Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-02-01][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-30-372-2023].docx
Bylos nr.: e2A-30-372/2023
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Ðiauliø apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
MB „Debt Legal“ 305600518 Ieškovas
Kategorijos:
BYLOS DĖL DARBO TEISINIŲ SANTYKIŲ
DARBO TEISINIAI SANTYKIAI
Žalos, susijusios su darbdavio turto netekimu ar jo vertės sumažėjimu, sugadinimu (sužalojimu), atlyginimas
Neteisėta veika
Turtinė žala
Apeliacinis procesas
Apeliacinis procesas
Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Bylos dėl individualių darbo santykių
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Civilinės atsakomybės sąlygos
Priežastinis ryšys
Deliktinė atsakomybė
Procesas pirmosios instancijos teisme
Individualūs darbo santykiai
Kaltė
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
CIVILINIS PROCESAS
Žala
Įrodymai ir įrodinėjimas
Darbuotojų materialinės atsakomybės atsiradimo atvejai
Civilinės atsakomybės rūšys
Prievolių teisė
Materialinė atsakomybė
Visiška darbuotojų materialinė atsakomybė ir visiškos materialinės atsakomybės sutartis
Civilinė atsakomybė
Įrodymų vertinimas
kitos bylos dėl materialinės atsakomybės
Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Bylos dėl materialinės atsakomybės
Kiti žalos atlyginimo atvejai
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

?Pranešėja B

 

                                                                                  Civilinė byla Nr. e2A-30-372/2023

                                                                                  Teisminio proceso Nr. 2-35-3-02213-2021-6

                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.5.1.;

                                                                              1.3.7.7.; 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.3.;

                                                                                  2.6.10.2.4.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.17.;

                                                                                  3.2.4.11.; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.

(S)

img1 

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. vasario 1 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė 

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1016-766/2022 pagal ieškovės mažosios bendrijos „Debt Legal“ ieškinį atsakovui V. G. dėl turtinės žalos atlyginimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Debt Legal“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. G. dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovo 1200,00 Eur turtinės žalos atlyginimą; 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2020-01-16 J. K. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ su atsakovu V. G. sudarė Darbo sutartį Nr. 15, kuria atsakovas priimtas dirbti (duomenys neskelbtini). 2020-02-05 darbuotojas V. G. apgadino krovinį (automobilis Peugeot Boxer, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini): pažeistas galinis statramstis), gabentą transporto priemone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), maršrutu Antverpenas, Belgija – Le Havre, Prancūzija.

3.       Ieškovė nurodė, kad užsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Marci Group“ 2020-11-05 J. K. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ pateikė pretenziją „Dėl žalos atlyginimo“. Pretenzijoje nurodė, kad pagal krovinio pervežimo užsakymą J. K. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ autovežis Nr. (duomenys neskelbtini) atliko pervežimo paslaugą, tačiau nusikrovimo vietoje nustatytas pristatytos transporto priemonės pažeidimas / trūkumas (pažeistos transporto priemonės kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko susidarė 4629,20 Eur dydžio žala. UAB „Marci Gruop“ žalos dydžiui pagrįsti pateikė sąskaitą Nr. 9020014772.

4.       Ieškovė nurodė, kad J. K. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į akcinę bendrovę (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo. AB „Lietuvos draudimas“, pritaikęs draudimo sutartyje nustatytą 700,00 Eur dydžio besąlyginės išskaitos dydį, priėmė sprendimą išmokėti 3429,20 Eur. AB „Lietuvos draudimas“ neatlyginus visų patirtų nuostolių, J. K. įmonė „(duomenys neskelbtini)“, būdama atsakovo darbdavė, įgijo teisę reikalauti iš atsakovo 1200,00 Eur neatlygintų nuostolių.

5.       Ieškovė nurodė, kad 2021-09-28 J. K. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių darbo ginčų komisiją su prašymu dėl darbuotojo padarytos žalos įmonei priteisimo. Komisija 2021-11-25 sprendimu atsisakė nagrinėti ieškovės J. K. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ prašymą atsakovui V. G. dėl materialinės žalos atlyginimo, neatnaujinus praleisto prašymo pateikimo Darbo ginčų komisijai termino.

6.       Ieškovė nurodė, kad 2021-12-20 Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu J. K. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ perleido reikalavimo teisę MB „Debt Legal“. 2021-12-21 MB „Debt Legal“ pranešimu „Dėl kreditoriaus pasikeitimo“ informavo atsakovą, kad 2021-12-20 Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2021/12/20-1 perėmė J. K. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teisę į atsakovo skolą ir į su skola susijusias papildomas teises (delspinigius, palūkanas bei kitas išlaidas).

7.       Ieškovė pažymėjo, jog faktą, kad buvo padaryta žala, patvirtina į bylą pateikti dokumentai (patirtos 4629,20 Eur žalos dydį pagrindžia sąskaita Nr. 9020014772); atsakovas, vykdydamas tiesiogines savo pareigas, nesielgė pakankamai atidžiai ir apdairiai, todėl savo kaltais veiksmais apgadino krovinį dėl ko ir kilo žala; atsakovas savo kaltės neneigia, po įvykio nurodė, jog „varant pastatyti į eilę atbuline eiga užkliuvau už savo automobilio antenos laikiklio, esančio ant veidrodžio rėmo“; tarp atsakovo veiksmų, t. y. netinkamai varomo krovinio, ir padarytos žalos, apgadinus krovinį, atsirado 4629,20 Eur žala, kurią darbuotojas privalo atlyginti; įvykis, kurio metu kilo žala, įvyko 2020-02-05 atsakovui atliekant darbo sutartyje numatytas pareigas.

8.       A. V. G. atsiliepime prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9.       Atsakovas nurodė, kad ieškovė prašo priteisti 1200,00 turtinę žalą, kurią sudaro 700,00 Eur besąlyginės išskaitos dydis ir 500,00 Eur, kurie įvardinti kaip kitos įmonės išlaidos. Pagal įstatymą atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos, o šiuo atveju reikalaujama priteisti kitas įmonės išlaidas, kurios nėra tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos.

10.       Atsakovas pažymėjo, jog nesutinka su ieškovės nurodytomis krovinio apgadinimo aplinkybėmis, kad žala buvo padaryta atsakovui vykdant tiesiogines darbo funkcijas. Krovinys buvo sugadintas kitomis aplinkybėmis, nei nurodė ieškovė. Byloje nėra duomenų, kad pradėjęs dirbti pas ieškovę, atsakovas buvo supažindintas raštu su (duomenys neskelbtini) pareiginiais nuostatais, kurie nustato bendrąsias ir specialiąsias darbuotojo pareigas ir atsakomybę atliekant darbo funkcijas. Ieškovė nenurodė, kokias konkrečias pareigas, kada ir kokiais konkrečiai veiksmais pažeidė atsakovas vykdydamas darbo funkcijas. Kadangi pareiga atlyginti žalą kyla tik tada, kai egzistuoja ir yra įrodomos visos žalos atlyginimo sąlygos, o ginčo situacijoje šios sąlygos nėra įrodytos, atsakovui pareiga atlyginti materialinę žalą nekyla.

11.       Atsakovas nurodė, kad anot ieškovės, pareiga įrodyti savo nekaltumą dėl padarytos žalos tenka darbuotojui. Atsakovas nesutinka su ieškovės nurodytu įrodinėjimo pareigos prakėlimu darbuotojui, kadangi tai prieštarauja suformuotai teismų praktikai.

12.       Atsakovas akcentavo, jog atsižvelgiant į tai, kad J. K. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ verčiasi krovinių pervežimo veikla, o atsakovas vykdė (duomenys neskelbtini) darbo funkcijas, preziumuojama, kad ieškovė vykdo didesnio pavojaus aplinkiniams veiklą, o atsakovui darbo sutartimi pavestų darbų funkcijų vykdymas neatsiejamai susijęs su didesnio pavojaus šaltinio naudojimu. Atsakovo nuomone, ieškovės veiklos specifika yra sunkiai valdoma (susijusi su didesnio pavojaus šaltinių valdymu), kurioje nuolat kyla žalos rizika, todėl darbdavys turi visiškai prisiimti tokios rizikos pasekmes. Darbdavio visa apimantis regresas į darbuotoją, kai nėra darbuotojo tyčios, pažeidžia Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK) įtvirtintas žalos atlyginimo taisykles.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

13.       Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimu nuspręsta ieškovės MB „Debt Legal“ ieškinį tenkinti visiškai; priteisti iš atsakovo V. G. 1200,00 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 1200,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021-12-29) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 753,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės MB „Debt Legal“ naudai; priteisti iš atsakovo V. G. į valstybės biudžetą 35,84 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

14.       Teismas nurodė, kad egzistuoja visos atsakovo turtinės atsakomybės sąlygos: 1) atsakovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas; 2) žala padaryta atsakovui pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, atsakovo neteisėtais veiksmais (neatsargumu); 3) atsakovo neteisėti veiksmai (neatsargumas) turi tiesioginį priežastinį ryšį su žala; 4) atsakovas yra kaltas (nustatytas neatsargumas) dėl atsiradusios žalos; 5) automobilio apgadinimo metu ieškovę ir atsakovą siejo darbo teisiniai santykiai.

15.       Teismas nurodė, kad išskaitos dydis yra susijęs su darbdavio pagal draudimo sutartį prisiimta pareiga ją atlyginti, todėl išskaita (franšizė) laikytina darbdavio patirtais tiesioginiais nuostoliais dėl krovinio sugadinimo (praradimo); apgadinto automobilio transportavimo ir administravimo išlaidos taip pat yra tiesioginiai ieškovės nuostoliai, kadangi buvo patirtos dėl atsakovo neatsargių veiksmų, apgadinus transportuojamą automobilį.

16.       Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, sprendė, jog yra pagrindas iš atsakovo priteisti 1200,00 Eur žalos atlyginimą.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

 

17.       Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo atsakovas V. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ir ieškovės MB „Debt Legal“ ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

17.1.                      Teismas netinkamai įvertino civilinėje byloje pateiktus įrodymus, todėl nepagrįstai priteisė žalos atlyginimą. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad padaryta žala yra 310,00 Eur (sąskaitos faktūros Nr. 9020014772 vertimas iš prancūzų kalbos). Šių įrodymų teismas nevertino ir neanalizavo, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

17.2.                      Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 500,00 Eur, kurie ieškinyje įvardinti kaip kitos įmonės išlaidos. Šiuo atveju reikalauta priteisti kitas įmonės išlaidas, kurios nėra tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos, todėl neturėjo būti priteistos. Tą aplinkybę įrodo 2021-03-17 AB „Lietuvos draudimas“ pranešimas Nr. 2368889, kuriuo draudimo kompanija žalos išlaidas sumažino būtent 500,00 Eur suma, nes vertino, kad ši suma nėra tiesiogiai susijusi su padaryta žala.

17.3.                      Teismas, priteisdamas iš atsakovo 700,00 Eur, kuri yra besąlyginės išskaitos dydis, nukrypo nuo teismų praktikos analogiškose bylose.

17.4.                      Teismas nukrypo nuo įrodinėjimo standarto darbo bylose. Šiuo atveju atsakovui, kaip darbuotojui, buvo perkelta įrodinėjimo našta dėl žalos padarymo. Ieškovė nenurodė, kokias konkrečias pareigas, kada ir kokiais konkrečiai veiksmais pažeidė atsakovas, vykdydamas darbo funkcijas. Byloje nėra duomenų, kad pradėjęs dirbti pas ieškovę, atsakovas buvo supažindintas pasirašytinai su (duomenys neskelbtini) pareiginiais nuostatais, kurie nustato bendrąsias ir specialiąsias darbuotojo pareigas ir atsakomybę, atliekant darbo funkcijas.

17.5.                      Teismas atsakovo materialinę atsakomybę kildino iš bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinėje byloje turėjo būti nustatyta, kokias darbo pareigas atsakovas netinkamai vykdė ar neatliko, kai buvo padaryta žala. Teismas nepagrįstai savo sprendimą grindė prielaida, kad atsakovas turi didelę vairuotojo darbo patirtį, todėl vertintina, jog jis gerai žinojo savo pareigas ir atsakomybę už krovinio saugų nugabenimą.

17.6.                      Teismas netinkamai įvertino atsakovo finansinę padėtį bei su darbdaviu susiklosčiusius darbo santykius. Teismas nebuvo aktyvus, neišsireikalavo duomenų iš „Sodros“ apie atsakovo gaunamas pajamas, tokių duomenų nepasiūlė pateikti ir atsakovui, nors teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad yra bedarbis. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad duomenų apie savo turtinę padėtį atsakovas teismui neteikė, todėl konstatuoti, kad atsakovo itin sunki materialinė padėtis, nėra pagrindo. Teismas nekreipė dėmesio į kitas svarbias aplinkybes: pirminės kreditorės įmonėje atsakovas dirbo trumpą laiko tarpą (duomenys neskelbtini); po komandiruotės, kai buvo padaryta žala, atsakovui buvo sustabdytas darbo užmokesčio mokėjimas (atsakovas kreipėsi į Šiaulių DGK dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų priteisimo, 2020-06-02 Šiaulių DGK sprendimu Nr. DGKS-3481 atsakovo prašymą patenkino iš dalies ir jo naudai priteisė 1200,00 Eur nesumokėtų dienpinigių, priteistą sumą atsakovui antstolis išieškojo iš darbdavio per du metus); pateiktas 2020-06-02 Šiaulių DGK sprendimas paneigia teismo nurodytą aplinkybę, kad atsakovo mėnesinis darbo užmokestis J. K. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo 3000,00 Eur per mėnesį. Teismas, priimdamas sprendimą, turėjo vertinti įrodymų visumą.

18.       Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė MB „Debt Legal“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

18.1.                      Atsakovas selektyviai vadovaujasi byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Sprendžiant dėl žalos dydžio, itin svarbu vadovautis byloje esančių įrodymų visetu, vadovautis ne tik byloje pateiktu sąskaitos faktūros Nr. 9020014772 vertimu, bet ir santraukos bylos vertimu, detalizuojančiu, paaiškinančiu žalą, padarytą transporto priemonei.

18.2.                      Svarbu tai, kad atsakovas buvo priimtas dirbti (duomenys neskelbtini). Nors darbo sutartyje detaliai nenustatytos darbuotojo teisės ir pareigos, tačiau tai nagrinėjamu atveju neeliminuoja atsakovo atsakomybės ir pareigos laikytis įprastinių atsargumo reikalavimų.

18.3.                      Teismas išvadas padarė atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, teismo sprendimas priimtas nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių ir, priešingai nei teigia atsakovas, teismas neperkėlė atsakovui civilinės atsakomybės įrodinėjimo naštos. Teismo pozicija, jog ieškovė įrodė visas atsakovo atsakomybei kilti būtinas turtinės atsakomybės sąlygas, yra pagrįsta.

18.4.                      Nustatant, ar darbdavys turi prisiimti tenkančios atlyginti žalos dydį, svarbu įvertini vykdomos veiklos pobūdį, pavojingumą, potencialios žalos padarymo tretiesiems asmenims rizikos laipsnį, darbuotojui pavestų vykdyti darbo funkcijų pobūdį, darbuotojo veiksmų, kuriais tretiesiems asmenims padaryta žala, atitiktį pavestoms vykdyti darbo funkcijoms, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes.

18.5.                      Teismo sprendimas pagrįstas pakankamais įrodymais, teismo įsitikinimui pakako tų įrodymų, kurie buvo surinkti byloje, todėl nėra pagrindo vertinti, kad buvo pažeistos įstatymo nuostatos dėl aktyvaus teismo vaidmens darbo bylose.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atsakovo (apelianto) apeliacinis skundas netenkintinas.

19.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

 

        Dėl faktinių bylos aplinkybių

20.       Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas V. G. 2020-01-16 Darbo sutarties Nr. 15 pagrindu nuo (duomenys neskelbtini) buvo J. K. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas (duomenys neskelbtini). 2020-04-03 atsakovas buvo atleistas pagal DK 55 straipsnio 1 dalį (rašytiniu darbuotojo prašymu). Darbo sutartyje buvo sutarta mokėti atsakovui 1005,00 Eur mėnesinį atlyginimą, vieną kartą per mėnesį, proporcingai dirbtam laikui, kad atlyginimas mokamas iki kito mėnesio 10 d., avansas 25 d. Susitarta dėl dienpinigių normos, išmokant ne mažiau 50 proc. 2018-04-18 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 383 nustatytos normos.

21.       2020-02-05 J. K. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) V. G. pristatė užsakovės UAB „Marci Group“ krovinį į Le Havre, Prancūzijoje, krovinys – vienas iš vežtų automobilių, buvo apgadintas.

22.       Iš 2020-11-05 UAB „Marci Group“ pretenzijos Nr. PZ1320 Dėl žalos atlyginimo nustatyta, kad UAB „Marci Group“ J. K. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ pateikė pretenziją, kurioje informuojama, kad pagal krovinio pervežimo užsakymą J. K. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ autovežis Nr. (duomenys neskelbtini) atliko pervežimo paslaugą; nukrovimo vietoje 2020-02-05 nustatyti vienos iš pristatytų transporto priemonių (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidimai, padarytos žalos dydis – 4629,20 Eur. Prie pretenzijos pridėta sąskaita Nr. 9020014772, žalos aktas, ekspertizės dokumentai, CMR, nuotraukos.

23.       Iš UAB „Marci Group“ J. K. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos apmokėjimui sąskaitos Nr. 90200014772 nustatyta, jog prašomos atlyginti žalos dydis – 4629,20 Eur, kurią sudaro 3819,20 Eur padaryta žala, 310,00 Eur taisymo išlaidos, remiantis ekspertizės ataskaita, 100,00 Eur transporto priemonės transportavimo išlaidos, 200,00 Eur bylos rengimo išlaidos, 200,00 Eur grąžinimas į DVO.

24.       Iš pateikto Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio (CMR) Nr. CVL 0555928 nustatyta, jog J. K. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ pagal krovinių pervežimo užsakymą atliko UAB „Marci Group“ užsakymą transportuoti krovinį maršrutu Antverpenas, Belgija – Le Havre, Prancūzija, krovinio pristatymo (nukrovimo) data – 2020-02-05.

25.       Iš ieškovės į bylą pateikto atsakovo paaiškinimo ir nubraižytos automobilio apgadinimo schemos nustatyta, jog atsakovas nurodė, kad automobilis buvo apgadintas varant pastatyti į eilę atbuline eiga, užkliuvus už jo automobilio antenos laikiklio, esančio ant veidrodžio rėmo.

26.       Iš atsakovo pateikto paaiškinimo UADB „AIM Baltics“ (mai cee Insurance Brokers) nustatyta, kad 2020-02-05 Le Havre nuvažiuojant nuo autovežio užkliuvo autobuso galas, pradūrė kiaurinę skylę tarp durų ir stogo.

27.       Iš J. K. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Marci Group“ 2021-02-25 Tarpusavio atsiskaitymo akto nustatyta, jog tarpusavio skolų įskaitymu 4629,20 Eur žala UAB „Marci Group“ pagal jos 2020-11-05 pretenziją PZ1320 buvo visiškai atlyginta.

28.       AB „Lietuvos draudimas“ pranešimas apie žalos atlyginimą patvirtina, jog draudimo bendrovė atliko žalos Nr. 2368889 administravimą pagal su J. K. įmone „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą Vežėjų kelių transportu atsakomybės draudimo sutartį, vadovaudamasi pranešimu apie 2020-02-05 įvykį, kurio metu buvo apgadintas krovinys (automobilis „Peugeot Boxer“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pažeistas galinis statramstis, gabentas transporto priemone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), maršrutu Antverpenas, Belgija – Le Havre, Prancūzija).

29.       AB „Lietuvos draudimas“ nustatė, jog patirto nuostolio dydis yra 4129,20 Eur, draudimo sutartyje nustatytas 700,00 Eur besąlyginės išskaitos dydis, todėl 2021-03-17 priimtas sprendimas J. K. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ išmokėti 3429,20 Eur draudimo išmoką, kuri J. K. įmonei buvo išmokėta 2021-03-21.

30.       2021-11-25 sprendimu Darbo ginčų komisija atsisakė nagrinėti J. K. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ prašymą atsakovui V. G. dėl materialinės žalos atlyginimo, neatnaujinus praleisto prašymo pateikimo darbo ginčų komisijai.

31.       2021-12-20 Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2021/12/20-1 J. K. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ perleido ieškovei MB „Debt Legal“ reikalavimo teises į V. G. skolinius įsipareigojimus pagal 2021-11-25 Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijos sprendimą darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)19371/2021: 700,00 Eur frančizė, 500,00 Eur kitos įmonės patirtos išlaidos. 2021-12-21 pranešimu, siųstu registruotu laišku, ieškovė informavo atsakovą apie kreditoriaus pasikeitimą, t. y. Reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytų reikalavimų perėmimą iš J. K. įmonės „(duomenys neskelbtini)“.

 

Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų

32.       DK 151 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

33.       Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis). Nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į: 1) netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius); 2) žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 3) žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 4) faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis, ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika (DK 152 straipsnio 2 dalis).

34.       Darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusios darbo sutarties šalies finansines ir ekonomines galimybes, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia (DK 152 straipsnio 3 dalis).

35.       Nagrinėjamu atveju nustatyta ir byloje dėl to ginčo nekilo, kad atsakovui dirbant J. K. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir transportuojant krovinį, priklausantį paslaugos užsakovei UAB „Marci Group“, vienas iš trijų transportuojamų automobilių buvo apgadintas.

36.       Į nagrinėjamą bylą pateikti paaiškinimai: ieškovės teiktame paaiškinime atsakovas nurodė, kad automobilis buvo apgadintas varant pastatyti į eilę atbuline eiga, užkliuvus už jo automobilio antenos laikiklio, esančio ant veidrodžio rėmo; atsakovo teiktame paaiškinime atsakovas nurodė, kad nuvažiuojant nuo autovežio užkliuvo autobuso galas, pradūrė kiaurinę skylę tarp durų ir stogo.

37.       Įvertinęs į nagrinėjamą bylą pateiktus rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju vienas iš transportuojamų automobilių buvo apgadintas išimtinai dėl atsakovo kaltės – dėl neatsargių atsakovo veiksmų automobiliu nuvažiuojant nuo autovežio ir bandant pastatyti transporto priemonę į eilę atbuline eiga, kadangi buvo užkliūta autobuso galu ir taip pažeistas jo statramstis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad atsakovas nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, todėl yra kaltas dėl jam patikėto krovinio apgadinimo. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neatsargumo) buvo padaryta žala, atsakovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas ir dėl jo neatsargumo, eksploatuojant transporto priemonę darbinės veiklos metu, kilo žala.

38.       Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino civilinės byloje pateiktus įrodymus, todėl nepagrįstai priteisė žalos atlyginimą, kuris neatitinka civilinėje byloje esančių duomenų.

39.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Marci Group“ J. K. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje apmokėjimui sąskaitoje Nr. 90200014772 nurodyta, jog prašomos atlyginti žalos dydis – 4629,20 Eur, kurią sudaro 3819,20 Eur padaryta žala, 310,00 Eur taisymo išlaidos, remiantis ekspertizės ataskaita, 100,00 Eur transporto priemonės transportavimo išlaidos, 200,00 Eur bylos rengimo išlaidos, 200,00 Eur grąžinimas į DVO. AB „Lietuvos draudimas“ nustatė, jog patirto nuostolio dydis yra 4129,20 Eur, draudimo sutartyje nustatytas 700,00 Eur besąlyginės išskaitos dydis, todėl 2021-03-17 priimtas sprendimas J. K. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ išmokėti 3429,20 Eur draudimo išmoką. Ieškovė nurodė, ir tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, jog ieškovei yra neatlyginta 1200,00 Eur dydžio turtinė žala, kurią sudaro: 700,00 Eur neišmokėta frančizės suma ir 500,00 Eur apgadinto automobilio transportavimo Prancūzijoje į ekspertizės įstaigą ir iš jos bei administravimo išlaidos.

40.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal draudimo sutartį krovinio sugadinimo atveju vežėjas (draudėjas) atlygina išskaitą; išskaitos dydis yra susijęs su darbdavio pagal draudimo sutartį prisiimta pareiga ją atlyginti, todėl išskaita (franšizė) laikytina darbdavio patirtais tiesioginiais nuostoliais dėl krovinio sugadinimo (praradimo); AB „Lietuvos draudimas“ neatlygintos ieškovės patirtos 500,00 Eur apgadinto automobilio transportavimo ir administravimo išlaidos, kurias J. K. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo UAB „Marci Group“ pagal pateiktą sąskaitą, taip pat yra tiesioginiai ieškovės nuostoliai, kadangi buvo patirtos dėl atsakovo neatsargių veiksmų, apgadinus transportuojamą automobilį.

41.       Nagrinėjamu atveju, įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei į nagrinėjamą bylą pateiktus rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovės patirti nuostoliai – tiek draudimo išskaitos, tiek automobilio transportavimo bei administravimo išlaidos, yra tiesiogiai susiję su atsakovo, didelę vairuotojo darbo patirtį turinčio, atliktais neatsargiais veiksmais, dėl kurių kilo žala, todėl šios išlaidos yra tiesioginiai ieškovės nuostoliai, kadangi buvo patirtos dėl atsakovo neatsargių veiksmų, apgadinus transportuojamą automobilį.

42.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo įvertintos ir atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (dėl žalos dydžio, atsakovo atsakomybės, įrodinėjimo naštos), kurias įvertinus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.

43.       Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo finansinę padėtį bei su darbdaviu susiklosčiusius darbo santykius; nebuvo aktyvus, neišsireikalavo duomenų iš „Sodros“ apie atsakovo gaunamas pajamas, tokių duomenų nepasiūlė pateikti ir atsakovui; nepagrįstai konstatavo, kad duomenų apie savo turtinę padėtį atsakovas teismui neteikė; nekreipė dėmesio į kitas svarbias aplinkybes (pirminės kreditorės įmonėje atsakovas dirbo trumpą laiko tarpą, po komandiruotės, kai buvo padaryta žala, atsakovui buvo sustabdytas darbo užmokesčio mokėjimas, atsakovo mėnesinis darbo užmokestis nesiekė 3000,00 Eur per mėnesį).

44.       Kaip jau minėta, nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į: 1) netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius); 2) žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 3) žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 4) faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis, ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika (DK 152 straipsnio 2 dalis).

45.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismas, nors ir egzistuoja pagrindas taikyti darbuotojui visišką materialinę atsakomybę, turi teisę sumažinti darbdaviui priteistiną žalos atlyginimą (išskyrus atvejį, kai žala padaroma tyčiniais veiksmais). Tokios teisės įstatymo lygmeniu įtvirtinimas ir reglamentavimas yra prioritetinio darbuotojo, kaip silpnesnės darbo teisinių santykių šalies, teisių ir teisėtų interesų gynimo principo sudėtinė dalis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-8-84-701/2020).

46.       Vertindamas ieškovei priteistinos žalos dydį bei paskirstydamas šalims turtinės atsakomybės laipsnį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, į atsakovo darbdavės veikos pobūdį, į darbdavės ir darbuotojo turtinę padėtį, galimybes atlyginti žalą. Teismas akcentavo, kad duomenų apie savo turtinę padėtį atsakovas teismui neteikė, todėl spręsti, kad atsakovo itin sunki materialinė padėtis, nėra pagrindo; vidutinis atsakovo darbo užmokestis, nustatytas J. K. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ su atsakovu sudarytoje Darbo sutartyje, buvo 1005,00 Eur; atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog žodiniu susitarimu su darbdaviu jam buvo mokama 85,00 Eur kiekvieną dieną, o per mėnesį jis gaudavo apie 3000,00 Eur siekiantį atlyginimą.

47.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik buvusios darbdavės veikos pobūdį, bet ir abiejų darbo santykių šalių materialinę padėtį, kuri yra viena iš kriterijų, sprendžiant dėl galimo žalos, priteistinos iš darbuotojo, dydžio mažinimo, tačiau, įvertinęs atsakovo veiksmų, kuriais buvo padaryta žala, pobūdį, t. y. aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, atsakovo vidutinį darbo užmokestį, nustatytą Darbo sutartyje, bei atsakovo teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti 1200,00 Eur dydžio žalos atlyginimą.

48.       Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako, kadangi jie skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

 

Dėl bylos procesinės baigties

49.       Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinęs aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad atsakovas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

50.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

51.       Apeliacinės instancijos teismui atsakovo apeliacinio skundo netenkinus, spręstinas klausimas dėl ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė priteisti iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Į bylą pateikta 2022-10-17 sąskaita už teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą ruošimas), kurios suma 968,00 Eur; 2022-10-17 mokėjimo nurodymas, patvirtinantis, kad už teisines paslaugas sumokėta 968,00 Eur suma.

52.       Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

53.       Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, ieškovės pateikto procesinio dokumento turinį, apimtis, byloje nagrinėtus klausimus, minėtas Rekomendacijas, bei į ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtas išlaidas advokato pagalbai (726,00 Eur), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra nepagrįstas ir pernelyg didelis. Nors ieškovės prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatyto galimo šių išlaidų dydžio, tačiau, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į pateikto procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, į tai, kad ieškovė iš esmės nurodė ir argumentus, kurie buvo nurodyti ir procesiniuose dokumentuos pirmosios instancijos teisme, į atsiliepimo apimtį, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad ieškovės prašoma priteisti suma yra per didelė, šiuo atveju prieštarautų protingumo bei sąžiningumo principams. Dėl nurodytų priežasčių ieškovei MB „Debt Legal“ iš atsakovo V. G. apeliacinės instancijos teisme priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina ir ieškovei iš atsakovo priteistina 500,00 Eur suma bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

 

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei MB „Debt Legal“ (į. k. 305600518) 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėja                                                                                             Birutė Simonaitienė

 

                                                    

 

 


Paminėta tekste:
  • DK
  • CPK
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • DK 55 str. Nacionalinės, šakos ir teritorinės kolektyvinės sutarties galiojimas
  • DK 152 str. Viršvalandinių darbų trukmė
  • 3K-7-38/2008
  • 3K-3-252/2010
  • 3K-3-107/2010
  • CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas