Civilinė byla Nr. 2A-1469/2012

                                                                  2-56-3-00793-2011-9

                                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 35.6.1; 35.6.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Alvydo Poškaus ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),  teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „MAJJ Invest“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „MAJJ Invest“ ieškinys atsakovams akcinei bendrovei „SEB bankas“, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „BMS grupė“ dėl kreditavimo sutarties ir įkeitimo/hipotekos sandorių pakeitimų pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „DATA  NT“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „MAJJ Invest“ pareikštu atsakovams AB „SEB bankas“ ir BUAB „BMS grupė“ netiesioginiu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (ab initio) kreditavimo sutarties Nr. 0330307060422-09, pasirašytos 2003 m. kovo 20 d, pakeitimą Nr. 6, sudarytą 2008 m. sausio 23 d. tarp UAB „BMS“, UAB „BMS Grupė“, UAB „BMS Data“ (dabar UAB „DATA NT“) bei AB „SEB bankas“, toje dalyje, kurioje UAB „BMS Grupė“, UAB „BMS Data“ (dabar UAB „DATA NT“) bei AB „SEB bankas“ susitarė, jog kreditas pagal kreditavimo sutartį Nr. 0330307060422-09 yra perkeliamas UAB „BMS Data“ (dabar UAB „DATA NT“), ir viso kredito gavėjo teisės ir pareigos pagal kreditavimo sutartį Nr. 0330307060422-09 pereina UAB „BMS Data“ (dabar UAB „DATA NT“).

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis yra UAB „DATA NT“ kreditoriumi, turinčiu patvirtintą 500 Lt dydžio finansinį reikalavimą. UAB „DATA NT“ kreditoriumi taip pat yra atsakovas AB „SEB bankas“, jo finansinio reikalavimo, reiškiamo 2003 m. kovo 20 d. kreditavimo sutarties  Nr. 0330307060422-09 pagrindu, dydis yra 8 430 098, 76 Lt.

Ginčijamo kreditavimo sutarties pakeitimo pagrindu UAB „DATA NT“ buvo perkeltas 1 538 823, 32 EUR (5 313 249, 16 Lt) kreditas, taip pat visos kredito gavėjo tesiės ir pareigos  pagal 2003 m. kovo 10 d. kreditavimo sutartį Nr. 0330307060422-09, sudarytą tarp UAB „BMS, kuri pasibaigė reorganizavimo būdu, bei AB „SEB bankas“. Minėtu pakeitimu taip buvo padidinta kredito suma iki 2 600 000 EUR (8 977 280 Lt). Iš ginčijamo kreditavimo sutarties pakeitimo teksto matyti, jog UAB „BMS“ reorganizavimo sąlygose buvo numatyta, jog UAB „BMS“ teises ir pareigas pagal kreditavimo sutartį perima ne UAB „DATA NT“, o UAB „BMS grupė“, tačiau nepaisant to bendrovės bei bankas susitarė, jog aukščiau nurodytas kreditas bei su tuo susijusios teisės ir prievolės perkeliamos UAB „DATA NT“. Ginčijamas susitarimas pažeidžia ne tik ieškovo, bet ir kitų kreditorių teises, jis yra priešingas įmonės veiklos tikslams ir turėjo įtakos UAB „DATA NT“ nemokumui. Kadangi UAB „DATA NT“ bankroto administratorius teismine tvarka kreditavimo sutarties pakeitimo neginčijo, su netiesioginiu ieškiniu į teismą kreipėsi ieškovas.

   Ieškovo manymu ginčijamas kreditavimo sutarties pakeitimas pripažintinas negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, nustačius jog: 1) pakeitimo UAB „DATA NT“ sudaryti neprivalėjo; 2) pakeitimas pažeidžia UAB „DATA NT“ ir/ar jos kreditorių teises. Nurodė, kad UAB „BMS DATA“ (dabar UAB „DATA NT“), įsteigta 2007 m., jos įstatinis kapitalas buvo 10 000 Lt, o 2007 m. lapkričio 14 d. įmonės įstatinis kapitalas buvo padidintas iki 3 010 000 Lt. Įmonės finansinė padėtis 2007 m. pabaigoje buvo labai gera – nuosavas kapitalas sudarė 13 062 000 Lt, įmonė turėjo ilgalaikio materialaus turto už 12 966 000 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos bei įsipareigojimai sudarė 94 000 Lt. Ginčijamas kreditavimo sutarties pakeitimas buvo sudarytas 2008 m. sausio 23 d. Šiuo pakeitimu prisiimtų prievolių bei ginčijamo sandorio sudaryti „DATA NT“ neprivalėjo, būtinumo sudaryti kreditavimo sutarties pakeitimą neegzistavo. Po ginčijamo sandorio sudarymo „DATA NT“ finansinė padėtis komplikavosi, įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai daugiau kaip 6,7 kartus viršijo nuosavą kapitalą. Tai sąlygojo įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais ir jos nemokumą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškovo UAB „MAJJ Invest“ ieškinį atmetė.

Teismas, spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą, nurodė, kad netiesioginį ieškinį turi teisę pareikšti kreditorius skolininko vardu trečiajam asmeniui, t. y. skolininko skolininkui. Netiesioginio ieškinio ypatybė – teisė inicijuoti civilinį ginčą teisme suteikiama įstatyme nustatytam subjektui – kreditoriui, kuris neturi tiesioginės reikalavimo teisės į atsakovą, kuris nėra pažeidęs ir neginčija kreditoriaus teisės ar įstatymų saugomo intereso. Kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas, bet ne naikinamasis. Skolininkas turi turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako jį įgyvendinti. Tai reiškia, kad skolininkas turi turtinį reikalavimą į trečiąjį asmenį – savo skolininką, tačiau delsia įgyvendinti šią savo teisę, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus. Reiškiant netiesioginį ieškinį pakanka nustatyti, kad skolininko reikalavimo teisė neįgyvendinama. Teismas sprendė, jog nagrinėjamas ieškovo ieškinio reikalavimas nėra netiesioginis ieškinys. Atsakovas AB „SEB bankas“ nėra BUAB „DATA NT“ skolininku, jis yra bankrutuojančios įmonės kreditoriumi. Tai reiškia, kad nėra bankrutuojančios UAB „DATA NT“ reikalavimo teisės į atsakovą AB „SEB bankas“, todėl nėra ieškovo teisės priverstinai įgyvendinti skolininko (bankrutuojančios įmonės) teisę pareikšti ieškinį skolininko vardu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio reikalavimus ieškovas taip pat grindė CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu, nurodė, kad actio Pauliana atveju skolininkas perleidžia savo turtą trečiajam asmeniui, o netiesioginio ieškinio atveju – skolininkas (jo vardu kreditorius) reikalauja įvykdyti prievolę iš savo skolininko. Kadangi BUAB „DATA NT“ nėra perleidusi savo turto atsakovui AB „SEB bankas“, o AB „SEB bankas“ neturi prievolės bankrutuojančiai įmonei, teismas sprendė, jog ieškinio patenkinimas negalimas nei CK 6.66, nei CK 6.68 straipsnių pagrindu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantas UAB „MAJJ Invest“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad apelianto pareikštas ieškinys nėra netiesioginis ieškinys, kadangi atsakovas AB „SEB bankas“ nėra BUAB „DATA NT“ skolininku, neteisingai vertino CK 6.68 straipsnio nuostatą. Šiame straipsnyje nekalbama apie atsakovų, t. y. šiuo atveju AB „SEB bankas“ ir BUAB „DATA NT“, tarpusavio santykį kaip kreditoriaus ir skolininko, bet kalbama apie kreditoriaus teisę pareikšti netiesioginį ieškinį skolininko vardu. Šiuo atveju iš byloje pateiktų duomenų akivaizdu, kad apeliantas yra atsakovo BUAB „DATA NT“ kreditorius, todėl jis turėjo teisę reikšti netiesioginį ieškinį BAUB „DATA NT“ vardu. Teismų praktikoje pripažįstama kreditorių teisė kreiptis į teismą su netiesioginiu ieškiniu ginčijant bankrutuojančios bendrovės sudarytus sandorius, kai jie mano esant pažeistus bankrutuojančios bendrovės, taigi ir kreditoriaus, interesus, kai administratorius to nedaro arba atsisako tai daryti, t. y. kai įmonės bankroto administratorius nevykdo ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte įtvirtintos pareigos.

2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad actio Pauliana atveju skolininkas perleidžia savo turtą trečiajam asmeniui. Tokiu CK 6.66 straipsnio aiškinimu teismas nepagrįstai užkirto kelią apeliantui – bankrutuojančios įmonės kreditoriui, ginti savo pažeistas teises. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog actio Pauliana – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių sudaryti jis neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šio teisės instituto pagrindinė paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Kreditorius, reikšdamas Pauliano ieškinį, pirmiausiai siekia atkurti pažeistą skolininko mokumą, sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims. Pauliano ieškinio pagrindinė paskirtis ir tikslas yra kompensacinis, o sandorio pripažinimas negaliojančiu yra tik priemonė atkurti skolininko pažeistą mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę padėtį.

3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonstatavo visų CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygų egzistavimo ir ieškinio nepatenkino. Akivaizdu, kad 1) apeliantas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui BUAB „DATA NT“; 2) ginčijamas sandoris pažeidžia apelianto ir kitų kreditorių teises – kreditavimo sutarties pakeitimas toje dalyje, kurioje UAB „DATA NT“ perkeltos teisės ir prievolės pagal kreditavimo sutartį, priešingas įmonės veiklos tikslams ir neabejotinai galėjo turėti įtakos tam, kad UAB „DATA NT“ negali atsiskaityti su kreditoriais; 3) skolininkas UAB „DATA NT“ šio sandorio neprivalėjo sudaryti; 4) UAB „DATA NT“ elgėsi nesąžiningai – po ginčijamo sandorio sudarymo UAB „DATA NT“ finansinė padėtis tapo komplikuota – įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai daugiau nei 6,7 karto viršijo bendrovės nuosavą kapitalą, o tai turėjo įtakos tam, jog šiai dienai įmonė yra nemoki, negali atsiskaityti su kreditoriais ir jai iškelta bankroto byla; 5) ieškinys pateiktas nepraleidus įstatymo nustatyto vienerių metų senaties termino.

4. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis, sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu gali būti pažeistos kreditoriaus teisės. Kreditoriaus teisių pažeidimu CK 6.66 straipsnio 1 dalies prasme taip pat laikytinas ir sumažėjęs skolininko mokumas, kai kreditorius praranda galimybę visiškai arba iš dalies patenkinti savo reikalavimus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AB „SEB bankas“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas pagristai sprendė, kad UAB „DATA NT“ neturi reikalavimo teisės į AB „SEB bankas“, kurią netiesioginio ieškinio pagalba galėtų ginti UAB „DATA NT“ kreditoriai. Be to, būtina aiškintis, koks yra netiesioginio ieškinio tikslas. CK 6.68 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, patenkinus netiesioginį ieškinį, išreikalautas turtas įskaitomas į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti. Nuginčijus kreditavimo sutarties pakeitimą, UAB „DATA NT“ neatgautų jokio turto, į kurį kiti kreditoriai galėtų nukreipti savo reikalavimus. Įmonei priklausančios ir AB „SEB bankas“ įkeistos patalpos ir pastatas, dar iki minėto turto, kaip turtinio įnašo, įnešimo į UAB „DATA NT“ buvo įkeistas AB „SEB bankas“, užtikrinant UAB „BMS“ prievoles. Turto įkeitimu buvo užtikrintos ne tik iš ginčo kreditavimo, bet ir iš kitų su UAB „BMS“ sudarytų kreditavimo sutarčių kylančios prievolės. Net jeigu būtų tenkinamas apelianto ieškinys ir taikoma restitucija, iš AB „SEB bankas“ įkeisto turto pardavimo gautos pajamos būtų nukreiptos UAB „BMS“ (ar UAB „BMS grupė“) įsipareigojimams dengti.

2. Apeliantas nepagrįstai ieškinio reikalavimus grindžia CK 6.66 str. (actio Pauliana) pagrindu. Actio Pauliana paskirtis – kompensacinė, nes, pripažinus pagal kreditoriaus ieškinį skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Sandorio pripažinimas negaliojančiu negali būti pagrindinis actio Pauliana tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą. Jeigu byloje nustatoma, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, turėjo tikslą ne patenkinti savo reikalavimą, o kad teismas pripažintų sandorį negaliojančiu, toks ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu negalėtų būti tenkinamas. Todėl būtina analizuoti, kokių teisinių pasekmių siekia apeliantas pareikšdamas ieškinį. Kreditavimo sutarties pakeitimo nuginčijimas ta dalimi, kuria UAB „DATA NT“ buvo perkeltas kreditas ir kitos iš kreditavimo sutarties kylančios teisės ir pareigos, reikštų, kad kreditą turi grąžinti ne UAB „DATA NT“, o UAB „BMS“ (ar UAB „BMS Grupė“). Nepaisant to, kreditavimo sutarties pakeitimo nuginčijamas neatkurtų UAB „DATA NT“ mokumo, kadangi jos turimas turtas toliau liktų įkeistas už UAB „BMS“ (ar UAB „BMS grupė“) prievoles, kaip ir buvo iki ginčo pakeitimo sudarymo. Taigi vis tiek vyktų priverstinis išieškojimas iš UAB „DATA NT“ priklausančio ir AB „SEB bankas“ įkeisto turto. Pakeitimo nuginčijimu nebūtų pasiekti tie tikslai, kuriems pasiekti yra skirtas actio Pauliana institutas.

3. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ginčo sandorio sudarymas pažeidė UAB „DATA NT“ ir jos kreditorių teises. Kreditavimo sutarties pakeitimo sudarymo metu įmonė buvo įsteigta vos prieš keletą mėnesių (nuo 2007 m. spalio pabaigos). Per šį laikotarpį įmonė nebuvo prisiėmusi esminių finansinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, kurių interesus tuo metu būtų galėjęs pažeisti kredito perkėlimas įmonei. Pakeitimo sudarymas neturėjo įtakos įmonės mokumui, ji vykdė savo įsipareigojimus, o jos finansinėje atskaitomybėje pateikiamas įsipareigojimų ir turto santykis atitiko įmonės mokumo reikalavimus. Vertinant kreditavimo sutarties pakeitimo sandorio teisėtumą taip pat būtina vertinti tai, kad pakeitimu įvykdytas kredito perkėlimas UAB „DATA NT“ yra neatsiejamas nuo turto įnešimo į įmonę, nors turto įnešimas ir kredito perkėlimas ir buvo atliktas dviem skirtingais sandoriais/veiksmais.

4. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad UAB „DATA NT“ neprivalėjo prisiimti prievolių, kurias prisiėmė kreditavimo sutarties pakeitimo pagrindu. Įstatymas nenustato sandorių sąrašo, kuriuos įmonė privalėtų sudaryti ir kurių ji neprivalėtų sudaryti. Galioja sutarčių laisvės principas (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str.), kuris suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, todėl UAB „DATA NT“, kaip civilinių santykių subjektas, buvo laisva sudaryti kreditavimo sutarties pakeitimą. Kreditavimo sutarties pakeitimas nepažeidė nei imperatyvių teisės aktų reikalavimų, nei kitų asmenų teisių ir teisėt interesų. Jis nelaikytinas ir teisės aktų ar UAB „DATA NT“ įstatų draudžiamu sandoriu.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo BUAB „DATA NT“ prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. BUAB „DATA NT“ neturi jokios turtinės teisės į atsakovą AB „SEB bankas“, o AB „SEB bankas“ neturi jokios turtinės pareigos BUAB „DATA NT“. Atsakovas nėra bankrutuojančios įmonės skolininku – priešingai, AB „SEB bankas“ yra BUAB „DATA NT“ kreditorius, todėl apeliantas neturi teisės priverstinai įgyvendinti skolininko BUAB „DATA NT“ teisę pareikšti ieškinį skolininko vardu CK 6.68 straipsnio pagrindu.

2. Nėra pagrindo pripažinti ginčijamą kredito sutarties pakeitimo dalį negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu. Apeliantas neįrodė visų būtinų CK 6.66 sąlygų, kurioms esant galima reikšti actio Pauliana, egzistavimo.

    IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi pareigą įvertinti sprendimo teisinį ir faktinį pagrindą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str.) ir ex officio absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str. 1 d., 2 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi byloje esančiais įrodymais, bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai ištyrė aplinkybes, svarbias nagrinėjamam šalių ginčui išspręsti, teisingai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, teismų praktikos nuostatas ir atmesdamas ieškovo ieškinį priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju apeliantas ieškiniu reiškė reikalavimą dėl kreditavimo sutarties pakeitimo, sudaryto 2008 m. sausio 23 d. tarp UAB „BMS“, UAB „BMS Grupė“, UAB „BMS Data“ (dabar UAB „DATA NT“) bei AB „SEB bankas“, toje dalyje, kurioje UAB „BMS Grupė“, UAB „BMS Data“ (dabar UAB „DATA NT“) bei AB „SEB bankas“ susitarė, jog kreditas pagal kreditavimo sutartį Nr. 0330307060422-09 yra perkeliamas UAB „BMS Data“ (dabar UAB „DATA NT“), ir viso kredito gavėjo teisės ir pareigos pagal minėtą kreditavimo sutartį pereina UAB „BMS Data“ (dabar UAB „DATA NT“), nuginčijimo, kurį grindė netiesioginio ieškinio ir actio Pauliana pagrindais.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčijamą kredito sutarties pakeitimą, šalis siejančius teisinius santykius, byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad pareikštas reikalavimas negali būti patenkintas nei CK 6.66, nei 6.68 straipsnių pagrindais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

Byloje nustatyta, kad apeliantas UAB „MAJJ Invest“ yra bankrutuojančios UAB „DATA NT“ trečios eilės kreditorius, bankroto byloje yra patvirtintas jo 500 Lt dydžio finansinis reikalavimas. Atsakovas AB „SEB bankas“ taip pat yra bankrutuojančios UAB „DATA NT“ kreditorius ir įkaito turėtojas, kurio patvirtintas finansinis reikalavimas yra 16 104 168,35 Lt dydžio.

CK 6.68 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys). Pagal šią įstatymo normą, skirtingai nuo teisės pareikšti ieškinį tiesiogiai skolininkui, netiesioginiu ieškiniu kreditoriui suteikiama teisė pareikšti ieškinį asmeniui, su kuriuo jo nesieja kreditoriniai santykiai, t. y. skolininko skolininkui.

Pareikšti netiesioginį ieškinį skolininko vardu galima tik tada, kai yra įstatyme nustatytos sąlygos. Pagal CK 6.68 straipsnio 1 dalį netiesioginį ieškinį galima pareikšti tuo atveju, jeigu kreditoriaus reikalavimas skolininkui yra neabejotinas ir vykdytinas. Tai reiškia, kad kreditoriaus reikalavimas negali kelti abejonių ir negali būti ginčijamas tokio netiesioginio ieškinio pareiškimo metu. Šis reikalavimas turi būti vykdytinas, t. y. kitas asmuo turi pareigą įvykdyti prievolę kreditoriaus skolininkui. Kita sąlyga yra ta, kad skolininkas turi teisę pareikšti ieškinį kitam asmeniui, t. y. savo skolininkui, tačiau jo nereiškia arba atsisako įgyvendinti savo teises. Toks skolininko neveikimas turi pažeisti kreditoriaus teises. Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negali būti pareikštas.

Be minėtų sąlygų, taip pat turi būti CK 6.68 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, t. y. pareikšti netiesioginį ieškinį galima tik tais atvejais, kai kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) ir kai iki ieškinio pareiškimo yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas. Pagal šią įstatymo normą kreditorius turi teisę pareikšti netiesioginį ieškinį ne bet kuriuo, bet tik šiais išvardytais atvejais, ir tik dėl tokių prievolių, kurias kitas asmuo turi vykdyti kreditoriaus skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2008).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, tiesiogiai taikė CK 6.68 straipsnio nuostatas ir sprendime pagrįstai konstatavo, kad kreditorius UAB „MAJJ Invest“ neturėjo teisės CK 6.68 straipsnio pagrindu atsakovui AB „SEB bankas“ pareikšti netiesioginio ieškinio, nes netiesioginis ieškinys gali būti reiškiamas, kai skolininkas (bankrutuojanti UAB „DATA NT“) turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, tačiau jos neįgyvendina, siekdamas išvengti prievolės įvykdymo kreditoriui UAB „MAJJ Invest“. Šiuo atveju, norint, kad būtų galima pareikšti netiesioginį ieškinį, UAB „DATA NT“ turėtų turėti turtinę teisę į atsakovą AB „SEB bankas“, tačiau yra akivaizdu, kad UAB „DATA NT“ tokios teisės neturi, nes jis nėra AB „SEB bankas“ kreditorius, o AB „SEB bankas“ nėra UAB „DATA NT“ skolininkas ir neturi jokių pareigų jos atžvilgiu. Priešingai, AB „SEB bankas“ bankroto byloje yra UAB „DATA NT“ kreditorius. Kadangi AB „SEB bankas“ jokių prievolių skolininkui UAB „DATA NT“ neturi, tai reiškia, kad pastaroji neturi įgyvendintinos teisės AB „SEB bankas“ atžvilgiu, todėl kreditorius UAB „MAJJ Invest“ negali įgyvendinti skolininko UAB „DATA NT“ turtinės teisės, nes ši yra neįgyvendintina. Nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra visų sąlygų, būtinų siekiant pareikšti netiesioginį ieškinį, todėl UAB „MAJJ Invest“ negalėjo pareikšti AB „SEB bankas“ ieškinio CK 6.68 straipsnio pagrindu.

Apeliantas reikalavimą dėl ginčo kreditavimo sutarties pakeitimo nuginčijimo taip pat grindė CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana), nurodydamas, kad egzistuoja visos CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygos, nes po ginčo sandorio sudarymo, kurio skolininkas neprivalėjo sudaryti, sumažėjo UAB „DATA NT“ mokumas, dėl ko apeliantas, kaip UAB „DATA NT“ kreditorius, parado galimybę visiškai arba iš dalies patenkinti savo reikalavimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.66 straipsniu kreditoriui suteikta teisė actio Pauliana pagrindu ginti savo teises ir interesus nuo nesąžiningų skolininko veiksmų. Įstatyme nustatytos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apibrėžtos actio Pauliana taikymo sąlygos, būtinos kreditoriui ginčijant skolininko sudarytus sandorius: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; kt.). Actio Pauliana tikslas yra pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu taikyti restituciją, sugrąžinant skolininkui turtą, kurį jis nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims, ir šio turto sąskaita patenkinti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007). Kreditoriaus, pareiškusio actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo, siekiamas tikslas yra gauti turimo kreditoriaus reikalavimo patenkinimą, šį reikalavimą nukreipiant į skolininko ginčijamu sandoriu perleistą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2012).

Pirmoji actio Pauliana patenkinimo sąlyga – neabejotina ir galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė reiškia, kad kreditorius privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Taigi šis institutas gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2004; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; kt.) arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 str.). Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą. Prievolės atsiradimo momentą lemia juridinio fakto, iš kurio prievolė kyla, prigimtis. Sutartinių prievolių atsiradimo momentas paprastai siejamas su sutarties sudarymu (CK 6.181 str.). Galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip savarankiška actio Pauliana sąlyga, nesietina ir negali būti tapatinama su prievolės (ir kreditoriaus teisių) pažeidimu.

Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio  prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Kita vertus, nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl, jei skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliano taikymo sąlygos konstatuoti negalima.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į pirmiau pateiktą taisyklę, kad actio Pauliana ieškiniui patenkinti būtina nustatyti visų sąlygų buvimą, todėl kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. Kreditorius neturi teisės reikalauti skolininko įvykdyti prievolę tol, kol nesuėjo prievolės įvykdymo terminas (CK 6.33 str. 2 d). Šią prievolės vykdymo termino suteikiamą apsaugą skolininkas praranda tais atvejais, kai pažeidžia kreditoriaus teises, pavyzdžiui, dėl su trečiuoju asmeniu sudaryto sandorio tampa nemokus, bankrutuoja, sumažina prievolės įvykdymo užtikrinimą ar kt. (CK 6.35 str. 4 d.). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė – „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ – reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012), taip pat tai, kad šios, su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios, aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Pažymėtina, kad tokią susidariusią situaciją privalo įrodyti kreditorius, prašantis taikyti actio Pauliana (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo kolegija sprendžia, kad nėra būtinų actio Pauliana taikymo sąlygų, t. y. neįrodyta, kad ginčo sandorio sudarymo metu apeliantas turėjo galiojančią reikalavimo teisę, kad sandoris pažeidžia apelianto ir kitų UAB „DATA NT“ kreditorių teises, ir kad sandorio šalys buvo nesąžiningos.

Ginčo sandoris buvo sudarytas 2008 m. sausio 23 d. (t. 1, b. l. 34-49). Apelianto finansinis reikalavimas UAB „DATA NT“ bankroto byloje buvo patvirtintas Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartimi, jis buvo grindžiamas 2011 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. MAJJ11-007 (t. 1, b. l. 12, 13, t. 2, b. l. 47). Šios aplinkybės patvirtina, kad ginčo sandorio sudarymo metu apeliantas neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į UAB „DATA NT“. Jo reikalavimo teisė į minėtą įmonę atsirado praėjus daugiau negu trejiems metams po ginčo sandorio sudarymo, todėl ginčo sandoris negalėjo pažeisti jo, kaip UAB „DATA NT“ kreditoriaus, teisių. UAB „DATA NT“ negalėjo pažeisti ar objektyviai numatyti būsimos, daugiau negu po trejų metų atsirasiančios, prievolės pažeidimo.

Pagal UAB „DATA NT“ finansinės atskaitomybės dokumentus už laikotarpį nuo 2007-10-26 iki 2007-12-31, sudarant ginčo sandorį įmonė turėjo turto iš viso 13 156 000 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 94 000 Lt (t. 1, b. l. 186-192). Taigi įmonė didelių įsiskolinimų kreditoriams neturėjo, todėl ginčo sandoris taip pat negalėjo pažeisti ir kitų įmonės kreditorių teisių. Po sandorio sudarymo įmonė netapo nemoki, ji vykdė veiklą, o vėlesni 2003 m. kovo 20 d. kreditavimo sutarties, kurios pakeitimą ginčija apeliantas, pakeitimai patvirtina, kad ginčo sandoris buvo vykdomas (2008 metais įmonė grąžino 680 621,46 Lt kredito, uždirbo 766 000 Lt grynojo pelno) (t. 1, b. l. 50-55, 193-198, t. 2, b. l. 48, 49).

Kaip aukščiau minėta, kreditoriaus, pareiškusio actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo, siekiamas tikslas yra gauti turimo kreditoriaus reikalavimo patenkinimą, šį reikalavimą nukreipiant į skolininko ginčijamu sandoriu perleistą turtą. Nagrinėjamu gi atveju, ginčo sandorį pripažinus negaliojančiu ir taikius restituciją, UAB „DATA NT“ jokio turto, į kurį apeliantas ar kiti kreditoriai galėtų nukreipti savo reikalavimų patenkinimą, neatgautų, įmonės mokumas  nebūtų atkurtas. Taigi ginčo sandorio nuginčijimu nebūtų pasiekti actio Pauliana tikslai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijant sandorį actio Pauliana pagrindu, taip pat turi būti įrodytas sandorio šalių nesąžiningumas. Sandorių šalių nesąžiningumas nėra preziumuojamas, išskyrus įstatymo nustatytas išimtys. Byloje nenustatytos CK 6.67 straipsnyje nustatytos sąlygos, kurioms esant šalių nesąžiningumas preziumuojamas, todėl ginčo sandorio šalių nesąžiningumą privalėjo įrodyti apeliantas (CPK 178 str.). Jokių įrodymų, patvirtinančių šalių nesąžiningumą, nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui apeliantas nepateikė.

Byloje neįrodyta, kad ginčijamas kredito sutarties pakeitimas pažeidė imperatyvias įstatymų normas ar kitų asmenų teises ir/ar teisėtus interesus, todėl, remiantis CK 1.2 straipsnio 1 dalimi, 6.156 straipsniu, UAB „DATA NT“ ir AB „SEB bankas“ buvo laisvi sudaryti ginčijamą sandorį.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimant skundžiamą sprendimą, išsamiai ir objektyviai nustatė faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, todėl sprendimą pakeisti ar panaikinti, remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Palikti Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą nepakeistą.

Teisėjai                                                                                      Rasa Gudžiūnienė

                                                                         Alvydas Poškus

                                                                         Dalia Vasarienė