Civilinė byla Nr. 3K-3-487/2010

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija 34.5

 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Virgilijaus Grabinsko (pirmininkas ir pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės,

sekretoriaujant Indrei Savkinienei,

dalyvaujant pareiškėjui A. D., jo įgaliotam asmeniui E. D., atstovui advokatui Stanislovui Butkevičiui,

suinteresuotam asmeniui S. B., jos atstovui advokatui Jonui Stankevičiui,

 

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. D. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. B. ir A. Ž. pareiškimą, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui A. D., ir pareiškėjo A. D. pareiškimą, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims S. B. ir A. Ž., dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

            Byloje sprendžiamas materialiosios teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai turtą valdyti, klausimas.

            Pareiškėjos S. B. ir A. Ž. prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 2006 m. gruodžio 16 d. mirus motinai K. D. jos priėmė palikimą, pradėdamos faktiškai turtą valdyti. Pareiškėjos nurodė, kad po motinos mirties dėl paveldėjimo į notarą nesikreipė, palikimą priėmė pradėdamos faktiškai turtą valdyti. S. B. pasiėmė palikėjos vestuvinį žiedą, gintarinę apyrankę, gintarinius karolius, avalynę, dalį drabužių, indus, dirbo namų valdos žemę, naudojosi pastatais. Pareiškėjos nurodė, kad sutinka su brolio suinteresuoto asmens A. D. pareiškimu, jog jis priėmė palikimą po motinos mirties.

            Pareiškėjas A. D. prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos K. D. mirties jis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai turtą valdyti. Pareiškėjas A. D. nurodė, kad dėl palikimo priėmimo į notarą kreipėsi tik 2009 m. vasario 7 d. mirus tėvui J. V. D. Pareiškėjo A. D. teigimu, jis visą laiką gyvena tėvų namų valdoje (duomenys neskelbtini) naudojasi žemės sklypu, kurio dalis priklausė ir K. D.. Suinteresuotų asmenų S. B. ir A. Ž. pareiškimo prašė netenkinti.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

            Rokiškio rajono apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu S. B. ir A. D. pareiškimus tenkino, A. Ž. prašymą atmetė – paveldėjimo teisės liudijimui gauti nustatė juridinę reikšmę turinčius faktus, kad S. B. ir A. D. priėmė palikimą po motinos K. D., mirusios 2006 m. gruodžio 16 d., mirties.

            Teismas, remdamasis liudytojų parodymais, Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Rokiškio kaimiškosios seniūnijos pateiktomis pažymomis, tuo, kad suinteresuoti asmenys S. B. ir A. Ž. neprieštaravo, kad pareiškėjas A. D. po motinos K. D. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti, konstatavo šį prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas);  A. Ž. prašymą teismas atmetė, motyvuodamas tuo, kad pati pareiškėja pripažino, jog motinai priklausančius daiktus pasiėmė 2007 m. balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje ir lapkričio mėnesį, o motina K. D. mirė 2006 m. gruodžio 16 d., todėl pareiškėja praleido CK 5.51 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti; S. B. pareiškimą tenkino atsižvelgdamas į liudytojų parodymus, kad ši po motinos mirties pasiėmė palikėjos daiktus, su tėvu dirbo žemės sklype, turėjo šiltnamį. Teismas nesivadovavo L. D. ir E. D. paaiškinimais, nes šie yra pareiškėjo A. D. sūnus ir sutuoktinė, nurodė, kad kitų įrodymų, jog suinteresuotas asmuo S. B. nepriėmė palikimo, pareiškėjas A. D. nepateikė.

            Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. kovo 30 d. nutartimi paliko nepakeistą Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą.

            Teisėjų kolegija nustatė, kad iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, ir, vadovaudamasis CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalimis, nurodė, kad juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai turtą valdyti, nustatymui nagrinėjamos bylos atveju svarbus laikotarpis nuo 2006 m. gruodžio 16 d. iki 2007 m. kovo 16 d. Liudytojos K. K., D. Z. ir B. S. nurodė, kad suinteresuotas asmuo S. B. po motinos mirties pasiėmė palikėjos daiktus, dirbo žemės sklype. Suinteresuoto asmens S. B. teigimu, ji iki ir po motinos mirties naudojosi namų valdos pastatais. Nuo 2006 m. lapkričio 23 d. suinteresuotam asmeniui S. B. nustatytas 70 proc. netekto darbingumo lygis, todėl nėra pagrindo abejoti pareiškėjos teigimu, kad dėl to kiekvieną dieną po motinos mirties ji būdavo motinos namuose. Be to, kartu su savo sutuoktiniu 2007 m. vasario mėnesį ir kovo mėnesio pradžioje remontavo gyvenamojo namo patalpas. Suinteresuotas asmuo S. B. iki ir po motinos mirties turėjo atsiskaitymo knygelę už elektrą, vandenį, atliekų tvarkymą. Aplinkybė, kad po motinos mirties ji yra sumokėjusi savo pinigais apie 160 Lt ne tik už atliekas, bet ir už elektrą bei vandenį, patvirtinama AB „Rokiškio komunalininkas“ atliekų tvarkymo atsiskaitymo knygelės nuorašu, atsiskaitymo už šaltą vandenį ir nuotekas knygele. Dėl to laikytinas pagrįstu suinteresuoto asmens S. B. argumentas, kad ji savo lėšomis apmokėjo šias įmokas nuo 2006 m. rugpjūčio mėnesio iki 2008 metų gruodžio mėnesio. Teismas sprendė, kad nėra abejonių, jog suinteresuotas asmuo S. B. motinos turtu pradėjo rūpintis kaip savo būtent po 2006 m. gruodžio 16 d., t. y. po motinos K. D. mirties.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

 

            Kasaciniu skundu pareiškėjas A. D. prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalį, kuria nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad suinteresuotas asmuo S. B. priėmė palikimą po motinos mirties, ir iš jo priteistos bylinėjimosi išlaidos, dėl šios dalies priimti naują sprendimą – atmesti prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos mirties suinteresuotas asmuo S. B. priėmė palikimą. Nurodomi šie argumentai:

            1. Dėl proceso teisės normų pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas tenkino suinteresuoto asmens S. B. prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą remdamasis tik jos paaiškinimais ir liudytojų parodymais, kad ši, gyvendama kitoje vietovėje, praėjus mėnesiui po motinos mirties pasiėmė keletą palikėjos daiktų, be to, žiemos metu nuo 2006 m. gruodžio 16 d. iki 2007 m. kovo 17 d. su tėvu sodino daržoves; turėjo šiltnamį. Apeliacinės instancijos teismas taip pat rėmėsi suinteresuoto asmens S. B. teigimu, kad iki ir po motinos mirties naudojosi ūkiniu pastatu, kiekvieną dieną būdavo namų valdoje, remontavo patalpas, dar iki motinos mirties mokėjo mokesčius AB „Rokiškio komunalininkas“.

            Pareiškėjo A. D. teigimu, šioje byloje buvo pažeista jo teisė į apeliaciją (CPK 320 straipsnis). Suinteresuotas asmuo S. B. neginčijo apeliacinio skundo argumentų, tačiau teikė naujus paaiškinimus, nurodydama aplinkybes, nenagrinėtas pirmosios instancijos teisme. Apeliacijos ribas byloje sudarė tik apeliacinio skundo argumentai ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 dalis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau apeliacinės instancijos teismas iš esmės nepatikrino, ar nėra absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nemotyvavo, kodėl atmeta apeliacinio skundo argumentus.

            Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 314 straipsnio nuostatas, nes vertino naujus suinteresuoto asmens S. B. paaiškinimus, išdėstytus atsiliepime į apeliacinį skundą. Naujų įrodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę šalims piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius palaikyti greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne pateikiant kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims netikėtumų po pirmosios instancijos teismo sprendimo, t. y. jų priėmimo galimybė ribota, sprendimas priimti naujus įrodymus turi būti apsvarstytas atsižvelgiant į kitų proceso dalyvių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. v. UADB „Baltikums draudimas“, bylos Nr. 3K-3-549/2001). Be to, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 186 straipsnio 4 dalį, nes šalių paaiškinimai gali būti teismo pripažinti įrodymais tik tuo atveju, jei jie, kruopščiai patikrinus, patvirtinami kita byloje surinkta medžiaga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. B. v. S. A. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1151/2002). Nė viena suinteresuoto asmens S. B. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta aplinkybė netirta ir kita bylos medžiaga nepatvirtinta; pareiškėjo A. D. paaiškinimai, jo šeimos narių parodymai teismų netirti arba nepagrįstai atmesti (CPK 6 straipsnis).

            Pareiškėjo A. D. nuomone, teismai, pažeisdami CPK 159 straipsnio 1 dalį, neįvykdė pareigos nurodyti dalyvaujantiems byloje asmenims aplinkybes, kurias būtina nustatyti bylai teisingai išnagrinėti, nepareikalavo pateikti įrodymų, kuriais tos aplinkybės turi būti pagrįstos, nesivadovavo CPK 443 straipsnio 8 dalimi, įpareigojančia teismą ypatingosios teisenos bylose būti aktyviam. Šioje byloje suinteresuotas asmuo S. B. įrodinėjo ne bendraturčių santykių atsiradimą po motinos mirties, bet santykių, atsiradusių esant gyvai motinai, tęstinumą jai mirus. Teismai, priimdami nesusijusius su byla suinteresuoto asmens S. B. duomenis be tyrimo ir vertinimo, pažeidė CPK 178 straipsnį, nes atleido ją nuo įrodinėjimo pareigos, o pareiškėjas A. D. buvo įpareigotas įrodinėti, kad suinteresuotas asmuo S. B. palikimo nepriėmė. Teismas nenurodė įrodymų įrodomosios reikšmės, o apsiribojo tik jų išvardijimu, nevertino jų pagal logikos dėsnius (CPK 4 straipsnis;  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Dominion Consultancy Services LLC v. UAB „ERGO Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-60/2005).

            Pagal CPK 331 straipsnio 4 dalį apeliacinės instancijos teismas privalo motyvuoti savo nutartis, taip pat atsisakymą pripažinti duomenis įrodymais; motyvuota nutartimi galima pripažinti tik tokią nutartį, kurioje argumentuotai įvertinti visi, t. y. faktiniai ir teisiniai, apeliacinio skundo argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. J. Š., bylos Nr. 3K-3-429/2006). Taigi skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis pripažintina negaliojančia CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2006 m. kovo 18 d. nutarimus teismai turi priimti baigiamuosius teismo aktus motyvuotus, aiškius ir suprantamus ne tik dalyvaujantiems, bet ir kitiems asmenims.

            2. Dėl materialiosios teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Motinos mirties momentu daugiau kaip metus (visą gyvenimą) kartu su palikėja gyveno tik jos sutuoktinis ir pareiškėjas A. D., kurie ir paveldėjo visus namų apyvokos daiktus pagal įstatymą (CK 4.8, 5.14 straipsniai). Pagal kasacinio teismo praktiką ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia palikimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal V. Ž. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-86/2007).

            Teismai nenustatė, o suinteresuotas asmuo S. B. neįrodinėjo, kad ji aktyviais veiksmais siekė įgyti bendraturčio teisinį statusą. Priešingai, pati patvirtino, kad tiek iki motinos mirties, tiek po to ji naudojosi pastatais, mokėjo mokesčius AB „Rokiškio komunalininkas“ tėvo lėšomis, dirbo žemę, neginčijo, kad buvo tėvų išlaikoma, ir t. t. Tačiau byloje nenustatyta, kad suinteresuotas asmuo S. B. mokėjo mokesčius kaip turto savininkė arba įgaliota bendraturčių kaip lygiateisė įpėdinė, kad reikalavo atidalyti sklypo ir namo konkrečią dalį ir pan., t. y. nenustatytas jos siekis teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe.

            Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo S. B. prašo palikti nepakeistus bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB „Liteksas“ ir V. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-427/2008). Teismai įrodymų vertinimą atliko pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymais (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas analizavo apeliacinio skundo argumentus ir konstatavo, kad jie atmestini; teismo motyvai išdėstyti nutartyje. Apeliacinės instancijos teismas priėmė pateiktus įrodymus, nes pareiškėjas A. D. neprieštaravo. Be to, CPK 314 straipsnyje nustatytas draudimas priimti naujus įrodymus nėra absoliutus; teismas turi pareigą ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d.  nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno regiono veislininkystė“ v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-231/2009). Byloje nepažeistas CK 5.14 straipsnis, nes suinteresuoto asmens S. B. teisme nurodytos aplinkybės, kad ji naudojo motinos turtą kaip savo, patvirtintos įrodymais, t. y. kad ji po motinos mirties paėmė ir naudojo kaip savo motinos auksinį vestuvinį žiedą, gintarines apyrankes ir kitus papuošalus, avalynę, dalį darbužių. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punktą šis turtas laikytinas asmenine sutuoktinio nuosavybe. Nurodyti suinteresuoto asmens S. B. veiksmai atitinka CK 5.51 straipsnio 1 dalies nuostatas. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kurią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu palikimą. Pareiškėjas A. D. netinkamai aiškina CK 5.14 straipsnį, laikydamas palikėjos asmeninius daiktus namų apstatymo ir apyvokos reikmenimis (CK 4.8 straipsnis). Kasaciniame skunde klaidingai teigiama, kad suinteresuotas asmuo S. B. aktyviais veiksmais nesiekė įgyti bendraturčio teisinio statuso. Suinteresuoto asmens S. B. teigimu, ji naudojosi pastatais kaip savo, laikė ten savo turtą, turėjo raktus, t. y. galimybę bet kuriuo metu patekti į pastatus; naudojo palikėjos turtą; savo lėšomis 2007 m. vasario mėnesį ir kovo mėnesio pradžioje suremontavo gyvenamojo namo patalpas.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

            Dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, fakto nustatymo

 

            Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikrus teisinius padarinius. Sandoriui sudaryti nepakanka tik asmens vidinės valios, būtina asmens valią išreikšti įstatymo nustatyta forma ir terminais, kad jo valią žinotų kiti asmenys. Tik toks valios išreiškimas gali sukelti civilinius teisinius padarinius.

            CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. J. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. v. E. V., bylos Nr. 3K-3-398/2010; kt.). 

            Šioje byloje suinteresuotas asmuo S. B., įrodinėdama motinos palikimo priėmimo, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, faktą, nurodė, kad ji yra paėmusi dalį daiktų, likusių po motinos mirties. Dėl to nagrinėjamu atveju taip pat svarbi CK 5.50 straipsnio 1 dalies nuostata – draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, t. y. įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tačiau ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia palikimo priėmimą. Palikėjo daiktą įpėdinis gali paimti kitiems įpėdiniams sutikus, jiems leidus ar kaip mirusiojo atminimą. Paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. K. v. B. L., bylos Nr. 3K-3-247/2006; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. O. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-547/2008). Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį, t. y. jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą palikėjo kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, priėmė palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio, paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, elgesys po šio daikto ar daiktų paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal V. Ž. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. J. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. v. E. V., bylos Nr. 3K-3-398/2010; kt.).

            Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo S. B. namų valdoje negyveno. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų, kasacinio teismo posėdžių metu suinteresuotas asmuo S. B. nurodė, kad iki motinos mirties ji padėdavo tėvams ūkyje, atostogaudavo pas tėvus, po motinos mirties prižiūrėjo tėvą. Šios aplinkybės patvirtintos ir liudytojų K. G. ir D. Z. parodymais. Tai, kad suinteresuotas asmuo S. B. atvykdavo padėti tėvui, nurodė ir kasatorius. Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo S. B. nurodė, kad iki ir po motinos mirties naudojosi namų valdos ūkiniais pastatais, 2007 m. sausio-vasario mėnesiais mokėjo mokesčius už sunaudotą vandenį ir elektrą, o už atliekų išvežimą – nuo 2006 m. rugpjūčio mėnesio iki 2008 m. gruodžio mėnesio. Taigi pagal paties suinteresuoto asmens S. B. paaiškinimus, kuriuos iš dalies patvirtina ir kasatoriaus bei apklaustų byloje liudytojų parodymai, akivaizdu, kad nurodyti jos veiksmai buvo atliekami tiek iki, tiek ir po palikėjos mirties. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad norint įrodyti, jog įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatymo nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal O. P. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-187/2010). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip nurodė pats suinteresuotas asmuo S. B., po motinos mirties ji rūpinosi tėvu – palikėjos sutuoktiniu J. V. D., mirusiu 2009 m. vasario 7 d., kuriam nuosavybės teise priklausė dalis namų valdos, taigi taip pat turėjusiam teisę suteikti galimybę suinteresuotam asmeniui S. B. naudotis jam priklausančia nekilnojamojo turto dalimi. Taigi byloje nustatytų aplinkybių, kad suinteresuotas asmuo S. B. tęsė naudojimąsi ginčo namų valda, iki tėvo mirties jam padėdavo ūkyje, susimokėti mokesčius už komunalines paslaugas, nepakanka tam, kad būtų nustatytas motinos palikimo – dalies namų valdos priėmimo, pradėjus faktiškai ją valdyti, faktas. Minėta, tokiu atveju turi būti nustatyti įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Taip pat atkreiptinas dėmesys į palikėjo J. V. D. – suinteresuoto asmens S. B. ir kasatoriaus tėvo – testamentu išreikštą valią, kad namų valdą paveldėtų kasatorius. Tai iš dalies patvirtina kasatoriaus poziciją, kad po motinos mirties suinteresuoto asmens S. B. atlikti veiksmai pasireiškė kaip pagalba tėvui. Duomenys apie mokėtus mokesčius už komunalinius patarnavimus nuo 2006 m. rugpjūčio mėnesio iki 2008 m. gruodžio mėnesio, t. y. dar iki motinos mirties ir po to – iki tėvo mirties, taip pat patvirtina teiktos pagalbos tėvams faktą. Duomenų, patvirtinančių namų valdos pastatų remonto faktą, išskyrus paties suinteresuoto asmens S. B. teiginius, byloje nepateikta. Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad suinteresuotas asmuo S. B. būtų išreiškusi savo valią valdyti palikėjos dalį namų valdos kaip savo (CPK 178 straipsnis). Dėl to neturi teisinės reikšmės aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo S. B. paėmė kai kuriuos palikėjos daiktus, nes jos elgesys po motinos mirties negali būti vertinamas kaip paveldėto turto savininko, o, minėta, daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, bylą nagrinėję teismai netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir be teisinio pagrindo nusprendė, kad suinteresuotas asmuo S. B. per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė palikimą po motinos mirties, pradėdama faktiškai turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys; CPK 185 straipsnis).

            Nurodytais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalys dėl suinteresuoto asmens S. B. prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pareiškėjo A. D. suinteresuotam asmeniui S. B. naikintinos; jos prašymas atmestinas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie, patenkinus kasacinį skundą, tampa teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui.

 

            Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

             Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 16 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 89,80 Lt tokių išlaidų. Teisėjų kolegijai nusprendus kasacinį skundą tenkinti, išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš suinteresuoto asmens S. B. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

            Kasatorius prašo priteisti iš suinteresuoto asmens S. B. bylinėjimosi išlaidas. Pagal pateiktus duomenis, kasatorius turėjo 500 Lt išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti, paduodamas kasacinį skundą sumokėjo 130 Lt žyminio mokesčio. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šį kasatoriaus prašymą tenkina.

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

            Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo dalį, kuria nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad suinteresuotas asmuo S. B. po motinos K. D., mirusios 2006 m. gruodžio 16 d., mirties priėmė palikimą, iš pareiškėjo A. D. suinteresuotam asmeniui S. B. priteista 2000 (du tūkstančiai) Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 22 (dvidešimt du) Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutarties dalį, kuria palikta galioti nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis ir priteista suinteresuotam asmeniui S. B. iš pareiškėjo A. D. 1000 (vienas tūkstantis) Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, valstybei – 5,60 Lt (penki Lt 60 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, panaikinti bei priimti naują sprendimą – suinteresuoto asmens S. B. prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti, priteisti valstybei iš suinteresuoto asmens S. B. 22 (dvidešimt du) Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, ir 5,60 Lt (penkis Lt 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

            Kitas Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

            Priteisti pareiškėjui A. D. iš suinteresuoto asmens S. B. 500 (penkis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti ir 130 (vieną šimtą trisdešimt) Lt žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą.

            Priteisti valstybei iš suinteresuoto asmens S. B. 89,80 Lt (aštuoniasdešimt devynis Lt 80 ct) išlaidų, su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.   

            Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                Dangutė Ambrasienė

 

                                                                                                            Virgilijus Grabinskas

                                                                                     

                                                                                                            Sigita Rudėnaitė