Civilinė byla Nr. e2-2132-236/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01813-2010-1

                                                                               Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.4.20.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Antano Rudzinsko ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjo prašymą išduoti leidimą grąžinti nepilnametį vaiką E. P. į jo nuolatinės gyvenamosios vietos šalį - Airijos Respubliką, priimtos civilinėje byloje Nr. eN2-5703-603/2016 pagal pareiškėjo M. P. nurodytą pareiškimą, suinteresuoti asmenys Ž. Š. ir E. P., išvadą teikiančios institucijos – Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas M. P. kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti leidimą grąžinti nepilnametį vaiką E. P. į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos šalį – Airijos Respubliką.

2. Pareiškėjas nurodo, kad su suinteresuotu asmeniu Ž. Š. gyveno kartu Airijoje nuo 2011 m., kartu kūrė šeimą, tačiau santuokos sudarę nebuvo. 2014-12-10 jiems gimė dukra E. P.. Pareiškėjo teigimu, jis nuo santykių pradžios juto pasitikėjimo trūkumą iš Ž. Š., kadangi pastaroji draudė pareiškėjui kviestis draugus į namus, kiekvieną kartą pareiškėjui po darbo grįžus namo keliomis minutėmis vėliau nei įprastai, kaltindavo jį dėl narkotikų vartojimo, o jiems būnant kartu mieste ir pareiškėjui pasisveikinus su savo pažįstamomis, ji keldavo konfliktus viešumoje, kaltindama pareiškėją neištikimybe, nors pareiškėjas niekada nebuvo išdavęs Ž. Š. ar vartojęs narkotikų, niekada nepiktnaudžiavo alkoholiu, taigi visi kaltinimai buvo nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės. Pareiškėjo teigimu, Ž. Š. tiesiog yra konfliktiška asmenybė bei labai pavydi moteris.
3. Pareiškėjas, Ž. Š., nepilnametė dukra E. P. ir Ž. Š. nepilnametis sūnus D. Š. gyveno išnuomotame būste. Pareiškėjo teigimu, jis mokėjo nuomos mokestį, pirko drabužius, pilnavertiškai ir materialiai išlaikė šeimą, be to, namuose jis ruošdavo maistą, rūpindavosi buitimi. Pareiškėjas laikosi sveiko gyvenimo būdo, sportuoja, nėra konfliktinė asmenybė.
4. Pareiškėjo teigimu, didžiausios šalių santykių problemos prasidėjo gimus dukrai E. P.. Nuo pat pradžių Ž. Š. elgėsi su vaiku lyg su savo nuosavybe. Pareiškėjas, kaip dukros tėvas, buvo ignoruojamas. Pareiškėjo teigimu, jis prarado pasitikėjimą Ž. Š., kai ji be pareiškėjo žinios ir leidimo ėjo į Lietuvos ambasadą registruoti dukrą ir tęsė apsilankymus šioje ambasadoje, nors pareiškėjas su tuo nesutiko. Pareiškėjas mano, kad jo tėvystei yra iškilęs pavojus.
5. Pareiškėjo teigimu, vieno iš ginčų metu Ž. Š. keletą kartų trenkė pareiškėjui už tai, kad išėjo iš namų taisyti automobilio raktelių. Ž. Š. vienoje rankoje laikydama dukterį, kita ranka smogdavo pareiškėjui. Tokie Ž. Š. veiksmai kėlė grėsmę vaiko saugumui. Ž. Š. sūnus D. Š. taip pat gyveno su pareiškėju. Ž. Š. savo sūnui dažnai priekaištaudavo, fiziškai žalojo, smūgiuodama į kūną bei galvos sritį. Ž. Š. aiškino, kad atsiradę odos paraudimai bei įbrėžimai ant veido atsirado dėl sūnaus verkimo.
6. Pareiškėjo ir suinteresuoto asmens bendras gyvenimas baigėsi po eilinio ginčo, kuris privedė prie Airijos policijos įsikišimo. Ginčo priežastis buvo pareiškėjo, kaip vaiko tėvo, ignoravimas. Tą dieną prieš ginčą pareiškėjo draugas pasiūlė pareiškėjui kartu su dukra visiems drauge nueiti į cirką, nes pareiškėjo draugas taip pat turėjo mažametį vaiką, tačiau Ž. Š. uždraudė pareiškėjui išeiti su dukra, aiškino, kad jau vėlu, nors buvo tik 19 val.
7. 2016-03-21 pareiškėjui M. P. ir suinteresuotam asmeniui Ž. Š. išsiskyrus, Ž. Š. pakeitė gyvenamąją vietą. 2016-05-05 M. P. pateikė Kastlbaro apylinkės teismui (Airijoje) pareiškimą dėl vaiko globos ir bendravimo tvarkos nustatymo. Pareiškimas buvo priimtas 2016-05-26. Airijos Kastlbaro apylinkės teismo 2016-07-28 įsakymu, mergaitės globa yra suteikta vienam M. P. iki bus priimtas įsiteisėjęs sprendimas dėl globos arba iki tėvams sudarant sutartį šiuo klausimu ir sutartį patvirtinus socialiniam komitetui.
8. 2016-06-05 Airijoje turėjo įvykti M. P. susitikimas su dukra, tačiau sutartą dieną susitikimas neįvyko. Ž. Š. neatsiliepė telefonu, o vėliau paaiškėjo, kad ji kartu su dukra be tėvo sutikimo išvyko į Lietuvą. Dukros E. P. išvežimas iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos, iš šeimos be tėvo sutikimo pažeidžia pareiškėjo globos teises ir yra neteisėtas. Remiantis 1980 m. Hagos konvencija, šioje situacijoje egzistuoja visos vaiko pagrobimo sąlygos, kadangi vaiko globos teises turi tiek pareiškėjas, tiek Ž. Š., E. P. Lietuvoje yra laikoma neteisėtai, nes pareiškėjas nedavė sutikimo išvežti vaiką.
9. 2016-07-07 Ž. Š. pateikė analogišką pareiškimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo Kėdainių rajono apylinkės teismui (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)).
10. Pareiškėjui nebuvo pranešta apie vaiko išvežimą, kas sukėlė didelį stresą dėl nežinomybės dėl dukros buvimo vietos, tuo pagrindu pareiškėjas kreipėsi į Airijos ir Lietuvos institucijas dėl vaiko grąžinimo. Ž. Š. nesudaro jokių sąlygų dukrai pamatyti savo tėvą, į pareiškėjo skambučius ir žinutes neatsako. Ž. Š. išvykus į Lietuvą, pareiškėjas mėgino susisiekti su Ž. Š., tačiau jokio atsakymo negavo iki pareiškėjui kreipiantis į Lietuvos institucijas. Nuo 2016-07-22 pareiškėjas dukrą mato per Skype programą.
11. Suinteresuotas asmuo Ž. Š. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškimo dėl vaiko grąžinimo į jo kilmės šalį netenkinti.
12. Nurodė, kad šalys išsiskyrė dėl netinkamo ir netoleruotino pareiškėjo elgesio, t. y. potraukio alkoholiui, polinkio linksmybėms, nepakankamo dėmesio šeimai ir noro visą savo laisvalaikį leisti su draugais. Paaiškino, kad nepritarė pareiškėjo laiko leidimui su jo draugais dėl to, kad šie buvo prastos reputacijos, kai kurie iš jų turėjo reikalų su teisėsauga, buvo įtariami narkotinių medžiagų platinimu. Dėl to, siekdama išimtinai vien šeimos ir mažamečių vaikų gerovės, nepritardavo pareiškėjo norui bendrauti su tais asmenimis, kviestis juos į svečius ir leisti su jais laiką. Tuo tarpu, pareiškėjui laiko leidimas su draugais buvo prioritetinis. Nesutampant suinteresuoto asmens Ž. Š. požiūriui su pareiškėjo norais, pastarasis dėl to sukeldavo didelius konfliktus, kuriuos lydėdavo agresija suinteresuoto asmens Ž. Š. atžvilgiu, taip pat įžeidinėjimai ir necenzūriniai žodžiai. Visus šiuos konfliktus ir pareiškėjo isterijas girdėdavo bei matydavo mažamečiai vaikai. Tokie konfliktai iš esmės buvo nuolatiniai, kadangi pareiškėjas turėjo nuolatinį poreikį leisti laiką ir linksmintis su draugais.
13. Suinteresuotas asmuo Ž. Š. nurodė, kad po 2016-03-21 vykusio konflikto, kuomet prireikė net policijos įsikišimo, siekdama apsaugoti save ir savo nepilnamečius vaikus nuo neprognozuojamo ir agresyvaus pareiškėjo elgesio, su nepilnamečiais vaikais D. Š. ir E. P. išsikraustė iš namų ir laikinai apsistojo gyventi pas draugę. Taip pat ji Ž. Š. kreipėsi pagalbos į Mayo paramos moterims tarnybą.
14. Priešingai nei teigia pareiškėjas, namuose maistą gamindavo ir visa buitimi rūpindavosi būtent Ž. Š.. Nors pareiškėjas ir mokėjo būsto nuomą, tačiau ji iš gaunamos bedarbio pašalpos mokėjo komunalinius mokesčius (už elektrą), už interneto paslaugas (vodafone), pirko maistą ir drabužius vaikams (parduotuvėse Dune, Next ir Tesco). Taigi, pareiškėjo argumentai, kad pareiškėjas namuose ruošdavo maistą šeimai, pirko rūbus, pilnavertiškai ir materialiai išlaikė tiek Ž. Š., tiek šalių dukrą, yra neatitinkantys tikrovės. Taip pat neatitinka tikrovės pareiškėjo teiginiai apie tai, kad buvo ribojama ir teberibojama pareiškėjo galimybė bendrauti bei matytis su dukra, kadangi pačiame pareiškime pastarasis teigia, kad nuo 2016-07-22 su dukra matosi per Skype programą.
15. Suinteresuoto asmens teigimu, teismui pateikti šalių susirašinėjimai, kurie parodo, kad pareiškėjas dažnai su suinteresuotu asmeniu Ž. Š. bendrauja naudodamas necenzūrinius ir įžeidžiančio pobūdžio žodžius, taip pat grasina Ž. Š.. Toks pareiškėjo elgesys rodo, kad būtent pareiškėjas yra konfliktiškas asmuo, neadekvačiai reaguojantis į situaciją, nervingas. Abejotina, ar tokio ūmaus būdo asmuo turi gebėjimų pasirūpinti mažu vaiku, kuriam nėra nė dviejų metų, ar sugebėtų patenkinti tokio mažo vaiko poreikius, juo pasirūpinti ir t. t.
16. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad per visą gyvenimo atskirai laikotarpį, pareiškėjas nei karto nepasiteiravo vaiko motinos, ar mergaitei nieko netrūksta, ar ji turi lėšų dukrai išlaikyti. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016-07-07 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš pareiškėjo buvo priteistas laikinas materialinis išlaikymas dukteriai E. P., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo ieškinio padavimo dienos (2016-07-07) iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas, tačiau pareiškėjas nors ir yra informuotas apie šią teismo nutartį, bet jos nevykdo ir materialinio išlaikymo dukrai neteikia.
17. Suinteresuotas asmuo Ž. Š. nurodo, kad šiuo metu kartu su vaikais gyvena pas savo tėvus, kur yra geros gyvenimo sąlygos, t. y. jos dukrai E. P. yra sudarytos geros sąlygos augti tvarkingoje ir gražioje aplinkoje, kur ji gali augti, vystytis, ilsėtis, žaisti ir lavėti. E. P. auga saugioje aplinkoje, tarp ją mylinčių žmonių, yra prižiūrėta, o pareiškėjui nėra kliudoma bendrauti su dukra. Ž. Š. siekdama patenkinti savo nepilnamečių vaikų interesus užsiima teisėta kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veikla, ji yra neteista, sveika, neturi žalingų įpročių, nėra bausta administracinėmis baudomis, todėl yra atsakinga, dėmesinga ir verta pasitikėjimo. Šios asmeninės ieškovės savybės rodo, kad ji geba ir gebės tinkamai pasirūpinti mažametės dukters E. P. interesais bei poreikiais, suteikti jai viską, kas yra reikalinga. Tarp mergaitės ir jos motinos yra susiformavęs stiprus bei artimas emocinis ryšys. E. P. nuo gimimo augino ir prižiūrėjo tik jos mama Ž. Š.. Mergaitė iki šiol yra Ž. Š. žindoma.
18. Ž. Š. pažymi, kad E. P. auga su savo broliu D. Š., su kuriuo leidžia laisvalaikį, žaidžia. E. prie brolio yra pripratusi ir prie jo prisirišusi, todėl gyvenimas kartu bei nuolatinis bendravimas su juo jai yra socialiai reikalingas bei teigiamas. Taigi, E. P. auga šeimoje, t. y. kartu su savo mama, savo broliu D. Š. ir seneliais, ji yra apsupta ją mylinčių, jai artimų ir dėmesingų žmonių.
19. Suinteresuoto asmens teigimu, E. P. nuo 2016-08-23 pradėjo lankyti Kėdainių lopšelio-darželio „Varpelis“ ikimokyklinio ugdymo grupę, o jos brolis D. Š. nuo 2016-09-01 pradėjo lankyti Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnazijos 4 klasę. Be to, mergaitė yra registruota vietos sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje jai yra teikiamos medicininės paslaugos: 2016-08-08 išrašytas siuntimas pas okulistą, išrašytos mankštos kojytėms, paskirti masažai.
20. Suinteresuoto asmens teigimu, dukros E. P. interesus labiausiai atitinka gyvenimas su motina, kadangi: 1) mergaitė yra stipriu emociniu ir natūraliu (prigimtiniu) ryšiu prisirišusi prie motinos, jų santykiai artimi ir glaudūs, mergaitę su motina sieja artimas emocinis ryšys; 2) Ž. Š. dukra visapusiškai rūpinasi, iki šiol ją maitina krūtimi; 3) mergaitės gyvenimo (buities) sąlygos yra geros, t. y. Ž. Š. yra sudariusi dukrai visas sąlygas augti, vystytis, ilsėtis, žaisti, tobulėti, leisti laisvalaikį, lavintis; 4) E. P. sieja teigiami ir artimi ryšiai su broliu D. Š. bei seneliais, mergaitė yra prie jų pripratusi, todėl vaiko aplinka yra šeiminė aplinka, t. y. žmonės, su kuriais vaikas nuolatos gyvena. Akivaizdu, kad nusprendus grąžinti E. P. pareiškėjui, mažamečiui vaikui dėl itin jo mažo amžiaus ir prisirišimo prie mamos bus padaryta nepataisoma psichologinė žala, kurią sąlygotų jos atskyrimas nuo mamos, užmegztų ryšių su artimaisiais giminaičiais nutraukimas, mergaitės paėmimas iš aplinkos, kurioje ji jaučiasi saugi, ir galimas patekimas į kitą netoleruotiną situaciją, kurios kilimą galėtų sąlygoti vaiko teisės į būstą, priežiūrą tėvo darbo metu netinkamas užtikrinimas.
21. Suinteresuoto asmens įsitikinimu, vadovaujantis 1980 m. Hagos konvencijos 13 straipsnio b) punktu yra didelė rizika, jog E. P. grąžinus į kilmės šalį ir perdavus ją laikinai tėvo globai jai būtų padaryta fizinė ar psichinė žala ir mergaitė būtų netoleruotinoje situacijoje. Kitas šiuo atveju aktualus Hagos konvencijoje įtvirtintas pagrindas, kai galima atsisakyti grąžinti vaiką, yra įtvirtintas 12 straipsnio 2 dalyje – tai vaiko prisitaikymas prie naujos aplinkos. Suinteresuotas asmuo taip pat teigia, kad šiuo atveju pateikiamų įrodymų visuma patvirtina būtinumą taikyti Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalyje numatytą išimtį ir atsisakyti E. P. grąžinti į Airijos Respubliką, kadangi E. P. yra mažametė, labai prisirišusi prie savo mamos Ž. Š. ir brolio D. Š., taip pat senelių, su kuriais pastaruosius 3 mėnesius gyvena. Be to, mergaitė iki šiolei yra maitinama motinos pienu, todėl jas sieja stiprus emocinis ryšys. Akivaizdu, kad mergaitės gyvenamosios aplinkos pakeitimas neatitiktų jos interesų. Gyvenant su motina Ž. Š. ir broliu D. Š. Lietuvoje, mergaitės fizinė ir socialinė aplinka, atsižvelgiant į jos amžių, sutapo su jos motinos aplinka, su kuria ji praleidžia daugiausiai laiko, o pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) išaiškinimą, mažamečio vaiko aplinka iš esmės yra šeiminė aplinka, kurią lemia referencinis asmuo ar asmenys, su kuriais vaikas gyvena ir kurie jį iš tiesų globoja ir juo rūpinasi (ESTT sprendimas byloje Nr. C-497/10 PPU, Barbara Mercredi v. R. C., p. 54). Visiškai ignoruoti E. P. prisirišimą prie motinos, prisitaikymą ir interesą gyventi dabartinėje aplinkoje būtų nepagrįsta, neprotinga ir neteisinga. E. P. grąžinus pareiškėjui, būtų nutrauktas jos emocinis ir itin glaudus santykis su mama, broliu ir kitais šeimos nariais (seneliais). Žinant mergaitės netvirtą emocinį ryšį su tėvu, vaiko prisitaikymas tėvo aplinkoje būtų sudėtingas ir neadekvatus vaiko interesams. Todėl labiau vaiko interesus atitinka tikslas išsaugoti jau sukurtus tvirtus ryšius su artimais asmenimis (mama, broliu, jų šeima) ir saugią aplinką, nei galima sunki adaptacija naujoje aplinkoje, nauji psichologiniai ir socialiniai sunkumai kuriant naują saugią aplinką, kartu netenkant esamų emocinių ir socialinių ryšių.
22. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - Skyrius) pateikė teismui 2016-09-15 raštą Nr. VT-1-1557 „Dėl duomenų apie E. P. buvimo vietą, gyvenamąją ir socialinę aplinką, apie vaiko prisitaikymą prie naujos aplinkos“, kuriame nurodo, kad 2016-07-18 ir 2016-09-14 skyriaus darbuotojai lankėsi adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytu adresu Ž. Š. su dukra E. P. ir sūnumi D. Š. gyvena kartu su jos tėvais jiems nuosavybės teise priklausančiame 2 aukštų mūriniame name su patogumais. Ž. Š. ir vaikams yra skirtas namo antras aukštas, kuriame yra du kambariai. Kambariai erdvūs, tvarkingi, šviesūs, švarūs. E. su mama gyvena viename kambaryje, kuriame yra vaikiška lovytė, išskleidžiama lova, sekcija, stalas, televizorius, daug žaislų, kitas kambarys skirtas sūnui Darijui. Laiptai nulipimui į pirmą namo aukštą yra apsaugoti užkabinamais varteliais. Visuose namuose daug vaikiškų žaislų, knygelių. 2016-07-18 pokalbio su Ž. Š. metu dukra E. žaidė su močiute ir seneliu kitame kambaryje, mergaitė dažnai užeidavo į kambarį, kur buvo mama, glaustėsi prie jos. Lankymosi metu E. apranga švari, tvarkinga, atitinkanti amžių ir sezoniškumą. Iš pažiūros mergaitė namuose jautėsi saugiai, laisvai, buvo linksma. Ž. Š. nurodė, kad maitina dukrą krūtimi, dukra yra prie jos labai prisirišusi, mergaitė prisirišusi prie brolio D.. Ž. Š. pasakojo, kad E. nuolat bendrauja su pusbroliais ir kitais giminėmis. 2016-09-14 lankymosi metu E. P. namuose buvo su močiute ir seneliu. Ž. Š. buvo išvykusi į kosmetologės mokymo kursus Kaune. Tuo metu E. sirgo, gydėsi namuose, ją prižiūrėjo seneliai. Mergaitė namuose jautėsi laisvai, buvo linksma. Močiutė pasakojo, kad E. labai laukia iš mokyklos grįžtančio brolio D., visuomet jį apsikabina, daug laiko praleidžia drauge, žaidžia, E. brolio niekur nepalieka vieno, visur jie būna kartu. Mergaitės senelis, nurodė, kad E. „auksinė mergaitė”, prie visų šeimos narių yra vienodai prisirišusi. Maždaug kartą per dvi savaites E. susitinka su pusbroliais ir pusseserėmis. E. P. yra sudarytos saugios ir geros gyvenimo sąlygos. E. iki šiol yra maitinama krūtimi. Mergaitės močiutė V. S. pasakojo, kad šių metų rugpjūčio pabaigoje anūkė pradėjo lankyti Kėdainių lopšelį - darželį „Varpelis”. Su tėčiu E. bendrauja per kompiuterinę programą Skype beveik kiekvieną dieną. Bendravimas vyksta tol, kol mergaitei pabosta. Pamačius tėtį, ji pasako „tete”. Ž. Š. pasakojo, kad ji netrukdo dukrai bendrauti su tėvu, į pokalbius nesikiša. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės lankymosi šeimoje metu nepastebėjo kylančių grėsmių E. P.. Mergaitė atrodė pilnai adaptavusis gyvenamojoje aplinkoje, kurioje yra sudarytos geros sąlygos augti mylinčių ir besirūpinančių šeimos narių, senelių ir giminių apsuptyje.
23. Skyrius rašte taip pat nurodė, kad 2016-09-14 Kėdainių lopšelio - darželio „Varpelis” Skyriui pateiktoje informacijoje rašoma, kad E. P. Kėdainių lopšelį - darželį „Varpelis” ankstyvojo amžiaus grupę pradėjo lankyti 2016 m. rugpjūčio 23 d. Mergaitės adaptacijos darželyje metu mama Ž. Š. buvo su mergaite grupėje, kartu žaidė, ėjo pasivaikščioti į lauką. Šiuo metu mergaitė grupėje jaučiasi gerai, žaidžia su bendraamžiais, rytais neverkia. Į grupę atvedama švariais, tvarkingais rūbais. Tėčio M. P. nei grupėje esantys pedagogai, nei administracija nėra matę. Šiuo metu mergaite rūpinasi tik mama. Kartu su mama dažnai ateina pasiimti E. ir jos brolis. Mergaitės santykiai su broliu labai šilti.
24. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad Skyriaus specialistai grėsmių vaikui E. P. nenustatė, mergaitė adaptavosi aplinkoje, jai sudarytos geros gyvenimo sąlygos. Skyriaus nuomone, brolio ir sesers išskyrimas padarytų vaikui nepataisomą žalą.
25. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl vaiko mažo amžiaus, jo prisirišimo prie mamos ir brolio, motinos maitinimo, vaiko grąžinimo situacija gali padaryti vaikui žalą, tačiau šias aplinkybes teismas turėtų vertinti savo nuožiūra. Atstovės nuomone, sprendžiant vaiko grąžinimo klausimą visais atvejais svarbu, kad nebūtų pažeisti vaiko interesai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

26. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 4 d. nutartimi nutarė pareiškėjo M. P. prašymą grąžinti E. P., gimusią (duomenys neskelbtini), į Airijos Respubliką atmesti, negrąžinti E. P., gimusios (duomenys neskelbtini), į Airijos Respubliką.
27. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pareiškėjo M. P., suinteresuoto asmens Ž. Š. paaiškinimus, pateiktus teismo posėdžio metu, taip pat byloje esančius įrodymus, sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog nagrinėjamu atveju grąžinus vaiką į Airiją pastarasis gali patekti į netoleruotiną situaciją bei jam gali būti padaryta nepataisoma žala, todėl netaikė Hagos konvencijos 13 straipsnio b) punkto nuostatų.
28. Teismo vertinimu, suinteresuoto asmens Ž. Š. argumentai, jog grąžinus vaiką į Airiją jis paklius į netoleruotiną aplinką, yra grindžiami paaiškinimais apie jos ir pareiškėjo tarpusavio nesutarimus bei konfliktus, kas yra susiję iš esmės su faktinių šeimos narių tarpusavio santykiais ir bendravimu tuo laikotarpiu, kai jie gyveno kartu, tačiau nėra pagrindas daryti išvadą apie tėvo neigiamą įtaką vaiko psichikai, įvertinant tai, jog šalių bendras gyvenimas faktiškai yra iširęs ir motina neplanuoja grįžti gyventi į Airijos Respubliką.
29. Tačiau teismas padarė išvadą, kad byloje yra pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog yra teisinis pagrindas atsisakyti grąžinti vaiką į Airiją remiantis Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalies nuostatomis, o būtent, dėl vaiko prisitaikymo prie naujos aplinkos. Teismas nurodė, kad žodis „prisitaikymas“ šiame kontekste susideda iš dviejų elementų. Visų pirma, jis apima fizinį elementą – įsikūrimą bendruomenėje ir aplinkoje. Antra, jis apima emocinį elementą – saugumą ir stabilumą. Žodis „nauja aplinka“ apima vietą, namus, ugdymo įstaigą, draugus, veiklą ir galimybes. Turint omeny, kad Hagos konvencijoje įtvirtintų nuostatų tikslas – užkirsti kelią neteisėtam vaiko išvežimui, iki minimumo sumažinant vaiko negrąžinimo atvejus, teismas, spręsdamas dėl vaiko negrąžinimo šiuo pagrindu, turi pasiekti tokį įsitikinimo lygį, kuris pateisintų vaiko negrąžinimą šiuo išimtiniu atveju. Kadangi vaiko prisitaikymo prie naujos aplinkos lygis turi būti vertinamas tuo metu, kai vyksta procesas, teismas sprendžia dėl vaiko prisitaikymo prie naujos aplinkos šios bylos nagrinėjimo teisme metu. Teismas, taikydamas šį atsisakymo grąžinti vaiką pagrindą, neatsižvelgia į Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą jo taikymo sąlygą (jog vaiko grąžinimo procesas turi būti pradėtas praėjus vienerių metų terminui, skaičiuojant jį nuo tos dienos, kai vaikas buvo neteisėtai išvežtas ar laikomas), kadangi pripažįsta ją procedūrine ir formalia bei neatitinkančia šioje byloje susidariusios situacijos (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-6/2013).
30. Teismas sprendė, jog įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes bei atsižvelgus į tai, kad iki vaiko grįžimo į Lietuvą abu tėvai vienodai naudojosi globos teisėmis, vaiko motinos išvykimas su vaiku iš Airijos į Lietuvą prilyginamas neteisėtam, tačiau nepaisant to, pagal Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalies nuostatas atsisakytina grąžinti vaiką į kilmės šalį, konstatuojant, jog vaiko gyvenimas jau žinomoje, socialiai saugioje aplinkoje teikia daugiau garantijų tęstiniam vaiko vystymuisi ir labiausiai atitinka vaiko interesus.
31. Teismo įsitikinimu, šiuo atveju atsisakymas atsižvelgti į E. P. prisitaikymą prie naujos aplinkos neatitiktų vaiko interesų. Šias išvadas teismas padarė įvertinęs byloje nustatytas tokias aplinkybes: vaikas pradėjo lankyti Lietuvoje ikimokyklinio ugdymo įstaigą; mergaitei dėl nustatytų specialių poreikių teikiama medicininė pagalba; vaikas ne tik socializuojasi aplinkoje, bet ir ją praplėtė; motinos šeimoje sukurti geri santykiai, natūralus, nuolatinis ir stiprus emocinis ryšys su motina bei su broliu (kurį mergaitė neabejotinai prarastų jos grąžinimo į Airiją atveju); vaiko įgytas saugumo bei stabilumo jausmas esamoje aplinkoje; geros buitinės sąlygos; galima apsunkinta adaptacija naujoje aplinkoje ir pavojus prarasti bendravimą su motina ar iš esmės jį apriboti; vaiko amžius iki 2 metų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

32. Pareiškėjas M. P. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – išduoti leidimą grąžinti nepilnametį vaiką E. P. į nuolatinės gyvenamosios vietos šalį – Airijos Respubliką.
33. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą vadovaujantis Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtimi, kuomet atsisakoma grąžinti vaiką į kilmės vietos valstybę, iš esmės vadovavosi išimtinai suinteresuoto asmens Ž. Š., o ne vaiko, interesais, kadangi vertino tik suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes.
2. Nėra pagrindo teigti, kad vaikas labiau prisitaikė fiziškai ir socialiai prie Lietuvos, nes Airijoje vaikas praleido daugiau nei 1,5 metų, o Lietuvoje jis yra vos keletą mėnesių. E. P. yra mažametė, todėl grąžinimas į jos gimimo šalį ir gyvenamąją vietą nesukeltų  jai jokių neigiamų emocijų, priešingai, mergaitė yra pripratusi prie aplinkos Airijoje, o išvežimas į Lietuvą gali turėti jai neigiamos įtakos dėl kardinaliai pakeistos ją supančios aplinkos.
3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad Airijos Kastlbaro apylinkės teismo 2016-07-28 įsakymu dukros E. globa yra suteikta M. P. iki bus priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl globos arba iki tėvams sudarant sutartį šiuo klausimu ir sutartį patvirtinus socialiniam komitetui.
4. Tiek Hagos konvencija (1 straipsnis, 12 straipsnio 1 dalis), tiek Reglamentas (11 straipsnio 1 dalis) nustato bendrąją taisyklę, jog vaikas visada turi būti grąžintas į valstybę, iš kurios ar į kurią jis buvo neteisėtai išvežtas ar negrąžintas. Vadovaujantis Hagos konvencija, suinteresuoto asmens veiksmai šiuo atveju traktuotini kaip neteisėtas vaiko išvežimas iš kilmės šalies ir nėra pagrindo teigti, kad šioje situacijoje egzistuoja ir turi būti taikoma nors viena iš Hagos konvencijos 13 str. bei 12 str. 2 d. nurodytų sąlyga, kuri pagrįstų neteisėtai išvežto vaiko palikimą Lietuvoje.
34. Suinteresuotas asmuo Ž. Š. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

35. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsiliepime pažymima, kad teismas sprendimą dėl pareiškėjo prašymo netenkinimo priėmė vadovaudamasis byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų visuma, o ne išimtinai suinteresuotos asmens paaiškinimais.
2. Suinteresuoto asmens teigimu, nors mažametė E. P. iki atvykimo į Lietuvą Airijoje gyveno virš 1,5 metų, tačiau nuo pat jos gimimo ja rūpinosi ir visąlaik prižiūrėjo motina, nes ji nedirbo ir visą savo laiką ir dėmesį skyrė dukrai, kai tuo tarpu apelianto dalyvavimas prižiūrint dukrą buvo tik fragmentiškas ir nenuolatinis (vakarais po darbo keletą valandų). Todėl, Ž. Š. manymu, negalima daryti išvados, kad E. buvo prisitaikiusi prie gyvenamosios aplinkos Airijoje ir kad jos išvežimas iš Airijos į Lietuvą jai padarė žalą. Mergaitės aplinka, prie kurios ji yra labiausiai prisitaikiusi, yra jos šeimyninė aplinka, t.y. mama ir brolis, kuriuos E. mato ir su kuriais gyvena nuo pat savo gimimo.
3. Pareiškėjas sąmoningai iškraipo informaciją, teigdamas, kad Airijos Kastlbaro apylinkės teismo 2016-07-28 įsakymu dukros E. globa yra suteikta tik jam vienam ir Lietuvos teismas šio įsakymo nepaiso, kadangi minėto teismo įsakymu globos teisės buvo suteiktos pareiškėjui kartu su E. motina, t. y. suinteresuotu asmeniu. Be to, pagal galiojančius Airijos Respublikos įstatymus globos teisės reiškia tik tėvystės teisių į vaiką suteikimą, tačiau jokiu būdu nereiškia, kad vaikas turi gyventi tik su pareiškėju.
4. Teismas pripažino, kad vaiko išvežimas iš kilmės šalies formaliai buvo neteisėtas, tačiau Hagos konvencija nėra siekiama besąlygiško neteisėtai išvežto ir laikomo vaiko grąžinimo. Teismai, vykdydami aptartų teisės aktų jiems suteiktus įgaliojimus, šios kategorijos bylose turi išlaikyti pusiausvyrą tarp Hagos konvencijos tikslo, reikalaujančio užtikrinti neteisėtai išvežto ir laikomo vaiko grąžinimą, bei jį įgyvendinančių nuostatų (iš vieno pusės) ir vaiko interesų (iš kitos pusės), o vaiką atsisakyti grąžinti tik išimtiniais atvejais, kai byloje nustatyti faktai aiškiai patvirtina, jog to reikia, siekiant tinkamai apsaugoti vaiko interesus. Hagos konvencijoje įtvirtinta vaiko grąžinimo procedūra nėra taikoma automatiškai ar mechaniškai, o vaiko grąžinimas į kilmės valstybę visais atvejais – nėra prioritetinis. Prioritetas teikiamas vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Suinteresuoto asmens nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ar yra pagrindas taikyti Hagos konvencijos 12 straipsnyje numatytą išimtį, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad gyvenant Airijoje, mergaitės fizinė ir socialinė aplinka, atsižvelgiant į jos amžių, sutapo su jos tėvų, o ypatingai su motinos aplinka, ir padarė pagrįstą išvadą, kad išvykus iš Airijos į Lietuvą, mažametė dėl prisirišimo prie motinos streso dėl gyvenamosios vietos pakeitimo nepatyrė, prisitaikė prie naujos aplinkos ir praplėtė socialinę aplinką, o atsisakymas atsižvelgti į E. P. prisitaikymą prie naujos aplinkos neatitiktų vaiko interesų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

36. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjo prašymas grąžinti vaiką į jo kilmės šalį, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl teisės aktų, reglamentuojančių teismo leidimo grąžinti vaiką išdavimą, ir jų nuostatų santykio su vaiko teisių ir teisėtų interesų apsauga

37. Lietuvos Respublikoje bylos dėl teismo leidimo, grąžinti vaiką į vaiko kilmės ir nuolatinės gyvenamosios vietos šalį, išdavimo nagrinėjamos vadovaujantis 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (tekste – Reglamentas), 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (tekste – Hagos konvencija), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje įtvirtintomis nuostatomis ir Lietuvos Respublikos Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (tekste – Įgyvendinimo įstatymas) 7-12 straipsniuose įtvirtintomis nuostatomis. Civilinio proceso kodekso nuostatos, nagrinėjant šias bylas, taikomos tiek, kiek Reglamentas, Hagos konvencija ir Įgyvendinimo įstatymas nenustato kitaip (Įgyvendinimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis).
38. Reglamento, kaip tiesiogiai taikomo Europos Sąjungos teisės akto, normų ir Hagos konvencijos, kaip daugiašalės tarptautinės sutarties, priimtos Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijoje, normų konkurencijos klausimas yra išspręstas Reglamento 60 straipsnyje, pagal kurį santykiuose tarp valstybių narių šis Reglamentas pakeičia Hagos konvenciją tiek, kiek ji susijusi su bylomis, kurioms taikomas šis Reglamentas. Reglamento 17 konstatuojamojoje dalyje įtvirtinta, jog vaiko neteisėto išvežimo ar negrąžinimo atvejais vaiko grąžinimas turėtų būti užtikrinamas nedelsiant ir šiuo tikslu turėtų ir toliau būti taikoma Hagos konvencija, papildoma šio Reglamento, ypač 11 straipsnio, nuostatomis. Šių nuostatų pagrindu darytina išvada, jog jose įtvirtintas Reglamento viršenybės principas turi būti derinamas su Hagos konvencijos subsidiaraus taikymo galimybe, kai Reglamentas nereglamentuoja tam tikrų klausimų, susijusių su vaiko grąžinimu jo neteisėto išvežimo ar negrąžinimo atvejais.
39. Hagos konvencijoje įtvirtintas vienas iš pagrindinių tikslų – užtikrinti, kad neteisėtai į bet kurią susitariančiąją valstybę išvežti ar jose laikomi vaikai būtų greitai grąžinti (Hagos konvencijos 1 (a) straipsnis). Šis tikslas yra atkartotas jau minėtoje Reglamento 17 konstatuojamojoje dalyje. Siekiant jo įgyvendinimo, Reglamento 11 straipsnio 3 dalyje ir Hagos konvencijos 11 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas bendrasis šešių savaičių terminas, per kurį turi būti priimtas sprendimas dėl vaiko grąžinimo nuo pareiškimo pateikimo, išskyrus kai išimtinės aplinkybės to neleidžia padaryti. Taigi, tiek Hagos konvencija (1 straipsnis, 12 straipsnio 1 dalis), tiek Reglamentas (11 straipsnio 1 dalis) nustato bendrąją taisyklę, jog vaikas visada turi būti grąžintas į valstybę, iš kurios ar į kurią jis buvo neteisėtai išvežtas ar negrąžintas. Vaiko grąžinimu siekiama kuo greičiau atkurti status quo ante, kad būtų išvengta de facto dėl neteisėtų vieno iš tėvų veiksmų susiklosčiusios situacijos įteisinimo, paliekant vaiko globos ir tėvų valdžios įgyvendinimo klausimą spręsti jurisdikciją dėl šio klausimo išsprendimo turinčiam teismui (Hagos konvencijos 19 straipsnis).
40. Nurodytos taisyklės išimtys, o kartu ir pagrindai, kada teismas gali atsisakyti grąžinti vaiką yra įtvirtintos Hagos konvencijos 12-13 straipsniuose. Reglamentas nenumato savarankiškų atsisakymo grąžinti vaiką pagrindų, tačiau įtvirtina kai kurių Hagos konvencijoje numatytų atsisakymo grąžinti pagrindų taikymo ribojimus ir procesines taisykles (Reglamento 11 straipsnio 2-8 dalys). Hagos konvencijoje numatytos šios išimtys, kurias gali taikyti valstybės, į kurią neteisėtai išvežtas vaikas, teismai ir kurių bent vienos pakanka, kad būtų atsisakyta grąžinti vaiką į valstybę, iš kurios ar į kurią jis buvo neteisėtai išvežtas ar negrąžintas: 1) asmuo, įstaiga ar kita organizacija, kuri rūpinosi vaiku, vaiko išvežimo ar laikymo metu iš tiesų nesinaudojo globos teisėmis (Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies a) punktas) arba; 2) asmuo, įstaiga ar kita organizacija, kuri rūpinosi vaiku, vaiko išvežimo ar laikymo metu neprieštaravo ar vėliau sutiko, kad vaikas būtų išvežtas ar laikomas (Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies a) punktas) arba; 3) yra didelė rizika, kad vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitą netoleruotiną situaciją (Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b) punktas) arba; 4) vaikas prieštarauja grąžinimui ir jau yra sulaukęs tokio amžiaus ir brandos, kai tikslinga atsižvelgti į jo nuomonę (Hagos konvencijos 13 straipsnio 2 dalis) arba; 5) procesas buvo pradėtas praėjus vienerių metų terminui nuo tos dienos, kai vaikas buvo neteisėtai išvežtas ar laikomas, ir įrodoma, kad vaikas jau prisitaikė prie naujos aplinkos (Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalis).
41. Reglamento 11 straipsnis numato kai kurias papildomas sąlygas Hagos konvencijos 12-13 straipsniuose numatytų vaiko grąžinimo išimčių taikymui. Pagal Reglamento 11 straipsnio 4 dalį teismas negali atsisakyti grąžinti vaiką remdamasis Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b punktu, jei nustatoma, kad imtasi priemonių užtikrinti vaiko apsaugą jį sugrąžinus. Iš išdėstyto matyti, kad Reglamento 11 straipsnio 4 dalies nuostatos įtvirtina papildomą sąlygą Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b punkte numatytos išimties taikymui – teismas negali atsisakyti grąžinti vaiką remdamasis šiuo pagrindu, jei nustatoma, kad bus imtasi priemonių užtikrinti vaiko apsaugą jį sugrąžinus. Taigi, Reglamentas įtvirtina principą kad teismas turi reikalauti nedelsiant grąžinti vaiką apribodamas Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas išimtis iki griežto minimumo, t. y. vaikas visada turi būti grąžinamas, jeigu jam gali būti užtikrinta apsauga kilmės valstybėje narėje. Tai atitinka minėtus Hagos konvencijos ir Reglamento tikslus – tarptautiniu mastu apsaugoti vaikus nuo žalingų padarinių, kuriuos sukelia jų neteisėtas išvežimas ar negrąžinimas.
42. Hagos konvencijoje įtvirtinta vaiko grąžinimo procedūra nėra taikoma automatiškai ar mechaniškai, o vaiko grąžinimas į kilmės valstybę visais atvejais – nėra prioritetinis. Aptartų teisės aktų prioritetas teikiamas vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Hagos konvencijoje apibrėžiant valstybių narių įsipareigojimus dėl vaiko grąžinimo, yra įtvirtinta keletas išimčių, paremtų objektyviu konkretaus vaiko ir jo aplinkos įvertinimu (Hagos konvencijos 12, 13 ir 20 straipsnius), tokiu būdu nustatant, kad būtent bylą nagrinėjančiam teismui kiekvienu konkrečiu atveju yra palikta teisė priimti sprendimą dėl įpareigojimo grąžinti vaiką ar atsisakyti jį grąžinti. Šis sprendimas (grąžinti ar atsisakyti vaiką grąžinti į jo kilmės šalį) turi būti pagrįstas byloje esančių aplinkybių, patvirtinančių į kokią aplinką vaikas bus grąžintas priėmus sprendimą dėl jo grąžinimo į kilmės šalį, visuma ir motyvuotas, ką pabrėžė ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (X v. Latvia, no. 27853/09, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 26 d. didžiosios kolegijos sprendimas). Teismai, vykdydami aptartų teisės aktų jiems suteiktus įgaliojimus, šios kategorijos bylose, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp Hagos konvencijos tikslo, reikalaujančio užtikrinti neteisėtai išvežto ir laikomo vaiko grąžinimą, bei jį įgyvendinančių nuostatų (iš vieno pusės) ir vaiko interesų (iš kitos pusės), o vaiką atsisakyti grąžinti tik išimtiniais atvejais, kai byloje nustatyti faktai aiškiai patvirtina, jog to reikia, siekiant tinkamai apsaugoti vaiko interesus.

      Dėl vaiko išvežimo iš Airijos Respublikos į Lietuvos Respubliką ir jo laikymo šioje šalyje teisėtumo

43. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, jog pareiškėjas M. P. ir suinteresuotas asmuo Ž. Š. gyveno Airijos Respublikoje kartu nesudarę santuokos nuo 2011 m., (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra E. P. (civilinės bylos ne elektroninės medžiagos t 1., b. l. 6). Suinteresuotas asmuo be pareiškėjo žinios ir sutikimo išvežė dukrą į Lietuvos Respubliką, tokiu būdu pažeisdama pareiškėjo globos teises, kuriomis iki išvežimo jie naudojosi kartu. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas nepagrįstai tiek ieškinyje tiek atskirajame skunde nurodo, jog Airijos Kastlbaro apylinkės teismo 2016-07-28 įsakymu dukros E. globa yra suteikta vienam M. P. iki bus priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl globos arba iki tėvams sudarant sutartį šiuo klausimu ir sutartį patvirtinus socialiniam komitetui, kadangi įsakyme aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad „...teismas paskiria aukščiau įvardytą ieškovą M. P. vaiko E. P. globėju (kartu su atsakove)“. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, minėtos faktinės aplinkybės dėl vaiko išvežimo be pareiškėjo žinios ir sutikimo, tokiu būdu pažeidžiant pareiškėjo globos teises, kuriomis iki išvežimo vaiko tėvai naudojosi kartu, sudaro pagrindą mažamečio vaiko išvežimą iš Airijos Respublikos į Lietuvos Respubliką ir jo laikymą šioje šalyje pripažinti neteisėtu (Hagos konvencijos 3 straipsniu ir Reglamento 2 straipsnio 11 punktu). Šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir jų pagrindu padarytos išvados, vertinant mažametės E. P. išvežimo ir laikymo Lietuvos Respublikoje teisėtumą, nėra ginčijamos, teisėjų kolegija laiko jas tinkamai nustatytomis, todėl plačiau dėl jų nepasisako.
44. Byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, patvirtinančių, jog yra didelė rizika, kad grąžinus vaiką į Airijos Respubliką, jam būtų padaryta psichinio ar fizinio pobūdžio žala arba kad jis gali pakliūti į kitą netoleruotiną situaciją. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo konstatuoti Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b) punkte įtvirtintos išimties taikymo pagrindo. Kadangi šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir jų pagrindu padarytos išvados šalių taip pat nėra ginčijamos, teisėjų kolegija taip pat plačiau dėl jų nepasisako.
45. Tačiau byloje išdėstytų ir teismo konstatuotų aplinkybių visuma yra pagrindas teisėjų kolegijai teigti, kad byloje egzistuoja kita, pirmosios instancijos aptarta ir įvardinta aplinkybė, sudaranti savarankišką pagrindą atsisakyti išduoti teismo leidimą grąžinti vaiką į jo kilmės šalį, apie kurią teisėjų kolegija pasisako.

Dėl atsisakymo grąžinti vaiką į Airijos Respubliką remiantis Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalies pagrindu

46. Vienas iš Hagos konvencijoje įtvirtintų pagrindų, suteikiančių teisę teismui, vertinančiam prašymą grąžinti vaiką į kilmės šalį, yra įtvirtintas 12 straipsnio 2 dalyje – tai vaiko prisitaikymas prie naujos aplinkos. Žodis „prisitaikymas“ šiame kontekste susideda iš dviejų elementų. Visų pirma, jis apima fizinį elementą – įsikūrimą bendruomenėje ir aplinkoje. Antra, jis apima emocinį elementą – saugumą ir stabilumą. Žodis „nauja aplinka“ apima vietą, namus, ugdymo įstaigą, draugus, veiklą ir galimybes. Hagos konvencijoje įtvirtintų nuostatų tikslas – užkirsti kelią neteisėtam vaiko išvežimui, iki minimumo sumažinant vaiko negrąžinimo atvejus, todėl teismas, spręsdamas dėl vaiko negrąžinimo šiuo pagrindu, turi pasiekti tokį įsitikinimo lygį, kuris pateisintų vaiko negrąžinimą šiuo išimtiniu atveju. Vaiko prisitaikymo prie naujos aplinkos lygis turi būti vertinamas tuo metu, kai vyksta procesas. Teisėjų kolegijos nuomone, pagrįsta ir teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl vaiko prisitaikymo prie naujos aplinkos spręstina bylos nagrinėjimo teisme metu. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas šį atsisakymo grąžinti vaiką pagrindą, pagrįstai ir teisingai neatsižvelgė į Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą jo taikymo sąlygą (jog vaiko grąžinimo procesas turi būti pradėtas praėjus vienerių metų terminui, skaičiuojant jį nuo tos dienos, kai vaikas buvo neteisėtai išvežtas ar laikomas), kadangi teisingai pripažino ją procedūrine ir formalia bei neatitinkančia šioje byloje susidariusios situacijos (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-6/2013).
47. Faktiškai susiklosčius situacijai, kai procesas dėl vaiko grąžinimo pradedamas nepraėjus vienerių metų terminui, tačiau užsitęsia ilgą laiko tarpą ir lemia vaiko prisitaikymą prie naujos aplinkos, teisingumo ir protingumo principai reikalauja, jog minėtas Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vaiko negrąžinimo pagrindas būtų aiškinamas ir taikomas ne formaliai, bet atsižvelgiant į pagrindinį šios vaiko grąžinimo išimties tikslą – užtikrinti prie naujos aplinkos prisitaikiusio vaiko interesų apsaugą. Bylose dėl vaiko grąžinimo teismas, siekdamas užtikrinti tinkamą vaiko, tėvų bei viešosios tvarkos interesų balansą, vaiko interesams turėtų teikti pagrindinį dėmesį. Tai matyti ir iš Hagos konvencijos konstatuojamosios dalies antrosios pastraipos, kurioje valstybės narės pareiškė, jog „sprendžiant klausimus, susijusius su vaikų globa, svarbiausia yra vaikų interesai“. Vaiko interesai, priklausomai nuo jų prigimties ir svarbos, gali būti pripažinti turinčiais viršenybę prieš tėvų interesus (žr. Sahin v. Germany, no. 30943/96, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. liepos 8 d. sprendimas). Nepaisant to, tėvų interesai, ypač jų interesas reguliariai bendrauti su vaiku, išlieka veiksnys, kuris turi būti įvertintas, siekiant užtikrinti tinkamą minėtų interesų balansą (žr. Sahin v. Germany, no. 30943/96, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. liepos 8 d. sprendimas; Haase v Germany, no. 11057/02, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2004 m. balandžio 8 d. sprendimas; Kutzner v. Germany, no. 46544/99, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2002 m. vasario 26 d. sprendimas).
48. Priešingai nei atskirajame skunde nurodo pareiškėjas, Hagos konvencija nėra siekiama besąlygiško neteisėtai išvežto ir laikomo vaiko grąžinimo. Tai, jog vadovaujantis Hagos konvencijos 1 straipsnio 1 punktu vaiko grąžinimo procedūra turi būti įvykdyta kuo greičiau, bei šioje konvencijoje ir Reglamente įtvirtintas šešių savaičių vaiko grąžinimo proceso terminas suponuoja, jog vaiko grąžinimu inter alia yra siekiama kuo greitesnio jo grąžinimo į iki neteisėto išvežimo ar laikymo vaiką supusią jo įprastą aplinką, atkuriant ryšius su tuo iš tėvų, kurio globos teisės buvo pažeistos. Šių tikslų nebūtų pasiekta tuo atveju, jei dėl užsitęsusio vaiko grąžinimo proceso vaikas jau būtų prisitaikęs prie naujos aplinkos, dėl ko vaiko grąžinimas jam reikštų grįžimą į kokybiškai naują aplinką, prie kurios vaikas turėtų adaptuotis iš naujo. Be to, vadovaujantis Hagos konvencijos 20 straipsniu, gali būti atsisakyta grąžinti vaiką pagal 12 straipsnio nuostatas, jei to neleidžia valstybės, į kurią kreipiamasi, pagrindiniai žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos principai.
49. Sprendžiant tokio pobūdžio klausimus visaisi atvejais pirmenybė teiktina vaiko interesų apsaugai. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, jog vaiko interesas susideda iš dviejų dalių. Viena vertus, vaiko interesas reikalauja jo ryšių su šeima palaikymo, išskyrus tuos atvejus, kai įrodoma, jog šeima yra ypač netinkama. Iš to seka, kad šeimos ryšiai gali būti nutraukti tik išimtiniais atvejais ir kad viskas turi būti padaryta, siekiant išsaugoti asmeninius santykius, ir, jei reikia, „atstatyti“ šeimą (Gnahoré v. France, no. 40031/98, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. rugsėjo 19 d. sprendimas). Kita vertus, vaiko interesus aiškiai atitinka siekis užtikrinti jo vystymąsi patikimoje aplinkoje ir nei vienas iš tėvų negali pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį imtis priemonių, kurios darytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi (Neulinger ir Shuruk v. Switzerland, no. 41615/07, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2010 m. liepos 6 d. sprendimas).
50. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina būtinumą taikyti Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalyje numatytą išimtį ir atsisakyti E. P. grąžinti į kilmės vietos valstybę. Teisėjų kolegija konstatuoja esant nustatytas žemiau išvardintas aplinkybes, patvirtinančias, jog E. P. per buvimo Lietuvoje laikotarpį, skaičiuojant nuo 2015 m. birželio 5 d., prisitaikė prie naujos fizinės ir socialinės aplinkos ir šios aplinkos pakeitimas neatitiktų jos interesų.
51. Mažametei E. P. neteisėto išvežimo iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos Airijos Respublikoje metu, buvo metai ir šeši mėnesiai. Gyvenant Airijoje mergaitės fizinė ir socialinė aplinka, atsižvelgiant į jos amžių, sutapo su jos tėvų, o ypatingai su motinos aplinka, su kuria ji praleisdavo daugiausiai laiko, buvo maitinama krūtimi, todėl išvykus iš Airijos į Lietuvą, mažametė dėl prisirišimo prie motinos, streso dėl gyvenamosios vietos pakeitimo nepatyrė. Mergaitė su motina ir broliu Lietuvoje apsigyveno jos seneliams priklausančiame name. Byloje pateikti įrodymai patvirtina pirmosios instancijos išvadas, kad būste vaikui su motina yra skirtas atskiras kambarys, aprūpintas visais būtiniausiais baldais, yra saugus, kas leidžia teigti, kad vaikui Lietuvoje sukurtos tinkamos sąlygos augti ir vystytis. E. susitinka su pusbroliais ir pusseserėmis, labai prisirišusi prie savo brolio.
52. Kaip minėta, suinteresuotas asmuo Ž. Š. su nepilnamečiais vaikais E. P. ir D. Š. Lietuvoje apsigyveno jos tėvams priklausančiame name, jame motinai ir vaikams yra skirtas namo antras aukštas, mergaitei su motina yra skirtas atskiras kambarys, aprūpintas visais būtiniausiais baldais, yra saugus, kas leidžia teigti, kad vaikui Lietuvoje sukurtos tinkamos sąlygos augtis ir vystytis. Be to, kartu su Ž. Š. bei jos nepilnamečiais vaikais gyvena vaikų seneliai, kurie pasirūpina būtinais vaiko poreikiais, taip pat padeda prižiūrėti vaikus. E. P. nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d. lanko Kėdainių lopšelio – darželio ,,Varpelis“ ikimokyklinio ugdymo grupę, dėl nustatytų specialiųjų poreikių teikiamos medicininės paslaugos. Visa tai rodo, kad suinteresuotas asmuo Ž. Š. rūpinasi mergaitės gerove ir sveikata. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodo, jog Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės lankymosi šeimoje metu nepastebėjo kylančių grėsmių E. P.. Mergaitė atrodė pilnai adaptavusis gyvenamojoje aplinkoje, kurioje yra sudarytos geros sąlygos augti mylinčių ir besirūpinančių šeimos narių, senelių ir giminių apsuptyje. Šiuo atveju atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad E. P. yra tik dviejų metų amžiaus, pagal bylos duomenis iki 2016-12-20 buvo maitinama krūtimi motinos, dėl motinos sveikatos būklės maitinimas krūtimi nutrauktas, galima pagrįstai teigti, kad mergaitės fizinė ir socialinė aplinka, atsižvelgiant į jos amžių, iš esmės sutampa su motinos Ž. Š. aplinka, su kuria ji praleidžia daugiausiai laiko ir turi glaudų emocinį ryšį.
53. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, jog būdama Lietuvoje nuo 2015 m. birželio 5 d. mažametė E. P. prisitaikė ne tik prie fizinės, bet ir socialinės aplinkos, kuri vertinant ją su buvusia iki vaiko neteisėto išvežimo, žymiai išsiplėtė ir apima ne tik jos motinos, brolio ir pareiškėjo, bet ir ikimokyklinės ugdymo įstaigos, pusseserių, pusbrolių ir kitų giminaičių ratą. Vaiko prisitaikymas prie aplinkos, jo poreikius atitinkančios priežiūros teikimas sąlygoja tai, kad vaikui Lietuvoje buvo sukurta kokybiška aplinka.
54. Pareiškėjas per visą laiką, kol vaikas gyvena Lietuvoje, su dukra nesimatė, tačiau, bylos duomenimis, bendravo per Skype programą. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus, kad vaiko motina nesudaro sąlygų pareiškėjui bendrauti su dukra, kaip nepagrįstus, kadangi pareiškėjas tokių savo teiginių neįrodė ir byloje nėra įrodymų, patvirtinančių tokius pareiškėjo teiginius.
55. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia pripažinti ir tai, kad pareiškėjo dalyvavimas dukros ugdyme ir auklėjime jai gyvenant Airijoje buvo daugiau epizodinis - ilgesniam laikui pareiškėjas vienas su vaiku nebuvo pasilikęs. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia teigti, kad tarp tėvo ir mažamečio vaiko nėra užsimezgęs glaudus emocinis ryšys, o jo pasiteiravimas suinteresuoto asmens apie vaiką, nekuriant glaudaus ir betarpiško bendravimo su vaiku, leidžia teigti, kad šiuo metu tėvas yra nusišalinęs nuo vaiko priežiūros ir nedalyvauja vaiko gyvenime.
56. Nustatyta ir tai, kad pareiškėjas nuo vaiko išvežimo į Lietuvą momento neteikia vaikui išlaikymo, o visą vaiko priežiūros ir išlaikymo naštą perkėlė vaiko motinai, kai tuo tarpu vaikui būtinas pastovus ir jo poreikius atitinkantis išlaikymas iš abiejų tėvų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai rodo, kad pareiškėjas ne visiškai supranta tėvo pareigų apimtį ir nėra pasirengęs prisiimti visišką atsakomybę dėl vaiko auklėjimo ir globos. Vaiko vystymuisi svarbus ir tėvo betarpiškas dalyvavimas vaiko auklėjime, tačiau teismui nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas, nebendraudamas su vaiku, neteikdamas vaikui išlaikymo, yra pasirengęs jį auginti ir užtikrinti jo teisę į saugią ir vaiko vystymuisi būtiną aplinką, be to, pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jis dėtų pastangas vaiko poreikių tenkinimui.
57. Teisėjų kolegija pažymi, jog kaip skunde teigia ir pats pareiškėjas, jo pagrindinis siekis yra grąžinti vaiką į kilmės šalį, tuo tarpu, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu aiškindamas apie jo pasirengimą auklėti ir prižiūrėti vaiką, kuriam tuo metu nebuvo 2 metų, nurodė, jog tikisi savo motinos pagalbos. Ši aplinkybė leidžia teisėjų kolegijai pagrįstai abejoti, ar pareiškėjas veikia išimtinai vaiko interesais ir jo labui, tuo labiau įvertinus vaiko amžių bei tai, kad pareiškėjas neįrodė, kad jis sugebės prisiimti visišką atsakomybę dėl vaiko priežiūros.
58. Pažymėtina, jog pagal bylos duomenis vaikui būnant Lietuvoje vaiko tėvui nėra daroma jokių kliūčių, siekiant bendrauti su vaiku. Tuo tarpu, grąžinus vaiką į Airijos Respubliką, vaikas prarastų nuolatinį stiprų emocinį ryšį su motina.
59. Apibendrinant darytina išvada, jog dėl nurodytų aplinkybių - vaikas pradėjo lankyti Lietuvoje ikimokyklinio ugdymo įstaigą, vaikas socializavosi aplinkoje ir praplėtė socialinę aplinką, šeimoje sukurti geri santykiai, jo natūralus ir tvirtesnis emocinis ryšys su motina (ir broliu), įgytas saugumo ir stabilumo jausmas esamoje aplinkoje, geros buities sąlygos, galima apsunkinta adaptacija naujoje aplinkoje ir pavojus prarasti bendravimą su motina ar iš esmės jį apriboti, vaikui yra tik 2 metai, vaiko gyvenimas jau žinomoje, socialiai saugioje aplinkoje teikia daugiau garantijų tęstiniam vaiko vystymuisi ir labiausiai atitinka vaiko interesus.
60. Apeliacinio teismo įsitikinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nagrinėjamos bylos atveju atsisakymas atsižvelgti į nepilnametės E. P. prisitaikymą prie naujos aplinkos neatitiktų vaiko interesų, todėl vadovaujantis Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjo prašymas dėl vaiko grąžinimo atmestinas.

        Dėl vaiko negrąžinimo teisinių padarinių

61. Pažymėtina, jog Reglamento 17 konstatuojamoje dalyje yra įtvirtinta, jog valstybės narės, į kurią vaikas buvo neteisėtai išvežtas ar negrąžintas, teismo sprendimas negrąžinti vaiko gali būti pakeičiamas paskesniu vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos iki neteisėto išvežimo ar negrąžinimo valstybės narės teismo sprendimu. Ši procedūra ir jos įgyvendinimo tvarka yra įtvirtinta Reglamento 11 straipsnio 6-8 dalyse, 42 straipsnyje. Be to, vadovaujantis Hagos konvencijos 19 straipsniu, pagal šią Konvenciją priimtas sprendimas grąžinti vaiką nėra laikomas lemiamu iš esmės sprendžiant vaiko globos klausimą.
62. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Kėdainių rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2134-736/2016 pagal Ž. Š. ieškinį atsakovui M. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, kuriuo prašoma nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina. Šiuo metu minėta civilinė byla sustabdyta iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas civilinėje byloje dėl leidimo grąžinti vaiką išdavimo pagal atsakovo pareiškimą (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Atnaujinus sustabdytą civilinę bylą, M. P., kaip bylos šalis, turi teisę dalyvauti šiame procese bei priešieškiniu reikšti reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu.

Dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį  argumentų

63. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

64. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priešingai, nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė nacionalinės ir tarptautinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą procesinį sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo ir pirmosios instancijos teismo nutarties

65. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

66. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
67. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Ž. Š. prašė priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas, tačiau jas pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija suinteresuoto asmens prašymo netenkina.

      Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Šios nutarties kopijas nedelsiant išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Teisėjai                                                        Kazys Kailiūnas

                                                                                                Antanas Rudzinskas

                                                                                                            Egidija Tamošiūnienė