Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [e2S-138-253-2015].docx
Bylos nr.: e2S-138-253/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius 188710823 išvadą duodanti institucija
Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius 112025592 Kreditorius
Kategorijos:
BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos, susijusios su santuoka
dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo
Bylos, susijusios su vaikų ir tėvų teisėmis ir pareigomis
dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
dėl skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
dėl išlaikymo vaikams priteisimo
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirieji skundai:
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo

Pranešėja Albina Pupeikienė               Civilinė byla Nr. e2S-138-253/2015

Teisėja Lina Tamulevičienė              (Proceso Nr. 2-06-3-01804-2014-1)

              Procesinio sprendimo kategorija:

(S)


vytis2
              110.1; 122.4.

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

 

2015 m. sausio 22 d.

Klaipėda

 

              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės R. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-24 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. D. ieškinį atsakovei R. D. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalinimo, kreditorius Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, išvadą byloje teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, o taip pat pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovui M. D. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, trečiasis asmuo Nordea Bank Finland Lietuvos skyrius, išvadą byloje teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius,

 

              n  u  s  t  a  t  ė :

 

byloje atsakovė R. D. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Juo prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę civilinėje byloje Nr. N2-3644-897/2014 ir nustatyti laikiną M. D. bendravimo su sūnumi tvarką, suteikiant teisę M. D. matytis su sūnumi tokia tvarka: 1) kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį paimant vaiką iš darželio nuo 17.00 val. iki 20.00 val., nurodytu laiku pristatant vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą su R. D. suderintą vietą; 2) lyginėmis metų savaitėmis suteikiant teisę matytis sekmadieniais nuo 10.00 val. iki 20.00 val., o nelyginėmis metų savaitėmis – šeštadieniais nuo 10.00 val. iki 20.00 val., nurodytu laiku pristatant vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą su R. D. suderintą vietą; 3) M. D. pageidaujant pasiimti sūnų kitu tvarkoje nenurodytu metu, vaiko pasiėmimo laikas, terminas bei vykimo vieta turi būti iš anksto abipusiu rašytiniu sutarimu suderinti su atsakove R. D. ne vėliau kaip prieš 24 valandas. Prašymą motyvavo siekiu, kad skyrybų proceso metu vaiko bendravimas su tėvu būtų stabilus, be įvairių incidentų, keliančių vaikui papildomą stresą, siekiant apsaugoti sūnaus ir motinos interesus.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-10-24 nutartimi atsakovės R. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies: iki bus išnagrinėta byla bei priimtas procesinis sprendimas šioje byloje nustatė ieškovo M. D. laikinojo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi N. D. tvarką, pagal kurią ieškovas M. D. turi teisę matytis su sūnumi kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį paimant vaiką iš darželio nuo 17.00 val. iki 20.00 val., nurodytu laiku pristatant vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą su R. D. suderintą vietą, ir kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 20.00 val., nurodytu laiku pasiimant ir pristatant vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą su R. D. suderintą vietą ir iš anksto abipusiu susitarimu suderinus vaiko nakvojimo vietos klausimą. M. D. pageidaujant pasiimti sūnų kitu tvarkoje nenurodytu metu, vaiko pasiėmimo laikas, terminas bei vykimo vieta turi būti iš anksto abipusiu rašytiniu sutarimu suderinti su atsakove R. D. ne vėliau kaip prieš 24 valandas. Teismas darė išvadą, kad atsakovė pagrįstai prašo nustatyti M. D. bendravimo su sūnumi tvarką, tačiau taip pat atsižvelgė į tai, kad pagal atsakovės prašomą nustatyti bendravimo tvarką nė vienas iš tėvų neturės nė vieno viso savaitgalio su vaiku, o tai pažeistų ir tėvų ir vaiko interesus.

Atskiruoju skundu atsakovė R. D. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-24 nutarties dalį, kuria teismas nustatė ieškovo laikiną bendravimo su sūnumi tvarką kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 20.00 val., nurodytu laiku pasiimant ir pristatant vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą su R. D. suderintą vietą ir iš anksto abipusiu susitarimu suderinus vaiko nakvojimo vietos klausimą, šią bendravimo su vaiku tvarkos dalį nustatant taip: lyginėmis metų savaitėmis suteikiant teisę matytis sekmadieniais nuo 10.00 val. iki 20.00 val., o nelyginėmis metų savaitėmis – šeštadieniais nuo 10.00 val. iki 20.00 val., nurodytu laiku pristatant vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą su atsakove suderintą vietą. Nurodo, kad ieškovas pradėjo gyventi su nauja drauge, todėl sūnus turi priprasti ir suvokti situaciją palaipsniui. Prašoma nustatyti bendravimo tvarka buvo nusistovėjusi, kadangi pats ieškovas suprato, jog mažamečiam sūnui dar per anksti likti nakvoti pas tėvą, sūnus sunkiai miega, turi baimių. Natūralu, kad ieškovui turint naują draugę, sūnui nakvojant pas tėvą tektų miegoti atskirame kambaryje vienam, o tai keltų jam stresą, neigiamus išgyvenimus, didintų jo ir taip turimą baimę. Sūnų taip pat neigiamai veiktų ir vykstantis nepastovus bendravimo tvarkos keitimas, kadangi ilgą laiką sūnus pas tėvą nenakvoja.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas M. D. prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad bendravimo su vaiku tvarka nustatoma vaiko tėvui, t. y. ieškovui, o ne jo dabartinei gyvenimo draugei, todėl tai visiškai neturi įtakos ieškovui tinkamai bendrauti su sūnumi ir nedarys jam žalos, kaip teigia atsakovė. Be to, atsakovė 2014-02-24 pateiktame ieškinyje nurodė pageidaujamą bendravimo su sūnumi tvarką ir neprieštaravo ieškovo norui bendrauti su sūnumi kas antrą savaitgalį, todėl mano, kad dabartinė atsakovės pozicija šiuo klausimu subjektyvi.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Nagrinėjamoje byloje atsakovės prašymu pirmosios instancijos teismas nustatė laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytos ieškovo M. D. bendravimo su sūnumi N. D., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkos dalis, kai ieškovas turi teisę matytis su sūnumi kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 20.00 val., t. y. visą savaitgalį, neatitinka vaiko interesų. Apeliantės teigimu, vaikas sunkiai miega vienas atskirame kambaryje, be to, ieškovas pradėjo gyventi su nauja drauge, dėl to sūnus, bendraudamas ne tik su ieškovu, bet ir su jam nauju žmogumi, turi adaptuotis, priprasti ir suvokti situaciją palaipsniui.

Įstatyme įtvirtinti bendri vaiko teisių ir interesų apsaugos principai bei nuostatos numato, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, vaiko teisės ir interesai ginami prioritetiškai (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p., CK 3.3 str. 1 d.). CK 3.161 str. 3 d. viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 2 d.). Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, o tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.165 str. 1 d., 3.170 str. 1 d.).

Nors apeliantė nurodo, kad jos prašyta nustatyti laikina bendravimo su vaiku tvarka buvo nusistovėjusi, kadangi pats ieškovas suprato, jog mažamečiam sūnui dar per anksti likti nakvoti pas tėvą, tačiau ieškovas su pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo su sūnumi tvarka sutinka bei pažymi, jog atsakovė ankstesniuose procesiniuose dokumentuose byloje neprieštaravo ieškovo norui bendrauti su sūnumi kas antrą savaitgalį. Pažymėtina, kad skundžiama nutartimi nustatyta ieškovo M. D. bendravimo su sūnumi N. D. tvarka yra laikina. Ja siekiama iki bus išnagrinėta byla bei priimtas procesinis sprendimas šioje byloje sudaryti sąlygas išvengti konfliktinių situacijų bei apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais.

Apeliantės teiginiai dėl šalių sūnui nakvojant pas tėvą galinčių kilti neigiamų išgyvenimų bei turimų baimių didėjimo yra grindžiami apeliantės prielaidomis, jog ieškovui susiradus naują draugę ir pasikeitus ieškovo gyvenamajai vietai, vaikui galimai tektų miegoti atskirame kambaryje vienam, o tai keltų jam stresą. Iš šalių nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovas bendrauja su sūnumi, taigi ieškovo bendravimas su sūnumi ir tarpusavio ryšys nenutrūkęs. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiama nutartis priimta dar 2014-10-24, joje taip pat nustatyta, kad nutartis vykdytina skubiai. Taigi skundžiama nutartimi nustatyta laikina bendravimo su mažamečiu vaiku tvarka yra vykdytina jau pakankamai ženklų laikotarpį. Tokių duomenų, kad skundžiama nutartimi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikyta, nėra. Taip pat nėra įrodymų, kad per šį laikotarpį ieškovas netinkamai rūpintųsi vaiko sveikata, priežiūra ar tinkamų buitinių sąlygų sudarymu. Nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog nustatyta konkreti laikina nepilnamečio vaiko ir tėvo bendravimo tvarka darytų neigiamą įtaką šalių nepilnamečio sūnaus psichologinei, emocinei būsenai ar kad būtų nustatytas kitas neigiamas poveikis vaiko interesams. Šalių mažamečio vaiko interesus atitinka bendravimas ir matymasis su abiem tėvais. Bylos duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina vaiko ir tėvo bendravimo tvarka yra pažeidžiami konkretūs vaiko interesai ir teisės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į šalių vaiko amžių, pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka savaitgaliais užtikrina didesnį mažamečio vaiko aplinkos bei bendravimo su abiem tėvais stabilumą.

Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, yra tinkama. Keisti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl to atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

 

              n  u  t  a  r  i  a :

 

              Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-24 nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėja                                                                      Albina Pupeikienė

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CK
  • CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės