Civilinė byla Nr. 2S-994-198/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13855-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija:

3.1.18.3.; 3.3.2.3.; 3.3.2.5.; (S)

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 19 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu, 

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų N. U., V. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. 2-20728-214/2017 pagal ieškovų N. U. ir V. U. ieškinį atsakovui K. M., trečiajam asmeniui AB „Swedbank“ dėl  naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, ir

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai N. U., V. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal IĮ „Geobaitas“ (duomenys neskelbtini) sudarytą naudojimosi žemės sklypu planą: ieškovams paskiriant naudotis dalimi, plane pažymėta indeksu A - 218 kv. m ploto, atsakovui - plane pažymėta indeksu B - 150 kv. m ploto, bendrai šalims paskiriant naudotis dalimis, plane pažymėta indeksu C - 118 kv. m. ir D - 106 kv. m. ploto (iš jų ieškovai naudosis C+D - 113 kv. m plotu, atsakovas - C+D- 111 kv. m).
2. Ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo dienos uždrausti atsakovui naudotis žemės sklypo dalimi „A“ bei atlikti šiuos veiksmus: kirsti medžius, vaikščioti žemės sklype, atlikti pakitimus, važinėti šioje dalyje, statyti automobilius ir kt.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 25 d. nutartimi ieškovų N. U., V. U. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
4. Teismas nurodė, kad nors ieškovai prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodo, jog atsakovas nuolatos kelia konfliktines situacijas, iškirto eglaites, todėl jie turėjo kreiptis į (duomenys neskelbtini) seniūniją, Kauno rajono savivaldybės administraciją, jų naudojamame sklype savivaliauja, tačiau ieškovai minėtas faktines aplinkybes patvirtinančių įrodymų bei įrodymų, kad buvo kreiptasi į minėtas institucijas nepateikė.
5. Pažymėjo, kad ieškovai nepateikė teismui jokių įrodymų patvirtinančių grėsmę, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų arba taptų neįmanomu, iš kurių teismas turėtų galimybę spręsti apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą šioje byloje.
6. Teismas pasisakė, jog prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas, laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, dar neišsprendus tarp šalių kilusio ginčo, nes jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Šiuo konkrečiu atveju teismui pritaikius ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones, jų keliami reikalavimai iš dalies būtų patenkinti dar neišnagrinėjus bylos iš esmės, todėl būtų pažeista ginčo šalių interesų pusiausvyra.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Atskiruoju skundu ieškovai N. U. ir V. U. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiant atsakovui iki teismo sprendimo priėmimo dienos disponuoti, naudotis žemės sklypo dalimi, sename žemės sklypo plane pažymėta „B1“, naujame plane pažymėta „A“ – 218 kv. m. ploto, esančia arčiau jų naudojamos namo dalies, naikinti turtą (daryti pravažiavimą, kirsti medžius, kitus augalus), trukdyti ieškovams naudotis šia sklypo dalimi.
8. Nurodo, kad ieškinio reikalavimo sutapimas su ginčijama laikinųjų apsaugos priemonių rūšimi savaime nekliudo taikyti tą laikinąją apsaugos priemonę. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra prevencinės, užkertančios žalai atsirasti ar padidėti.
9. Teigia, jog skundžiama teismo nutartis pažeidžia ieškovų teises, didina žalą, mažina sklypo vertę. Gavęs procesinius dokumentus atsakovas sunaikino ieškovams priklausančią ir jų lėšomis pastatytą medinę tvorelę, nupjovė obelį, savivaliauja visame žemės sklype, ne tik savo naudojamoje dalyje.
10. Nurodo, kad atsakovas yra kreipęsis į Kauno rajono savivaldybės administraciją, ketindamas per ieškovų faktiškai naudojamą žemės sklypo dalį pasidaryti privažiavimą.
11. Pažymi, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis nesiekia varžyti atsakovo teisių. Siekia išvengti galimų padarinių – žalos.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Atskirasis skundas netenkinamas, Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartis paliekama nepakeista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau ir – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
14. Apeliantai su atskiruoju skundu pateikė: fotonuotraukas, duomenis apie susirašinėjimą su institucijomis.
15. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantų pateikiamus įrodymus apeliacinės instancijos teismas priimti atsisako, kadangi jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių ieškovai negalėjo šių įrodymų pateikti teismui anksčiau, nenustatyta ir šalys nenurodė (CPK 314 straipsnis).
16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo dienos uždrausti atsakovui naudotis žemės sklypo dalimi „A“ bei atlikti šiuos veiksmus: kirsti medžius, vaikščioti žemės sklype, atlikti pakitimus, važinėti šioje dalyje, statyti automobilius ir kt., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantai atskirajame skunde, prašydami pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir jų prašymą tenkinti, suformulavo iš esmės kitą reikalavimą. Įstatymas nenumato galimybės šiuo atveju išplėsti prašymo dalyką klausimą nagrinėjant apeliacine tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl ieškinyje ieškovų suformuluoto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-633-370/2017).
18. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovų prašymą, nes nenustatė vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – grėsmės, galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovai atskirajame skunde su skundžiama teismo nutartimi nesutinka, akcentuoja šalių konfliktus, tačiau grėsmės sąlygos būsimo galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui nepagrindžia.
19. Ieškovai kreipėsi dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, prašydami priskirti jiems naudotis žemės sklypo dalimi IĮ „Geobaitas“ (duomenys neskelbtini) sudarytame plane pažymėta indeksu „A“. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui naudotis žemės sklypo dalimi „A“ bei atlikti šiuos veiksmus – kirsti medžius, vaikščioti žemės sklype, atlikti pakitimus, važinėti šioje dalyje, statyti automobilius ir kt. Akivaizdu, kad pareikšto ieškinio dalykas ir prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš esmės sutampa. Dėl to, pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju, ieškovų keliami reikalavimai iš dalies būtų patenkinti dar neišnagrinėjus bylos iš esmės.
20. Pažymėtina, kad įprastai laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet nesutapti su pareikštais reikalavimais. Tik prevencinio ieškinio padavimo atveju (CK 6.255 straipsnio) teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės sutampa su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Tokie atvejai yra išimtiniai ir susiję su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-781/2009). Nagrinėjamu atveju ieškovai prevencinio ieškinio nereiškia (CK 6.255 straipsnis).
21. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su ieškovų argumentais, kad ieškinio reikalavimo sutapimas su ginčijama laikinųjų apsaugos priemonių rūšimi savaime nekliudo taikyti tą laikinąją apsaugos priemonę. Tačiau tai nelemia kitokio šio klausimo išsprendimo būdo, kadangi išimtinės aplinkybės, susijusios su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą, šiuo atveju nenustatytos.
22. Taip pat pažymėtina, kad šalių konfliktai dėl naudojimosi žemės sklypu sudaro pagrindą kreiptis į teismą ir spręsti kilusį ginčą, tačiau savaime nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Atsakovų siekis dar iki teismo sprendimo priėmimo uždrausti atsakovui naudotis žemės sklypo dalimi, be kita ko, vaikščioti ir važinėti šioje dalyje, statyti automobilius ir kt., šiuo atveju nėra pagrįstas ir nesusijęs su realiu būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu. Kasacinio teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalgoje (Teismų praktika Nr. 34) nurodyta, kad siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, teismas turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos.
23. Apeliantai teigia, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas didina žalą – savivaliauja, sunaikino ieškovams priklausančią medinę tvorelę, nupjovė obelį, neteisėtai savinasi svetimą turtą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Byloje prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nelaikytinos proporcingomis, be to, negali apsaugoti ieškovų nuo galimai neteisėtų atsakovo veiksmų.
24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                    Birutė Jonaitienė