., yra atestuotas.

Atsakovės nuomone, tinkamas ieškovas turėtų būti šios bylos trečiasis asmuo, nes stogas priklauso bendra daline nuosavybe visiems butų savininkams, o bendras konstrukcijas administruoja šios bylos trečiasis asmuo. Teismas nustato, kad turto savininkai savo teise gina patys, o trečiasis asmuo tik administruoja.

Todėl laikytina, kad atsakovė nesiekė tinkamai nustatyti defektų, o ieškovų pateikti įrodymai dėl defektų nustatymo, patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes.

Atsakovė taip pat nesutiko, jog defektai paskaičiuoti žymiai didesniam plotui nei ieškovų butas bei už dalį stogo ieškovams jau yra priteista.

Ieškovai pagal pateiktą lokalinę sąmatą prašo priteisti už remontuotino stogo plotą – 61 kv. m. Atsakovė pagal aritmetinius skaičiavimus nurodo, jog prašoma yra per didelis plotas, o už dalį stogo ploto, tai yra, 6 kv. m jau buvo priteista kitoje byloje. Ieškovų atstovas nurodė, kad 6 kv. m stogo yra aplink statinio ugniasienę. Dalis, tai yra 3 kv. m yra ieškovų stogo pusėje, o kiti 3 kv. m yra kitoje ugniasienės pusėje, nepriklausančioje ieškovams. Tinkamai atliekant darbus reikalingas stogo remontas iš abiejų ugniasienės pusių. Ieškovai prašydami priteisti už 61 kv. m stogo remonto, yra išminusavę 3 kv. m stogo ploto, todėl papildomai neprašo priteisti už tą pačią stogo dalį. Šią ieškovų aplinkybę patvirtina ir byloje pateikta lokalinė sąmata. Atsakovės išdėstyti argumentai ir atlikti aritmetiniai skaičiavimai nepaneigia ieškovų nurodytų aplinkybių. Laikytina, kad šioje dalyje ieškinys įrodytas, ieškovams iš atsakovės priteistina 1 952,59 Eur suma pagal pateiktą lokalinę sąmatą (b. l. 40, 41).

Dėl palūkanų priteisimo

Ieškovai prašo priteisti iš atsakovės 8 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nustatytina, kad vienas iš kreditorių teises užtikrinančių teisės aktų yra Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas. Jau pats pavadinimas sako, kad įstatymas taikomas tik verslo santykiams, t. y. juo negali pasinaudoti vartotojai, perkantys prekes, paslaugas ar darbus nesusijusiems su verslu ar profesija savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti.

Šiuo atveju ieškovai butą pirko kaip vartotojai, todėl gali iš atsakovės reikalauti 5 proc. metinių palūkanų, kaip numatyta CK 6.210 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovams iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos (2020 m. liepos 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovai patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: už advokato paslaugas sumokėjo 1 200,00 Eur (b. l. 87–89), faktinių konstatavimo protokolo surašymas 83,00 Eur, statybos specialisto išvada 600,00 Eur, žyminis mokestis 85,00 Eur (b. l. 9).

Ieškinį iš esmės patenkinus visiškai, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovams iš atsakovės, iš viso 1 968,00 Eur (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 9 punktas, 10 punktas, 93 straipsnis).

Trečiasis asmuo patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: išlaidas advokatės pagalbai apmokėti 822,80 Eur ir 459,80 Eur, iš viso 1 282,60 Eur (b. l. 167, 168, 183, 184).

Trečiasis asmuo iš esmės ieškiniui neprieštaravo, todėl trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei šioje byloje sudaro 19,42 Eur, ieškinį patekinus, jos priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovams A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybos investicija“, į. k. 300582895, 1 952,59 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų 59 ct) sumą, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos (2020 m. liepos 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 968,00 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Santermita“, į. k. 236043660, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybos investicija“, į. k. 300582895, 1 282,60 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybos investicija“, į. k. 300582895, 19,42 Eur (devyniolikos eurų 42 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas                                                                 Artūras Šafronas