ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 15 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. spalio 23 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-11413-1138/2020  pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei A. P. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Legal Balance“ teismo prašė priteisti iš atsakovės A. P. 3 457,91 Eur negrąžinto kredito, 303,60 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 109,40 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 435,98 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 26,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 457,91 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 31 d.), 26,00 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 457,91 Eur), nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 97,00 Eur žyminio mokesčio, 121,00 Eur ieškoės patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Jeigu atsakovė be pateisinamos priežasties nepateiktų atsiliepimo į ieškinį, prašė priimti sprendimą už akių.

2.       Atsakovei ieškinys ir jo priedai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – per kitą asmenį. Atsakovas per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, taip pat nenurodė atsiliepimo nepateikimo priežasčių ir nepateikė jas patvirtinančių įrodymų.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2020 m. spalio 23 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės A. P. ieškovei UAB „Legal Balance“ 3 457,91 Eur negrąžinto kredito, 303,60 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 109,40 Eur administravimo mokesčio, 435,98 Eur negautų pajamų, iš viso – 4 306,89 Eur, 26,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 457,91 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. rugsėjo 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne daugiau nei 1 424,90 Eur ir ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 31 d.), 5,00 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (4 306,89 Eur) nuo 2020 m. spalio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 218,00 Eur (du šimtus aštuoniolika eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

4.       Teismas atmetė ieškovės reikalavimą iš atsakovės priteisti 26,00 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 457,91 Eur), skaičiuojamų nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, nurodydamas, kad įstatymas imperatyviai draudžia skaičiuoti didesnius nei 0,05 proc. dydžio delspinigius ar už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo yra sąlyginis, negali būti apibrėžtas konkrečia pinigų suma, ir teismas negali nustatyti, ar toks reikalavimas atitiks imperatyvias įstatymo nuostatas (kadangi paskaičiuotos kompensuojamosios palūkanos gali viršyti įstatymo nustatytus imperatyvus). Tiek ši aplinkybė, tiek negautų pajamų priteisimas, papildomai ir kompensacinių palūkanų priteisimas, teismo nuomone, prieštarautų kasacinio teismo praktikai.

5.       Teismas iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą dėl 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, pažymėdamas, kad nors ieškovė šiuo atveju ir nenurodė konkrečios negautų pajamų sumos, tačiau tai iš dalies atitinka pačios atsakovės interesus. Tačiau, teismo vertinimu, pagal sutartį šalys susitarė dėl 2 164,48 Eur palūkanų mokėjimo (o šiuo sprendimu už akių ieškovei jau yra priteisiama 435,98 Eur negautų pajamų suma ir 303,60 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų), todėl tokiu būdu procentine išraiška priteistina negautų pajamų suma negali viršyti 1 424,90 Eur (2164,48 Eur – 435,98 Eur – 303,60 Eur) sumos. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant priešingai, ieškovei būtų priteisiama didesnė negautų pajamų suma nei faktiškai pagal sutartį ieškovė galėjo gauti pelno palūkanų, o tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų.

III.                      Apeliacinio skundo argumentai

6.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB ,,Legal Balance“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. spalio 23 d. sprendimą už akių ir priteisti apeliantei iš atsakovės: 1) 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3457,91 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023-10-31); 2) 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

6.1. Teismas sprendė, kad priteisiama negautų pajamų (nuostolių) suma negali viršyti pagal sutartį numatytos gauti pelno palūkanų sumos, nes tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, tačiau šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 1.9. p. numatyta, kad kredito kaina (pelno palūkanos) apskaičiuota preziumuojant, kad Vartojimo kredito gavėjas visas iš šios Sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima mokėjimo palūkanų, kurias Vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei už pradelstą laikotarpį. Šiuo atveju, atsakovė sutarties tinkamai nevykdė, laiku nemokėjo grafike numatytų įmokų ir dėl to sutartis buvo nutraukta. Apeliantė mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 26,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3457,91 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos 2023-10-31, neapibrėžiant priteisiamos sumos konkrečia suma, kadangi sutartis yra nutraukta ir mokėjimų grafikas, sudarytas anuiteto metodu (palūkanoms mažėjant), yra negaliojantis.

6.2. Negautas pajamas (nuostolius) apeliantė buvo apskaičiavusi pagal tą pačią formulę kaip ir negautas pajamas už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki pilno prievolės įvykdymo: 3457,91 Eur negrąžinta kredito dalis x (26,00 proc. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus) x 177 dienų nuo sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos. Visiškai nesuprantama, kodėl prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) apskaičiuotos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos yra laikomos pagrįstomis, protingomis ir teisingomis, o pagal tą pačią formulę apskaičiuotos negautos pajamos (nuostoliai) už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki pilno prievolės įvykdymo, nebe.

6.3. Remiantis kasacinio teismo 2020-05-25 nutartyje pateiktais išaiškinimais, apeliantė turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Konkretus tokių palūkanų dydis buvo numatytas Sutarties specialiosiose sąlygose – 26,00 proc. dydžio metinės palūkanos. Pelno palūkanoms netaikomos netesybų mažinimą reglamentuojančios teisės normos, o apeliantė nurodyto dydžio palūkanas kaip negautas pajamas prašo priteisi iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Toks reikalavimas neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartyje nurodytiems išaiškinimams dėl palūkanų skaičiavimo ir yra pagrįstas.

7.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a:

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

                                             teisiniai argumentai ir išvados

           Apeliacinis skundas netenkinamas.

8.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

9.       Apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas dėl 26,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 457,91 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. rugsėjo 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 31 d.) priteisimo, nurodant, kad ne daugiau nei 1 424,90 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog tarp UAB „BnP Finance“ ir atsakovės A. P. 2019 m. lapkričio 2 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovei buvo suteiktas 3 500,00 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 2 164,48 Eur palūkanų ir 1 260,00 Eur administravimo mokesčio nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl UAB „BnP Finance“ 2020 m. kovo 20 d. pranešimu nuo 2020 m. balandžio 5 d. nutraukė sutartį su atsakove. 2020 m. kovo 3 d. tarp UAB „BnP Finance“ ir UAB „Legal Balance“ sudarytos periodinės reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. balandžio 21 d. bylų priėmimo – perdavimo akto Nr. 3 prie Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu reikalavimo teisė į atsakovės įsiskolinimą buvo perleista atsakovei. Atsakovė apie reikalavimo perleidimą buvo informuota 2020 m. balandžio 24 d. pranešimu. Sutartimi atsakovė įsipareigojo pradiniam kreditoriui mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, išreikštas metine kredito palūkanų norma fiksuotu procentiniu dydžiu. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodoma, kad bendra vartojimo kredito kainos metinė norma sudaro 82, 34 procentų, o fiksuota metinė palūkanų norma – 26 procentai, suteiktas vartojimo kreditas ir taikomos palūkanos - 3500 Eur, 2164,48 Eur - 26% metinių palūkanų.

11.       Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl iš dalies tenkinto reikalavimo - dėl 26,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 457,91 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. rugsėjo 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 31 d.) priteisimo, nurodant, kad ne daugiau nei 1 424,90 Eur, savo poziciją grindžia tuo, kad teismas neteisingai aiškino naujausią kasacinio teismo praktiką dėl apeliantės teisės reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Taip pat nurodo, kad sutarties bendrųjų sąlygų 1.9. p. numatyta, kad kredito kaina (pelno palūkanos) apskaičiuota preziumuojant, kad Vartojimo kredito gavėjas visas iš šios Sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima mokėjimo palūkanų, kurias Vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei už pradelstą laikotarpį. Kadangi atsakovė sutarties tinkamai nevykdė, laiku nemokėjo grafike numatytų įmokų ir dėl to sutartis buvo nutraukta, apeliantė turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 26,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3457,91 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos 2023-10-31, neapibrėžiant priteisiamos sumos konkrečia suma. Pabrėžia, kad sutartis yra nutraukta ir mokėjimų grafikas, sudarytas anuiteto metodu (palūkanoms mažėjant), yra negaliojantis. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus laiko nepagrįstais.

12.       Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių), kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Taigi, kreditoriaus teisė reikalauti mokėjimo (pelno) palūkanų išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai, todėl kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo, kaip reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, negali būti reiškiamas po sutarties pasibaigimo, nes pagal sukeliamus teisinius padarinius sutarties pasibaigimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis, šaliai pažeidus sutartį, keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu.

13.       Nagrinėjamu atveju iš pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygų nustatyta, kad sutartis galiojo iki 2023 m. spalio 31 d., todėl, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo kredito sutartį nuo sutarties pasibaigimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutarčiai pasibaigus ar ją nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis. Tai yra paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių), kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

14.       Iš Standartinės informacijos apie Vartojimo kreditą, t. y. Sutarties specialiųjų sąlygų matyti, jog bendra vartojimo kredito kainos metinė norma sudaro 82, 34 procentų, o fiksuota metinė palūkanų norma – 26 procentai, suteiktas vartojimo kreditas ir taikomos palūkanos - 3500 Eur, 2164, 48 Eur - 26% metinių palūkanų. Iš įmokų mokėjimo lentelės matyti, jog mokamos palūkanos, tinkamai vykdant sutartį, mažėja. Pastebėtina, kad apeliantė vienais apeliacinio skundo argumentais teigia, jog nutraukus su atsakove sutartį dėl jos pažeidimo, mažėjančių palūkanų dydis atsakovei nebegali būti taikomas ir skaičiuotina tik 26 proc. metinių palūkanų suma iki visiško iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos 2023-10-31, neapibrėžiant priteisiamos sumos konkrečia suma. Kitais argumentais nurodo, kad remiantis kasacinio teismo 2020-05-25 nutartyje pateiktais išaiškinimais, apeliantė turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

15.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės apeliacinio skundo argumentai yra ne tik prieštaraujantys vieni kitiems, bet ir neatitinka su atsakove sudarytų Vartojimo kredito sutarties Specialiųjų sąlygų. Sutarties specialiuose sąlygose nurodyta 2164, 48 Eur suma (skaičiuojant 26% metinių palūkanų) ir yra būtent ta suma, kurią apeliantė pagrįstai tikėjosi gauti ir kuom apeliantė remiasi akcentuodama kasacinio teismo 2020-05-25 nutartį (civilinė byla Nr. e3K-7-75-823/2020). Tai, jog pasak apeliantės, ji pritaikė atsakovei paskolos mokėjimo būdą (anuitetas), su mažėjančiomis palūkanomis, tik tuo atveju, jei sutartis bus tinkamai vykdoma, nepaneigia Sutarties specialiuose sąlygose nurodytos atsakovės mokėtinos 2164, 48 Eur bendros palūkanų sumos. Kadangi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šalys susitarė dėl 2 164,48 Eur palūkanų mokėjimo, o sprendimu priteista ieškovei 435,98 Eur ir 303,60 Eur (negautų pajamų ir mokėjimo palūkanų), apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog procentine išraiška priteistina negautų pajamų suma negali viršyti 1 424,90 Eur (2164,48 Eur – 435,98 Eur – 303,60 Eur). Priešingu atveju, ieškovei būtų priteisiama didesnė negautų pajamų suma nei faktiškai pagal sutartį ieškovė galėjo (tikėjosi) gauti pelno palūkanų, o tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

16.       Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliantei nepriteisiamos.         

Dėl bylos procesinės baigties

17.       Vadovaudamasis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamam klausimui spręsti tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinį santykį, nenukrypo nuo naujausio kasacinio teismo išaiškinimų, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliantės apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a:

Apeliacinį skundą atmesti.

Palikti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. spalio 23 d. sprendimą už akių nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Mockevičius