Baudžiamoji byla Nr. 1-584-1165/2023

Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00143-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

1.1.7.2.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.14.5.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 28 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vita Padriezaitė,

sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, Karolinai Venslovaitytei, Gitanai Levčenkaitei,

dalyvaujant prokurorams Simonai Naskauskaitei, Donatui Jačiauskui,

kaltinamajam A. A. ir jo gynėjui advokatui K. G.,

nukentėjusiesiems J. B., R. G.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje 

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, šiuo metu laikomas suimtas, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas 9 kartus, paskutinį kartą 2021 m. lapkričio 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį, 2022 m. birželio 16 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų registro, laikomas neteistu (ankstesni teistumai išnykę, o paskutiniu nuosprendžiu paskirta bausmė už baudžiamojo nusižengimo padarymą, todėl teistumo neužtraukia),

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), padarymu.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. A., iš anksto žinodamas, jog pagal pasirašytą nuomos sutartį prisiimtų įsipareigojimų nevykdys ir daiktų negrąžins, 2022 m. kovo 7 d. apie 15.21 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), pateikė R. G. savo asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei pasirašė įrangos nuomos sutartį, kurios pagrindu iki 2022 m. kovo 8 d. iš R. G. išsinuomojo dulkių siurblį su plovimu „KARCHER PUZZI 10/1“, 590 eurų vertės, su papildoma garantija, 123,90 eurų vertės, antgaliu plyšiams „KARCHER 4.130-010.0“, 23 eurų vertės, ir 20 vienetų plovimo tablečių „KARCHER RM 760“, bendros 9,5 eurų vertės, ir pasibaigus sutarties laikui daiktų negrąžino, tokiu būdu panaudodamas apgaulę įgijo svetimą R. G. priklausantį 746,40 eurų vertės turtą.

Šiais veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis, iš anksto žinodamas, kad pagal pasirašytą nuomos sutartį prisiimtų įsipareigojimų nevykdys ir daiktų negrąžins, 2022 m. kovo 7 d. apie 15.47 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), pateikė S. B. savo asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei pasirašė įrangos nuomos sutartį, kurios pagrindu iki 2022 m. kovo 8 d. iš J. B. išsinuomojo glaisto šlifavimo mašiną „FLEX 474835_FLE GE 5 ECO“, 500,00 eurų vertės, ir siurblį „FLEX 465674+FLE VCE33“ su automatinio nusivalymo priedais, 500 eurų vertės, ir pasibaigus sutarties laikui daiktų negrąžino, tokiu būdu panaudodamas apgaulę įgijo svetimą J. B. priklausantį 1000 eurų vertės turtą.

Šiais veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis A. A. teisiamajame posėdyje kaltę dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo pripažino iš dalies, tai yra pripažino, kad pasisavino svetimą turtą, tačiau tai padarė neturėdamas išankstinio tikslo apgauti nukentėjusiuosius, ir paaiškino, kad radęs skelbimą internete, nuo 2022 m. kovo 7 d. iki 2022 m. kovo 8 d. išsinuomojo siurblį, kadangi gyvenant su drauge ir mažais vaikais namuose, kuriuose iškloti kilimai, reikėjo juos išplauti. Sudarydamas nuomos sutartį, jis neketino apgauti, nurodė savo tikrus anketinius duomenis, pateikė asmens dokumentą, kurį nukentėjusysis nufotografavo. Užstato už siurblį nebuvo prašoma. Siurblio negrąžino, kadangi užsitęsė jo paėmimo nuomai laikas (buvo pasiskolinęs porai dienų, o praėjo savaitė), iš anksto neketino jo negrąžinti. Po to, praėjus daugiau kaip savaitei, siurblį pardavė už 100 Eur (duomenys neskelbtini) turguje nepažįstamam asmeniui. Praėjus 2–3 dienoms po nuomos sutarties sudarymo, R. G. jam rašė, jis nukentėjusiajam sakė, kad sumokės už dienas, kurias vėlavo daiktą grąžinti, prašė palaukti, kol atveš siurblį, tuo jų bendravimas nutrūko. Kai sudarė nuomos sutartį, jis turėjo sumokėti 20 Eur už siurblio nuomą iš karto ir po to po 1 Eur už siurblio „tabletes“, priklausomai nuo to, kiek jų sunaudos, tačiau sudarydamas sutartį, turėjo tik 50 Eur kupiūrą, o nukentėjusysis jam neturėjo grąžos, todėl sutarė, kad nuomos mokestį atveš tada, kai grąžins siurblį.

Be to, beveik tuo pačiu metu jis išsinuomojo ir kitus kaltinime nurodytus daiktus – šlifavimo mašiną ir siurblį „Flex“. Pirmą siurblį iš R. G. paėmė (duomenys neskelbtini), o kiti nuomojami daiktai buvo netoliese – (duomenys neskelbtini). Šlifavimo mašinos jam reikėjo darbui, jos prireikė kelias dienas prieš išsinuomojant. Jos negrąžinti iš anksto ketinimų neturėjo. Nors dirbo su draugu, tačiau šlifavimo mašiną išsinuomojo vienas, radęs nuomos skelbimą internete. Atvykęs išsinuomoti, J. B. nematė, sutartį sudarė su jos sutuoktiniu, kuriam pateikė asmens tapatybės kortelę. Užstato nebuvo reikalaujama, už nuomą sumokėjo 30–40 Eur. Šlifavimo mašiną su siurbliu nuomojosi parai. Kodėl jos negrąžino, nežino. Nei su nukentėjusiąja, nei su jos sutuoktiniu daugiau nebendravo, nepamena, ar šie jam rašė, skambino. Išsinuomotus daiktus pardavė turguje už 200 Eur. Kodėl taip padarė, nežino, kiek anksčiau nuomojosi daiktų, juos grąžindavo. Nukentėjusiosios J. B. pareikšto civilinio ieškinio dėl 2 000 Eur žalos atlyginimo ir R. G. civilinio ieškinio dėl 1 000, 51 Eur žalos atlyginimo nepripažįsta, mano, kad prašomos atlyginti žalos dydis yra per didelis, kadangi įrankiai nebuvo nauji. Dėl neturtinės žalos atlyginimo nuomonės neturi.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, pagarsino kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 108–110, 174–176, 2 t., b. l. 13–16). Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno, 2022 m. gegužės 16 d. paaiškino, jog visiškai prisipažįsta dėl inkriminuojamų nusikaltimų padarymo ir nuoširdžiai gailisi, prieš mėnesį susipyko su drauge E. L. ir nebegyvena (duomenys neskelbtini). Yra priklausomas nuo narkotikų, vartoja fentanilį. Nedirba niekur oficialiai, kartais neoficialiai padirba prie statybų pas privačius asmenis. Per pastarąjį mėnesį gyveno tai pas pažįstamus, tai važiuodavo pas mamą į (duomenys neskelbtini), kur deklaruota jo gyvenamoji vieta. Jis 2022 m. kovo mėnesį sudarė nuomos sutartį dėl plaunamo siurblio „Karcher“, radęs skelbimą dėl nuomos internete. Paskambino nuomotojui ir susitarė, kad atvažiuos išsinuomoti siurblį. Išsikvietė per „Bolt“ programėlę taksi ir nuvažiavo adresu, kurį nurodė nuomotojas, (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), ten pasirašė nuomos sutartį, jam parodė, kaip naudotis siurbliu, pridėjo plovimo tablečių. Jis iš anksto žinojo, kad to siurblio negrąžins, o jį parduos, bet apsimetė, kad domisi jo veikimu. Išsinuomojo vienai dienai, turėjo siurblį grąžinti kitą dieną. Po to, kai įsidėjo siurblį, liepė vairuotojui važiuoti į tą pačią vietą, iš kurios ir išsikvietė – (duomenys neskelbtini). Ten niekas iš pažįstamų negyvena, paprasčiausiai toje vietoje išsikvietė ir grįžo. Siurblį pardavė Geležinkelio turgavietėje nepažįstamam asmeniui už 100 Eur, kuriuos išleido savo reikmėms. Gailisi, kad pasisavino svetimą turtą, taip sugalvojo dėl savo priklausomybės, nes reikėjo pinigų.

Be to, 2022 m. kovo mėnesį, galimai 2022 m. kovo 7 d., sudarė nuomos sutartį dėl siurblio ir glaisto šlifavimo mašinos, radęs skelbimą dėl šios įrangos nuomos internete. Paskambino nuomotojai ir susitarė, kad atvažiuos išsinuomoti įrangą. Jis per „Bolt“ programėlę išsikvietė taksi ir nuvažiavo adresu, kur jam pasakė nuomotoja, tai yra (duomenys neskelbtini). Ten pasirašė nuomos sutartį su vyru. Jis iš anksto žinojo, kad tos įrangos negrąžins, o ją parduos. Kiek prisimena, už nuomą sumokėjo, kiek prašė, tai yra apie 30 Eur. Išsinuomojo vienai dienai, turėjo glaisto šlifavimo mašiną ir siurblį grąžinti kitą dieną. Tuo pačiu taksi, kurį išsikvietė per „Bolt“ programėlę, važiavo prieš tai į (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), kur išsinuomojo ir plaunamą siurblį „Karcher“. Po to, kai įsidėjo į automobilį įrangą, nurodė vairuotojui važiuoti į tą pačią vietą, kur ir išsikvietė – (duomenys neskelbtini). Glaisto šlifavimo mašiną ir siurblį pardavė (duomenys neskelbtini) nepažįstamam asmeniui už 200 Eurų, kuriuos išleido savo reikmėms. Labai gailisi, kad pasisavino svetimą turtą, jam reikėjo pinigų, todėl taip ir pasielgė. Ateityje pažada daugiau nebenusikalsti, nori išsigydyti priklausomybę ir gyventi kaip sąžiningas pilietis.

Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, A. A. nurodė, jog tvirtina parodymus, kuriuos davė pirmose apklausose, ir paaiškino šių nusikaltimų padarymo aplinkybes. Visiškai prisipažįsta dėl šių nusikaltimų padarymo ir nuoširdžiai gailisi. Nurodė, kad iš anksto žinojo, jog tos įrangos, dėl kurios sudarė abi nuomos sutartis, negrąžins, o ją parduos. Vėliau siurblius ir glaisto šlifavimo mašiną pardavė nepažįstamiems asmenims (duomenys neskelbtini) už daug mažesnę kainą, nes reikėjo pinigų, kuriuos išleido savo reikmėms. Yra priklausomas nuo narkotikų, vartoja fentanilį.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino iš dalies, teigė, kad juos tyrėjai užrašo, kaip nori, todėl juose neteisingai užfiksuota tai, kad jam iš anksto buvo žinoma, kad nuomojamų daiktų negrąžins, o juos parduos, taip pat kad apsimetė, jog domisi jų pardavimu. Veikų padarymo metu vartojo narkotines medžiagas. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose neteisingai užfiksuota, kad veikas padarė, nes vartojo fentanilį ir reikėjo pinigų. Tai, kad pastarąjį mėnesį gyvendavo pas pažįstamus arba važiuodavo pas mamą į (duomenys neskelbtini), yra iš dalies teisinga aplinkybė, kadangi jis gyvendavo arba pas draugę, arba pas mamą. Kad gyvendavo pas pažįstamus pasakė tik dėl to, kad draugė pykdavo, kad atvažiuoja policija ir gauna šaukimus. Ten nuomojamas butas, todėl nenorėjo, kad jo savininkams būtų žinomos šios aplinkybės. Prieš maždaug 7 mėnesius (nuo teisiamojo posėdžio dienos) dalyvavo metadono programoje, tačiau iš jos buvo išbrauktas, kadangi jis buvo pašalintas iš Užimtumo tarnybos. Iki teisiamojo posėdžio narkotinių medžiagų buvo nevartojęs apie 10 dienų, narkotinių medžiagų vartojimas atsiliepė jo realybės suvokimui, mąstymui.

Nors A. A. savo kaltę padarius nusikalstamas veikas pripažino tik iš dalies, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymais, taip pat rašytiniais byloje esančiais įrodymais.

II.I. Dėl sukčiavimo, įvykdyto R. G. atžvilgiu

Nukentėjusysis R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. kovo 7 d. pagal skelbimą (duomenys neskelbtini) dėl nuomojamo siurblio su juo telefonu susisiekė kaltinamasis. Jam pasirodė keisti A. A. klausimai, nes jau skelbime buvo nurodoma, kad siurblys buvo plaunamas. Kaltinamasis teigė, kad siurbliu valys kilimą, tačiau jau kalbant telefonu jam pasirodė keista, kad A. A. tiksliai nenurodė, ar atvažiuos, ar ne. Taip būna retai. Kaltinamasis atvyko ne savo automobiliu, o pilkos spalvos taksi automobiliu „Peugeot“. Kadangi atvykęs jis pasirodė įtartinas, todėl su siurbliu nepateikė ilgo vamzdžio nuomai. Kaltinamajam parodė, kaip naudotis siurbliu, jis teigė, kad nuomą galbūt prasitęs, jis patvirtino, kad tokia galimybė yra. Tačiau vėliau jis nebeatsiliepė į skambučius, tik 2022 m. kovo 10 d. parašė žinutę, kad baigs darbą ir atveš siurblį. Į tai kaltinamajam atrašė, kad jei su juo nepavyks susisiekti, kreipsis į policiją. Siurblio vertė buvo apie 700 Eur, taip pat nuomojantis buvo pridėjęs 20 vnt. „tablečių“, kurių vienos vertė yra apie 1 Eur. Sudarant nuomos sutartį, kaltinamasis parodė savo asmens dokumentą, kaltinamajam buvo paaiškinta, kad sutartis gali būti pratęsiama paskambinant ar parašant žinutę. Siurblį jis pats nunešė ir įkėlė į automobilį. Sudarant sutartį, už nuomą nebuvo sumokėta, kadangi kaltinamasis tuo metu turėjo tik 50 Eur kupiūrą, o nuomos kaina parai buvo 10 Eur, jis neturėjo grąžos. Civilinį ieškinį palaiko. Iki šiol kaltinamasis žalos jam nėra atlyginęs. Bendrai siurblys ir jo priedai sudaro 800 Eur turtinę žalą, taip pat prašo atlyginti 200 Eur neturtinės žalos, kadangi neturint siurblio, dingsta klientai.

Papildomai apklaustas nukentėjusysis R. G. paaiškino, kad teismui atsiuntė laišką, kuriame patikslino nurodytas civiliniame ieškinyje sumas. Nurodė, kiek kainavo daiktai, taip pat pakeitė savo vertinimą ir prašo 10 Eur negautų pajamų, nes prarado vieną nuomininką. Civiliniame ieškinyje nurodyta 100 Eur negautų pajamų suma – tai neapgalvotas reikalavimas. Turėjo tik vieną užklausą nuomai po šio įvykio, todėl šį dydį tikslina ir prašo priteisti 10 Eur, o ne 100 Eur. Savo ieškinį tikslina ir nurodo, kad jam padaryta tokia žala: 590 eurų dėl netekto siurblio, 123,90 eurų dėl jo sumokėtos daikto garantijos, 23 eurų dėl antgalio, 9,5 eurų už tabletes. Neturtinę žalą įvertina 250 Eur, kurią sudaro patirtas stresas, sugaištas laikas. Stresą jam kėlė tai, ar atgaus siurblį, išgyveno, kad negalės jo nuomoti. Vienas iš jo pagrindinių darbų yra mokymas privačiai, todėl kai praleidžia pamokas, negauna pajamų. Vieno užsiėmimo kaina yra 30 Eur. Iš viso padaryta 1 016,40 eurų žala, tiek turtinė, tiek neturtinė. Prieš tai sumą buvo nurodęs be PVM, patikslino, kad prašo atlyginti žalą, į sumą įskaitant PVM, nes jis nėra PVM mokėtojas. 

Liudytojas T.V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prieš maždaug metus laiko, jis automobiliu „Peugeot 308“ teikdamas pavežėjimo paslaugą „Bolt“ programos platformoje, gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini). Priimdamas kvietimą, nematė galutinio kelionės taško, tačiau atvykus paaiškėjo, kad asmuo ketino vykti adresu, esančiu kitame kieme. Paklausus, ar tai visas kelionės maršrutas, keleivis nurodė, kad ne, jis elgėsi labai keistai, nurodė, kad reikės palaukti, kol ateis žmogus, ir paskui nurodys tolesnį kelionės maršrutą. Keleivis išlipęs pradėjo rūkyti, jam kilo įtarimų, kad kažkas ne taip, norėjo išvažiuoti, tačiau jis automobilyje buvo palikęs telefoną. Tada prie kaltinamojo priėjo kitas asmuo ir jis išlipęs atidarė automobilio bagažinę. Į ją buvo įdėtas didelis pramoninis siurblys. Žmogus, kuris jį atnešė, paprašė keleivio asmens dokumento, jie pasirašė kažkokį dokumentą, kalbėjo apie 10 Eur nuomos kainą už parą. Atėjęs asmuo, kurį atpažįsta kaip teismo posėdžių salėje esantį nukentėjusįjį, paklausė keleivio, kuriam laikui nori nuomotis siurblį ir keleivis atsakė, kad parai ar dviem. Nuomotojas paprašė, kad po paros praneštų, jei norės patęsti nuomą. Keleiviui įsėdus atgal į automobilį, jis kažkam paskambino telefonu ir nurodė grįžti į tą vietą, iš kurios buvo paimtas. Keleiviui išlipus, jis stebėjo, kur šis ėjo. Matė, kaip jis nuėjo į septintos laidos universalaus kėbulo tipo automobilį „Volkswagen Golf“ ar „Passat“.

Policijos registruojamų įvykių registre užfiksuota, jog 2022 m. kovo 10 d. 12.20 val. į policiją kreipėsi R. G. pranešdamas, kad 2022 m. kovo 7 d. 14.41 val. jam paskambino vyras pasiteirauti dėl plaunamo siurblio nuomos. 15.21 val. prie savo namų pagal rašytinę sutartį asmeniui – A. A., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), išnuomojo „Karcher“ plaunamą siurblį, kurio sutartu laiku neatgavo, su asmeniu susisiekti nepavyksta. Asmuo trečiadienį (kovo 9 d.) parašė, kad siurblį grąžins šiandien, tačiau nesulaukė, asmuo daugiau nebendravo (1 t., b. l. 26–27).

Protokole-pareiškime nurodyta, kad R. G. informuoja, jog 2022 m. kovo 7 d. išnuomojo plaunamą siurblį „Karcher“ asmeniui, prisistačiusiam A. A.. Su minėtu asmeniu pasirašė nuomos sutartį iki 2022 m. kovo 8 d. Nurodytą dieną siurblio asmuo negrąžino, į telefoninius skambučius neatsakė. Plaunamo siurblio vertė 590 eurų, taip pat perduodamas siurblį minėtam asmeniui, pridėjo plovimo tabletes, kurių vertė 20 eurų ir siaurą siurbimo antgalį, kurio vertė 30 eurų. Viso jam padaryta 640 eurų turtinė žala. Dėl šio įvykio prašo pradėti tyrimą ir padėti susigrąžinti jam priklausantį turtą arba įpareigoti atlyginti žalą. Prie pareiškimo prideda A. A. asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) nuotrauką, kurią pasidarė pasirašydamas siurblio nuomos sutartį (1 t., b. l. 36–41).

Nuomos sutartyje nurodyta, kad 2022 m. kovo 7 d. A. A. išsinuomojo iš R. G. plaunamą siurblį „Karcher Puzzi 10/1“ su papildomu siauru antgaliu už 10 Eur nuo 2022 m. kovo 7 d. iki 2022 m. kovo 8 d., įsipareigodamas grąžinti daiktus arba už kiekvieną pradelstą dieną mokėti po 20 Eur. Nuomininkas įsipareigojo bet kokio daikto pažeidimo ar dingimo atveju atlyginti 600 eurų žalą (1 t., b. l. 52).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros kopijoje nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 4 d. R. G. įsigijo plaunamą siurblį „Karcher Puzzi 10/1“ už 487,60 Eur (be PVM), pratęstą garantiją už 123,90 Eur (PVM neskaičiuojamas), antgalį plyšiams už 19,01 Eur (be PVM) ir plovimo priemonę už 16,49 Eur (be PVM). Iš viso su PVM R. G. sumokėjo 831,90 Eur (1 t., b. l. 53).

2022 m. gegužės 10 d. kratos (duomenys neskelbtini) (adresu, kurį Užimtumo tarnybai buvo nurodęs A. A.) metu dalyvavo E. L. (1 t., b. l. 98–100).

II.II. Dėl sukčiavimo, įvykdyto J. B. atžvilgiu

Nukentėjusioji J. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. kovo 7 d. su ja pagal skelbimą telefonu susisiekė asmuo, kuris domėjosi šlifavimo mašinos „Flex“ ir siurblio nuoma. Skambinęs asmuo nenurodė, kam jam reikalinga įranga, tačiau buvo sutarta, kad bus nuomojamasi vienai parai. Po to asmuo turėjo arba grąžinti įrangą, arba pratęsti sutartį parašydamas žinutę ar paskambindamas, tačiau tai nebuvo padaryta. Kadangi turėjo išvykti, sudarant sutartį ji nedalyvavo, nuomininko nematė, o įrangą ir sutartį paliko sutuoktiniui. Jai iš pradžių nekilo jokių įtarimų, užstatas nebuvo imamas. Po to, kai įranga nebuvo grąžinta, skambino nuomininkui telefonu, šaukimo signalas buvo geras, tačiau jis neatsiliepė. Taip pat ji rašė ir trumpąsias žinutes, tačiau į jas atsakymo negavo. Civilinį ieškinį palaiko, įrankių vertė yra 1 000 Eur (jie pirkti su nuolaida), negautos nuomos pajamos už parą po 25 Eur, skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 7 d., taip pat neturtinę žalą sudaro jos važinėjimas į teismą.

Papildomai apklausta liudytoja nurodė, kad ieškinyje nurodyta 1 000 Eur suma yra už pavogtus įrankius ir negautas pajamas. Dabar galėtų prašyti žalos jau už metus. Tikslaus laikotarpio, už kurį prašo priteisti negautas pajamas, nurodyti negali. Negautas pajamas skaičiavo nuo kovo 8 d. iki tol, kai parašė pareiškimą. Neatsimena, kaip dažnai išnuomodavo įrankius. Analogiškos įrangos šiuo metu neturi, turi nusipirkusi panašią. Kiek per mėnesį gaudavo pajamų už netektų įrankių nuomą, nurodyti negali, nes turi žiūrėti ataskaitas. Galėtų pateikti duomenis. Į neturtinę žalą taip pat įtraukė sugaištą laiką, kurą, parkavimąsi. Taip pat jai buvo sukeltas stresas, nes tai buvo pirmas toks įvykis.

Vėliau nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu patikslino civilinį ieškinį, nurodydama, kad atsisako ieškinio dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašo atlyginti tik turtinę žalą. Remiantis dvišale nuomos sutartimi Nr. 40, sudaryta 2022 m. kovo 17 d. 16 val. 00 min., kurią pasirašė A. A. ir ji, tikslino materialinės žalos atlyginimo sumą. Prašo teismo vadovautis tik šia nuomos sutartimi, nes kito dokumento ar raštiško susitarimo, kuris būtų naudojamas žalos apskaičiavimui ir su kuriuo raštiškai būtų susipažinusios abi šalys, nėra. Nėra gavusi ir raštiško prašymo iš nuomininko A. A. dėl skaičiuojamos žalos atlyginimo, todėl ši sutartis yra vienintelis ir pagrindinis dokumentas bei įrodymas teismui. Kaltinamasis, išsinuomojęs įrankius, pateikęs savo asmens dokumentą, sumokėjęs 25 eurų avansą, puikiai suprato sutarties sąlygas, sutartį pasirašė laisva valia. Sutarties 6.3 punkte nurodyta, kad ,,nuomos sutartis yra visiškas šalių susitarimas. Šalys yra susipažinusios su ja, sutinka su visomis jos sąlygomis ir tai patvirtina pasirašydamos šią sutartį“. Sutartis yra sudaryta dviem egzemplioriais, vienas yra pas A. A., kitas – pas ją. Sutarties 6.1 punkte aiškiai rašoma, kad sutartis įsigalioja ją pasirašius. Šiai dienai įrankiai nėra grąžinti, nuomos sutartis yra galiojanti ir materialinė žala didėja. Nuomininkas nesiėmė jokių veiksmų, kad nuomos sutartis būtų sustabdyta. Teismas taip pat jos nesustabdė. Nuoma skaičiuojama už dieną, įrašyta 25 eurų suma, todėl kiekviena pavėluota diena skaičiuojama pagal tai. Be to, remiantis nuomos sutarties 4.4 punktu, nuomininkas gali apskaičiuoti delspinigius. Remiantis šia sutartimi, tikslina ieškinyje nurodytą turtinės žalos sumą, kuri susidarė iki 2023 m. balandžio 16 d., ji yra 11 120,20 eurų. Ją sudaro 1 000 eurų suma už negrąžintus įrankius, 10 100 eurų suma yra skola, kuri susidarė (viso 404 dienos), skaičiuojant po 25 eurus už dieną, taip pat 20,20 Eur delspinigiai.

Liudytojas S. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. kovo mėn. jo sutuoktinė, vykdydama įrangos nuomos veiklą, išnuomojo įrankius kaltinamajam. Sutuoktinė jo paprašė pabaigti rengti nuomos sutartį ir perduoti įrankius nuomininkui. Jis susitiko su nuomininku, kuris atvyko tamsios spalvos automobiliu, galimai „sedano“ kėbulo, prie vairo buvo vyresnio amžiaus asmuo. Kaltinamasis pateikė asmens dokumentą, iš kurio nustatė, kad tai buvo A. A.. Jo tapatybe įsitikino ir paprašydamas nusiimti veido kaukę. Šis asmuo abejojo, ar nori nuomotis vienai, ar dviem dienoms, tačiau galiausiai sumokėjo už vieną parą. Užstatas nebuvo imamas. Įprastai norint pratęsti nuomos sutartį, susisiekiama telefonu, apmokama pavedimu. Išnuomotų įrankių vertė yra 1 500 Eur, tačiau juos pirko su nuolaida. Sudarant sutartį jam įtarimų nekilo, matė, kad kaltinamojo piniginėje buvo pinigų. Sutarties pasirašymas truko 10 min. Jam susidarė įspūdis, kad kaltinamajam nebuvo įdomu, kaip naudotis įrankiais.

Protokole-pareiškime nurodyta, kad J. B. informuoja, jog nuo 2021 m. iki 2022 m. ji nuomoja savo asmeninius įrankius pagal individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal nuomos skelbimą (duomenys neskelbtini) 2022 m. kovo 7 d. apie 15.09 val. paskambino vyras ir pasakė, kad nori išsinuomoti šlifavimo mašiną su siurbliu. Pokalbio metu vyras paaiškino, kad nori išsinuomoti daiktus parai arba dviem. Telefonu ji paaiškino, kad už parą reikės sumokėti 25 eurus ir pasirašyti nuomos sutartį. Vyras su tuo sutiko. Po pokalbio iš savo mobilaus ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini)  parašė pranešimą į tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė savo namų adresą. 2022 m. kovo 7 d. apie 15.47 val. jos nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), įrankių pasiimti atvyko du vyrai. Tuo metu jos namuose nebuvo, todėl prieš išvažiuojant užpildė nuomos sutartį, o įrankius išdavė ir nuomininko duomenis iš tapatybės kortelės nurašė jos vyras S. B.. Nuomininkas sumokėjo už vienos paros nuomą 25 eurų ir pagal nuomos sutartį įrankius turėjo grąžinti iki 2022 m. kovo 8 d. 16.00 val. Nuomos sutartį Nr. 40 pasirašė ir daiktus perėmė A. A., kuris pateikė savo asmens tapatybės kortelę (sutuoktinis minėjo, kad asmuo atitiko pateikusio asmens tapatybės kortelę požymius). Sutarties metu nuomininkui buvo perleisti šie daiktai: glaisto šlifavimo mašina „FLEX 474835_FLE GE 5 ECO“, serijos numeris 23155 03/2021, kurios kaina 500 eurų, ir „Flex 465674+FLE“ siurblys „VCE33“ su automatiniais nusivalymo priedais, serijos Nr. 15017 03/ 2021, kurio kaina 500 eurų. Sutarčiai pasibaigus, nuomininkui negrąžinus įrankių, skambino jam kelis kartus, o 2022 m. kovo 9 d. parašė žinutę teiraudamasi dėl daiktų grąžinimo. Kitomis dienomis skambino iš skirtingų telefono numerių, parašė žinutę, tačiau jokio atsakymo nesulaukė, asmuo įrankių negrąžino iki šiol. Dėl minėtų daiktų šiuo metu yra patyrusi 1 000 eurų turtinę žalą. Nuomos sutartyje Nr. 40 nuomojamos technikos vertė įrašyta 1 200 Eur, todėl, kad įrankius jie pirko su nuolaida už 1 000 eurų, bet didesnę sumą (tikrąją tų įrankių vertę) įrašė apsidraudimo atveju, jeigu jie bus pavogti ar pan. (1 t., b. l. 121–124, 127–130).

2022 m. kovo 7 d. nuomos sutartyje Nr. 40 nurodyta, kad A. A., gyv. (duomenys neskelbtini) išsinuomojo iš J. B. „Flex“ siurblį ir „Flex“ glaisto šlifavimo mašiną „GE5“ iki 2022 m. kovo 8 d. (1 t., b. l. 137).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvito kopija patvirtina, kad glaisto šlifavimo mašina „Flex“ ir siurblys „Flex“ su priedais buvo įsigyti  2021 m. balandžio 30 d. už 1 000 Eur (su PVM) (1 t., b. l. 138).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti kaltinimo A. A. pagrįstumu.

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Remiantis šiuo modeliu, norint padaryti išvadą apie nusikalstamą ar nenusikalstamą veikos pobūdį, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą visuma. Svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino. BK 182 straipsnio dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų.

Pažymėtina ir tai, kad viena apgaulės formų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu, t. y. kai kaltininkas BK 182 straipsnyje nurodytas nusikalstamas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais pagrindą pasitikėti kaltininku. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ir sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo). Turtinės prievolės išvengimas pasireiškia savo pareigos, susijusios su sandorio (ar kitu pagrindu), nevykdymu. Tai reiškia, kad kaltininko tyčia ir apgaulė padaryti nusikalstamą veiką gali susiformuoti ir po sandorio sudarymo. Tokiais atvejais apgaulė naudojama ne įtraukiant nukentėjusįjį į jam nenaudingą sandorį, o išvengiant būtinumo vykdyti savo pareigą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-224/2008, 2K-81/2011, 2K-117/2013, 2K-150/2014, 2K-152/2015).

Nagrinėjamoje situacijoje ginčo dėl to, kad A. A. iš nukentėjusiųjų išsinuomojo kaltinime nurodytus įrankius, nėra. Šią aplinkybę pripažino pats kaltinamasis, ją patvirtina nuoseklūs nukentėjusiųjų parodymai, taip pat tarp kaltinamojo ir nuomotojo R. G. bei nukentėjusiosios J. B. sutuoktinio sudarytos nuomos sutartys ir kita rašytinė bylos medžiaga. Nors kaltinamasis neigė išankstinį tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą, tačiau iš byloje esančių įrodymų neabejotinai matyti A. A. veiksmuose, išsinuomojus iš nukentėjusiųjų įrangą ir jos negrąžinus, apgaulės elementai. Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis, jau sudarydamas sandorius, žinojo, kad išsinuomotų daiktų jis negrąžins. Šią aplinkybę jis nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tačiau teisme savo parodymus pakeitė, deklaratyviai teigdamas, kad jo parodymus, kuriuos jis pats patvirtino parašu, melagingai užrašė tyrėjai, ir tvirtino, kad nuomojosi įrangą iš tiesų ketindamas ją naudoti, ir tik vėliau, jos negrąžinęs, nusprendė ją parduoti. Tokius kaltinamojo argumentus teismas vertina kaip jo gynybos poziciją. Toks kaltinamojo dėstomų aplinkybių nenuoseklumas sudaro pagrindą abejoti jo nuoširdumu paaiškinant įvykio kilimo aplinkybes. Pažymėtina, kad net ir vertinant kaltinamojo parodymus, duotus teisme, šiuo aspektu kaip teisingus, tai nepaneigtų jo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, kadangi, kaip jau minėta, apgaulė sukčiaujant gali būti naudojama ne tik įtraukiant nukentėjusįjį į jam nenaudingą sandorį, o išvengiant būtinumo vykdyti savo pareigą.

Šiuo atveju, teismo vertinimu, kaltinamasis, siekdamas įtraukti nukentėjusiuosius į jiems nenaudingus sandorius, nors ir nurodė savo paties anketinius duomenis, tai yra vardą ir pavardę bei gimimo datą, kurie yra neišvengiamai būtini ir nesudėtingai gali būti nustatomi patikrinus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, ką nukentėjusieji ir padarė, kitą informaciją, kuri sudarytų galimybes nukentėjusiesiems su juo susisiekti ir pareikšti jam reikalavimus sutarčių nevykdymo atveju, slėpė. Iš liudytojo T. V. parodymų matyti, kad kaltinamasis jo vairuotą taksi automobilį išsikvietė tam, kad nuvyktų į šalimais esantį kiemą, o išsinuomojęs įrangą iš nukentėjusiojo R. G., grįžo atgal į tą patį kiemą ir nuėjo į septintos laidos universalaus kėbulo tipo automobilį „Volkswagen Golf“ ar „Passat“. Taigi, teismo vertinimu, kaltinamasis pavežėjimo paslauga pasinaudojo perveždamas didelio tūrio išsinuomotus objektus, siekdamas atskleisti nukentėjusiajam kuo mažiau duomenų, kurie galėtų jį identifikuoti. Liudytojo teigimu, kaltinamasis jau atvykęs prie nukentėjusiojo R. G. namų, akivaizdžiai jaudinosi, savo elgesiu kėlė jam įtarimų. Nukentėjusieji taip pat patvirtino, kad kaltinamojo elgesys jiems pasirodė įtartinas. R. G. dėl jam kilusių įtarimų davė kaltinamajam ne pilnos komplektacijos įrangą. Byloje apklaustų nukentėjusiųjų, liudytojo S. B. teigimu, kaltinamasis aktyviai nesidomėjo įrangos naudojimosi būdais. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek plaunamo siurblio, kurį teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teigė ketinęs naudoti sugyventinės namuose, tiek statybose naudojamo šlifuoklio ir siurblio nuomos sandorius jis sudarė tą pačią dieną, per itin trumpą laiko tarpą.

Iš nukentėjusiųjų pateiktų sutarčių turinio matyti, kad jame nurodomi skirtingi kaltinamojo gyvenamosios vietos adresai. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu paskelbus kaltinamojo paiešką, jo buvimas nurodytais sutartyje adresais nebuvo nustatytas, o jo sugyventinė pareigūnams vykdant teismo nutartį dėl atvesdinimo, teigė, kad kaltinamasis jau maždaug metus laiko, taigi ir veikų padarymo metu, negyveno jos namuose.

Sudaręs nuomos sutartis, kaltinamasis vėliau su nuomotojais nebendradarbiavo, o jų išnuomotą įrangą pardavė už akivaizdžiai mažesnę nei rinkos kaina. Nukentėjusiajam R. G. po sandorio sudarymo praėjus dviem dienoms parašęs žinutę, kad ketina tą pačią dieną grąžinti siurblį, to nepadarė, o su nukentėjusiąja J. B. jis apskritai nebendravo, neatsakė į jos skambučius. Turėdamas visas objektyvias galimybes paaiškinti susiklosčiusią situaciją, jei iš tiesų vėlavo grąžinti išnuomotus įrankius, jis to nepadarė, taip pat negrąžino piniginių lėšų už jų prarastą įrangą. Jis tokiu būdu veikė tyčia, suprasdamas, kad nevykdys sutartinių įsipareigojimų, prisiimtų nukentėjusiesiems. Ši aplinkybė jam turėjo ir galėjo būti žinoma dar iki sandorių sudarymo. Visų sandoriuose nurodytų terminų, apie kuriuos jis buvo informuotas, nebuvo laikomasi, taip piktnaudžiaujant nukentėjusiųjų pasitikėjimu nutolinant teisines sandorių nevykdymo pasekmes. Tokiu būdu A. A., elgdamasis nesąžiningai ir apgaulingai, neužtikrino tinkamo sandorių įvykdymo, jis tokiu būdu sąmoningai suklaidino nukentėjusiuosius, tačiau tuo pačiu nesiėmė iš esmės jokių veiksmų dėl savalaikio jų teisėtų lūkesčių išpildymo, o nukentėjusiųjų prarastų piniginių lėšų susigrąžinimas tyčiniu kaltinamojo neveikimu tapo iš esmės apsunkintas.

Visos šios aptartos aplinkybės akivaizdžiai suponuoja pagrindą manyti, jog kaltinamasis neturėjo ketinimų tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus nukentėjusiesiems, ir ši aplinkybė jam neabejotinai turėjo ir galėjo būti žinoma dar derybų dėl sandorių sąlygų metu. Apgaulė teismų praktikoje pasireiškia kreditoriaus suklaidinimu, be kita ko, nurodant neteisingus duomenis arba nutylint esmines turtinės prievolės įvykdymo aplinkybes, turint pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba jo turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu.

Teismų praktikoje apgaulei nustatyti taikytinas kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijus (pvz., byloje nustatoma situacija, kai dėl skolininko veiksmų kreditoriaus galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis iš esmės pasunkintos). Baudžiamoji atsakomybė, aiškinant šį kriterijų, galima, kai skolininkas naudodamas apgaulę vengia įvykdyti prievolę. Tokiais atvejais skolininkas atlieka veiksmus, dėl kurių nukentėjusiojo turima turtinė teisė, atitinkanti skolininko ar trečiojo asmens turtinę prievolę, neįgyvendinama, ir dėl objektyvių priežasčių nukentėjusiojo (kreditoriaus) teisių gynimas negalimas arba labai pasunkėja. Šiuo atveju, kai nukentėjusiųjų teisės atkūrimo neperspektyvumas (jam nežinant jokių kaltinamojo anketinių duomenų, išskyrus vardą bei pavardę ir gimimo datą) sudarytas sąmoningais skolininko – kaltinamojo veiksmais, dėl tokių tyčinių veiksmų nukentėjusieji susidūrė su nenumatytomis finansinėmis grėsmėmis, negalėjo naudotis savo įranga, iš kurios nuomos gaudavo pajamų, todėl laikytina, kad toks veikimas peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir baudžiamosios atsakomybės taikymas yra būtinas bei pagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais realizavo visus būtinuosius subjektyviuosius bei objektyviuosius jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymius, jo veikos visiškai įrodytos byloje surinktų įrodymų visuma. Dėl šios priežasties konstatuojama, kad byloje surinktų įrodymu visuma patvirtina, jog A. A., iš anksto žinodamas, jog pagal pasirašytą nuomos sutartį prisiimtų įsipareigojimų nevykdys ir daiktų negrąžins, 2022 m. kovo 7 d. apie 15.21 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), pateikė R. G. savo asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei pasirašė įrangos nuomos sutartį, kurios pagrindu iki 2022 m. kovo 8 d. iš R. G. išsinuomojo dulkių siurblį su plovimu „KARCHER PUZZI 10/1“, 590 eurų vertės, su papildoma garantija, 123,90 eurų vertės, antgaliu plyšiams „KARCHER 4.130-010.0“, 23 eurų vertės, ir 20 vienetų plovimo tablečių „KARCHER RM 760“, bendros 9,5 eurų vertės, ir pasibaigus sutarties laikui daiktų negrąžino, tokiu būdu panaudodamas apgaulę įgijo svetimą - R. G. priklausantį 746,40 eurų vertės turtą.

Be to, jis, iš anksto žinodamas, kad pagal pasirašytą nuomos sutartį prisiimtų įsipareigojimų nevykdys ir daiktų negrąžins, 2022 m. kovo 7 d. apie 15.47 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), pateikė S. B. savo asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei pasirašė įrangos nuomos sutartį, kurios pagrindu iki 2022 m. kovo 8 d. iš J. B. išsinuomojo glaisto šlifavimo mašiną „FLEX 474835_FLE GE 5 ECO“, 500,00 eurų vertės, ir siurblį „FLEX 465674+FLE VCE33“ su automatinio nusivalymo priedais, 500 eurų vertės, ir pasibaigus sutarties laikui daiktų negrąžino, tokiu būdu panaudodamas apgaulę įgijo svetimą - J. B. priklausantį 1000 eurų vertės turtą.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamasis A. A., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du nesunkius baigtus nusikaltimus. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (kaltinamasis, ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažinęs visiškai, teisme neigė tai, kad jis turėjo išankstinį sumanymą svetimą turtą užvaldyti apgaulės būdu, tai yra sukčiaujant).

Kaltinamasis baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas ne pirmą kartą, tačiau ankstesni teistumai jam yra išnykę. Vis dėlto, būtina įvertinti tai, kad jis anksčiau buvo teistas, be kita ko, už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymą, taip pat buvo baustas administracine tvarka už turtinio pobūdžio administracinių nusižengimų darymą, dalis jų įvykdyta jau po nusikalstamų veikų, nagrinėjamų šioje baudžiamojoje byloje padarymo, kas, vertinant ryšium su aplinkybe, jog kaltinamasis jau pakankamai ilgą laiką (neskaitant sąlyginai trumpų individualios veiklos vykdymo laikotarpių) nedirba, sudaro pagrindą spręsti, kad turtinė nauda iš teisei priešingų veikų darymo yra kaltinamojo pragyvenimo šaltinis. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad šiuo metu teisme yra nagrinėjamos ir dvi kitos (sujungtos į vieną) baudžiamosios bylos, kuriose kaltinamasis yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų, kurias jis galimai padarė tuo laikotarpiu, kuomet jam buvo paskelbta paieška šioje byloje. Jo šeiminiai, socialiniai ryšiai, teismo vertinimu, yra nepakankami, kad sulaikytų jį nuo pakartotinio nusikalstamumo, o iki šiol palaikomi santykiai su nepilnamečiu vaiku, kaip ir ankstesnės švelnesnio pobūdžio bausmės jo nesulaikė nuo nusikaltimų darymo. Kaltinamasis, žinodamas apie jo atžvilgiu vykdomą baudžiamąjį procesą šioje baudžiamojoje byloje, tinkamai su teismu nebendradarbiavo, jo dalyvavimas procese buvo apsunkintas ir tai papildomai patvirtina aplinkybę, jog kaltinamasis savo veiksmų kritiškai nevertina, o su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė šiuo atveju negalės būti tinkamai ir efektyviai vykdoma, nebus pakankama kaltinamojo resocializacijai skatinti bei kitiems BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams realizuoti, juolab įvertinus tai, kad teismų informacinėje sistemoje LITEKO esantys duomenys rodo, jog ankstesnės viešųjų darbų bei laisvės apribojimo bausmės kaltinamasis laikėsi netinkamai, o naujus nusikaltimus padarė laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu. Aptartos aplinkybės, vertinant jas ryšium su kaltinamojo paties nurodytais duomenimis apie tai, kad jo elgesiui bei mąstymui įtakos turi priklausomybė psichiką veikiančioms medžiagoms (fentaniliui), tačiau jo pastangos šios priklausomybės atsisakyti iki šiol buvo nepakankamos – iš metadono programos jis buvo išbrauktas dėl to, kad Užimtumo tarnyba jį pašalino iš darbo ieškančių asmenų įskaitos, sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamajam šiuo atveju yra tikslinga skirti su terminuotu laisvės atėmimu susijusią bausmę. Tokia išvada darytina atsižvelgiant ir į nukentėjusiesiems padarytos žalos dydį, kaltinamojo veiksmų pakartotinumą, dviejų nusikaltimų sudėties požymius sudarančius veiksmus atliekant tą pačią dieną.

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos kelios alternatyvios bausmių rūšys, tai yra viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad jau ankstesniu nuosprendžiu jam buvo skirta viešųjų darbų bausmė, tačiau kaltinamasis jos tinkamai nevykdė ir ji buvo pakeista laisvės apribojimu, kurio metu jis padarė dvi naujas nusikalstamas veikas, pagrindo manyti, jog šios bausmių rūšys būtų pakankamos kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti, nėra. Tuo tarpu, įvertinus tai, kad kaltinamasis nei veikų padarymo metu, nei baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu niekur oficialiai nedirbo, jo finansinė padėtis yra sunki, o turtinės naudos siekis ir buvo pagrindinis motyvas kaltinamajam nusikalsti, iki šiol, net ir praėjus beveik vieniems metams nuo nusikalstamų veikų padarymo kaltinamasis nukentėjusiesiems neatlygino net dalies žalos, teismas sprendžia, kad baudos bausmė neatitiktų jos paskirties ir nebūtų efektyviai įgyvendinama. Taigi baudžiamajame įstatyme yra numatytos dvi su realiu laisvės atėmimu susijusios bausmės, tai yra areštas ir laisvės atėmimas iki 3 metų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šiuo metu yra teisiamas dešimtą kartą, baustas administracine tvarka už turtinio pobūdžio baudžiamųjų nusižengimų padarymą, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, teismas sprendžia, kad šiuo atveju arešto bausmė nebūtų pakankama ir efektyvi, taip pat neatitiktų teisingumo principo. Dėl šios priežasties daroma išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam paskyrus griežčiausią iš nurodytų bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios dydis, įvertinus ne tik ankstesnių nusikalstamų veikų kiekį ir pobūdį, tačiau ir tai, kad teistumai pagal ankstesnius nuosprendžius šiuo metu yra išnykę, nustatytinas artimas minimaliam už nusikaltimą galimam skirti bausmės dydžiui.

Įvertinus aptartus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, tai, kad veikos padarytos laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu, teismas sprendžia, kad taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti teisinio pagrindo nėra, kadangi neegzistuoja pagrindas manyti, jog ateityje, A. A. pritaikius probaciją, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

V. Dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo

BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam <...> civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji J. B. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė jai iš kaltinamojo priteisti 2 000 Eur turtinei žalai atlyginti, jame nurodydama iš esmės tik tai, kad kaltinamasis iš jos vienai parai už 25 Eur išsinuomojo įrangą: glaisto šlifavimo mašiną „FLEX 474835_FLE GE 5 ECO“, 500,00 eurų vertės, ir siurblį „FLEX 465674+FLE VCE33“ su automatinio nusivalymo priedais, 500 eurų vertės, taigi bendros 1 000 Eur vertės. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ieškinį patikslino, nurodydama, kad likusi 1 000 Eur suma, kurią prašo atlyginti ieškiniu, yra jos patirta neturtinė žala – negautos pajamos, skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 8 d. iki pareiškimo parašymo dienos, tai yra 2022 m. kovo 16 d. Taip pat nurodė, kad neturinę žalą sudaro ir jos važinėjimas į teismą, sugaištas laikas, išlaidos kurui, parkavimuisi. Taip pat jai buvo sukeltas stresas, nes tai buvo pirmas toks įvykis. Atnaujinus įrodymų tyrimą byloje, nukentėjusioji savo reikalavimą patikslino, nurodydama, kad neprašo atlyginti neturtinės žalos, o tik turtinę, kuri susidarė iki 2023 m. balandžio 16 d. (teisiamasis posėdis 2023 m. balandžio 17 d.), 11 120,20 eurų. Ją sudaro 1 000 eurų suma už negrąžintus įrankius, 10 100 eurų suma yra skola (viso 404 dienos), skaičiuojant po 25 eurus už dieną, taip pat 20,20 Eur delspinigiai. Kaltinamasis A. A. su civiliniu ieškiniu bei jo dydžiu sutiko iš dalies, teigdamas, kad prašoma atlyginti žala yra per didelė, kadangi įranga jau buvo nusidėvėjusi.

Nukentėjusiosios civilinis ieškinys, kurio reikalavimus ji patikslino 2023 m. balandžio 17 d. teisiamojo posėdžio metu, tenkinamas iš dalies. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis iš nukentėjusiosios išsinuomojo minėtą įrangą, kurios negrąžino. Šios įrangos įsigijimo kaina užfiksuota nukentėjusiosios pateiktame UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvite. Jame nurodyta, kad įranga buvo įsigyta už 1 000 Eur. Tiek nukentėjusioji, tiek ir jos sutuoktinis liudytojas S. B. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad šią įrangą pirko su 200 Eur nuolaida, reali jos vertė yra 1 500 Eur. Pagrindo abejoti tokiais jų teiginiais nėra. Matyti, kad įranga buvo įsigyta 2021 m. balandžio 30 d. ir nukentėjusiosios buvo nuomojama. Taip pat iš pateiktos nukentėjusiosios sutarties (standartinės formos) matyti, kad nuomininkai įpareigojami tinkamai naudotis įranga ir ją ne blogesnės būklės nei buvo gavę. Jokie akivaizdūs įrangos defektai, kurie galėtų mažinti jos vertę, nuomos sutartyje nenurodomi, kaltinamasis tokių taip pat nepažymėjo. Atsižvelgiant į tai, kad nuo naujos įrangos įsigijimo iki jos išnuomojimo kaltinamajam buvo praėję mažiau kaip vieni metai, įvertinus įrangos pobūdį, kuris nesudaro pagrindo spręsti apie šių daiktų itin greitą susidėvėjimą ir reikšmingą vertės praradimą per tokį pakankamai trumpą laikotarpį, taip pat įvertinus ir tai, kad dar 2021 m. balandžio 30 d. perkant šią įrangą jos vertė buvo didesnė ir ji buvo pirkta su nuolaida, nukentėjusioji įrangą prarado dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, kurie tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su jos patirta turtine žala, iš kaltinamojo priteistina visa nukentėjusiosios prašoma už prarastą įrangą atlyginti suma – 1 000 Eur.

Tačiau pagrindo spręsti, kad kita nukentėjusiosios ieškinio dalis pagrįsta, nėra. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų <...>. Negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri paprastai atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui, papildomas rezultatas. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-441-403/2017).

Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinti šie negautų pajamų nustatymo kriterijai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Pažymėtina, kad būtent nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011).

Nagrinėjamoje byloje pakankamai įrodymų, kurie galėtų objektyviai pagrįsti nukentėjusiosios patirtus nuostolius, kurie pasireiškė negautomis pajamomis, nesurinkta. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji neatsimena, kaip dažnai išnuomodavo įrankius. Analogiškos įrangos šiuo metu neturi, turi nusipirkusi panašią. Kiek per mėnesį gaudavo pajamų už netektų įrankių nuomą, nurodyti negali, nes turi žiūrėti ataskaitas. Teigė, kad galėtų pateikti tokius duomenis, tačiau jų teismui šiuo tikslu padarius teisiamojo posėdžio pertrauką nepateikė, vietoje to išreikšdama naują reikalavimą negautas pajamas priteisti ne iki pareiškimo pateikimo dienos (2022 m. kovo 16 d.), o nuo 2022 m. kovo 8 d. iki 2023 m. balandžio 16 d. (tai yra prieš posėdį, kuriame šį pakeistą reikalavimą išreiškė, buvusios dienos). Nukentėjusiosios išdėstyti argumentai, kuriais grindžiamas toks prašymas, vertinami kaip nepagrįsti. Visų pirma, susipažinus su nukentėjusiosios į bylą pateikta sutarties kopija (1 t., b. l. 137), matyti, kad ji buvo sudaryta su terminu (įranga išnuomota vienai dienai) ir jos pabaiga nurodyta 2022 m. kovo 8 d. 16 val. Jokių dokumentų, susirašinėjimų ar kitokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad ši sutartis turėtų būti vertinama kaip neterminuota, nepateikta. Priešingai, iš pačios nukentėjusiosios parodymų turinio matyti, kad jai po sutarties sudarymo bandant susisiekti su kaltinamuoju, jis netgi neatsiliepė į jos skambučius, taigi nėra jokio pagrindo spręsti apie kitos sandorio šalies ketinimus tęsti nuomos teisinius santykius. Taigi, nukentėjusiosios teiginiai, kad nuomininkas nesiėmė jokių veiksmų, kad nuomos sutartis būtų sustabdyta, teismas taip pat jos nesustabdė, todėl ji yra galiojanti ir nuoma toliau turėtų būti skaičiuojama už kiekvieną pavėluotą sumokėti dieną pagal joje įrašytą sumą nuomos kainą už parą (25 Eur) atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad sutartyje nėra nurodyta jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti apie tai, jog kaltinamasis įsipareigojo už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną mokėti po 25 Eur (kaip netesybas, kurios reglamentuojamos CK 6.258 straipsnyje). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad nuomos kainą už sutartyje aptartą laikotarpį (vieną parą) kaltinamasis sumokėjo avansu, tai yra jau sudarant sutartį ir faktiškai jam perduodant nuomojamą įrangą. Teismo vertinimu, šiuo atveju nenustačius pagrindo spręsti, kad nuomos sutartiniai santykiai buvo tęsiami, delspinigių baudžiamojoje byloje reikalavimas (juos mokant nuo nuomos kainos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną) nėra pagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, įvertinus aplinkybę, kad nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu atsisakė ieškinio dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo (ją grindė kelionėmis į teismą, parkavimosi išlaidomis, taip pat išlaidomis už kurą, sugaištu laiku, taip pat nepateikdama jokių šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų), o negautų pajamų dydžio ji neįrodė ir nepagrindė, nepateikė jokių duomenų, kokias vidutiniškai pajamas ji, vykdydama individualią veiklą, gaudavo už konkrečiai šioje byloje nurodomos įrangos nuomą, ši jos pareikšto reikalavimo atlyginti turtinę žalą dalis atmetama kaip nepagrįsta.

Nukentėjusysis R. G. taip pat pareiškė byloje civilinį ieškinį, kurį vėliau procese patikslino, nurodydamas, kad ieškinyje pateikė apskaičiavimus, kurie yra neįskaičius PVM sumos. Taip pat patikslino, kad reikalavimą priteisti jam negautas pajamas pareiškė neapgalvotai, po sutarties su A. A. sudarymo jis iš tiesų gavo tik vieną paklausimą dėl siurblio nuomos, todėl ieškinio dalį dėl negautų pajamų atlyginimo sumažino iki 10 Eur (kiek galimai būtų gavęs už vieną siurblio nuomos dieną). Taigi, nukentėjusysis patikslintu ieškiniu (3 t., b. l. 51–52) prašo atlyginti jam: 590 Eur už prarastą siurblį, 123,90 Eur už pratęstą apmokėtą garantiją, 23 Eur už antgalį plyšiams, 9,5 Eur už plovimo priemones, kurių kaltinamajam buvo perdavęs 20 vnt. (po 0,475 Eur už vieną vienetą), taip pat 10 Eur už vieną nuomos parą, kurios kaltinamasis neapmokėjo, 10 Eur negautų pajamų praradus vieną klientą.

Nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas, todėl tenkintinas. Byloje esantys įrodymai – pateikta PVM sąskaitos faktūros kopija patvirtina nukentėjusiojo nurodomas aplinkybes. Iš minėto dokumento matyti, kad siurblį su priedais bei pratęsta garantija nukentėjusysis įsigijo 2019 m. gruodžio 4 d. Taip pat jis pateikė duomenis, kurie patvirtina, kad jis per (duomenys neskelbtini) platformą laikotarpiu nuo 2020 m. liepos mėn. iki 2022 m. vasario mėn. įrangą buvo išnuomojęs iš viso 21 kartą. Priešingai nei teigė kaltinamasis, atsižvelgiant į nuomojamo daikto pobūdį, nėra pagrindo spręsti, kad jis per šį nuomos laikotarpį buvo reikšmingai nusidėvėjęs ir dėl to yra pagrindas mažinti nukentėjusiojo prašomą atlyginti jo vertę. Iš nukentėjusiojo paaiškinimų matyti, kad kaltinamasis, išsinuomodamas siurblį, už nuomą neatsiskaitė. Šios aplinkybės kaltinamasis neneigė. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų, neįvykdžius prisiimtos sutarties, nukentėjusysis patyrė 10 Eur žalos. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nukentėjusysis 2021 m. kovo mėn. įrangą buvo išnuomojęs vieną kartą, teisiamojo posėdžio metu jis patvirtino gavęs vieną užklausą, kurios negalėjo įvykdyti dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, jam praradus siurblį. Taigi kaltinamojo neteisėti veiksmai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su nukentėjusiojo patirta žala. Įvertinus šias aplinkybes, nukentėjusiojo ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir jam iš kaltinamojo priteistina 766,40 Eur suma turtinei žalai atlyginti.

Civiliniu ieškiniu nukentėjusysis taip pat prašė atlyginti jam 250 Eur neturtinės žalos, teisiamojo posėdžio metu, šį reikalavimą grįsdamas patirtais nepatogumais dėl to, kad nebegalėjo tęsti nuomos veiklos po to, kai prarado siurblį, taip pat jis sugaišo laiko dalyvaudamas baudžiamajame procese, rinkdamas ir teikdamas įrodymus, patyrė stresą dėl to, kad nežinojo, ar daiktas jam bus sugrąžintas.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančiose teisės normose (CK 6.250 straipsnis) nenustatyta ribojimo priteisti neturtinę žalą, atsižvelgiant į tai, ar neturtinė žala padaryta sutarties, delikto ar ikisutartinių santykių pažeidimo atvejais. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl neturtinei žalai priteisti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007 ir kt.), t. y. nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2011).

Teismo vertinimu, nukentėjusysis dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų šiuo atveju neabejotinai patyrė tam tikrų nepatogumų, sugaišo laiko dalyvaudamas procese, prarado daiktą, kurį naudojo pajamoms uždirbti. Šios aplinkybės sudaro pagrindą neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo prašoma atlyginti neturtinė žala nėra vertinama kaip neproporcinga ar per didelė jo patirtiems nepatogumams kompensuoti. Atsižvelgiant į tai, jam iš kaltinamojo priteistina 250 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo, tačiau 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi paskelbus jo paiešką bei taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeitus į suėmimą, kaltinamasis buvo sulaikytas 2022 m. gruodžio 21 d. ir jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas palikta galioti bei nustatytas jos terminas. Suėmimas kaltinamajam buvo pratęstas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gruodžio 30 d. A. A. skiriant laisvės atėmimo bausmę, ši kardomoji priemonė paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, vadovaujantis BK 66 straipsniu, nuo 2022 m. gruodžio 21 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos kardomajame kalinime išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikomas.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, jokių pajamų negauna, yra teisiamas dešimtą kartą, tačiau ankstesni teistumai jam yra išnykę, jo baudžiamoji byla iš esmės išnagrinėta keturiuose teisiamuosiuose posėdžiuose, o dalis jų vyko tik siekiant patikslinti neaiškumus, susijusius su nukentėjusiųjų pareikštais civiliniais ieškiniais, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (R. G. turto įgijimas apgaule) – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (J. B. turto įgijimas apgaule) – laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalims, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir A. A. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti A. A. kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2022 m. gruodžio 21 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (2023 m. balandžio 28 d.), vieną kardomojo kalinimo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2023 m. balandžio 28 d.

A. A. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. B. civilinį ieškinį dėl tenkinti iš dalies ir J. B. iš A. A. priteisti 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) turtinei žalai atlyginti. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. G. civilinį ieškinį dėl tenkinti visiškai ir priteisti jam iš A. A. 766,40 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 40 ct) turtinei ir 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš A. A. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.

Teisėja                                                        Vita Padriezaitė