Baudžiamoji byla Nr. e1-432-1138/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01736-2021-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.1.3.2.; 1.1.7.2.3.; 1.2.4.6.1.; 2.12.1.4.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 4 d.
Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas, išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Vaidos Andriulaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas, tačiau 2019 m. spalio 11 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 40 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 212 str. 1 d. 6 p. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 227 str. 2 d., kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (du epizodai).
Teismas
n u s t a t ė :
1. G. G. 2020 m. kovo 22 d., apie 23 val. 0 min., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo svetainėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą delnu sudavė nepilnametei podukrai A. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), į veidą, prakirto lūpą, sukėlė nukentėjusiajai nepilnametei A. Ž. fizinį skausmą. Šiais veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
2. Be to jis, 2021 m. sausio 16 d., apie 20 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo koridoriuje, būdamas neblaivus (2,46 prom.), tyčia, vieną kartą kumščiu sudavė nepilnametei podukrai A. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), į kairį skruostą, tuo sukėlė nukentėjusiajai nepilnametei A. Ž. fizinį skausmą. Šiais veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
3. Kaltinamasis G. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis su sugyventine A. Š. gyvena jo motinai priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Su A. Š. gyvena apie dešimt metų kaip šeima, veda bendrą ūkį. Turi bendrą sūnų J., gimusį (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyvena ir sugyventinės A. dukra iš ankstesnių santykių – A. Ž., bei jo motina A. G.. Jis prisipažįsta dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo, tai yra savo namuose, būdamas neblaivus, du kartus naudojo fizinį smurtą savo podukros A. Ž. atžvilgiu. 2020 m. kovo 22 d., apie 23.00 val., kaip tiksliai žino iš jam pareikšto įtarimo, jis iš kaimynų, kur vartojo alkoholį, parėjo namo. Jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio, todėl jautriai sureagavo, kuomet jo sugyventinė A. Š. iš karto liepė jam eiti miegoti į kitą kambarį. O jos dukra A. Ž., turbūt norėdama iš jo pasityčioti, dar pasakė „Labanakt“. Tai išgirdęs, jis nesusitvardė ir priėjęs prie jos, gulinčios lovoje, vieną kartą delnu sudavė jai per veidą. Taip galėjo jai prakirsti lūpą ir bėgti kraujas. Supranta, kad savo tokiais veiksmais jis savo nepilnametei podukrai A. Ž. sukėlė fizinį skausmą, jai skaudėjo. Įvykio metu, jo mažametis sūnus J. miegojo, jis nepabudo. Prisipažįsta, kad ir dar kartą naudojo fizinį smurtą podukros A. Ž. atžvilgiu. 2021 m. sausio 16 d. jis visą dieną savo kieme tvarkė automobilį. Retkarčiais nueidavo į garažą ir ten išgerdavo alkoholio. Gėrė alų ir degtinę. Vienas per dieną išgėrė 2 vnt. 1L talpos alaus ir 0,5 L talpos butelį degtinės „Bajorų“. Nuo išgerto alkoholio kiekio stipriai apsvaigo. Kaip žino iš įtarimo, apie 20.10 val. grįžo namo ir sukonfliktavo su sugyventine A. Š. ir jo dukra A. Ž.. Neprisimena, dėl ko tiksliai jie sukonfliktavo. Tačiau žinodamas, kad podukra Aistė tingi, nieko nedirba ir ištisas dienas guli lovoje, galėjo dėl to supykti ir sukonfliktuoti. Nenorėdamas, kad ji žiūrėtų televizorių ar naudotųsi internetu, jis nuėjo į koridorių ir išjungė elektros skydelyje elektros jungtuką. Dėl to name kurį laiką nebuvo elektros. Tada A. Ž. atėjo į koridorių ir demonstratyviai vėl įjungė elektrą. Jis dėl jos tokių veiksmų nesusivaldė ir vieną kartą kumščiu sudavė jai, kaip dabar tiksliai žino, į kairį skruostą. Supranta, kad tokias veiksmais A. sukėlė fizinį skausmą, jai skaudėjo. Todėl prisipažįsta ir dėl antros nusikalstamos veikos padarymo, naudojo fizinį smurtą savo nepilnametės podukros A. Ž. atžvilgiu. Nori patikslinti, kad A. Ž. augina nuo penkerių metų. Visą laiką ja rūpinosi ir mylėjo kaip savo dukrą. Santykiai pablogėjo A. paauglystės metais. Ji pradėjo visiškai nesiskaityti su juo, neklausydavo, kai liepdavo jai namuose susitvarkyti ar padirbti kokius smulkius darbus, kad mamai būtų lengviau. A. pastoviai atsikalbinėdavo, vadindavo jį įvairiais necenzūriniais žodžiais, negerbdavo. Kuomet būdavo blaivus, dar pavykdavo susitvardyti dėl jos tokio nepagarbaus elgesio su juo, tačiau, kai išgerdavo alkoholio, pratrūkdavo ir nesusitvardydavo. Todėl ir panaudojo smurtą nepilnametės podukros A. atžvilgiu, nurodytais įtarime atvejais. Prisipažįsta, kad abi nusikalstamas veikas padarė, būdamas neblaivus. Tai turbūt ir įtakojo jo tokius veiksmus. Supranta, kad negalima naudoti fizinio smurto niekieno atžvilgiu, o ypač vaikų, tačiau kaip ir sakė, taip padarė netekęs kantrybės. Artimiausiu metu, esant galimybei, atsiprašys podukros A. Ž. ir savo sugyventinės A. Š.. Jis neprisimena, kur įvykio metu buvo jo mažametis sūnus J. Įvykio metu jo motina buvo kitame kambaryje ir ji tikrai nematė, negirdėjo, kas vyko koridoriuje. Jis dar po kiek laiko atėjęs pas ją į miegamąjį, pažadino ir pasakė, kad sugyventinė A. jam iškvietė policijos pareigūnus. Pripažįsta, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, neprieštaraus ir sutiks, jei jam bus paskirtas gydymas. Jis neprieštarautų, kad esant galimybei, ikiteisminis tyrimas byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 95-98).
4. Kaltinamojo G. G. kaltę, padarius baudžiamajame įstatyme numatytas ir jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, be jo parodymų, kuriais jis visiškai pripažįsta savo kaltę, taip pat įrodo kiti bylos duomenys.
5. Nukentėjusioji A. Ž. nurodė, kad ji yra moksleivė, mokosi Prezidento J. Ž. gimnazijoje, 1G2 klasėje. Gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu su ja gyvena jos mama A. Š., mamos sugyventinis G. G. ir 4 metų broliukas J. G., bei patėvio G. G. mama. Ji kartu su patėviu G. gyvena jau apie 10 metų. Kuomet jai buvo penkeri metai, jos mama A. pradėjo gyventi su patėviu G. G.. Iš pradžių jų santykiai su patėviu G. buvo labai geri. Tačiau jie pablogėjo po vieno įvykio, kuomet ji patėviui G. iškvietė policijos pareigūnus dėl to, kad jis mušė jos mamą. Dar jų santykiai su patėviu G. labiau pablogėjo, kuomet gimė jos brolis J., bendras jos mamos ir patėvio G. vaikas. Dėl to, kad patėvis Gi. su ja pradėjo negražiai elgtis, jai dingo pagarba jam. Ji vengdavo su juo susitikti, jį ignoruodavo. Pirmą kartą patėvis G. G. ją sumušė 2020 m. kovo 22 d., apie 23.00 val. Tiksliai žino datą, kadangi telefone rado susirašinėjimo su drauge žinutes ir nusiųstą jai savo sumuštos lūpos nuotrauką. Tąkart patėvis G. grįžo namo neblaivus. Jos su mama jau gulėjo lovoje. Su juo nekalbėjo ir jį ignoravo. Prisimena mama jam tada pasakė eiti iš kambario ir uždaryti duris iš kitos pusės, ji pasakė: „Labanakt!“. Tas turbūt labai nepatiko jos patėviui G., nes jis staiga priėjo prie jos ir delnu jai sudavė į veidą, pataikė ir prakirto lūpą. Iš lūpos stipriai pradėjo bėgti kraujas, jai skaudėjo, ji verkė. Skausmą vertina keturiais balais skalėje nuo vieno iki dešimties balų. Dėl tokių patėvio G. veiksmų policijos pareigūnų tąkart nekvietė, nenorėjo pyktis. Antrą kartą patėvis G. G. ją sumušė 2021 m. sausio 16 d., apie 20.00 val., tąkart patėvis G. namo grįžo girtas. Žodis po žodžio su patėviu G. sukonfliktavo. Tada jis norėdamas, kad ji nežiūrėtų televizoriaus ir nesinaudotų internetu, išjungė elektrą visam pirmam aukšte. Ji dėl to susinervino ir iš karto nuėjo įjungti elektrą. Jos patėvis G. G. turbūt pasipiktinęs, kad ji jo neklauso ir jam nenusileidžia – jai vieną kartą kumščiu sudavė į kairį skruostą. Dėl suduoto smūgio jai skaudėjo, bet ji turbūt iš streso, neverkė. Skausmą vertina šešiais balais skalėje nuo vieno iki dešimties balų. Ji bijodama, kad daugiau jos ir mamos patėvis G. G. nemuštų, paskambino bendrajam pagalbos centrui ir pranešė apie įvykį. Atvykę policijos pareigūnai, išsivežė jos patėvį G. G.. Po kelių parų grįžęs iš policijos, jos patėvis G. G. atsiprašė jos ir mamos. Kur jis šiuo metu yra ir kur gyvena, ji nežino. Su jais jis kartu nebegyvena (b. l. 67-68).
6. Liudytoja atstovė pagal įstatymą A. Š. parodė, kad su G. G. kartu gyvena apie dešimt metų, nors ir nėra susituokę. Gyvena kaip šeima, veda bendrą ūkį. Kartu augina judviejų vaiką J. G., gimusį (duomenys neskelbtini), ir jos dukrą A. Ž.. (duomenys neskelbtini) gyvena apie metus laiko ir ten deklaravę gyvenamą vietą. Namas priklauso jos sugyventinio mamai. 2021 m. sausio 16 d., apie 20.00 val., G. G. grįžo namo neblaivus, nežino, kur jis vartojo alkoholį. Tik grįžęs iškart pradėjo jai priekaištauti, kad su juo nekalba. Ji žinodama jo būdą sąmoningai vengė su juo bendravimo, nes neblaivus sugyventinis būna konfliktiškas. Tuomet jis norėjo pažaisti su mažuoju vaiku, tačiau šis to nedarė ir sugyventinis labai susierzino. Pradėjo keiktis, pasakė, kad visi dingtumėm iš namų. Jis pradėjo ją kaltinti neva jos dukra pakeitė jos požiūrį į jį. Tuomet į pokalbį įsiterpė dukra ir kilo žodinis konfliktas. G. nuėjęs į koridorių išjungė elektrą, kad neeikvotume elektros, nes neva jis visus išlaiko. Dukra netrukus nuėjo ir įjungė elektrą. Ji tuo metu buvo virtuvėje. Kai tik dukra įėjo į vidų, į koridorių iš kambario išėjęs G. iškart dešinės rankos kumščiu trenkė dukrai į kairį skruostą. Ji iškart puolė tarp jų ir laikė sugyventinį. Dukra iškart būdama kitame kambaryje paskambino 112. Jos sugyventinis nemušė. Dukra iškart pradėjo šaldyti skruostą, turbūt todėl išoriškai jokių sužalojimų ir nesimato. A. sakė, kad dėl patirto smurto jai skaudėjo skruostą. Sugyventinis G. G. dar smurtavo prieš dukrą šią vasarą, tačiau tuo metu jos niekur nesikreipė, manė žmogus pasitaisys. Nepageidauja, kad sugyventiniui būtų uždrausta grįžti į namus, nemano, kad jis daugiau smurtaus. Dėl patirto dukters fizinio skausmo į medikus nesikreipė ir nesikreips. Konfliktą girdėjo būdamas kitame kambaryje mažametis sūnus, kuris išsigando ir verkė (b. l. 21).
7. Liudytoja A. Š. papildomai parodė, kad sutinka ir nori duoti parodymus. Tvirtina anksčiau duotus parodymus apie tai, kad 2021 m. sausio 16 d., apie 20.10 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis G. G., būdamas neblaivus, sumušė jos nepilnametę dukrą A. Ž., gimusią (duomenys neskelbtini). G. G. vieną kartą jos dukrai A. sudavė kumščiu į kairįjį skruostą. Dėl suduoto smūgio į skruostą jos dukrai A. skaudėjo. Sugyventinis jos dukros A. nėra įsidukrinęs. Nori papildyti, kad 2020 m. kovo 22 d., apie 23.00 val., jos sugyventinis G. G. girtas grįžo namo. Ji tuo metu su dukra A. ir mažamečiu sūnumi gulėjo lovoje, svetainėje. Jos vengdamos konflikto, su G. G. nekalbėjo ir jį ignoravo. Tai turbūt jį dar labiau papiktino. Ji G. G. liepė eiti miegoti į kitą kambarį ir užsidaryti duris. Jos dukra A. pridūrė: „Labanakt“. Toks pasakymas G. G. turbūt sunervino, nes jis po jos tokio pasakymo, priėjo prie dukros gulinčios sofoje ir delnu sudavė per veidą, prakirto lūpą, bėgo kraujas. Prisimena, A. dėl skausmo ar dėl to, kad labai išsigando, pradėjo verkti. Ji puolė jos ginti, išstūmė G. G. iš kambario. Pagrasinus, kad iškvies policiją, G. G. iš karto nurimo. Šio įvykio be jos ir A. daugiau niekas nematė. Mažametis sūnus J. tuo metu miegojo ir įvykio metu nepabudo. Santykiai tarp jos dukros A. ir G. jau ilgą laiką nėra geri. Jie prieš septynerius metus pradėjo blogėti, kuomet A. iškvietė policijos pareigūnus dėl to, kad G. smurtavo prieš ją. Dėl smurto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Dar labiau santykiai tarp A. ir jos sugyventinio G. pablogėjo, kuomet gimė jų bendras su G. sūnus J. Daugiausia konfliktai ir pykčiai tarp A. ir G. kildavo dėl to, kad A. yra netvarkinga, nesitvarko namuose. Jos dukra A. į G. priekaištus ir auklėjimus nereaguodavo ir jo neklausydavo. Ji G. negerbė, o tai dar labiau iššaukdavo jo pyktį (b. l. 48-51) .
8. 2020 m. sausio 26 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas A. Š. pareiškimas, kuriuo ji prašo imtis visų įstatymo numatytų priemonių dėl smurto vaiko atžvilgiu, nes 2021 m. sausio 16 d., apie 20.10 val., jos namuose neblaivus sugyventinis G. G., gimęs (duomenys neskelbtini) trenkė ranka į veidą jos dukrai A. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), taip sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 20).
9. 2020 m. sausio 26 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), namas medinis, vieno aukšto. Namuose tvarkinga, baldai neišvartyti, daiktai neišmėtyti. Nuotraukose užfiksuota koridoriaus vaizdas (b. l. 22, 29-31).
10. 2021 m. sausio 26 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodoma, kad nepilnametei A. Ž. užfiksuotas didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė, G. G. nustatyta 2,46 promilių neblaivumas (b. l. 34-37).
11. 2021 m. sausio 18 d. savanoriškų daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad A. Š. pateikė nuotrauką, kurioje matyti 2020 m. kovo 23 d. jos dukros susirašinėjimas su drauge per socialinio tinklo programą „Snapchat“ ir jame esanti nuotrauka (b. l. 40-42).
12. 2021 m. sausio 22 d. apžiūros protokole užfiksuota apžiūrėta nuotrauka, kurioje užfiksuota data ir laikas 2020 m. kovo 23 d., 13:19 val.. Po užrašu matyti nuotrauka ir apatinė veido dalis. Matoma pakelta pirštu viršutinė lūpa. Nuotraukoje užrašas „cia kur lupa praskele. nors jau baig uzgyt.“ Atsižvelgiant į fotografijos kokybę, sužalojimų ant lūpos nesimato (b. l. 42-45).
13. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).
14. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojos parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis G. G. įvykdė jam inkriminuojamus nusikaltimus, kaltinamojo G. G. kaltė padarius šias nusikalstamas veikas teismui abejonių nekelia, jis savo kaltę pripažino.
15. Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis G. G. smurtavo podukros A. Ž. atžvilgiu, tai yra 2020 m. kovo 22 d., apie 23 val. 0 min., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo svetainėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą delnu sudavė nepilnametei podukrai A. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), į veidą, prakirto lūpą, sukėlė nukentėjusiajai nepilnametei A. Ž. fizinį skausmą. Be to jis 2021 m. sausio 16 d., apie 20 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo koridoriuje, būdamas neblaivus (2,46 prom.), tyčia, vieną kartą kumščiu sudavė nepilnametei podukrai A. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), į kairį skruostą, tuo sukėlė nukentėjusiajai nepilnametei A. Ž. fizinį skausmą
16. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, įstatymo ginamas vertybes, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
17. Kaltinamojo G. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė abiejų veikų atžvilgiu yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinanti aplinkybė abiejų veikų atžvilgiu – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p).
18. Prokurorė pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo prašo G. G. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 2 mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, gydytis nuo alkoholizmo, per 2 mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę skirti 1 metus 6 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, gydytis nuo alkoholizmo, per 2 mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3, galutinę bausmę paskirti 1 metus laisvės apribojimo, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, gydytis nuo alkoholizmo, per 2 mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
19. Kaltinamasis neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, o taip pat sutinka ir su siūloma bausme, jos dydžiu, sutinka gydytis nuo alkoholizmo (b. l. 120-122).
20. Teismas, skirdamas G. G. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, padaryti du nesunkūs nusikaltimai, į jo asmenybę, anksčiau neteistas, tačiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 104-105, 107-110), administracine tvarka nebaustas (b. l. 111), nedirbantis (b. l. 113), taip pat atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 641 straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
21. G. G. į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. sausio 16 d. 20.40 val. iki 2021 m. sausio 18 d. 17.03 val., t. y. dvi paros (b. l. 80, 99).
22. Kaltinamajam G. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 101-103), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
G. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 2 (du) mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, gydytis nuo alkoholizmo, per 2 (du) mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę skirti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, gydytis nuo alkoholizmo, per 2 (du) mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, gydytis nuo alkoholizmo, per 2 (du) mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu į G. G. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. sausio 16 d. 20.40 val. iki 2021 m. sausio 18 d. 17.03 val. (dvi paras), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienom ir laikyti, kad G. G. yra atlikęs 4 (keturias) dienas laisvės apribojimo bausmės.
Iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo G. G. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus – panaikinti.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus kompaktinė plokštelė su nepilnametės A. Ž. apklausa, prisegta voke prie bylos viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekama saugoti byloje.
Išaiškinti kaltinamajam jog jis nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėjas Vaidas Kazlauskas