Civilinė byla Nr. e2A-372-324/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16122-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 31 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės ir Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovui R. M. ir pagal atsakovo R. M. priešieškinį ieškovei E. M. dėl santuokos nutraukimo, dukters gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dukrai priteisimo, bendravimo tvarkos bei nekilnojamojo turto padalijimo. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Kauno rajone.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė E. M. (toliau ir ieškovė) ieškiniu teismo prašė: 1) atsakovo R. M. (toliau – ir atsakovo) ir ieškovės santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno m. CMB, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes M. ir M.; 3) nepilnametės dukros P. M., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nepilnametė dukra) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 4) priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo uzufrukto teise tvarkytoja skirti ieškovę; 5) priteisti iš atsakovo 1500 Eur dukros išlaikymo įsiskolinimą; 6) nutraukus santuoką ir padalijus turtą, paskirti asmeninėn nuosavybėn: ieškovei automobilį SKODA, OCTAVIA, v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), atsakovui automobilį TOYOTA, TOYOTA AVENSIS, v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovei iš atsakovo 940 Eur kompensaciją; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitarė dėl ginčo dalies – santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo paliktinų pavardžių, išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo, dukters gyvenamosios vietos nustatymo, civilinės bylos dalis dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo, dukters gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo nutraukta.

3.       Atsakovas patikslintu priešieškiniu teismo prašė: 1) pripažinti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir įtraukti į dalijamo turto balansą; 2) nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), priteisti ieškovei natūra, iš ieškovės atsakovui priteisti 44 200 Eur piniginę kompensaciją už jai tenkančią turto dalį; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priešieškinį patenkino iš dalies. Atsakovo ir ieškovės santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno m. CMB, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims paliko pavardes M. ir M.. Ieškovei E. M. asmeninės nuosavybės teise priteisė automobilį ŠKODA OCTAVIA, v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini). Atsakovui R. M. asmeninės nuosavybės teise priteisė automobilį TOYOTA AVENSIS, v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini). Priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 3 187,65 Eur kompensaciją už jai tenkančią turto dalį. Priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 2 127,41 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitus priešieškinio reikalavimus atmetė.

5.       Teismas konstatavo, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso ginčo nekilnojamasis turtas (toliau – ir ginčo turtas, ginčo pastatai). Namas ir jo gerbūvis pagerintas iš esmės: aptverta aplink visą sklypą tvora, naujas stiklinis šiltnamis, iš daržinės įrengtas vasarnamis, kuriame grindys išbetonuotos, langai įdėti, patalpa išdažyta. Gyvenamasis namas rekonstruotas – pristatytas priestatas. Pakeistas naujas stogas visam namui, naujo priestato fasadas apšildytas. Pakeisti langai, vidaus apdaila. Keistos name patalpų paskirtys ir pertvaros. Iš esmės atlikti kapitaliniai remontai: vonios ir WC patalpų, kambarių, katilinės įrengimas su katilais, nauji vamzdynai ir kt. Teismas pripažino, jog tik įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis atlikta nekilnojamojo daikto rekonstrukcija sukuria sutuoktiniui teisę reikalauti CK 3.90 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos satisfakcijos – teisės į bendrą jungtinę nuosavybę pripažinimo. Šioje byloje nėra ginčo, kad statybos darbai buvo vykdomi savavališkai, tokiu būdu neįvykdant ir Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalies nustatyto reikalavimo, atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir daiktines teises į jį privalomai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Atsakovas neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti neteisėtai, t. y. be statybos darbus leidžiančių dokumentų vykdytų darbų, pagrindu atsiradusio neįteisinto rezultato prilyginimo ieškovės teisėtai įgytam asmeniniam turtui ir tokiu būdu jį laikyti iš esmės pagerintu bei dėl to atitinkančiu CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės sąlygas. Teismas sprendė, kad ginčo turto gerbūvio pagerinimo darbai nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas ir todėl negali būti vertinami.

6.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, atsakovas turi teisę gauti piniginę kompensaciją, nes tarp šalių nekyla ginčo dėl to, kad statybos darbai, nors ir neteisėtai, buvo vykdomi šalims esant santuokoje, kad buvo sukurtas ekspertizės akte nurodytas statybos darbų rezultatas. Spręsdamas šalių ginčą dėl patalpų ploto iki ir po rekonstrukcijos, teismas rėmėsi VĮ Registrų centras išraše esančia informacija ir pripažino, kad ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto – namo – bendras plotas iki rekonstrukcijos buvo 92,70 kv. m, pastato – garažo bendras plotas iki rekonstrukcijos buvo 29,00 kv. m. Tai reiškia, kad po statybos darbų atlikimo namo plotas padidėjo nuo 121,70 kv. m (92,70 kv. m + 29,00 kv. m) iki 204,22 kv. m. Vertindamas priteistinos kompensacijos atsakovui dydį, teismas rėmėsi 2020 m. vasario 25 d. surašytu rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktu Nr. 19-12-EXP-10, kad esant 66 % baigtumui ūkio būdu rekonstruojamo vertinamo namo statybai reikalinga pinigų suma, skaičiuojant valstybinėmis kainomis 2011 m. sausio 1 d. – 2018 m. gegužės 30 d. laikotarpiu, buvo 59 200 Eur. Teismo vertinimu, šia ekspertizės akte nurodyta suma negali būti remiamasi apskaičiuojant kompensacijos atsakovui dydį, nes įstatymas reglamentuoja kompensaciją ne už atliktus darbus ar investuotas lėšas, o už turto vertės padidėjimą, juolab kad VĮ Registrų centras išraše esanti informacija, pagal kurią ginčo turto – sodo pastato atkūrimo sąnaudų (statybos vertė) yra nurodyta 11 057 Eur, o vidutinė rinkos vertė – 25 544 Eur, leidžia konstatuoti ženklų neatitikimą tarp pagerinto pastato vertės ir pagerinimams reikalingo investuoti darbo ar lėšų vertės. Remdamasis tuo, kad po statybos darbų atlikimo namo plotas padidėjo nuo 121,70 kv. m (92,70 kv. m + 29 kv. m) iki 204,22 kv. m, teismas pripažino, kad kompensacijos dydis atsakovui turi būti skaičiuojamas už padidėjusią po statybos darbų atlikimo turto dalį (nuo 121,70 kv. m iki 204,22 kv. m), t. y. turi būti sprendžiama dėl kompensacijos atsakovui už 82,52 kv. m turto pagerinimą. Teismas pripažino, kad nepaisant patalpų dydžio ir tūrio padidėjimo, po rekonstrukcijos bendro turto baigtumo procentui sumažėjus nuo 100 % iki 66 %, apskaičiuojant papildomai pastatytų 82,52 kv. m vertę, turi būti taikomas ekspertizės akte nurodytas 66 % baigtumo koeficientas. Tai reiškia, kad papildomai pastatytų, bet iki galo neįrengtų ir neįteisintų 82,52 kv. m patalpų vertė, taikant 66 % baigtumo koeficientą, yra 23 575,30 Eur (35 720,15 Eur x 66 %). Teismas pripažino pagrįstomis ieškovės nurodytas aplinkybes, kad neteisėtos statybos darbai galėtų būti įteisinti, tačiau reikia atlikti tokius veiksmus: parengti rekonstrukcijos projektą; gauti ESO pritarimą elektros tinklų iškėlimui; suprojektuoti elektrotechnikos dalį dėl elektros tinklų iškėlimo; gauti vandentiekio savininko sutikimą; suprojektuoti vandentiekio dalį; gauti Kauno vandenų pritarimą; finansuoti ir atlikti elektros tinklų rangos darbus; finansuoti ir atlikti vandentiekio tinklų rangos darbus; sumokėti įmoką už savavališkos statybos įteisinimą; sumokėti infrastruktūros mokestį; gauti statybą leidžiantį dokumentą; pabaigti atlikti rekonstrukcijos darbus; priduoti pabaigtus rekonstrukcijos darbus; šiems darbams atlikti papildomai reikia 15 320 Eur neįskaičiavus to, kiek lėšų reikės statybos darbams atlikti. Teismas pripažino, kad įvertinus statybos darbų įteisinimui reikalingų atlikti veiksmų apimtį (pvz. parengti rekonstrukcijos projektą; finansuoti ir atlikti elektros tinklų rangos darbus; finansuoti ir atlikti vandentiekio tinklų rangos darbus; pabaigti atlikti rekonstrukcijos darbus; priduoti pabaigtus rekonstrukcijos darbus), ieškovė iš esmės pagrįstai nurodė 15 320 Eur sumą už statybos darbų įteisinimą, todėl 23 575,30 Eur suma turi būti sumažinama 15 320 Eur atliktų statybos darbų įteisinimui reikalinga pinigų suma. Atsakovui už turto pagerinimą turi būti priteisiama 1/2 dalis nuo 8 255,20 Eur sumos (23 575,30 Eur – 15 320 Eur), t. y. 4 127,65 Eur kompensacija.

7.       Teismas pripažino, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog šalys būtų kitaip, nei prašoma ieškinyje (pvz., padovanojant automobilį sūnui), išsprendę atsakovui tenkančio automobilio TOYOTA AVENSIS, v/n (duomenys neskelbtini) padalinimo klausimą, todėl konstatavo, kad neturi teisinio pagrindo remtis atsakovo atsiliepime į ieškinį ir vėliau teismo posėdyje deklaruotu siekiu padovanoti sūnui transporto priemonę.

8.       Teismas atliko priteistų priešpriešinių sumų tarpusavio įskaitymą ir iš ieškovės atsakovo naudai priteisė 3 187,65 Eur kompensaciją (4 127,65 Eur – 940 Eur).

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

9.       Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti priešieškinį; priteisti bylinėjimosi išlaidas.  Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.       Nesutiktina, jog ginčo nekilnojamasis turtas nebūtų traukiamas į dalijamo turto balansą. Atsakovas šiame name gyveno 25 metus, namas ir jo gerbūvis pagerintas iš esmės: aptverta tvora, naujas stiklinis šiltnamis, iš daržinės įrengtas vasarnamis, kuriame grindys išbetonuotos, langai įdėti, patalpa išdažyta. Gyvenamasis namas rekonstruotas - pristatytas priestatas. Pastato rekonstrukcija bei kapitaliniai remontai atlikti iš atsakovo asmeninių lėšų, padovanotų atsakovo motinos bei bendrų abiejų sutuoktinių lėšų. Visi statybos darbai atlikti ūkio būdu. Pats atsakovas prisidėjo ne tik piniginėmis lėšomis, bet ir darbais, asmeniškai atliko dažymo, betonavimo, vamzdynų keitimo, santechnikos, klojinių rengimo bei kitus pagalbinius darbus. Statybos darbus atlikti padėjo draugai ir kaimynai.

9.2.       Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neturi teisinio pagrindo reikalauti be statybos darbus leidžiančių dokumentų vykdytų darbų ir jų pagrindu atsiradusio neįteisinto rezultato prilyginti ieškovės teisėtai įgytam asmeniniam turtui ir jį laikyti atitinkančiu CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės sąlygas. 2019 m. spalio 23 d. teismo išvažiuojamame posėdyje buvo matyti, kad pastatas yra rekonstruotas, ieškovė pripažino, kad rekonstrukcija buvo atlikta, tačiau kompensacijos dydžio negalėjo įvardinti, nesutiko, kad ginčo turtas būtų padalintas natūra. Ieškovei nesutikus su turto padalijimo natūra būdu, atsirado pagrindas spręsti klausimą dėl kompensacijos už atliktus statybos darbus pinigais. Atsakovas negalėjo tiksliai pasakyti atliktų ūkio būdu statybos (rekonstrukcijos) darbų vertės. VĮ „Registrų centras“ duomenimis negalima buvo remtis, nes duomenys nurodyti iki rekonstrukcijos.

9.3.       Teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės nurodyta informacija, jog šalys virš garažo yra savavališkai įsirengę kambarį vaikams, į kurį patenkama per pastato – sodo pastato mansardoje esančios patalpos 1-8/9,71 kv. m. langą, nes jokio kito įėjimo į jį nėra, o taip pat šalia garažo yra savavališkai pasistatę patalpą. Ekspertizės akto 11 lape nurodyta, jog rekonstruojamas namas turi net 3 atskirus įėjimus skirtingose fasaduose (sodo pastate 49S1p, priestate 1S1p ir naujai statomame priestate), todėl fiziškai įmanoma suformuoti 2 atskirus butus. Asmeninis ieškovės turtas buvo pagerintas santuokos metu (2011–2018 metais iš esmės (atliktas ne einamasis remontas) sutuoktinių bendromis lėšomis bei prisidedant atsakovo asmeninėmis lėšomis, abiejų sutuoktinių darbu, tokiu būdu atsakovas atitiko ir įrodė visas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalies nuostatas.  Kauno rajono savivaldybės išvadoje nurodyta, jog nebuvo nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) būtų surašytas savavališkos statybos aktas ar pateiktas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Institucija nelaikė, kad Urbanistikos skyriaus pateiktos pastabos visiškai apribojo galimybę gauti statybą leidžiantį dokumentą, taigi nėra kliūčių įteisinti atliktą rekonstrukciją pagal institucijos nurodymus. Teismas vien dėl statybos leidimo neturėjimo negalėjo eliminuoti visų aplinkybių, kuriomis atsakovas siekia pripažinti ginčo turtą sutuoktinių bendrosios jungtine nuosavybe.

9.4.       Nesutiktina su teismo pozicija, kad ginčo namo gerbūvio pagerinimo darbai nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas ir todėl negali būti vertinami. Atsakovo nurodytos aplinkybes patvirtina, kad jis iš esmės pagerino ne tik namą, bet ir jo gerbūvį.

9.5.       Teismo išvados yra prieštaringos. Teismas nurodė, kad vertindamas priteistinos kompensacijos atsakovui dydį, remiasi rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktu, kuriame yra padaryta išvada, jog esant 66 % baigtumui, ūkio būdu rekonstruojamo vertinamo namo statybai reikalinga pinigų suma, skaičiuojant valstybinėmis kainomis 2011–2018 m. laikotarpiu, buvo 59 200 Eur. Tačiau toliau nurodė, kad šia suma negali būti remiamasi apskaičiuojant kompensacijos atsakovui dydį, nes įstatymas reglamentuoja kompensacijos už turto vertės padidėjimą, o ne už atliktus darbus ar investuotas lėšas, priteisimą (CK 3.98 straipsnio 1 dalis). Tokia teismo pozicija yra neaiški, juolab kad jis pats suformavo vieną iš galutinių klausimų ekspertui dėl pastatų nuo 2011 m. iki 2018 m. gegužės 30 d. ūkio būdu atliktų statybos (rekonstrukcijos) darbų vertės (kainos), tačiau eksperto išvada nesirėmė.

9.6.       Nesutiktina su teismo pozicija, kad VĮ Registrų centras išraše esanti informacija, pagal kurią sodo pastato atkūrimo sąnaudų (statybos vertė) yra nurodyta 11 057 Eur, o vidutinė rinkos vertė – 25 544 Eur, leidžia konstatuoti ženklų neatitikimą tarp pagerinto pastato vertės ir pagerinimams reikalingo investuoti darbo ar lėšų vertės. 11 057 Eur vertė yra iki rekonstrukcijos, o ne po jos, kai po statybos darbų atlikimo namo plotas padidėjo nuo 121,70 kv. m (92,70 kv. m + 29,00 kv. m) iki 204,22 kv. m, ką teismas pripažino. Ekspertizės akte nurodyta, kad statybos (rekonstrukcijos) darbų vertės skaičiavimai atliekami pagal rekonstruojamos namo dalies tūrį, kuris yra 523 kub. m. (840 kub. m. po rekonstrukcijos – 317 kub. m iki rekonstrukcijos), todėl nesutiktina su teismo pozicija, kad turi būti sprendžiama dėl kompensacijos atsakovui už 82,52 kv. m turto pagerinimą.

9.7.       Nesutiktina su teismo pateiktais skaičiavimais, jog viso turto vertė yra vienoda, 82,52 kv. m vertė yra 35 720,15 Eur. Minėta kvadratūra už padidėjusią turto dalį buvo skaičiuojama lyginamuoju metodu, atsižvelgiant į pasiūlos rinkos ir jos analizę atsižvelgus į sąlyginai panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas pasirinkimą, įvykusius sandorius NT verčių zonoje pagal eksperto ekspertizės 5.2 punkte (25–26 lapuose) nurodytą informaciją. Tokiu būdu negalima įvertinti statybos darbų įkainio.

9.8.       Nesutiktina su teismo išvada, kad atsakovo nurodytoms aplinkybėms apie namo rekonstrukciją iš dalies prieštarauja ekspertizės metu nustatytos aplinkybės. Ekspertizės akte, be kita ko, daroma išvada, kad rekonstruojamas pastatas, apjungiantis vertinamus pastatus 49Slp ir 2Glp pagal esamą būklę yra vieno buto, vieno aukšto su mansarda ir garažu, plytų ir blokelių mūro konstrukcijos pastatas. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose buvo nurodęs, kad, be rekonstrukcijos, buvo atlikti ir kapitaliniai darbai. Išvažiuojamajame posėdyje buvo matyti, kad pakeistos name patalpų paskirtys ir pertvaros, atlikti vonios ir WC patalpų, kambarių, katilinės įrengimas su katilais, nauji vamzdynai ir kt.. Šios aplinkybes patvirtina ir foto fiksacijos, pateiktos ekspertizės akto 34-36 lapuose. Ekspertizės akto 19 lape, „Konstruktyvų įrengimo koeficiento skaičiavimo suvestinės lentelėje“ pateikti duomenys apie tai, kas įrengta (dalinai įrengta), dėl ko ir buvo nustatytas 66 procentų baigtumas.

9.9.       Teismas, atlikdamas savo skaičiavimus, nepagrįstai dar kartą taikė 66 procentų baigtumo koeficientą, kadangi ekspertas šį koeficientą jau buvo pritaikęs.

9.10.       Nesutiktina su teismo išvada, kad įvertinus statybos darbų įteisinimui reikalingų atlikti veiksmų apimtį, 23 575,30 Eur suma turi būti sumažinama 15 320 Eur atliktų statybos darbų įteisinimui reikalinga pinigų suma. Teismas klausimą apie pastatų rinkos vertę ekspertizės atlikimo dieną suformulavo atsižvelgiant į aplinkybę, kad patalpų pagerinimai buvo vykdomi neturint atitinkamo statybą leidžiančio dokumento, o ekspertas išvadą apie ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertę 2019 m. gruodžio 10 d. padarė šią aplinkybę įvertinęs. Be to, ieškovės nurodyta statybos darbų įteisinimo kaina 15 320 Eur yra preliminaraus pobūdžio, neatsižvelgta, kad dalis nurodytų darbų jau atlikti.

9.11.       Jeigu apeliacinis teismas sutiks su pirmosios instancijos priimtu sprendimu, kuriuo priešieškinio reikalavimas pripažinti Nekilnojamąjį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra atmestas, atsakovui iš ieškovės priteistina 29 750 Eur kompensacija už ūkio būdu atliktus statybos (rekonstrukcijos) darbus, skaičiuotina pagal ekspertizės aktą, kuriame nurodyta, kad ūkio būdu atliktų statybos (rekonstrukcijos) darbų vertė (kaina) yra 59 200 Eur.

9.12.       Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į CK 3.119 straipsnio nuostatas, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Santuokos nutraukimo bylose teismas turi būti aktyvus, tačiau toks nebuvo. Teismas rėmėsi prie 2018 m. rugsėjo 25 d. pateikto ieškovės ieškinio pridėtu dokumentu – VšĮ „Emprekis“ pasirinktų transporto priemonių kaina su PVM. Transporto priemonės įgytos iš fizinių asmenų, todėl nebuvo mokamas PVM mokestis, be to, šalys nebuvo PVM mokėtojos, dėl to kompensacija negalėjo būti priteistina su PVM. Aplinkybę dėl PVM kainos atsakovo atstovė nurodė paskutiniame teismo posėdyje, tačiau į tai teismas neatsižvelgė. Kompensacija turėjo būti mažinama bent iki 777,50 Eur be PVM, (2 505 Eur (TOYOTA) – 950 Eur (ŠKODA) = 1 555 Eur : 2 = 777,5 Eur). Teismas neatsižvelgė, kad sprendimo priėmimo dieną, praėjus daugiau nei 3 metams nuo pateiktų VšĮ „Emprekis“ duomenų, transporto priemonės nusidėvėjo, todėl atitinkamai turėjo sumažėti ir kaina.

9.13.       Pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas tarp šalių bylinėjimosi išlaidas, neįvertino, kad ieškovės ieškiniu buvo suformuoti 8 reikalavimai, tačiau šalims sudarius Taikos sutartį, buvo likę ieškovės reikalavimai tik dėl kilnojamojo turto ir kompensacijos už transporto priemonę. Atsakovas, siekdamas sudaryti Taikos sutartį, dėjo maksimalias pastangas ir iš esmės sutiko su visais ieškovės reikalavimais, tačiau nei vienas priešieškinio reikalavimas Taikos sutarties sudarymo metu nebuvo patenkintas. Šalims sudarius Taikos sutartį buvo neišspręstas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, jos turėtų būti mažinamos, atsižvelgiant į likusių patenkintų ieškinio reikalavimų apimtį (2 turtiniai reikalavimai) ir vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais

9.14.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė 122 Eur žyminio mokesčio, kadangi sudarius Taikos sutartį, 75 procentai žyminio mokesčio turėjo būti grąžintina.

10.       Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

10.1.       Atsakovas neturi teisinio pagrindo neteisėtai atliktų statybos darbų ir neįteisinto rezultato prilyginti ieškovės teisėtai įgytam asmeniniam turtui ir tokiu būdu jį laikyti iš esmės pagerintu bei atitinkančiu CK 3.90 straipsnio 1 dalies sąlygas. 

10.2.       Bylos duomenys patvirtina, jog po atliktų statybos darbų (rekonstrukcijos) nekilnojamojo turto kadastriniai matavimai nėra atlikti, todėl tikslių rekonstruoto pastato parametrų ir duomenų apie visišką atliktų darbų atitiktį UAB „Architektu pastogė“ projektiniams pasiūlymams byloje nėra.

10.3.       Bylos duomenys patvirtina, kad 2014 m. kovo 7 d. per informacinę sistemą „Infostatyba“ buvo pateiktas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą sodo pastato ir garažo rekonstravimui į vieno buto gyvenamąjį namą, tačiau prašymas nebuvo patenkintas ir statybą leidžiantis dokumentas nebuvo išduotas. Atsakovas apeliaciniame skunde klaidingai nurodo, jog ginčo atveju neva turėtų būti vertinamos tik Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus pastabos. Prašymui išduoti statybą leidžiantį dokumentą nepritarė ne tik Kauno rajono savivaldybės administracijos urbanistikos skyrius, bet ir AB „Lesto“ (šiuo metu AB „Energijos skirstymo operatorius“) Kauno regiono tinklo valdymo departamento tinklo plėtros skyrius, Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba ir UAB „Kauno vandenys“. Iš šių institucijų pastabų matyti, kad siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, reikalinga pateikti papildomus dokumentus, keisti projektinę dokumentaciją, atlikti papildomas investicijas ir galimai imtis papildomu teisinių priemonių šiems tikslams pasiekti (pvz., gauti privataus asmens — vandentiekio tinklų savininko sutikimą). Egzistuoja tik teorinė galimybė gauti statybą leidžiantį dokumentą.

10.4.       Sutiktina su teismo išvada, jog gerbūvio pagerinimo darbai nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl jie nevertintini.

10.5.       Nėra vieningos ir aiškios teismų praktikos dėl kompensacijos skaičiavimo tais atvejais, kai nustatoma, jog netaikytinos CK 3.90 straipsnio 1 dalies nuostatos ir turtas nepripažįstamas bendrąją jungtine nuosavybe, todėl kiekvienu atveju teismas sprendžia dėl kompensacijos dydžio, įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių ir byloje esančių duomenų visumą.

10.6.       Šioje byloje atliktos ekspertizės išvadose inter alia nurodoma, kad ginčo nekilnojamojo turto (sodo namo ir garažo) nuo 2011 m. sausio 10 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. ūkio būdu atliktų statybos darbų vertė yra 59 200 Eur. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių asmeninių atsakovo lėšų panaudojimą nekilnojamojo turto remontui (pagerinimui), taip pat įrodymų, patvirtinančių, kad šalys disponavo tokia pinigų suma (59 200 Eur). Dėl to pirmosios instancijos teismas kaip kompensacijos nustatymo pagrindą pagrįstai vertino ne ekspertizės akte nurodytą sumą už atliktus statybos darbus, o padidėjusią nekilnojamojo turto vertę.

10.7.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šiuo metu ieškovei priklausantis nekilnojamasis turtas (sodo namas ir garažas) yra integruotas į vieną pastatą ir byloje nėra duomenų apie jo vertę ekspertizės atlikimo dieną. Ieškovė sutinka, jog teismas pagrįstai skaičiavo kompensaciją už padidėjusį plotą, tačiau po rekonstrukcijos padidėjęs plotas paskaičiuotas nekorektiškai ir selektyviai parenkant skaičiavimo vienetus.

10.8.       Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad negalima mažinti kompensacijos dydžio ta suma, kiek kainuotų darbų įteisinimas, jei turime eksperto paskaičiavimus be statybą leidžiančio dokumento.  

10.9.       Vertinant atsakovui priteistos kompensacijos dydį, svarbu atsižvelgti į pirmosios instancijos teismo pagrįstai nustatytas aplinkybes, kad: (1) patekimas į naujai pastatyto priestato patalpas — tik per langą, priestato grindys — be dangos, sienos — be apdailos, lubos — be apdailos, vidaus durys — nesumontuotos, nėra elektros jungiklių, vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų nėra, radiatorių nėra ir pan.; (2) nekilnojamasis turtas iki statybos darbų buvo tinkamas gyventi, o esamoje fizinėje būklėje neeksploatuojamas ir nėra pritaikytas eksploatavimui; (3) nekilnojamojo turto baigtumas iš 100 proc. sumažėjo iki 66 proc.; (4) naujai atsiradusio priestato vertė negali būti prilyginama iki rekonstrukcijos buvusio ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio 100 proc. baigtumo pastatų vertei.

10.10.       Bylos nagrinėjimo metu buvo nurodytas vienintelis atsakovo nesutikimo su priteistina kompensacija už jam tenkančią didesne turto dalį, padalijant transporto priemones, motyvas — atsakovo siekis transporto priemonę padovanoti sūnui. Priešieškiniu jokių reikalavimų, susijusių su kitokiu transporto priemonių padalijimu, atsakovas nereiškė. Pažymos apie transporto priemonių vertes buvo pateiktos kartu su 2018 m. rugsėjo 25 d. ieškiniu. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nekėlė klausimų, susijusių su transporto priemonių vertėmis, savo pozicijos šiuo aspektu negrindė ir neįrodinėjo (neteikė įrodymų). Dėl to nesutiktina su atsakovo teiginiais, jog teismas turėjo būti aktyvus, rinkti už atsakovą įrodymus apie transporto priemonių vertes.

10.11.       Nesutiktina su atsakovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės ir turėtų būti mažinamos, atsižvelgiant į likusių patenkintų ieškinio reikalavimų apimti (2 turtiniai reikalavimai) ir vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais.  Ieškovė neprašė atlyginti bylinėjimosi išlaidų, patirtų iki Taikos sutarties tarp šalių sudarymo momento, t. y. teismas priteisė tik tas bylinėjimosi išlaidas, kurios buvo patirtos po Taikos sutarties sudarymo ir nagrinėjant likusius ieškinio reikalavimus. Tai pagrindžia šios aplinkybės: nuo ieškinio pareiškimo ieškovę atstovavo advokatė D. Ž.; (duomenys neskelbtini) nutartimi buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta Taikos sutartis dėl dalies ieškinio reikalavimų; 2020 m. spalio 8 d. pranešimu advokatė D. Ž. informavo teismą apie ieškovės atstovavimo sutarties nutraukimą; 2020 m. spalio 19 d. ieškovė sudarė sutartį dėl teisinių paslaugų su advokatu D. P.; 2021 m. lapkričio 15 d. pateiktas ieškovės atstovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Iš pateiktos teisinių paslaugų ataskaitos matyti, kad prašoma priteisti ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas nuo 2020 m. spalio 19 d. iki 2021 m. spalio 28 d., t. y. tik tas išlaidas, kurias ieškovė patyrė ją atstovaujant advokatui D. P..

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12.       Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

13.       Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo reikalavimo pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, rekonstruotą santuokos metu, ar teisingai nustatė transporto priemonių vertę bei atsakovui priteistinos piniginės kompensacijos dydį ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14.       Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą - duomenis apie transporto priemonių vertes iš internetinio tinklalapio www.autogidas.lt. ir prašė jį priimti.

15.       Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo priežasčių, kurios užkirto jam kelią pateikti prašomus priimti įrodymus iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pirmosios instancijos teisme. Su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai nepasižymi jokiomis ypatingomis savybėmis, kurios galėjo atsirasti tik po sprendimo priėmimo ir bylos apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo metu.

16.       CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Įrodymų ribojimu apeliacijoje siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-286/2013).

17.       Vadovaujantis šiomis nuostatomis ir atsižvelgiant į tai, kad prašomi priimti įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, juos priimti atsisakoma.

Dėl santuokos metu rekonstruotų nekilnojamųjų daiktų pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe

18.       CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytą turtą gali pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.

19.       Apeliacine tvarka vertinamoje byloje nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – pastatas-sodo pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtas indeksu 49S1p,  bendras plotas 92,70 kv. m, 25 544 Eur vertės; pastatas-garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtas indeksu 2Glp, bendras plotas 29,00 kv. m, 605 Eur vertės; pastatas-šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 36 kv. m ploto, 199 Eur vertės; pastatas-ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 15 kv. m ploto, 301 Eur vertės. Nurodoma turto rinkos vertė nustatyta masinio vertinimo būdu 2011 m. kovo 29 d. Šis turtas įgytas pagal 2011 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutartį Nr. 4VJ-4165 su uzufrukto teise dovanotojai K. S.. 

20.       Atsakovas priešieškiniu ir patikslintu priešieškiniu prašė pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe pastatą-sodo pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatą-garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) motyvuodamas tuo, kad santuokos metu jie buvo rekonstruoti. Ieškovė rekonstrukcijos faktą pripažino. Statybos darbai atlikti neturint statybos leidimo.

21.       Paskyrus teismo ekspertizę ūkio būdu atliktų ginčo turto statybos (rekonstrukcijos) darbų vertei nustatyti konstatuota, kad vertinami pastatai 49Slp ir 2Glp pagal kadastrinių matavimų bylos duomenis (1994 m. lapkričio 1 d.) buvo atskiri sublokuoti pastatai, turintys bendrą sieną ir skirtingas paskirtis (kita (sodų) ir pagalbinio ūkio)). Vizualinės apžiūros metu 2019 m. gruodžio 10 d. nustatyta, kad abu pastatai kartu su priestatu ĮSI p yra integruoti į vieną - rekonstruojamą pastatą, todėl abiejų vertinamų pastatų 49Slp ir 2Glp pagrindinės naudojimo paskirtys (kita (sodų) ir pagalbinio ūkio) buvo planuotos pakeisti į maksimalaus ir geriausio panaudojimo paskirtį – gyvenamajai paskirčiai (t. y. vieno-dviejų butų pastatas-gyvenamasis namas). Tai pagrindžia Kauno rajono savivaldybės administracijos 2019 m. rugsėjo 11 d. raštas Nr. SD-1398, kuriame informuojama apie 2014 m. kovo 7 d. pateiktą ir registruotą prašymą (duomenys neskelbtini) išduoti statybos leidimą, statinio projektas „Sodo pastato 49Slp ir garažo 2Glp rekonstravimas į vieno buto gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini)“.

22.       Rekonstruojamas pastatas, apjungiantis vertinamus pastatus 49Slp ir 2Glp, pagal esamą būklę yra vieno buto, vieno aukšto su mansarda ir garažu, plytų ir blokelių mūro konstrukcijos pastatas, statybos pabaigos metai 1985m., rekonstrukcijos pradžia 2011 m., nebaigtas statyti/ įrengti, statybos darbų baigtumo procentas nenustatytas, kadastriniai matavimai neatlikti. Ekspertas, fiksuodamas vertinamo pastato patalpų plotus, naudojosi byloje pateiktais kadastrinių matavimų ir registro duomenimis bei UAB „Architektų pastogė“ projektiniais pasiūlymais. Pastato 1 aukštą su mansarda jungia vidiniai laiptai. Pastate patalpos suformuotos pirmame ir mansardiniame aukštuose, pertvaros įrengtos. Mansardoje esančios sodo pastato (senos statybos) ir naujo priestato patalpos atskirtos, patekimas į priestato patalpas tik per langą. Rekonstruojamas pastatas turi net 3 atskirus įėjimus skirtinguose fasaduose (sodo pastate 49Slp, priestate 1S1 p ir naujai statomame priestate), todėl fiziškai įmanoma suformuoti 2 atskirus butus. Rekonstruojamo pastato bendras plotas 204,22 kv. m.

23.       Minėta, jog pirmosios instancijos teismas pripažino, kad namas šalių santuokoje buvo pagerintas iš esmės. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentais, kuriais kritikuojama pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis (atsakovas) nepagrindė teisės reikalauti pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe nekilnojamąjį daiktą, kurio rekonstrukcija buvo atlikta neturint statybą leidžiančio dokumento (savavališkai) ir dėl to nėra teisiškai įregistruota.

24.       Pasisakydamas dėl nekilnojamojo daikto pripažinimo civilinių teisių objektu kriterijų, nekilnojamojo daikto teisinės registracijos, kadastrinių matavimų reikšmės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į tokius daiktus, kitų juridinių faktų teisinė registracija turi konkrečią ir aiškiai apibrėžtą paskirtį – išviešinti ir kartu užtikrinti visuotinį prieinamumą prie teisinių duomenų apie nekilnojamuosius daiktus (CK 4.261 straipsnis). Teisinė registracija nėra tas juridinis faktas, kuris pats savaime lemtų nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į tokį daiktą teisinį likimą. CK 1.98 straipsnio, reglamentuojančio daiktus, kaip civilinių teisių objektus, antrojoje dalyje nustatyta, kad nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji). Šios nuostatos, bendriausia prasme reglamentuojančios nekilnojamuosius daiktus, kaip civilinių teisių objektus, patvirtina, kad teisinė registracija nėra būtinoji nekilnojamojo daikto pripažinimo civilinių teisių objektu sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-687/2019).

25.       Taigi rekonstruoto ginčo pastato teisinė registracija nėra būtinoji nekilnojamojo daikto pripažinimo civilinių teisių objektu sąlyga, jeigu įstatymai konkrečiais atvejais nenustato kitaip. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gegužės 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019, spręsdamas dėl teisiškai neįregistruoto turto (tvoros, šuns voljero ir malkinės) pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe yra pažymėjęs, jog faktiškai esantys nekilnojamieji daiktai, neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nesudaro pagrindo spręsti dėl šio turto nepripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. Toks neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre turtas gali būti pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe ir padalytas (CK 4.47 straipsnio 4 punktas), nebent būtų įrodyta savavališka statyba, kuri negali būti įteisinta.

26.       Pirmosios instancijos teismas pastarosios aplinkybės byloje nenustatinėjo. Vertinant ginčo rekonstrukcijos kaip būtinos sąlygos pripažinimui bendrąja jungtine nuosavybe įteisinimo galimybę, teisėjų kolegija vadovaujasi 2021 m. birželio 4 d. į bylą pateikta Kauno rajono savivaldybės administracijos išvada dėl statybą leidžiančio dokumento adresu (duomenys neskelbtini), ir ieškovės pateiktais duomenimis.  

27.       Minėtoje išvadoje nurodyta, jog „2014-03-07 per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ buvo pateiktas ir 2014-03-10 registruotas prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Prašymo teikėjas: E. M.. Statinio projektas: „Sodo pastato 49S1p ir garažo pastato 2G1p rekonstravimas į vieno buto gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini)“ (dokumento Nr. DOK-108252). Atsižvelgiant į tai, kad dalis projektą tikrinančių institucijų (AB „Lesto“ (dabar AB „Energijos skirstymo operatorius“) Kauno regiono tinklo valdymo departamento tinklo plėtros skyrius, Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyrius, UAB „Kauno vandenys“) nepritarė statinio projektui ir pateikė pastabas, kurios nebuvo ištaisytos ar kitaip pašalintos, statybą leidžiantis dokumentas atlikti sodo ir garažo pastatų rekonstravimo vieno buto gyvenamąjį namą pagal aukščiau nurodytą statinio projektą adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo išduotas. Savivaldybės administracijai nėra žinoma, kad būtų ištaisytos projektą tikrinančių institucijų pateiktos pastabos, todėl ir šiuo metu statybą leidžiantis dokumentas nėra išduotas. Savivaldybės administracijos Urbanistikos skyrius tikrindamas projektą pateikė tokias pastabas: „Pridėti vandentiekio savininko sutikimą bei nuosavybę įrodančius dokumentus, pridėti SB [sodų bendrijos] pirmininko sutikimą, bei uzufruktoriaus sutikimą.“. Atsižvelgiant į tai, kad šios pastabos iš esmės susijusios su papildomų dokumentų pateikimu, nelaikytina, kad Savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus pateiktos pastabos visiškai apriboja galimybę gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pažymėtina, kad praėjus 7 metams nuo projektavimo ir projekto derinimo pradžios, teikiant projektą pakartotinam derinimui, jo sudėtyje esantys privalomieji projekto dokumentai privalo būti galiojantys – techninės prisijungimo sąlygos, topografiniai tyrinėjimai bei kt. ir projektas turi būti rengiamas ar koreguojamas remiantis būtent atnaujintais dokumentais ir galiojančių bei taikomų teisės aktų nuostatomis.“

28.       2021 m. birželio 15 d. ieškovė pateikė duomenis iš konkrečių institucijų (Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, UAB „Kauno vandenys“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, Kauno rajono savivaldybės)  apie tai, kokius papildomus dokumentus reikia pateikti, keisti projektinę dokumentaciją, atlikti papildomas investicijas ir imtis papildomų teisinių priemonių savavališkos statybos įteisinimui (DOK-784000). Pvz., AB „Energijos skirstymo operatorius“ nurodė, jog pateiktam rekonstrukcijos projektui 2014-04-08 nepritarta, kadangi rekonstruojamas Objektas pateko į 0,4 kV oro linijos elektros tinklų apsaugos zoną. Objekto savininkui 2014-09-15 buvo išduotos elektros įrenginių iškėlimo sąlygos Nr. TS14-19533, tačiau jos nebuvo įvykdytos. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 24 straipsnio 1 punktas oro linijos apsaugos zoną apibrėžia kaip išilgai oro linijos esančią žemės juostą, kurios ribos nustatomos matuojant horizontalų atstumą į abi puses nuo kraštinių oro linijos laidų, ir oro erdvė virš šios juostos. Oro linijos apsaugos zonos ribos nustatomos atsižvelgus į šių linijų įtampą: iki 1 kV įtampos oro linijoms – po 2 metrus. Remiantis minėto įstatymo 25 str. 2 d. 1 p. elektros tinklų apsaugos zonose statinių statyba, kuri yra pavojinga aplinkai, žmonių turtui, jų gyvybei ar sveikatai, yra draudžiama. Analogiškos teisės aktų nuostatos galiojo ir rekonstrukcijos projekto derinimo metu. Papildomai pažymėjo, jog vartotojo pageidaujami rekonstruoti ar perkelti energetikos įmonei priklausantys energetikos objektai, kliudantys statinių statybai yra rekonstruojami ar perkeliami vartotojo, gamintojo ar kito asmens ir energetikos įmonės susitarimu teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Vartotojas, gamintojas ar kitas asmuo, kurio prašymu energetikos objektas yra rekonstruojamas ar perkeliamas, apmoka energetikos objekto rekonstravimo ar perkėlimo išlaidas. Atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros Energetikos 75 str. 10 d., tuo atveju, kai asmuo pageidauja rekonstruoti ar perkelti skirstomųjų tinklų operatoriui priklausančias anksčiau kaip prieš 20 metų įrengtas 0,4–10 kV įtampos elektros oro linijas ir (ar) oro kabelių linijas, kliudančias statinių statybai ar dėl kitų priežasčių, šis asmuo apmoka skirstomųjų tinklų operatoriui 50 procentų visų operatoriaus išlaidų, patirtų rekonstruojant ar perkeliant šiuos objektus. Kadangi 2014 m. išduotos elektros įrenginių iškėlimo sąlygos Nr. TS14-19533 nebegalioja, AB „Energijos skirstymo operatorius“ kviečia pateikti paraišką jos savitarnos svetainėje www.eso.lt, ? „Savitarna“. Nurodo, kad gavę tokią paraišką, parengs ir išduos perkėlimo (rekonstravimo) projektavimo sąlygas, pagal kurias turi būti parengtas perkėlimo projektas ir sąmata. Nekilnojamojo turto savininkas ar jo įgaliotasis asmuo turės pasirašyti Elektros tinklų ir įrenginių perkėlimo (rekonstravimo) paslaugos sutartį ir sumokėti sutartyje nurodytą paslaugos mokestį. Sumokėjus paslaugos mokestį, paslaugos teikėjas atliks elektros įrenginių iškėlimo darbus.

29.       Esant tokioms aplinkybėms (daugybei neatliktų arba iš naujo atliktinų, didelių savo apimtimi ir pinigine verte veiksmų statybos leidimui gauti) teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacine tvarka tikrinamoje byloje šiuo metu negalima daryti išvados nei apie tai, kad šalių savavališkai atlikta sodo pastato rekonstrukcija bus įteisinta, nei kad įteisinimas apskritai negalimas. Dėl to vadovaujasi bendro turto padalijimo tvarka, nustatyta CK 3.118 straipsnyje, pagal kurią dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Nustatydamas bendrą ir asmeninį turtą teismas vadovaujasi CK 3.87–3.91 straipsniais. Pagrindinis rodiklis, leidžiantis atskirti asmeninį sutuoktinių turtą nuo bendro, yra turto įgijimo momentas. Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o turtas, abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo, yra kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė, jei nenustatyta kitaip (CK 3.87 straipsnis, 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus, pagrindžiančius tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2011). 

30.       Šalių bendrosios nuosavybės pabaigoje realiai egzistuojantis ginčo turtas yra ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantys sodo pastatai, kuriuos šalys savavališkai rekonstravo santuokos metu.

31.       CK 4.103 straipsnio 1 dalis nustato, kad, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2011 buvo pažymėta, kad sutuoktinių vardu neįteisintas ginčo žemės sklype pastatytas ūkinis pastatas negali būti laikomas santuokoje įgytu turtu, tačiau medžiagos, sutuoktinių panaudotos nurodytam objektui statyti, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri turi būti padalyta šalių santuokos nutraukimo byloje (CK 3.127 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. spalio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 3K-3-372-611/2018, pasisakydama dėl apeliacinės instancijos teismo vertinimo, kad neįteisintas rekonstruotas sodo pastatas nėra dalytinas turto objektas, nurodė, jog santuokos nutraukimo byloje gali būti sprendžiamas klausimas tik dėl realiai egzistuojančio turto padalijimo. Tačiau tai, kad sodo pastato rekonstrukcija nėra įteisinta, nėra kliūtis apskaičiuoti ir į dalytino turto balansą įtraukti statybos darbus šiam sodo pastatui rekonstruoti.

32.       Kadangi ginčo pastatų statybos (rekonstrukcijos) darbai buvo atlikti po santuokos sudarymo, tačiau neturint statybos leidimo ir nėra įteisinti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė bendrąja jungtine nuosavybe pripažinti ne rekonstruotą sodo pastatą, o jo rekonstrukcijos darbus (CK 3.87 straipsnis). Dėl to nėra teisiškai reikšmingi apelianto argumentai, susiję su esminiu ginčo turto pagerinimu, privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius nebuvimu ar kad buvo atlikti ne tik rekonstrukcijos, bet ir, apelianto teigimu, kapitaliniai darbai. Šiame kontekste pažymėtina, kad egzistuojanti teorinė galimybė gauti statybą leidžiantį dokumentą savaime nereiškia, jog toks leidimas bus išduotas, kita vertus, nutraukiant santuoką teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1 dalis).

Dėl piniginės kompensacijos dydžio

33.       Atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovui priteistinos piniginės kompensacijos dydį, nepagrįstai nevertino ginčo turto gerbūvio darbų (tvoros aplink visą sklypą aptvėrimo, naujo stiklinio šiltnamio pastatymo, iš daržinės įrengto vasarnamio, kuriame yra išbetonuotos grindys, įdėti langai, patalpa išdažyta).

34.       Formuodamas teismų praktiką dėl teismo aktyvumo ir proceso tvarkos šeimos bylose kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tokiose bylose būna pareikšti šalių reikalavimai nustatyti šalių kaltę dėl santuokos iširimo, padalyti bendrą santuokinį turtą, paskirstyti prievoles kreditoriams. Šie reikalavimai lemia ginčo teisinį santykį ir ginčo (ieškinio) dalyką. Ieškinio dalykas – tai ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia ieškinyje išdėstytą reikalavimą, yra ieškinio pagrindas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktas). Ieškinio dalykas ir pagrindas, taip pat atsakovo atsiliepime išdėstyti atsikirtimai į ieškinį, nurodant nesutikimą CPK su ieškinio dalyku ir patvirtinančias tokį nesutikimą aplinkybes, apibrėžia bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas. Dėl to byla nagrinėjama pagal šalių pareikštus reikalavimus ir jais prašomus taikyti teisių gynimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014). Taigi pasirinkimo teisė įvardinti faktinį pagrindą, sudarantį galimybę nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos, priklauso ieškovui (priešieškinį teikiančiam atsakovui) (CK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

35.       Nors priešieškinį ir patikslintą priešieškinį atsakovas grindė ne tik ginčo pastatų rekonstrukcija, bet ir kitais žemės sklypo bei kitų jame esančių statinių pagerinimo darbais, bendrąja jungtine nuosavybe prašė pripažinti ne visus nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), objektus, o tik tuos, kurių unikalūs Nr. yra (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog patikslintas priešieškinis buvo pateiktas atlikus teismo ekspertizę dėl ginčo turto rekonstrukcijos darbų vertės nustatymo, ieškovei nesutinkant šį turtą padalinti natūra ir dėl to atsakovui patikslinus priešieškinio reikalavimus dėl piniginės kompensacijos dydžio, tačiau ir patikslintame priešieškinyje atsakovas nenurodė kitų objektų pagerinimo vertės ir neprašė ją priteisti (pageidavo ginčo statinius priteisti ieškovei, jam priteisti piniginę kompensaciją už ieškovei natūra tenkančią turto dalį).

36.       Taigi, pirmosios instancijos teismas neturėjo nei procesinio, nei materialinio teisinio pagrindo vertinti kitų minėtu adresu esančių nekilnojamojo turto objektų pagerinimo darbų ir spręsti dėl jų kompensavimo atsakovui. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas atsakovui priteistinos piniginės kompensacijos dydį, padarė nepagrįstą išvadą apie tai, jog įstatymas reglamentuoja kompensaciją už turto vertės padidėjimą, o ne už atliktus darbus ar investuotas lėšas (CK 3.98 straipsnio 1 dalis), todėl negalima remtis teismo eksperto nustatyta šalių santuokos metu atliktos statybos (rekonstrukcijos) darbų verte (kaina).

37.       Minėta, kad šalių santuokos metu savavališkai rekonstruoti pastatai asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir nėra pagrindo juos pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog dėl tų pačių aplinkybių nėra pagrindo daryti ir išvadą apie ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto vertės padidėjimą (toks turtas šalių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje teisiškai neegzistuoja).

38.        Nėra ginčo dėl to, kad bendroji jungtinė šalių nuosavybė yra rekonstrukcijos metu atlikti statybos darbai (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, jog tokiais atvejais santuokos nutraukimo metu yra dalintina jų vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-611/2018, kurios aplinkybės yra tapačios nustatytoms apeliacine tvarka vertinamoje byloje).

39.       Dalijamo bendro turto vertė turi būti nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Taigi, nagrinėjamu atveju ir statybos darbų kaina turi būti nustatoma bei dalintina atsižvelgiant į statybos darbų rinkos kainas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Teismui paskyrus rinkos vertės nustatymo ekspertizę ekspertas pateikė išvadą, kad rekonstrukcijos, atliktos nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 30 d., ūkio būdu atliktų statybos (rekonstrukcijos) darbų vertė yra 59 200 Eur. Šią sumą ekspertas apskaičiavo įvertinęs tai, kad, jei namo rekonstrukcija būtų užbaigta 100 procentų, tam reikėtų 102 000 Eur pinigų sumos; kadangi ji baigta 66 proc., statybos darbų kaina yra 67 320 Eur, kurios reikia, jei namą statytų statybos įmonės; rekonstrukciją vykdžius ūkio būdu, tiesioginės statybos išlaidos yra 59 200 Eur (iš 67 320 atimama 12 proc.).

40.       Pusė šios sumos sudaro 29 600 Eur (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, būtent tokio dydžio piniginė kompensacija priteistina atsakovui, iš dalies tenkinant patikslintą priešieškinį. Pažymėtina, jog šalys apeliacine tvarka neginčija nei eksperto išvadų dėl statybos darbų ir jų vertės, nei ginčo pastatų rinkos vertės 2019 m. gruodžio 10 d. (88 400 Eur), nustatytos atsižvelgiant ir į tai, kad patalpų pagerinimo darbai buvo vykdomi neturint statybą leidžiančio dokumento.

41.       Apibendrinant pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai sprendė ne tik apie dalintiną bendrosios jungtinės nuosavybės objektą, bet ir apie būtinumą sumažintini atsakovui priteistinos piniginės kompensacijos sumą 34 proc. (be kita ko, statybos darbų vertę bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje ekspertas apskaičiavo įvertinęs ir statinio baigtumo lygmenį) bei atimti iš priteistinos sumos statinio įteisinimui reikalingas sąnaudas – apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jei ir egzistuotų sąlygos sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada apie kompensacijos skaičiavimą nuo namo rinkos vertės padidėjimo, statybos darbų įteisinimo suma nėra pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais (2021 m. spalio 28 d. ieškovės pateikti duomenys apie atliktinus darbus ir tam reikalingas išlaidas tik preliminarūs); kita vertus, pirmosios instancijos teismo išvada apie kompensavimą už statinio vertės padidėjimą yra iš esmės klaidinga.

42.       Nutarus, kad dalintina bendroji jungtinė nuosavybė yra pastato statybos (rekonstrukcijos) darbai, kurie, kaip nustatė ekspertas, yra atlikti ir senojoje namo dalyje, ir padidinus namo plotą, nepasisakytina dėl neaktualių apeliacinio skundo argumentų apie neteisingas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl kompensacijos apskaičiavimo pagal naujai sukurto ploto dydį ir statybos darbų sudėtį.

Dėl transporto priemonių vertės

43.       Atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas dalintinų transporto priemonių vertę, nebuvo aktyvus ir dėl to nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog nuo VšĮ „Emprekis“ 2018 m. rugsėjo mėn. atlikto įvertinimo praėjo daugiau nei trys metai, todėl transporto priemonės nusidėvėjo, atitinkamai turėjo sumažėti ir jų kaina, taip pat į tai, kad automobiliai pirkti iš fizinių asmenų, todėl jų vertė turėjo būti sumažinta pažymoje nurodyta  pridėtinės vertės mokesčio dalimi.   

44.       Pažymos apie transporto priemonių vertes buvo pateiktos kartu su 2018 m. rugsėjo 25 d. ieškiniu. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nekėlė klausimų, susijusių su transporto priemonių vertėmis, neteikė įrodymų apie jų sumažėjimą dėl nusidėvėjimo, byloje nėra duomenų apie šių transporto priemonių įsigijimą. Apeliacine tvarka vertinamoje byloje nėra nustatytas nei vienas CPK 376 straipsnyje numatytas pagrindas viršyti pareikštus reikalavimus ar taikyti alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (reikalavimus dėl santuokos nutraukimo padarinių pareiškė abu sutuoktiniai, procesas vyksta vadovaujantis dispozityvumo ir rungimosi principais, nėra sprendžiama dėl šalių nepilnametės dukters teisių ir interesų, susijusių su apelianto ginčijama jam priteisto automobilio verte, gynimo, sutuoktinio išlaikymo, bylos aplinkybės nepatvirtina, kad byloje egzistuoja viešojo intereso gynimo būtinumas). Pastarajame kontekste svarbi kasacinio teismo praktika, kurioje yra išaiškinta, jog CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Kai abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, o byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais, tai teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

45.       Papildomai pažymėtina, kad apie automobilių kainos mažinimą pridėtinės vertės mokesčio suma atsakovo atstovė nurodė tik baigiamųjų kalbų metu (garso įrašas nuo 47.54). CPK 253 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas draudimas bylos dalyviams baigiamųjų kalbų metu remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

46.       Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl dalintinos bendrosios jungtinės nuosavybės objekto ir nustatydamas atsakovui priteistos piniginės kompensacijos sumą, netinkamai pritaikė priimamoje nutartyje nurodytas materialinės teisės normas, todėl sprendimas pakeistinas (CPK 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalis 3 punktas), iš ieškovės atsakovui priteistą piniginę kompensaciją padidinant iki 28 660 Eur (29 600 Eur -940 Eur atsakovui tenkanti didesnė dalis už transporto priemonę).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47.       Teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi patvirtino šalių taikos sutartį, kuria jos susitarė dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo su motina, atsakovo bendravimo su dukra tvarkos ir dukters išlaikymo (nuo Taikos sutarties pasirašymo dienos atsakovas įsipareigojo mokėti dukters P. M., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 230,00 Eur iki dukters pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą mokant iki einamojo mėnesio dvidešimt penktos dienos, pervedant pinigus į E. M. sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant E. M.).

48.       Teisė susitarti dėl taikios bylos baigties (visų ar dalies byloje pareikštų materialiųjų reikalavimų bei patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo) priklauso šalims (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Taikos sutartimi šalys nesusitarė dėl savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su minėtais byloje pareikštais reikalavimais, paskirstymo, todėl atmestini apelianto argumentai, kad teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas priimant sprendimą, neatsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovas dėjo maksimalias pastangas taikos sutarties sudarymui bei iš esmės sutiko su visais ieškovės reikalavimais. Tačiau teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apelianto argumentą, jog apskaičiuojant bylinėjimosi išlaidų dydį pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino, kad dėl dalies materialiųjų reikalavimų šalys susitarė taikiai.

49.       Ieškovė byloje yra sumokėjusi 1 815 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, 122 Eur žyminio mokesčio (pateikiant ieškinį elektroninėmis ryšio priemonėmis, 75 Eur žyminio mokesčio už santuokos nutraukimą ir 47 Eur žyminio mokesčio už turtinius reikalavimus; ieškovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo); 200 Eur už eksperto kvietimą į teismo posėdį apklausai, iš viso 2 015 Eur advokato pagalbos ir su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir 122 Eur žyminio mokesčio.  

50.       Atsakovas sumokėjo 588 Eur žyminį mokestį už priešieškinį dėl ginčo pastato, kurio vertė 26 149 Eur, pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe; patikslintas priešieškinis dėl 44 200 Eur piniginės kompensacijos priteisimo 888 Eur žyminiu mokesčiu nėra apmokėtas (nesumokėta žyminio mokesčio dalis sudaro 300 Eur (888 – 588)); 1 000 Eur už ekspertizę, 2 600 Eur už advokato padėjėjos teisinę pagalbą, iš viso 3 600 Eur advokato pagalbos bei su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir 588 Eur žyminio mokesčio.

51.       Abiejų šalių patirtos advokato, advokato padėjėjos pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, juolab įvertinus bylos trukmę (iškelta 2018 m. gruodžio 10 d.).

52.       Byloje buvo pareikšti trys neturtiniai ir du turtiniai ieškinio reikalavimai (turto padalijimo ir išlaikymo) ir du turtiniai priešieškinio reikalavimai (dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir piniginės kompensacijos priteisimo). Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo atsakovo mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 62 Eur (230 x 12) x 3 / 100 x 75 / 100)) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šalys gera valia susitarė dėl trijų neturtinių ieškinio reikalavimų bei išlaikymo ir, kaip minėta, su šiais reikalavimais susijusių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo neaptarė. Teismas išsprendė ginčą dėl vieno ieškovės neturtinio ir vieno turtinio reikalavimo ir dviejų atsakovo turtinių reikalavimų. Patenkinus vieną ieškovės neturtinį reikalavimą, vieną turtinį reikalavimą ir vieną atsakovo turtinį reikalavimą, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos laikantis CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto proporcingumo principo.

53.       Ieškovės neturtinis reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir turtinis reikalavimas dėl automobilių priteisimo patenkintas visiškai, atsakovo turtinis reikalavimas – 67 proc. (28 660 x 100 / 44 200), todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 2 015 Eur advokato pagalbos ir su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, iš ieškovės atsakovui – 2 412 šių išlaidų (3 600 x 67 / 100).

54.       Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistina 122 Eur žyminio mokesčio. Priešieškinį patenkinus 67 procentais, iš ieškovės atsakovui priteistina 588 Eur žyminio mokesčio. Valstybei mokėtinas žyminis mokestis už patenkintą 28 660 Eur priešieškinio dalį sudaro 645 Eur, todėl iš ieškovės valstybei priteistina 57 Eur žyminio mokesčio (645 – 588). Iš atsakovo valstybei priteistina 243 Eur nesumokėta žyminio mokesčio dalis pateikiant patikslintą priešieškinį (300 – 57) (CPK 96 straipsnio 2, 3 dalys).

55.       Sudarius taikos sutartį dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo su motina, atsakovo bendravimo su dukra tvarkos bei išlaikymo ir šalims susitarus dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nėra CPK 87 straipsnio 2 dalyje nustatyto pagrindo grąžinti ieškovei 75 proc. žyminio mokesčio (santuoką nutraukė teismas, kiti minėti reikalavimai yra išvestiniai). Už reikalavimą dėl išlaikymo atsakovas valstybei turi sumokėti 15,5 Eur žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis) (62 – (62 x 75 / 100)).

56.       Apibendrinant nustatytina, kad iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos sudaro 258,50 Eur (15,5 + 243), iš ieškovės – 57 Eur. Ieškovei iš atsakovo priteistina 2 137 Eur bylinėjimosi išlaidų (2015 + 122), atsakovui iš ieškovės – 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų (588 + 2 412). Pritaikius tarpusavio reikalavimų įskaitymo institutą, iš ieškovės atsakovui priteistina 863 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 000 – 2 137).

57.       Už apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 669 Eur žyminio mokesčio ir 700 Eur advokato pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo parengimą, ieškovė sumokėjo 1 815 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Abiejų šalių patirtos advokatų pagalbos išlaidos neviršija minėtų Rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių už šias teisines paslaugas. Apelianto reikalavimus patenkinus iš dalies (apeliantas prašė pripažinti ginčo turtą bendrąja jungtine nuosavybe, o šio reikalavimo netenkinus – priteisti jam 29 750 Eur piniginę kompensaciją už rekonstrukcijos darbus), patenkinta jo reikalavimų dalis sudaro 24 532,35 Eur, t. y. 86 proc. (28 660 – 4 127,65), todėl jam iš ieškovės priteistina 552 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 602 Eur advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, iš viso 1 154 Eur. Proporcingai nepatenkintai apelianto reikalavimų daliai (14 proc.), iš jo ieškovei priteistina 254 Eur advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1, 3, 5 dalys). Pritaikius tarpusavio reikalavimų įskaitymo institutą, iš ieškovės atsakovui priteistina 900 Eur (1 154 – 254) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinio proceso metu.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą, iš ieškovės atsakovui priteistą piniginę kompensaciją už jai tenkančią turto dalį padidinant iki 28 660 (dvidešimt aštuonių tūkstančių šešių šimtų šešiasdešimties eurų) Eur.

Pakeisti sprendimo rezoliucinės dalies aštuntą pastraipą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir ją suformuluoti taip:

„Priteisti iš ieškovės E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 863 (aštuonis šimtus šešiasdešimt tris eurus) Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir 57 (penkiasdešimt septynis eurus) Eur žyminio mokesčio valstybei, sumokant valstybei priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 258,50 (du šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 50 centų) Eur žyminio mokesčio valstybei, sumokant valstybei priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.“

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 900 (devynis šimtus eurų) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinio proceso metu.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                Virginija Gudynienė

                                                                        Izolda Nėnienė

                                                                        Edita Šliumpienė