Civilinė byla Nr. 2-844-440/2017

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00292-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.1.3.3 ; 2.6.8.6 ; 2.6.10.5.1 ; 3.2.4.4 ;

3.2.4.11 ; 3.2.6.1 ; 3.2.3.1 ; 3.1.7.1.5 ; 3.1.7.8 ; 3.1.7.11 ;

(S)

ŠIAULIŲ  APYGARDOS  TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

2017 m. spalio 3 d.

Šiauliai

          Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė,

            sekretoriaujant Kristinai Rupšienei,

dalyvaujant ieškovės A. B. ūkininkės ūkio Z/S „Veides2“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Gausta“ atstovui advokatui V. K., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RKJ grupė“ atstovui advokatui T. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. B. ūkininkės ūkio Z/S „Veides2“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „RKJ grupė“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Gausta“ dėl skolos priteisimo.

n u s t a t ė :

1. Ūkininkės A. B. ūkis Z/S „Veides2“ prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „ RKJ grupė“ 87 694,85 Eur skolos, 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė dalį skolos 3000 Eur yra sumokėjusi iki kreipimosi į teismą, o ieškovė pagal buhalterinius dokumentus tik vėliau tai pastebėjo, ieškovė patikslino ieškinio reikalavimą ir prašė priteisti 84 694,85 Eur. Nurodė, kad ieškovė 2017 m. vasario 17 d. sudarė cesijos sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Gausta“, kurios pagrindu pradinė kreditorė (trečiasis asmuo) perdavė naujajai kreditorei (ieškovei) reikalavimo teisę į 87 694,85 Eur dydžio atsakovės skolą. Paaiškino, kad atsakovės skola susidarė 2016 m. liepos – rugsėjo mėnesiais neatsiskaičius su trečiuoju asmeniu už prekes pagal grūdų pirkimo – pardavimo sutartis ir jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Pirminė kreditorė perdavė ieškovei grūdų pirkimo – pardavimo sutartis bei PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias atsakovė liko skolinga 87 694,85 Eur. Įgijusi reikalavimo teisę ieškovė kreipėsi į atsakovą ragindama gera valia padengti įsiskolinimą, 2017 m. balandžio 3 d. išsiuntė atsakovei pretenziją, kurioje nustatė 7 kalendorinių dienų terminą įsiskolinimui padengti. Tačiau atsakovė nesutiko padengti įsiskolinimą, motyvuodama, kad yra sustabdžiusi priešpriešinių prievolių vykdymą UAB „Gausta“ atžvilgiu. Jos teigimu trečiasis asmuo UAB „Gausta“ už atsakovei UAB „RKJ Grupė“ parduotą produkciją nėra atsiskaičiusi su valstybės biudžetu, todėl pagal VMI taikomą praktiką, UAB „Gausta“ neatsiskaičius su valstybės biudžetu pagal sandorius su atsakove, UAB „RKJ Grupė“ patirs neigiamus UAB „Gausta“ prievolių neįvykdymo valstybei padarinius, nes PVM atskaita nebus galima. Nurodė, kad tiek trečiasis asmuo, tiek ieškovė, dar iki šios pretenzijos ne kartą telefonu informavo atsakovę, kad UAB „Gausta“ jokių įsiskolinimų ar prievolių valstybei neturi nei pagal sandorius su atsakove, nei pagal kitus įmonės veiklos rezultatus. VMI pateiktuose atsakymuose atsakovei aiškiai yra nurodoma, kad UAB „Gausta“ pagal pateiktas deklaracijas ir kitus apskaitos dokumentus valstybės, savivaldybių biudžetams ir valstybės pinigų fondams nėra skolinga. Atsakovė teigdama, kad UAB „Gausta“ yra neįvykdžiusi savo mokestinės prievolės valstybei ir galimai yra nesumokėjusi PVM nepateikė jokių įrodymų, todėl ginčo skolos sulaikymas yra be pagrindo ir neteisėtas.
2. Ieškovė nurodė, kad nesutinka su atsakovės argumentu, kad 2017 m. vasario 17 d. cesijos sutartis iš tikro yra atlygintinių paslaugų teikimo sutartis, todėl ji niekinė ir ieškovė neturi reikalavimo teisės reikšti ieškinį. Pažymi, kad šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl cesijos sutarties pripažinimo niekine ar negaliojančia. Kol sutartis nenuginčyta įstatymo nustatyta tvarka, ji yra galiojanti ir privaloma.

3. Atsakovė UAB „RKJ Grupė“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovė ir trečiasis asmuo 2016 m. liepos-rugsėjo mėnesiais sudarė įvairias grūdų pirkimo-pardavimo sutartis, sandorių suma pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras -932 041,12 Eur, tame skaičiuje PVM 161 759,20 Eur. Atsakovė kreipėsi į VMI prašydama pateikti informaciją, ar trečiasis asmuo tinkamai vykdo mokestines prievoles valstybės naudai, taip pat, ar nėra jokių veiksnių, dėl kurių atsakovė galėtų atsakyti prieš VMI. 2016 m. spalio 7 d. VMI nurodė, kad trečiajam asmeniui nustatyta mokesčių nemokėjimo rizika, jis nedeklaravo dalies išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų atsakovei. 2016 m. lapkričio 18 d. atsakovė informavo trečiąjį asmenį, kad nevykdys prievolės sumokėti skolą trečiajam asmeniui, kol nebus pateikta informacija apie tinkamą trečiojo asmens mokestinių prievolių įvykdymą,  informavo apie prievolių vykdymo sustabdymą. Į trečiojo asmens  2016 m. gruodžio 5 d.  bei atsakovės 2017 m. balandžio 3 d. pretenzijas pakartotinai nurodė apie skolos mokėjimo sulaikymą, kol bus gauta informacija apie mokestinių prievolių įvykdymą.

4. Be to atsakovė nurodė, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens buvo sudaryta ne reikalavimo teisės perleidimo sutartis, o atlygintinų paslaugų teikimo sutartis. Atsakovės vertinimu ieškovė neturi reikalavimo teisės todėl ieškinys atmestinas. Cesijos sutarties 1.3 punkte šalys susitarė, jog už reikalavimo perleidimą ieškovė įsipareigoja sumokėti trečiajam asmeniui 70 000 Eur. Ieškovė ir trečiasis asmuo susitarė dėl sėkmės mokesčio dėl skolos iš atsakovės išieškojimo, išieškojus 87 694,85 Eur sumą, ieškovei liktų 17 694,85 Eur suma, o trečiajam asmeniui būtų sumokama 70 000 Eur, taigi ieškovei liktų apie 20 proc. nuo išieškotos sumos. Teigia, kad ieškovė ir atsakovė nesutarė dėl fiksuotos kainos už reikalavimo pirkimą-pardavimą. Be to cesijos sutartis galimai yra niekinė, galimai yra nesąžiningo mokesčių mokėjimo valstybės naudai vengimo schemos dalis (siekiama išvesti lėšas Latvijos įmonės naudai ir jas paslėpti nuo VMI, taip pat galimai legalizuoti galimos nusikalstamos veikos lėšas), todėl turėtų būti įvertinta ir VMI. Taip pat mano, kad dėl nurodytų priežasčių šios sutarties konstatavimo niekine klausimą turėtų išnagrinėti ir teismas ex officio ( pagal pareigas).

5. Trečiasis asmuo UAB „Gausta“  su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad tiek pagal atsakovės, tiek pagal trečiojo asmens turimus patikslintus buhalterinius duomenis šiuo metu skolos dydis yra 84694,85 Eur. Atsakovė neginčydama skolos buvimo fakto, ginčija šios skolos priteisimo pagrindą, nes cesijos sutartis yra niekinė ir ieškove šioje byloje turėtų būti trečiasis asmuo UAB „Gausta“. Tačiau trečiasis asmuo su tokiu atsakovės motyvu nesutinka. Sutinka su ieškove, kad atsakovė UAB „RKJ Grupė“ privalo cesijos sutartį vykdyti ir sumokėti ieškovei trečiojo asmens perleistą skolą. Nurodė, kad VMI 2017 m. balandžio 4 d. atliko trečiojo asmens operatyvų patikrinimą ir šio patikrinimo metu buvo įvertinti bendrovės su UAB „RKJ Grupė“ laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016m. rugsėjo 30 d. vykdyti grūdų pirkimo-pardavimo sandoriai. Šio operatyvaus patikrinimo metu trečiasis asmuo UAB „Gausta“ pateikė patikslintas PVM deklaracijas ir sumokėjo PVM. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad šiai dienai trečiasis asmuo UAB „Gausta“ yra nesumokėjusi PVM. Byloje pateikti iš VMI duomenys bei įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo UAB „Gausta“ jokių prievolių valstybės biudžetui (tame tarpe PVM) neturi, todėl atsakovės argumentas dėl nesumokėto PVM yra nepagrįstas, o ginčo skolos sulaikymas yra be pagrindo ir neteisėtas. Nurodė, kad atsakovės argumentai, kad sudaryta ne cesijos, o atlygintinų paslaugų sutartis nepagrįsti. Pradinis kreditorius trečiasis asmuo perleido savo pagrindinės skolos reikalavimo teisę ieškovei. Pagal sutartį ieškovė įsipareigojo sumokėti 70 000 Eur dydžio atlygį. Atstovas patvirtino, kad minėta suma yra sumokėta, nesumokėjus sumos trečiasis asmuo būtų reiškęs pretenzijas. Tarp trečiojo asmens ir ieškovės dėl perleidimo sutarties ginčo nėra. 

           Ieškinys tenkintinas.

6. Byloje nustatyta, kad atsakovė ir trečiasis asmuo 2016 m. liepos-rugsėjo mėnesiais sudarė įvairias grūdų pirkimo-pardavimo sutartis, sandorių suma pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras 932 041,12 Eur. Atsakovė pateikė 2017m. birželio 13 d. buhalterinę pažymą apie PVM sąskaitas ir apmokėjimus UAB „ Gausta „ nurodydama, kad UAB „ RKJ Grupė“ 2017 m. birželio 13 d. įsiskolinimas UAB „ Gausta „ yra 84694,85 Eur.  Tarp šalių ginčo dėl skolos fakto bei dydžio nekyla. Atsakovė nurodė, kad sandorių vykdymo metu, kilus įtarimams dėl verslo partnerio trečiojo asmens patikimumo vykdant mokestines prievolės valstybei, kreipėsi į VMI su 2016 m. rugsėjo 12 d. paklausimu dėl informacijos pateikimo, prašydama pateikti informaciją, ar trečiasis asmuo tinkamai vykdo mokestinės prievoles valstybei. Bylos duomenimis VMI 2016 m. spalio 7 d. nurodė, kad trečiajam asmeniui nustatyta mokesčių nemokėjimo rizika, jis nedeklaravo dalies išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų atsakovei. Atsakovė 2016 m, lapkričio 8 d. elektroniniu laišku kreipėsi į trečiąjį asmenį, prašydama pateikti duomenis dėl sąskaitų su atsakove deklaravimo, PVM deklaravimo, PVM sąskaitų-faktūrų registro, o taip pat VMI išduotą pažymą apie atsiskaitymą su valstybės biudžetu 2016 m. lapkričio 1 d. datai.  Pateikė duomenis apie susirašinėjimą elektroniniu paštu su trečiuoju asmeniu. Trečiasis asmuo 2016 m. lapkričio 14 d. pateikė atsakovei prašytus dokumentus, išskyrus pažymą apie atsiskaitymą su valstybės biudžetu. 2016 m. lapkričio mėnesį atsakovė kreipėsi į VMI prašydama pradėti trečiojo asmens patikrinimą dėl PVM prievolių vykdymo, motyvuodama tuo, kad UAB „ Gausta“ gali netinkamai vykdyti savo PVM prievoles dėl ko atsakovei gali būti ribojama pagrįsta teisė į PVM atskaitą. 2016 m. lapkričio 21 d. VMI inicijavo atsakovės operatyvų patikrinimą dėl PVM, dėl sandorių su trečiuoju asmeniu, ką patvirtina  VMI 2016 m. lapkričio 25 d. priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma ir nurodė, kad atsakovė PVM deklaruoja tinkamai. Trečiasis asmuo 2016 m. gruodžio 5 d. pateikė pretenziją atsakovei dėl 90802,07 Eur . Atsakovė 2016 m. gruodžio 7 d. pateikė atsakymą į trečiojo asmens pretenziją, kuriame nurodė, jog nevykdys pretenzijos dėl skolos sumokėjimo, kadangi trečiasis asmuo nėra pateikęs informacijos apie atsiskaitymą su valstybės biudžetu. VMI 2017 m. sausio 17 d. raštu „Dėl informavimo apie numatomą atlikti mokestinį tyrimą“ inicijavo atsakovės mokestinį tyrimą dėl PVM, dėl sandorių su trečiuoju asmeniu.

7. 2017 m. vasario 17 d. tarp trečiojo asmens UAB „Gausta“ ir ieškovės A. B. ūkininkės ūkio Z/S „Veides2“ sudaryta cesijos sutartis, pagal kurią pradinis kreditorius (cedentas) UAB „Gausta“ perleido naujam kreditoriui (cesionarijui) - A. B. ūkininkės ūkiui Z/S „Veides2“ savo 87694,85 Eur dydžio skolos reikalavimą ir visus papildomus reikalavimus, susijusius su pagrindinės skolos reikalavimu, į skolininką - UAB „RKJ Grupė“. Byloje nekyla ginčo dėl cesijos  sutarties pateikimo atsakovei, tai, kad apie skolos reikalavimo perleidimą yra žinoma. Ieškovės A. B. ūkininkės ūkis Z/S „Veides2“ atstovas 2017 m. balandžio 3 d. pateikė pretenziją atsakovei dėl 87694,85 Eur skolos pagal cesijos sutartį sumokėjimo per septynias dienas. Atsakovė 2017 m. balandžio 24 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad yra sustabdžiusi prievolių vykdymą  kol nebus pateikta informacija apie tinkamą UAB „Gausta“ mokestinių prievolių įvykdymą bei paprašė pateikti duomenis dėl mokestinių prievolių įvykdymo.

8. 2017m. balandžio 11 d. VMI Priešpriešinės informacijos surinkimo pažymoje nurodoma apie UAB „Gausta“ patikrinimą bei tai, kad 2017 m. balandžio 11 d. PVM permokos, nepriemokos nėra. 2017 m. liepos 27 d. rašte VMI nurodė, kad pagal 2016 m. lapkričio 7 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. FR1043-8045 2017 m. balandžio 11 d. atliko UAB „Gausta“ operatyvų patikrinimą. Atliekamo operatyvaus patikrinimo metu buvo įvertinti bendrovės su UAB „RKJ Grupė“ laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2016-09-30 vykdyti grūdų pirkimo - pardavimo sandoriai. Pagal UAB „Gausta“ patikrinimui pateiktas UAB „RKJ Grupė“ išrašytas sąskaitas faktūras, UAB „Gausta“ pardavė prekių (rapsų) už 782483,52 Eur ir 164321,53 Eur pardavimo PVM, iš viso už 946805,05 Eur. Buvo nustatyta, jog UAB „Gausta“ 2016 m. rugsėjo mėn. PVM deklaracijoje nedeklaravo 70610,62 Eur PVM apmokestinamų sandorių vertės ir 14828,23 Eur pardavimo PVM, iš viso 85438,85 Eur pagal UAB „RKJ Grupė“ išrašytas ir buhalterinės apskaitos registruose apskaitytas PVM sąskaitas faktūras (2016-09-09 PVM sąskaita faktūra RK Nr.0767 ir 2016-09-16 PVM sąskaita faktūra RK Nr.0781), tačiau operatyvaus patikrinimo metu pateikė patikslintas PVM deklaracijas ir sumokėjo PVM. Šiuo metu kontrolės veiksmai UAB „Gausta“ atžvilgiu nėra atliekami. Be to nurodė, kad VMI įtraukti į bylos nagrinėjimą nėra tikslinga nes nagrinėjamas tarp šalių kilęs civilinis ginčas.

Dėl cesijos sutarties

9. Byloje iš esmės kyla ginčas dėl ieškovės reikalavimo teisės pagal 2017 m. vasario 17 d. cesijos sutartį. Cesijos sutarties 1.1 bei 1.2 punktais trečiasis asmuo ieškovei perleido reikalavimo teisę į atsakovę dėl 87 694,85 Eur skolos ir visus papildomus reikalavimus susijusius su pagrindinės skolos reikalavimu. Cesijos sutarties 1.3 punkte šalys susitarė, jog už reikalavimo perleidimą ieškovė įsipareigoja sumokėti trečiajam asmeniui 70 000 Eur atlygį per 20 dienų nuo trečiojo asmens pareikalavimo, be ne anksčiau nei 90 dienų po to, kai (ir jei) ieškovė gavo reikalautą sumą iš skolininko. Cesijos sutarties 1.4 punkte nurodyta, kad trečiasis asmuo perleido ieškovei visus dokumentus, reikalingus skolai atgauti / išieškoti. Cesijos sutarties 2.1 punkte numatyta, kad ieškovė kaip kreditorius savo vardu bei naudai turi teisę naudotis reikalavimo teise visomis trečiojo asmens teisėmis iškart po sutarties įsigaliojimo. Cesijos sutarties 4.1 punkte šalys sutarė, kad sutartis įsigalioja nuo pasirašymo momento ir galioja iki sutartyje nurodytų įsipareigojimų įvykdymo.

10. Atsakovė su ieškiniu nesutinka motyvuodama tuo, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės, atsakovė yra sustabdžiusi prievolių vykdymą, be to cesijos sutartis yra niekinė. Atsakovės vertinimu ieškovė ir trečiasis asmuo cesijos sutartimi, kuri yra šio ieškinio pagrindas, susitarė dėl sėkmės mokesčio dėl skolos iš atsakovės išieškojimo ir atsižvelgiant į cesijos sutarties turinį cesijos sutartis yra ne reikalavimo perleidimo, o atlygintinių paslaugų teikimo sutartis. Cesijos sutartyje nėra susitarimo dėl fiksuotos kainos už reikalavimo pirkimą - pardavimą bei nėra susitarta dėl pasekmių, jeigu ieškovė neįvykdys atlygintinos reikalavimo perleidimo sutarties. Atsakovė pagrįstai nurodo, kad sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties turinio, ji aiškinama pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutartį, turi būti nagrinėjami tikrieji jos šalių ketinimai (valia) sutarties sudarymo metu, atskleidžiami įvertinant sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybų dėl sutarties sudarymo pobūdį, šalių elgesį ir aplinkybes po sutarties sudarymo, ją vykdant, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes.

11. Vienas pagrindinių civilinės teisės principų yra sutarties laisvės principas ( CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), kuris reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia, kokią konkrečią sutartį sudaryti su pasirinktu asmeniu arba jos nesudaryti. CK 6.193 straipsnio nuostatos numato, kad pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Siekiant nustatyti tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiama į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Atsakovės vertinimu šioje byloje taikytina Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1450-163/2016 suformuota praktika nes nurodytos bylos ir šios bylos ratio decidendi sutampa. Pasak atsakovę konkrečiu atveju ieškovė ir trečiasis asmuo susitarė dėl sėkmės mokesčio dėl skolos iš atsakovės išieškojimo, o išieškojus 87 694,85 Eur sumą, ieškovei liktų 17 694,85 Eur suma, o trečiajam asmeniui būtų sumokama 70 000 Eur, todėl ieškovei liktų apie 20 procentų nuo išieškotos sumos. Atsakovės vertinimu cesijos sutarties šalys nesutarė dėl fiksuotos kainos už reikalavimo pirkimą-pardavimą, be procesiniuose dokumentuose teigė, kad nėra įrodymų, kad tokia kaina būtų buvusi sumokėta. Teismo posėdžio metu ieškovės ir trečiojo asmens atstovas nors ir neteikė rašytinių įrodymų, tačiau patvirtino, kad sutartyje numatyta 70 000 Eur suma yra sumokėta. Atsakovė neginčijo šių ieškovės paaiškinimų, nurodytų argumentų, teismui įvertinus ieškovės ir trečiojo asmens argumentus nėra pagrindo netikėti atstovo paaiškinimais dėl konkrečios sumos sumokėjimo. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, šalių paaiškinimus dėl cesijos sutarties sudarymo, sutiktina su ieškovės, trečiojo asmens argumentais, kad šalys cesijos sutartį sudarė gera valia, suvokė ir suprato sutarties sąlygas ir pasirašyta sutartis atitinka šalių valią, šalims turi įstatymo galią (CK 6.156 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnis).

12. Teismo vertinimu šios bylos ir atsakovės nurodytos Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartyje  civilinėje byloje Nr. e2A-1450-163/2016 nustatytos faktinės aplinkybės yra skirtingos. Minėtoje byloje nors ir buvo sprendžiamas klausimas dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tačiau esminis šios bylos aspektas dėl sutarties kvalifikavimo kaip paslaugų teikimo -skolų išieškojimo sutartimi buvo tai, kad viena iš sutarties šalių profesionaliai vertėsi skolų išieškojimu. Konkrečiu atveju nagrinėjamoje byloje, ką nurodė ieškovės ir trečiojo asmens atstovas bei matyti iš byloje pateiktų duomenų ieškovės, kaip vienos iš cesijos sutarties šalių (cedento) pagrindinė ūkinė komercinė veikla yra žemės ūkio veikla bei su tuo susijusi veikla (ūkininko ūkis) ir veikla nėra susijusi su skolų išieškojimu, todėl teismo vertinimu vadovautis minėta Klaipėdos apygardos teismo nutartimi nėra teisinio pagrindo, kadangi išaiškinimai taikytini tik nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas. Įvertinus nagrinėjamos bylos nustatytas faktines aplinkybes dėl sutartinių santykių tarp atsakovės ir trečiojo asmens, įvertinus tai, kad atsakovė neginčija pačio skolos fakto trečiajam asmeniui bei įvertinus cesijos sutarties turinį nėra pagrindo 2017m. vasario 17 d. cesijos sutartį vertinti kaip atlygintinių paslaugų teikimo sutartį, spręsti, kad ji yra niekinė ir ieškovė pagal cesijos sutartį neturi reikalavimo teisės reikšti ieškinį. Pažymėtina, kad konkrečiu atveju byloje atsakovė nereiškė reikalavimo 2017 m. vasario 17 d. cesijos sutartį pripažinti niekine ar negaliojančia.

13. Be to atsakovė neginčijo sutarties sąlygų, o vien aplinkybių nurodymas dėl galimai sudaryto sandorio, neatitikimo faktinėms aplinkybėms, šalių valios neteisėtumo, šalių nesąžiningumo nepateikus jokių įrodymų nesukuria jokių teisinių pasekmių, nedaro cesijos sutarties savaime negaliojančia.  Be to atsakovė nurodė, kad laiko cesijos sutartį galimai niekine ne dėl to, kad tai atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, todėl pasak atsakovę nėra svarbu, ar atsakovė ginčija teismine tvarka sutartį, o dėl to, kad tai gali būti nesąžiningo mokesčių mokėjimo valstybės naudai vengimo schemos dalis. Atsakovės vertinimu galimai siekiama išvesti lėšas Latvijos įmonės naudai ir jas paslėpti nuo VMI, taip pat galimai legalizuoti galimos nusikalstamos veikos lėšas. Atsakovės vertinimu tai, kad atsakovė nėra pareiškusi ieškinio teisme dėl cesijos sutarties nuginčijimo ir šiuo aspektu, nėra svarbu, nes byloje yra išdėstytas prašymas klausimą dėl šios sutarties konstatavimo niekine išnagrinėti teismui ex officio ( savo iniciatyva) vadovaujantis CK 1.78 straipsnio  5 dalimi. Atsakovės argumentai dėl galimai nesąžiningo trečiojo asmens elgesio dėl mokesčių mokėjimo valstybės naudai vengimo schemos bei kiti argumentai nepagrįsti, atsakovė nepateikė jokių įrodymų. Teismas įvertinęs atsakovės argumentus bei atsižvelgęs į tai, kas jau išdėstyta sprendžia, kad nėra jokio teisinio pagrindo cesijos sutartį pripažinti niekine ex officio ( savo iniciatyva) vadovaujantis CK 1.78 straipsnio  5 dalimi. Taip pat spręstina, kad atsakovės nuomonė, kad ieškovė neturi teisės atstovauti trečiojo asmens teisme, todėl trečiasis asmuo, o ne ieškovė turi materialines ir procesines teises į atsakovės skolą, taip pat nepagrįsta.

14. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą – asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 256 straipsnio 2 dalis). Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

15. Atsakovė nurodo, kad tuo atveju jei teismas laikytų, jog ieškovė turi procesinę bei materialinę teises reikšti šį ieškinį, atsakovės vertinimu ji teisėtai ir pagrįstai yra sustabdžiusi prievolės vykdymą, todėl ieškinys negali būti tenkintas. Vadovaujantis CK 6.46 straipsnio 2 dalimi skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. CK 6.58 straipsnio 7 d. numatyta, kad teise sustabdyti prievolės vykdymą šalys privalo naudotis sąžiningai ir protingai. Atsakovės vertinimu trečiojo asmens mokestinės prievolės dėl PVM nėra tinkamai vykdomos valstybės naudai yra tikrinamos, VMI yra pradėjusi bei vykdo mokestinės kontrolės veiksmus trečiojo asmens UAB „Gausta“ atžvilgiu. Pagal VMI taikomą praktiką trečiajam asmeniui neįvykdžius mokestinių prievolių valstybei (nesumokėjus PVM) atsakovė gali patirti neigiamus padarinius, nes PVM atskaita gali būti negalima. Atsakovės vertinimu dėl trečiojo asmens nesąžiningos veiklos nesumokėjus PVM, VMI gali neleisti atsakovei taikyti PVM atskaitos, o tai iš esmės reiškia, kad atsakovei mokestinės prievolės vykdymo aspektu gali tekti sumokėti PVM du kartus - perkant prekes iš trečiojo asmens ir parduodant prekes savo pirkėjui, o tai atsakovės nuomone yra neteisėta. Todėl atsakovė mano, kad ji pagrįstai sulaikė prievolės mokėtinos skolos įvykdymą.

16. Vertinant byloje pateiktus duomenis yra pagrindo spręsti, kad trečiasis asmuo UAB „Gausta“ jokių prievolių valstybės biudžetui (tame tarpe PVM) neturi ir tai patvirtina VMI 2017m. liepos 21 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo“.  ( šios nutarties 8 punktas).  Be to pažymėtina, kad ieškovė kreipdamasi į teismą kartu su ieškiniu pateikė 2017 m. balandžio 11 d. priešpriešinės informacijos surinkimo pažymą, o VMI 2017 m. liepos 21 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“, taip pat nurodoma, kad pagal 2016 m. liepos 7 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. FR1043-8045, VMI 2017 m. balandžio 11 d. atliko trečiojo asmens operatyvų patikrinimą ir šio patikrinimo metu buvo įvertinti bendrovės su UAB „RKJ Grupė“ vykdyti grūdų pirkimo-pardavimo sandoriai. Šio operatyvaus patikrinimo metu trečiasis asmuo pateikė patikslintas PVM deklaracijas ir sumokėjo PVM. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad UAB „Gausta“ neturi jokių mokestinių įsipareigojimų ar prievolių valstybės ar savivaldybių biudžetui, jokie VMI kontrolės veiksmai UAB „Gausta‘ atžvilgiu nėra atliekami, nors ir yra atsakovės iniciatyva pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jokie sprendimai nėra priimti. Byloje nustatytos aplinkybės, pateikti įrodymai suteikia pagrindo išvadai, kad trečiasis asmuo neturi nepriemokos valstybei ir yra sumokėjęs PVM. Įvertinus ieškovės 2017 m. balandžio 3 d. pretenzijos turinį, duomenis iš VMI bei visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių daroma išvada, kad atsakovė nepagrįstai sustabdė prievolės vykdymą CK 6.46 straipsnio 2 dalies pagrindu. Atsakovė atsiliepime į ieškinį pažymi, kad jeigu atsakovei bus pateikti dokumentai apie prievolių valstybei tinkamą bei galutinį įvykdymą atsakovė yra pasirengusi likviduoti įsiskolinimą. Atsakovės argumentai, kad trečiasis asmuo nepateikė atsakovei duomenų apie tai, kad yra sumokėjęs PVM ir, kad pažymose esanti informacija yra nepakankama įsitikinti, kad nepriemokos nėra, nesuteikia pagrindo atsakovei ir toliau sulaikyti mokėjimus.

17. Dėl įrodinėjimo pareigos teismas pažymi, kad ieškovė ieškinyje, atsakovė atsiliepime ar priešieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos  CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovei reikia įrodyti ieškinio, atsakovei atsikirtimų faktinį pagrindą.  Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį  reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą atsižvelgdamas į įrodymų visumą. Teismas  vertindamas  įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009). Atsakovė nurodydama konkrečias aplinkybes, turėjo pareigą pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, o šiuo atveju atsakovė nepaneigė ieškovės argumentų bei nurodytų faktinių aplinkybių, todėl šiuo konkrečiu atveju teismas sprendžia, kad atsakovės argumentai neįrodyti. Atsakovės argumentai dėl trečiojo asmens nesąžiningumo ar neteisėtumo, galimai nusikalstamų veiksmų taip pat niekuo nepagrįsti.

18. CK 6.38, 6.63, 6.210 straipsnių nuostatos numato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Vadovaujantis CK 6.63 straipsniu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Be to, CK 6.205 straipsnis numato, kad sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė iki šiol nėra gražinusi skolos, vadovaujantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais atsižvelgiant į tai, kad atsakovė gera valia prievolės neįvykdė, ieškovės reikalavimas pagrįstas ir teisėtas. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis atsakovei tenka pareiga sumokėti trečiojo asmens ieškovei perleistą 84694,85 Eur skolą vadovaujantis 2017 m. vasario 17 d. cesijos sutartimi.

19. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl, remiantis CK 6.37 straipsnio, 6.210 straipsnio nustatytomis taisyklėmis iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. birželio 5 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

20. Dėl dalies ieškinio atsisakymo. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 87 694,85 Eur skolos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė dalį skolos 3000 Eur yra sumokėjusi iki kreipimosi į teismą, o ieškovė pagal buhalterinius dokumentus tik vėliau tai pastebėjo, ieškovė patikslino ieškinio reikalavimą ir prašė priteisti 84 694,85 Eur. Nurodė, kad ieškinio dalyje dėl 3000 Eur atsisako. Ginčo dėl ieškinio sumos tarp šalių nėra. Atsakovė neprieštaravo dėl ieškinio atsisakymo šioje dalyje. Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, įvertinus, kad ginčo tarp šalių nėra, ieškovės atsisakymas nuo ieškinio dalyje dėl 3000 Eur priteisimo tenkintinas, civilinė byla dalyje nutrauktina.  Bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pareiškė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, 2043 Eur žyminio mokesčio, 800 Eur už procesinių dokumentų ruošimą bei 200 Eur atstovavimą teisme, pateikė duomenis apie išlaidų sumokėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė dalies ieškinio atsisakė (sumažino pareikštą turtinį reikalavimą nuo 87694,85 Eur iki 84694,85 Eur, atsisakė 3000 Eur dydžio reikalavimo), žyminis mokestis skaičiuotinas nuo patenkintos sumos 84694,85 Eur ir tai sudaro 1994 Eur, todėl iš atsakovės priteistinas 1994 Eur patirtos žyminio mokesčio išlaidos. Ieškovei atsisakius ieškinio reikalavimų dėl 3000 Eur sumos, ieškovei gražintina 75 procentų sumokėto žyminio mokesčio dalis, kas sudaro 36,75 Eur (t. y. 2043 Eur - 1994 Eur = 49 Eur; 49 Eur × 75 % = 36,75 Eur).

22. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos šaliai sumažinus savo reikalavimus, bylos dalis dėl atsisakytų reikalavimų nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas), t. y. užbaigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje, kuria vadovaujantis teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kadangi bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), tai pareikštų reikalavimų sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, kurioje reikalavimai sumažinti, išsprendimui kitos šalies naudai, nes jai neteks atsakyti pagal tuo reikalavimus, kurių ji atsisakė. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu vienai šaliai pareiškus didelės sumos reikalavimą, nuo kurio gindamasi kita šalis patyrė bylinėjimosi išlaidų, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu kitos šalies naudai, išskyrus atvejus, kai pirminio dydžio reikalavimo pareiškimą lėmė jos elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).

23. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatant priteistino užmokesčio už teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktus procesinius veiksmus, paruoštų procesinių dokumentų kiekį, turinį, keliamus klausimus, proceso trukmę spręstina, kad ieškovės patirtos 1000 Eur išlaidos pagrįstos todėl priteistinos.  (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnis, 98 straipsnis). Pažymėtina, kad ieškovės atsisakymas ieškinio dalyje dėl 3000 Eur, konkrečiu atveju teismo vertinimu neįtakoja atstovavimo išlaidų dydžio. Tenkinus ieškinį iš atsakovės priteistinos 14,85 Eur pašto išlaidos valstybei ( CPK 96 straipsnis).

24. 2017 m. birželio 8 d. nutartimi ieškovės prašymu taikytos laikinosios  apsaugos priemonės atsakovės UAB „RKJ grupė“ turtui. Atsakovei pateikus atskirąjį skundą laikinosios apsaugos priemonės panaikintos 2017 m. birželio 16 d. nutartimi. Atsakovė teikdama atskirąjį skundą 2017 m. birželio 15 d. sumokėjo  21 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad skundas tenkintas, iš ieškovės atsakovei priteistinos patirtos išlaidos dėl žyminio mokesčio sumokėjimo. ( CPK 93 straipsnis). Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso  268–270, 279 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

       Ieškovės ūkininkės A. B. ūkio Z/S „Veides2“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ RKJ grupė“ dėl 84 694,85 Eur skolos priteisimo tenkinti.

           Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės, „RKJ Grupė“, įmonės kodas 302514544 buveinės adresas Aušros g. 17, Macaičių k., Šiaulių r. sav. ieškovei A. B. ūkininkės ūkiui Z/S „Veides2“, registracijos kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 84694,85 Eur (aštuoniasdešimt keturis tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 85 ct ) skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. birželio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1994 Eur ( vieną tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio ir 1000 Eur ( tūkstantį eurų) atstovavimo išlaidų.

          Priteisti iš ieškovės A. B. ūkininkės ūkio Z/S „Veides2“, registracijos kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 21 Eur ( dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų uždarajai akcinei bendrovei „RKJ Grupė“, įmonės kodas 302514544 buveinės adresas Aušros g. 17, Macaičių k., Šiaulių r. sav.

          Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės, „RKJ Grupė“, įmonės kodas 302514544 buveinės adresas Aušros g. 17, Macaičių k., Šiaulių r. sav. 14, 85 Eur ( keturiolika eurų 85 ct) pašto išlaidų valstybei.

          Priimti ieškovės ūkininkės A. B. ūkio Z/S „Veides2“ ieškinio dalyje dėl 3000 Eur priteisimo iš uždarosios akcinės bendrovės „ RKJ grupė“ atsisakymą ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.

          Bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

          Gražinti ieškovei ūkininkės A. B. ūkiui Z/S „Veides2“ 36,75 Eur (trisdešimt šešis eurus 75 ct) žyminio mokesčio.         

   Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.

   Sprendimo patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.              

Teisėja                                                                                                       Vilija Valantienė