Civilinė byla Nr. e3K-3-52-684/2025
Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01266-2022-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.5.23
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Agnės Tikniūtės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „InLT“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl antstolio Vaido Drungilo veiksmų pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „InLT“ pareiškimą dėl sprendimo vykdymo atgręžimo, suinteresuoti asmenys – antstolis Vaidas Drungilas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių sprendimo vykdymo atgręžimą, aiškinimo ir taikymo tuo atveju, kai skolininkas siekia susigrąžinti antstolio nurašytas iš jo sąskaitos lėšas, teismui panaikinus antstolio vykdymo išlaidų skaičiavimą ir įpareigojus antstolį iš naujo spręsti šių išlaidų apskaičiavimo klausimą.
2. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atgręžti panaikintos Telšių apylinkės teismo 2022 rugpjūčio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-4277-671/2022 ir Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-617-368/2022 įvykdymą ir priteisti pareiškėjos naudai iš antstolio V. Drungilo 30 695,75 Eur, kurie buvo išieškoti pagal panaikintas teismų nutartis.
3. Pareiškėja nurodė, kad Telšių apylinkės teismas 2022 rugpjūčio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-4277-671/2022 iš dalies tenkino pareiškėjos skundą, panaikino antstolio V. Drungilo 2022 m. liepos 8 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. 036742 dalį, pagal kurią iš pareiškėjos (skolininkės UAB ,,InLT“) turėjo būti išieškotas 47 309,57 Eur atlygis antstoliui, ir nustatė, kad antstolio atlygis yra 30 000 Eur. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-617-368/2022 paliko nepakeistą Telšių apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartį, taip pat priteisė iš pareiškėjos antstolio V. Drungilo kontorai 695,75 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo. Pagal šias teismų nutartis iš pareiškėjos išieškota antstolio naudai 30 000 Eur antstolio atlyginimo ir 695,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. lapkričio 7 d. nutartimi Nr. 3K-7-172-403/2023 panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo. Telšių apylinkės teismas 2024 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-237-1037/2024 tenkino dalį pareiškėjos skundo, panaikino antstolio 2022 m. liepos 8 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir įpareigojo antstolį šias išlaidas apskaičiuoti iš naujo. Pareiškėjos teigimu, jai turėjo būti grąžintos lėšos, antstolio išieškotos pagal panaikintas teismų nutartis, tačiau bylą nagrinėję teismai neišsprendė sprendimo vykdymo atgręžimo klausimo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Telšių apylinkės teismas 2024 m. birželio 10 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl sprendimo vykdymo atgręžimo atmetė.
6. Teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos teismas 2022 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-617-368/2022 paliko nepakeistą Telšių apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartį, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjos skundas ir panaikinta antstolio V. Drungilo 2022 m. liepos 8 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. 036-742, pagal kurį iš skolininkės UAB „InLT“ turi būti išieškotas 47 309,57 Eur atlygis antstoliui, dalis, taip pat nustatyta, jog antstolio atlygis yra 30 000 Eur. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2023 m. lapkričio 7 d. nutartimi panaikinus ankstesnes teismų nutartis ir perdavus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, Telšių apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. nutartimi nutarta tenkinti iš dalies pareiškėjos UAB „InLT“ skundą dėl antstolio veiksmų, panaikintas antstolio V. Drungilo 2022 m. liepos 8 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr.036-742 vykdomojoje byloje Nr. 0047/21/01174 ir antstolis įpareigotas iš naujo apskaičiuoti vykdymo išlaidas. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. kovo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-152-856/202 apeliacinį procesą, pradėtą pagal antstolio atskirąjį skundą, nutraukė; pakeitė Telšių apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. nutartį ir nurodė, kad pareiškėjos skundas tenkintinas, panaikinamas 2022 m. liepos 8 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas ir antstolis įpareigojamas iš naujo apskaičiuoti vykdymo išlaidas.
7. Teismas pritarė antstolio pozicijai ir konstatavo, kad 30 000 Eur suma iš skolininkės išreikalauta ne vykdant panaikintą teismo sprendimą, bet išieškant vykdomojoje byloje Nr. 0047/21/01174 dalį antstoliui mokėtino atlygio, kuris antstoliui privalėjo būti sumokėtas vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartimi Nr. e2-540-933/2022 patvirtintą taikos sutartį. Panaikinus įsiteisėjusius Telšių apylinkės teismo ir Šiaulių apygardos teismo sprendimus, liko neišspręstas atlygio antstoliui apmokėjimo klausimas, kai pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 611 straipsnio 1 dalį vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant buvo apskaičiuotos.
8. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą, 2024 m. spalio 8 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
9. Teismas nurodė, kad nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog antstolis vykdomojoje byloje išieškojimą vykdo pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą išieškoti 1 281 095,68 Eur mokestinę nepriemoką. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, VMI 2022 m. vasario 17 d. pareiškimu (CBP-45) kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos UAB „InLT“ iškėlimo (civilinės bylos Nr. eB2-474-613/2022). Pareiškime nurodoma, kad VMI, vykdydama nepriemokos išieškojimą, atliko tam tikrus veiksmus, tarp jų ir priėmė 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą išieškoti 1 281 095,68 Eur mokestinę nepriemoką iš skolininkės turto; VMI sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto vykdo antstolis V. Drungilas vykdomojoje byloje Nr. 0047/21/01174. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-540-933/2022 panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartį, kuria UAB „InLT“ iškelta bankroto byla, ir patvirtino VMI ir UAB „InLT“ sudarytą taikos sutartį. Šia taikos sutartimi, be kita ko, atsakovė UAB „InLT“ įsipareigojo iki taikos sutarties pasirašymo sumokėti VMI 50 proc. 2019 m. pelno mokesčio, t. y. 62 045,44 Eur; be to, šalys susitarė dėl likusios nepriemokos mokėjimo dalimis grąžinimo per 36 mėnesių laikotarpį, t. y. 35 mėnesius kas mėnesį sumokėti 31 198,92 Eur, o paskutinį mėnesį sumokėti 31 199,05 Eur. Pirmos įmokos data – 2022 m. birželio mėn., paskutinės – 2025 m. gegužės mėn.
10. Teismas pripažino, kad antstolio 2022 m. lapkričio 24 d. atliktas 30 000 Eur mokėjimas iš pareiškėjos banko sąskaitos nėra išimtinai susijęs su minėtos taikos sutarties, patvirtintos Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartimi, vykdymu. Antstolio kontoroje vykdomoji byla vykdoma pagal tą patį VMI sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką, dėl kurio buvo patvirtinta taikos sutartis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutarties Nr. 3K-7-172-403/2023 30 punkte pažymėta, kad teismo patvirtinta taikos sutartimi šalys susitarė dėl tos pačios prievolės, kuri buvo priverstinai vykdoma išieškotojos VMI naudai antstolio V. Drungilo vykdomojoje byloje, pakeitimo ir naujų šios prievolės įvykdymo sąlygų. Taigi ši sutartis, nors ir sudaryta netiesiogiai vykdymo procese, yra neatsiejamai susijusi su antstolio veiksmais vykdomojoje byloje.
11. Tiek Telšių apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-4277-671/2022, Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-617-368/2022, tiek Telšių apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. nutartimi, Šiaulių apygardos teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartimi buvo sprendžiamas klausimas dėl antstolio 2022 m. liepos 8 d. atlikto vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. 036-742 vykdomojoje byloje Nr. 0047/21/01174. Tokios aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad 30 000 Eur suma iš skolininkės buvo išreikalauta ne vykdant panaikintą teismo sprendimą, o išieškant dalį antstoliui mokėtino atlygio vykdomojoje byloje Nr. 0047/21/01174, kuris antstoliui privalėjo būti sumokėtas Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. birželio 7 d. nutartimi Nr. e2-540-933/2022 patvirtinus taikos sutartį.
12. Pasisakydamas dėl sprendimo vykdymo atgręžimo, teismas pažymėjo, kad, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2023 m. lapkričio 7 d. nutartimi Nr. 3K-7-172-403/2023 panaikinus Telšių apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartį ir perdavus bylą pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti, Telšių apylinkės teismas 2024 m. sausio 23 d. nutartimi panaikino antstolio V. Drungilo 2022 m. liepos 8 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. 036-742 vykdomojoje byloje Nr. 0047/21/01174 ir įpareigojo antstolį apskaičiuoti vykdymo išlaidas iš naujo, o Šiaulių apygardos teismas 2024 m. kovo 13 d. nutartimi, be kita ko, šią nutarties dalį paliko nepakeistą. Šios bylos ginčo dalykas buvo antstolio veiksmų (vykdymo išlaidų apskaičiavimo) teisėtumo įvertinimas. Nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiama dėl antstolio išskaičiuotų iš pareiškėjos sąskaitos lėšų (vykdymo išlaidų) grąžinimo, priteisimo ar pan. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino atlygį antstoliui kaip išimtinai vykdymo proceso dalyką ir netenkino pareiškėjos prašymo dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo. Pagal CPK 760 straipsnį, teismo sprendimo vykdymo atgręžimas vykdomas tarp išieškotojo ir skolininko, antstolis nėra sprendimo įvykdymo atgręžimo teisinių santykių subjektas. Antstolio išskaitytų iš pareiškėjos banko sąskaitos vykdymo išlaidų grąžinimas taikant CPK 760 straipsnio normą neatitiktų minėtos normos paskirties.
13. Apeliacinės instancijos teismas rašymo apsirikimu pripažino tai, kad pirmosios instancijos teismas po prašymo ir atsiliepimo į prašymą argumentų nurodė, jog „prašymas tenkintinas“, tačiau nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė priešingai – „prašymą atmesti“, nes nutarties motyvai reziumuoja rezoliucinėje dalyje nurodytą teisinį rezultatą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 8 d. nutartį ir Telšių apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atgręžti Telšių apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-4277-671/2022 ir Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-617-368/2022 įvykdymą, priteisti iš antstolio V. Drungilo pagal panaikintas nutartis išieškotą 30 695,75 Eur sumą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai laikėsi pozicijos, kad atlygio antstoliui klausimas yra kaip išimtinai vykdymo proceso dalykas. Bylos, kurioje sprendžiama dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo teisėtumo, dalykas nėra abstraktus apskaičiavimas, o konkrečiai apskaičiuota antstolio atlygio suma. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas, nagrinėdamas antstolio paduotą CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka pareiškimą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko, turi patikrinti visų antstolio nurodytų išieškotinų išlaidų pagrįstumą, taip pat tai, ar prašomos išieškoti sumos apskaičiuotos pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (2015 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. 1R-222 redakcija) patvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos taisykles (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). Taigi byloje buvo sprendžiamas antstolio apskaičiuotų vykdymo išlaidų pagrįstumo, taip pat jų apskaičiavimo tvarkos pažeidimo klausimas ir tik įsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. nutarčiai, kuria Telšių apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartis palikta nepakeista, iš pareiškėjos sąskaitos buvo išskaičiuota antstolio apskaičiuota suma. Vėliau, kasaciniam teismui panaikinus pirmiau minėtas teismo nutartis ir perdavus bylą nagrinėti iš naujo, Telšių apylinkės teismas 2024 m. sausio 23 d. nutartimi panaikino ir antstolio V. Drungilo 2022 m. liepos 8 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. 036-742 vykdomojoje byloje Nr. 0047/21/01174 ir įpareigojo antstolį vykdymo išlaidas apskaičiuoti iš naujo. Byloje neliko absoliučiai jokio pagrindo, kuriuo būtų grindžiamas 30 000 Eur nurašymas iš pareiškėjos sąskaitos. Būtent tai ir buvo ginčo dalykas. Tai, kad pradiniame etape buvo ginčijamas siekiamos išieškoti sumos pagrįstumas, ginčo metu ši suma keitėsi, o vėliau buvo išieškota, nekeičia ginčo dalyko. Panaikinus teisinį įvykdymo pagrindą, turi būti taikomas atgręžimas.
14.2. Sprendimo įvykdymo instituto taikymas grindžiamas principu ex iniuria ius non oritur (iš neteisės teisė neatsiranda), t. y. neteisėtas sprendimas daro neteisėtą ir tokio sprendimo vykdymą, todėl būtina grąžinti šalis, įvykdžiusias tokį sprendimą, į padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2010). Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino CPK 760 straipsnio normą, nurodydamas, kad teismo sprendimo vykdymo atgręžimas vykdomas tarp išieškotojo ir skolininko, o antstolis nėra sprendimo įvykdymo atgręžimo teisinių santykių subjektas. Pirma, šiuo atveju antstolis yra sprendimo įvykdymo atgręžimo teisinių santykių subjektas, nes ginčo objektas buvo būtent antstolio veiksmai. Tai, kad būtent antstolis buvo ginčo šalis, patvirtina iš jo priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Antra, apeliacinės instancijos teismo aiškinimas neatitinka teismų praktikos šiuo klausimu, pagal kurią atgręžimas buvo taikytas po to, kai teismas panaikino jau įvykdytą teismo sprendimą dėl atlygio antstoliui apskaičiavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-916/2017).
14.3. Jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai, t. y. skolininkas turi teisę reikalauti grąžinti viską, ką vykdant teismo sprendimą iš jo gavo išieškotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-423-219/2017). Taigi sprendimo įvykdymo atgręžimas yra ne tik grąžinimas to, ką ieškovas gavo pagal panaikintą sprendimą, bet ir sprendimo vykdymo išlaidų atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2007; 2010 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2010). Iš esmės analogiškai pagal faktines aplinkybes nurodoma Sprendimų vykdymo instrukcijos 171 punkte. Kasacinio teismo nurodyta, kad, vykdant sprendimo įvykdymo atgręžimą, išieškotojos turi atlyginti ir vykdymo išlaidas, kurias skolininkė patyrė dėl vykdyto išieškojimo pagal teismo sprendimą, kuris vėliau buvo panaikintas arba neteko teisinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-381/2022). Taigi net jei nebūtų skųstas antstolio veiksmų teisėtumas, panaikinus teismo sprendimą ir vykdant atgręžimą turi būti sprendžiamas neteisėto sprendimo vykdymo išlaidų atlyginimo klausimas.
15. Atsiliepimu į kasacinį skundą antstolis V. Drungilas prašo pareiškėjos kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
15.1. Atlygis antstoliui (30 000 Eur) iš skolininkės buvo išreikalautas ne vykdant vėliau panaikintą teismo sprendimą, o vykdant išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0047/21/01174. Antstolio atlygis vykdomojoje byloje apskaičiuotas remiantis CPK nuostatomis, jų taikymo tvarką nustatančiomis Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis ir vykdant VMI sprendimą, kuris nėra panaikintas. Sprendimo įvykdymo atgręžimo teisinio instituto paskirtis – atkurti ankstesnę šalių materialiųjų teisinių santykių padėtį, buvusią iki teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas apeliacinės instancijos teismo ar kasacinio teismo procesiniu sprendimu ir byla išspręsta iš esmės kitaip, nei buvo nustatyta pirminiu teismo sprendimu. Taigi nagrinėjamu atveju nebuvo tokio teismo sprendimo, kuriuo būtų apskaičiuotas antstolio atlygis. Telšių apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi tik sumažino antstolio atlygį nuo 47 309,57 Eur iki 30 000 Eur, tačiau jo neapskaičiavo.
15.2. Ieškovės cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys (pvz.,2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007) priimtos galiojant kitoms Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatoms. Šiuo metu iš esmės pasikeitęs vykdymo proceso reglamentavimas (pagal dabar galiojančias CPK 611 straipsnio nuostatas), teismas nebepriima sprendimų dėl vykdymo išlaidų atlyginimo priteisimo, todėl pareiškėjos nurodoma praktika negali būti taikoma esamoje situacijoje.
15.3. Pareiškėjos cituojamų kitų civilinių bylų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-916/2017, 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-219/2016 ir kt.) faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017). Taigi, pareiškėjos cituojamose bylose esančiais išaiškinimais negalima remtis kaip precedentais nagrinėjamoje byloje.
15.4. Kasaciniam teismui grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, Telšių apylinkės teismas 2024 m. sausio 23 d. nutartimi panaikino 2022 m. liepos 8 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. 036-742 vykdomojoje byloje Nr. 0047/21/01174 ir įpareigojo antstolį apskaičiuoti vykdymo išlaidas iš naujo. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. kovo 13 d. nutartimi iš esmės pakeitė tik pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinę dalį. Panaikinus vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. 036-742 ir užsitęsus teisminiams ginčams, iki šiol vykdomojoje byloje nėra išspręstas vykdymo išlaidų apmokėjimas. Antstolis, atsižvelgdamas į Šiaulių apygardos teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartį, vykdomojoje byloje Nr. 0047/21/01174 siekė apskaičiuoti vykdymo išlaidas iš naujo, tačiau pareiškėja pateikė kasacinį skundą, kuriuo nepagrįstai siekia byloje taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimo teisinio institutą. Pažymėta, kad, pasibaigus teisminiams ginčams, vykdomojoje byloje Nr. 0047/21/01174 atlygis antstoliui bus apskaičiuotas ir turės būti sumokėtas atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo patvirtintą taikos sutartį tarp skolininkės ir VMI, nes ši sutartis šalims turi įstatymo galią. Nagrinėjamu atveju vykdomosios bylos šalys taikos sutartį dėl prievolės įvykdymo sudarė tik 2022 m. birželio mėnesį, t. y. praėjus daugiau nei 8 mėnesiams nuo raginimo termino pasibaigimo (raginimas išsiųstas 2021 m. rugsėjo 13 d.). Taigi, nors išieškotoja ir skolininkė sudarė taikos sutartį, bet tai daryta pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, todėl iš skolininkės išieškotinas visų vykdymo išlaidų atlyginimas. Šiuo atveju vykdymo išlaidos apima ir atlygį antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą, ir šios išlaidos šiuo metu yra didesnės nei 30 000 Eur.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl vykdymo išlaidų dydžio nustatymo ir jų išieškojimo
16. Pareiškėjos kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl CPK 611 straipsnio normos aiškinimo ir taikymo. Pareiškėja teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė šią normą, nepagrįstai atlygio antstoliui klausimą vertino išimtinai kaip vykdymo proceso dalyką, nors bylos, kurioje buvo panaikinti teismų sprendimai (Telšių apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartis ir Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartis), ginčo dalykas buvo ne abstraktaus vykdymo išlaidų apskaičiavimo teisėtumo vertinimas, o konkreti apskaičiuota atlygio antstoliui suma. Remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007, pareiškėja laikosi pozicijos, kad antstolio atlygis nagrinėjamu atveju iš jos buvo išieškotas įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuris vėliau buvo kasacinio teismo panaikintas, pagrindu.
17. Pagal CPK 609 straipsnio 1 dalį, vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; 2) vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu.
18. Nagrinėjamam ginčui taikytinoje CPK 611 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Pagal šio straipsnio 2 dalį, vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos CPK nustatytais antstolio procesiniais dokumentais, kuriais išieškomos pinigų sumos, ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Vykdymo išlaidų skaičiavimus antstolis išsiunčia skolininkui kartu su procesiniais dokumentais, kuriais išieškomos pinigų sumos. Išieškotos vykdymo išlaidos išmokamos antstoliui ir kitiems asmenims ne anksčiau kaip po dvidešimt dienų nuo šioje dalyje nurodytų procesinių dokumentų ir vykdymo išlaidų skaičiavimų išsiuntimo skolininkui dienos. Skundo dėl vykdymo išlaidų padavimas sustabdo jų išmokėjimą. CPK 611 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad vykdymo išlaidų skaičiavimai gali būti skundžiami CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka.
19. Aptariama CPK 611 straipsnio 2 dalies norma yra reglamentuojama vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarka. Pirmiausia šioje normoje aiškiai nustatyta, kad vykdymo išlaidos gali būti išieškotos tik CPK nustatytais antstolio procesiniais dokumentais. Šios normos nuostata, kad vykdymo išlaidų skaičiavimai turi būti išsiunčiami skolininkui kartu su kitais antstolio procesiniais dokumentais, kuriais išieškomos pinigų sumos, reiškia, kad taip siekiama užtikrinti, jog skolininkas būtų informuotas apie susidariusias vykdymo išlaidas ir galėtų pasinaudoti CPK 611 straipsnio 3 dalyje nustatyta teise skųsti vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Taigi minimo straipsnio 2 dalies norma kartu su CPK 611 straipsnio 3 dalimi, nustatančia, jog vykdymo išlaidų skaičiavimas gali būti skundžiamas CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka, patvirtina, kad vykdymo išlaidų išieškojimo pagrindas yra antstolio priimtas procesinis dokumentas, kuriuo šios vykdymo išlaidų apskaičiuotos, o ne teismo procesinis sprendimas. Teismas atlieka tik antstolio apskaičiuotų vykdymo išlaidų pagrįstumo kontrolę, nagrinėdamas CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka paduotą skundą.
20. Be to, iš skolininko išieškotos vykdymo išlaidos pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą ir jos gali būti išmokėtos antstoliui ir kitiems asmenims ne anksčiau kaip po dvidešimt dienų nuo CPK 611 straipsnio 2 dalyje nurodytų procesinių dokumentų ir vykdymo išlaidų išsiuntimo skolininkui dienos. Skundo dėl vykdymo išlaidų skaičiavimo padavimas stabdo jų mokėjimą. Tokia nuostata reiškia, kad antstolis gali išieškotas vykdymo išlaidas išmokėti iš depozitinės sąskaitos ne anksčiau, nei pasibaigia vykdymo išlaidų skaičiavimo apskundimo terminas. Taip siekiama užtikrinti neteisėtai apskaičiuotų ir išieškotų vykdymo išlaidų sugrąžinimo skolininkui galimybę.
21. Kartu tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų (vykdymo išlaidų skaičiavimo), iš esmės atlieka antstolio atlikto vykdymo išlaidų apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrą. Teismas, patenkinęs skundą, antstolio veiksmą panaikina ir (arba) įpareigoja antstolį veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skundo patenkinimas ir atitinkamų antstolio veiksmų pripažinimas neteisėtais iš esmės reiškia vykdymo proceso grąžinimą į iki pažeidimo buvusią situaciją (lot. restitutio in integrum) bei galimybės teisėtai atlikti vykdymo veiksmus sudarymą. Teismas nesprendžia, kaip antstolis turi atlikti vieną ar kitą veiksmą, tik konstatuoja atlikto veiksmo teisėtumą arba neteisėtumą ar įpareigoja atlikti veiksmą iš naujo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-381/2023 58 punktą). Vis dėlto nedraudžiama teismui, vertinančiam jam apskųstą vykdymo išlaidų apskaičiavimą, priimamo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje pasisakyti dėl konkretaus antstolio atlyginimo dydžio (jo dalies) nepagrįstumo. Tačiau tai nereiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų (vykdymo išlaidų apskaičiavimo), procesiniu sprendimu nustato atlygio antstoliui dydį. Priešingai, teismas nustatęs, kad atlygio antstoliui dydis buvo apskaičiuotas neteisingai, ir esant galimybei nurodęs teisingą atlygio antstoliui dydį, jį ne priteisia, o įpareigoja antstolį iš naujo atlikti vykdymo išlaidų skaičiavimus pagal teismo nutartyje nustatytus pažeidimus, nurodytus vykdymo išlaidų skaičiavimo kriterijus. Atitinkamai tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl vykdymo išlaidų skaičiavimo pagrįstumo, priimamo teismo procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje neturi nustatyti konkretaus skundžiamų vykdymo išlaidų dydžio.
22. Pareiškėja, kasaciniame skunde teigdama priešingai, t. y. kad nagrinėjamu atveju antstolio atlygis buvo apskaičiuotas ir išieškotas būtent teismo nutarties (Telšių apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutarties) pagrindu, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartyje Nr. 3K-7-1/2007 pateiktu aiškinimu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjos nurodomoje byloje buvo taikomos CPK 611 straipsnio normos, galiojusios iki 2011 m. lapkričio 1 d. Pažymėtina, kad CPK 611 straipsnio 1 dalies redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2003 m. sausio 1 d. (2022 m. vasario 28 d. įstatymo Nr. IX-743 redakcija), buvo nustatyta, kad dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Jeigu skolininkas šių sumų neperveda, antstolis pareiškimu, nurodydamas apskaičiuotas išieškotinas sumas, kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą, prašydamas tas sumas priteisti. Tokia CPK 611 straipsnyje nustatyta vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarka buvo keičiama ir pildoma priimant 2011 m. birželio 21 d. įstatymą Nr. XI-1480, todėl nuo 2011 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo nauja šio straipsnio redakcija (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 294 straipsnis, 387 straipsnio 4 dalis).
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2018 m. gegužės 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-216-1075/2018 pasisakydamas dėl CPK 611 straipsnio normos aiškinimo ir taikymo, aptarė pasikeitusį vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos reglamentavimą, pažymėdamas, kad iki 2011 m. lapkričio 1 d. galiojusi CPK 611 straipsnio ir jį pakeitusios straipsnio normos redakcijos nustatė skirtingą vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką. Esminis pasikeitusio teisinio reguliavimo skirtumas, be kita ko, yra susijęs su teisiniu vykdymo išlaidų išieškojimo pagrindu ir vykdymo išlaidų išieškojimo senaties terminu. Aptardamas iki 2011 m. lapkričio 1 d. galiojusias CPK 611 straipsnio normas, kasacinis teismas padarė išvadą, kad vykdymo išlaidos, jeigu skolininkas per antstolio siūlyme nurodytą terminą geranoriškai jų neapmokėdavo, buvo išieškomos teismo nutarties pagrindu, o naujos redakcijos CPK 611 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja tai, kad vykdymo išlaidos išieškomos antstolio patvarkymo pagrindu.
24. Dėl to darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis pareiškėjos nurodomos nutarties aiškinimais, kadangi jie pateikti aiškinant ir taikant šiuo metu pasikeitusį teisinį reglamentavimą, o pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą nustatytų vykdymo išlaidų išieškojimo pagrindas nebėra teismo priimamas procesinis sprendimas, t. y. antstolio procesinis dokumentas (vykdymo išlaidų skaičiavimas).
25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolis 2022 m. liepos 8 d. atliko vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. 036-742, kuriame apskaičiavo 47 309,57 Eur atlygį antstoliui. Pareiškėja, nesutikdama su apskaičiuotomis vykdymo išlaidomis, padavė skundą, tačiau antstolis 2022 m. liepos 22 d. patvarkymu pareiškėjos skundą atmetė, perdavė jį nagrinėti Telšių apylinkės teismui. Pareiškėjai pasinaudojus teise skųsti vykdymo išlaidų skaičiavimą (CPK 611 straipsnio 3 dalis), teismas atliko tokio apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolę. Telšių apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-4277-671/2022 tenkino pareiškėjos skundą iš dalies, panaikino antstolio V. Drungilo 2022 m. liepos 8 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. 036-742 dalį ir nustatė, kad antstolio atlygis yra 30 000 Eur. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. spalio 12 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo nutarčiai, iš pareiškėjos banko sąskaitos 2022 m. lapkričio 24 d. atliktas 30 000 Eur mokėjimas antstoliui V. Drungilui.
26. Telšių apylinkės teismas, nagrinėdamas skundą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo teisėtumo, iš esmės nesilaikė CPK 513 straipsnio 1 dalyje, 611 straipsnyje nustatyto reglamentavimo ir rezoliucinėje dalyje nustatė konkrečią sumažintą antstolio atlyginimo sumą, todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-172-403/2023 minėtą Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. ir Telšių apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartis panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Bylą dėl antstolio veiksmų (vykdymo išlaidų apskaičiavimo) iš naujo nagrinėjęs Telšių apylinkės teismas 2024 m. sausio 23 d. nutartimi antstolio 2022 m. liepos 8 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą panaikino ir įpareigojo antstolį vykdymo išlaidas apskaičiuoti iš naujo. Tokią išvadą teismas padarė iš esmės remdamasis argumentu, kad byloje turi būti nustatyta priverstinio vykdymo procese iki taikos sutarties pasirašymo išieškota arba skolininkės sumokėta suma, taip pat argumentu, jog antstolis iš dalies pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, nepagrįstai nesivadovavo Sprendimų vykdymo instrukcijos 113 punkto nuostata.
27. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytą reglamentavimą, jį aiškinančią teismų praktiką ir byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju tinkamai nustatė bylos dėl antstolio veiksmų (vykdymo išlaidų skaičiavimo) dalyką ir pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju vykdymo išlaidų (30 000 Eur atlygio antstoliui) išieškojimo pagrindas buvo antstolio nustatytos formos procesinis dokumentas, o ne teismo sprendimas.
Dėl sprendimo vykdymo atgręžimo instituto netaikymo teismui panaikinus antstolio vykdymo išlaidų skaičiavimą
28. Kasaciniame skunde pareiškėja taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino CPK 760 straipsnio nuostatas, nesivadovavo teismų praktika dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto taikymo. Pareiškėjos nuomone, teismui išsprendus bylą dėl neteisėtų antstolio veiksmų ir panaikinus antstolio 2022 m. liepos 8 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą bei įpareigojus jį šias išlaidas apskaičiuoti iš naujo, nebeliko jokio pagrindo pagrįsti 30 000 Eur lėšų nurašymą, todėl šią bylą nagrinėjantis teismas turėjo išspręsti šių lėšų grąžinimo pareiškėjai klausimą, vadovaudamasis sprendimo vykdymo atgręžimo institutu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais kasacinio skundo argumentais dėl toliau nurodytų argumentų.
29. CPK 760 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas). CPK 761 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, kuriam byla perduota iš naujo nagrinėti, privalo savo iniciatyva išnagrinėti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą ir išspręsti jį priimdamas naują sprendimą ar nutartį, ir tuo užbaigti bylą. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu iš naujo nagrinėjęs bylą teismas neišsprendė panaikinto sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo, atsakovas turi teisę paduoti šiam teismui pareiškimą dėl įvykdymo atgręžimo.
30. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendimo įvykdymo atgręžimo institutas yra specialus įstatyme įtvirtintas procesinis pažeistų teisių gynimo būdas išieškant sumas ar turtą, perduotą pagal teismo sprendimą, kuris vėliau buvo panaikintas arba neteko teisinės galios. Sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – atkurti šalių materialiųjų teisinių santykių padėtį, buvusią iki teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas apeliacinės instancijos, kasacinio teismo procesiniu sprendimu ar neteko teisinės galios priėmus teismo procesinį sprendimą proceso atnaujinimo stadijoje, ir byla išspręsta iš esmės kitaip, nei ji buvo išspręsta ankstesniu teismo sprendimu. Šio instituto taikymas grindžiamas principu ex iniuria ius non oritur, t. y. neteisėtas sprendimas daro neteisėtą ir tokio sprendimo vykdymą, todėl būtina grąžinti šalis, įvykdžiusias tokį sprendimą, į padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-381/2022 26 punktą; 2024 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024 93 punktą). Taigi sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – užtikrinti, kad, panaikinus neteisėtą ir įvykdytą teismo sprendimą, išieškotojas ir skolininkas būtų grąžinti į iki teismo sprendimo vykdymo buvusią padėtį, t. y. skolininkui grąžinama viskas, kas buvo išreikalauta vykdant panaikintą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-423-219/2017, 28 punktas).
31. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 760 straipsnį, yra išskyręs tokius sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto taikymo pagrindus: 1) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir bylos nutraukimas; 2) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir pareiškimo palikimas nenagrinėto; 3) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir naujo sprendimo, kuriuo ieškinys netenkinamas, priėmimas. Teismo sprendimo įvykdymo atgręžimas galimas ir tais atvejais, kai sprendimas panaikinamas (netenka teisinės galios) atnaujinus procesą byloje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2010; 2014 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2014; 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-423-219/2017 27 punktą).
32. Kasacinio teismo nurodyta ir tai, kad sprendimo įvykdymo atgręžimas nukreipiamas tik į tą asmenį, kurio naudai išieškota. Sprendimo įvykdymo atgręžimas negali būti nukreipiamas į kitu materialiuoju teisiniu (ne panaikinto teismo sprendimo) pagrindu lėšas (turtą) įgijusį asmenį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutarties byloje Nr. e3K-3-74-381/2024 95 punktą).
33. Aptartos teisės normos ir teismų praktika leidžia padaryti išvadą, kad sprendimo vykdymo atgręžimas taikomas tik kai panaikinamas jau įvykdytas teismo sprendimas. Šis institutas negali būti taikomas siekiant išreikalauti lėšas, nurašytas iš skolininko sąskaitos kitu materialiuoju teisiniu pagrindu (ne panaikintu teismo sprendimu, o antstolio sudaromu vykdymo išlaidų apskaičiavimu).
34. Teisėjų kolegijai nutarties 27 punkte konstatavus, kad 30 000 Eur atlygis antstoliui iš pareiškėjos sąskaitos buvo nurašytas ne teismo sprendimo, o nustatytos formos antstolio procesinio dokumento pagrindu, pagrįsta pripažintina apeliacinės instancijos teismo išvada netaikyti CPK 760 straipsnio normos antstolio vykdymo išlaidoms, nurašytoms iš pareiškėjos sąskaitos, grąžinti.
35. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų (galimai netinkamai apskaičiuotų vykdymo išlaidų) ir panaikinęs vykdymo išlaidų apskaičiavimą bei įpareigojęs antstolį perskaičiuoti vykdomojoje byloje susidariusias vykdymo išlaidas, paprastai turėtų nustatyti terminą, per kurį antstolis turėtų įvykdyti tokį įpareigojimą. Teismui tokio termino nenustačius, antstolis pagal teismo nurodymus naujus vykdymo išlaidų skaičiavimus turėtų atlikti nedelsdamas, per įmanomai trumpiausią terminą. Vis dėlto, susiklosčius procesinei situacijai, kai antstolis nevykdo jam įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo perskaičiuoti vykdomojoje byloje susidariusias vykdymo išlaidas, toks antstolio neveikimas gali būti skundžiamas CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu atveju, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų (neveikimo) ir nustatęs, kad antstolis nepateisinamai (neprotingai) ilgą laiką neįvykdo dėl jo priimto įpareigojimo ir neperskaičiuoja vykdomojoje byloje susidariusių vykdymo išlaidų arba jas perskaičiuoja aiškiai nepagrįstai, teismas turi teisę savo iniciatyva arba suinteresuotos šalies prašymu spręsti dėl proceso įstatyme nustatytų poveikio priemonių antstoliui taikymo (pvz., CPK 95 straipsnis, 273 straipsnio 3 dalis, 611 straipsnio 5 dalis ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
36. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 611 straipsnio, 760 straipsnio 1 dalies normas, nenukrypo nuo šias normas aiškinančios aktualios kasacinio teismo praktikos, todėl apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas, o kasacinis skundas atmestinas.
37. Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip nesudarantys kasacinio nagrinėjimo dalyko, neturintys įtakos kitokio sprendimo byloje priėmimui ir vienodos teismų praktikos formavimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. Netenkinus kasacinio skundo, pareiškėjai jos kasaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
39. Nagrinėjant bylą kasaciniame teisme patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija minimalios valstybei atlygintinų bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl šios išlaidos nėra atlyginamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Virgilijus Grabinskas
Agnė Tikniūtė