Civilinė byla Nr. e3K-3-18-313/2024        

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00189-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.4; 3.1.14.8.1

(S)

2.       Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 283 562,02 Eur skolą ir 54 447,81 Eur kompensacines palūkanas už laikotarpį iki ieškinio pareiškimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – leisti ieškovei UAB „Litprofit“ per pasirinktą antstolį parduoti laivą „I. T.“, TJO Nr. (duomenys neskelbtini), skelbiant viešas varžytynes, ir gautus pinigus už laivą deponuoti antstolio sąskaitoje, iki įsigalios teismo sprendimas pagal ieškovės ieškinį atsakovei. 

3.       Ieškovė nurodė, kad 2017 m. balandžio 4 d. ji ir UAB „Uosto vartai“ sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. 2017/04-04, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo suteikti UAB „Uosto vartai“ agentuojamam laivui „I. T.“, TJO Nr. (duomenys neskelbtini), švartavimo ir stovėjimo prie Klaipėdos uosto krantinės, elektros energijos, gėlo vandens tiekimo į laivą, leidimų išdavimo į uosto teritoriją paslaugas laivo remonto laikotarpiu, o UAB „Uosto vartai“ įsipareigojo sumokėti už suteiktas paslaugas. Šios sutarties pagrindu susidarė 227 618,18 Eur skola ieškovei, nuo skolos sumos buvo skaičiuojamos palūkanos už uždelstą atsiskaityti laiką. Skola ieškovei susidarė dėl to, kad už jos suteiktas paslaugas su UAB „Uosto vartai“ neatsiskaitė atsakovė. Ieškovė ir UAB „Uosto vartai“ 2021 m. rugsėjo 9 d. pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria ieškovei buvo perleista reikalavimo teisė į atsakovės skolą. Šios sutarties pagrindu ieškovė atleido UAB „Uosto vartai“ nuo 227 618,18 Eur skolos ir 25 999,07 Eur palūkanų sumokėjimo ieškovei. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ieškovė įgijo 253 617,25 Eur dydžio reikalavimo teisę atsakovei už laikotarpį iki 2021 m. birželio 30 d. (sąskaitos buvo išrašytos ir tiesiogiai atsakovei). 2023 m. birželio 30 d. atsakovės skola ieškovei buvo 283 5611,19 Eur, palūkanos – 54 447,75 Eur; bendra ieškinio suma – 338 008,94 Eur. Nuo 2021 m. liepos 1 d. ieškovė sąskaitų faktūrų už laivui „I. T.“ suteiktas paslaugas nebesiuntė tarpininkei UAB „Uosto vartai“, nuo šio momento jos buvo siunčiamos atsakovės nurodytam atstovui I. P. el. paštu (duomenys neskelbtini).

4.       Atsakovė pateiktų sąskaitų faktūrų neginčijo ir vis žadėjo jas apmokėti, tačiau faktiškai per laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 27 d. iki ieškinio padavimo dienos UAB „Uosto vartai“ sumokėjo 5098,16 Eur, o kartu su susijusia bendrove „Houlton Resources Limited“ iš viso sumokėjo 71 374,26 Eur. Atsakovė paskutinį kartą sumokėjo ieškovei 2022 m. rugsėjo 2 d. – per susijusią bendrovę „Houlton Resources Limited“ pervedė 3257 Eur. Dar 22 000 Eur ieškovė atgavo iš atsakovės 2023 m. sausio 10 d. įskaitymo būdu, atsakovės sutikimu išmontavus iš laivo šaldymo kompresorius, šią sumą paskirstant apmokėti daliai neapmokėtų sąskaitų.

5.       Laivo „I. T.“ registruotas savininkas yra bendrovė DORSET BAY LP, įregistruota Škotijos bendrovių registre kaip ribota partnerystė, kurią kontroliuoja Ukrainos pilietis A. S. (A. S.), gyv. (duomenys neskelbtini). Ši bendrovė faktiškai nevykdo jokios veiklos, neturi nė vieno darbuotojo, įkurta tik tam, kad jos vardu būtų įregistruotas laivas, todėl faktinis laivo savininkas ir bendrovės atstovas yra A. S..

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6.       Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį ir su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui.

7.       Teismas nurodė, kad ieškovė teisme 2022 m. rugpjūčio 17 d. civilinėje byloje Nr. e2-760-460/2022 (ji nebuvo iškelta) jau buvo pareiškusi analogišką civilinį ieškinį atsakovei. Klaipėdos apygardos teismas, 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi minėtoje civilinėje byloje atsisakydamas priimti ieškinį, nusprendė, kad nepateikta duomenų, jog ieškovė apie sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį būtų informavusi atsakovę, o faktas, kad sąskaitos faktūros už atsakovei priklausančio laivo „I. T.“ suteiktas paslaugas yra siunčiamos atsakovės nurodytam atstovui I. P. (laivo kapitonui), nelaikytinas tinkamu įteikimu (informavimu apie reikalavimo perleidimą).

8.       Ieškovė papildomai su ieškiniu pateikė UAB „Uosto vartai“ 2021 m. rugsėjo 20 d. pranešimą (be pačios sutarties) apie reikalavimo teisės perleidimą UAB „Litprofit“, pagal kurį matyti, kad nors raštas siunčiamas atsakovei ir, kaip ieškovė nurodo, faktiniam laivo savininkui ir bendrovės atstovui Ukrainos piliečiui A. S., 2021 m. rugsėjo 20 d. pranešimas yra, be kitų asmenų, antspauduotas laivo kapitono I. P. spaudu. Kapitonas 2021 m. rugsėjo 22 d. ant spaudo ranka parašė, kad pranešimą gavo elektroniniu paštu.

9.       Teismas konstatavo, jog su ieškiniu ir jo priedais nepateikta duomenų, kad ieškovė apie sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį būtų tinkamai informavusi atsakovę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsniai), kad apie Reikalavimo perleidimo sutartį per 5 dienas nuo sutarties pasirašymo atsakovę informavo ir pradinė kreditorė UAB „Uosto vartai“ ir tai patvirtinantį įrodymą pateikė ieškovei, kaip tai nustatyta Reikalavimo perleidimo sutarties 2 punkto c papunktyje.

10.       Ieškovės nurodomas faktas, kad 2021 m. rugsėjo 20 d. duomenys apie Reikalavimo perleidimo sutartį ir skolą buvo siunčiami atsakovės nurodytam atstovui I. P., nelaikytinas tinkamu įteikimu (informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą), nes nežinoma šio asmens teisių bei pareigų apimtis ar įgaliojimų turinys. Laivas Klaipėdoje buvo prišvartuotas apie 2017 m. balandžio–gegužės mėn., ieškovės teigimu, savininkas laivu nesirūpina, laivo nėra galimybių suremontuoti. Tai patvirtina faktą, kad nežinomi laivo kapitono (galbūt buvusio) I. P. įgaliojimai, nežinoma, ar atsakovė turi informaciją apie reikalavimo perleidimą.

11.       Teismas, vadovaudamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010; 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-684/2015; 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-686/2017), konstatavo, kad ieškovė ar pradinė kreditorė apie reikalavimo perleidimą neinformavo atsakovės, todėl reikalavimo teisės perleidimas nesukelia jai teisinių padarinių, taigi ieškovė neturi teisės reikalauti, kad atsakovė sumokėtų už paslaugas. Ieškovės ir pradinės kreditorės pasirašyta Reikalavimo perleidimo sutartis neabejotinai susijusi su atsakovės teisėmis ir pareigomis, todėl, kaip imperatyviai nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnyje, atsakovė turi būti tinkamai informuota apie tokio susitarimo egzistavimą. Kiekvienam sutarties dalyviui turi būti sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad jis neatsidurtų blogesnėje padėtyje negu kiti sutarties dalyviai. Šiuo atveju skolininkė turi turėti realią galimybę ginti savo teises, o tinkamas jos neinformavimas tokias jos teises gali pažeisti, ypač dėl to, kad tai užsienio šalies asmuo.

12.       Teismas konstatavo, kad ieškovės teisės negali būti laikomos pažeistomis, todėl ieškinį atsisakė priimti (CPK 137 straipsnis). Teismas nurodė, kad tai nekliudo ieškovei vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 4 dalis).

13.       Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės atskirąjį skundą, 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti nagrinėti ieškinio reikalavimą dėl 84 391,69 Eur priteisimo, ir perdavė pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti šio reikalavimo priėmimo nagrinėti teisme klausimą. Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.

14.       Teismas nurodė, kad, kaip pati ieškovė teigia, nuo 2021 m. liepos 1 d. ji sąskaitų faktūrų už laivui „I. T.“ suteiktas paslaugas daugiau nesiuntė tarpininkei UAB „Uosto vartai“, visos sąskaitos faktūros buvo siunčiamos atsakovės nurodytam atstovui I. P. el. paštu (duomenys neskelbtini). Nuo šio momento skola ieškovei už tiesiogiai atsakovei teiktas paslaugas toliau didėjo. Už tiesiogiai, ne per tarpininkę UAB „Uosto vartai“, atsakovei suteiktas paslaugas ieškovė prašo priteisti 84 391,69 Eur skolą ir netesybas (338 008,94 Eur – 253 617,25 Eur = 84 391,69 Eur). Teismas pritarė ieškovės atskirojo skundo argumentui, kad tik į 253 617,25 Eur ieškinio reikalavimo dalį ieškovės reikalavimo teisė gali būti grindžiama reikalavimo teisės perleidimu. Kita 84 391,69 Eur ieškinio reikalavimo dalis yra grindžiama atsakovės skolos ieškovei faktu. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nepagrįstai vertino, kad ieškovė reikalavimo teisę į 84 391,69 Eur atsakovės skolą įgijo ta pačia Reikalavimo perleidimo sutartimi. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo neįvykdytą CK 6.109 straipsniu nustatytą skolininko informavimo apie reikalavimo teisės perleidimą pareigą. Ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikintina ir šios ieškinio reikalavimo dalies priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

15.       Ieškovė teigia, kad Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi iš UAB „Uosto vartai“ įgijo 253 617,25 Eur reikalavimo teisę atsakovei. Taigi, ieškovė turi pareigą kartu su ieškiniu teikiamais įrodymais pagrįsti, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie kreditoriaus pasikeitimą dėl šios reikalavimo dalies (CK 6.109 straipsnis).

16.       Reikalavimo perleidimo sutarties 2 punkto c papunkčiu ieškovė ir pradinė kreditorė UAB „Uosto vartai“ susitarė, kad pradinė kreditorė raštu praneš skolininkei apie tai, jog reikalavimas perleistas ieškovei, ne vėliau kaip per 5 dienas nuo šios sutarties pasirašymo dienos ir pateiks ieškovei pranešimo skolininkei kopiją ir jo išsiuntimo įrodymą. Byloje yra pateiktas pradinės kreditorės UAB „Uosto vartai“ 2021 m. rugsėjo 21 d. pranešimas atsakovei ir A. S., kuriame nurodyta, kad UAB „Uosto vartai“ perleido ieškovei reikalavimo teisę į 227 618,18 Eur atsakovės skolą ir 25 999,07 Eur palūkanas, kad kartu su pranešimu pateikiamos atsakovės neapmokėtos sąskaitos, kurias ieškovė išrašė UAB „Uosto vartai“, ir palūkanų apskaičiavimas. Šiame rašte ranka įrašyta „Gauta el. laišku 2021.09.22“, šis įrašas patvirtintas atsakovės antspaudu ir I. P. parašu. Byloje yra pateikti laivo „I. T.“ registracijos duomenys iš viešos interneto svetainės www.equasis.org ir duomenys iš viešosios erdvės apie atsakovę. Viešų duomenų apie atsakovę pagrindu teismas nustatė, kad sprendimų priėmimo teisę šioje įmonėje turi A. S.. Kitų duomenų apie asmenis, turinčius sprendimo priėmimo ar atstovavimo atsakovės interesams teisę, nepateikta. Taigi, byloje nepakanka duomenų, kad būtų galima nustatyti pradinės kreditorės UAB „Uosto vartai“ 2021 m. rugsėjo 21 d. pranešimo gavimą elektroniniu paštu patvirtinusio I. P. įgaliojimų veikti atsakovės vardu apimtį. Byloje pateikti elektroniniai laiškai, kuriais primenama apie susidariusią skolą, siųsti I. P., taip pat nepatvirtina jam suteiktų įgaliojimų veikti atsakovės vardu.

17.       Byloje nepakanka duomenų konstatuoti, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie reikalavimo teisės perleidimą. Byloje pateiktas tik 2021 m. rugsėjo 21 d. pranešimas atsakovei, tačiau nepateiktas elektroninis laiškas, kuriuo šis pranešimas siųstas. Ranka padarytas įrašas 2021 m. rugsėjo 21 d. pranešime apie pranešimo gavimą elektroniniu paštu, tačiau byloje nėra duomenų, kam ir kokiu būdu šis patvirtinimas buvo pateiktas. Byloje nėra duomenų apie šį įrašą padariusio asmens ryšį su atsakove ir apie jam suteiktus įgaliojimus veikti atsakovės vardu. Taigi, byloje nepakanka duomenų, jog atsakovė apie reikalavimo teisės perleidimo faktą buvo informuota tinkamai.

18.       Kasacinio teismo išaiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-684/2015; 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-686/2017; 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019; 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2022) patvirtina skolininko tinkamo informavimo apie reikalavimo teisės perleidimą svarbą. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias skolininko informavimą apie reikalavimo teisės perleidimą, ir pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti ieškinio reikalavimą dėl 253 617,25 Eur priteisimo.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

19.       Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų nutarčių dalis, kuriomis atsisakyta priimti ieškinio dalį, kuria prašoma priteisti iš atsakovės 253 617,25 Eur, nagrinėti teisme, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1.                       Teismai nepagrįstai atsisakė priimti ieškinio dalį CPK 137 straipsnyje nenustatytu pagrindu ir nenurodė jokios kitos proceso normos, kuria jie vadovavosi. Teismai nepagrįstai vertino ieškovės reikalavimo pagrįstumą, nusprendė, kad jis nepagrįstas ir kad ieškovė neturi materialinio reikalavimo atsakovei. Ieškovė laivui stovint Klaipėdos uoste kiekvieną mėnesį patiria išlaidų, kurių ji realiai negalės susigrąžinti, nes laivo vertė jau yra mažesnė nei atsakovės skola ieškovei. Ieškovei nesuprantama, kodėl Lietuvos Respublikos teismai atsisako ginti jos teisėtus interesus.

19.2.                      Teismai, nedalyvaujant byloje atsakovei, nusprendė, kad ši neturi pareigos sumokėti ieškovei 253 617,25 Eur, nors kartu su ieškiniu pateikti įrodymai, patvirtinantys dėl laivo „I. T.“ faktiškai ieškovės patirtas išlaidas ir tai, kad atsakovė periodiškai moka ieškovei. Tokiu būdu dar ieškinio priėmimo stadijoje teismai vertino įrodymus dėl materialiųjų ieškovės teisių atsakovei ir nusprendė, kad atsakovė ieškovės materialiųjų teisių nepažeidė (skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis), nors atsakovė dar nedalyvavo procese ir neprašė teismų ginti jos teisių nurodytu pagrindu. Skundžiamos teismų nutarčių dalys turi prejudicinę galią ieškovei reiškiant ieškinį remiantis įrodymais, dėl kurių įrodomosios galios teismai jau pasisakė ir pripažino, kad jie nepatvirtina ieškovės reikalavimo. Taigi teismai tyrė ir vertino įrodymus dėl ieškovės reikalavimo atsakovei pagrįstumo dar ieškinio priėmimo stadijoje. Tokiu būdu teismai padarė ir CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimą, ir tai yra absoliutus pagrindas panaikinti skundžiamas teismų nutarčių dalis, kuriomis atsisakyta priimti ieškovės reikalavimą nagrinėti teisme.  

20.       CPK 351 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka atsiliepimas į kasacinį skundą nepateiktas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kasacinio nagrinėjimo ribų

21.       Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Nurodyto straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-916/2019, 36 punktas).

22.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų nutarčių dalis, kuriomis atsisakyta priimti nagrinėti teisme ieškinio reikalavimo dalį, kuria ji prašo priteisti iš atsakovės 253 617,25 Eur skolą, ir perduoti šios ieškinio reikalavimo dalies priėmimo nagrinėti teisme klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti nagrinėti ieškinio reikalavimo dalį dėl 84 391,69 Eur skolos priteisimo, ir dėl šios ieškinio reikalavimo dalies priėmimo nagrinėti teisme perduota pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, kasacine tvarka nėra skundžiama. Taigi, kasacinio nagrinėjimo dalykas yra teismų atsisakymo priimti nagrinėti teisme ieškovės ieškinio reikalavimą priteisti jai iš atsakovės 253 617,25 Eur pagrįstumas.

        Dėl teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo ir atsisakymo priimti ieškinį nagrinėti teisme

23.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

24.       Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6, 13 straipsniuose). Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos, besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu, jo pažeistos teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 25 punktas; 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-611/2023, 19 punktas).

25.       Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Teisės kreiptis į teismą ribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2024, 32 punktas).

26.       Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų (be kita ko, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą) kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržyta, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkintas šios teisės įgyvendinimas. Nors gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme. Tokią teisę turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 6 d., 1999 m. vasario 5 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. vasario 12 d., 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. birželio 6 d., 2007 m. sausio 31 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai ir kt.).

27.       Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, kad jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė. Tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas).

28.       Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad gali būti taikomi įvairūs teisės kreiptis į teismą ribojimai. Šie ribojimai neturi suvaržyti asmens teisės kreiptis į teismą taip, kad būtų pažeista pati tokios teisės esmė. Taikomas ribojimas neatitiks Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jeigu juo nebus siekiama teisėto tikslo ir nebus pagrįsto proporcingumo ryšio tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (EŽTT 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13; 2017 m. vasario 16 d. sprendimas byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06).

29.       Kasacinio teismo yra konstatuota, kad teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnio 1 dalis) ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2024, 35 punktas).

30.       CPK 137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją; šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 13 punktas). Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 24 punktas). Teisinis suinteresuotumas, kaip būtina procesinė prielaida reikalavimui teisme pareikšti, negali būti tapatinamas su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, nes, pagal CPK 5 straipsnio nuostatas, suinteresuotu asmeniu pripažįstamas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti, t. y. tikėtinas ginčo materialiųjų teisinių santykių dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2024, 33 punktas).

31.       CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu: 1) ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka; 2) ieškinys neteismingas tam teismui; 3) suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; 4) yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį; 5) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 6) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui; 7) pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo; 8) pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

32.       Aiškindamas CK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas, išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus (subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018, 44 punktas; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-969/2019, 23 punktas).

33.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės 253 617,25 Eur su UAB „Uosto vartai“ 2021 m. rugsėjo 9 d. pasirašytos Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu. Ieškovė teigia, kad Reikalavimo perleidimo sutartimi ji iš UAB „Uosto vartai“ įgijo 253 617,25 Eur reikalavimo teisę atsakovei, o UAB „Uosto vartai“ ji atleido nuo 227 618,18 Eur skolos ir 25 999,07 Eur palūkanų sumokėjimo pagal 2017 m. balandžio 4 d. su šia bendrove sudarytą Paslaugų teikimo sutartį Nr. 2017/04-04. 

34.       Teismai atsisakė priimti ieškinio reikalavimą priteisti ieškovei iš atsakovės 253 617,25 Eur dėl to, kad ši nebuvo tinkamai informuota apie UAB „Uosto vartai“ reikalavimo perleidimą ieškovei. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad su ieškiniu ir jo priedais nepateikta duomenų, jog ieškovė apie sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį būtų tinkamai informavusi atsakovę (CPK 12, 178 straipsniai), kad apie Reikalavimo perleidimo sutartį per 5 dienas nuo sutarties pasirašymo atsakovę informavo ir pradinė kreditorė UAB „Uosto vartai“ ir tai patvirtinantį įrodymą pateikė ieškovei, kaip tai nustatyta Reikalavimo perleidimo sutarties 2 punkto c papunktyje. Apeliacinės instancijos teismas šias teismo išvadas laikė pagrįstomis, akcentavo ieškovės pareigą kartu su ieškiniu teikiamais įrodymais pagrįsti, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie kreditoriaus pasikeitimą dėl šios reikalavimo dalies (CK 6.109 straipsnis). 

35.       Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad teismai nepagrįstai atsisakė priimti ieškinio reikalavimą priteisti jai iš atsakovės 253 617,25 Eur CPK 137 straipsnyje nenustatytu pagrindu, nenurodė  proceso teisės normos, kuria vadovavosi. Be to, teismai nepagrįstai ieškinio priėmimo stadijoje vertino ieškovės reikalavimo pagrįstumą, nusprendė, kad jis nepagrįstas ir kad ieškovė neturi materialinio reikalavimo atsakovei. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus laiko pagrįstais.

36.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės reiškiamą ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio pagrindu, o apeliacinės instancijos teismas ieškinio atsisakymo teisinio pagrindo nenurodė. Taigi, nors teismai faktiškai nenurodė konkrečios proceso teisės normos, kurios pagrindu atsisako priimti ieškinį nagrinėti teisme, tačiau vertinant teismų argumentaciją galima daryti išvadą, kad teismai vadovavosi CPK 137 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes laikė, kad pateiktas ieškinys, nesusijęs su ieškovės subjektinių teisių gynimu, todėl teisme nenagrinėtinas. Teisėjų kolegija teismų išvadas laiko nepagrįstomis, prieštaraujančiomis kasacinio teismo praktikai, formuojamai nurodytu klausimu.

37.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą. Toks teisinis reguliavimas siejamas su Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisės į teisminę gynybą prieinamumo ir universalumo principais. Situacija, kai asmuo netenka galimybės savo civilinio pobūdžio teisių klausimą išspręsti teisme, gali prilygti su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) reikalavimais nesuderinamam teisingumo principo paneigimui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. vasario 28 d. sprendimą byloje Tserkva Sela Sosulivka prieš Ukrainą, peticijos Nr. 37878/02; 2011 m. birželio 21 d. sprendimą byloje Zylkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 5613/04; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018 12 punktą; 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018 25 punktą).

38.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida), atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 50 punktas). Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2024, 35 punktas).

39.       Minėta, kad teismai atsisakė priimti ieškovės reiškiamą ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės 253 617,25 Eur, konstatavę, jog ieškovė nepateikė pakankamai duomenų, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie reikalavimo teisės perleidimą. Teismai nustatė, kad su ieškiniu yra pateiktas pradinės kreditorės UAB „Uosto vartai“ 2021 m. rugsėjo 21 d. pranešimas atsakovei ir A. S., kuriame nurodyta, kad UAB „Uosto vartai“ perleido ieškovei reikalavimo teisę į 227 618,18 Eur atsakovės skolą ir 25 999,07 Eur palūkanas, kad kartu su pranešimu pateikiamos atsakovės neapmokėtos sąskaitos, kurias ieškovė išrašė UAB „Uosto vartai“, ir palūkanų apskaičiavimas. Šiame rašte ranka įrašyta „Gauta el. laišku 2021.09.22“, šis įrašas patvirtintas atsakovės antspaudu ir I. P. parašu. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nepateiktas elektroninis laiškas, kuriuo šis pranešimas siųstas, kad nėra duomenų, kam ir kokiu būdu patvirtinimas – ranka padarytas įrašas 2021 m. rugsėjo 21 d. pranešime apie pranešimo gavimą elektroniniu paštu – buvo pateiktas. Byloje nėra duomenų apie šį įrašą padariusio asmens – I. P. ryšį su atsakove ir apie jam suteiktus įgaliojimus veikti atsakovės vardu. Vertindamas pateiktus laivo „I. T.“ registracijos duomenis iš viešos interneto svetainės www.equasis.org ir duomenis iš viešosios erdvės apie atsakovę, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad sprendimų priėmimo teisę šioje įmonėje turi A. S.. Taigi, teismai ieškinio priėmimo stadijoje vertino ieškovės pateiktus įrodymus, konstatavo, kad ieškovė neturi galiojančios reikalavimo teisės atsakovei.

40.       Remiantis nutarties 37, 38 punktuose nurodyta kasacinio teismo praktika, ieškovės teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų, ir nuspręsti, ar ji turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą, o į šį klausimą, minėta, teismas galėtų atsakyti priimdamas sprendimą. Nagrinėjamu atveju ieškinio priėmimo klausimą sprendę teismai neatsižvelgė į draudimą atsisakyti priimti ieškinį dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų, be kita ko, motyvuodami tuo, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės atsakovei.

41.       Teisėjų kolegija nurodo, kad atsakymas, ar ieškovė turi reikalavimo teisę atsakovei, yra galimas įvertinus materialinio teisinio pobūdžio aplinkybes, susijusias su ieškovės teise į reikalavimo patenkinimą, ir jos analizuotinos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o ne ieškinio priėmimo stadijoje, kaip tai padarė teismai nagrinėjamu atveju. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės teisinis suinteresuotumas, kaip būtina procesinė prielaida reikalavimui teisme pareikšti, nepagrįstai teismų sutapatintas su jos teise į reikalavimo patenkinimą.   

42.       Pažymėtina, kad teismai, spręsdami, ar ieškovė turi reikalavimo teisę atsakovei, ar jos ieškinys priimtinas nagrinėti teisme, rėmėsi kasacinio teismo praktika, formuojama kasacinio teismo bylose dėl reikalavimų, reiškiamų cesijos sutarties pagrindu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad dalyje kasacinio teismo nutarčių, kuriomis vadovavosi apeliacinės instancijos teismas,  nebuvo analizuojamas klausimas dėl tinkamo pranešimo skolininkui apie reikalavimo perleidimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Kitos teismų nurodytos kasacinio teismo nutartys buvo priimtos bylose, kurios buvo nagrinėjamos iš esmės ir analizuojama, ar buvo tinkamai pranešta skolininkui apie reikalavimo perleidimą. Taigi, tinkamo pranešimo skolininkui apie reikalavimo perleidimą klausimas buvo svarstomas tam, kad būtų galima nuspręsti dėl reikalavimo perleidimo teisėtumo ir ieškinio reikalavimo pagrįstumo, o ne tam, kad būtų nusprendžiama, ar galėjo būti priimtas ieškinys nagrinėti teisme ir ar yra pagrindas nutraukti nepagrįstai iškeltą bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010; 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-684/2015; 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-686/2017; 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019; 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2022). 

43.       Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija nurodo, kad teismai ieškinio priėmimo stadijoje nepagrįstai svarstė dėl ieškovės materialinio teisinio reikalavimo, CK 6.109 straipsnio taikymo, taip pat nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika, formuojama dėl skolininko tinkamo informavimo apie reikalavimo perleidimą. Teisėjų kolegija nurodo, kad kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-315-915/2018, 18 punktas). Vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 61 punktas; 2021 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-611/2021, 58 punktas).

44.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teismai, atsisakydami priimti nagrinėti teisme ieškovės ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės 253 617,25 Eur, pažeidė CPK 5 straipsnio 1 dalį, netinkamai taikė CPK 137 straipsnį, neatsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką atsisakymo priimti ieškinį nagrinėti teisme klausimu. Nustatytas netinkamas proceso teisės normų taikymas yra pagrindas panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių dalis dėl atsisakymo priimti šį ieškinio reikalavimą nagrinėti teisme (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Jas panaikinus šios ieškinio dalies priėmimo nagrinėti teisme klausimas perduotinas Klaipėdos apygardos teismui spręsti iš naujo (CPK 360 straipsnis). 

45.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškinio reikalavimai priteisti iš atsakovės kompensacines palūkanas už laikotarpį iki ieškinio pareiškimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – leisti ieškovei UAB „Litprofit“ per pasirinktą antstolį parduoti laivą „I. T.“, TJO Nr. (duomenys neskelbtini), skelbiant viešas varžytynes ir gautus pinigus už laivą deponuoti antstolio sąskaitoje, iki įsigalios teismo sprendimas pagal ieškovės ieškinį atsakovei, yra susiję su ieškinio reikalavimu priteisti iš atsakovės 253 617,25 Eur, todėl bus nagrinėjami kartu tuo atveju, jeigu šis ieškinio reikalavimas bus priimtas nagrinėti teisme.

46.       Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys įtakos kitokio sprendimo byloje priėmimui ir vienodos teismų praktikos formavimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47.       Ieškovė nenurodo, kad yra patyrusi bylinėjimosi išlaidų, neprašo jų atlyginti. Kasaciniame teisme bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, taip pat nepatirta. Kita vertus, kasaciniame teisme sprendimas dėl ginčo esmės nepriimamas, todėl šioje proceso stadijoje bylinėjimosi išlaidos neskirstomos.  

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties ir Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarties dalis, kuriomis atsisakyta priimti nagrinėti teisme ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litprofit“ ieškinio reikalavimą atsakovei DORSET BAY LP priteisti 253 617,25 Eur (du šimtus penkiasdešimt tris tūkstančius šešis šimtus septyniolika Eur 25 ct), panaikinti ir perduoti Klaipėdos apygardos teismui iš naujo spręsti šio reikalavimo priėmimo nagrinėti teisme klausimą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos                                        Alė Bukavinienė

                                        Gražina Davidonienė

                                        Jūratė Varanauskaitė